T-164/0362003A01640024.000114031142826T2005 M. BALANDŽIO 21 D. SPRENDIMAS — BYLA T-164/03AMPAFRANCE / VRDT — JOHNSON & JOHNSON (MONBEBÊ)<TI><P><HT TYPE="UC">Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20050421">2005 m. balandžio 21 d.</DATE><NOTE NOTE.ID="E0001" NUMBERING="STAR"><P>Proceso kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI>

Byloje T-164/03

Ampafrance SA, įsteigta Cholet (Prancūzija), atstovaujama advokato C. Berciai Arias,

ieškovė,prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą A. Rassat ir A. Folliard-Monguiral,

atsakovę,

dalyvaujant kitai VRDT apeliacinėje taryboje vykusios procedūros šaliai, įstojusiai į bylą Pirmosios instancijos teisme,

Johnson & Johnson GmbH, įsteigtai Diuseldorfe (Vokietija), atstovaujamai advokato D. von Schultz,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2003 m. kovo 4 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 220/2002-1), susijusio su protesto procedūra tarp Ampafrance SA ir Johnson & Johnson GmbH,

EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas M. Jaeger, teisėjai V. Tiili ir O. Czúcz,

posėdžio sekretorius J. Plingers, administratorius,

atsižvelgęs į ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2003 m. gegužės 8 d.,atsižvelgęs į VRDT atsakymą į ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2003 m. spalio 31 d.,atsižvelgęs į įstojusios į bylą šalies atsakymą į ieškinį, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2003 m. spalio 31 d.,įvykus 2004 m. gruodžio 2 d. posėdžiui,

priima šį

<TI><P>Sprendimą</P></TI><TI><P>Bylos aplinkybės</P></TI>11996 m. birželio 13 d. Ampafrance SA, remdamasi pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) Bendrijos prekių ženklo paraišką.2Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra šis vaizdinis žymuo (toliau - prekių ženklas monBeBé):3Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir pataisytos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 3, 5, 8, 10, 11, 12, 16, 18, 20, 21, 22, 24, 25 ir 28 klasėms.41999 m. vasario 8 d. ši paraiška buvo paskelbta Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 8/99.51999 m. kovo 29 d., remdamasi Reglamento Nr. 40/94 42 straipsniu, bendrovė Johnson & Johnson GmbH pateikė protestą dėl šio Bendrijos prekių ženklo registracijos. Protestas grindžiamas žodiniu prekių ženklu bebe, kuris buvo įregistruotas:

1990 m. lapkričio 22 d. Vokietijoje Nr. 1168346 šioms 3 klasės prekėms: odos ir kūno priežiūros priemonėms, įskaitant apsaugines ir valymo priemones odai, ypač kremus odai, losjonus odai, pienelį, valantį toniką, drėkinančias emulsijas, apsaugines priemones nuo saulės, maudymosi vonioje priedus, vonios želę, aliejus odai, šampūnus, lūpų priežiūros priemones; muilui, valymo priemonėms; kosmetinėms servetėlėms; dezodorantams, dantų valymo priemonėms, veido pudrai, makiažą nuvalančioms priemonėms, nagų priežiūros priemonėms, kaip antai lakai ir lako tirpikliai; protestas buvo grindžiamas šio prekių ženklo geru vardu Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies prasme ir žinomumu to paties reglamento 8 straipsnio 2 dalies c punkto prasme Vokietijoje,

1990 m. gruodžio 19 d. tarptautiniu lygiu, Nr. IR 571254 su galiojimu Italijoje, Austrijoje ir Beniliukso valstybėse pirmiau išvardytų 3 klasės prekių ir toliau nurodomų prekių atžvilgiu:

16 klasė: Kosmetinės servetėles,

24 klasė: Kosmetinės servetėles iš tekstilės.

6Protestas buvo grindžiamas visomis prekėmis, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, ir pateiktas dalies prekių, išvardytų Bendrijos prekių ženklo paraiškoje ir nurodomų toliau, atžvilgiu:

3 klasė: Muilas, valymo priemonės, odos priežiūros priemonės, kosmetinės priemonės, šampūnai, talkas, tualetinis vanduo, dantų milteliai ir pastos, maudymosi vonioje priemonės, kosmetiniai vatos pagaliukai,

5 klasė: Higienos priemonės, dietinės prekės, dietinio maisto produktai, vata, medvilniniai vystyklai,

10 klasė: Buteliukai kūdikiams maitinti, žindukai, čiulptukai, medicinos aparatai, vaistinėlės,

16 klasė: Popierius ir prekės iš popieriaus, celiulioziniai vystyklai.

