02003R2003 — LT — 20.06.2021 — 019.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2003/2003

2003 m. spalio 13 d.

dėl trąšų

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 304 2003.11.21, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 885/2004, 2004 m. balandžio 26 d.,

  L 168

1

1.5.2004

►M2

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2076/2004 2004 m. gruodžio 3 d.

  L 359

25

4.12.2004

►M3

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1791/2006 2006 m. lapkričio 20 d.

  L 363

1

20.12.2006

►M4

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 162/2007 2007 m. vasario 19 d.

  L 51

7

20.2.2007

►M5

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1107/2008 2008 m. lapkričio 7 d.

  L 299

13

8.11.2008

►M6

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 219/2009 2009 m. kovo 11 d.

  L 87

109

31.3.2009

►M7

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1020/2009 2009 m. spalio 28 d.

  L 282

7

29.10.2009

►M8

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 137/2011 2011 m. vasario 16 d.

  L 43

1

17.2.2011

►M9

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 223/2012 2012 m. kovo 14 d.

  L 75

12

15.3.2012

►M10

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 463/2013 2013 m. gegužės 17 d.

  L 134

1

18.5.2013

►M11

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1257/2014 2014 m. lapkričio 24 d.

  L 337

53

25.11.2014

►M12

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2016/1618 2016 m. rugsėjo 8 d.

  L 242

24

9.9.2016

►M13

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1102 2019 m. birželio 27 d.

  L 175

25

28.6.2019

►M14

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2020/1666 2020 m. lapkričio 10 d.

  L 377

3

11.11.2020

►M15

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2021/862 2021 m. gegužės 28 d.

  L 190

74

31.5.2021


Pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 267, 12.10.2007, p.  23 (2003/2003)



▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2003/2003

2003 m. spalio 13 d.

dėl trąšų

(Tekstas svarbus EEE)



I

ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS



I

SKYRIUS

Taikymo sritis ir apibrėžimai

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas produktams, kurie pateikiami į rinką kaip trąšos, pavadintos „EB trąšomis“.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente taikomi šie apibrėžimai:

a) 

„trąša“ – medžiaga, kurios pagrindinė funkcija – tiekti augalams maistines medžiagas;

b) 

„pagrindinė maistinė medžiaga“ – tik azoto, fosforo ir kalio elementai;

c) 

„antrinė maistinė medžiaga“ – elementai kalcis, magnis, natris ir siera;

d) 

„mikroelementai“ – elementai boras, kobaltas, varis, geležis, manganas, molibdenas ir cinkas, kurie yra svarbūs augalų augimui tokiais kiekiais, kurie yra maži palyginti su pagrindinėmis ir antrinėmis maistinėmis medžiagomis;

e) 

„neorganinės trąšos“ – trąšos, kuriose deklaruojamos maistinės medžiagos yra neorganinės medžiagos, gautos ekstrahuojant arba taikant fizikinį ir (arba) cheminį pramoninį procesą. Kalcio cianamidas, karbamidas, jo kondensacijos bei asociacijos produktai, ir trąšos, turinčios chelatinius arba kompleksinius mikroelementus, pagal susitarimą gali būti klasifikuojami kaip neorganinės trąšos;

f) 

„chelatinis mikroelementas“ – mikroelementas, sudarantis junginį su viena iš organinių molekulių, išvardytų I priedo E.3.1 skyriuje;

g) 

„kompleksinis mikroelementas“ – mikroelementas, sudarantis junginį su viena iš molekulių, išvardytų I priedo E.3.2 skyriuje;

h) 

„trąšų tipas“ – trąšos, turinčios bendrą tipo pavadinimą, nurodytą I priede;

i) 

„paprastosios trąšos“ – azoto, fosforo arba kalio trąšos, turinčios tik vienos iš pagrindinių maistinių medžiagų deklaruojamą kiekį;

j) 

„sudėtinės trąšos“ – trąšos, turinčios bent dviejų pagrindinių maistinių medžiagų deklaruojamą kiekį ir gaunamos cheminiu būdu, maišymo būdu arba abiem būdais kartu;

k) 

„kompleksinės trąšos“ – sudėtinės trąšos, gaunamos kaip cheminės reakcijos produktas tirpalo pavidalu arba kietu pavidalu granuliavimo būdu, ir turinčios bent dviejų pagrindinių maistinių medžiagų deklaruojamą kiekį. Kiekviena kietu pavidalu gautų trąšų granulė turi visų deklaruojamos sudėties maistinių medžiagų;

l) 

„mišriosios trąšos“ – trąšos, gaunamos sumaišius kelias sausas trąšas, nevykstant cheminei reakcijai;

m) 

„trąšos tręšimui per lapus“ – trąšos, kuriomis galima tręšti ir kurias įsisavina pasėlių lapai;

n) 

„skystosios trąšos“ – trąšų suspensija arba tirpalas;

o) 

„trąšų tirpalas“ – skystosios trąšos, kuriose nėra kietųjų dalelių;

p) 

„trąšų suspensija“ – dvi fazes sudarančios trąšos, kuriose kietosios dalelės yra suspenduotos skystoje fazėje;

q) 

„deklaravimas“ – maistinių medžiagų kiekio nurodymas, įskaitant trąšų pavidalą ir tirpumą, užtikrinamas apibrėžto leistino nuokrypio ribose;

r) 

„deklaruojamas kiekis“ – elemento arba jo oksido kiekis, kuris pagal Bendrijos teisės aktus pateikiamas EB trąšų etiketėje arba atitinkamame pridedame dokumente;

s) 

„leistinas nuokrypis“ – leidžiamas matuojamo maistinės medžiagos kiekio nuokrypis nuo deklaruojamos vertės;

t) 

„Europos standartas“ – CEN (Europos standartizacijos komiteto) standartai, kurie buvo oficialiai pripažinti Bendrijoje ir kurių nuoroda buvo paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje;

u) 

„pakuotė“ – sandari talpykla, kurios talpa ne didesnė kaip 1 000  kg, skirta trąšoms laikyti, apsaugoti, krauti ir prekiauti;

v) 

„piltinės“ – nesupakuotos trąšos, kaip nurodyta šiame reglamente;

w) 

„pateikimas į rinką“ – trąšų tiekimas už mokestį arba nemokamai, arba laikymas tiekimo tikslu. Manoma, kad trąšų importas į Europos bendrijos muitinės teritoriją, yra pateikimas į rinką;

x) 

„gamintojas“ – fizinis arba juridinis asmuo, atsakingas už trąšų pateikimą į rinką, visų pirma, tiekėjas, importuotojas, pakuotojas, dirbantis savo vardu, arba kiekvienas asmuo, keičiantis trąšų charakteristikas, laikomas gamintoju. Tačiau platintojas, kuris nekeičia trąšos charakteristikų, nelaikomas gamintoju.



II

SKYRIUS

Pateikimas į rinką

3 straipsnis

EB trąšos

Trąšos, priklausančios trąšų, išvardytų I priede, tipui ir atitinkančios šiame reglamente nurodytas sąlygas, gali būti vadinamos kaip „EB trąšos“.

Pavadinimas „EB trąšos“ neturi būti naudojamos trąšoms, kurios neatitinka šio reglamento.

4 straipsnis

Įsisteigimas Bendrijoje

Gamintojas turi būti įsisteigęs Bendrijoje ir turi būti atsakingas už „EB trąšų“ atitiktį šio reglamento nuostatoms.

5 straipsnis

Laisvasis judėjimas

1.  
Nepažeisdamos 15 straipsnio ir kitų Bendrijos teisės aktų, valstybės narės, atsižvelgdamos į sudėtį, identifikavimą, ženklinimą arba pakavimą ir į kitas šio reglamento nuostatas, neturi drausti, riboti arba trukdyti pateikti į rinką trąšas, pažymėtas „EB trąšos“, kurios atitinka šio reglamento nuostatas.
2.  
Trąšos, pažymėtos „EB trąšos“ pagal šį reglamentą, gali laisvai judėti Bendrijoje.

6 straipsnis

Privalomosios formuluotės

1.  

Siekdamos vykdyti 9 straipsnio reikalavimus, valstybės narės gali nustatyti, kad žymimas azoto, fosforo ir kalio trąšų, pateiktų į jų rinką, kiekis būtų išreiškiamas taip:

a) 

azoto tik kaip elemento (N) ir

b) 

fosforo ir kalio tik kaip elementų (P, K); arba

c) 

fosforo ir kalio tik kaip oksidų (P2O5, K2O); arba

d) 

fosforo ir kalio kaip elemento ir kartu kaip oksidų.

Jei pasirenkama galimybė nustatyti, kad fosforo ir kalio kiekis būtų išreikštas kaip elementų kiekis, visos priedų nuorodos į oksidais išreikštus kiekius turi būti suprantamos kaip nuorodos į elementu išreikštą kiekį, o skaitmeninės vertės turi būti perskaičiuotos naudojant šiuos faktorius:

a) 

fosforas (P) = fosforo pentoksidas (P2O5) × 0,436;

b) 

kalis (K) = kalio oksidas (K2O) × 0,830.

2.  

Valstybės narės gali nustatyti, kad kalcio, magnio, natrio ir sieros kiekis antrinėse trąšose ir, jei įvykdomos 17 straipsnio sąlygos, pagrindinėse trąšose, kuriomis prekiaujama jų teritorijoje, būtų išreiškiamas:

a) 

kaip oksido (CaO, MgO, Na2O, SO3) kiekis;

b) 

kaip cheminio elemento (Ca, Mg, Na, S) kiekis; arba

c) 

abiem būdais.

Kalcio oksido, magnio oksido, natrio oksido ir sieros trioksido kiekiui perskaičiuoti į kalcio, magnio, natrio ir sieros kiekį taikomos šios formulės:

a) 

kalcis (Ca) = kalcio oksidas (CaO) × 0,715;

b) 

magnis (Mg) = magnio oksidas (MgO) × 0,603;

c) 

natris (Na) = natrio oksidas (Na2O) × 0,742;

d) 

siera (S) = sieros trioksidas (SO3) × 0,400.

Oksido arba elemento deklaruojamą apskaičiuotą kiekį atitinkantis skaičius apvalinamas artimiausios dešimtainės trupmenos tikslumu.

3.  
Valstybės narės netrukdo pateikti į rinką „EB trąšas“, paženklintas abiem būdais, nurodytais straipsnio 1 ir 2 dalyse.
4.  

Vieno arba kelių mikroelementų: boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno arba cinko kiekis EB trąšose, kurios atitinka I priedo A, B, C ir D skyriuose išvardytus tipus, yra deklaruojamas, kai įvykdomos šios sąlygos:

a) 

dedamų mikroelementų kiekis yra ne mažesnis už nurodytą I priedo E.2.2 ir E.2.3 skirsniuose;

b) 

EB trąšos ir toliau atitinka I priedo A, B, C ir D skyrių reikalavimus.

5.  
Jei mikroelementai yra įprasti žaliavų, iš kurių yra gaunamos pagrindines (N, P, K) ir antrinės (Ca, Mg, Na, S) maistinės medžiagos, ingredientai, jie gali būti deklaruojami, jei šių mikroelementų kiekis yra ne mažesnis už nurodytą I priedo E.2.2 ir E.2.3 skirsniuose.
6.  

Mikroelementų kiekis trąšose deklaruojamas taip:

a) 

trąšoms, kurios atitinka I priedo E.1 skirsnyje išvardytus tipus, pagal reikalavimus, nustatytus to skyriaus 6 skiltyje;

b) 

a punkte nurodytų trąšų mišiniams, turintiems bent du skirtingus mikroelementus ir atitinkantiems I priedo E.2.1 skirsnio reikalavimus, ir trąšoms, kurios atitinka I priedo A, B, C ir D skyriuose išvardytus tipus, nurodant:

i) 

suminį kiekį, išreikštą trąšų masės procentine dalimi;

ii) 

vandenyje tirpios trąšų dalies kiekį, išreikštą trąšų masės procentine dalimi, jei tirpioji dalis sudaro bent pusę suminio kiekio.

Jei mikroelementas yra visiškai tirpus vandenyje, deklaruojamas tik vandenyje tirpios medžiagos kiekis.

Jei mikroelementas yra chemiškai sujungtas su organine molekule, trąšose esančio mikroelemento kiekis, kaip produkto masės procentinė dalis, deklaruojamas iš karto po vandenyje tirpaus kiekio, toliau rašomas vienas iš terminų: „chelatas su“ arba „kompleksas su“, nurodant organinės molekulės pavadinimą, kaip nustatyta I priedo E.3 skyriuje. Organinės molekulės pavadinimas gali būti pakeistas jos pavadinimo pirmosiomis raidėmis.

7 straipsnis

Identifikavimas

1.  
Gamintojas ženklina EB trąšas, kaip nurodyta 9 straipsnyje.
2.  
Jei trąšos yra pakuotėje, šis identifikavimo ženklinimas turi būti ant pakuotės arba ant priklijuotų etikečių. Jei tiekiamos piltinės trąšos, šis ženklinimas turi būti pridedamuose dokumentuose.

8 straipsnis

Sietis

Nepažeisdamas 26 straipsnio 3 dalies, gamintojas turi užtikrinti EB trąšų sietį, saugodamas bylas apie trąšų kilmę. Norinčioms tikrinti valstybėms narėms šios bylos yra prieinamos visą trąšos pateikimo į rinką laiką ir dar dvejus metus po to, kai gamintojas nustoja trąšas tiekti.

9 straipsnis

Žymenys

1.  

Nepažeidžiant kitų Bendrijos taisyklių, ant pakuočių, etikečių ir pridedamuosiuose dokumentuose, nurodytuose 7 straipsnyje, yra tokie žymenys.

a) 

Privalomasis identifikavimas:

— 
žodžiai „EB TRĄŠOS“ didžiosiomis raidėmis,
— 
trąšų tipo, jei toks yra, pavadinimas, kaip nurodyta I priede,
— 
mišriosioms trąšoms po tipo pavadinimo nurodoma „mišinys“,
— 
papildomi žymenys, apibrėžti 19, 21 arba 23 straipsnyje,
— 
maistinės medžiagos žymimos žodžiais ir atitinkamais cheminiais simboliais, pvz., azotas (N), fosforas (P), fosforo pentoksidas (P2O5), kalis (K), kalio oksidas (K2O), kalcis (Ca), kalcio oksidas (CaO), magnis (Mg), magnio oksidas (MgO), natris (Na), natrio oksidas (Na2O), siera (S), sieros trioksidas (SO3), boras (B), varis (Cu), kobaltas (Co), geležis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo), cinkas (Zn),
— 
jei trąšose yra mikroelementų, kurių visas kiekis arba dalis yra sujungta su organine molekule, po mikroelemento pavadinimo nurodoma viena iš šių apibrėžiamųjų sąvokų:
i) 

„chelatas su …“ (kompleksono pavadinimas, kaip nustatyta I priedo E.3.1 skyriuje);

ii) 

„kompleksas su …“ (ligando pavadinimas, kaip nustatyta I priedo E.3.2 skyriuje);

— 
trąšose esantys mikroelementai, išvardyti chaminių simbolių abėcėlės tvarka: B, Co, Cu, Fe, Mn, Mo, Zn,
— 
produktams, išvardytiems I priedo E.1 ir E.2 skirsniuose, nurodomos konkrečios naudojimo instrukcijos,
— 
skystųjų trąšų kiekis, išreikštas masės vienetais. Galima nurodyti skystųjų trąšų kiekį, išreikštą tūrio vienetais arba mase tūrio vienetui (kilogramais hektolitrui arba gramais litrui),
— 
grynoji arba suminė masė ir, neprivalomai, skystųjų trąšų tūris. Jei nurodoma suminė masė, šalia nurodoma taros masė,
— 
gamintojo arba firmos pavadinimas ir adresas.
b) 

Neprivalomasis identifikavimas:

— 
kaip išvardyta I priede,
— 
instrukcijos dėl laikymo ir tvarkymo, o trąšoms, neįtrauktoms į I priedo E.1 ir E.2 skirsnius, specifiniai trąšų naudojimo nurodymai,
— 
duomenys apie dozių dydį ir naudojimo sąlygas, atitinkančias dirvožemio ir pasėlių sąlygas, kuriomis trąšos yra naudojamos,
— 
gamintojo ženklas ir produkto prekių ženklas.

Nurodymai, pateikti b punkte, turi neprieštarauti a punkto nurodymams ir turi būti aiškiai nuo jų atskirti.

2.  
Visi žymenys, nurodyti straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškiai atskirti nuo visos kitos informacijos ant pakuočių, etikečių ir pridedamuose dokumentuose.
3.  
Skystosios trąšos gali būti pateikiamos į rinką tik jei gamintojas pateikia atitinkamas papildomas instrukcijas, visų pirma, apie laikymo temperatūrą ir būdus išvengti nelaimingų atsitikimų laikant.
4.  
Šio straipsnio taikymo išsamios taisyklės patvirtinamos 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

10 straipsnis

Etiketės

1.  
Ant pakuotės spausdinamos etiketės arba žymenys, kuriuose nurodoma 9 straipsnyje minėta informacija, turi būti daromi gerai matomoje vietoje. Etiketės turi būti tvirtinamos prie pakuotės arba prie jai uždaryti naudojamos sistemos. Jei šią sistemą sudaro plomba, ant jos turi būti pakuotojo pavadinimas arba ženklas.
2.  
Straipsnio 1 dalyje minėti žymenys turi būti ir likti neištrinami ir aiškiai įskaitomi.
3.  
Jei pateikiamos piltinės trąšos, nurodytos 7 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje, prie prekių turi būti pridedama dokumentų su identifikavimo žymenimis kopija, kurią būtų galima gauti darant tikrinimą.

11 straipsnis

Kalbos

Etiketė, žymenys ant pakuotės ir pridedami dokumentai turi būti pateikti bent valstybės narės, kurioje EB trąšos yra parduodamos, nacionaline kalba arba kalbomis.

12 straipsnis

Pakavimas

Pakuotų EB trąšų pakuotė turi būti uždaryta taip arba tokiu įtaisu, kad ją atidarius uždarymas, uždarymo plomba arba pati pakuotė būtų nepataisomai pažeista. Galima naudoti maišus su vožtuvais.

13 straipsnis

Leistinas nuokrypis

1.  
EB trąšų maistinių medžiagų kiekis turi atitikti II priede nustatytas leistino nuokrypio vertes, kurios skirtos atsižvelgti į gamybos, ėminių ėmimo ir analizės nukrypimus.
2.  
Gamintojas neturi sistemingai turėti naudos iš II priede nurodytų leistino nuokrypio verčių.
3.  
I priede apibrėžtiems mažiausiems ir didžiausiems kiekiams leistino nuokrypio nėra.

14 straipsnis

Reikalavimai trąšoms

Trąšų tipas gali būti įtrauktas į I priedą, jei:

a) 

efektyviu būdu leidžia įsisavinti maistines medžiagas;

b) 

pateikiami atitinkami ėminių ėmimo, analizės ir prireikus bandymo metodai;

c) 

esant normalioms naudojimo sąlygoms nedaro neigiamo poveikio žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai arba aplinkai.

15 straipsnis

Apsaugos išlyga

1.  
Jei valstybė narė pagrįstai mano, kad konkrečios EB trąšos, nors ir atitinka šio reglamento reikalavimus, kelia pavojų žmonių, gyvūnų arba augalų saugai arba sveikatai arba riziką aplinkai, ji gali laikinai uždrausti pateikti į rinką tokias trąšas savo teritorijoje arba taikyti joms specialias sąlygas. Ji nedelsdama informuoja apie tai kitas valstybes nares bei Komisiją, kartu pateikdama tokio sprendimo priežastis.
2.  
Komisija per 90 dienų nuo informacijos gavimo priima sprendimą tuo klausimu 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
3.  
Šio reglamento nuostatos netrukdo Komisijai arba valstybei narei imtis visuomenės sauga pagrįstų priemonių uždrausti, apriboti arba trukdyti pateikti į rinką EB trąšas.



II

ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL KONKREČIŲ TRĄŠŲ TIPŲ



I

SKYRIUS

Neorganinės pagrindinių maistinių medžiagų trąšos

16 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas tik neorganinėms pagrindinių maistinių medžiagų trąšoms, kietosioms arba skystosioms, paprastosioms arba sudėtinėms, įskaitant trąšas, turinčias antrinių maistinių medžiagų ir (arba) mikroelementų, esant mažiausiam maistinių medžiagų kiekiui, nustatytam I priedo A, B, C, E.2.2 arba E.2.3 skirsniuose.

17 straipsnis

Antrinių maistinių medžiagų, esančių pagrindinių maistinių medžiagų trąšose, deklaravimas

Kalcio, magnio, natrio ir sieros kiekis gali būti deklaruojamas kaip antrinių medžiagų kiekis EB trąšose, priklausančiose I priedo A, B ir C skyriuose išvardytų trąšų tipui, jei yra bent šis mažiausias nurodytų elementų kiekis:

a) 

2 % kalcio oksido (CaO), t. y. 1,4 % Ca;

b) 

2 % magnio oksido (MgO), t. y. 1,2 % Mg;

c) 

3 % natrio oksido (Na2O), t. y. 2,2 % Na;

d) 

5 % sieros trioksido (SO3), t. y. 2 % S.

Tokiu atveju tipo pavadinimas papildomas ženklinimu, apibrėžtu 19 straipsnio 2 dalies ii punkte.

18 straipsnis

Kalcis, magnis, natris ir siera

1.  

Deklaruojamas magnio, natrio ir sieros kiekis trąšose, išvardytose I priedo A, B ir C skyriuose, išreiškiamas vienu iš šių būdų:

a) 

suminis kiekis, išreikštas kaip trąšų masės procentinė dalis;

b) 

suminis kiekis ir vandenyje tirpių trąšų kiekis, išreikštas kaip trąšų masės procentinė dalis, jei tirpiųjų trąšų dalis sudaro bent ketvirtadalį suminio kiekio;

c) 

jei elemento junginys yra visiškai tirpus vandenyje, deklaruojamas tik vandenyje tirpių trąšų kiekis, išreikštas kaip masės procentinė dalis.

2.  
Jei I priede nenurodyta kitaip, kalcio kiekis deklaruojamas tik jei junginys yra tirpus vandenyje, ir išreiškiamas kaip trąšų masės procentinė dalis.

19 straipsnis

Identifikavimas

1.  
Be privalomųjų identifikavimo žymenų, nurodytų 9 straipsnio 1 dalies a punkte, pateikiami šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodyti žymenys.
2.  

Po sudėtinių trąšų tipo pavadinimo nurodoma:

i) 

po pagrindinių maistinių medžiagų simbolių, deklaruojamų antrinių maistinių medžiagų simboliai skliaustuose;

ii) 

skaičiai, žymintys pagrindinių maistinių medžiagų kiekį. Deklaruojamų antrinių maistinių medžiagų kiekis nurodomas skliaustuose po pagrindinių maistinių medžiagų kiekio.

3.  
Po trąšų tipo pavadinimo nurodomi tik skaičiai, žymintys pagrindinių ir antrinių maistinių medžiagų kiekį.
4.  
Jei deklaruojami mikroelementai, rašomi žodžiai „turi mikroelementų“ arba žodis „turi“, toliau nurodomi esamų mikroelementų pavadinimai ir cheminiai simboliai.
5.  
Deklaruojamas pagrindinių ir antrinių maistinių medžiagų kiekis nurodomas kaip masės procentinė dalis, sveiku skaičiumi arba, jei būtina, vienu ženklu po kablelio, jei yra atitinkamas analizės metodas.

Jei trąšos turi daugiau kaip vieną deklaruojamą maistinę medžiagą, pagrindinių maistinių medžiagų tvarka: N, P2O5 ir (arba) P, K2O ir (arba) K, antrinių maistinių medžiagų: CaO ir (arba) Ca, MgO ir (arba) Mg, Na2O ir (arba) Na, SO3 ir (arba) S.

Deklaruojant mikroelementų kiekį, nurodomas kiekvieno mikroelemento pavadinimas ir simbolis, masės procentinė dalis, kaip apibrėžta I priedo E.2.2 ir E.2.3 skirsniuose, ir tirpumas.

6.  
Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas išreiškiamas kaip trąšų masės procentinė dalis, išskyrus kai I priede aiškiai numatytas kitas išraiškos būdas.

Kiekis išreiškiamas vienu ženklu po kablelio tikslumu, išskyrus mikroelementus, kuriems jis išreiškiamas, kaip apibrėžta I priedo E.2.2 ir E.2.3 skirsniuose.



II

SKYRIUS

Neorganinės antrinių maistinių medžiagų trąšos

20 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas neorganinėms antrinių maistinių medžiagų trąšoms, kietosioms arba skystosioms, įskaitant trąšas, kuriose būtų mikroelementų, turinčioms mažiausią maistinių medžiagų kiekį, nustatytą I priedo D, E.2.2 ir E.2.3 skirsniuose.

21 straipsnis

Identifikavimas

1.  
Be privalomųjų identifikavimo žymenų, nurodytų 9 straipsnio 1 dalies a punkte, pateikiami šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti žymenys.
2.  
Jei deklaruojami mikroelementai, rašomi žodžiai „turi mikroelementų“ arba žodis „turi“, toliau nurodomi esamų mikroelementų pavadinimai ir cheminiai simboliai.
3.  
Deklaruojamas antrinių maistinių medžiagų kiekis nurodomas kaip masės procentinė dalis, sveiku skaičiumi arba, jei būtina, vienu ženklu po kablelio, jei yra atitinkamas analizės metodas.

Jei yra daugiau kaip viena antrinė maistinė medžiaga, tvarka turi būti tokia:

CaO ir (arba) Ca, MgO ir (arba) Mg, Na2O ir (arba) Na, SO3 ir (arba) S.

Deklaruojant mikroelementų kiekį, nurodomas kiekvieno mikroelemento pavadinimas ir simbolis, masės procentinė dalis, kaip apibrėžta I priedo E.2.2 ir E.2.3 skirsniuose, ir tirpumas.

4.  
Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas išreiškiamas kaip trąšų masės procentinė dalis, išskyrus kai I priede aiškiai numatytas kitas išraiškos būdas.

Kiekis išreiškiamas vienu ženklu po kablelio tikslumu, išskyrus mikroelementus, kuriems jis išreiškiamas, kaip apibrėžta I priedo E.2.2 ir E.2.3 skirsniuose.

5.  
Jei I priede nenurodyta kitaip, kalcio kiekis deklaruojamas tik jei junginys yra tirpus vandenyje ir išreiškiamas kaip trąšų masės procentinė dalis.



III

SKYRIUS

Neorganinės mikroelementų trąšos

22 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas neorganinėms mikroelementų trąšoms, kietosioms arba skystosioms, turinčioms mažiausią maistinės medžiagos kiekį, nustatytą I priedo E.1 ir E.2.1 skirsniuose.

23 straipsnis

Identifikavimas

1.  
Be privalomųjų identifikavimo žymenų, nurodytų 9 straipsnio 1 dalies a punkte, pateikiami šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti žymenys.
2.  
Jei trąšos turi daugiau kaip vieną mikroelementą, turi būti nurodytas tipo pavadinimas „mikroelementų mišinys“, po kurio būtų įrašyti esamų mikroelementų pavadinimai ir jų cheminiai simboliai.
3.  
Jei trąšos turi tik vieną mikroelementą (I priedo E.1 skirsnis), deklaruojamas mikroelemento kiekis nurodomas kaip masės procentinė dalis, sveiku skaičiumi arba vienu ženklu po kablelio, jei būtina.
4.  
Mikroelementų pavidalas ir tirpumas išreiškiamas kaip trąšų masės procentinė dalis, išskyrus kai I priede aiškiai numatytas kitas išraiškos būdas.

Mikroelementų kiekis išreiškiamas naudojant ženklų po kablelio skaičių, nurodytą I priedo E.2.1 skirsnyje.

5.  

Ant produktų, įtrauktų į I priedo E.1 ir E.2.1 skirsnius, etiketės ir pridedamuose dokumentuose žemiau privalomųjų arba neprivalomųjų žymenų įrašoma:

„Naudoti esant tik pripažintam būtinumui. Neviršyti atitinkamų koncentracijos verčių.“

24 straipsnis

Pakavimas

EB trąšos, kurioms taikomos šio skyriaus nuostatos, turi būti supakuotos.



IV

SKYRIUS

Didelį azoto kiekį turinčios amonio nitrato trąšos

25 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje nagrinėjamos didelį kiekį turinčios amonio nitrato trąšos, paprastosios arba sudėtinės, yra iš amonio nitrato pagaminti produktai, skirti naudoti kaip trąšos, kurių ne mažiau kaip 28 % masės sudaro amonio nitrato azotas.

Šio tipo trąšos gali turėti neorganinių arba inertinių medžiagų.

Medžiagos, naudojamos gaminti šio tipo trąšas, turi nedidinti trąšų jautrio karščiui arba jų polinkio detonuoti.

26 straipsnis

Saugos priemonės ir tikrinimai

1.  
Gamintojas užtikrina, kad didelį azoto kiekį turinčios paprastosios amonio nitrato trąšos atitiktų III priedo 1 skyriaus nuostatas.
2.  
Didelį azoto kiekį turinčių paprastųjų amonio nitrato trąšų tikrinimas, analizė ir bandymai, skirti trąšoms oficialiai kontroliuoti, daromi taikant metodus, aprašytus III priedo 3 skyriuje.
3.  
Siekiant užtikrinti į rinką pateiktų amonio nitrato EB trąšų, turinčių didelį azoto kiekį, sietį, gamintojas saugoja vietų, kuriose trąšos ir jų pagrindiniai komponentai buvo pagaminti, pavadinimų ir adresų bylas, be to, operatorių pavadinimų ir adresų bylas. Norinčioms tikrinti valstybėms narėms šios bylos yra prieinamos visą trąšos pateikimo į rinką laiką ir dar dvejus metus po to, kai gamintojas nustoja trąšas tiekti.

27 straipsnis

Atsparumo detonacijai bandymas

Nepažeisdamas 26 straipsnyje nurodytų priemonių, gamintojas užtikrina, kad būtų daromas į rinką pateikiamų visų tipų amonio nitrato EB trąšų, turinčių didelį azoto kiekį, atsparumo detonacijai bandymas, aprašytas šio reglamento III priedo 2, 3 (1 metodo 3 punkte) ir 4 skyriuose. Šį bandymą daro viena iš patvirtintų laboratorijų, minimų 30 straipsnio 1 dalyje arba 33 straipsnio 1 dalyje. Gamintojai pateikia bandymo rezultatus atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai bent 5 dienas prieš tai, kaip trąšos bus pateiktos į rinką arba bent 5 dienas prieš tai, kaip importuojamos trąšos pasiekia Europos bendrijos sienas. Gamintojas ir toliau garantuoja, kad į rinką pateiktos trąšų siuntos galėtų išlaikyti pirmiau minėtą bandymą.

28 straipsnis

Pakavimas

Didelį azoto kiekį turinčios amonio nitrato trąšos pateikiamos galutiniam vartotojui tik supakuotos.



