Energetikos produktas

Apibrėžtis

Daugiausia anglies turinčios akmens anglys, naudojamos pramonės ir gyventojų reikmėms. Paprastai jo sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis neviršija 10 % bei yra didelis anglies kiekis (nustatytas anglies kiekis apie 90 %). Jo aukštutinė degimo šiluma yra didesnė nei 23 865 kJ/kg (5 700 kcal/kg) skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai.

Bituminės akmens anglys, kurių kokybė yra tokia, kad galima pagaminti tinkamą naudoti aukštakrosnėse koksą. Jų aukštutinė degimo šiluma yra didesnė nei 23 865 kJ/kg (5 700 kcal/kg) skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai.

Garui gaminti naudojamos akmens anglys; apima visas bitumines akmens anglis, kurios nepriskiriamos nei prie koksinių akmens anglių, nei prie antracito. Joms būdingas didesnis lakiųjų medžiagų kiekis, palyginti su antracitu (daugiau nei 10 %), ir mažesnis anglies kiekis (nustatytas anglies kiekis mažiau nei 90 %). Jų aukštutinė degimo šiluma yra didesnė nei 23 865 kJ/kg (5 700 kcal/kg) skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai. Jei bituminės akmens anglys naudojamos kokso krosnyse, jos nurodomos kaip koksinės akmens anglys.

Reiškia nesukepančiąsias anglis, kurių aukštutinė degimo šiluma yra nuo 17 435 kJ/kg (4 165 kcal/kg) iki 23 865 kJ/kg (5 700 kcal/kg) ir kurių sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis yra didesnis kaip 31 % skaičiuojant sausam produktui be mineralinių medžiagų.

Nesukepančiosios anglys, kurių aukštutinė degimo šiluma yra mažesnė kaip 17 435 kJ/kg (4 165 kcal/kg) ir kurių sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis yra didesnis kaip 31 % skaičiuojant sausam produktui be mineralinių medžiagų.

Šioje kategorijoje turėtų būti nurodomi pagaminti ir iš karto sudeginti naftingieji skalūnai ir gudroniniai smėliai. Kitiems transformavimo procesams naudoti naftingieji skalūnai ir gudroniniai smėliai taip pat nurodomi šioje kategorijoje.

Tai apima transformavimo proceso metu sunaudotų naftingųjų skalūnų ir gudroninių smėlių dalį. Suskystinimo metu gauta skalūnų alyva ir kiti produktai turėtų būti nurodomi metiniame naftos klausimyne.

Degios, minkštos, akytos arba suslėgtos, augalinės kilmės nuosėdos, kurių sudėtyje yra didelis vandens kiekis (iki 90 % neperdirbus), lengvai pjaustomos, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos. Neįtraukiamos ne energetikos tikslams naudojamos durpės.

Nustatant šią apibrėžtį neprieštaraujama atsinaujinančių energijos šaltinių apibrėžčiai Direktyvoje 2009/28/EB ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės 2006 m. priimtoms Šiltnamio efektą sukeliančių dujų nacionalinių aprašų gairėms.

Sudėtinis kuras, pagamintas iš juodųjų akmens anglių dalelių, priedas – rišamoji medžiaga. Todėl pagamintų akmens anglių briketų kiekis gali būti šiek tiek didesnis nei faktiškai transformavimo proceso metu sunaudotas anglių kiekis.

Kietas produktas, gautas karbonizuojant akmens anglį, daugiausia koksinę akmens anglį, aukštoje temperatūroje; būdingas nedidelis drėgmės ir lakiųjų medžiagų kiekis. Kokso krosnių koksas daugiausia naudojamas geležies ir plieno pramonėje kaip energijos šaltinis ir cheminė medžiaga. Šiai kategorijai priskiriamas smulkusis koksas ir liejyklų koksas.

Į šią kategoriją turėtų būti įtrauktas puskoksis (kietas produktas, gautas karbonizuojant anglį žemoje temperatūroje). Puskoksis yra naudojamas kaip buitinis kuras arba pačioje transformavimo gamykloje. Ši antraštinė dalis taip pat apima iš lignito ir (arba) rusvųjų anglių pagamintą koksą, smulkųjį koksą ir puskoksį.

Šalutinis juodųjų akmens anglių produktas, naudojamas dujų gamyklose miesto dujoms gaminti. Dujinis koksas naudojamas šildymui.

Gaunamas bituminių akmens anglių destrukcinio distiliavimo proceso metu. Akmens anglių degutas yra skystas šalutinis akmens anglių distiliavimo produktas koksui gauti kokso krosnyse; arba jis gaminamas iš rusvųjų anglių („žemos temperatūros degutas“). Akmens anglių degutas gali būti toliau distiliuojamas įvairiems organiniams produktams (pvz., benzenui, toluenui, naftalenui), kurie paprastai pateikiami kaip žaliava naftos chemijos pramonei, gauti.