7Protestas buvo grindžiamas motyvais, nurodytais Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies c punkte ir 5 dalyje.82000 m. vasario 21 d. per protesto procedūrą ieškovė apribojo paraiškoje įregistruoti nurodytą prekių sąrašą, išbraukdama 16 klasei priklausančias prekes.92002 m. vasario 27 d. sprendimu Protestų skyrius atmetė protestą. Iš esmės jis konstatavo, kad nėra galimybės supainioti nagrinėjamų prekių ženklų Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme. Kadangi žymenys nepanašūs, Protestų skyrius taip pat atmetė protestą, grindžiamą Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies c punktu. Kadangi žymenys skirtingi ir įstojusi į bylą šalis neįrodė, kad jos vokiškas prekių ženklas turi gerą vardą, Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalimi grindžiamas protestas taip pat buvo atmestas.102002 m. kovo 12 d. įstojusi į bylą šalis, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57-62 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.112003 m. kovo 4 d. sprendimu (toliau - ginčijamas sprendimas), Pirmoji apeliacinė taryba apeliaciją iš dalies patenkino. Iš esmės ji manė, kad atsižvelgiant būtent į 3 ir 5 klasių prekių tapatumą ar panašumus, nagrinėjamų žymenų panašumus ir ankstesnių prekių ženklų gerą vardą kūno priežiūros priemonių atžvilgiu, tikėtina, jog egzistuoja galimybė suklaidinti vartotoją. Todėl Protestų skyriaus sprendimas buvo panaikintas tiek, kiek juo buvo atmestas protestas, pateiktas remiantis Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalimi dėl šių paraiškoje nurodytų prekių: muilo, valymo priemonių, odos priežiūros priemonių, kosmetinių priemonių, šampūnų, talko, tualetinio vandens, dantų miltelių ir pastų, maudymosi vonioje priemonių, kosmetinių vatos pagaliukų, priklausančių 3 klasei, ir higienos priemonių, vatos, medvilninių vystyklų, priklausančių 5 klasei.12Dėl prekių, laikomų nepanašiomis, tai yra dietinių prekių ir maisto produktų (5 klasė) bei buteliukų kūdikiams maitinti, žindukų, čiulptukų, medicinos aparatų, vaistinėlių (10 klasė), Apeliacinė taryba nurodė, kad sąlygos, būtinos Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies taikymui, yra neįvykdytos, todėl apeliaciją šiuo atžvilgiu atmetė. Be to, patvirtinusi protestą, grindžiamą Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktu, dél 3 klasei priklausančių kosmetinių priemonių, medicininės priežiūros priemonių, tai yra odos priežiūros priemonių, Apeliacinė taryba nepriėmė sprendimo dėl protesto, grindžiamo Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies c punktu.<TI><P>Šalių reikalavimai</P></TI>13Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis jai yra nepalankus,

patenkinti visą Bendrijos prekių ženklo monBeBé paraišką,

priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, patirtas per protesto ir apeliacinę procedūras bei nagrinėjant bylą Pirmosios instancijos teisme.

14VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:

atmesti ieškinį,

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

15Įstojusi į bylą šalis Pirmosios instancijos teismo prašo atmesti ieškinį.<TI><P>Dėl ginčo dalyko</P></TI>162004 m. lapkričio 25 d. laišku ieškovė Pirmosios instancijos teismui pranešė, kad apribojo paraišką įregistruoti 3, 5 ir 10 klasių prekių atžvilgiu kūdikiams ir mažiems vaikams skirtomis prekėmis.17Šiuo atžvilgiu būtina priminti, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 44 straipsnio 1 dalį pareiškėjas gali bet kada atšaukti savo Bendrijos prekių ženklo paraišką arba apriboti joje nurodytų prekių ar paslaugų sąrašą. Bendrijos prekių ženklo paraiškoje nurodyto prekių ir paslaugų sąrašo apribojimas turi būti atliktas laikantis tam tikros specialios tvarkos, pateikiant prašymą dėl paraiškos pakeitimo pagal Reglamento Nr. 40/94 44 straipsnį ir 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1), 13 taisyklę (2003 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Unilever prieš VRDT (Kiaušinio formos tabletė), T-194/01, Rink. p. II-383, 13 punktas ir 2003 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Oriental Kitchen prieš VRDT - Mou Dybfrost (KIAP MOU), T-286/02, Rink. p. II-4953, 30 punktas).18Šiuo atveju prašymą dėl prekių sąrašo apribojimo ieškovė pateikė tik likus keliomis dienoms iki posėdžio. Be to, per posėdį VRDT nurodė, kad apie šį prašymą ji sužinojo iš Pirmosios instancijos teismo atstovo, nes formalus ieškovės prašymas dėl apribojimo dar nebuvo pridėtas prie atitinkamų administracinės bylos dokumentų.19Be to, būtina priminti, jog tam, kad būtų taikomas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas, galimybės supainioti vertinimas turi būti atliekamas visų prekių, nurodytų prekių ženklo paraiškoje, atžvilgiu (minėto sprendimo KIAP MOU 30 punktas).20Šioje byloje pateiktu prašymu ieškovė ketina ne išbraukti iš sąrašo vieną ar keletą panašiomis pripažintų prekių, bet pakeisti visų ginčijamų prekių paskirtį. Tačiau negalima paneigti, kad prekių paskirties pakeitimas gali turėti įtakos prekių palyginimui, kurį atliko VRDT, nagrinėdama galimybę suklaidinti, ir VRDT administracinei procedūrai.21Tokiomis aplinkybėmis prekių paskirties pakeitimo šiame etape pripažinimas pakeičia ginčo dalyką per teisminį nagrinėjimą. Remiantis Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 135 straipsnio 4 dalimi, šalių pareiškimais negalima pakeisti Apeliacinės tarybos nagrinėtos bylos dalyko. Iš tikrųjų šioje byloje Pirmosios instancijos teismas privalo patikrinti Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumą. Tačiau nurodytų prekių sąrašo pakeitimas būtinai pakeičia protesto dalyką, taigi ir ginčo apimtį, o tai prieštarauja Procedūros reglamentui.22Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta, per šį teisminį nagrinėjimą į ieškovės priminėje prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių paskirties pakeitimą nebus atsižvelgta. Todėl šiuo atveju ginčas susijęs su situacija, kurią nagrinėjo Apeliacinė taryba.<TI><P>Dėl ieškovės antrojo ir trečiojo reikalavimų priimtinumo</P></TI>23Iš esmės antruoju reikalavimu ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo įpareigoti VRDT įregistruoti prašomą prekių ženklą. VRDT nuomone, šis prašymas yra nepriimtinas.24Šiuo požiūriu būtina priminti, kad remiantis Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 6 dalimi VRDT turi imtis visų priemonių, kad būtų įvykdytas Bendrijos teismo sprendimas. Todėl Pirmosios instancijos teismas neturi įpareigoti VRDT to daryti. Iš tikrųjų pastaroji turi padaryti išvadas iš Pirmosios instancijos teismo sprendimų rezoliucinių dalių bei motyvų (2001 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo Sprendimo Mitsubishi HiTec Paper Bielefeld prieš VRDT (Giroform), T-331/99, Rink. p. II-433, 33 punktas; 2002 m. vasario 27 d. Sprendimo Eurocool Logistik prieš VRDT (EUROCOOL), T-34/00, Rink. p. II-683, 12 punktas ir 2003 m. liepos 3 d. Sprendimo Alejandro prieš VRDT - AnheuserBusch (BUDMEN), T-129/01, Rink. p. II-2251, 22 punktas).25Taigi antrasis ieškovės reikalavimas yra nepriimtinas.26Trečiuoju reikalavimu ieškovė prašo priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas, patirtas per protesto ir apeliacinę procedūras bei nagrinėjant bylą Pirmosios instancijos teisme.27Būtina priminti, kad pagal Procedūros reglamento 136 straipsnio 2 dalį šalių patirtos būtinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu Apeliacinėje taryboje, taip pat išlaidos, susijusios su pareiškimų ir kitų dokumentų vertimu į bylos kalbą, kaip nurodyta 131 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje, laikomos atlygintinomis. Iš to matyti, kad išlaidos, susijusios su protesto procedūra, negali būti laikomos atlygintinomis.28Taigi trečiasis ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti atmestas kaip nepriimtinas tiek, kiek jis nurodo išlaidas, susijusias su protesto procedūra.