III

ANTRAŠTINĖ DALIS

TRĄŠŲ ATITIKTIES ĮVERTINIMAS

29 straipsnis

Kontrolės priemonės

1.  
Norėdamos patikrinti, ar trąšos, paženklintos „EB trąšos“, atitinka šį reglamentą, valstybės narės gali taikyti kontrolės priemones.

Valstybės narės gali taikyti mokesčius, kurie būtų ne didesni kaip išlaidos bandymams, reikalingiems vykdyti tokias kontrolės priemones, tačiau tai neįpareigoja gamintojų kartoti bandymus arba apmokėti pakartotinius bandymus, jei pirmasis bandymas buvo daromas laboratorijoje, atitinkančioje 30 straipsnio sąlygas, ir jei bandymas parodė konkrečių trąšų atitiktį.

2.  
Valstybės narės užtikrina, kad oficialiajai kontrolei numatytų EB trąšų, kurios priklauso I priede išvardytų tipų trąšoms, ėminių ėmimas ir analizė daroma pagal III ir IV prieduose aprašytus metodus.
3.  
Šio reglamento nuostatų vykdymas dėl atitikties trąšų tipams ir dėl atitikties deklaruojamam maistinių medžiagų kiekiui ir (arba) deklaruojamam kiekiui, išreikštam nurodant tokių maistinių medžiagų pavidalą ir tirpumą, gali būti oficialiai tikrinamas tik taikant ėminių ėmimo ir analizės metodus, nustatytus III ir IV prieduose, ir atsižvelgiant į II priede pateiktas leistino nuokrypio vertes.

▼M6

4.  
Komisija taiso ir tobulina matavimo, ėminių ėmimo ir analizės metodus ir, jei įmanoma, taiko Europos standartus. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, patvirtinamos pagal 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Tos pačios procedūros laikomasi nustatant įgyvendinimo taisykles, kurios būtų reikalingos apibrėžiant kontrolės priemones, numatytas šiame straipsnyje ir šio reglamento 8, 26 ir 27 straipsniuose. Visų pirma tokios taisyklės nagrinėja bandymų kartojimo dažnio klausimą, be to, priemones, kurios būtų skirtos užtikrinti, kad į rinką pateiktos trąšos yra tapačios bandytoms trąšoms.

▼B

30 straipsnis

Laboratorijos

1.  
Valstybės narės praneša sąrašą tų jų teritorijoje patvirtintų laboratorijų, kurios yra kompetentingos tiekti būtinas EB trąšų atitikties šio reglamento reikalavimams tikrinimo paslaugas. Tokios laboratorijos turi atitikti standartus, išvardytus V priedo B skyriuje. Tai turi būti pranešta iki 2004 m. birželio 11 d. ir kiekvieno vėlesnio pakeitimo proga.
2.  
Patvirtintų laboratorijų sąrašą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
3.  
Jei valstybė narė turi pagrįstų priežasčių manyti, kad patvirtinta laboratorija neatitinka straipsnio 1 dalyje nurodytų standartų, ji šį klausimą kelia 32 straipsnyje minimame komitete. Jei komitetas sutinka, kad laboratorija neatitinka standartų, Komisija pašalina laboratoriją iš straipsnio 2 dalyje minėto sąrašo.
4.  
Per 90 dienų nuo informacijos gavimo Komisija šiuo klausimu priima sprendimą 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
5.  
Pataisytą sąrašą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.



IV

ANTRAŠTINĖ DALIS

GALUTINĖS NUOSTATOS



I

SKYRIUS

Priedų pertvarkymas

31 straipsnis

Naujosios EB trąšos

▼M6

1.  
Komisija derina I priedą į jį įtraukdama naujo tipo trąšas.

▼B

2.  
Gamintojas arba jo atstovas, kuris nori pasiūlyti įtraukti naujo tipo trąšas į I priedą, turi parengti techninę bylą ir, tai darydamas, atsižvelgti į techninius dokumentus, nurodytus V priedo A skyriuje.

▼M6

3.  
Komisija derina priedus atsižvelgdama į technikos pažangą.

▼M6

4.  
1 ir 3 dalyse nurodytos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, patvirtinamos pagal 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

▼M6

32 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  
Komisijai padeda komitetas.
2.  

Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

3.  
Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

▼B



II

SKYRIUS

Laikinosios nuostatos

33 straipsnis

Kompetentingos laboratorijos

1.  
Nepažeisdamos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų, pereinamuoju laikotarpiu iki 2007 m. gruodžio 11 d. valstybės narės gali toliau taikyti nacionalines nuostatas, leidžiančias nacionalinėms laboratorijoms tiekti būtinas EB trąšų atitikties šio reglamento reikalavimams tikrinimo paslaugas.
2.  
Valstybės narės pateikia Komisijai šių laboratorijų sąrašą, nurodydamos leidimų išdavimo schemos detales. Tai turi būti pranešta iki 2004 m. birželio 11 d. ir kiekvieno vėlesnio pakeitimo proga.

34 straipsnis

Pakavimas ir ženklinimas

Nepaisant 35 straipsnio 1 dalies, EB trąšų žymenys, pakuotės, etiketės ir pridedami dokumentai, numatyti ankstesnėse direktyvose, gali būti toliau naudojami iki 2005 m. birželio 11 d.



III

SKYRIUS

Galutinės nuostatos

35 straipsnis

Panaikintos direktyvos

1.  
Direktyvos 76/116/EEB, 77/535/EEB, 80/876/EEB ir 87/94/EEB šiuo dokumentu panaikinamos.
2.  
Nuorodos į panaikintas direktyvas turi būti suprantamos kaip nuorodos į šį reglamentą. Konkrečiai, nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo Direktyvos 76/116/EEB 7 straipsnio, kurias Komisija leido pagal Sutarties 95 straipsnio 6 dalį, suprantamos kaip nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo šio reglamento 5 straipsnio, ir turi būti toliau taikomos neatsižvelgiant į šio reglamento įsigaliojimą. Laukdamos sankcijų priėmimo pagal 36 straipsnį, valstybės narės gali toliau taikyti sankcijas, pažeidus nacionalines taisykles į straipsnio 1 dalyje minimoms direktyvoms įgyvendinti.

36 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šio reglamento nuostatas ir imasi visų būtinų priemonių joms įgyvendinti. Numatytos sankcijos turi būti efektyvios, proporcingos ir atgrasančios.

37 straipsnis

Nacionalinės nuostatos

Iki 2005 m. birželio 11 d. valstybės narės praneša Komisijai apie visas nacionalines nuostatas, patvirtintas pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 29 straipsnio 1 dalį ir 36 straipsnį, ir nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius jas liečiančius pakeitimus.

38 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus 8 straipsnį ir 26 straipsnio 3 dalį, kuri įsigalioja 2005 m. birželio 11 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.



TURINYS

I PRIEDAS – EB trąšų tipų sąrašas

A.

Neorganinės paprastosios pagrindinių maistinių medžiagų trąšos

A.1.

Azoto trąšos

A.2.

Fosforo trąšos

A.3.

Kalio trąšos

B.

Neorganinės sudėtinės pagrindinių maistinių medžiagų trąšos

B.1.

NPK trąšos

B.2.

NP trąšos

B.3.

NK trąšos

B.4.

PK trąšos

C.

Neorganinės skystosios trąšos

C.1.

Paprastosios skystosios trąšos

C.2.

Sudėtinės skystosios trąšos

D.

Neorganinės antrinių maistinių medžiagų trąšos

E.

Neorganinės mikroelementų trąšos

E.1.

Trąšos, turinčios tik vieną mikroelementą

E.1.1.

Boras

E.1.2.

Kobaltas

E.1.3.

Varis

E.1.4.

Geležis

E.1.5.

Manganas

E.1.6.

Molibdenas

E.1.7.

Cinkas

E.2.

Mažiausias mikroelementų kiekis, išreikštas trąšų masės procentine dalimi

E.3.

Patvirtintų mikroelementų organinių kompleksonų ir ligandų sąrašas

F.

Nitrifikacijos ir ureazės inhibitoriai

G.

Kalkinimo medžiagos

II PRIEDAS – Leistino nuokrypio vertės

1.

Neorganinių paprastųjų trąšų pagrindinių maistinių medžiagų, išreikštų kaip N, P2O5, K2O, MgO, Cl, masės procentinės dalies absoliučioji vertė

2.

Neorganinės sudėtinės pagrindinių maistinių medžiagų trąšos

3.

Antrinės maistinės medžiagos trąšose

4.

Mikroelementai trąšose

5.

Kalkinimo medžiagos

III PRIEDAS – Techninės nuostatos dėl didelį amonio nitrato kiekį turinčių azoto trąšų

1.

Didelį azoto kiekį turinčių paprastųjų amonio nitrato trąšų charakteristikos ir ribinės vertės

2.

Didelį azoto kiekį turinčių amonio nitrato trąšų atsparumo detonacijai bandymo aprašymas

3.

Metodai, taikomi tikrinant atitiktį III priedo 1 ir 2 skyriuose nurodytoms ribinėms vertėms

4.

Atsparumo detonacijai nustatymas

IV PRIEDAS – Ėminių ėmimo ir analizės metodai

A.

Ėminių ėmimo metodas trąšoms kontroliuoti

1.

Tikslas ir taikymo sritis

2.

Ėminiams imti paskirti darbuotojai

3.

Apibrėžimai

4.

Aparatūra

5.

Kiekybiniai reikalavimai

6.

Ėminių ėmimo, ruošimo ir pakavimo instrukcijos

7.

Galutinių ėminių pakavimas

8.

Ėminio ėmimo protokolas

9.

Ėminių siuntimas

B.

Trąšų analizės metodai

Bendrosios pastabos

Bendrosios trąšų analizės metodų nuostatos

1 serijos metodai

– Ėminio ruošimas ir ėminių ėmimas

1.1 metodas

– Ėminių ėmimas analizei

1.2 metodas

– Ėminių ruošimas analizei

1.3 metodas

– Ėminių ėmimas iš nejudamų krūvų analizei

2 serijos metodai

– Azotas

2.1 metodas

– Amoniakinio azoto nustatymas

2.2 serijos metodai

– Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas

2.2.1 metodas

–Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Ulsch metodu

2.2.2 metodas

– Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Arnd metodu

2.2.3 metodas

– Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Devarda metodu

2.3 serijos metodai

– Suminio azoto nustatymas

2.3.1 metodas

– Visuminio azoto nustatymas nitratų neturinčiame kalcio cianamide

2.3.2 metodas

– Visuminio azoto nustatymas nitratų turinčiame kalcio cianamide

2.3.3 metodas

– Suminio azoto nustatymas karbamide

2.4 metodas

– Cianamido azoto nustatymas

2.5 metodas

– Biureto nustatymas karbamide spektrofotometriniu būdu

2.6 serijos metodai

– Įvairių pavidalų azoto nustatymas tame pačiame ėminyje

2.6.1 metodas

– Įvairių formų azoto nustatymas tame pačiame trąšų, turinčių nitratinio, amoniakinio, karbamidinio ir cianamidinio azoto, ėminyje

2.6.2 metodas

–Suminio azoto nustatymas trąšose, kurių sudėtyje yra tik nitratinio, amoniakinio ir karbamidinio azoto, taikant du skirtingus metodus

2.6.3 metodas

– Karbamido kondensato nustatymas naudojant HPLC. Izobutildikarbamidas ir krotonilidendikarbamidas (A metodas) ir metilenkarbamido oligomerai (B metodas)

3 serijos metodai

– Fosforas

3.1 serijos metodai

– Ekstrahavimas

3.1.1 metodas

– Mineralinėse rūgštyse tirpaus fosforo ekstrahavimas

3.1.2 metodas

– 2 % skruzdžių rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas

3.1.3 metodas

– 2 % citrinų rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas

3.1.4 metodas

– Neutraliajame amonio citrate tirpaus fosforo ekstrahavimas

3.1.5 serijos metodai

– Ekstrahavimas šarminiu amonio citratu

3.1.5.1 metodas

–Tirpiojo fosforo ekstrahavimas pagal Petermaną 65 °C temperatūroje

3.1.5.2 metodas

– Tirpiojo fosforo ekstrahavimas pagal Petermaną aplinkos temperatūroje

3.1.5.3 metodas

– Joulie šarminiame amonio citrate tirpaus fosforo ekstrahavimas

3.1.6 metodas

– Vandenyje tirpaus fosforo ekstrahavimas

3.2 metodas

– Ekstrahuotojo fosforo nustatymas

4 metodas

– Kalis

4.1 metodas

– Vandenyje tirpiojo kalio kiekio nustatymas

5 metodas

– Anglies dioksidas

5.1 metodas

– Anglies dioksido nustatymas. I dalis. Kietosioms trąšoms taikomas metodas

6 metodas

– Chloras

6.1 metodas

– Chloridų nustatymas nesant organinių medžiagų

7 serijos metodai

– Malimo smulkumas

7.1 metodas

– Malinio smulkio nustatymas (sausoji procedūra)

7.2 metodas

–Minkštųjų gamtinių fosfatų malinio smulkio nustatymas

8 serijos metodai

– Antrinės maistinės medžiagos

8.1 metodas

–Visuminio kalcio, visuminio magnio, visuminio natrio ir visuminės sieros ekstrahavimas sulfatų pavidalu

8.2 metodas

– Visuminės įvairių formų sieros ekstrahavimas

8.3 metodas

–Vandenyje tirpaus kalcio, magnio, natrio ir sieros ekstrahavimas (sulfatų pavidalu)

8.4 metodas

– Vandenyje tirpios įvairių formų sieros ekstrahavimas

8.5 metodas

–Laisvosios sieros ekstrahavimas ir kiekio nustatymas

8.6 metodas

–Manganometrinis ekstrahuoto kalcio nustatymas, nusodinus jį oksalato pavidalu

8.7 metodas

– Magnio nustatymas atominės absorbcinės analizės metodu

8.8 metodas

– Magnio nustatymas kompleksonometriniu metodu

8.9 metodas

– Sulfatų kiekio nustatymas taikant tris skirtingus metodus

8.10 metodas

– Ekstrahuoto natrio nustatymas

8.11 metodas

–Kalcio ir formiato nustatymas purškiamosiose kalcio trąšose

9 serijos metodai

– Mikroelementai, kurių koncentracija mažesnė arba lygi 10 %

9.1 metodas

– Visų mikroelementų ekstrahavimas trąšose karališkuoju vandeniu

9.2 metodas

– Trąšose esančių vandenyje tirpių mikroelementų ekstrahavimas ir organinių junginių pašalinimas iš trąšų ekstraktų

9.3 metodas

– Kobalto, vario, geležies, mangano ir cinko nustatymas naudojant liepsnos atominę absorbcinę spektroskopiją (LAAS)

9.4 metodas

– Boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko nustatymas naudojant induktyviai susietos plazmos atominę emisinę spektrometriją (ICP-AES)

9.5 metodas

– Boro nustatymas naudojant spektrometriją su azometinu-H

9.6 metodas

– Molibdeno nustatymas taikant komplekso su amonio tiocinatu spektrometriją

10 serijos metodai

– Mikroelementai, kurių koncentracija yra didesnė kaip 10 %

10.1 metodas

– Viso trąšų mikroelementų kiekio ekstrahavimas karališkuoju vandeniu

10.2 metodas

– Trąšose esančių vandenyje tirpių mikroelementų ekstrahavimas ir organinių junginių pašalinimas iš trąšų ekstraktų

10.3 metodas

– Kobalto, vario, geležies, mangano ir cinko nustatymas naudojant liepsnos atominę absorbcinę spektrometriją (LAAS)

10.4 metodas

– Boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko nustatymas naudojant induktyviai susietos plazmos atominę emisinę spektrometriją (ICP-AES)

10.5 metodas

– Boro nustatymas naudojant acidimetrinį titravimą

10.6 metodas

– Molibdeno nustatymas naudojant gravimetrinį metodą su 8-hidroksichinolinu

11 serijos metodai

– Kompleksonai

11.1 metodas

– Chelatuotų mikroelementų kiekio ir jų chelatuotos dalies trąšose nustatymas

11.2 metodas

– EDTA, HEDTA ir DTPA nustatymas

11.3 metodas

– o,o-EDDHA, o,o-EDDHMA ir HBED rūgštimi chelatintos geležies nustatymas

11.4 metodas

– EDDHSA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas

11.5 metodas

– o,p-EDDHA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas

11.6 metodas

– IDHA nustatymas

11.7 metodas

– Lignosulfonatų nustatymas

11.8 metodas

– Kompleksinių mikroelementų kiekio ir kompleksinės mikroelementų dalies nustatymas

11.9 metodas

– [S,S]-EDDS nustatymas

11.10 metodas

– HGA nustatymas

12 serijos metodai

– Nitrifikacijos ir ureazės inhibitoriai

12.1 metodas

– Diciandiamino nustatymas

12.2 metodas

– NBPT nustatymas

12.3 metodas

– 3-metilpirazolo nustatymas

12.4 metodas

– TZ nustatymas

12.5 metodas

– 2-NPT nustatymas

12.6 metodas

– DMPP nustatymas

12.7 metodas

– NBPT/NPPT nustatymas

12.8 metodas

– DMPSA nustatymas

13 serijos metodai

– Sunkieji metalai

13.1 metodas

– Kadmio kiekio nustatymas

14 serijos metodai

– Kalkinimo medžiagos

14.1 metodas

– Kalkinimo medžiagų granuliometrinės sudėties nustatymas sausuoju ir šlapiuoju sijojimu

14.2 metodas

– Karbonatinių ir silikatinių kalkinimo medžiagų reaktyvumo su druskos rūgštimi nustatymas

14.3 metodas

– Reaktyvumo nustatymas automatinio titravimo metodu, naudojant citrinų rūgštį

14.4 metodas

– Kalkinimo medžiagų neutralizavimo vertės nustatymas

14.5 metodas

– Kalkinimo medžiagų sudėtyje esančio kalcio nustatymas oksalato metodu

14.6 metodas

– Kalkinimo medžiagų sudėtyje esančio kalcio ir magnio nustatymas kompleksometriniu metodu

14.7 metodas

– Kalkinimo medžiagose esančio magnio nustatymas atominės absorbcijos spektrometriniu metodu

14.8 metodas

– Drėgnio nustatymas

14.9 metodas

– Granulių skilimo nustatymas

14.10 metodas

– Produktų poveikio nustatymas dirvožemio inkubacijos metodu

V PRIEDAS

A.

Dokumentų, į kuriuos turi atsižvelgti gamintojai arba jų atstovai, norėdami parengti į šio reglamento I priedą įtraukiamų naujo tipo trąšų techninę bylą, sąrašas

B.

Laboratorijų, kompetentingų teikti būtinas paslaugas nustatant eb trąšų atitiktį šio reglamento ir jo priedų reikalavimams, patvirtinimo reikalavimai



I PRIEDAS

EB TRĄŠŲ TIPŲ SĄRAŠAS

A.   Neorganinės paprastosios pagrindinių maistinių medžiagų trąšos

A.1.   Azoto trąšos



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo žymėjimo duomenys

Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti kriterijai

1

2

3

4

5

6

1a

Kalcio nitratas (kalcio salietra)

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio nitratas, gali būti amonio nitrato

15 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas arba nitratinis ir amoniakinis azotas. Didžiausias amoniakinio azoto kiekis: 1,5 % N.

 

Suminis azotas

Papildomos neprivalomos detalės:

nitratinis azotas

amoniakinis azotas

1b

Kalcio-magnio nitratas (kalcio-magnio salietra)

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio nitratas ir magnio nitratas

13 % N

Azotas išreikštas kaip nitratinis azotas. Mažiausias magnio, esančio vandenyje tirpių druskų pavidalu, kiekis išreikštas kaip magnio oksidas: 5 % MgO.

 

Nitratinis azotas

Vandenyje tirpus magnio oksidas

1c

Magnio nitratas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – magnio nitrato heksahidratas

10 % N

Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas.

Pateikiant į rinką kristalinę medžiagą, galima įrašyti pastabą „kristalinis“

Nitratinis azotas

Vandenyje tirpus magnio oksidas

14 % MgO

Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus magnio oksidas.

2a

Natrio nitratas (natrio salietra)

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – natrio nitratas

15 % N

Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas.

 

Nitratinis azotas

2b

Čilės salietra

Produktas gaunamas iš gamtinio natrio nitrato, kurio pagrindinis ingredientas yra natrio nitratas

15 % N

Azotas išreikštas kaip nitratinis azotas.

 

Nitratinis azotas

3a

Kalcio cianamidas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas yra kalcio cianamidas, turi kalcio oksido ir gali turėti nedidelį amonio druskų ir karbamido kiekį

18 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas, bent 75 % deklaruojamo azoto yra cianamido pavidalu.

 

Suminis azotas

3b

Nitratinis kalcio cianamidas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas yra kalcio cianamidas, turi kalcio oksido ir gali turėti nedidelį amonio druskų bei karbamido kiekį ir pridėto nitrato

18 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas, bent 75 % deklaruojamo ne nitratinio azoto yra cianamido pavidalu. Nitratinio azoto kiekis:

— mažiausias: 1 % N,

— didžiausias: 3 % N.

 

Suminis azotas

Nitratinis azotas

▼M5

4

Amonio sulfatas

Cheminiu būdu pagamintas produktas, kuriame pagrindinė sudedamoji dalis yra amonio sulfatas ir kurio sudėtyje gali būti ne daugiau kaip 15 % kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato).

19,7 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Didžiausias nitratinio azoto kiekis – 2,2 % viso azoto, jei dedama kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato).

Jei prekiaujama amonio sulfato ir kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato) mišiniu, pavadinime turi būti nurodyta „sudėtyje yra ne daugiau kaip 15 % kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato)“.

Amoniakinis azotas

Suminis azotas, jei dedama kalcio nitrato (kalcio nitrato tetrahidrato).

▼B

5

Amonio nitratas arba kalcio-amonio nitratas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas yra amonio nitratas ir kuris gali turėti užpildų, pvz., maltų klinčių, kalcio sulfato, malto dolomito, magnio sulfato, kizerito

20 % N

Azotas išreikštas kaip nitratinis ir amoniakinis azotas, kiekvienas iš šių dviejų azoto pavidalų sudaro apytikriai pusę esančio azoto kiekio.

Prireikus žr. šio reglamento III priedo 1 ir 2 skyrių.

Pavadinimas „kalcio-amonio nitratas“ naudojamas tik trąšoms, kurios be amonio nitrato turi tik kalcio karbonato (pvz., kalkakmenio) ir (arba) magnio ir kalcio karbonatų (pvz., dolomito). Mažiausias šių karbonatų kiekis turi būti 20 %, jų grynumas bent 90 %

Suminis azotas

Nitratinis azotas

Amoniakinis azotas

6

Amonio sulfatas-nitratas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindiniai ingredientai yra amonio nitratas ir amonio sulfatas

25 % N

Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir nitratinis azotas. Mažiausias nitratinio azoto kiekis: 5 %.

 

Suminis azotas

Amoniakinis azotas

Nitratinis azotas

7

Magnio sulfatas-nitratas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindiniai ingredientai yra amonio nitratas, amonio sulfatas ir magnio sulfatas

19 % N

Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir nitratinis azotas. Mažiausias nitratinio azoto kiekis: 6 % N.

 

Suminis azotas

Amoniakinis azotas

5 % MgO

Magnis, esantis tirpių vandenyje druskų pavidalu, išreikštas kaip magnio oksidas.

 

Nitratinis azotas

Vandenyje tirpus magnio oksidas

8

Magnio-amonio nitratas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindiniai ingredientai yra amonio nitratas ir magnio sudėtinės druskos (dolomitas, magnio karbonatas ir (arba) magnio sulfatas)

19 % N

Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir nitratinis azotas. Mažiausias nitratinio azoto kiekis: 6 % N.

 

Suminis azotas

Amoniakinis azotas

Nitratinis azotas

5 % MgO

Magnis, išreikštas kaip suminis magnio oksidas.

 

Suminis magnio oksidas ir galbūt vandenyje tirpus magnio oksidas

9

Karbamidas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas yra karbonildiamidas (karbamidas)

44 % N

Suminis karbamidinis azotas (įskaitant biuretą).Didžiausias biureto kiekis: 1,2 %.

 

Suminis azotas, išreikštas kaip karbamidas

10

Krotonilideno dikarbamidas

Produktas, gaunamas reaguojant karbamidui ir krotono aldehidui

Monomerinis junginys

28 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Mažiausiai 25 % N yra krotonilideno dikarbamido azotas.

Didžiausias karbamidinio azoto kiekis: 3 %.

 

Suminis azotas

Karbamidinis azotas, jei jis sudaro bent 1 % masės

Krotonilideno dikarbamido azotas

11

Izobutilideno dikarbamidas

Produktas gaunamas sureagavus karbamidui su izobutirilaldehidu

Monomerinis junginys

28 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Mažiausiai 25 % N yra izobutilideno dikarbamido azotas.

Didžiausias karbamidinio azoto kiekis: 3 %.

 

Suminis azotas

Karbamidinis azotas, jei jis sudaro bent 1 % masės

Izobutilideno dikarbamido azotas

12

Karbamido formaldehidas

Produktas, gaunamas reaguojant karbamidui ir formaldehidui, kurio pagrindinis ingredientas yra karbamido formaldehido molekulės

Polimerinis junginys

36 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas.

Mažiausiai 3/5 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti karštame vandenyje tirpių junginių pavidalu.

Mažiausiai 31 % N yra karbamido formaldehido azotas.

Didžiausias karbamidinio azoto kiekis: 5 %.

 

Suminis azotas

Karbamidinis azotas, jei jis sudaro bent 1 % masės

Formaldehido karbamido, tirpaus šaltame vandenyje, azotas

Formaldehido karbamido, tirpaus tik karštame vandenyje, azotas

13

Azoto trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido

Cheminiu būdu gautas produktas, turintis krotonilideno dikarbamido ir paprastųjų azoto trąšų (iš A skyriaus 1 dalies sąrašo, išskyrus 3a, 3b ir 5 produktus)

18 % N, išreikšto kaip suminis azotas.

Mažiausiai 3 % amoniakinio ir (arba) nitratinio ir (arba) karbamidinio azoto.

Mažiausiai 1/3 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš krotonilideno dikarbamido.

Didžiausias biureto kiekis:

(N karbamido + N krotonilideno dikarbamido) × 0,026.

 

Suminis azotas

Jei kiekis sudaro bent 1 %:

— nitratinis azotas

— amoniakinis azotas

— karbamidinis azotas

Krotonilideno dikarbamido azotas

14

Azoto trąšos, turinčios izobutilideno dikarbamido

Cheminiu būdu gautas produktas, turintis izobutilideno dikarbamido ir paprastųjų azoto trąšų (iš A skyriaus 1 dalies sąrašo, išskyrus 3a, 3b ir 5 produktus)

18 % N, išreikšto kaip suminis azotas.

Mažiausiai 3 % amoniakinio ir (arba) nitratinio ir (arba) karbamidinio azoto.

Mažiausiai 1/3 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš izobutilideno dikarbamido.

Didžiausias biureto kiekis:

(N karbamido + N izobutilideno dikarbamido) × 0,026.

 

Suminis azotas

Jei kiekis sudaro bent 1 %:

— nitratinis azotas

— amoniakinis azotas

— karbamidinis azotas

Izobutilideno dikarbamido azotas

15

Azoto trąšos, turinčios karbamido formaldehido

Cheminiu būdu gautas produktas, turintis karbamido formaldehido ir paprastųjų azoto trąšų (iš A skyriaus 1 dalies sąrašo, išskyrus 3a, 3b ir 5 produktus)

18 % N, išreikšto kaip suminis azotas.

Mažiausiai 3 % amoniakinio ir (arba) nitratinio ir (arba) karbamidinio azoto.

Mažiausiai 1/3 deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš karbamido formaldehido.

Mažiausiai 3/5 karbamido formaldehido azoto turi būti karštame vandenyje tirpaus junginio azotas.

Didžiausias biureto kiekis:

(N karbamido + N karbamido formaldehido) × 0,026

 

Suminis azotas

Jei kiekis sudaro bent 1 %:

— nitratinis azotas

— amoniakinis azotas

— karbamidinis azotas

Karbamido formaldehido azotas

Karbamido formaldehido, tirpaus šaltame vandenyje, azotas

Karbamido formaldehido, tirpaus tik karštame vandenyje, azotas

▼M5 —————

▼B

►M5  16 ◄

Karbamido-amonio sulfatas

Produktas, gaunamas cheminiu būdu iš karbamido ir amonio sulfato

30 % N

Azotas, išreikštas kaip amoniakinis ir karbamidinis azotas.

Mažiausias amoniakinio azoto kiekis: 4 %.

Mažiausias sieros kiekis, išreikštas kaip sieros trioksidas: 12 %.

Didžiausias biureto kiekis: 0,9 %.

 

Suminis azotas

Amoniakinis azotas

Karbamidinis azotas

Vandenyje tirpus sieros trioksidas

A.2.   Fosforo trąšos

Jei trąšų, parduodamų granulių pavidalu, pagrindiniams komponentams reikalaujama taikyti dalelių dydžio kriterijų (1, 3, 4, 5, 6 ir 7 trąšos), jis bus nustatytas taikant atitinkamą analizės metodą.