BKB yra sudėtinis kuras iš lignito arba rusvųjų anglių, pagamintas briketuojant esant aukštam slėgiui be rišamosios medžiagos. Šie duomenys apima durpių briketus, džiovinto lignito daleles ir dulkes.

Visų rūšių dujos, pagamintos komunalinių paslaugų ar privačiose įmonėse, kurių pagrindinis tikslas – dujų gamyba, transportavimas ir skirstymas. Priskiriamos dujos, gautos karbonizuojant (įskaitant kokso krosnyse pagamintas dujas ir perduotas į dujų įmones dujas), visiškai dujinant prisodrinus arba neprisodrinus naftos produktais (LPG, mazuto distiliavimo likutis ir kt.), taip pat gautos perdirbimo metu ar paprasčiausiai sumaišius dujas ir (arba) orą; pateikiamos eilutėse „Iš kitų šaltinių“. Transformavimo sektoriuje nurodomas dujų gamyklų dujų kiekis, perduotas gaminti gamtines dujas su priedais, kurios bus skirstomos ir naudojamos per gamtinių dujų tinklą.

Kitų akmens anglių dujų (t. y. kokso krosnių dujų, aukštakrosnių dujų ir deguoninių plieno aukštakrosnių dujų) gamyba turėtų būti nurodoma susijusiose su šiomis dujomis skiltyse, o ne kaip dujų gamyklose pagamintos dujos. Perduotos į dujų gamybos įmones akmens anglių dujos turėtų būti nurodomos (jų skiltyje) transformavimo sektoriuje dujų gamybos įmonių eilutėje. Bendras dujų gamyklų dujų kiekis, gautas perdavus kitas akmens anglių dujas, turėtų būti pateikiamas dujų gamyklų dujų gamybos eilutėje.

Gaunamos kaip kokso krosnių kokso gamybos šalutinis produktas geležies ir plieno gamybai.

Gaminamos deginant koksą aukštakrosnėse geležies ir plieno pramonėje. Jos yra regeneruotos ir naudojamos kaip kuras iš dalies pačioje gamykloje ir iš dalies kituose plieno pramonės procesuose arba įrenginiuose, pritaikytuose jas deginti. Kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis aukštutine degimo šiluma.

Plieno gamybos deguoninėje aukštakrosnėje šalutinis produktas, gautas išleidimo iš aukštakrosnės metu. Šios dujos taip pat vadinamos konvertuojamomis dujomis, LD dujomis arba BOS dujomis.

Terminas „juodosios akmens anglys“ reiškia akmens anglį, kurios aukštutinė deginimo šiluma yra didesnė nei 23 865 kJ/kg (5 700 kcal/kg) skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai, o vidutinis atsitiktinis vitrinito atspindžio faktorius yra mažiausiai 0,6. Juodosios akmens anglys sudaro visus energetikos produktus nuo 1 iki 3 (antracitas, koksinės akmens anglys ir kitos bituminės akmens anglys).

1.

Gamyba

1.1.

Iš kurios: požeminė

Taikytina tik antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui arba rusvosioms anglims.

1.2.

Iš kurios: paviršinė

Taikytina tik antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui arba rusvosioms anglims.

2.

Iš kitų šaltinių

Sudaro du elementai:

2.1.

Iš jų: iš naftos produktų

Netaikytina antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui arba rusvosioms anglims ir durpėms.

Pvz., kokso krosnims skirtose koksinėse akmens anglyse esantis naftos kokso priedas.

2.2.

Iš jų: iš gamtinių dujų

Netaikytina antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui arba rusvosioms anglims ir durpėms.

Pvz., tiesioginiam galutiniam naudojimui skirtų dujų gamyklų dujų sudėtyje esančios gamtinės dujos.

2.3.

Iš jų: iš atsinaujinančių šaltinių

Netaikytina antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui arba rusvosioms anglims ir durpėms.

Pvz., pramoninės atliekos, kaip rišamoji medžiaga, gaminant akmens anglių briketus.

3.

Importas

4.

Eksportas

5.

Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

6.

Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomos kaip teigiamas skaičius.

7.

Bendrasis sunaudojimas

8.

Statistiniai skirtumai

9.

Visas transformavimo sektorius

Pirminiam arba antriniam energijos keitimui (pvz., akmens anglių į elektros energiją, kokso krosnių dujų į elektros energiją) sunaudoto kuro arba kuro, sunaudoto transformavimui į išvestinius energetikos produktus, kiekis (pvz., koksinių akmens anglių į koksą).

9.1.

Iš jo: elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

9.2.

Iš jo: mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

9.3.

Iš jo: šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

9.4.

Iš jo: elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

9.5.

Iš jo: mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

9.6.

Iš jo: šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

9.7.

Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos

9.8.

Iš jo: kokso krosnys

9.9.

Iš jo: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

9.10.

Iš jo: dujų gamyklos

9.11.