<TI><P>Dėl įrodymų, pirmą kartą pateikty Pirmosios instancijos teisine, priimtinumo</P></TI>29Prie 2003 m. spalio 31 d. atsakymo į ieškinį įstojusi į bylą šalis pridėjo įrodymus, kurie nebuvo pateikti Apeliacinei tarybai, tai yra 2003 m. spalio 4 d. ir 6 d. darytas nuotraukas, reklaminius skelbimus ir prekių ženklu bebe žymimų prekių žiniaraštį. Taigi į šiuos įrodymus, pirmą kartą pateiktus Pirmosios instancijos teisme, negali būti atsižvelgta. Iš tikrųjų ieškinys, nagrinėjamas Pirmosios instancijos teisme, yra susijęs su VRDT apeliacinės tarnybos sprendimų teisėtumo priežiūra Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio prasme, todėl Pirmosios instancijos teismo kompetencija nėra peržiūrėti faktines aplinkybes pagal pirmą kartą jam pateiktus dokumentus. Todėl minėti dokumentai, nenagrinėjant jų įrodomosios galios, turi būti atmesti (2004 m. vasario 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Koubi prieš VRDT -Flabesa (CONFORFLEX), T-10/03, Rink. p. II-719, 52 punktas; 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Eurocermex prieš VRDT (Alaus butelio forma), T-399/02, Rink. p. II-1391, 52 punktas ir 2004 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Storck prieš VRDT (Saldainio forma), T-396/02, Rink. p. II-3821, 24 punktas).<TI><P>Dėl esmės</P></TI>30Ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu dėl Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimo.<TI><P>Šalių, argumentai</P></TI>31Ieškovė ginčija Apeliacinės tarybos vertinimą, pagal kurį egzistuoja galimybė supainioti prekių ženklus bebe ir monBeBé.32Pirma, ieškovė kritikuoja Apeliacinės tarybos tvirtinimą, kad egzistuoja panašumas tarp prašomu įregistruoti prekių ženklu ženklinamų medvilninių vystyklų ir ankstesniais prekių ženklais ženklinamų 3 klasės prekių, kurias sudaro odos ir kūno priežiūros priemonės, kosmetinės priemonės. Iš tikrųjų tai yra ne tos pačios rūšies ir sudėties prekės. Be to, vystyklai yra ne estetinio, bet išimtinai praktinio poreikio prekė, nes jų paskirtis yra neleisti sušlapti kūdikio drabužėliams.33Antra, ieškovės nuomone, nagrinėjamų žymenų panašumo laipsnis nėra pakankamai aukštas, kad būtų galima pamanyti, jog egzistuoja galimybė juos supainioti. Taip yra dėl vizualinių ir fonetinių skirtumų, taip pat dėl žodžio bebe silpno skiriamojo požymio, kurį lemia šio žodžio apibūdinantis pobūdis.34Ieškovės nuomone, vizualinės žodinio elemento monBeBé ypatybės kartu su ovaliu jį juosiančiu rėmu sukuria bendrą įspūdį, kuris visiškai skiriasi nuo ankstesnių prekių ženklų sukuriamo bendro įspūdžio. Vartotojas gali pastebėti, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo raidės yra parašytos pastorintu šriftu, smarkiai suapvalintos, suspaustos, su kirčiu, neįprastai uždėtu ant paskutinės raidės e. Taip pat būtina paminėti aplinkybę, kad abi raidės b yra didžiosios, o tai yra įprasta tik pirmosios žodžio raidės atžvilgiu.35Be to, ieškovė tvirtina, kad tikrovei prieštarautų tvirtinimas, jog, kaip nurodo Apeliacinė taryba, atsižvelgiant į tariamą žodžio mon žinomumą, vartotojas vokietis daugiau reikšmės skirs antrajam elementui BeBé, o ne pirmajam žodinio žymens elementui. Ieškovė nurodo, kad skaitoma iš kairės į dešinę ir kad vartotojai paprastai yra labiau pastabūs pirmajam, o ne paskutiniam žodinio žymens elementui.36Fonetiniu požiūriu ieškovė nurodo, kad dviejų skiemenų žodis netariamas taip, kaip trijų skiemenų žodis. Ieškovės nuomone, žodžio mon tarimas sukuria specifinį garsą, kurio tikrai nėra ankstesniuose prekių ženkluose.37Koncepciniu požiūriu ieškovė nurodo žodžio bebe apibūdinantį pobūdį įstojusios į bylą šalies prekių, leidžiančių jų naudotojams apsaugoti kūdikio odą, atžvilgiu. Tokiomis aplinkybėmis žodis bebe turi būti nevaržomai vartojamas visų.38Trečia, ieškovė ginčija prekių ženklo bebe gerą vardą Vokietijoje. Kadangi prekių ženklas bebe sudarytas iš žodžio, kurį supranta visi Europos Sąjungos vartotojai, ypač vartotojai vokiečiai, Vokietijoje jis neturi stipraus skiriamojo požymio. Ieškovė ginčija įrodymus, pateiktus dėl prekių ženklo žinomumo tarp suinteresuotųjų asmenų. Be to, ieškovė pažymi, kad ginčijamo sprendimo 40 punkte Apeliacinė taryba klaidingai nurodė gero vardo egzistavimą vokiškai kalbančiose šalyse. Įstojusi į bylą šalis niekada nesirėmė geru vardu šiose šalyse, nes proteste aiškiai apsiribojo gero vardo klausimu Vokietijoje.39VRDT tvirtina, kad Apeliacinė taryba nepažeidė Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto.40Dėl ankstesnių prekių ženklų ryškaus skiriamojo požymio VRDT primena, kad vokiškas prekių ženklas bebe buvo įregistruotas įrodžius jo skiriamojo požymio įgijimą dėl naudojimo (durchgesetztes Zeichen) ir kad Austrijoje nebuvo pateiktas joks prieštaravimas dėl tarptautinio prekių ženklo įregistravimo.41VRDT nuomone, ieškovė neteisingai prieštarauja ginčijamam sprendimui, nes ji pripažino, jog prekių ženklas bebe Bendrijos prekių ženklo paraiškos pateikimo dieną, 1996 m. birželio 13 d., Vokietijoje dėl naudojimo buvo įgijęs ryškų skiriamąją požymį.42Dėl Austrijos VRDT nurodo, kad iš esmės į įstojusios į bylą šalies prekių ženklo ryškų skiriamąjį požymį šioje valstybėje negali būti atsižvelgta, nes ji nebuvo nurodyta nei proteste, nei faktuose, įrodymuose ir argumentuose, kuriuos ji pateikė per nustatytą terminą pagal Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 2 dalį (šiuo klausimu žr. 2002 m. birželio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Chef