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo žymėjimo duomenys

Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti kriterijai

1

2

3

4

5

6

1

Bazinis šlakas:

— tomamilčių fosfatai,

— tomamilčiai

Produktas, gaunamas lydant plieną iš fosforo turinčių lydalų, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio silikatas ir fosfatas

12 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip neorganinėse rūgštyse tirpus fosforo pentoksidas, kurio mažiausiai 75 % deklaruojamo kiekio tirpsta 2 % citrinų rūgštyje;

arba 10 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus 2 % citrinų rūgštyje

Dalelių dydis:

— mažiausiai 75 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm,

— mažiausiai 96 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,630 mm

 

Suminis fosforo pentoksidas (tirpus neorganinėse rūgštyse), kurio 75 % (nurodoma masės dalis %) tirpsta 2 % citrinų rūgštyje (prekybai Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje , Graikijoje ►M1  , Čekijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, ◄ ►M3  Bulgarijoje, Rumunijoje ◄ )

Suminis fosforo pentoksidas (tirpus neorganinėse rūgštyse) ir fosforo pentoksidas, tirpus 2 % citrinų rūgštyje (prekybai Jungtinėje Karalystėje)

Fosforo pentoksidas, tirpus 2 % citrinų rūgštyje (prekybai Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Airijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Austrijoje)

2a

Superfosfatas

Produktas, gaunamas maltam neorganiniam fosfatui reaguojant su sieros rūgštimi, pagrindinis ingredientas – kalcio dihidrofosfatas ir kalcio sulfatas

16 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale, mažiausiai 93 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje

Bandomasis ėminys: 1 g

 

Fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas

2b

Dvigubasis superfosfatas

Produktas, gaunamas maltam neorganiniam fosfatui reaguojant su sieros ir fosforo rūgštimis, pagrindiniai ingredientai – kalcio dihidrofosfatas bei kalcio sulfatas

25 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale, mažiausiai 93 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje

Bandomasis ėminys: 1 g

 

Fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas

▼M2

2c

Trigubasis superfosfatas

Produktas, gaunamas maltam neorganiniam fosfatui reaguojant su fosforo rūgštimi, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio dihidrofosfatas

38 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale, mažiausiai 85 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje

Bandomasis ėminys: 3 g

 

Fosforo pentoksidas, tirpus neutraliame amonio citrato tirpale

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas

▼B

3

Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas

Produktas, gaunamas iš dalies tirpinant maltą gamtinį fosfatą sieros arba fosforo rūgštyje, pagrindiniai ingredientai – kalcio dihidrofosfatas, kalcio fosfatas ir kalcio sulfatas

20 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip neorganinėse rūgštyse tirpus P2O5, kurio mažiausiai 40 % deklaruojamo kiekio tirpsta vandenyje

Dalelių dydis:

— mažiausiai 90 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm,

— mažiausiai 98 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,630 mm

 

Suminis fosforo pentoksidas (tirpus neorganinėse rūgštyse)

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas

▼M7

3a

Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas su magniu

Produktas, gaunamas iš dalies tirpinant maltą gamtinį fosfatą sieros arba fosforo rūgštyje, į kurią pridedama magnio sulfato arba magnio oksido, pagrindiniai jo ingredientai – monokalcio fosfatas, trikalcio fosfatas, kalcio sulfatas ir magnio sulfatas

16 % P2O5,

6 % MgO

Fosforas, išreikštas kaip P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 40 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta vandenyje

Dalelių dydis:

— mažiausiai 90 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm,

— mažiausiai 98 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,630 mm.

 

Suminis fosforo pentoksidas (tirpus neorganinėse rūgštyse)

Vandenyje tirpus fosforo pentoksidas

Suminis magnio oksidas

Vandenyje tirpus magnio oksidas

▼B

4

Kalcio hidrofosfatas

Produktas, gaunamas nusodinant fosforo rūgštį, tirpiu pavidalu gautą iš neorganinių fosfatų arba kaulų, pagrindinis ingredientas – kalcio hidrofosfato dihidratas

38 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip šarminiame amonio citrato tirpale (Petermann'o tirpale) tirpus fosforo pentoksidas

Dalelių dydis:

— mažiausiai 90 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm,

— mažiausiai 98 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,630 mm

 

Fosforo pentoksidas, tirpus šarminiame amonio citrato tirpale

5

Termofosfatas

Produktas, gaunamas sukepinant maltus gamtinius fosfatus su šarminiais junginiais ir silicio rūgštimi, kurio pagrindiniai ingredientai – bazinis kalcio fosfatas ir kalcio silikatas

25 % P2O5

Fosforas, išreikštas kaip šarminiame amonio citrato tirpale (Petermann'o tirpale) tirpus fosforo pentoksidas

Dalelių dydis:

— mažiausiai 75 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm,

— mažiausiai 96 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,630 mm

 

Fosforo pentoksidas, tirpus šarminiame amonio citrato tirpale

6

Aliuminio-kalcio fosfatas

Amorfinis produktas, gaunamas kaitinant ir malant, pagrindiniai ingredientai – aliuminio ir kalcio fosfatai

30 % P2O5

Fosforas išreikštas kaip neorganinėse rūgštyse tirpus P2O5, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato (Joulie) tirpale

Dalelių dydis:

— mažiausiai 90 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,160 mm,

— mažiausiai 98 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,630 mm

 

Suminis fosforo pentoksidas (tirpus neorganinėse rūgštyse)

Fosforo pentoksidas, tirpus šarminiame amonio citrato tirpale

7

Minkštasis maltas gamtinis fosfatas

Produktas gaunamas malant minkštuosius gamtinius fosfatus pagrindiniai ingredientai – kalcio fosfatas ir kalcio karbonatas

25 % P2O5

Fosforas, išreikštas neorganinėse rūgštyse tirpiu fosforo pentoksidu, mažiausiai 55 % deklaruojamo P2O5 kiekiotirpsta 2 % skruzdžių rūgštyje

Dalelių dydis:

— mažiausiai 90 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,063 mm,

— mažiausiai 99 % gali praeiti per sietą, kurio akučių dydis – 0,125 mm

 

Suminis fosforo pentoksidas (tirpus neorganinėse rūgštyse)

Fosforo pentoksidas, tirpus 2 % skruzdžių rūgštyje

Medžiagos, galinčios praeiti per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm, masės procentinė dalis

A.3.   Kalio trąšos



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo žymėjimo duomenys

Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti kriterijai

1

2

3

4

5

6

▼M11

1

Neapdorota kalio druska

Produktas, gaunamas iš neapdorotų kalio druskų

9 % K2O

Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O

2 % MgO

Magnis vandenyje tirpių druskų pavidalu, išreikštas kaip magnio oksidas

Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai

Vandenyje tirpus kalio oksidas

Vandenyje tirpus magnio oksidas

Suminis natrio oksidas

Chlorido kiekis privalo būti deklaruojamas

▼M10

2

Sodrinta nevalyta kalio druska

Produktas, gautas iš nevalytų kalio druskų, sodrintų maišant su kalio chloridu

18 % K2O

Kalis, išreikštas vandenyje tirpiu K2O

Galima rašyti ir įprastinius prekės pavadinimus

Vandenyje tirpus kalio oksidas

Nurodyti neprivaloma, jei vandenyje tirpaus magnio oksido kiekis didesnis kaip 5 % MgO

▼B

3

Kalio chloridas

Produktas, gaunamas iš neapdorotų kalio druskų, pagrindinis ingredientas – kalio chloridas

37 % K2O

Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O

Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai

Vandenyje tirpus kalio oksidas

4

Kalio chloridas, turintis magnio druskų

Produktas, gaunamas iš neapdorotų kalio druskų pridedant magnio druskų, jo pagrindiniai ingredientai – kalio chloridas ir magnio druskos

37 % K2O

Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O

 

Vandenyje tirpus kalio oksidas

Vandenyje tirpus magnio oksidas

5 % MgO

Magnis vandenyje tirpių druskų pavidalų, išreikštas kaip magnio oksidas

5

Kalio sulfatas

Produktas, gaunamas cheminiu būdu iš kalio druskų, jo pagrindinis ingredientas – kalio sulfatas

47 % K2O

Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O

Didžiausias chlorido kiekis: 3 % Cl

 

Vandenyje tirpus kalio oksidas

Galima nurodyti chlorido kiekį

6

Kalio sulfatas, turintis magnio druskos

Produktas, gaunamas cheminiu būdu iš kalio druskų, galbūt pridedant magnio druskų, jo pagrindiniai ingredientai – kalio sulfatas ir magnio sulfatas

22 % K2O

Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O

Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai

Vandenyje tirpus kalio oksidas

Vandenyje tirpus magnio oksidas

Galima nurodyti chlorido kiekį

8 % MgO

Magnis vandenyje tirpių druskų pavidalų, išreikštas kaip magnio oksidas

Didžiausias chlorido kiekis: 3 % Cl

7

Kizeritas ir kalio sulfatas

Produktas, gaunamas iš kizerito pridedant kalio sulfato

8 % MgO

Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus MgO

Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai

Vandenyje tirpus magnio oksidas

Vandenyje tirpus kalio oksidas

Galima nurodyti chlorido kiekį

6 % K2O

Kalis, išreikštas kaip vandenyje tirpus K2O

Suminis MgO + K2O kiekis: 20 %

Didžiausias chlorido kiekis: 3 % Cl

B.   Neorganinės sudėtinės pagrindinių maistinių medžiagų trąšos

B.1.   NPK trąšos



B.1.1

Tipo pavadinimas:

NPK trąšos.

Duomenys apie gamybos būdą:

Produktas, gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų.

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis):

— Suminis kiekis: 20 % (N + P2O5 + K2O),

— Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % P2O5, 5 % K2O.



Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse

Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti

Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

1)  Suminis azotas

2)  Nitratinis azotas

3)  Amoniakinis azotas

4)  Karbamidinis azotas

5)  Cianamidinis azotas

1)  Vandenyje tirpus P2O5

2)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate

3)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje

4)  P2O5, tirpus tik neorganinėse rūgštyse

5)  P2O5, tirpus šarminiame amonio citrato tirpale (Petermann)

6a)  P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % citrinų rūgštyje

6b)  P2O5, tirpus 2 % citrinų rūgštyje

7)  P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale (Joulie)

8)  P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 55 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % skruzdžių rūgštyje

Vandenyje tirpus K2O

1)  Suminis azotas

2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2–5 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

3)  Jei daugiau kaip 28 %, žr. III priedo 2 dalį

1.  NPK trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfatų, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir minkštojo malto gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamos pagal 1, 2 arba 3 tirpumą:

— kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiau kaip 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas pagal 2,

— kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro bent 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas pagal 3 ir turi būti nurodomas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis (tirpumas pagal 1).

Tik neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip 2 %.

Šio 1 tipo trąšų tirpumui pagal 2 ir 3 nustatyti imamas 1 g bandomasis ėminys.

2a)  NPK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato arba iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato, kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato ir aliuminio-kalcio fosfato. Jos turi būti deklaruojamos pagal 1, 3 ir 4 tirpumą:

Šios rūšies trąšose turi būti:

— mažiausiai 2 % P2O5, tirpaus tik neorganinėse rūgštyse (tirpumas pagal 4),

— mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus vandenyje ir neutraliame amonio citrate (tirpumas pagal 3),

— mažiausiai 2,5 % vandenyje tirpaus P2O5 (tirpumas pagal 1).

Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „NPK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato“ arba „NPK trąšos, turinčios iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato“. Šio 2a tipo trąšų tirpumui pagal 3 nustatyti imamas 3 g bandomasis ėminys.

1)  Vandenyje tirpus kalio oksidas

2)  Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

3)  Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis

Pagrindinių fosfatinių ingredientų dalelių dydis:

Tomamilčiai: mažiausiai 75 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm

Aliuminio-kalcio fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm

Termofosfatas: mažiausiai 75 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm

Minkštasis maltas gamtinis fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm

Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm

 

2b)  NPK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato, neturi būti tomamilčių, termofosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato ir iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato.

Jos deklaruojamos pagal 1 ir 7 tirpumą, o šis taikomas atėmus tirpumą vandenyje.

Šio tipo trąšose turi būti:

— mažiausiai 2 % vandenyje tirpaus P2O5 (tirpumas pagal 1),

— mažiausiai 5 % P2O5 tirpaus pagal 7.

Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „NPK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato“.

3.  Jei NPK trąšose yra tik vienas iš šių fosforo trąšų tipų: tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato, po tipo pavadinimo turi būti nurodytas fosfato ingredientas.

P2O5 tirpumas turi būti deklaruojamas pagal šiuos tirpumus:

— trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra tomamilčiai: tirpumas pagal 6a (Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija ►M1  , Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, ◄ ►M3  Bulgarija, Rumunija ◄ ), pagal 6b (Vokietija, Belgija, Danija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Austrija),

— trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra termofosfatas: tirpumas pagal 5,

— trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra aliuminio-kalcio fosfatas: tirpumas pagal 7,

— trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra minkštasis maltas gamtinis fosfatas: tirpumas pagal 8.

 



B.1.2

Tipo pavadinimas:

NPK trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido (kaip tinka).

Gamybos metodo duomenys:

Produktas, gaunamas cheminiu būdu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, turintis krotonilideno dikarbamido, arba izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido.

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis):

— Suminis kiekis: 20 % (N + P2O5 + K2O),

— Kiekvienos maistinės medžiagos:

— 

— 5 % N. Mažiausiai ¼ suminio deklaruojamo azoto kiekio turi būti 5, 6 arba 7 pavidalu. Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 7 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje,

— 5 % P2O5,

— 5 % K2O.



Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse

Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti

Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

1)  Suminis azotas

2)  Nitratinis azotas

3)  Amoniakinis azotas

4)  Karbamidinis azotas

5)  Krotonilideno dikarbamido azotas

6)  Izobutilideno dikarbamido azotas

7)  Karbamido formaldehido azotas

8)  Karbamido formaldehido azotas, tirpus tik karštame vandenyje

9)  Karbamido formaldehido azotas, tirpus šaltame vandenyje

1)  Vandenyje tirpus P2O5

2)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate

3)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje

Vandenyje tirpus K2O

1)  Suminis azotas

2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2–4 pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

3)  Vienas iš 5–7 pavidalų (kaip tinka). Azotas 7 pavidalu turi būti deklaruojamas kaip azotas 8 ir 9 pavidalu

NPK trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamos pagal 1, 2 arba 3 tirpumą:

— kai vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, deklaruojamas tik tirpumas pagal 2,

— kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiausiai 2 %, deklaruojamas tirpumas pagal 3, ir turi būti nurodytas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis (tirpumas pagal 1).

Tik neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip 2 %.

Tirpumui pagal 2 ir 3 nustatyti imamas 1 g bandomasis ėminys.

1)  Vandenyje tirpus kalio oksidas

2)  Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

3)  Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis

B.2.   NP trąšos



B.2.1

Tipo pavadinimas:

NP trąšos.

Duomenys apie gamybos būdą:

Produktas, gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų.

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis):

— Suminis kiekis: 18 % (N + P2O5),

— Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % P2O5.



Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse

Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti

Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

1)  Suminis azotas

2)  Nitratinis azotas

3)  Amoniakinis azotas

4)  Karbamidinis azotas

5)  Cianamidinis azotas

1)  Vandenyje tirpus P2O5

2)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate

3)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje

4)  P2O5, tirpus tik neorganinėse rūgštyse

5)  P2O5, tirpus šarminiame amonio citrato tirpale (Petermann)

6a)  P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % citrinų rūgštyje

6b)  P2O5, tirpus 2 % citrinų rūgštyje

7)  P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale (Joulie)

8)  P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 55 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % skruzdžių rūgštyje

 

1)  Suminis azotas

2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2–5 pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

1.  NP trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir minkštojo malto gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamos pagal 1, 2 arba 3 tirpumą:

— kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiau kaip 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas pagal 2,

— kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro bent 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas pagal 3 ir turi būti nurodomas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis (tirpumas pagal 1).

Tik neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip 2 %.

Šio 1 tipo trąšų tirpumui pagal 2 ir 3 nustatyti imamas 1 g bandomasis ėminys.

2a)  NP trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato arba iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato, kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato ir aliuminio-kalcio fosfato.

Jos turi būti deklaruojamos pagal 1, 3 ir 4 tirpumą.

Šios rūšies trąšose turi būti:

— mažiausiai 2 % P2O5, tirpaus tik neorganinėse rūgštyse (tirpumas pagal 4),

— mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus vandenyje ir neutraliame amonio citrate (tirpumas pagal 3),

— mažiausiai 2,5 % vandenyje tirpaus P2O5 (tirpumas pagal 1).

Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „NP trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato“ arba „NP trąšos, turinčios iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato“.

Šio 2a tipo trąšų tirpumui pagal 3 nustatyti imamas 3 g bandomasis ėminys.

 

Pagrindinių fosfatinių ingredientų dalelių dydis:

Tomamilčiai: mažiausiai 75 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm

Aliuminio-kalcio fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm

Termofosfatas: mažiausiai 75 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm

Minkštasis maltas gamtinis fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm

Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm

 

2b)  NP trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato, neturi būti tomamilčių, termofosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato ir iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato.

Jos deklaruojamos pagal 1 ir 7 tirpumą, o šis taikomas atėmus tirpumą vandenyje.

Šio tipo trąšose turi būti:

— mažiausiai 2 % vandenyje tirpaus P2O5 (tirpumas pagal 1),

— mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus pagal 7.

Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „NP trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato“.

3.  Jei NP trąšose yra tik vienas iš šių fosforo trąšų tipų: tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato, po tipo pavadinimo turi būti nurodytas fosfato ingredientas.

P2O5 tirpumas turi būti deklaruojamas pagal šiuos tirpumus:

— trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra tomamilčiai: tirpumas pagal 6a (Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija ►M1  , Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, ◄ ►M3  Bulgarija, Rumunija ◄ ), pagal 6b (Vokietija, Belgija, Danija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Austrija),

— trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra termofosfatas: tirpumas pagal 5,

— trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra aliuminio-kalcio fosfatas: tirpumas pagal 7,

— trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra minkštasis maltas gamtinis fosfatas: tirpumas pagal 8.

 



B.2.2

Tipo pavadinimas:

NP trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido (kaip tinka).

Duomenys apie gamybos būdą:

Produktas, gaunamas cheminiu būdu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, turintis krotonilideno dikarbamido, arba izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido.

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis):

— Suminis kiekis: 18 % (N + P2O5),

— Kiekvienos maistinės medžiagos:

— 

— 5 % N.

— Mažiausiai ¼ suminio deklaruojamo azoto kiekio turi būti 5, 6 arba 7 pavidalu.

— Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 7 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje,

— 5 % P2O5.



Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse

Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti

Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

1)  Suminis azotas

2)  Nitratinis azotas

3)  Amoniakinis azotas

4)  Karbamidinis azotas

5)  Krotonilideno dikarbamido azotas

6)  Izobutilideno dikarbamido azotas

7)  Karbamido formaldehido azotas

8)  Karbamido formaldehido azotas, tirpus tik karštame vandenyje

9)  Karbamido formaldehido azotas, tirpus šaltame vandenyje

1)  Vandenyje tirpus P2O5

2)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate

3)  P2O5,tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje

 

1)  Suminis azotas

2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2–4 pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

3)  Vienas iš 5–7 pavidalų (kaip tinka). Azotas 7 pavidalu turi būti deklaruojamas kaip azotas 8 ir 9 pavidalu

1. NP trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamos pagal 1, 2 arba 3 tirpumą:

— kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiau kaip 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas pagal 2,

— kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro bent 2 %, deklaruojamas jo tirpumas pagal 3 ir turi būti nurodomas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis (tirpumas pagal 1).

Tik neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip 2 %.

Tirpumui pagal 2 ir 3 nustatyti imamas 1 g bandomasis ėminys.

 

B.3.   NK trąšos



B.3.1

Tipo pavadinimas:

NK trąšos.

Duomenys apie gamybos būdą:

Produktas, gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų.

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis):

— Suminis kiekis: 18 % (N + K2O),

— Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % K2O.



Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse

Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti

Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

1)  Suminis azotas

2)  Nitratinis azotas

3)  Amoniakinis azotas

4)  Karbamidinis azotas

5)  Cianamidinis azotas

 

Vandenyje tirpus K2O

1)  Suminis azotas

2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2–5 pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

 

1)  Vandenyje tirpus kalio oksidas

2)  Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

3)  Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis



B.3.2

Tipo pavadinimas:

NK trąšos, turinčios krotonilideno dikarbamido, izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido (kaip tinka).

Duomenys apie gamybos būdą:

Produktas, gaunamas cheminiu būdu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, turintis krotonilideno dikarbamido, arba izobutilideno dikarbamido, arba karbamido formaldehido.

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis):

— Suminis kiekis: 18 % (N + K2O),

— Kiekvienos maistinės medžiagos:

— 

— 5 % N.

— Mažiausiai ¼ suminio deklaruojamo azoto kiekio turi būti 5, 6 arba 7 pavidalu.

— Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 7 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje,

— 5 % K2O.



Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse

Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti

Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

1)  Suminis azotas

2)  Nitratinis azotas

3)  Amoniakinis azotas

4)  Karbamidinis azotas

5)  Krotonilideno dikarbamido azotas

6)  Izobutilideno dikarbamido azotas

7)  Karbamido formaldehido azotas

8)  Karbamido formaldehido azotas, tirpus tik karštame vandenyje

9)  Karbamido formaldehido azotas, tirpus šaltame vandenyje

 

Vandenyje tirpus K2O

1)  Suminis azotas

2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2–4 pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

3)  Vienas iš 5–7 pavidalų (kaip tinka). Azotas 7 pavidalu turi būti deklaruojamas kaip azotas 8 ir 9 pavidalu

 

1)  Vandenyje tirpus kalio oksidas

2)  Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

3)  Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis

B.4.   PK trąšos



Tipo pavadinimas:

PK trąšos.

Duomenys apie gamybos būdą:

Produktas, gaunamas cheminiu arba maišymo būdu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų.

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis):

— Suminis kiekis: 18 % (P2O5 + K2O),

— Kiekvienos maistinės medžiagos: 5 % P2O5, 5 % K2O.



Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse

Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti

Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

 

1)  Vandenyje tirpus P2O5

2)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate

3)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje

4)  P2O5, tirpus tik neorganinėse rūgštyse

5)  P2O5, tirpus šarminiame amonio citrato tirpale (Petermann)

6a)  P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % citrinų rūgštyje

6b)  P2O5, tirpus 2 % citrinų rūgštyje

7)  P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 75 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta šarminiame amonio citrato tirpale (Joulie)

8)  P2O5, tirpus neorganinėse rūgštyse, mažiausiai 55 % deklaruojamo P2O5 kiekio tirpsta 2 % skruzdžių rūgštyje

Vandenyje tirpus K2O

 

1.  PK trąšos, neturinčios tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato ir minkštojo malto gamtinio fosfato, turi būti deklaruojamos pagal 1, 2 arba 3 tirpumą:

— kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro mažiau kaip 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas pagal 2,

— kai vandenyje tirpus P2O5 sudaro bent 2 %, deklaruojamas tik jo tirpumas pagal 3 ir turi būti nurodomas vandenyje tirpaus P2O5 kiekis (tirpumas pagal 1).

Tik neorganinėse rūgštyse tirpaus P2O5 kiekis neturi būti didesnis kaip 2 %.

Šio 1 tipo trąšų tirpumui pagal 2 ir 3 nustatyti imamas 1 g bandomasis ėminys.

2a)  PK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato arba iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato, kuriose neturi būti tomamilčių, termofosfato ir aliuminio-kalcio fosfato.

Jos turi būti deklaruojamos pagal 1, 3 ir 4 tirpumą.

Šios rūšies trąšose turi būti:

— mažiausiai 2 % P2O5, tirpaus tik neorganinėse rūgštyse (tirpumas pagal 4),

— mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus vandenyje ir neutraliame amonio citrate (tirpumas pagal 3),

— mažiausiai 2,5 % vandenyje tirpaus P2O5 (tirpumas pagal 1).

Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „PK trąšos, turinčios minkštojo malto gamtinio fosfato“ arba „PK trąšos, turinčios iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato“.

Šio 2a tipo trąšų tirpumui pagal 3 nustatyti imamas 3 g bandomasis ėminys.

1)  Vandenyje tirpus kalio oksidas

2)  Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

3)  Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis

Pagrindinių fosfatinių ingredientų dalelių dydis:

Tomamilčiai: mažiausiai 75 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm

Aliuminio-kalcio fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm

Termofosfatas: mažiausiai 75 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm

Minkštasis maltas gamtinis fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm

Iš dalies ištirpintas gamtinis fosfatas: mažiausiai 90 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,160 mm

 

2b)  PK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato, neturi būti tomamilčių, termofosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato ir iš dalies ištirpinto gamtinio fosfato.

Jos deklaruojamos pagal 1 ir 7 tirpumą, o šis taikomas atėmus tirpumą vandenyje.

Šio tipo trąšose turi būti:

— mažiausiai 2 % vandenyje tirpaus P2O5 (tirpumas pagal 1),

— mažiausiai 5 % P2O5, tirpaus pagal 7.

Šio tipo trąšos turi būti parduodamos pavadinimu „PK trąšos, turinčios aliuminio-kalcio fosfato“.

3.  Jei PK trąšose yra tik vienas iš šių fosforo trąšų tipų: tomamilčių, termofosfato, aliuminio-kalcio fosfato, minkštojo malto gamtinio fosfato, po tipo pavadinimo turi būti nurodytas fosfato ingredientas.

P2O5 tirpumas turi būti deklaruojamas pagal šiuos tirpumus:

— trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra tomamilčiai: tirpumas pagal 6a (Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija ►M1  , Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, ◄ ►M3  Bulgarija, Rumunija ◄ ), pagal 6b (Vokietija, Belgija, Danija, Airija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Austrija),

— trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra termofosfatas: tirpumas pagal 5,

— trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra aliuminio-kalcio fosfatas: tirpumas pagal 7,

— trąšų, kurių pagrindinis ingredientas yra minkštasis maltas gamtinis fosfatas: tirpumas pagal 8.

 

C.   Neorganinės skystosios trąšos

C.1.   Paprastosios skystosios trąšos



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo žymėjimo duomenys

Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti kriterijai

1

2

3

4

5

6

1

Azoto trąšų tirpalas

Produktas, gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų

15 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas arba, jei yra tik vienu pavidalu – kaip nitratinis, amoniakinis arba karbamidinis azotas.

Didžiausias biureto kiekis:

karbamidinis azotas × 0,026

 

Suminis azotas ir visi azoto pavidalai, kurių kiekis ne mažesnis kaip 1 %, nitratinis, amoniakinis ir (arba) karbamidinis azotas.

Jei biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima įrašyti „mažas biureto kiekis“

2

Karbamido ir amonio nitrato trąšų tirpalas

Produktas, gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, turintis amonio nitrato ir karbamido

26 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas, jei karbamidinis azotas nesudaro maždaug pusę kiekio.

Didžiausias biureto kiekis: 0,5 %

 

Suminis azotas

Nitratinis, amoniakinis arba karbamidinis azotas.

Jei biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima įrašyti „mažas biureto kiekis“

3

Kalcio nitrato tirpalas

Produktas, gaunamas tirpinant vandenyje kalcio nitratą

8 % N

Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas, esant ne daugiau kaip 1 % amoniakinio azoto

Kalcis, išreikštas kaip vandenyje tirpus CaO

Jei tinka, po trąšos tipo pavadinimo gali būti pateikiama viena iš šių nuorodų:

— naudoti lapams,

— maistinių medžiagų tirpalams gaminti,

— tręšti laistymo būdu.

Suminis azotas

Vandenyje tirpus kalcio oksidas 5 skiltyje nurodytais naudojimo atvejais

Neprivaloma:

— nitratinis azotas,

— amoniakinis azotas

4

Magnio nitrato tirpalas

Produktas, gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje magnio nitratą

6 % N

Azotas, išreikštas kaip nitratinis azotas.

 

Nitratinis azotas

Vandenyje tirpus magnio oksidas

9 % MgO

Magnis, išreikštas kaip vandenyje tirpus magnio oksidas.

Mažiausia pH vertė: 4

5

Kalcio nitrato suspensija

Produktas, gaunamas kalcio nitratą suspenduojant vandenyje

8 % N

Azotas, išreikštas kaip suminis azotas arba kaip nitratinis ir amoniakinio azoto kiekis ne didesnis kaip: 1,0 %

Po trąšos tipo pavadinimo gali būti pateikiama viena iš šių nuorodų:

— naudoti lapams,

— maistinių medžiagų tirpalams ir suspensijoms gaminti,

— tręšti laistymo būdu.

Suminis azotas

Nitratinis azotas

Vandenyje tirpus kalcio oksidas 5 skiltyje nurodytais naudojimo atvejais

14 % CaO Kalcis, išreikštas kaip vandenyje tirpus CaO

6

Azoto trąšų ir karbamido formaldehido tirpalas

Produktas, gaunamas cheminiu būdu arba tirpinant vandenyje karbamido formaldehidą ir azoto trąšas iš A skyriaus 1 dalies sąrašo, išskyrus 3a, 3b ir 5 produktus)

18 % N, išreikštas kaip suminis azotas

Bent vienas trečdalis deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš karbamido formaldehido

Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026

 

Suminis azotas

Visi pavidalai, kurių kiekis ne mažesnis kaip 1 %:

— Nitratinis azotas,

— Amoniakinis azotas,

— Karbamidinis azotas.

Karbamido formaldehido azotas

7

Azoto trąšų ir karbamido formaldehido suspensija

Produktas, gaunamas cheminiu būdu arba suspenduojant vandenyje karbamido formaldehidą ir azoto trąšas iš A skyriaus 1 dalies sąrašo, išskyrus 3a, 3b ir 5 produktus

18 % N, išreikštas kaip suminis azotas

Bent vienas trečdalis deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš karbamido formaldehido, kurio bent trys penktadaliai turi tirpti karštame vandenyje

Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026

 

Suminis azotas

Visi pavidalai, kurių kiekis ne mažesnis kaip 1 %:

— Nitratinis azotas,

— Amoniakinis azotas,

— Karbamidinis azotas.

Karbamido formaldehido azotas

Karbamido formaldehido azotas, tirpus šaltame vandenyje

Karbamido formaldehido azotas, tirpus tik karštame vandenyje

▼M15

8

Kalio formiato vandeninis tirpalas

Produktas gaunamas reaguojant kalio hidroksidui, formaldehidui, butiraldehidui ir skruzdžių rūgščiai, po to atliekant separavimą ir garinimą.

50 % kalio formiato

28 % K2O

Kalis, išreikštas vandenyje tirpiu K2O

27 % formiato

 

Vandenyje tirpus kalio oksidas

▼B

C.2.   Sudėtinės skystosios trąšos



C.2.1

Tipo pavadinimas:

NPK trąšų tirpalas.

Duomenys apie gamybos būdą:

Produktas, gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų.

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

— Suminis kiekis: 15 %, (N + P2O5 + K2O),

— Kiekvienos maistinės medžiagos: 2 % N, 3 % P2O5, 3 % K2O,

— Didžiausias biureto kiekis: karbamido N × 0,026.



Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse

Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti

Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

1)  Suminis azotas

2)  Nitratinis azotas

3)  Amoniakinis azotas

4)  Karbamidinis azotas

Vandenyje tirpus P2O5

Vandenyje tirpus K2O

1)  Suminis azotas

2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2–4 pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

3)  Jei biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima įrašyti žodžius „mažas biureto kiekis“

Vandenyje tirpus P2O5

1)  Vandenyje tirpus kalio oksidas

2)  Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

3)  Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis

▼M11



C.2.2

Tipo pavadinimas

NPK trąšų tirpalas, turintis karbamido formaldehido

Duomenys apie gamybos metodą:

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—  Suminis kiekis 15 % (N + P2O5 + K2O)

—  Kiekvienos maistinės medžiagos:

— 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu

— 3 % P2O5

— 3 % K2O

Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

(1)  Suminis azotas

(2)  Nitratinis azotas

(3)  Amoniakinis azotas

(4)  Karbamidinis azotas

(5)  Karbamido formaldehido azotas

Vandenyje tirpus P2O5

Vandenyje tirpus K2O

(1)  Suminis azotas

(2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)  Karbamido formaldehido azotas

(4)  Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Vandenyje tirpus P2O5

(1)  Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)  Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)  Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis



C.2.3

Tipo pavadinimas:

NPK trąšų suspensija

Duomenys apie gamybos metodą:

Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—  Suminis kiekis: 20 %, (N + P2O5 + K2O)

—  Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 4 % P2O5, 4 % K2O

—  Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis N × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

(1)  Suminis azotas

(2)  Nitratinis azotas

(3)  Amoniakinis azotas

(4)  Karbamidinis azotas

(1)  Vandenyje tirpus P2O5

(2)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate

(3)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje

Vandenyje tirpus K2O

(1)  Suminis azotas

(2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)  Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų

(1)  Jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2

(2)  Jeigu vandenyje tirpaus P2O5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis

(1)  Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)  Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)  Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis



C.2.4

Tipo pavadinimas:

NPK trąšų suspensija, turinti karbamido formaldehido

Duomenys apie gamybos metodą:

Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—  Suminis kiekis 20 % (N + P2O5 + K2O)

—  Kiekvienos maistinės medžiagos:

— 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu

— Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 5 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje

— 4 % P2O5

— 4 % K2O

Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

(1)  Suminis azotas

(2)  Nitratinis azotas

(3)  Amoniakinis azotas

(4)  Karbamidinis azotas

(5)  Karbamido formaldehido azotas

(1)  Vandenyje tirpus P2O5

(2)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate

(3)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje

Vandenyje tirpus K2O

(1)  Suminis azotas

(2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)  Karbamido formaldehido azotas

(4)  Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų

(1)  Jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2

(2)  Jeigu vandenyje tirpaus P2O5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis

(1)  Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)  Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)  Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis



C.2.5

Tipo pavadinimas:

NP trąšų tirpalas

Duomenys apie gamybos metodą:

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—  Suminis kiekis: 18 %, (N + P2O5)

—  Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % P2O5

—  Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis N × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

(1)  Suminis azotas

(2)  Nitratinis azotas

(3)  Amoniakinis azotas

(4)  Karbamidinis azotas

Vandenyje tirpus P2O5

 

(1)  Suminis azotas

(2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)  Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Vandenyje-tirpus P2O5

 



C.2.6

Tipo pavadinimas:

NP trąšų tirpalas, turintis karbamido formaldehido

Duomenys apie gamybos metodą:

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—  Suminis kiekis 18 % (N + P2O5)

—  Kiekvienos maistinės medžiagos:

— 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu

— 5 % P2O5

Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

(1)  Suminis azotas

(2)  Nitratinis azotas

(3)  Amoniakinis azotas

(4)  Karbamidinis azotas

(5)  Karbamido formaldehido azotas

Vandenyje tirpus P2O5

 

(1)  Suminis azotas

(2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)  Karbamido formaldehido azotas

(4)  Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Vandenyje tirpus P2O5

 



C.2.7

Tipo pavadinimas:

NP trąšų suspensija

Duomenys apie gamybos metodą:

Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—  Suminis kiekis: 18 %, (N + P2O5)

—  Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % P2O5

—  Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis N × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

(1)  Suminis azotas

(2)  Nitratinis azotas

(3)  Amoniakinis azotas

(4)  Karbamidinis azotas

(1)  Vandenyje-tirpus P2O5

(2)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate

(3)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje

 

(1)  Suminis azotas

(2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)  Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų

(1)  Jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2

(2)  Jeigu vandenyje tirpaus P2O5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis

 



C.2.8

Tipo pavadinimas:

NP trąšų suspensija, turinti karbamido formaldehido

Duomenys apie gamybos metodą:

Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—  Suminis kiekis 18 % (N + P2O5)

—  Kiekvienos maistinės medžiagos:

— 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu

— Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 5 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje

— 5 % P2O5

Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

(1)  Suminis azotas

(2)  Nitratinis azotas

(3)  Amoniakinis azotas

(4)  Karbamidinis azotas

(5)  Karbamido formaldehido azotas

(1)  Vandenyje tirpus P2O5

(2)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate

(3)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje

 

(1)  Suminis azotas

(2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)  Karbamido formaldehido azotas

(4)  Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų

(1)  Jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2

(2)  Jeigu vandenyje tirpaus P2O5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis

 

▼M11



C.2.9

Tipo pavadinimas:

NK trąšų tirpalas

Duomenys apie gamybos metodą:

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—  Suminis kiekis: 15 % (N + K2O)

—  Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % K2O

—  Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis N × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

(1)  Suminis azotas

(2)  Nitratinis azotas

(3)  Amoniakinis azotas

(4)  Karbamidinis azotas

 

Vandenyje tirpus K2O

(1)  Suminis azotas

(2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)  Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

 

(1)  Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)  Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)  Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis



C.2.10

Tipo pavadinimas:

NK trąšų tirpalas, turintis karbamido formaldehido

Duomenys apie gamybos metodą:

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, atmosferos slėgiui atspariu pavidalu, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—  Suminis kiekis 15 % (N + K2O)

—  Kiekvienos maistinės medžiagos:

— 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu

— 5 % K2O

Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

(1)  Suminis azotas

(2)  Nitratinis azotas

(3)  Amoniakinis azotas

(4)  Karbamidinis azotas

(5)  Karbamido formaldehido azotas

 

Vandenyje tirpus K2O

(1)  Suminis azotas

(2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)  Karbamido formaldehido azotas

(4)  Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

 

(1)  Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)  Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)  Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis



C.2.11

Tipo pavadinimas:

NK trąšų suspensija

Duomenys apie gamybos metodą:

Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—  Suminis kiekis: 18 % (N + K2O)

—  Kiekvienos maistinės medžiagos: 3 % N, 5 % K2O

—  Didžiausias biureto kiekis: karbamidinis N × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

(1)  Suminis azotas

(2)  Nitratinis azotas

(3)  Amoniakinis azotas

(4)  Karbamidinis azotas

 

Vandenyje tirpus K2O

(1)  Suminis azotas

(2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)  Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

 

(1)  Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)  Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)  Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis



C.2.12

Tipo pavadinimas:

NK trąšų suspensija, turinti karbamido formaldehido

Duomenys apie gamybos metodą:

Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų, ir turintis karbamido formaldehido

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—  Suminis kiekis 18 % (N + K2O)

—  Kiekvienos maistinės medžiagos:

— 5 % N, mažiausiai 25 % deklaruojamo suminio azoto kiekio turi būti gauta iš azoto 5 pavidalu

— Mažiausiai 3/5 azoto kiekio, deklaruojamo 5 pavidalu, turi tirpti karštame vandenyje

— 5 % K2O

Didžiausias biureto kiekis: (karbamidinis N + karbamido formaldehido N) × 0,026

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

(1)  Suminis azotas

(2)  Nitratinis azotas

(3)  Amoniakinis azotas

(4)  Karbamidinis azotas

(5)  Azotas iš karbamido formaldehido

 

Vandenyje tirpus K2O

(1)  Suminis azotas

(2)  Jei azotas kuriuo nors vienu iš 2, 3 ir 4 azoto pavidalų sudaro bent 1 % masės, jį būtina deklaruoti

(3)  Karbamido formaldehido azotas

(4)  Jeigu biureto kiekis mažesnis kaip 0,2 %, galima rašyti „mažas biureto kiekis“

 

(1)  Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)  Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)  Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis



C.2.13

Tipo pavadinimas:

PK trąšų tirpalas

Duomenys apie gamybos metodą:

Produktas gaunamas cheminiu būdu ir tirpinant vandenyje, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—  Suminis kiekis: 18 % (P2O5 + K2O)

—  Kiekvienos maistinės medžiagos: 5 % P2O5, 5 % K2O

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

 

Vandenyje-tirpus P2O5

Vandenyje tirpus K2O

 

Vandenyje tirpus P2O5

(1)  Vandenyje-tirpus kalio oksidas

(2)  Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)  Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis



C.2.14

Tipo pavadinimas:

PK trąšų suspensija

Duomenys apie gamybos metodą:

Skystasis produktas, kurio maistinės medžiagos gaunamos iš vandeniniame tirpale ir suspensijoje esančių medžiagų, nepridedant gyvulinės arba augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis) ir kiti reikalavimai:

—  Suminis kiekis: 18 % (P2O5 + K2O)

—  Kiekvienos maistinės medžiagos: 5 % P2O5, 5 % K2O

Deklaruojamas pavidalas, tirpumas ir maistinių medžiagų kiekis, kaip nurodyta 4, 5 ir 6 skiltyse. Dalelių dydis

Duomenys trąšoms identifikuoti. Kiti reikalavimai

N

P2O5

K2O

N

P2O5

K2O

1

2

3

4

5

6

 

(1)  Vandenyje-tirpus P2O5

(2)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate

(3)  P2O5, tirpus neutraliame amonio citrate ir vandenyje

Vandenyje tirpus K2O

 

Trąšose negali būti tomamilčių, aliuminio-kalcio fosfato, termofosfatų, iš dalies ištirpusių fosfatų arba gamtinės kilmės fosfatų

(1)  Jei vandenyje tirpaus P2O5 yra mažiau kaip 2 %, turi būti nurodomas tik jo tirpumas pagal 2

(2)  Jeigu vandenyje tirpaus P2O5 yra bent 2 %, turi būti nurodomas jo tirpumas pagal 3 ir vandenyje tirpaus P2O5 kiekis

(1)  Vandenyje tirpus kalio oksidas

(2)  Nuoroda „Mažas chlorido kiekis“ taikoma ne didesniam kaip 2 % Cl kiekiui

(3)  Gali būti deklaruojamas chlorido kiekis

▼B

D.   Neorganinės antrinių maistinių medžiagų trąšos



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo žymėjimo duomenys

Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti kriterijai

1

2

3

4

5

6

1

Kalcio sulfatas

Gamtinis arba pramoninis produktas, turintis kalcio sulfato, hidratuoto įvairiu laipsniu

25 % CaO

35 % SO3

Kalcis ir siera, išreikšti kaip CaO + SO3 suminis kiekis

Malimo smulkumas:

— bent 80 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 2 mm,

— bent 99 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 10 mm.

Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai

Suminis sieros trioksido kiekis

Neprivaloma: suminis CaO

2

Kalcio chlorido tirpalas

Pramoninis kalcio chlorido tirpalas

12 % CaO

Kalcis, išreikštas vandenyje tirpiu CaO

 

Kalcio oksidas

Neprivaloma: augalams purkšti

▼M8

2.1

Kalcio formiatas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio formiatas

33,6 % CaO

Kalcis, išreikštas vandenyje tirpiu CaO

56 % formiato

 

Kalcio oksidas

Formiatas

2.2

Kalcio formiato skystis

Produktas, gaunamas vandenyje tirpinant kalcio formiatą

21 % CaO

Kalcis, išreikštas vandenyje tirpiu CaO

35 % formiato

 

Kalcio oksidas

Formiatas

▼M14

2.3

Iminodisukcino rūgšties kalcio chelatas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra iminodisukcino rūgštis, nepridedant gyvulinės ar augalinės kilmės organinių maistinių medžiagų

9 % CaO

Kalcis, išreikštas kaip CaO, sudaro chelatinius junginius su iminodisukcino rūgštimi (IDHA); tirpus vandenyje

 

Kalcis, išreikštas kaip CaO, sudaro chelatinius junginius su iminodisukcino rūgštimi (IDHA); tirpus vandenyje

▼B

3

Elementinė siera

Palyginti gerai išgrynintas gamtinis arba pramoninis produktas

98 % S (245 %: SO3)

Siera, išreikšta kaip suminis SO3

 

Suminis sieros trioksido kiekis

4

Kizeritas

Gamtinis produktas, kurio pagrindinis komponentas – magnio sulfato monohidratas

24 % MgO

45 % SO3

Magnis ir siera, išreikšti kaip vandenyje tirpus magnio oksidas ir sieros trioksidas

Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai

Vandenyje tirpus magnio oksidas

Neprivaloma: vandenyje tirpus sieros trioksidas

▼M7

5

Magnio sulfatas

Produktas, kurio pagrindinis ingredientas – magnio sulfato heptahidratas

15 % MgO,

28 % SO3

Kai pridėta mikroelementų ir jie deklaruojami pagal 6 straipsnio 4 ir 6 dalis:

10 % MgO,

17 % SO3

Magnis ir siera, išreikšti kaip vandenyje tirpus magnio oksidas ir sieros trioksidas

Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai

Vandenyje tirpus magnio oksidas

Vandenyje tirpus sieros trioksidas

▼B

5.1

Magnio sulfato tirpalas

Produktas, gaunamas vandenyje tirpinant pramoninį magnio sulfatą

5 % MgO

10 % SO3

Magnis ir siera, išreikšti kaip vandenyje tirpus magnio oksidas ir sieros trioksidas

Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai

Vandenyje tirpus magnio oksidas

Neprivaloma: vandenyje tirpus sieros trioksidas

5.2

Magnio hidroksidas

Produktas, gaunamas cheminiu būdu, pagrindinis ingredientas – magnio hidroksidas

60 % MgO

Dalelių dydis: bent 99 % praeina per sietą, kurio akučių dydis – 0,063 mm

 

Suminis magnio oksidas

5.3

Magnio hidroksido suspensija

Produktas, gaunamas gaminant 5.2 tipo medžiagos suspensija

24 % MgO

 

Suminis magnio oksidas

6

Magnio chlorido tirpalas

Produktas, gaminamas tirpinant pramoninį magnio chloridą

13 % MgO

Magnis, išreikštas kaip magnio oksidas

Didžiausias kalcio kiekis: 3 % CaO

 

Magnio oksidas

E.   Neorganinės mikroelementų trąšos

Paaiškinimas:

Šios pastabos taikomos visai E.3 skirsnyje.

1 pastaba:

Kompleksonas gali būti žymimas jo simboliu, kaip nurodyta E skirsnyje.

2 pastaba:

Jei tirpinant produktą nelieka kieto likučio, produktas gali būti aprašytas kaip „tirpinamas“.

3 pastaba:

Jei mikroelementai yra chelato pavidalu, turi būti nurodytas pH intervalas, kuriame būtų užtikrintas priimtinas chelatą sudarančios dalies patvarumas.

E.1.   Trąšos, turinčios tik vieną mikroelementą

E.1.1.   Boras



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo žymėjimo duomenys

Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti kriterijai

1

2

3

4

5

6

1a

Boro rūgštis

Produktas, gaunamas rūgštimi veikiant boratą

14 % vandenyje tirpaus B

Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai

Vandenyje tirpus boras (B)

1b

Natrio boratas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis komponentas – natrio boratas

10 % vandenyje tirpaus B

Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai

Vandenyje tirpus boras (B)

1c

Kalcio boratas

Produktas, gaunamas iš kolemanito arba pandermito, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio boratai

7 % suminio B

Dalelių dydis: mažiausiai 98 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm

Gali būti rašomi įprastiniai prekių pavadinimai

Suminis boras (B)

1d

Boro etanolaminas

Produktas, gaunamas reaguojant boro rūgščiai ir 2-aminoetanoliui

8 % vandenyje tirpaus B

 

Vandenyje tirpus boras (B)

1e

Boro trąšų tirpalas

Produktas, gaunamas tirpinant 1a ir (arba) 1b, ir (arba) 1d tipo boro junginius

2 % vandenyje tirpaus B

Į tipo pavadinimą turi būti įtraukti esančių komponentų pavadinimai

Vandenyje tirpus boras (B)

▼M9

1f

Boro trąšos – suspensija

Produktas, gaunamas vandenyje suspenduojant 1a ir (arba) 1b ir (arba) 1c ir (arba) 1d tipo boro junginius

2 % suminio B

Į tipo pavadinimą turi būti įtraukti esančių komponentų pavadinimai

Bendrasis boras (B)

Vandenyje tirpus boras (B) (jei yra)

▼B

E.1.2.   Kobaltas



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo žymėjimo duomenys

Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti kriterijai

1

2

3

4

5

6

2a

Kobalto druska

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kobalto neorganinė druska

19 % vandenyje tirpaus Co

Į tipo pavadinimą turi būti įtrauktas neorganinio anijono pavadinimas

Vandenyje tirpus kobaltas (Co)

▼M8

2b

Kobalto chelatas

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas kobalto ir leidžiamo (-ų) kompleksono (-ų) junginys

5 % vandenyje tirpaus kobalto ir ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus kobalto sudaro chelatinius junginius su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais)

Kiekvieno leidžiamo kompleksono, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus kobalto ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus kobaltas (Co)

Pasirinktinai: Suminis kobaltas (Co), su leidžiamais kompleksonais sudarantis chelatinius junginius

Su kiekvienu leidžiamu kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus kobalto ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis kobaltas (Co)

▼M9

2c

Kobalto trąšų tirpalas

2a ir (arba) 2b arba 2d tipo (-ų) vandeninis tirpalas

2 % vandenyje tirpaus Co

Kai sumaišyti 2a ir 2d tipai, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Co

Pavadinimą turi sudaryti:

1)  mineralinio (-ių) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra);

2)  leidžiamo naudoti bet kurio kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus kobalto ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas

arba

leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus kobaltas (Co)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus kobalto ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis kobaltas (Co)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksodariu, kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, kompleksinius junginius sudarantis kobaltas (Co)

Neprivaloma: suminis kobaltas (Co), su leidžiamu (-ais) naudoti kompleksonu (-ais) sudarantis chelatinius junginius

▼M9

2d

Kobalto kompleksinis junginys

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas kobalto ir leidžiamo naudoti kompleksodario junginys

5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus Co ir kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % viso vandenyje tirpaus kobalto

Pavadinimą turi sudaryti leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus kobaltas (Co)

Suminis kobaltas (Co) kompleksinio junginio pavidalu

▼B

E.1.3.   Varis



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo žymėjimo duomenys

Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti kriterijai

1

2

3

4

5

6

3a

Vario druska

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – vario neorganinė druska

20 % vandenyje tirpaus Cu

Į tipo pavadinimą turi būti įtrauktas neorganinio anijono pavadinimas

Vandenyje tirpus varis (Cu)

3b

Vario oksidas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – vario oksidas

70 % suminio Cu

Dalelių dydis: mažiausiai 98 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm

 

Suminis varis (Cu)

3c

Vario hidroksidas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – vario hidroksidas

45 % suminio Cu

Dalelių dydis: mažiausiai 98 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm

 

Suminis varis (Cu)

▼M8

3d

Vario chelatas

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas vario ir leidžiamo (-ų) kompleksono (-ų) junginys

5 % vandenyje tirpaus vario ir ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus vario sudaro chelatinius junginius su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais)

Kiekvieno leidžiamo kompleksono, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus varis (Cu)

Pasirinktinai: Suminis varis (Cu), su leidžiamais kompleksonais sudarantis chelatinius junginius

Su kiekvienu leidžiamu kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis varis (Cu)

▼B

3e

Vario trąšos

Produktas, gaunamas maišant 3a ir (arba) 3b, ir (arba) 3c, ir (arba) vieną iš 3d tipo junginių, ir prireikus užpildą, kuris nėra maistinė arba toksiška medžiaga

5 % suminio Cu

Į tipo pavadinimą turi būti įtraukti:

a)  vario komponentų pavadinimas (-ai);

b)  visų kompleksonų, jei yra, pavadinimai.

Suminis varis (Cu)

Vandenyje tirpus varis (Cu), jei jis sudaro bent ¼ suminio vario

Chelatinis varis (Cu), jei yra

▼M9

3f

Vario trąšų tirpalas

3a ir (arba) 3d arba 3i tipo (-ų) vandeninis tirpalas

2 % vandenyje tirpaus Cu

Kai sumaišyti 3a ir 3i tipai, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Cu

Pavadinimą turi sudaryti:

1)  mineralinio (-ių) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra);

2)  leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas

arba

leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus varis (Cu)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis varis (Cu)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksodariu, kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, kompleksinius junginius sudarantis varis (Cu)

Neprivaloma: suminis varis (Cu), su leidžiamais naudoti kompleksonais sudarantis chelatinius junginius

▼B

3 g

Vario oksichloridas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – vario oksichloridas [Cu2Cl(OH)3].

50 % suminio Cu

Dalelių dydis: mažiausiai 98 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm

 

Suminis varis (Cu)

▼M9

3h

Vario trąšos – suspensija

Produktas, gaunamas vandenyje suspenduojant 3a ir (arba) 3b, ir (arba) 3c, ir (arba) 3d, ir (arba) 3g tipo vario junginius

17 % suminio Cu

Pavadinimą turi sudaryti:

1)  anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra);

2)  leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas

Suminis varis (Cu)

Vandenyje tirpus varis (Cu) (jei yra)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus vario ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis varis (Cu)

▼M9

3i

Vario kompleksinis junginys

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas vario ir leidžiamo naudoti kompleksodario junginys

5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus Cu ir kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus vario

Pavadinimą turi sudaryti leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus varis (Cu)

Suminis varis (Cu) kompleksinio junginio pavidalu

▼M4

E.1.4.   Geležis



Nr.

Rūšies pavadinimas

Duomenys apie gamybos būdą ir pagrindines sudedamąsias dalis

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis

(svorio dalis procentais).

Maistinių medžiagų išraiška.

Kiti reikalavimai

Kiti duomenys apie rūšies pavadinimą

Deklaruojamoji maistinių medžiagų sudėtis.

Maistinių medžiagų forma ir tirpumas.

Kiti kriterijai

1

2

3

4

5

6

4a

Geležies druska

Cheminiu būdu pagamintas produktas, kuriame pagrindinė sudedamoji dalis yra mineralinė geležies druska

12 % vandenyje tirpios Fe

Turi būti pateikiamas mineralinio anijono pavadinimas

Vandenyje tirpi geležis (Fe)

▼M8

4b

Geležies chelatas

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas geležies ir leidžiamo (-ų) kompleksono (-ų) junginys

5 % vandenyje tirpios geležies, iš kurios chelatinius junginius sudaranti dalis yra ne mažiau kaip 80 % ir ne mažiau kaip 50 % vandenyje tirpios geležies sudaro chelatinius junginius su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais)

Kiekvieno leidžiamo kompleksono, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpios geležies ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpi geležis (Fe)

Pasirinktinai: Suminė geležis (Fe), su leidžiamais kompleksonais sudaranti chelatinius junginius

Su kiekvienu leidžiamu kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpios geležies ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudaranti geležis (Fe)

▼M9

4c

Geležies trąšų tirpalas

4a ir (arba) 4b arba 4d tipo (-ų) vandeninis tirpalas

2 % vandenyje tirpios Fe

Kai sumaišyti 4a ir 4d tipai, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpios Fe

Pavadinimą turi sudaryti:

1)  mineralinio (-ių) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra);

2)  leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpios geležies ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas

arba

leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpi geležis (Fe)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpios geležies ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudaranti geležis (Fe)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksodariu, kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, kompleksinius junginius sudaranti geležis (Fe)

Neprivaloma: suminė geležis (Fe), su leidžiamu (-ais) naudoti kompleksonu (-ais) sudaranti chelatinius junginius

▼M9

4d

Geležies kompleksinis junginys

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas geležies ir leidžiamo naudoti kompleksodario junginys

5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpi Fe ir kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpios geležies

Pavadinimą turi sudaryti leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpi geležis (Fe)

Suminė geležis (Fe) kompleksinio junginio pavidalu

▼B

E.1.5.   Manganas



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo žymėjimo duomenys

Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti kriterijai

1

2

3

4

5

6

5a

Mangano druska

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – neorganinė mangano druska (Mn II)

17 % vandenyje tirpaus Mn

►C1  Į tipo pavadinimą turi būti įtrauktas sujungtojo anijono pavadinimas ◄

Vandenyje tirpus manganas (Mn)

▼M8

5b

Mangano chelatas

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas mangano ir leidžiamo (-ų) kompleksono (-ų) junginys

5 % vandenyje tirpaus mangano ir ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus mangano sudaro chelatinius junginius su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais)

Kiekvieno leidžiamo kompleksono, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus manganas (Mn)

Pasirinktinai: Suminis manganas (Mn), su leidžiamais kompleksonais sudarantis chelatinius junginius

Su kiekvienu leidžiamu kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis manganas (Mn)

▼B

5c

Mangano oksidas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – mangano oksidai

40 % suminio Mn

Dalelių dydis: mažiausiai 80 % praeina per sietą, kurio akučių dydis 0,063 mm

 

Suminis manganas (Mn)

5d

Mangano trąšos

Produktas, gaunamas maišant 5a ir 5c tipo junginius

17 % suminio Mn

Į tipo pavadinimą turi būti įtraukti mangano komponentų pavadinimai

Suminis manganas (Mn)

Vandenyje tirpus manganas (Mn), jei jis sudaro bent ¼ suminio mangano

▼M9

5e

Mangano trąšų tirpalas

5a ir (arba) 5b arba 5g tipo (-ų) vandeninis tirpalas

2 % vandenyje tirpaus Mn

Kai sumaišyti 5a ir 5g tipai, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Mn

Pavadinimą turi sudaryti:

1)  mineralinio (-ių) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra);

2)  leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas

arba

leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus manganas (Mn)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis manganas (Mn)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksodariu, kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, kompleksinius junginius sudarantis manganas (Mn)

Neprivaloma: suminis manganas (Mn), su leidžiamu (-ais) naudoti kompleksonu (-ais) sudarantis chelatinius junginius

▼M9

5f

Mangano trąšos – suspensija

Produktas, gaunamas vandenyje suspenduojant 5a ir (arba) 5b, ir (arba) 5c tipo mangano junginius

17 % suminio Mn

Pavadinimą turi sudaryti:

1)  anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra);

2)  leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas

Suminis manganas (Mn)

Vandenyje tirpus manganas (Mn) (jei yra)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis manganas (Mn)

5g

Mangano kompleksinis junginys

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas mangano ir leidžiamo naudoti kompleksodario junginys

5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus Mn ir kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus mangano

Pavadinimą turi sudaryti leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus manganas (Mn)

Suminis manganas (Mn) kompleksinio junginio pavidalu

▼B

E.1.6.   Molibdenas



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo žymėjimo duomenys

Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti kriterijai

1

2

3

4

5

6

6a

Natrio molibdatas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – natrio molibdatas

35 % vandenyje tirpaus Mo

 

Vandenyje tirpus molibdenas (Mo)

6b

Amonio molibdatas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – amonio molibdatas

50 % vandenyje tirpaus Mo

 

Vandenyje tirpus molibdenas (Mo)

6c

Molibdeno trąšos

Produktas, gaunamas maišant 6a ir 6b tipo junginius

35 % vandenyje tirpaus Mo

Į tipo pavadinimą turi būti įtraukti molibdeno komponentų pavadinimai

Vandenyje tirpus molibdenas (Mo)

6d

Molibdeno trąšų tirpalas

Produktas, gaunamas vandenyje tirpinant 6a ir (arba) vieną iš 6b tipo junginių

3 % vandenyje tirpaus Mo

Į tipo pavadinimą turi būti įtraukti molibdeno komponentų pavadinimas (-ai)

Vandenyje tirpus molibdenas (Mo)

E.1.7.   Cinkas



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (masės procentinė dalis)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo žymėjimo duomenys

Deklaruojamas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti kriterijai

1

2

3

4

5

6

7a

Cinko druska

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – neorganinė cinko druska

15 % vandenyje tirpaus Zn

Į tipo pavadinimą turi būti įtrauktas neorganinio anijono pavadinimas

Vandenyje tirpus cinkas (Zn)

▼M8

7b

Cinko chelatas

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas cinko ir leidžiamo (-ų) kompleksono (-ų) junginys

5 % vandenyje tirpaus cinko ir ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus cinko sudaro chelatinius junginius su leidžiamu (-ais) kompleksonu (-ais)

Kiekvieno leidžiamo kompleksono, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus cinko ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus cinkas (Zn)

Pasirinktinai: Suminis cinkas (Zn), su leidžiamais kompleksonais sudarantis chelatinius junginius

Su kiekvienu leidžiamu kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis cinkas (Zn)

▼B

7c

Cinko oksidas

Cheminiu būdu gaunamas produktas, kurio pagrindinis ingredientas – cinko oksidas

70 % suminio Zn

Dalelių dydis: mažiausiai 80 % praeina per sietą, kurio akučių dydis – 0,063 mm

 

Suminis cinkas (Zn)

7d

Cinko trąšos

Produktas, gaunamas maišant 7a ir 7c tipo junginius

30 % suminio Zn

Į tipo pavadinimą turi būti įtraukti cinko komponentų pavadinimai

Suminis cinkas (Zn)

Vandenyje tirpus cinkas (Zn), jei jis sudaro bent ¼ suminio cinko (Zn)

▼M9

7e

Cinko trąšų tirpalas

7a ir (arba) 7b arba 7g tipo (-ų) vandeninis tirpalas

2 % vandenyje tirpaus Zn

Kai sumaišyti 7a ir 7g tipai, kompleksinę dalį turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % vandenyje tirpaus Zn

Pavadinimą turi sudaryti:

1)  mineralinio (-ių) anijono (-ų) pavadinimas (-ai) (jei yra);

2)  leidžiamo naudoti kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus cinko ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, pavadinimas

arba

leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus cinkas (Zn)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus cinko ir kurį galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis cinkas (Zn)

Su kiekvienu leidžiamu naudoti kompleksodariu, kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, kompleksinius junginius sudarantis cinkas (Zn)

Neprivaloma: suminis cinkas (Zn), su leidžiamu (-ais) naudoti kompleksonu (-ais) sudarantis chelatinius junginius

▼M8

7f

Cinko trąšų suspensija

Produktas, gaunamas suspenduojant 7a ir (arba) 7c bei (arba) 7c tipą vandenyje

20 % suminio cinko

Pavadinimą turi sudaryti:

1.  anijono (-ų) pavadinimas (-ai)

2.  leidžiamo kompleksono (jei yra), kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus cinko ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, pavadinimas

Suminis cinkas (Zn)

Vandenyje tirpus cinkas (Zn) (jei yra)

Su kiekvienu leidžiamu kompleksonu, kuris sudaro chelatinius junginius su ne mažiau kaip 1 % vandenyje tirpaus mangano ir kurį galima atpažinti ir išmatuoti pagal Europos standartą, chelatinius junginius sudarantis cinkas (Zn)

▼M9

7g

Cinko kompleksinis junginys

Vandenyje tirpus produktas, kurio sudėtyje yra cheminiu būdu gaunamas cinko ir leidžiamo naudoti kompleksodario junginys

5 % junginio, kurį sudaro vandenyje tirpus cinkas ir kompleksinė dalis, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 % vandenyje tirpaus kobalto

Pavadinimą turi sudaryti leidžiamo naudoti kompleksodario (jei yra), kurį galima nustatyti pagal Europos standartą, pavadinimas

Vandenyje tirpus cinkas (Zn)

Suminis cinkas (Zn) kompleksinio junginio pavidalu

▼M8

E.2.    Mažiausias mikroelementų kiekis, išreikštas trąšų masės procentine dalimi. Įvairių mikroelementų trąšų tipai

E.2.1.    Mažiausias mikroelemento kiekis kietuosiuose arba skystuosiuose mikroelementų trąšų mišiniuose, išreikštas trąšų masės procentine dalimi

▼B



 

Jei mikroelementas yra:

tik neorganinis

chelatas arba sudaro kompleksą

Mikroelementas:

Boras (B)

0,2

0,2

Kobaltas (Co)

0,02

0,02

Varis (Cu)

0,5

0,1

Geležis (Fe)

2,0

0,3

Manganas (Mn)

0,5

0,1

Molibdenas (Mo)

0,02

–

Cinkas (Zn)

0,5

0,1

▼M8

E.2.2.    Mažiausias mikroelemento kiekis EB trąšose, turinčiose pagrindinių ir (arba) antrinių maistinių medžiagų su mikroelementais, įterpiamais į dirvožemį, išreikštas trąšų masės procentine dalimi

▼B



 

Pasėliai arba pievos

Sodininkystė

Boras (B)

0,01

0,01

Kobaltas (Co)

0,002

–

Varis (Cu)

0,01

0,002

Geležis (Fe)

0,5

0,02

Manganas (Mn)

0,1

0,01

Molibdenas (Mo)

0,001

0,001

Cinkas (Zn)

0,01

0,002

▼M8

E.2.3.    Mažiausias mikroelemento kiekis EB trąšose, turinčiose pagrindinių ir (arba) antrinių maistinių medžiagų su mikroelementais, skirtose lapams purkšti, išreikštas trąšų masės procentine dalimi

▼B



Boras (B)

0,010

Kobaltas (Co)

0,002

Varis (Cu)

0,002

Geležis (Fe)

0,020

Manganas (Mn)

0,010

Molibdenas (Mo)

0,001

Cinkas (Zn)

0,002

▼M8

E.2.4.    Kietieji arba skystieji mikroelementų trąšų mišiniai

▼M9



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius reikalavimus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (svorio dalis procentais)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo pavadinimo duomenys

Deklaruotinas maistinių medžiagų kiekis

Mikroelementų forma ir tirpumas

Kiti kriterijai

1

2

3

4

5

6

1

Mikroelementų mišinys

Produktas, gaunamas maišant dviejų ar daugiau E.1 tipų trąšas arba vandenyje tirpinant ir (arba) suspenduojant dviejų arba daugiau E.1 tipų trąšas

1)  5 % viso kietojo mišinio sudėties

arba

2)  2 % viso skystojo mišinio sudėties

Atskiri mikroelementai pagal E.2.1 skirsnį

Kiekvieno mikroelemento pavadinimas ir jo cheminis simbolis, nurodyti jų cheminių simbolių abėcėlės tvarka, iš karto po tipo pavadinimo pateikiant jų priešjonio (-ių) pavadinimą (-us).

Suminis kiekvieno mikroelemento kiekis, išreikštas trąšų masės procentine dalimi, išskyrus, jei mikroelementas yra visiškai tirpus vandenyje.

Vandenyje tirpios kiekvieno mikroelemento dalies kiekis, išreikštas trąšų masės procentine dalimi, jei tirpioji dalis sudaro bent pusę suminio kiekio. Jei mikroelementas yra visiškai tirpus vandenyje, deklaruojamas tik vandenyje tirpios medžiagos kiekis.

Jei mikroelementas yra chemiškai sujungtas su organine molekule, mikroelemento kiekis, kaip trąšų masės procentinė dalis, deklaruojamas iš karto po vandenyje tirpios dalies kiekio, o toliau rašomas vienas iš terminų: „chelatinis junginys su“ arba „kompleksinis junginys su“, nurodant kiekvieno leidžiamo naudoti kompleksono arba kompleksodario pavadinimą, kaip nustatyta E.3 skyriuje. Organinės molekulės pavadinimas gali būti pakeistas jos pavadinimo pirmosiomis raidėmis.

Po privalomų ir neprivalomų deklaracijų pateikiamas toks sakinys: „Naudoti tik esant būtinam reikalui. Neviršyti atitinkamų dozės verčių“.

▼M4

E.3.   Patvirtintų organinių kompleksonų ir mikroelementų kompleksodarių sąrašas

Toliau nurodytos medžiagos yra patvirtintos, jeigu atitinkamas maistinis kompleksonas atitinka Tarybos direktyvos 67/548/EEB reikalavimus ( 1 ).

▼M9

E.3.1.   Kompleksonai ( 2 )

Rūgštys arba natrio, kalio ar amonio druskos:



Nr.

Pavadinimas

Alternatyvus pavadinimas

Cheminė formulė

Rūgšties CAS Nr. (1)

1

Etilendiamintetraacto rūgštis

EDTA

C10H16O8N2

60-00-4

2

2-hidroksietiletilendiamintriacto rūgštis

HEEDTA

C10H18O7N2

150-39-0

3

Dietilentriaminpentaacto rūgštis

DTPA

C14H23O10N3

67-43-6

4

Etilendiamin- N,N-di[(orto-hidroksifenil)acto rūgštis]

[o,o] EDDHA

C18H20O6N2

1170-02-1

5

Etilendiamin- N-[(orto-hidroksifenil)acto rūgštis]- N’-[(para-hidroksifenil)acto rūgštis]

[o,p] EDDHA

C18H20O6N2

475475-49-1

6

Etilendiamin- N,N-di[(orto-hidroksi-metilfenil)acto rūgštis]

[o,o] EDDHMA

C20H24O6N2

641632-90-8

7

Etilendiamin- N-[(orto-hidroksi-metilfenil)acto rūgštis]- N’-[(para-hidroksi-metilifenil)acto rūgštis]

[o,p] EDDHMA

C20H24O6N2

641633-41-2

8

Etilendiamin- N,N’-di[(5-karboksi-2-hidroksifenil)acto rūgštis]

EDDCHA

C20H20O10N2

85120-53-2

9

Etilendiamin- N,N’-di[(2-hidroksi-5-sulfofenil)acto rūgštis ir jos kondensacijos produktai

EDDHSA

C18H20O12N2S2 + n*(C12H14O8N2S)

57368-07-7 ir 642045-40-7

10

Imino(di)gintaro rūgštis

IDHA

C8H11O8N

131669-35-7

11

N,N'-di(2-hidroksibenzil)etilendiamin-N,N'-diacto rūgštis

HBED

C20H24N2O6

35998-29-9

▼M12

12

[S,S]-etilendiamino-di-gintaro rūgštis

[S,S]-EDDS

C10H16O8N2

20846–91–7
(1)   

Pateikiama tik susipažinti.

▼M9

E.3.2.   Kompleksodariai ( 3 )

Toliau išvardytus kompleksodarius leidžiama naudoti tik produktams, skirtiems tręšti laistymo būdu ir (arba) naudoti lapams, išskyrus cinko lignosulfonatą, geležies lignosulfonatą, vario lignosulfonatą ir mangano lignosulfonatą (juos galima naudoti tiesiogiai dirvožemiui).

Rūgštys arba natrio, kalio ar amonio druskos:

▼M10



Nr.

Pavadinimas

Alternatyvus pavadinimas

Cheminė formulė

Rūgšties CAS Nr. (1)

1

Lignosulfonrūgštis

LS

Cheminės formulės nėra

8062–15–5 (2)

▼M12

2

Hepta-gliukono rūgštis

HGA

C7H14O8

23351–51–1
(1)   

Pateikiama tik susipažinti.

(2)   

Kokybės sumetimais santykinis fenolio hidroksilo grupių skaičius ir santykinis organinių junginių sieros kiekis, matuojami pagal EN 16109, turi atitinkamai viršyti 1,5 % ir 4,5 %.

▼M5

F.   Nitrifikacijos ir ureazės inhibitoriai

Toliau F.1 ir F.2 lentelėse išvardyti ureazės ir nitrifikacijos inhibitoriai gali būti dedami į I priedo A.1, B.1, B.2, B.3, C.1 ir C.2 skirsniuose išvardytų tipų azoto trąšas, laikantis šių nuostatų:

1) 

bent 50 % suminio trąšose esančio azoto kiekio sudaro azotas 3 stulpelyje nurodytomis formomis;

2) 

trąšų tipai nepriklauso 4 stulpelyje nurodytiems trąšų tipams.

Jei į trąšas įdėta F.1 lentelėje nurodyto nitrifikacijos inhibitoriaus, šalia nuorodos apie trąšų tipą rašomi žodžiai „su nitrifikacijos inhibitoriumi ([nitrifikacijos inhibitoriaus tipo pavadinimas])“.

Jei į trąšas įdėta F.2 lentelėje nurodyto ureazės inhibitoriaus, šalia nuorodos apie trąšų tipą rašomi žodžiai „su ureazės inhibitoriumi ([nurodyti nitrifikacijos inhibitoriaus paskirtį])“.

Už prekybą atsakingas asmuo privalo ant kiekvienos pakuotės arba didmenos siuntos pateikti kuo išsamesnę techninę informaciją. Remdamasis šia informacija naudotojas turi galėti nuspręsti dėl naudojimo normų ir dažnumo auginamų kultūrų atžvilgiu.

Įvertinus techninius dokumentus, pateiktus vadovaujantis šiems junginiams parengtomis gairėmis, F1 ir F2 lentelėse gali būti (atitinkamai) nurodyti nauji nitrifikacijos inhibitoriai arba ureazės inhibitoriai.



F.1.  Nitrifikacijos inhibitoriai

Nr.

Nitrifikacijos inhibitoriaus tipo pavadinimas ir sudėtis

Mažiausias ir didžiausias inhibitoriaus kiekis, išreikštas procentine suminio azoto – amonio azoto ir karbamido azoto – masės dalimi

EB trąšų tipai, į kurias inhibitorius negali būti dedamas

Nitrifikacijos inhibitorių, su kuriais leidžiami mišiniai, aprašymas

Duomenys apie leistiną santykį

1

2

3

4

5

1

Diciandiamidas

ELINCS Nr. 207–312–8

Mažiausiai 2,25;

Daugiausia 4,5

 

 

▼M9

2

Produktas, kuriame yra diciandiamido (DCD) ir 1,2,4-triazolo (TZ)

EC# EINECS No 207-312-8

EC# EINECS No 206-022-9

Mažiausiai 2,0

Daugiausiai 4,0

 

Mišinio santykis 10:1

(DCD:TZ)

3

Produktas, kuriame yra 1,2,4-triazolo (TZ) ir 3-metilpirazolo (MP)

EC# EINECS No 206-022-9

EC# EINECS No 215-925-7

Mažiausiai 0,2

Daugiausiai 1,0

 

Mišinio santykis 2:1

(TZ:MP)

▼M11

4

3,4-dimetil-1H-pirazolio fosfatas (DMPP)

EC Nr. 424–640–9

Mažiausiai 0,8

Daugiausiai 1,6

 

 

▼M13

5

2-(3,4-dimetilpirazol-1-il) gintaro rūgšties ir 2-(4,5-dimetilpirazol-1-il) gintaro rūgšties izomerinis mišinys (DMPSA)

EB Nr. 940-877-5

Mažiausiai: 0,8

Didžiausiai: 1,6

 

 

▼M5



F.2.  Ureazės inhibitoriai

Nr.

Ureazės inhibitoriaus tipo pavadinimas ir sudėtis

Mažiausias ir didžiausias inhibitoriaus kiekis, išreikštas procentine suminio azoto – karbamido azoto – masės dalimi

EB trąšų tipai, į kurias inhibitorius negali būti dedamas

Ureazės inhibitorių, su kuriais leidžiami mišiniai, aprašymas

Duomenys apie leistiną santykį

1

2

3

4

5

1

N-(n-butil) tiofosforo triamidas (NBPT)

ELINCS Nr. 435–740–7

Mažiausiai 0,09;

Daugiausia 0,20

 

 

▼M9

2

N-(2-nitrofenil)fosforo triamidas (2-NPT)

EC# EINECS No 477-690-9

Mažiausiai 0,04

Daugiausiai 0,15

 

 

▼M12

3

N-butil-tiofosforo triamido (NBPT) ir N-propil-tiofosforo triamido (NPPT) mišinys (santykis 3:1 (1))

Reakcijos mišinys:

EC Nr. 700–457–2

NBPT/NPPT mišinys:

NBPT: ELINCS Nr. 435–740–7

NPPT: CAS Nr. 916809–14–8

Mažiausiai: 0,02

Daugiausiai: 0,3

 

 

▼M12

(1)   

NPPT dalies nustatytas leistinas nuokrypis: 20 %.

▼M10

G.   Kalkinimo medžiagos

Po termino EB TRĄŠOS įrašomi žodžiai KALKINIMO MEDŽIAGA.

Jei nenurodyta kitaip, visos G.1–G.5 skirsnių lentelėse paminėtos savybės taikytinos tokiam produktui, koks yra tiekiamas.

Granuliuotos kalkinimo medžiagos, pagamintos iš smulkesnių pirminių dalelių, maišomos vandenyje turi skilti į daleles, kurių smulkio skirstiniai atitinka nurodytuosius tipų aprašuose ir yra matuojami taikant 14.9 metodą „Granulių skilimo nustatymas“.

G.1.    Gamtinės kalkės



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (svorio dalis procentais)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo pavadinimo duomenys

Deklaruotinas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti deklaruotini kriterijai

1

2

3

4

5

6

1(a)

Standartinės kokybės klintis

Produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio karbonatas, gautas smulkinant gamtinius klinties išteklius.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 42

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu:

— 3,15 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %,

— 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 % ir

— 0,5 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis (neprivaloma)

Reaktyvumas ir nustatymo metodas (neprivaloma)

Drėgmė (neprivaloma)

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

1(b)

Aukštos kokybės klintis

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 50

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu:

— 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %,

— 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 %,

— 0,315 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 % ir

— 0,1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 30 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

2(a)

Standartinės kokybės magnezinė klintis

Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio karbonatas ir magnio karbonatas, gauti smulkinant gamtinius magnezinės klinties išteklius.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 45

Suminis magnis: 3 % MgO

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu:

— 3,15 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %,

— 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 % ir

— 0,5 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis

Reaktyvumas ir nustatymo metodas (neprivaloma)

Drėgmė (neprivaloma)

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

2(b)

Aukštos kokybės magnezinė klintis

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 52

Suminis magnis: 3 % MgO

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu:

— 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %,

— 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 %,

— 0,315 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 % ir

— 0,1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 30 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

3(a)

Standartinės kokybės dolomitinė klintis

Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio karbonatas ir magnio karbonatas, gauti smulkinant gamtinius dolomito išteklius.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 48

Suminis magnis: 12 % MgO

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu:

— 3,15 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %,

— 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 % ir

— 0,5 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis

Reaktyvumas ir nustatymo metodas (neprivaloma)

Drėgmė (neprivaloma)

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

3(b)

Aukštos kokybės dolomitinė klintis

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 54

Suminis magnis: 12 % MgO

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu:

— 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %,

— 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 %,

— 0,315 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 % ir

— 0,1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 30 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

4(a)

Standartinės kokybės jūrinė klintis

Produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio karbonatas, gautas smulkinant gamtinius jūrinės kilmės klinties išteklius.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 30

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu:

— 3,15 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir

— 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis (neprivaloma)

Reaktyvumas ir nustatymo metodas (neprivaloma)

Drėgmė (neprivaloma)

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

4(b)

Aukštos kokybės jūrinė klintis

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 40

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu:

— 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir

— 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

5(a)

Standartinės kokybės kreida

Produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio karbonatas, gautas smulkinant gamtinius kreidos išteklius.

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu, prieš tai kreidą ištirpinus vandenyje:

— 3,15 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 90 %,

— 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 70 % ir

— 0,315 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 40 %.

1–2 mm frakcijos (gautos sausuoju sijojimu) reaktyvumas citrinų rūgštyje – ne mažesnis kaip 40 %

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 42

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu:

— 25 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir

— 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 30 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis (neprivaloma)

Reaktyvumas ir nustatymo metodas (neprivaloma)

Drėgmė (neprivaloma)

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

5(b)

Aukštos kokybės kreida

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu, prieš tai kreidą ištirpinus vandenyje:

— 3,15 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %,

— 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 70 % ir

— 0,315 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 %.

1–2 mm frakcijos (gautos sausuoju sijojimu) reaktyvumas citrinų rūgštyje – ne mažesnis kaip 65 %

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 48

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu:

— 25 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %, ir

— 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 30 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

6

Karbonatų suspensija

Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio karbonatas ir (arba) magnio karbonatas, gauti smulkinant ir vandenyje tirpinant gamtinius klinties, magnezinės klinties, dolomito ar kreidos išteklius.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 35

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu:

— 2 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %,

— 1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 80 %,

— 0,315 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 50 % ir

— 0,1 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 30 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis, jei MgO ≥ 3 %

Drėgmė (neprivaloma)

Reaktyvumas ir nustatymo metodas (neprivaloma)

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

G.2.    Gamtinės kilmės oksidinės ir hidroksidinės kalkės



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (svorio dalis procentais)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo pavadinimo duomenys

Deklaruotinas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti deklaruotini kriterijai

1

2

3

4

5

6

1(a)

Bazinės kokybės degtos kalkės

Produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio oksidas, gautas deginant gamtinius klinties išteklius.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 75

Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu:

Smulkios:

— 4 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %.

Rūšiuotos:

— 8 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %, ir

— 0,4 mm sietu prasijojama ne daugiau kaip 5 %.

Prie tipo pavadinimo turi būti nurodytas ir smulkio tipas: „smulkios“ arba „rūšiuotos“.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis (neprivaloma)

Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

1(b)

Aukščiausios kokybės degtos kalkės

Produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio oksidas, gautas deginant gamtinius klinties išteklius.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 85

Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu:

Smulkios:

— 4 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %.

Rūšiuotos:

— 8 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir

— 0,4 mm sietu prasijojama ne daugiau kaip 5 %.

Prie tipo pavadinimo turi būti nurodytas ir smulkio tipas: „smulkios“ arba „rūšiuotos“.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis (neprivaloma)

Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

2(a)

Bazinės kokybės magnezinės degtos kalkės

Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio oksidas ir magnio oksidas, gauti deginant gamtinius magnezinės klinties išteklius.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 80

Suminis magnis: 7 % MgO

Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu:

Smulkios:

— 4 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %.

Rūšiuotos:

— 8 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir

— 0,4 mm sietu prasijojama ne daugiau kaip 5 %.

Prie tipo pavadinimo turi būti nurodytas ir smulkio tipas: „smulkios“ arba „rūšiuotos“.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis

Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

2(b)

Aukščiausios kokybės magnezinės degtos kalkės

Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio oksidas ir magnio oksidas, gauti deginant gamtinius magnezinės klinties išteklius.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 85

Suminis magnis: 7 % MgO

Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu:

Smulkios:

— 4 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %.

Rūšiuotos:

— 8 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir

— 0,4 mm sietu prasijojama ne daugiau kaip 5 %.

Prie tipo pavadinimo turi būti nurodytas ir smulkio tipas: „smulkios“ arba „rūšiuotos“.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis

Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

3(a)

Bazinės kokybės dolomitinės degtos kalkės

Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio oksidas ir magnio oksidas, gauti deginant gamtinius dolomito išteklius.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 85

Suminis magnis: 17 % MgO

Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu:

Smulkios:

— 4 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %.

Rūšiuotos:

— 8 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir

— 0,4 mm sietu prasijojama ne daugiau kaip 5 %.

Prie tipo pavadinimo turi būti nurodytas ir smulkio tipas: „smulkios“ arba „rūšiuotos“.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis

Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

3(b)

Aukščiausios kokybės dolomitinės degtos kalkės

Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio oksidas ir magnio oksidas, gauti deginant gamtinius dolomito išteklius.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 95

Suminis magnis: 17 % MgO

Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu:

Smulkios:

— 4 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 %.

Rūšiuotos:

— 8 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 97 % ir

— 0,4 mm sietu prasijojama ne daugiau kaip 5 %.

Prie tipo pavadinimo turi būti nurodytas ir smulkio tipas: „smulkios“ arba „rūšiuotos“.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis

Smulkis, nustatomas sausuoju sijojimu (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

4

Hidratinės degtos kalkės (gesintos kalkės)

Produktas, kurio pagrindinis ingredientas – kalcio hidroksidas, gautas deginant ir gesinant gamtinius klinties išteklius.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 65

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu:

— 0,16 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 95 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis (neprivaloma)

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma)

Drėgmė (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

5

Hidratinės magnezinės degtos kalkės (gesintos magnezinės kalkės)

Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio hidroksidas ir magnio hidroksidas, gauti deginant ir gesinant gamtinius magnezinės klinties išteklius.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 70

Suminis magnis: 5 % MgO

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu:

— 0,16 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 95 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma)

Drėgmė (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

6

Hidratinės dolomitinės degtos kalkės

Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio hidroksidas ir magnio hidroksidas, gauti deginant ir gesinant gamtinius dolomito išteklius.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 70

Suminis magnis: 12 % MgO

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu:

— 0,16 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 95 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma)

Drėgmė (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

7

Hidratinių kalkių suspensija

Produktas, kurio pagrindiniai ingredientai – kalcio hidroksidas ir (arba) magnio hidroksidas, gauti deginant, gesinant ir vandenyje tirpinant gamtinius klinties, magnezinės klinties ar dolomito išteklius.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 20

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu:

— 0,16 mm sietu prasijojama ne mažiau kaip 95 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis, jei MgO ≥ 3 %

Drėgmė (neprivaloma)

Smulkis, nustatomas šlapiuoju sijojimu (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

G.3.    Pramoninių procesų metu gautos kalkės



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (svorio dalis procentais)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo pavadinimo duomenys

Deklaruotinas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti deklaruotini kriterijai

1

2

3

4

5

6

1(a)

Cukraus fabriko kalkės

Šalutinis cukraus gamybos produktas, gautas saturavimo metu naudojant tik degtas, iš gamtinių šaltinių gautas kalkes, kurio pagrindinis ingredientas – smulkios kalcio karbonato dalelės.

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 20

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis (neprivaloma)

Drėgmė (neprivaloma)

Reaktyvumas ir nustatymo metodas (neprivaloma)

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

1(b)

Cukraus fabriko kalkių suspensija

Mažiausia neutralizuojanti vertė: 15

G.4.    Mišriosios kalkės



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (svorio dalis procentais)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo pavadinimo duomenys

Deklaruotinas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti deklaruotini kriterijai

1

2

3

4

5

6

1

Mišriosios kalkės

Produktas, gautas maišant G1 ir G2 skirsniuose išvardytų tipų produktus.

Mažiausias karbonatų kiekis: 15 %

Didžiausias karbonatų kiekis: 90 %

Prie tipo pavadinimo nurodoma „magnezinės“, kai MgO ≥ 5 %.

Galima rašyti ir įprastinius arba alternatyvius prekės pavadinimus.

G.1 ir G.2 skirsniuose nurodyti tipai

Neutralizuojanti vertė

Suminis kalcis

Suminis magnis, jei MgO ≥ 3 %

Dirvožemio inkubacijos tyrimo rezultatai (neprivaloma)

Drėgmė (neprivaloma)

G.5.    Kalkinimo medžiagų ir kitų tipų EB trąšų mišiniai



Nr.

Tipo pavadinimas

Duomenys apie gamybos metodą ir pagrindinius ingredientus

Mažiausias maistinių medžiagų kiekis (svorio dalis procentais)

Maistinių medžiagų kiekio išraiškos duomenys

Kiti reikalavimai

Kiti tipo pavadinimo duomenys

Deklaruotinas maistinių medžiagų kiekis

Maistinių medžiagų pavidalas ir tirpumas

Kiti deklaruotini kriterijai

1

2

3

4

5

6

1

[G.1–G.4 skirsniuose nurodyto tipo pavadinimas] ir [A, B, D skirsniuose nurodyto tipo pavadinimas] mišinys.

Produktas, gautas maišant, presuojant ar granuliuojant G.1–G.4 skirsniuose išvardytas kalkinimo medžiagas ir A, B arba D skirsniuose išvardytų tipų trąšas.

Draudžiami šie mišiniai:

— amonio sulfato (A.1.4 tipo) arba karbamido (A.1.9 tipo) ir G.2 skirsnyje išvardytų oksidinių arba hidroksidinių kalkių;

— maišyti, o po to presuoti ar granuliuoti A.2.2 (a), (b) arba (c) tipų superfosfatus ir bet kokių G.1–G.4 skirsniuose aprašytų tipų produktus.

Neutralizuojanti vertė: 15

3 % azoto (N) mišiniams, kurių sudėtyje yra trąšų su minimaliu N kiekiu,

3 % P2O5 mišiniams, kurių sudėtyje yra trąšų su minimaliu P2O5 kiekiu,

3 % K2O mišiniams, kurių sudėtyje yra trąšų su minimaliu K2O kiekiu,

Kalis, išreikštas vandenyje tirpiu K2O

Kiti konkrečiuose įrašuose nurodyti reikalavimai.

Neutralizuojanti vertė

Maistinės medžiagos pagal atskirų trąšų tipų maistingumo deklaracijas.

Suminis kalcis

Suminis magnis, jei MgO ≥ 3 %

Jeigu chlorido kiekis neviršija 2 % Cl, gali būti įrašyti žodžiai „mažas chlorido kiekis“

Drėgmė (neprivaloma)

Smulkis (neprivaloma)

▼B



II PRIEDAS

LEISTINO NUOKRYPIO VERTĖS

Šiame priede pateiktos leistini nuokrypio vertės yra neigiamos vertės, išreikštos masės procentine dalimi.

Atitinkamo tipo EB trąšose nurodyto maistinių medžiagų kiekio leistino nuokrypio vertės pateikti šioje lentelėje.

1.   Neorganinių paprastųjų trąšų pagrindinių maistinių medžiagų, išreikštų kaip N, P2O5, K2O, MgO, Cl, masės procentinės dalies absoliučioji vertė

1.1.   Azoto trąšos



kalcio nitratas

0,4

kalcio-magnio nitratas

0,4

natrio nitratas

0,4

Čilės salietra

0,4

kalcio cianamidas

1,0

kalcio-cianamido nitratas

1,0

amonio sulfatas

0,3

amonio nitratas arba kalcio-amonio nitratas:

–  iki 32 % trąšų masės imtinai

0,8

–  daugiau kaip 32 %

0,6

amonio sulfatas-nitratas

0,8

magnio sulfatas-nitratas

0,8

magnio-amonio nitratas

0,8

karbamidas

0,4

kalcio nitrato suspensija

0,4

azoto trąšų ir karbamido formaldehido tirpalas

0,4

azoto trąšų ir karbamido formaldehido suspensija

0,4

karbamido-amonio sulfatas

0,5

azoto trąšų tirpalas

0,6

amonio nitrato ir karbamido tirpalas

0,6

1.2.   Fosforo trąšos



Tomamilčiai:

–  deklaruojamas kiekis, išreikštas 2 % masės tikslumu

0,0

–  deklaruojamas kiekis, išreikštas vienu skaičiumi

1,0

Kitos fosforo trąšos



P2O5 tirpumas:

(trąšos numeris I priede)

 

–  neorganinėje rūgštyje

(3, 6, 7)

0,8

–  skruzdžių rūgštyje

(7)

0,8

–  neutraliame amonio citrato tirpale

(2a, 2b, 2c)

0,8

–  šarminiame amonio citrato tirpale

(4, 5, 6)

0,8

–  vandenyje

(2a, 2b, 3)

0,9

(2c)

1,3

1.3.   Kalio trąšos



►M10  nevalyta kalio druska ◄

1,5

►M10  sodrinta nevalyta kalio druska ◄

1,0

kalio chloridas:

–  iki 55 % imtinai

1,0

–  daugiau kaip 55 %

0,5

kalio chloridas, turintis magnio druskos

1,5

kalio sulfatas

0,5

kalio sulfatas, turintis magnio druskos

1,5

1.4.   Kiti komponentai



chloridas

0,2

2.   Neorganinės sudėtinės pagrindinių maistinių medžiagų trąšos

2.1.   Maistiniai elementai



N

1,1

P2O5

1,1

K2O

1,1

2.2.   Suminis neigiamas deklaruojamos vertės nuokrypis



dvinarės trąšos

1,5

trinarės trąšos

1,9

3.   Antrinės maistinės medžiagos trąšose

Deklaruojamo kalcio, magnio, natrio ir sieros kiekio leistino nuokrypio vertės turi būti lygios šio maistinių medžiagų kiekio ketvirtadaliui, bet ne didesnės kaip 0,9 % CaO, MgO, Na2O ir SO3 kiekio absoliučiosios vertės, t. y. 0,64 Ca, 0,55 Mg, 0,67 Na ir 0,36 S.

4.   Mikroelementai trąšose

Deklaruojamo mikroelementų kiekio leistino nuokrypio vertės turi būti:

— 
0,4 % absoliučiosios vertės, jei kiekis yra didesnis kaip 2 %,
— 
viena penktoji deklaruojamos vertės, jei kiekis ne didesnis kaip 2 %.

Deklaruojamo įvairių pavidalų azoto arba deklaruojamo fosforo pentoksido tirpumo verčių leistino nuokrypio vertės yra lygios vienam dešimtadaliui suminio atitinkamos maistinės medžiagos kiekio, bet ne didesnės kaip 2 % masės, jei šios maistinės medžiagos suminis kiekis atitinka I priede nustatytas ribines vertes ir pirmiau nustatytas leistino nuokrypio vertes.

▼M10

5.   Kalkinimo medžiagos

Deklaruojamo kalcio ir magnio leistino nuokrypio vertės:



Magnio oksidas:

—  iki 8 % MgO (imtinai)

1

—  nuo 8 % iki 16 % MgO

2

—  daugiau kaip 16 % MgO

3

Kalcio oksidas

3

Deklaruojamos neutralizuojančios vertės leistino nuokrypio vertė:



Neutralizuojanti vertė

3

Leistino nuokrypio vertė, taikytina deklaruojamai per konkretų sietą praėjusios medžiagos procentinei daliai:



Smulkis

10

▼B



III PRIEDAS

TECHNINĖS NUOSTATOS DĖL DIDELĮ AZOTO KIEKĮ TURINČIŲ AMONIO NITRATO TRĄŠŲ

1.   Didelį azoto kiekį turinčių paprastųjų amonio nitrato trąšų charakteristikos ir ribinės vertės

1.1.   Akytumas (alyvos išlaikymas)

Trąšų, kurios iš pradžių turi patirti du 25–50 oC temperatūros šiluminius ciklus, atitinkančius šio priedo 3 skyriaus 2 dalį, alyvos išlaikymo laipsnis turi neviršyti 4 % masės.

1.2.   Degieji ingredientai

Degiųjų medžiagų, matuojamų anglies kiekiu, procentinė dalis turi neviršyti 0,2 % masės, jei azoto kiekis trąšose sudaro bent 31,5 % masės, ir turi neviršyti 0,4 % masės, jei azoto kiekis trąšose sudaro bent 28 %, bet ne daugiau 31,5 masės.

1.3.   pH

10 g trąšų tirpalo 100 ml vandens pH vertė turi būti bent 4,5.

1.4.   Dalelių dydžio analizė

Trąšų, kurios praeitų per sietą su 1 mm akutėmis, masės dalis neturi būti didesnė kaip 5 %, kurios praeitų per sietą su 0,5 mm akutėmis – neturi būti didesnė kaip 3 % masės.