Revival USA prieš VRDT - Massagué Marin (Chef), T-232/00, Rink. p. II-2749, 34 ir 35 punktus). Pripažinus priešingai, VRDT nustatyti terminai netektu prasmės, procedūra užsitęstų ir kartu būtų sudarytos palankios sąlygos procedūrai vilkinti.

43Įstojusi į bylą šalis nurodo, kad dėl nagrinėjamų prekių ir žymenų panašumo egzistuoja galimybė supainioti žymenis bebe ir monBeBé Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.44¡stojusi į bylą šalis pažymi, kad jau 1995 m. prekių ženklas bebe turėjo labai gerą vardą tarp suinteresuotųjų asmenų Vokietijoje. Ši aplinkybė turi būti laikoma lemiama vertinant nagrinėjamų žymenų panašumą. Atsižvelgiant į prekių ženklo bebe žinomumą, įgytą dėl reikšmingo ir ilgo naudojimo, visiškai nesvarbu žinoti, ar pats žodis bebe turi silpną skiriamąjį požymį, sąlygotą Apeliacinės tarybos pripažinto užuominą darančio pobūdžio.<TI><P>Pirmosios instancijos teismo vertinimas</P></TI>45Pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Suklaidinimo galimybė apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu. Be to, pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies a punkto ii ir iii papunkčius ankstesni prekių ženklai reiškia prekių ženklus, įregistruotus valstybėje narėje <...>, ir prekių ženklus, įregistruotus pagal valstybėje narėje galiojančius tarptautinius susitarimus, kurių įregistravimo paraiškos padavimo data yra ankstesnė už Bendrijos prekių ženklo įregistravimo paraiškos padavimo datą.46Pagal nusistovėjusią Bendrijų teismų praktiką supainiojimo galimybė egzistuoja, jeigu visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos yra pagamintos ar suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių.47Pagal tą pačią teismų praktiką supainiojimo galimybė turi būti visapusiškai įvertinama atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia tam tikrus žymenis ar prekes ir paslaugas, ir į visas konkrečiam atvejui būdingas aplinkybes, ypač žymenų ir jais žymimų prekių bei paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT - Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T-162/01, Rink. p. II-2821, 31-33 punktus ir minėtą teismų praktiką).48Šiuo atveju ankstesni prekių ženklai bebe įregistruoti, pirma, kaip tarptautinis prekių ženklas, pateikiant Bendrijos prekių ženklo paraišką galiojantis Austrijoje, Italijoje ir Beniliukso valstybėse, ir, antra, kaip nacionalinis prekių ženklas Vokietijoje. Kadangi protestas grindžiamas registracija Vokietijoje ir tarptautine registracija, galiojančia Austrijoje, atitinkamą teritoriją nagrinėjant galimybę suklaidinti sudaro būtent Vokietija ir Austrija.49Kadangi nagrinėjamos prekės yra plataus vartojimo, atitinkama visuomenė yra paprastas vartotojas, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus.50Atsižvelgiant į pateiktus paaiškinimus reikia, pirma, palyginti atitinkamas prekes, antra, žymenis, dėl kurių kilo ginčas ir, trečia, patikrinti galimą ryškų ankstesnių prekių ženklų skiriamąjį požymį tam, kad būtų nustatyta, ar žymens monBeBé registracija gali lemti supainiojimo su ankstesniais prekių ženklais bebe galimybę.<TI><P>Dėl prekių palyginimo</P></TI>51Šiuo atžvilgiu ieškovė ginčija tik Apeliacinės tarybos vertinimą, kad egzistuoja panašumas tarp 5 klasei priklausančių medvilninių vystyklų, kuriems skirtas prekių ženklas monBebé, ir 3 klasei priklausančių prekių, ženklinamų ankstesniais prekių ženklais, kuriuos sudaro odos ir kūno priežiūros priemonės bei kosmetinės priemonės.52Būtina priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, nustatant, ar egzistuoja panašumas tarp nagrinėjamų prekių ar paslaugų, reikia atsižvelgti į visus svarbius ryšį tarp prekių ir paslaugų nusakančius veiksnius. Šie veiksniai apima ypač jų prigimtį, paskirtį, naudojimą ir konkuruojantį ar papildantį pobūdį (1998 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Canon, C-39/97, Rink. p. I-5507, 23 punktas ir 2003 m. lapkričio 4 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Díaz prieš VRDT - Granjas Castellò (CASTILLO), T-85/02, Rink. p. II-4835, 32 punktas).53Būtina nurodyti, kad vystyklais, tiek skirtais kūdikiams, tiek ir šlapimo nelaikantiems suaugusiems, bei kosmetinėmis priemonėmis prekiaujama tose pačiose prekybos vietose. Be to, pastarųjų priemonių, skirtų vaikų tualetui, naudojimas, glaudžiai susijęs su vystyklų naudojimu. Todėl vystyklai yra papildomos higienos priemonės, paprastai naudojamos tuo pačiu metu kaip ir odos priežiūros priemonės. Todėl medvilniniai vystyklai, ženklinami prašomu įregistruoti prekių ženklu, taip pat odos ir kūno priežiūros priemonės bei kosmetinės priemonės, kurioms skirti ankstesni prekių ženklai, gali būti laikomi panašiomis prekėmis.54Todėl Apeliacinė taryba nesuklydo lygindama nagrinėjamas prekes.