1.5.   Chloras

Didžiausias leistinas chloro kiekis – 0,02 % masės.

1.6.   Sunkieji metalai

Sunkieji metalai neturėtų būti dedami sąmoningai, ir visos atsitiktinės gamybos priemaišos neturėtų viršyti komiteto nustatytos ribinės vertės.

Vario kiekis neturi būti didesnis kaip 10 mg/kg.

2.   Didelį azoto kiekį turinčių amonio nitrato trąšų atsparumo detonacijai bandymo aprašymas

Bandymas turi būti daromas su tipiniu trąšų ėminiu. Prieš darant atsparumo detonacijai bandymą, visas ėminys penkis kartus turi būti veikiamas šiluminiais ciklais, atitinkančiais šio priedo 3 skyriaus 3 dalies nuostatas.

Trąšų atsparumo detonacijai bandymas turi būti daromas horizontaliame plieniniame vamzdyje esant šioms sąlygoms:

— 
besiūlis plieninis vamzdis,
— 
vamzdžio ilgis: bent 1 000  mm,
— 
vardinis išorinis skersmuo: bent 114 mm,
— 
vardinis sienelių storis: bent 5 mm,
— 
tarpinis detonatorius: siekiant nustatyti ėminio jautrumą detonacijos perdavimui, tarpinio detonatoriaus tipas ir masė turėtų būti pasirinkti taip, kad ėminys būtų veikiamas kiek įmanoma didesniu detonaciniu slėgiu,
— 
bandymo temperatūra: 15–25 oC,
— 
švino cilindrai detonacijos buvimui patvirtinti: skersmuo – 50 mm, aukštis – 100 mm,
— 
įtaisyti kas 150 mm ir horizontaliai laiko vamzdį. Bandymas turi būti daromas du kartus. Bandymas laikomas įtikinamu, jei darant abu bandymus vienas arba daugiau laikančių švino cilindrų yra suspaudžiami mažiau kaip 5 %.

3.   Metodai, taikomi tikrinant atitiktį ribinėms vertėms, nurodytoms III priedo 1 ir 2 skyriuose

1   metodas

Šiluminių ciklų taikymo metodai

1.   Taikymo tikslas ir sritis

Šiame dokumente apibrėžiamos metodikos kaip vykdyti šiluminius ciklus, taikomus didelį azoto kiekį turinčioms paprastosioms amonio nitrato trąšoms prieš alyvos išlaikymo bandymą, ir didelį azoto kiekį turinčioms paprastosioms bei sudėtinėms azoto trąšoms prieš detonacijos bandymą.

Laikoma, kad šiame skyriuje aprašyti uždarųjų terminių ciklų metodai pakankamai modeliuoja sąlygas, į kurias reikia atsižvelgti taikant II antraštinės dalies IV skyrių; tačiau šie metodai nebūtinai gali sumodeliuoti visas gabenimo ir laikymo sąlygas.

2.   Šiluminiai ciklai, nurodyti III priedo 1 skyriuje

2.1.   Taikymo sritis

Ši metodika skirta šiluminiams ciklams, taikomiems prieš darant alyvos išlaikymo trąšose bandymą.

2.2.   Metodo esmė

Kambario temperatūros ėminys kaitinamas kūginėje kolboje iki 50 °C ir esant šiai temperatūrai laikomas dvi valandas (50 °C temperatūros tarpsnis). Toliau ėminys atvėsinamas iki 25 °C ir esant šiai temperatūrai laikomas dvi valandas (25 °C temperatūros tarpsnis). Nuoseklių 50 °C ir 25 °C temperatūros tarpsnių derinys sudaro vieną šiluminį ciklą. Po dviejų šiluminių ciklų ėminys laikomas esant 20 (± 3) °C temperatūrai ir nustatoma alyvos išlaikymo vertė.

2.3.   Aparatūra

Naudojama tipinė laboratorinė įranga, būtent:

— 
vandens vonios 25 (± 1) °C ir 50 (± 1) °C temperatūrai užtikrinti,
— 
150 ml tūrio kūginės kolbos.

2.4.   Darbo eiga

70 (± 5) g ėminio dedama į kiekvieną kūginę kolbą, kuri sandariai užkemšama kamščiu.

Kas dvi valandas visos kolbos pernešamos iš vonios, kurios temperatūra 50 °C, į 25 °C temperatūros vonią ir atvirkščiai.

Palaikoma pastovi vandens temperatūra kiekvienoje vonioje, o vanduo visą laiką stipriai maišomas, kad jo lygis būtų virš ėminio lygio. Kamščiui nuo vandens kondensacijos apsaugoti uždedamas akytos gumos gaubtas.

3.   Šiluminiai ciklai, taikytini pagal III priedo 2 skyrių

3.1.   Taikymo sritis

Ši metodika skirta šiluminiams ciklams, taikomiems prieš darant atsparumo detonacijai bandymą.

3.2.   Metodo esmė

Kambario temperatūros ėminys kaitinamas sandarioje dėžėje iki 50 °C ir esant šiai temperatūrai laikomas vieną valandą (50 °C temperatūros tarpsnis). Toliau ėminys atvėsinamas iki 25 °C ir esant šiai temperatūrai laikomas vieną valandą (25 °C temperatūros tarpsnis). Nuoseklių 50 °C ir 25 °C temperatūros tarpsnių derinys sudaro vieną šiluminį ciklą. Po reikiamo skaičiaus šiluminių ciklų ėminys laikomas prieš atsparumo detonacijai bandymą esant 20 (± 3) °C temperatūrai.

3.3.   Aparatūra

— 
Vandens vonia 20–51 °C temperatūrai palaikyti, kurios kaitinimo ir atvėsimo greitis būtų ne mažesnis kaip 10 °C/h, arba dvi vandens vonios, kurių vienos temperatūra būtų 20 °C, kitos – 51 °C. Vanduo vonioje (-se) visą laiką maišomas; vonios talpa tūrėtų būti pakankamai didelė gerai vandens cirkuliacijai užtikrinti.
— 
Sandari dėžė iš nerūdijančio plieno, kurios centre yra įtaisytas termoelementas. Dėžės išorinis plotis – 45 (± 2) mm, sienų storis – 1,5 mm (žr. 1 paveikslą). Dėžės aukštis ir ilgis gali būti pasirinktas pagal vandens vonios matmenis, pvz., ilgis – 600 mm, aukštis – 400 mm.

3.4.   Darbo eiga

Į dėžę dedama trąšų, kurių pakaktų vienam detonacijos bandymui, dangtis uždaromas. Dėžė statoma į vonią su vandeniu. Vanduo šildomas iki 51 °C, matuojama temperatūra trąšų tūrio centre. Kai temperatūra trąšų tūrio centre pasiekia 50 °C, laikoma vieną valandą ir vanduo atvėsinamas. Kai temperatūra trąšų tūrio centre sumažėja iki 25 °C, laikoma vieną valandą ir vanduo vėl šildomas antrajam ciklui pradėti. Jei naudojamos dvi vandens vonios, po kiekvieno kaitinimo (atvėsinimo) tarpsnio dėžė pernešama į kitą vonią.

image

1 paveikslas

2   metodas

Alyvos išlaikymo nustatymas

1.   Taikymo tikslas ir sritis

Šiame dokumente aprašyta metodika, kaip nustatyti alyvos išlaikymą paprastosiose amonio nitrato trąšose, turinčiose didelį azoto kiekį.

Šis metodas tinka priliuotosioms ir granuliuotosioms trąšoms, neturinčioms alyvoje tirpių medžiagų.

2.   Apibrėžimas

Alyvos išlaikymas trąšose – trąšose likęs alyvos kiekis, nustatytas esant apibrėžtoms bandymo sąlygomis ir išreikštas kaip masės procentinė dalis.

3.   Metodo esmė

Ėminys nustatytą laiką laikomas visiškai panardintas į gazolį, vėliau alyvos pertekliui leidžiama nuvarvėti esant apibrėžtoms sąlygoms. Matuojamas ėminio masės padidėjimas.

4.   Reagentas

Gazolis

Didžiausia klampa : 5 mPas, esant 40 °C.

Tankis : 0,8–0,85 g/ml, esant 20 °C.

Sieros kiekis : ≤ 1,0 % (m/m).

Peleningumas : ≤ 0,1 % (m/m).

5.   Aparatūra

Tipinė laboratorinė aparatūra ir:

5.1. 

Svarstyklės, kuriomis galima sverti 0,01 g tikslumu.

5.2. 

500 ml talpos cheminės stiklinės.

5.3. 

Piltuvas iš plastiko; pageidautina, kad jo viršutinė dalis būtų cilindro formos, maždaug 200 mm skersmens.

5.4. 

Bandymo sietas, akutės – 0,5 mm, įstatomas į piltuvą (5.3).

Pastaba:

Piltuvas ir sietas turi būti tokio dydžio, kad tik kelios granulės galėtų būti viena virš kitos ir alyva galėtų lengvai ištekėti.

5.5. 

Filtravimo popierius, greito filtravimo tipo, krepinis, minkštas, masė – 150 g/m2.

5.6. 

Sugeriamasis popierius (laboratorinės kokybės).

6.   Darbo eiga

6.1.

Vienas po kito greitai daromi du atskiri bandymai, naudojant skirtingas to paties ėminio dalis.

▼M7

6.2.

Naudojant bandymo sietą (5.4) atskiriamos mažesnės kaip 0,5 mm daleles. Maždaug 50 gramų ėminio sveriama 0,01 g tikslumu ir dedama į cheminę stiklinę (5.2). Įpilama pakankamai gazolio (4 skirsnis) priliuotoms dalelėms ar granulėms visiškai apsemti, ir atsargiai maišoma visų priliuotų dalelių ir granulių paviršiui visiškai sudrėkinti. Cheminė stiklinė uždengiama laikrodžio stiklu ir laikoma vieną valandą esant 25 (± 2) °C.

▼B

6.3.

Visas cheminės stiklinės turinys filtruojamas per piltuvą (5.3), kuriame yra bandymo sietas (5.4). Ant sieto sulaikyta ėminio dalis laikoma vieną valandą, kad galėtų nutekėti didesnė alyvos pertekliaus dalis.

6.4.

Ant lygaus paviršiaus vienas ant kito dedami du filtravimo popieriaus (5.5) lapai (maždaug 500 × 500 mm). Abiejų filtravimo popieriaus lapų keturi kraštai užlenkiami į viršų maždaug 40 mm, kad granulės negalėtų riedėti. Filtravimo popieriaus centre dedami du sugeriamojo popieriaus (5.6) sluoksniai. Visas sieto (5.4) turinys išpilamas ant sugeriamojo popieriaus ir granules tolygiai paskleidžiamos minkštu, lygiu šepetėliu. Po dviejų minučių vienas sugeriamojo popieriaus kraštas pakeliamas granulėms perpilti ant apačioje esančio filtravimo popieriaus ir granulės tolygiai paskleidžiamos šepetėliu ant filtravimo popieriaus. Ant ėminio uždedamas dar vienas filtravimo popieriaus lapas, kurio kraštai taip pat būtų užlenkti į viršų, ir sukamaisiais judesiais, šiek tiek spaudžiant, granulės ritinėjamos tarp filtravimo popieriaus lapų. Kas kiekvienus aštuonis sukamuosius judesius daroma pertrauka priešingiems filtravimo popieriaus kraštams pakelti, kad nuriedėjusios į pakraščius granulės būtų grąžintos į centrą. Laikomasi šios veiksmų tvarkos: daromi keturi išbaigti sukamieji judesiai iš pradžių pagal laikrodžio rodyklę, vėliau prieš laikrodžio rodyklę. Toliau granulės ridenamos į centrą pirmiau nurodytu būdu. Šis veiksmas kartojamas tris kartus (24 sukamieji judesiai, kraštai pakeliami į viršų du kartus). Naujas filtravimo popieriaus lapas atsargiai įdedamas tarp apatinio ir virš jo esančio lapo, ir granulėms leidžiama nuriedėti ant naujo lapo pakeliant viršutinio lapo kraštus. Granulės uždengiamos nauju filtravimo popieriaus lapu ir kartojami pirmiau aprašyti veiksmai. Tuojau pat po ritinėjimo granulės suberiamos į pasvertą lėkštę ir dar kartą sveriamos 0,01 g tikslumu likusio gazolio masei nustatyti.

6.5.

 Ritinėjimo ir svėrimo veiksmo kartojimas

Jei ėminyje lieka daugiau kaip 2 g gazolio, ėminys dedamas ant naujų filtravimo popieriaus lapų ir kartojami ritinėjimo veiksmai, pakeliant kampus pagal 6.4 punktą (du kartus daromi aštuoni sukamieji judesiai, pakėlimas vieną kartą). Ėminys dar kartą sveriamas.

7.   Rezultatų išraiška

7.1.   Apskaičiavimo metodas ir formulė

Alyvos išlaikymas po kiekvieno nustatymo (6.1), išreikštas sijoto ėminio masės procentine dalimi, apskaičiuojamas pagal formulę:

image

čia:

m1 sijotos ėminio dalies (6.2) masė, g;
m2 ėminio masė pagal 6.4 arba 6.5 punktus, kaip paskutiniojo svėrimo rezultatas, g.

Galutinis rezultatas yra dviejų atskirų nustatymų aritmetinis vidurkis.

3   metodas

Degiųjų ingredientų nustatymas

1.   Taikymo tikslas ir sritis

Šiame dokumente aprašyta metodika, kaip nustatyti degiųjų ingredientų kiekį paprastosiose amonio nitrato trąšose, turinčiose didelį azoto kiekį.

2.   Metodo esmė

Veikiant rūgštimi iš pradžių šalinamas anglies dioksidas, gaunamas iš neorganinių užpildų. Organiniai junginiai oksiduojami chromo ir sieros rūgščių mišiniu. Susidaręs anglies dioksidas absorbuojamas bario hidroksido tirpalu. Nuosėdos tirpinamos vandenilio chlorido rūgšties tirpale ir jų kiekis nustatomas taikant atvirkštinį titravimą natrio hidroksido tirpalu.

3.   Reagentai

3.1.

Analiziškai grynas chromo (VI) trioksidas CrO3.

3.2.

Sieros rūgštis, 60 % tūrio: į vieno litro cheminę stiklinę įpilama 360 ml vandens ir atsargiai įpilama 640 ml sieros rūgšties (tankis = 1,83 g/ml, esant 20 °C).

3.3.

Sidabro nitratas: 0,1 mol/l tirpalas.

3.4.

 Bario hidroksidas

Sveriama 15 gramų bario hidroksido (Ba(OH)2 × 8H2O) ir visiškai ištirpinama karštame vandenyje. Atvėsintas tirpalas supilamas į vieno litro kolbą. Skiedžiama iki žymos ir sumaišoma. Filtruojama per kelių sluoksnių filtravimo popierių.

3.5.

Vandenilio chlorido rūgštis: 0,1 mol/l etaloninis tirpalas.

3.6.

Natrio hidroksidas: 0,1 mol/l etaloninis tirpalas.

3.7.

Bromfenolio mėlynasis: 0,4 g/l vandeninis tirpalas.

3.8.

Fenolftaleinas: 2 g/l tirpalas 60 % tūrio etanolyje.

3.9.

Natrio kalkės: maždaug 1,0–1,5 mm dalelės.

3.10.

Demineralizuotas vanduo: tik ką virintas anglies dioksidui pašalinti.

4.   Aparatūra

4.1.

Tipinė laboratorinė įranga, būtent:

— 
15 ml talpos Gučo tiglis, plokštelės skersmuo – 20 mm, visas aukštis – 50 mm, akytumas – 4 (akučių skersmuo – 5–15 μm),
— 
600 ml talpos cheminė stiklinė.

4.2.

Suslėgtasis azotas.

4.3.

Aparatas, surinktas iš šių dalių, jei įmanoma, sujungtų rutuline šlifo jungtimi (žr. 2 paveikslą.):

4.3.1. 

absorbcijos vamzdžio A, maždaug 200 mm ilgio, 30 mm skersmens, užpildytas natrio kalkėmis (3.9), kurias laiko kamščiai iš stiklo vatos.

4.3.2. 

Apvaliadugnė 500 ml tūrio reakcijos kolba B su šonine atšaka.

4.3.3. 

Maždaug 150 mm ilgio (C′) Vigreux rektifikavimo kolonėlė.

4.3.4. 

Dvigubo paviršiaus 200 mm ilgio kondensatorius C.

▼M7

4.3.5. 

Drekselio indas D, kaip gaudyklė perteklinei distiliuojamai rūgščiai sulaikyti.

▼B

4.3.6. 

Ledo vonia E Drekselio indui vėsinti.

4.3.7. 

Du 32–35 mm skersmens absorberiai F1 ir F2, į kurių dujų skirstytuvą įstatytas 10 mm skersmens mažo akytumo sukepinto stiklo diskas.

4.3.8. 

Siurblys ir siurbimo reguliavimo įtaisas G, turintis stiklinį trišakį, kurio laisvoji atšaka jungiama su plonu kapiliaru trumpa gumine žarna su spaustuku.

Įspėjimas:

Esant sumažintam slėgiui, aparate pavojinga naudoti verdantį chromo rūgšties tirpalą, todėl reikia imtis atitinkamų saugos priemonių.

5.   Darbo eiga

5.1.   Analizuojamas ėminys

Maždaug 10 gramų amonio nitrato sveriama 0,001 g tikslumu.

5.2.   Karbonatų šalinimas

▼M7

Analizuojamas ėminys supilamas į reakcijos kolbą B. Įpilama 100 ml H2SO4 (3.2). Priliuotos dalelės arba granulės ištirpsta per dešimt minučių, esant kambario temperatūrai. Surenkamas aparatas, kaip nurodyta schemoje: vienas absorbcijos vamzdžio (A) galas jungiamas su azoto šaltiniu (4.2) per atbulinio srauto įtaisą, išlaikantį 667–800 Pa slėgį, o kitas galas – su tiekimo vamzdžiu, kuris įstatomas į reakcijos kolbą. Įstatoma Vigreux frakcionavimo kolona (C′) ir vandeniu aušinamas kondensatorius (C). Dujinio azoto srautas reguliuojamas taip, kad per tirpalą tekėtų vidutinis srautas; tirpalas užvirinamas ir dvi minutes virinamas. Pasibaigus šiam laikui, burbuliukai nebeturėtų išsiskirti. Jei burbuliukai išsiskiria, kaitinama dar 30 min. Tirpalas paliekamas atvėsti ne trumpiau kaip 20 min, visą laiką leidžiant per jį azotą.

▼B

Aparatas baigiamas surinkti, kaip nurodyta schemoje, kondensatoriaus vamzdį jungiant su Drekselio indu (D), kuris kitų galu jungiamas su absorberiais F1 ir F2. Renkant aparatą, azotas turi būti leidžiamas per tirpalą. Į kiekvieną absorberį (F1 ir F2) greitai įpilama 50 ml bario hidroksido tirpalo (3.4).

10 min barbotuojamas azotas. Tirpalas absorberiuose turi būti skaidrus. Priešingu atveju būtina pakartoti karbonatų šalinimo procesą.

5.3.   Oksidacija ir absorbcija

Ištraukus azoto tiekimo vamzdį, per šoninę reakcijos kolbos (B) atšaką greitai suberiama 20 gramų chromo trioksido (3.1) ir įpilama 6 ml sidabro nitrato tirpalo (3.3). Aparatas jungiamas su siurbliu ir azoto srautas reguliuojamas taip, kad per absorberių (F1 ir F2) sukepinamojo stiklo filtrus tekėtų pastovus dujų burbuliukų srautas.

Reakcijos kolba (B) kaitinama skysčiui užvirti ir virinama pusantros valandos ( 4 ). Gali tekti reguliuoti įsiurbimo reguliavimo vožtuvą (G) azoto srautui nustatyti, kadangi gali atsitikti taip, kad vykstant bandymui nusėdęs bario karbonatas gali užkimšti sukepinto stiklo diskus. Bandymas laikomas patenkinamu, jei bario hidroksido tirpalas F2 absorberyje lieka skaidrus. Priešingu atveju bandymą būtina kartoti. Nustojama kaitinti, aparatas išardomas. Kiekvieno skirstytuvo vidus ir išorė plaunama vandeniu (3.10) bario hidroksidui pašalinti, plovimo vanduo supilamas į atitinkamą absorberį. Skirstytuvai vienas po kito dedami į 600 ml cheminę stiklinę, kuri vėliau bus naudojama nustatymui.

Iš pradžių vakuumu greitai filtruojamas F2 absorberio turinys, vėliau – F1 absorberio turinys, naudojant Gučo tiglį. Nuosėdoms surinkti absorberiai plaunami vandeniu (3.10), tiglis plaunamas 50 ml to paties vandens. Tiglis dedamas į 600 ml cheminę stiklinę ir įpilama maždaug 100 ml virinto vandens (3.10). Į kiekvieną absorberį įpilama 50 ml virinto vandens ir penkias minutes per skirstytuvus leidžiamas azotas. Absorberių plovimo vanduo sujungiamas su vandeniu cheminėje stiklinėje. Plovimas kartojamas siekiant gerai išplauti skirstytuvus.

5.4.   Karbonatų, gautų iš organinių medžiagų, kiekio nustatymas

Į cheminės stiklinės turinį įlašinami penki lašai fenolftaleino (3.8). Tirpalas nusidažo rausva spalva. Vandenilio chlorido rūgštis (3.5) lašinama tol, kol rausva spalva išnyksta. Tirpalas tiglyje gerai sumaišomas ir patikrinama, ar rausva spalva neatsirado iš naujo. Įlašinami penki lašai bromfenolio mėlynojo (3.7) ir titruojama vandenilio chlorido rūgštimi (3.5) tol, kol tirpalas nusidažys geltonai. Įpilama dar 10 ml vandenilio chlorido rūgšties.

Tirpalas kaitinamas iki virimo ir virinamas ne ilgiau kaip vieną minutę. Kruopščiai tikrinama, ar skystyje nėra nuosėdų.

Tirpalas paliekamas atvėsti ir vykdomas atvirkštinis titravimas natrio hidroksido tirpalu (3.6).

6.   Tuščiasis bandymas

Daromas tuščiasis bandymas taikant tą pačią metodiką ir naudojant tokius pat visų reagentų kiekius.

7.   Rezultatų išraiška

Degiųjų ingredientų kiekis (C), išreikštas anglies kiekiu, apskaičiuojamas kaip ėminio masės procentinė dalis pagal formulę:

image

čia:

E1

=

ėminio masė, g;

V1

=

0,1 mol/l vandenilio chlorido rūgšties, įpiltos po fenolftaleino spalvos pasikeitimo, suminis tūris, ml;

V2

=

0,1 mol/l natrio hidroksido tirpalo, sunaudoto darant atvirkštinį titravimą, tūris, ml.

image

2 paveikslas

4   metodas

pH vertės nustatymas

1.   Taikymo tikslas ir sritis

Šiame dokumente aprašyta metodika paprastųjų amonio nitrato trąšų, turinčių didelį azoto kiekį, tirpalo pH nustatyti.

2.   Metodo esmė

Amonio nitrato tirpalo pH matavimas pH-metru.

3.   Reagentai

Distiliuotas ir demineralizuotas vanduo, neturintis anglies dioksido.

3.1.   Buferinis tirpalas, pH = 6,88 esant 20 °C

3,40 (± 0,01) g kalio dihidrofosfato (KH2PO4) ištirpinama maždaug 400 ml vandens. Toliau ištirpinama 3,55 (± 0,01) g natrio hidrofosfato (Na2HPO4) maždaug 400 ml vandens. Abu tirpalai be nuostolių supilami į 1 000  ml matavimo kolbą, tirpalas skiedžiamas iki žymos ir sumaišomas. Tirpalas laikomas sandariai uždarytame inde.

3.2.   Buferinis tirpalas, pH = 4,00 esant 20 °C

10,21 (± 0,01) g kalio hidroftalato (KHC8O4H4) ištirpinama vandenyje. Tirpalas be nuostolių supilamas į 1 000  ml matavimo kolbą, skiedžiamas iki žymos ir sumaišomas.

Tirpalas laikomas sandariai uždarytame inde.

3.3.

Galima naudoti prekyboje esančius etaloniniais buferinius tirpalus.

4.   Aparatūra

pH-metras su stiklo ir kalomelio arba lygiaverčiais elektrodais; jautris – 0,05 pH vieneto.

5.   Darbo eiga

5.1.   pH-metro kalibravimas

pH-metras (4) kalibruojamas esant 20 (± 1) °C temperatūrai 3.1, 3.2 arba 3.3 buferiniais tirpalais. Prieš matavimą ir matuojant virš tirpalo leidžiamas nedidelis azoto srautas.

5.2.   pH nustatymas

Į 250 ml cheminę stiklinę su 10 (± 0,01) g ėminio įpilama 100 ml vandens. Netirpios dalelės šalinamos filtruojant, nupilant arba centrifuguojant skystį. Pagal tą pačią metodika, kuri buvo taikoma prietaisui kalibruoti, matuojama skaidraus tirpalo pH vertė esant 20 (± 1) °C temperatūrai.

6.   Rezultatų išraiška

Rezultatai išreiškiami pH vienetais 0,1 tikslumu, nurodant temperatūrą.

5   metodas

Dalelių dydžio nustatymas

1.   Taikymo tikslas ir sritis

Šiame dokumente aprašyta didelį azoto kiekį turinčių paprastųjų amonio nitrato trąšų granulometrinės analizės metodika.

2.   Metodo esmė

Ėminys rankiniu arba mechaniniu būdu sijojamas per trijų sietų komplektą. Užrašoma likučio ant kiekvieno sieto masė ir apskaičiuojama per reikiamus sietus praėjusios medžiagos procentinė dalis.

3.   Aparatūra

3.1.

Tipinio intervalo 200 mm skersmens bandymo sietai iš metalinio tinklo, kurių akučių dydis – 2,0 mm, 1,0 mm ir 0,5 mm. Vienas dangtis ir vienas rinktuvas visiems sietams.

3.2.

Svarstyklės, sveriančios 0,01 g tikslumu.

3.3.

Mechaninis sieto purtytuvas (jei yra), kuriuo būtų galima vertikaliai ir horizontaliai purtyti ėminį.

4.   Darbo eiga

4.1.

Ėminys dalijamas į tipines maždaug 100 gramų dalis.

4.2.

Kiekviena iš šių dalių sveriama 0,1 g tikslumu.

4.3.

Sietų komplektas surenkamas akučių didėjimo tvarka: rinktuvas, 0,5 mm, 1 mm, 2 mm akučių sietas, ir ant viršutinio sieto dedamas pasverta ėminio dalis. Sietų komplektas uždengiamas dangčiu.

4.4.

Sietų komplektas purtomas rankiniu arba mechaniniu būdu, darant vertikalius ir horizontalius judesius, kartais patapšnojant. Šis veiksmas tęsiamas dešimt minučių arba tol, kol per kiekvieną sietą praeina mažiau kaip 0,1 g/min medžiagos.

4.5.

Sietai paeiliui išimami iš komplekto ir surenkama ant kiekvieno iš jų sulaikyta medžiaga; prireikus medžiaga švelniai nubraukiama šepetėliu nuo kitos sieto pusės.

4.6.

Ant kiekvieno sieto sulaikyta medžiaga sveriama 0,1 g tikslumu, be to, sveriama rinktuve esanti medžiaga.

5.   Rezultatų įvertinimas

5.1.

Frakcijų masės vertės perskaičiuojamos į suminės frakcijų masės (bet ne pradinės masės) procentinę dalį.

Apskaičiuojama rinktuve esančios frakcijos procentinė dalis (t. y. < 0,5 mm): A %.

Apskaičiuojama likučio, sulaikyto ant 0,5 mm akučių sieto, procentinė dalis: B %.

Apskaičiuojama medžiagos, praėjusios per 1,0 mm akučių sietą, procentinė dalis, t. y. (A + B) %.

Frakcijų masės suma neturėtų skirtis nuo pradinės masės daugiau kaip 2 %.

5.2.

Būtina padaryti ne mažiau kaip dvi atskiras analizes, ir atskiri A rezultatai neturėtų skirtis daugiau kaip 1,0 % absoliučiąja verte, o B rezultatai – daugiau kaip 1,5 % absoliučiąja verte. Jei taip nėra, bandymą reikia kartoti.

6.   Rezultatų išraiška

Ataskaitoje pateikiamas kaip dviejų A verčių vidurkis iš vienos pusės ir kaip A + B verčių vidurkis iš kitos pusės.

6   metodas

Chloro kiekio (kaip chlorido jono) nustatymas

1.   Taikymo tikslas ir sritis

Šiame dokumente apibrėžta chloro kiekio (kaip chlorido jono) paprastosiose amonio nitrato trąšose, turinčiose didelį azoto kiekį, nustatymo metodika.

2.   Metodo esmė

Vandenyje esantys chlorido nustatomi potenciometriškai titruojant sidabro nitratu rūgštinėje terpėje.

3.   Reagentai

Distiliuotas arba demineralizuotas vanduo, neturintis chlorido jonų.

3.1.

Acetonas, analiziškai grynas.

3.2.

Koncentruota azoto rūgštis (tankis = 1,40 g/ml esant 20 °C).

3.3.

Sidabro nitrato 0,1 mol/l etaloninis tirpalas. Šis tirpalas laikomas rudo stiklo butelyje.

3.4.

Sidabro nitrato 0,004 mol/l etaloninis tirpalas; šis tirpalas ruošiamas prieš pat naudojimą.

3.5.

Kalio chlorido 0,1 mol/l etaloninis tirpalas. 0,1 mg tikslumu sveriama 3,7276 g analiziškai gryno kalio chlorido, kuris prieš tai vieną valandą buvo laikomas džiovinimo spintoje esant 130 °C ir atvėsintas eksikatoriuje iki kambario temperatūros. Ištirpinamas nedideliame vandens kiekyje, visas tirpalas supilamas į 500 ml matavimo kolbą, skiedžiama iki žymos ir sumaišoma.

3.6.

Kalio chlorido 0,004 mol/l etaloninis tirpalas. Šis tirpalas ruošiamas prieš pat naudojimą.

4.   Aparatūra

4.1.

Potenciometras su sidabro indikatoriniu elektrodu ir kalomelio palyginamuoju elektrodu; jautris 2 mV, potencialo intervalas nuo –500 mV iki +500 mV.

4.2.

Sočiojo kalio nitrato tirpalo tiltelis, jungiamas su kalomelio elektrodu (4.1); iš galų užkimštas akytais kamščiais.

4.3.

Magnetinė maišyklė ir teflonu dengtas maišiklio strypelis.

4.4.

Mikrobiuretė su smailiai ištemptu galu ir 0,01 ml padalomis.

5.   Darbo eiga

5.1.   Sidabro nitrato tirpalo etalonavimas

Į dvi žemas tinkamos talpos chemines stiklines (pvz., 250 ml) įpilama 5,00 ml ir 10,00 ml etaloninio kalio chlorido tirpalo (3.6). Kiekvienos stiklinės turinys titruojamas, kaip toliau aprašyta.