<TI><P>Dėl žymenų palyginimo</P></TI>55Kaip išplaukia iš nusistovėjusios teismų praktikos, visapusiškas supainiojimo galimybės įvertinimas, tiek, kiek jis susijęs su žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualiniu, fonetiniu ar koncepciniu panašumu, turi būti pagrįstas jų daromu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (žr. 2003 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Philips-Van Heusern prieš VRDT - Pash Textilvertrieb und Einzelhandel (BASS), T-292/01, Rink. p. II-4335, 47 punktą ir minėtą teismų praktiką).56Apeliacinė taryba konstatavo, kad iš ankstesnio žodinio prekių ženklo ir prašomo įregistruoti prekių ženklo žodinio elemento palyginimo vizualiniu požiūriu matyti, jog egzistuoja tam tikras vizualinis panašumas. Skirtumas, atsiradęs prašomame įregistruoti prekių ženkle prijungus žodį mon, nebuvo laikomas pakankamai dideliu, kad visiškai panaikintų panašumą, sukuriamą aplinkybės, jog jo esminė dalis, žodis bebe, yra tapati ankstesnius prekių ženklus sudarančiam žodžiui.57Būtina nurodyti, kad ankstesnius prekių ženklus sudaro tik žodis bebe, parašytas mažosiomis raidėmis.58Prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro juodame ovaliame rėme esantis žodinis elementas monBeBė, parašytas kaitaliojant didžiąsias ir mažąsias raides. Jį galima suskirstyti į du elementus: mon ir BeBė.59Prašomo įregistruoti prekių ženklo monBeBė vaizdiniai elementai, tai yra žodžio monbebé grafinis vaizdas ir žodį juosiantis ovalus rėmas yra nepakankamai svarbūs, kad vartotojo sąmonę paveiktų labiau nei jo žodinis elementas. Be to, priešingai, nei nurodo ieškovė, kirtis, uždėtas ant žymens monBeBė paskutinės raidės e, yra vos pastebimas ir didžiųjų raidžių b vartojimas nesukuria didelio skirtumo šalia jų esančių raidžių atžvilgiu. Tačiau dėl didžiųjų raidžių vartojimo dėmesys pritraukiamas prie antrojo elemento BeBé ir galima pamanyti, jog jis yra dominuojantis žymens monBeBé elementas.60Kadangi visas ankstesnis prekių ženklas bebe yra įterptas į prašomą įregistruoti prekių ženklą monBeBé, skirtumas, susijęs su žodinio elemento mon prijungimu prašomo įregistruoti prekių ženklo priekyje, yra nepakankamai didelis, kad panaikintų prašomo įregistruoti prekių ženklo pagrindinės dalies, tai yra žodžio bebe, sukurtą panašumą (šiuo atžvilgiu žr. minėto sprendimo CONFORFLEX 46 punktą).61Iš to išplaukia, kad Apeliacinė taryba nesuklydo konstatuodama, jog egzistuoja vizualinis žymenų panašumas.62Dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, fonetinio palyginimo Apeliacinė taryba nusprendė, kad fonetiniu požiūriu egzistuoja tam tikras panašumas.63Būtina nurodyti, kad atsižvelgiant į tai, jog elementas bebe yra ankstesniuose prekių ženkluose ir prašomame įregistruoti prekių ženkle, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, fonetiniu požiūriu yra panašūs. Fonetiniu požiūriu prašomame įregistruoti prekių ženkle žodžio mon prijungimas prie žodžio bebe visapusiško vertinimo metu lemia žymenų, dėl kurių kilo ginčas, nepanašumą (šiuo atžvilgiu žr. minėto sprendimo CONFORFLEX 47 punktą). Nurodytas skirtumas neleidžia abejoti fonetiniu panašumu, nes jis nesusijęs su prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojančiu elementu.64Todėl Apeliacinė taryba nesuklydo manydama, kad fonetiniu požiūriu nagrinėjami žymenys turi tam tikrą panašumą.65Dėl koncepcinio panašumo Apeliacinė taryba konstatavo, kad kadangi atitinkama visuomenės dalis Vokietijoje žodžio bebe reikšmę supranta taip pat gerai, kaip ir žodžio mon reikšmę, nagrinėjami žymenys yra panašūs dėl jiems bendro žodžio bebe.66Būtina nurodyti, jog priešingai, nei tvirtina ieškovė, vokiškai kalbanti visuomenė lengvai supras, kad žodis bebe reiškia kūdikį.67Dėl Mausimo, ar visuomenė nustatys koncepcinį ryšį tarp žodžių bebe ir monbebė, būtina konstatuoti, kad negalima paneigti, jog vokiškai kalbantis vartotojas žodį mon supranta kaip reiškiantį mein (tai yra mano vokiečių kalba). Iš tikrųjų vokiškai kalbantys žmonės žino tokius prancūziškus posakius kaip mon chéri arba mon amour, kuriais ženklinamos kai kurios Vokietijoje