Įpilama 5 ml azoto rūgšties tirpalo (3.2), 120 ml acetono (3.1) pakankamas vandens kiekis maždaug 150 ml suminiam tūriui gauti. Į cheminė stiklinė įdedamas maišiklis (4.3), stiklinė statoma ant magnetinės maišyklės ir įjungiamas maišymas. Įmerkiamas sidabro elektrodas (4.1), ir į tirpalą panardinamas laisvasis tiltelio (4.2) galas. Elektrodai jungiami su potenciometru (4.1) ir nustačius prietaiso nulinę padėtį, užrašoma titravimo pradžios potencialo vertė.

Titruojama naudojant mikrobiuretę (4.4), iš pradžių įpylus 4 arba 9 ml sidabro nitrato tirpalo, atsižvelgiant į paimtą etaloninio kalio chlorido tirpalo tūrį. Toliau įpilant dalimis po 0,1 ml 0,004 mol/l tirpalo ir po 0,05 ml 0,1 mol/l tirpalo. Po kiekvieno įpylimo laukiama potencialo nusistovėjimo.

Pirmose dviejose lentelės skiltyse įrašomos įpilto tirpalo tūrių ir atitinkamos potencialo vertės.

Trečioje lentelės skiltyje įrašomos E nuoseklios potencialo didėjimo vertės (Δ1E). Ketvirtoje skiltyje įrašomos teigiamos arba neigiamos (Δ1E) potencialo didėjimo skirtumo vertės (Δ2E). Titravimo pabaigą atitinka 0,1 ml arba 0,05 ml sidabro nitrato tirpalo dalies (V1) įpylimą, po kurio Δ1E vertės pokytis yra didžiausias.

Norint apskaičiuoti tikslų sidabro nitrato tirpalo (Veq) tūrį, atitinkantį ekvivalentinį tašką, taikoma formulė:

image

čia:

V0 suminis sidabro nitrato tūris, gretimas tūriui, atitinkančiam didžiausią Δ1E vertę, ml;
V1 paskutinės įlašintos sidabro nitrato tirpalo dalies (0,1 arba 0,05 ml) tūris, ml;
b paskutinė teigiama Δ2E vertė;
B paskutinės teigiamos Δ2E absoliučiosios vertės ir pirmosios neigiamos Δ2E absoliučiosios vertės suma (žr. pavyzdį 1 lentelėje).

5.2.   Tuščiasis bandymas

Daromas tuščiasis bandymas, į kurio rezultatą atsižvelgiama apskaičiuojant galutinį rezultatą.

Tuščiojo bandymo su reagentais rezultatas V4 mililitrais gaunamas pagal formulę:

image

čia:

V2 sidabro nitrato tirpalo tikslus tūris (Veq), atitinkantis 10 ml naudojamo kalio chlorido etaloninio tirpalo titravimą, ml;
V3 sidabro nitrato tirpalo tikslus tūris (Veq), atitinkantis 5 ml naudojamo kalio chlorido etaloninio tirpalo titravimą, ml.

5.3.   Kontrolinis bandymas

Tuščiasis bandymas kartu gali būti prietaiso tinkamo veikimo ir bandymo metodikos taisyklingo taikymo tikrinimas.

5.4.   Nustatymas

Imamas 10–20 g ėminys ir sveriamas 0,01 g tikslumu. Kiekybiškai supilama į 250 ml cheminę stiklinę. Įpilama 20 ml vandens, 5 ml azoto rūgšties tirpalo (3.2), 120 ml acetono (3.1) ir skiedžiama vandeniu maždaug iki 150 ml.

Į cheminė stiklinė įdedamas maišiklis (4.3), stiklinė statoma ant magnetinės maišyklės ir įjungiamas maišymas. Į tirpalą panardinamas sidabro elektrodas (4.1) ir laisvasis tiltelio galas (4.2); elektrodai jungiami su potenciometru (4.1) ir, nustačius prietaiso nulinę padėtį, užrašoma titravimo pradžios potencialo vertė.

Titruojama sidabro nitrato tirpalu iš mikrobiuretės (4.4) įpilant po 0,1 ml. Po kiekvieno įpylimo laukiama potencialo nusistovėjimo.

Toliau titruojama, kaip nurodyta 5.1 punkte, pradedant ketvirtąja pastraipa: „Pirmose dviejose lentelės skiltyse įrašomos įpilto tirpalo tūrių ir atitinkamos potencialo vertės …“.

6.   Rezultatų išraiška

Analizės rezultatas išreiškiamas kaip chloro, esančio analizei pateiktame ėminyje, procentinė dalis. Chloro (Cl) procentinė dalis apskaičiuojama pagal formulę:

image

čia:

T titravimui naudojamo sidabro nitrato tirpalo koncentracija, mol/l;
V4 tuščiojo bandymo (5.2.) rezultatas, ml;
V5 Veq vertė, atitinkanti nustatymą (5.4), ml;
m ėminio masė, g.



1 lentelė: Pavyzdys

Sidabro nitrato tirpalo tūris

V

(ml)

Potencialas

E

(mV)

Δ1E

Δ2E

4,80

176

 

 

4,90

211

35

+ 37

5,00

283

72

– 49

5,10

306

23

– 10

5,20

319

13

 

image

7   metodas

Vario nustatymas

1.   Taikymo tikslas ir sritis

Šiame dokumente apibrėžta vario kiekio paprastosiose amonio nitrato trąšose, turinčiose didelį azoto kiekį, nustatymo metodika.

2.   Metodo esmė

Ėminys tirpinamas praskiestoje vandenilio chlorido rūgštyje ir vario kiekis nustatomas atominės absorbcinės analizės metodu.

3.   Reagentai

3.1.

Vandenilio chlorido rūgštis (tankis 1,18 g/ml esant 20 °C).

3.2.

6 mol/l vandenilio chlorido rūgšties tirpalas.

3.3.

0,5 mol/l vandenilio chlorido rūgšties tirpalas.

3.4.

Amonio nitratas.

3.5.

30 % vandenilio peroksidas.

3.6.

Vario tirpalas ( 5 ) (pradinis): 1 g gryno vario sveriama 0,001 g tikslumu, tirpinama 25 ml 6 mol/l vandenilio chlorido rūgšties tirpale (3.2) dalimis įpilant 5 ml vandenilio peroksido (3.5), ir skiedžiama vandeniu iki 1 l. 1 ml šio tirpalo yra 1 000  μg vario (Cu).

3.6.1.

Vario tirpalas (praskiestas): 10 ml pradinio vario tirpalo vandeniu skiedžiama iki 100 ml, o 10 ml gauto tirpalo skiedžiama vandeniu iki 100 ml; 1 ml galutinio tirpalo yra 10 μg vario (Cu).

Šis tirpalas ruošiamas prieš pat naudojimą.

4.   Aparatūra

Atominės absorbcijos spektrofotometras su vario lempa (324,8 nm).

5.   Darbo eiga

5.1.   Tirpalo ruošimas analizei

25 g ėminio sveriama 0,001 g tikslumu, ėminys įdedamas į 400 ml cheminę stiklinę, atsargiai įpilama 20 ml vandenilio chlorido rūgšties (3.1) (gali vykti labai smarki anglies dioksido susidarymo reakcija). Prireikus įpilama dar vandenilio chlorido rūgšties. Kai burbuliukai nustoja skirtis, mišinys garinamas iki sauso likučio ant garų vonios, kartais maišant stikline lazdele. Įpilama 15 ml 6 mol/l vandenilio chlorido rūgšties tirpalo (3.2) ir 120 ml vandens. Maišoma stikline lazdele, kuri turėtų būti palikta cheminėje stiklinėje, stiklinė uždengiama laikrodiniu stiklu. Tirpalas nestipriai virinamas, kad viskas ištirptų, vėliau tirpalas atvėsinamas.

Tirpalas kiekybiškai supilamas į 250 ml matavimo kolbą, cheminė stiklinė plaunama 5 ml vandenilio chlorido rūgšties 6 mol/l tirpalo (3.2) ir dar du kartus plaunama 5 ml verdančio vandens. Skiedžiama iki žymos vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (3.3) ir kruopščiai sumaišoma.

Filtruojama per vario neturintį filtravimo popierių ( 6 ), pirmieji 50 ml išpilami lauk.

5.2.   Tuščiojo bandymo tirpalas

Ruošiamas tuščiojo bandymo tirpalas, į kurį neįpilama tik ėminio, ir į gautą rezultatą atsižvelgiama apskaičiuojant galutinį rezultatą.

5.3.   Nustatymas

5.3.1.   Ėminio ir tuščiojo bandymo tirpalų ruošimas

Ėminio tirpalas (5.1) ir tuščiojo bandymo tirpalas (5.2) skiedžiamas vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (3.3) optimaliai spektrofotometro matavimo intervalo koncentracijai gauti. Skiesti dažniausiai nereikia.

5.3.2.   Kalibravimo tirpalų ruošimas

Skiedžiant etaloninį tirpalą (3.1) vandenilio chlorido rūgšties 0,5 mol/l tirpalu (3.3) paruošiami bent penki etaloniniai tirpalai, atitinkantys optimalų spektrofotometro matavimo intervalą (0–5,0 μ g/l Cu). Prieš skiedžiant iki žymos į kiekvieną tirpalą įpilama amonio nitrato (3.4) 100 mg/ml koncentracijai gauti.

5.4.   Matavimas

Spektrofotometras (4) nustatomas bangos ilgiui 324,8 nm. Naudojama oksiduojanti oro ir acetileno liepsna. Po tris kartus iš eilės įpurškiami kalibravimo tirpalas (5.3.2), ėminio tirpalas ir tuščiojo bandymo tirpalas (5.3.1), tarp kiekvieno įpurškimo visą prietaisą plaunant distiliuotu vandeniu. Brėžiama kalibravimo kreivė, ordinačių ašyje žymint kiekvieno etaloninio tirpalo vidutinį optinį tankį, abscisių ašyje – atitinkamą vario koncentraciją, išreikštą μg/ml.

Pagal kalibravimo kreivę nustatoma vario koncentracija galutinio ėminio ir tuščiojo bandymo tirpaluose.

6.   Rezultatų išraiška

Vario kiekis ėminyje apskaičiuojamas atsižvelgiant į ėminio masę, daromus skiedimus ir tuščiojo bandymo rezultatus. Rezultatas išreiškiamas mg Cu/kg.

4.   Atsparumo detonacijai nustatymas

4.1.   Taikymo tikslas ir sritis

Šis dokumentas taikomas nustatyti didelį azoto kiekį turinčių paprastųjų amonio nitrato trąšų atsparumą detonacijai.

4.2.   Metodo esmė

Ėminys uždaromas į plieninį vamzdį ir veikiamas tarpinio detonatoriaus sukeltu detonacijos slėgiu. Detonacijos sklidimas nustatomas pagal švino cilindrų, ant kurių darant bandymą horizontaliai dedamas vamzdis, suspaudimo laipsnį.

4.3.   Medžiagos

4.3.1.   Plastinė sprogstamoji medžiaga, turinti 83–86 % pentrito.

Tankis : 1 500 – 1 600  kg/m3

Detonavimo greitis : 7 300 – 7 700  m/s

Masė : 500 (± 1) g.

4.3.2.   Septyni gabalai lanksčiosios detonavimo virvutės su nemetaliniu apvalkalu

Užpildo masė : 11–13 g/m.

Kiekvienos virvutės ilgis : 400 (± 2) mm.

4.3.3.   Supresuota antrinės sprogstamosios medžiagos tabletė su įduba sprogdikliui.

Sprogstamoji medžiaga : heksogenas/vaškas (95/5), tetrilas, arba panaši antrinė sprogstamoji medžiaga, į kurią dedama arba nededama grafito.

Tankis : 1 500 – 1 600  kg/m3

Skersmuo : 19–21 mm.

Aukštis : 19–23 mm.

Centrinė įduba sprogdikliui : skersmuo 7–7,3 mm, gylis 12 mm.

4.3.4.   Besiūlis plieninis vamzdis, apibrėžtas ISO 65:1981; sunkiųjų vamzdžių serija; vardiniai matmenys DN 100 (4′′).

Vamzdžio išorinis skersmuo : 113,1–115,0 mm.

Sienelės storis : 5,0–6,5 mm.

Ilgis : 1 005 (± 2) mm.

4.3.5.   Pagrindo plokštė

Medžiaga

:

lengvai suvirinamas plienas.

Plokštės matmenys

:

160 × 160 mm.

Storis

:

5–6 mm.

4.3.6.   Šeši švininiai cilindrai

Skersmuo

:

50 (± 1) mm.

Aukštis

:

100–101 mm.

Medžiagos

:

minkštasis švinas, ne mažesnio kaip 99,5 % grynumo.

4.3.7.   Plieninis blokas

Ilgis : bent 1 000  mm.

Plotis : bent 150 mm.

Aukštis : bent 150 mm.

Masė : ne mažesnė kaip 300 kg, jei nėra tvirto pagrindo plieniniam blokui statyti.

4.3.8.   Cilindras iš plastiko arba kartono tarpinio detonatoriaus įkrovai

Sienelių storis : 1,5–2,5 mm.

Skersmuo : 92–96 mm.

Aukštis : 64–67 mm.

4.3.9.

Sprogdiklis (elektrinis arba neelektrinis), kurio suveikimo jėga 8–10.

4.3.10.

 Medinis diskas.

Skersmuo : 92–96 mm. Skersmuo turi atitikti cilindro iš plastiko arba kartono (4.3.8) vidinį skersmenį.

Storis : 20 mm.

4.3.11.

Medinis strypas, kurio matmenys atitinka sprogdiklio (4.3.9) matmenis.

4.3.12.

Siuvimo smeigtukai (didžiausias ilgis 20 mm)

4.4.   Darbo eiga

4.4.1.   Tarpinio detonatoriaus įkrovos ruošimas įdėjimui į plieninį vamzdį

Yra du būdai sukelti tarpinio detonatoriaus įkrovos sprogimą atsižvelgiant į turimą įrangą.

4.4.1.1.   Vienalaikis padegimas septyniuose taškuose

Naudoti paruošta tarpinio detonatoriaus įkrova pavaizduota 1 paveiksle.

4.4.1.1.1.

Medinio disko (4.3.10) centre ir šešiuose taškuose, simetriškai išdėstytuose 55 mm skersmens koncentriniu apskritimu, gręžiamos disko ašiai lygiagrečios skylės. Skylių skersmuo turi būti 6–7 mm (žr. 1 paveikslo A – B pjūvį) pagal naudojamos detonavimo virvutės skersmenį (4.3.2).

4.4.1.1.2.

Atpjaunami septyni 400 mm ilgio lanksčiosios detonavimo virvutės (4.3.2) gabalai, kurių galai, siekiant išvengti bet kokių sprogstamosios medžiagos nuostolių, nupjaunami lygiai ir tuojau pat užklijuojami lipniąja juosta. Visos septynios virvutės prakišamos per septynias medinio disko (4.3.10) skyles, paliekant kelių centimetrų ilgio galus. Toliau į kiekvieną virvutę per 5–6 mm nuo jos galo ir skersai jo austinio apvalkalo įsmeigiamas mažas siuvimo smeigtukas (4.3.12), o virvučių gabalų išorinė pusė šalia smeigtuko apvyniojama 2 cm pločio lipniąja juosta. Galiausiai visos virvutės ištraukiamos už jų ilgųjų galų, kad smeigtukai paliestų medinį diską.

4.4.1.1.3.

Plastinei sprogstamajai medžiagai (4.3.1) suteikiama 92–96 mm skersmens cilindro forma, atsižvelgiant į cilindro (4.3.8) skersmenį. Šis cilindras statomas vertikaliai ant lygaus paviršiaus ir įdedama suformuota sprogstamoji medžiaga. Toliau į cilindro viršutinę dalį įstatomas medinis diskas ( 7 ) su septyniomis detonavimo virvutėmis ir įspaudžiamas į sprogstamąją medžiagą. Cilindro aukštis (64–67 mm) nustatomas taip, kad jo viršutinis kraštas nebūtų aukščiau medinio disko. Galiausiai cilindras tvirtinamas prie medinio disko per visą jo apskritimo ilgį, pvz., sąvaromis arba mažomis vinimis.

4.4.1.1.4.

Laisvieji septynių detonavimo virvučių galai surenkami apie medinį strypą (4.3.11) taip, kad jie būtų vienodo lygio strypui statmenoje plokštumoje. Lipniąja juosta jie tvirtinami apie strypą ( 8 ).

4.4.1.2.   Centrinis padegimas naudojant supresuotą tabletę

Naudojimui paruošta tarpinio detonatoriaus įkrova parodyta 2 paveiksle.

4.4.1.2.1.   Tabletės presavimas

Laikantis būtinųjų saugos priemonių, 10 gramų antrinės sprogstamosios medžiagos (4.3.3) įdedama į liejimo formą, kurios vidinis skersmuo 19–21 mm, ir suspaudžiama reikiamai formai ir tankiui suteikti.

(Skersmens ir aukščio santykis turėtų būti maždaug 1:1).

Liejimo formos dugno centre yra 12 mm aukščio ir 7,0–7,3 mm skersmens kaištis (atsižvelgiant į naudojamo sprogdiklio skersmenį), kuris presuojant tabletę padaro joje cilindro formos įdubą, reikalingą vėliau sprogdikliui įstatyti.

4.4.1.2.2.   Tarpinio detonatoriaus įkrovos ruošimas

Plastinė sprogstamoji medžiaga (4.3.1) dedama į cilindrą (4.3.8), vertikaliai pastatytą ant lygaus paviršiaus, ir spaudžiama žemyn mediniu štampu, suteikiant sprogstamajai medžiagai cilindro formą su įduba centre. Suspausta tabletė įdedama į šią įdubą. Cilindro formos sprogstamoji medžiaga su įdėta tablete uždengiama mediniu disku (4.3.10), turinčiu centre 7,0–7,3 mm skersmens skylę sprogdikliui įstatyti. Medinis diskas tvirtinamas prie cilindro kryžiumi klijuojama lipniąja juosta. Mediniu strypu (4.3.11) tikrinama, ar diske išgręžta skylė ir įduba tabletėje yra vienoje ašyje.

4.4.2.   Plieninio vamzdžio ruošimas detonacijos bandymui

Viename plieninio vamzdžio (4.3.4) gale per 4 mm nuo krašto gręžiamos dvi diametraliai priešingos ir vamzdžio šoninei sienai statmenos 4 mm skersmens skylės.

Kitame vamzdžio gale privirinama pagrindo plokštė (4.3.5), suvirinimo siūlės metalu visiškai užpildanti statųjį kampą tarp pagrindo plokštės ir vamzdžio sienelės visu jo perimetru.

4.4.3.   Plieninio vamzdžio užpildymas ir įkrovos įdėjimas

Žr. 1 ir 2 paveikslus.

4.4.3.1.

Ėminys, plieninis vamzdis ir tarpinio detonatoriaus įkrova turi būti kondicionuojami esant 20 (± 5) °C. Dviem detonacijos bandymams reikia 16–18 kg ėminio.

4.4.3.2.

Vamzdis statomas vertikaliai, jo apatinei kvadratinei plokštei esant ant tvirto ir lygaus, geriau betoninio, pagrindo. Maždaug trečdalis vamzdžio užpildoma ėminiu ir vamzdis penkis kartus metamas iš 10 cm aukščio ant grindų, kad kiek įmanoma sutankėtų rutuliukai ir granulės. Tankinimui pagreitinti vamzdis tarp metimų verčiamas vibruoti, į jo šoninę sieną 10 kartų suduodant 750–1 000  g masės kūju.

Tokiu pat būdu įdedama kita ėminio dalis. Galiausiai įdedama tokia paskutinė ėminio dalis, kad po jos sutankinimo 10 kartų keliant ir metant vamzdį, be to, iš viso 20 kartų suduodant kūju įkrova būtų 70 mm žemiau vamzdžio angos.

Ėminio užpildymo plieniniame vamzdyje aukštis nustatomas taip, kad vėliau dedamas tarpinis detonatorius (4.4.1.1 arba 4.4.1.2) visu savo paviršiumi gerai liestų ėminį.

4.4.3.3.

Tarpinio detonatoriaus įkrova įdedama į vamzdį taip, kad ji liestų ėminį; viršutinis medinio disko paviršius turi būti 6 mm žemiau vamzdžio krašto. Įdedant arba išimant mažus ėminio kiekius užtikrinamas ypač geras sprogstamosios medžiagos ir ėminio sąlytis. Kaip pavaizduota 1 ir 2 paveiksle, į skyles arti atviro vamzdžio krašto įstatomi vielokaiščiai, kurių kojelės atlenkiamos ir prispaudžiamos prie vamzdžio.

4.4.4.   Plieninio vamzdžio ir švininių cilindrų padėties nustatymas (žr. 3 paveikslą)

4.4.4.1.

Švininių cilindrų (4.3.6) pagrindai numeruojami nuo 1 iki 6. Ant plieninio bloko (4.3.7), paguldyto ant horizontalaus pagrindo, vidurio linijos daromos šešios žymos 150 mm atstumu, pirmosios žymos nuotolis nuo bloko krašto turi būti ne mažesnis kaip 75 mm. Ant kiekvienos tokio žymos vertikaliai statomi švininiai cilindrai, kurių pagrindo centras turi sutapti su žyme.

4.4.4.2.

Plieninis vamzdis, paruoštas pagal šio metodo 4.4.3 punkte aprašytą metodiką, dedamas horizontaliai ant švininių cilindrų taip, kad vamzdžio ašis būtų lygiagreti plieninio bloko vidurio linijai, o užvirintas vamzdžio galas būtų išsikišęs per 50 mm už šeštojo švininio cilindro. Siekiant neleisti vamzdžiui riedėti, tarp švininių cilindrų viršaus ir vamzdžio sienelės iš abiejų pusių įstatomi maži mediniai pleištai arba tarp vamzdžio ir plieninio bloko įtaisomas medinis kryžius.

Pastaba:

Būtina užtikrinti, kad vamzdis liestų visus šešis švininius cilindrus; nedidelis vamzdžio paviršiaus kreivis gali būti išlygintas sukant vamzdį apie jo išilginę ašį; jei kuris nors iš švininių cilindrų būtų per aukštas, jis atsargiai plojamas plaktuku tol, kol bus reikiamo ilgio.

4.4.5.   Pasiruošimas sprogdinimui

4.4.5.1.

Įtaisas, pagamintas pagal 4.4.4 punktą, dedamas į bunkerį arba į tinkamai paruoštą požeminę vietą (pvz., kasyklą arba tunelį). Reikia užtikrinti, kad plieninio vamzdžio temperatūra prieš detonaciją būtų 20 (± 5) °C.

Pastaba:

Jei tokių vietų nebūtų, darbas gali būti daromas betonuotoje duobėje, iš viršaus uždengtoje mediniais rastais. Detonavus medžiagai, gali būti išmetamos plieninės skeveldros, turinčios didelę kinetinę energiją, todėl turi būti dirbama esant atitinkamam atstumui iki gyvenamųjų namų arba kelių.

4.4.5.2.

Jei naudojama tarpinio detonatoriaus įkrovą su padegimu septyniuose taškuose, būtina užtikrinti, kad detonavimo virvutės būtų ištrauktos taip, kaip nurodyta 4.4.1.1.4 punkto išnašoje, ir kad jų padėtis būtų kiek įmanoma horizontali.

4.4.5.3.

Galiausiai ištraukiamas medinis strypas ir vietoj jo įdedamas sprogdiklis. Prieš padegant būtina patikrinti, ar iš pavojingos zonos yra evakuoti žmonės, o bandymą darantis personalas yra slėptuvėje.

4.4.5.4.

Sprogstamoji medžiaga susprogdinama.

4.4.6.

Laukiama pakankamai ilgą laiką, kad išsisklaidytų dūmai (dujos ir kartais toksiški skilimo produktai, pvz., azoto oksidai), švininiai cilindrai surenkami ir jų aukštis matuojamas slankmačiu su nonijumi.

Užrašomas kiekvieno sunumeruoto švininio cilindro suspaudimo laipsnis, išreikštas pradinio aukščio (100 mm) procentine dalimi. Jei cilindrai suspaudžiami įstrižai, užrašoma didžiausia ir mažiausia vertės ir apskaičiuojamas jų vidurkis.

4.4.7.

Nuolatiniam detonavimo greičio matavimui galima naudoti jutiklį; jutiklis turėtų būti įstatomas išilgai vamzdžio ašies arba išilgai šoninės sienelės.

4.4.8.

Su kiekvienu ėminiu daromi du detonacijos bandymai.

4.5.   Bandymo ataskaita

Ataskaitoje apie kiekvieną detonacijos bandymą būtina pateikti šių parametrų vertes:

— 
tikrąsias plieninio vamzdžio išorinio skersmens ir sienelės storio vertes,
— 
plieninio vamzdžio kietumą pagal Brinelį,
— 
vamzdžio ir ėminio temperatūrą prieš pat padegimą,
— 
ėminio įkrovos plieniniame vamzdyje tankį (kg/m3),
— 
kiekvieno švininio cilindro aukštį po detonavimo, nurodant atitinkamą cilindro numerį,
— 
tarpinio detonatoriaus įkrovos padegimo būdą.

4.5.1.   Bandymo rezultatų įvertinimas

Jei po kiekvieno padegimo bent vieno cilindro suspaudimas yra mažesnis kaip 5 %, bandymas laikomas galutiniu, o ėminys atitinka III priedo 2 skyriaus reikalavimus.

image

1 paveikslas

image

2 paveikslas

image

3 paveikslas



IV PRIEDAS

ĖMINIŲ ĖMIMO IR ANALIZĖS METODAI

A.   ĖMINIŲ ĖMIMO METODAS TRĄŠOMS KONTROLIUOTI

ĮVADAS

Taisyklingas ėminių ėmimas yra sunkus, didžiausio atidumo reikalaujantis darbas. Taigi neįmanoma persistengti pabrėžiant, kad oficialiam trąšų tikrinimui būtų imamas pakankamai tipinis ėminys.

Toliau aprašytas ėminių ėmimo metodas turi būti taikomas labai tiksliai ir tai turi daryti specialistai, susipažinę su standartine ėminių ėmimo metodika.

1.   Tikslas ir taikymo sritis

Ėminiai, skirti oficialiai trąšų kokybės ir sudėties kontrolei, turi būti imami taikant toliau aprašomus metodus. Taip gauti ėminiai laikomi tipiniais siuntų ėminiais.

2.   Specialistai ėminiams imti

Ėminius turi imti specialistai, kuriuos tai daryti įgalioja valstybės narės.

3.   Apibrėžimai

Siunta : vienetą sudarantis produkto kiekis, kurio savybės laikomos vienodomis.

Dalinis ėminys : dalis, paimta iš vienos siuntos vietos.

Bendrasis ėminys : dalinių ėminių, paimtų iš tos pačios siuntos, visuma.

Sumažintas ėminys : tipinė bendrojo ėminio dalis, gauta sumažinus pastarąjį.

Galutinis ėminys : tipinė sumažinto ėminio dalis.

4.   Aparatūra

4.1.

Ėminių ėmimo įtaisas turi būti pagamintas iš medžiagų, kurios negalėtų keisti imamo produkto savybių. Tokį įtaisą gali oficialiai patvirtinti valstybės narės.

4.2.

 Įtaisai, rekomenduojami kietosioms trąšoms imti

4.2.1.   Rankinis ėminių ėmimas

4.2.1.1. Plokščiadugnis semtuvas su vertikaliais šonais

4.2.1.2. Zondas su ilgu plyšiu arba skyriais. Zondo matmenys turi būti pritaikyti siuntos matmenims (talpyklos gyliui, maišo matmenims ir t. t.) ir trąšų dalelių dydžiui.

4.2.2.   Mechaninis ėminių ėmimas

Judančioms trąšoms imti gali būti naudojamas patvirtintas mechaninis įtaisas.

4.2.3.   Dalytuvas

Daliniams ėminiams imti ir sumažintiems bei galutiniams ėminiams ruošti gali būti naudojamas įtaisas, skirtas ėminiui padalyti į lygias dalis.

4.3.

 Įtaisai, rekomenduojami skystosioms trąšoms imti

4.3.1.   Rankinis ėminių ėmimas

Atviras vamzdis, zondas, butelis arba kitokia tinkama įranga, kuria būtų galima atsitiktinai paimti ėminius iš siuntos.

4.3.2.   Mechaninis ėminių ėmimas

Judančioms skystosioms trąšoms imti gali būti naudojamas patvirtintas mechaninis įtaisas.

5.   Kiekybiniai reikalavimai

5.1.   Siunta

Siunta turi būti tokio dydžio, kad būtų galima paimti ėminį iš kiekvienos jos sudedamosios dalies.

5.2.   Daliniai ėminiai

5.2.1.   Piltinės kietosios arba skystosios trąšos didesnėse kaip 100 kg talpyklose.

5.2.1.1. Siuntos, kurių masė ne didesnė kaip 2,5 tonos:

Mažiausias dalinių ėminių skaičius: eptyni.

5.2.1.2. Siuntos, kurių masė didesnė kaip 2,5 tonos, bet mažesnė kaip 80 tonų:

Mažiausias dalinių ėminių skaičius:
image  ( 9 )

5.2.1.3. Siuntos, kurių masė didesnė kaip 80 tonų:

Mažiausias dalinių ėminių skaičius: 40.

5.2.2.   Supakuotos kietosios trąšos arba skystosios trąšos talpyklose (pakuotėse), ne didesnėse kaip 100 kg.

5.2.2.1. Pakuotės, kurių masė didesnė kaip 1 kg.

5.2.2.1.1. 

Mažesnės kaip penkių pakuočių siuntos:

Mažiausias ėminiui imamų pakuočių skaičius ( 10 ):visos pakuotės.

5.2.2.1.2. 

5—16 pakuočių siuntos:

Mažiausias ėminiui imamų pakuočių skaičius (10) : keturios.

5.2.2.1.3. 

17—400 pakuočių siuntos:

Mažiausias ėminiui imamų pakuočių skaičius (10) :
image  (9) 

5.2.2.1.4. 

Didesnės kaip 400 pakuočių siuntos:

Mažiausias ėminiui imamų pakuočių skaičius (10) : 20.

5.2.2.2. Pakuotės, kurių masė mažesnė kaip 1 kg:

Mažiausias ėminiui imamų pakuočių skaičius (10) : keturios.

5.3.   Bendrasis ėminys

Siuntai reikia imti vieną bendrąjį ėminį. Suminė dalinių ėminių, sudarančių bendrąjį ėminį, masė turi būti ne mažesnė kaip:

5.3.1. 

Piltinės kietosios arba skystosios trąšos didesnėse kaip 100 kg talpyklose: 4 kg.

5.3.2. 

Supakuotos kietosios trąšos arba skystosios trąšos talpyklose (pakuotėse), ne didesnėse kaip 100 kg.

5.3.2.1. 

Pakuotės, kurių masė didesnė kaip 1 kg: 4 kg.

5.3.2.2. 

Pakuotės, kurių masė mažesnė kaip 1 kg:keturių pradinių pakuočių turinio masė.

5.3.3. 

Amonio nitrato trąšų ėminys bandymams pagal III priedo 2 dalį: 75 kg.

5.4.   Galutiniai ėminiai

Prireikus mažinant bendrąjį ėminį gaunami galutiniai ėminiai. Būtina analizuoti bent vieną galutinį ėminį. Analizuojamo ėminio masė turi būti ne mažesnė kaip 500 g.

5.4.1.

Kietosios ir skystosios trąšos

5.4.2.

 Bandymams imamas amonio nitrato trąšų ėminys

Prireikus mažinant bendrąjį ėminį gaunami galutiniai ėminiai.

5.4.2.1.

Mažiausias amonio nitrato trąšų galutinis ėminys bandymams pagal III priedo 1 skyrių: 1 kg.

5.4.2.2.

Mažiausias amonio nitrato trąšų galutinis ėminys bandymams pagal III priedo 2 skyrių: 25 kg.

6.   Ėminių ėmimo, ruošimo ir pakavimo instrukcijos

6.1.   Bendrosios nuostatos

Ėminiai turi būti imami ir ruošiami kiek įmanoma greičiau, neužmirštant saugumo priemonių, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti, kad ėminiai visą laiką būtų tipiniais analizuojamų trąšų ėminiais. Įrankiai, be to, paviršiai ir indai, skirti ėminiams imti, turi būti švarūs ir sausi.

Analizuojant skystąsias trąšas, siunta prieš imant ėminį turėtų būti sumaišoma, jei tai įmanoma.

6.2.   Daliniai ėminiai

Daliniai ėminiai turi būti imami visose atsitiktinai pasirinktose siuntos vietose ir turi būti maždaug vienodo dydžio.

6.2.1.   Piltinės kietosios arba skystosios trąšos didesnėse kaip 100 kg talpyklose

Siunta turi būti tariamai padalyta į tam tikrą skaičių maždaug lygių dalių. Atsitiktinai pasirenkamas dalių skaičius, atitinkantis 5.2 punkte nustatytų dalinių ėminių skaičių, ir iš kiekvienos dalies imamas bent vienas ėminys. Jei imant piltinių kietųjų arba skystųjų trąšų ėminius iš didesnių kaip 100 kg talpyklų, neįmanoma įvykdyti 5.1 punkto reikalavimus, ėminys turėtų būti imamas tada, kai siunta yra perkeliama (kraunama arba iškraunama). Šiuo atveju ėminiai imami iš atsitiktinai pasirinktų pirmiau nurodytų įsivaizduojamų dalių, kai jos yra perkeliamos.

6.2.2.   Kietosios trąšos arba skystosios trąšos, supakuotos talpyklose (pakuotėse), ne didesnėse kaip 100 kg

Pasirinkus ėminiui reikalingų pakuočių skaičių, kaip nurodyta 5.2 punkte, iš kiekvienos pakuotės paimama jos turinio dalis. Prireikus ėminiai imami, atskirai ištuštinus pakuotes.

6.3.   Bendrojo ėminio ruošimas

Vienam bendrajam ėminiui gauti turi būti sumaišomi daliniai ėminiai.

6.4.   Galutinio ėminio ruošimas

Bendrojo ėminio medžiaga turi būti kruopščiai sumaišoma ( 11 ).

Prireikus bendrojo ėminio masė iš pradžių sumažinama bent iki 2 kg (sumažintas ėminys) naudojant mechaninį dalytuvą arba taikant ketvirčiavimo metodą.

Toliau ruošiami bent trys maždaug vienodo dydžio galutiniai ėminiai, atitinkantys 5.4 punkto kiekybinius reikalavimus. Kiekvienas ėminys dedamas į atitinkamą hermetišką indą. Turi būti imtasi visų atsargumo priemonių, kurios leistų išvengti ėminio savybių pasikeitimo.

Bandymams pagal III priedo 1 ir 2 skyrius galutiniai ėminiai turi būti laikomi esant 0–25 °C temperatūrai.

7.   Galutinių ėminių pakavimas

Indai arba pakuotės plombuojami ir ženklinami (visa etiketė turi būti įdėta į plombuojamą pakuotę) taip, kad jų negalima būtų atidaryti nepažeidus plombos.

8.   Ėminio ėmimo protokolas

Turi būti saugomas kiekvieno ėminio ėmimo protokolas, kuris leistų vienareikšmiškai identifikuoti kiekvieną siuntą.

9.   Ėminių siuntimas

Bent vienas kiekvienos siuntos galutinis ėminys ir analizei arba bandymams daryti būtina informacija turi būti kiek įmanoma greičiau nusiųsta patvirtintajai analizės laboratorijai.

B.   TRĄŠŲ ANALIZĖS METODAI

(Žr. turinį, p. 2)

Bendrosios pastabos

Laboratorinė įranga

Aprašant metodus įprasta laboratorinė įranga tiksliai neapibrėžiama, išskyrus tai, kad nurodomas kolbų ir pipečių tūris. Visais atvejais laboratorinė aparatūra turi būti labai gerai išplauta, visų pirma, kai reikia nustatyti mažus elementų kiekius.

Kontroliniai bandymai

Prieš analizę tikrinama, ar tinkamai veikia aparatūra ir ar taisyklingai taikomas metodas, prireikus naudojant žinomos sudėties cheminius junginius (pvz., amonio sulfatą, kalio dihidrofosfatą ir kt.). Visgi jei nėra griežtai vykdoma analizės metodika, trąšų analizės rezultatai gali rodyti netikslią cheminę sudėtį. Kita vertus, tam tikras nustatymų skaičius yra empiriniai ir siejami su sudėtingos cheminės sudėties produktais. Rekomenduojama laboratorijose naudoti tiksliai žinomos sudėties tipinius etaloninius trąšų pavyzdžius, jei tokius pavyzdžius galima gauti.

Bendrosios trąšų analizės metodų nuostatos

1.   Reagentai

Jei analizės metode nenurodyta kitaip, visi reagentai turi būti analiziškai gryni (a. g.). Jei reikia analizuoti mikroelementus, reagentų grynumas turi būti tikrinamas darant tuščiąjį bandymą. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, reagentus gali tekti papildomai gryninti.

2.   Vanduo

Jei analizės metode tiksliai nenurodyta, kokio tipo tirpiklis arba skiediklis turi būti naudojamas tirpinimo, skiedimo, skalavimo arba plovimo operacijose, laikoma, kad tas tirpiklis yra vanduo. Paprastai vanduo turi būti demineralizuotas arba distiliuotas. Šiais konkrečiais atvejais, kaip nurodyta analizės metoduose, vanduo turi būti gryninamas specialiu gryninimo būdu.

3.   Laboratorinė įranga

Atsižvelgiant į įprastą patikros laboratorijose naudojamą įrangą, analizės metodų aprašymuose apsiribojama tik specialiais prietaisais ir aparatais arba specifinius reikalavimus atitinkančia aparatūra. Ši įranga turi būti visiškai švari, ypač jei ji naudojama labai mažiems medžiagų kiekiams nustatyti. Laboratorija turi užtikrinti visų graduotų stiklinių indų tikslumą, jį nustatydama pagal atitinkamus metrologinius etalonus.

▼M13

1   serijos metodai

Ėminio ruošimas ir ėminių ėmimas

1.1   metodas

Ėminių ėmimas analizei

EN 1482–1, Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Ėminių ėmimas ir ruošimas. 1 dalis. Ėminių ėmimas

1.2   metodas

Ėminių ruošimas analizei

EN 1482–2, Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Ėminių ėmimas ir ruošimas. 2 dalis. Ėminių ruošimas

1.3   metodas

Ėminių ėmimas iš nejudamų krūvų analizei

EN 1482–3, Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Ėminių ėmimas ir ruošimas. 3 dalis. Ėminių ėmimas iš nejudamų krūvų

▼B

2   serijos metodai

Azotas

▼M7

2.1   metodas

Amoniakinio azoto nustatymas

EN 15475: Trąšos. Amoniakinio azoto nustatymas.

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼B

2.2   serijos metodai

Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas

▼M7

2.2.1   metodas

Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Ulsch metodu

EN 15558: Trąšos. Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Ulsch metodu.

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

2.2.2   metodas

Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Arnd metodu

EN 15559: Trąšos. Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Arnd metodu.

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

2.2.3   metodas

Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas Devarda metodu

EN 15476: Trąšos. Nitratinio ir amoniakinio azoto nustatymas pagal Devardą.

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼B

2.3   serijos metodai

Suminio azoto nustatymas

▼M7

2.3.1   metodas

Visuminio azoto nustatymas nitratų neturinčiame kalcio cianamide

EN 15560: Trąšos. Visuminio azoto nustatymas nitratų neturinčiame kalcio cianamide.

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

2.3.2   metodas

Visuminio azoto nustatymas nitratų turinčiame kalcio cianamide

EN 15561: Trąšos. Visuminio azoto nustatymas nitratų turinčiame kalcio cianamide.

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

2.3.3   metodas

Suminio azoto nustatymas karbamide

EN 15478: Trąšos. Suminio azoto nustatymas karbamide.

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

2.4   metodas

Cianamido azoto nustatymas

EN 15562: Trąšos. Cianamido azoto nustatymas.

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

2.5   metodas

Biureto nustatymas karbamide spektrofotometriniu būdu

EN 15479: Trąšos. Biureto nustatymas karbamide spektrofotometriniu būdu.

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼B

2.6   serijos metodai

Įvairių azoto pavidalų nustatymas tame pačiame ėminyje

▼M7

2.6.1   metodas

Įvairių formų azoto nustatymas tame pačiame trąšų, turinčių nitratinio, amoniakinio, karbamidinio ir cianamidinio azoto, ėminyje

EN 15604: Trąšos. Įvairių formų azoto nustatymas tame pačiame trąšų, turinčių nitratinio, amoniakinio, karbamidinio ir cianamidinio azoto, ėminyje.

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M8

2.6.2    metodas

Suminio azoto nustatymas trąšose, kurių sudėtyje yra tik nitratinio, amoniakinio ir karbamidinio azoto, taikant du skirtingus metodus

EN 15750: Trąšos. Suminio azoto nustatymas trąšose, kurių sudėtyje yra tik nitratinio, amoniakinio ir karbamidinio azoto, taikant du skirtingus metodus.

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M8

2.6.3    metodas

Karbamido kondensato nustatymas naudojant HPLC. Izobutildikarbamidas ir krotonilidendikarbamidas (A metodas) ir metilenkarbamido oligomerai (B metodas)

EN 15705: Trąšos. Karbamido kondensato nustatymas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC). Izobutildikarbamidas ir krotonilidendikarbamidas (A metodas) ir metilenkarbamido oligomerai (B metodas)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼B

3   serijos metodai

Fosforas

3.1   serijos metodai

Ekstrahavimas

▼M9

3.1.1   metodas

Mineralinėse rūgštyse tirpaus fosforo ekstrahavimas

EN 15956: Trąšos. Mineralinėse rūgštyse tirpaus fosforo ekstrahavimas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

3.1.2   metodas

2 % skruzdžių rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas

EN 15919: Trąšos. 2 % skruzdžių rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

3.1.3   metodas

2 % citrinų rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas

EN 15920: Trąšos. 2 % citrinų rūgštyje tirpaus fosforo ekstrahavimas

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

3.1.4   metodas

Neutraliajame amonio citrate tirpaus fosforo ekstrahavimas

EN 15957: Trąšos. Neutraliajame amonio citrate tirpaus fosforo ekstrahavimas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼B

3.1.5   serijos metodai

Ekstrahavimas šarminiu amonio citratu

▼M9

3.1.5.1   metodas

Tirpiojo fosforo ekstrahavimas pagal Petermaną 65 °C temperatūroje

EN 15921: Trąšos. Tirpiojo fosforo ekstrahavimas pagal Petermaną 65 °C temperatūroje

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

3.1.5.2   metodas

Tirpiojo fosforo ekstrahavimas pagal Petermaną aplinkos temperatūroje

EN 15922: Trąšos. Tirpiojo fosforo ekstrahavimas pagal Petermaną aplinkos temperatūroje

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

3.1.5.3   metodas

Joulie šarminiame amonio citrate tirpaus fosforo ekstrahavimas

EN 15923: Trąšos. Joulie šarminiame amonio citrate tirpaus fosforo ekstrahavimas

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

3.1.6   metodas

Vandenyje tirpaus fosforo ekstrahavimas

EN 15958: Trąšos. Vandenyje tirpaus fosforo ekstrahavimas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

3.2   metodas

Ekstrahuotojo fosforo nustatymas

EN 15959: Trąšos. Ekstrahuotojo fosforo nustatymas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼B

4   metodas

Kalis

▼M7

4.1   metodas

Vandenyje tirpiojo kalio kiekio nustatymas

EN 15477: Trąšos. Vandenyje tirpiojo kalio kiekio nustatymas.

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼B

5   metodas

▼M8

Anglies dioksidas

5.1    metodas

Anglies dioksido nustatymas. I dalis. Kietosioms trąšoms taikomas metodas

EN 14397–1: Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Anglies dioksido kiekio nustatymas. I dalis. Kietosioms trąšoms taikomas metodas.

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼B

6   metodas

Chloras

▼M10

6.1    metodas

Chloridų nustatymas nesant organinių medžiagų

EN 16195. Trąšos. Chloridų nustatymas nesant organinių medžiagų

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼B

7   serijos metodai

Malim smulkumas

▼M9

7.1   metodas

Malinio smulkio nustatymas (sausoji procedūra)

EN 15928: Trąšos. Malinio smulkio nustatymas (sausoji procedūra)

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

7.2   metodas

Minkštųjų gamtinių fosfatų malinio smulkio nustatymas

EN 15924: Trąšos. Minkštųjų gamtinių fosfatų malinio smulkio nustatymas

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼B

8   serijos metodai

Antrinės maistinės medžiagos

▼M9

8.1   metodas

Visuminio kalcio, visuminio magnio, visuminio natrio ir visuminės sieros ekstrahavimas sulfatų pavidalu

EN 15960: Trąšos. Visuminio kalcio, visuminio magnio, visuminio natrio ir visuminės sieros ekstrahavimas sulfatų pavidalu

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

8.2   metodas

Visuminės įvairių formų sieros ekstrahavimas

EN 15925: Trąšos. Visuminės įvairių formų sieros ekstrahavimas

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

8.3   metodas

Vandenyje tirpaus kalcio, magnio, natrio ir sieros ekstrahavimas (sulfatų pavidalu)

EN 15961: Trąšos. Vandenyje tirpaus kalcio, magnio, natrio ir sieros ekstrahavimas (sulfatų pavidalu)

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

8.4   metodas

Vandenyje tirpios įvairių formų sieros ekstrahavimas

EN 15926: Trąšos. Vandenyje tirpios įvairių formų sieros ekstrahavimas

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

8.5   metodas

Laisvosios sieros ekstrahavimas ir kiekio nustatymas

EN 16032: Trąšos. Laisvosios sieros ekstrahavimas ir kiekio nustatymas

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M10

8.6    metodas

Manganometrinis ekstrahuoto kalcio nustatymas, nusodinus oksalato pavidalu

EN 16196. Trąšos. Manganometrinis ekstrahuoto kalcio nustatymas, nusodinus oksalato pavidalu

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

8.7    metodas

Magnio nustatymas naudojant atominę absorbcinę spektrometriją

EN 16197. Trąšos. Magnio nustatymas naudojant atominę absorbcinę spektrometriją

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

8.8    metodas

Magnio nustatymas naudojant kompleksometriją

EN 16198. Trąšos. Magnio nustatymas naudojant kompleksometriją

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M8

8.9    metodas

Sulfatų kiekio nustatymas taikant tris skirtingus metodus

EN 15749: Trąšos. Sulfatų kiekio nustatymas taikant tris skirtingus metodus

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M10

8.10    metodas

Ekstrahuotojo natrio nustatymas naudojant liepsnos emisinę spektrometriją

EN 16199. Trąšos. Ekstrahuotojo natrio nustatymas naudojant liepsnos emisinę spektrometriją

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M9

8.11   metodas

Kalcio ir formiato nustatymas purškiamosiose kalcio trąšose

EN 15909: Trąšos. Kalcio ir formiato nustatymas purškiamosiose kalcio trąšose

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M13

9   serijos metodai

Mikroelementai, kurių koncentracija mažesnė arba lygi 10 %

9.1   metodas

Visų mikroelementų ekstrahavimas trąšose karališkuoju vandeniu

EN 16964: Trąšos. Viso trąšų mikroelementų kiekio ekstrahavimas trąšose karališkuoju vandeniu

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

9.2   metodas

Trąšose esančių vandenyje tirpių mikroelementų ekstrahavimas ir organinių junginių pašalinimas iš trąšų ekstraktų

EN 16962: Trąšos. Trąšose esančių vandenyje tirpių mikroelementų ekstrahavimas ir organinių junginių pašalinimas iš trąšų ekstraktų

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

9.3   metodas

Kobalto, vario, geležies, mangano ir cinko nustatymas naudojant liepsnos atominę absorbcinę spektroskopiją (LAAS)

EN 16965: Trąšos. Kobalto, vario, geležies, mangano ir cinko nustatymas naudojant liepsnos atominę absorbcinę spektrometriją (LAAS)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

9.4   metodas

Boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko nustatymas naudojant induktyviai susietos plazmos atominę emisinę spektrometriją (ICP-AES)

EN 16963: Trąšos. Boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko nustatymas naudojant induktyviai susietos plazmos atominę emisinę spektrometriją (ICP-AES)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

9.5   metodas

Boro nustatymas naudojant spektrometriją su azometinu-H

EN 17041: Trąšos. Boro, kurio koncentracija ≤ 10 %, nustatymas naudojant spektrometriją su azometinu-H

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

9.6   metodas

Molibdeno nustatymas taikant komplekso su amonio tiocinatu spektrometriją

EN 17043: Trąšos. Molibdeno, kurio koncentracija ≤ 10 %, nustatymas taikant komplekso su amonio tiocinatu spektrometriją

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

10   serijos metodai

Mikroelementai, kurių koncentracija yra didesnė kaip 10 %

10.1   metodas

Viso trąšų mikroelementų kiekio ekstrahavimas karališkuoju vandeniu

EN 16964: Trąšos. Viso trąšų mikroelementų kiekio ekstrahavimas karališkuoju vandeniu

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

10.2   metodas

Trąšose esančių vandenyje tirpių mikroelementų ekstrahavimas ir organinių junginių pašalinimas iš trąšų ekstraktų

EN 16962: Trąšos. Trąšose esančių vandenyje tirpių mikroelementų ekstrahavimas ir organinių junginių pašalinimas iš trąšų ekstraktų

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

10.3   metodas

Kobalto, vario, geležies, mangano ir cinko nustatymas naudojant liepsnos atominę absorbcinę spektrometriją (LAAS)

EN 16965: Trąšos. Kobalto, vario, geležies, mangano ir cinko nustatymas naudojant liepsnos atominę absorbcinę spektrometriją (LAAS)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

10.4   metodas

Boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko nustatymas naudojant induktyviai susietos plazmos atominę emisinę spektrometriją (ICP-AES)

EN 16963: Trąšos. Boro, kobalto, vario, geležies, mangano, molibdeno ir cinko nustatymas naudojant induktyviai susietos plazmos atominę emisinę spektrometriją (ICP-AES)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

10.5   metodas

Boro nustatymas naudojant acidimetrinį titravimą

EN 17042: Trąšos. Boro, kurio koncentracija > 10 %, nustatymas naudojant acidimetrinį titravimą

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

10.6   metodas

Molibdeno nustatymas naudojant gravimetrinį metodą su 8-hidroksichinolinu

CEN/TS 17060: Trąšos. Molibdeno, kai koncentracija > 10 %, nustatymas naudojant gravimetrinį metodą su 8-hidroksichinolinu

Šis analizės metodas neišbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M7

11   serijos metodai

▼M12

Kompleksonai ir kompleksodariai

▼M7

11.1   metodas

Chelatuotų mikroelementų kiekio ir jų chelatuotos dalies trąšose nustatymas

EN 13366: Trąšos. Chelatuotų mikroelementų kiekio ir jų chelatuotos dalies trąšose nustatymas katijonitais (katijonitine derva).

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

11.2   metodas

EDTA, HEDTA ir DTPA nustatymas

EN 13368-1: Trąšos. Kompleksonų nustatymas trąšose jonų chromatografijos metodu. 1 dalis. EDTA, HEDTA ir DTPA.

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M9

11.3   metodas

o,o-EDDHA, o,o-EDDHMA ir HBED rūgštimi chelatintos geležies nustatymas

EN 13368-2: Trąšos. Kompleksonų nustatymas trąšose chromatografijos metodu. 2 dalis. o,o-EDDHA, o,o-EDDHMA ir HBED rūgštimi chelatintos geležies nustatymas jonų poros chromatografija

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M7

11.4   metodas

EDDHSA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas

EN 15451: Trąšos. Kompleksonų nustatymas. EDDHSA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas jonų poros chromatografijos būdu.

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

11.5   metodas

o,p-EDDHA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas

EN 15452: Trąšos. Kompleksonų nustatymas. o,p-EDDHA rūgštimi chelatintos geležies nustatymas atvirkštinės fazės efektyviosios skysčių chromatografijos metodu.

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M9

11.6   metodas

IDHA nustatymas

EN 15950: Trąšos. N-(1,2-dikarboksietil) D,L-asparto rūgšties (imino(di)gintaro rūgšties, IDHA) nustatymas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

11.7   metodas

Lignosulfonatų nustatymas

EN 16109: Trąšos. Mikroelementų jonų kompleksų trąšose nustatymas. Lignosulfonatų atpažinimas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

11.8   metodas

Kompleksinių mikroelementų kiekio ir kompleksinės mikroelementų dalies nustatymas

EN 15962: Trąšos. Kompleksinių mikroelementų kiekio ir kompleksinės mikroelementų dalies nustatymas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M12

11.9   metodas

[S,S]-EDDS nustatymas

EN 13368–3: 3 dalis. Trąšos. Kompleksonų nustatymas trąšose chromatografijos metodu. [S,S]-EDDS nustatymas jonų poros chromatografijos metodu.

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

11.10   metodas

HGA nustatymas

EN 16847: Trąšos. Kompleksonų nustatymas trąšose. Hepta-gliukono rūgšties nustatymas chromatografijos metodu.

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M7

12   serijos metodai

Nitrifikacijos ir ureazės inhibitoriai

12.1   metodas

Diciandiamino nustatymas

EN 15360: Trąšos. Diciandiamino nustatymas. Metodas, naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC).

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

12.2   metodas

NBPT nustatymas

EN 15688: Trąšos. Ureazės inhibitoriaus N-(n-butil)tiofosforo triamido (NBPT) nustatymas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC).

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M9

12.3   metodas

3-metilpirazolo nustatymas

EN 15905: Trąšos. 3-metilpirazolo (MP) nustatymas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

12.4   metodas

TZ nustatymas

EN 16024: Trąšos. 1H,1,2,4-triazolo nustatymas karbamide ir karbamido turinčiose trąšose. Metodas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

12.5   metodas

2-NPT nustatymas

EN 16075: Trąšos. N-(2-nitrofenil)fosforo triamido (2-NPT) nustatymas karbamide ir karbamido turinčiose trąšose. Metodas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M11

12.6 metodas

DMPP nustatymas

EN 16328: Trąšos. 3,4-dimetil-1H-pirazolio fosfato nustatymas. Metodas, naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

12.7 metodas

NBPT/NPPT nustatymas

EN 16651: Trąšos. N-(n-butil)tiofosforo rūgšties triamido (NBPT) ir N-(n-propil)tiofosforo rūgšties triamido (NPPT) nustatymas. Metodas, naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M13

12.8 metodas

DMPSA nustatymas

EN 17090: Trąšos. Nitrifikacijos inhibitoriaus DMPSA nustatymas trąšose. Metodas naudojant efektyviąją skysčių chromatografiją (HPLC)

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M7

13   serijos metodai

Sunkieji metalai

13.1   metodas

Kadmio kiekio nustatymas

EN 14888: Trąšos ir kalkinimo medžiagos. Kadmio kiekio nustatymas.

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼M10

14   serijos metodai

Kalkinimo medžiagos

14.1   metodas

Kalkinimo medžiagų granuliometrinės sudėties nustatymas sausuoju ir šlapiuoju sijojimu

EN 12948. Kalkinimo medžiagos. Granuliometrinės sudėties nustatymas sausuoju ir šlapiuoju sijojimu

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

14.2   metodas

Karbonatinių ir silikatinių kalkinimo medžiagų reaktyvumo su druskos rūgštimi nustatymas

EN 13971. Karbonatinės ir silikatinės kalkinimo medžiagos. Reaktyvumo nustatymas. Potenciometrinio titravimo druskos rūgštimi metodas.

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

14.3   metodas

Reaktyvumo nustatymas automatinio titravimo metodu, naudojant citrinų rūgštį

EN 16357. Karbonatinės kalkinimo medžiagos. Reaktyvumo nustatymas. Automatinio titravimo metodas, naudojant citrinų rūgštį.

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

14.4   metodas

Kalkinimo medžiagų neutralizavimo vertės nustatymas

EN 12945. Kalkinimo medžiagos. Neutralizavimo vertės nustatymas. Titravimo metodai

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

14.5   metodas

Kalkinimo medžiagų sudėtyje esančio kalcio nustatymas oksalato metodu

EN 13475. Kalkinimo medžiagos. Kalcio nustatymas. Oksalato metodas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

14.6   metodas

Kalkinimo medžiagų sudėtyje esančio kalcio ir magnio nustatymas kompleksometriniu metodu

EN 12946. Kalkinimo medžiagos. Kalcio ir magnio nustatymas. Kompleksometrinis metodas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

14.7   metodas

Kalkinimo medžiagose esančio magnio nustatymas atominės absorbcijos spektrometriniu metodu

EN 12947. Kalkinimo medžiagos. Magnio kiekio nustatymas. Atominės absorbcijos spektrometrinis metodas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

14.8   metodas

Drėgnio nustatymas

EN 12048. Kietosios trąšos ir kalkinimo medžiagos. Drėgnio nustatymas. Gravimetrinis metodas džiovinant (105 ± 2) °C temperatūroje

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

14.9   metodas

Granulių skilimo nustatymas

EN 15704. Kalkinimo medžiagos. Granuliuotų kalcio bei kalcio ir magnio karbonatų skilimo veikiant vandeniui nustatymas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

14.10   metodas

Produktų poveikio nustatymas dirvožemio inkubacijos metodu

EN 14984. Kalkinimo medžiagos. Produktų poveikio dirvožemio pH nustatymas. Dirvožemio inkubacijos metodas

Šis analizės metodas išbandytas atliekant tarplaboratorinį tyrimą.

▼B



V PRIEDAS

A.   DOKUMENTŲ, Į KURIUOS TURI ATSIŽVELGTI GAMINTOJAI ARBA JŲ ATSTOVAI, NORĖDAMI PARENGTI Į ŠIO REGLAMENTO I PRIEDĄ ĮTRAUKIAMŲ NAUJO TIPO TRĄŠŲ TECHNINĘ BYLĄ, SĄRAŠAS

1.

Vadovas techninei bylai prie paraiškos dėl „EB trąšos“ pavadinimo suteikimo parengti.

Europos Bendrijų oficialusis leidinys, C 138, 1994 5 20, p. 4.

2.

1991 m. kovo 5 d. Komisijos direktyva 91/155/EEB, apibrėžianti ir nustatanti išsamias priemones dėl specifinės informacijos, susijusios su pavojingais preparatais, sistemos įgyvendinant Direktyvos 88/379/EEB 10 straipsnį.

Europos Bendrijų oficialusis leidinys, L 76/35, 1991 3 22, p. 35.

3.

1993 m. gruodžio 10 d. Komisijos direktyva 93/112/EB, iš dalies keičianti Komisijos direktyvą 91/155/EEB, kurioje apibrėžiamos ir nustatomos išsamios priemonės dėl specifinės informacijos, susijusios su pavojingais preparatais, sistemos įgyvendinant Direktyvos 88/379/EEB 10 straipsnį.

Europos Bendrijų oficialusis leidinys, L 314, 1993 12 16, p. 38.

▼M7

B.    LABORATORIJŲ, KOMPETENTINGŲ TEIKTI BŪTINAS PASLAUGAS NUSTATANT EB TRĄŠŲ ATITIKTĮ ŠIO REGLAMENTO IR JO PRIEDŲ REIKALAVIMAMS, PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI

1. Standartas, taikytinas laboratorijų lygiu.

— 
Laboratorijos, akredituotos pagal EN ISO/IEC 17025 „Bendrieji reikalavimai tyrimo ir kalibravimo laboratorijoms“ mažiausiai dėl vieno iš metodų, nustatytų III arba IV prieduose.
— 
Iki 2014 m. lapkričio 18 d. dar neakredituotos laboratorijos su sąlyga, kad laboratorija:
— 
įrodo, jog ji pradėjo ir vykdo būtinas akreditavimo procedūras pagal EN ISO/IEC 17025 dėl vieno ar daugiau metodų, nustatytų III arba IV prieduose, ir
— 
kompetentingai institucijai pateikia įrodymų, kad laboratorija sėkmingai dalyvauja tarplaboratoriniame tyrime (t. y. gauti geri rezultatai).

2. Standartas, taikytinas akreditavimo įstaigų lygiu:

EN ISO/IEC 17011 „Bendrieji akreditavimo įstaigų, akredituojančių atitikties vertinimo įstaigas, reikalavimai“.


( 1 ) OL 196, 1967 8 16, p. 1.

( 2 ) Kompleksonus reikia nustatyti ir kiekybiškai įvertinti taikant Europos standartus, kurie apima minėtus kompleksonus.

( 3 ) Kompleksodarius reikia nustatyti ir kiekybiškai įvertinti taikant Europos standartus, kurie apima minėtus kompleksodarius.

( 4 ) Jei naudojamas sidabro nitrato katalizatorius, daugeliui organinių medžiagų sureaguoti pakanka pusantros valandos.

( 5 ) Galima naudoti prekyboje esantį etaloninį vario tirpalą.

( 6 ) Vatmanas 541 arba jo atitikmuo.

( 7 ) Disko skersmuo visuomet turi atitikti cilindro vidinį skersmenį.

( 8 ) 
NB:
Kai surinkti šeši išoriniai laidai įtempiami, vidurinysis turi būti šiek tiek laisvas.

( 9 ) Kai gautas skaičius yra trupmena, ji turėtų būti suapvalinta iki artimiausio sveiko skaičiaus.

( 10 ) Pakuotės, kurių turinio masė yra ne didesnė kaip 1 kg, dalinis ėminys turi būti pradinės pakuotės turinys.

( 11 ) Visi ėminių gabalai sutrupinami (prireikus smulkinami atskirai ir grąžinami į ėminį).