pardavinėjamos prekės. Todėl padarius prielaidą, kad atitinkama visuomenė supranta žodžio mon reikšmę, tikrai nėra žymenų, dėl kurių kilo ginčas, koncepcinio skirtumo. Iš tikrųjų asmeninio įvardžio prijungimas labai nepakeičia žymens, nurodančio kūdikį, koncepcinio turinio. Net darant prielaidą, kad atitinkama visuomenė nesuvoks prancūziško žodžio mon reikšmės, ji atpažins prancūzišką žodį bebe ir žodis mon nepakeis šiam žymeniui visuomenės suteikto koncepcinio turinio.68Tokiomis aplinkybėmis Apeliacinės taryba teisingai nusprendė, kad egzistuoja žymenų, dėl kurių kilo ginčas, koncepcinis panašumas.69Todėl egzistuoja vizualinis, koncepcinis ir tam tikras fonetinis šių žymenų panašumas. Visapusiškai vertinant suklaidinimo galimybę dar būtina patikrinti galimą ankstesnių prekių ženklų ryškų skiriamąjį požymį.<TI><P>Dėl ankstesnių prekių ženklų ryškaus skiriamojo požymio</P></TI>70Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, kuo ryškesnį skiriamąjį požymį turi ankstesnis prekių ženklas, tuo didesnė yra supainiojimo tikimybė (pagal analogiją žr. 1997 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo SABEL, C-251/95, Rink. p. I-6191, 24 punktą). Prekių ženklai patys savaime arba dėl žinomumo rinkoje turintys ryškų skiriamąjį požymį, saugomi labiau nei tie, kurių skiriamieji požymiai yra mažiau ryškūs (pagal analogiją žr. minėto sprendimo Canon 18 punktą ir 1999 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C-342/97, Rink. p. I-3819, 20 punktą).71Siekiant nustatyti prekių ženklo skiriamąjį požymį ir įvertinti, ar jo skiriamasis požymis yra ryškus, reikia bendrai įvertinti didesnį ar mažesnį prekių ženklo gebėjimą identifikuoti prekes ir paslaugas, kurioms prašoma jį įregistruoti, kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės bei atskirti jas nuo kitų įmonių prekių ir paslaugų (pagal analogiją žr. 1999 m. gegužės 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Windsurfing Chiemsee, C-108/97 ir C-109/97, Rink. p. I-2779, 49 punktą ir minėto sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer 22 punktą).72Vertinant būtina atsižvelgti visų pirma į prekių ženklo vidines savybes, įskaitant aplinkybę, ar jis turi prekes ar paslaugas, dėl kurių buvo įregistruotas, apibūdinantį elementą, rinkos dalį, kurioje prekių ženklas naudojamas, šio prekių ženklo naudojimo dažnumą, geografines ribas ir trukmę, įmonės investicijų, skirtų šio prekių ženklo reklamai, dydį, į tai, kiek yra suinteresuotųjų asmenų, kurie dėl prekių ženklo atskiria prekes ar paslaugas kaip konkrečios įmonės prekes ar paslaugas, taip pat į prekybos ir pramonės rūmų ar kitų profesinių asociacijų pareiškimus (pagal analogiją žr. minėtų sprendimų Windsurfing Chiemsee 51 punktą ir Lloyd Schuhfabrik Meyer 23 punktą).73Ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis, ypač jo geras vardas, yra tas elementas, j kurį turi būti atsižvelgta vertinant, ar žymenų arba prekių ir paslaugų panašumas yra pakankamas tam, kad suklaidintų (šiuo atžvilgiu žr. minėto sprendimo Canon 24 punktą; 2003 m. spalio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Éditions Albert René prieš VRDT - Trucco (Starix), T-311/01, Rink. p. II-4625, 61 punktą ir 2004 m. brželio 22 d. Sprendimo Drie Mollen sinds 1818 prieš VRDT - Manuel Nabeiro Silveira (Galáxia), T-66/03, Rink. p. II-1765, 30 punktą).74Šiuo atveju ieškovė nurodo, kad prekių ženklui bebe nebūdingas ryškus skiriamasis požymis, Įstojusi į bylą šalis ir VRDT niekada nebuvo nurodžiusios, kad prekių ženklui bebe būdingas ryškus skiriamasis požymis, o pastarasis buvo pripažintas dėl jo žinomumo rinkoje.75Taigi būtina patikrinti, ar per procedūrą VRDT įstojusi į bylą šalis pateikė pakankamai faktinių aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad jos prekių ženklas buvo tikrai žinomas Vokietijoje paraiškos prašomam prekių ženklui įregistruoti pateikimo momentu, tai yra 1996 m. birželio 13 dieną.76Įstojusi į bylą šalis pateikė VRDT daug dokumentų, patvirtinančių jos ankstesnių prekių ženklų gerą vardą. Apeliacinė taryba pripažino gero vardo egzistavimą remdamasi 1995 m. IMAS International GmbH (Müller, Schupfner & Gauger) atliktu tyrimu (toliau - IMAS tyrimas) ir įstojusios į bylą šalies marketingo direktoriaus O. Atbērs oficialiu pareiškimu. Ieškovės nuomone, šie įrodymai negali patvirtinti prekių ženklo bebe gero vardo egzistavimo Vokietijoje 1996 m. birželio 13 dieną.77VRDT ir įstojusios į bylą šalies nuomone, vien tik IMAS tyrimas leidžia nustatyti prekių ženklo bebe ryškų skiriamąjį požymį Vokietijos rinkoje, o ieškovės nuomone, šis tyrimas pateikia tik labai bendro pobūdžio procentinius santykius.78Iš bylos dokumentų matyti, kad IMAS tyrimas buvo atliktas 1995 m. spalio ir lapkričio mėnesiais. Remiantis tyrimą pristatančiu tekstu, jo tikslas buvo įvertinti prekių ženklo bebe svarbą Vokietijos gyventojams. Žodžiu buvo apklausta 2017 vyresnių nei 16 metų amžiaus asmenų. Rezultatai buvo pateikti procentiniais santykiais pagal keturis skirtingus kriterijus: apklaustų asmenų visumą, lytį, amžių (16-29 metai, 30-49 metai, daugiau nei 50 metų) ir gyvenamąją vietą.79Būtina pastebėti, kad ieškovė neteisingai nurodo, jog nebuvo pateikta jokios informacijos apie apklaustų asmenų grupės sudėtį. Kaip buvo konstatuota, kalbama apie vyresnius nei 16 metų amžiaus asmenis, vyrus ir moteris, padalytus į tris skirtingo amžiaus grupes, iš beveik visų federalinių žemių. Net jeigu nebuvo atskleistas šių skirtingų kategorijų pasiskirstymas, niekas neįrodo, kad šios kategorijos nepateikia vidutinio Vokietijos vartotojo nuomonės. Be to, būtina pripažinti, jog šiuo atveju 2017 apklaustų asmenų grupė yra pakankamai didelė, kad būtų atstovaujanti.80Be to, tai nėra labai bendro pobūdžio procentiniai santykiai, kaip nurodo ieškovė, nes pagal rezultatus, kaip tvirtina VRDT, prekių ženklas bebe tikrai turi ryškų skiriamąjį požymį. Iš tikrųjų tyrimo rezultatai rodo, kad prieš pateikiant Bendrijos prekių ženklo paraišką prekių ženklas bebe buvo žinomas didelei daliai visuomenės Vokietijos rinkoje. Remiantis I ir III tyrimo lentelėmis, 64% apklaustų asmenų žinojo, tai yra jau buvo skaitę ar girdėję, žodį bebe, susijusį su kūno ir veido priežiūros priemonėmis. 80 % moterų šį žodį žinojo. Remiantis II ir IV lentelėmis, 66 % žodį žinojusiųjų (68 % moterų) manė, kad šį žodį vartoja tik vienas gamintojas.81Dėl klausimų formuluotės, kuri, ieškovės nuomone, nebuvo neutrali, būtina nurodyti, kad nors klausimuose minimas žodis bebe, niekas neleidžia abejoti tyrimo objektyvumu.82Dėl ieškovės argumento, kad Apeliacinės tarybos tvirtinimas, pagal kurį 66% visuomenės manė, jog pavadinimą bebe vartoja tik vienas gamintojas, yra klaidingas, pakanka nurodyti, kaip konstatavo pati Apeliacinė taryba, kad 64% visuomenės žinojo žodį bebe ir kad 66% santykis susijęs tik su šį žodį žinančia visuomenės dalimi. Nepaisant dviprasmiškos formuluotės, kurią pavartojo Apeliacinė taryba, pastaroji šiuo atžvilgiu nesuklydo.83Todėl būtina nurodyti, kad IMAS tyrimo pakanka įrodyti, jog prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu prekių ženklas bebe turėjo ryškų skiriamąjį požymį dėl jo gero vardo Vokietijoje.84Taigi nebūtina nagrinėti kitų įrodymų, kuriuos įstojusi į bylą šalis pateikė Protestų skyriui arba Apeliacinei tarybai, tačiau į kuriuos pastaroji neatsižvelgė pažeisdama pareigą, jai numatytą Reglamento Nr. 40/94 61 straipsnio 1 dalyje ir 62 straipsnio 1 dalyje (2003 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Henkel prieš VRDTLHS (UK) (KLEENCARE), T-308/01, Rink. p. II-3253). Todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą, nes jis pripažino vokiško prekių ženklo bebe ryškų skiriamąjį požymį.85Taip pat nebūtina nagrinėti, ar Apeliacinė taryba suklydo konstatuodama, kad ankstesnis prekių ženklas turėjo gerą vardą Austrijoje, nes pakanka to, jog supainiojimo galimybė egzistuoja vieno iš šių prekių ženklų atžvilgiu.86Atsižvelgiant j nagrinėjamų prekių panašumą, žymenų, dėl kurių kilo ginčas, tam tikrą panašumą ir ankstesnio prekių ženklo bebe dėl naudojimo įgytą ryškų skiriamąjį požymį, būtina nurodyti, jog bent jau Vokietijoje egzistuoja supainiojimo galimybė.87Todėl vienintelis pagrindas ir visas ieškinys turi būti atmesti.<TI><P>Dėl bylinėjimosi išlaidy</P></TI>88Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT pateiktus reikalavimus. Kadangi įstojusi į bylą šalis reikalavimų dėl išlaidų atlyginimo nepateikė, ji pati turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (trečioji kolegija)

nusprendžia:

1.Atmesti ieškinį.2.Priteisti iš ieškovės Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) bylinėjimosi išlaidas.3.Įstojusi į byla šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Jaeger

Tiili

Czúcz

Paskelbta 2005 m. balandžio 21 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kancleris

H. Jung

Pirmininkas

M. Jaeger