Iš jo: aukštakrosnės

Aukštakrosnėse transformuojamų koksinių akmens anglių ir (arba) bituminių akmens anglių (paprastai vadinamų PCI) ir kokso krosnių kokso kiekis. Šildymui ir aukštakrosnių eksploatavimui sunaudotas kuro kiekis (pvz., aukštakrosnių dujos) neturėtų būti įtraukiamas į transformavimo sektorių, o turėtų būti pateikiamas kaip naudojimas energetikos sektoriuje.

9.12.

Iš jo: akmens anglių suskystinimas

Suskystinimo metu gauta skalūnų alyva ir kiti produktai turėtų būti nurodomi vadovaujantis šio priedo 4 dalimi.

9.13.

Iš jo: sumaišytoms gamtinėms dujoms

Sumaišytų su gamtinėmis dujomis akmens anglių dujų kiekis.

9.14.

Iš jo: kitur nenurodyta – transformavimas

1.

Visas energetikos sektorius

1.1.

Iš jo: elektros energijos, mišriosios šilumos bei elektros energijos ir šilumos įmonės

1.2.

Iš jo: akmens anglių šachtos

1.3.

Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos

1.4.

Iš jo: kokso krosnys

1.5.

Iš jo: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.6.

Iš jo: dujų gamyklos

1.7.

Iš jo: aukštakrosnės

1.8.

Iš jo: naftos perdirbimo gamyklos

1.9.

Iš jo: akmens anglių suskystinimas

1.10.

Iš jo: kitur nenurodyta – energija

2.

Paskirstymo nuostoliai

Nuostoliai dėl transportavimo ir paskirstymo, taip pat deglo iš pagamintų dujų deginimo.

3.

Bendrasis galutinis sunaudojimas

4.

Bendras naudojimas ne energetikos reikmėms

4.1.

Iš jo: pramonės, transformavimo ir energetikos sektoriai

Naudojimas ne energetikos reikmėms visuose pramonės, transformavimo ir energetikos pasektoriuose, pvz., metanoliui arba amoniakui gaminti naudojamos akmens anglys.

4.1.1.

Iš 4.1, iš kurio: Naftos chemijos sektoriuje

Naudojimas ne energetikos reikmėms, pvz., akmens anglių kaip žaliavos naudojimas trąšoms arba kitiems naftos chemijos produktams gaminti.

4.2.

Iš jo: transporto sektorius

Naudojimas ne energetikos reikmėms visuose transporto pasektoriuose.

4.3.

Iš jo: kiti sektoriai

Naudojimas ne energetikos reikmėms šiuose sektoriuose: komercinių ir viešųjų paslaugų, gyvenamajame, žemės ūkio ir kituose kitur nenurodytuose sektoriuose.

1.

Galutinis energijos sunaudojimas

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: geležies ir plieno

2.2.

Iš jo: chemijos ir naftos chemijos

2.3.

Iš jo: spalvotųjų metalų

2.4.

Iš jo: nemetalų mineralų

2.5.

Iš jo: transporto įrangos

2.6.

Iš jo: mašinų

2.7.

Iš jo: kasybos ir karjerų eksploatavimo

2.8.

Iš jo: maisto produktų, gėrimų ir tabako

2.9.

Iš jo: plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

2.10.

Iš jo: medienos bei medienos gaminių

2.11.

Iš jo: statybos

2.12.

Iš jo: tekstilės ir odos

2.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – pramonė

3.

Transporto sektorius

3.1.

Iš jo: geležinkelių

3.2.

Iš jo: vidaus laivybos

3.3.

Iš jo: kitur nenurodyta – transportas

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: komercinių ir viešųjų paslaugų

4.2.

Iš jų: gyvenamasis

4.3.

Iš jų: žemės ūkio ir (arba) miškininkystės

4.4.

Iš jų: žvejybos

4.5.

Iš jų: kitur nenurodyta – kiti

1.

Visas energetikos sektorius

1.1.

Iš jo: akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos

1.3.

Iš jo: kokso krosnys

1.4.

Iš jo: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.5.

Iš jo: dujų gamyklos

1.6.

Iš jo: aukštakrosnės

1.7.

Iš jo: naftos perdirbimo gamyklos

1.8.

Iš jo: akmens anglių suskystinimas

1.9.

Iš jo: kitur nenurodyta – energija

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: geležies ir plieno

2.2.

Iš jo: chemijos ir naftos chemijos

2.3.

Iš jo: spalvotųjų metalų

2.4.

Iš jo: nemetalų mineralų

2.5.

Iš jo: transporto įrangos

2.6.

Iš jo: mašinų

2.7.

Iš jo: kasybos ir karjerų eksploatavimo

2.8.

Iš jo: maisto produktų, gėrimų ir tabako

2.9.

Iš jo: plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

2.10.

Iš jo: medienos bei medienos gaminių

2.11.

Iš jo: statybos

2.12.

Iš jo: tekstilės ir odos

2.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – pramonė

3.

Transporto sektorius

3.1.

Iš jo: geležinkelių

3.2.

Iš jo: kitur nenurodyta – transportas

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: komercinių ir viešųjų paslaugų

4.2.

Iš jų: gyvenamasis

4.3.

Iš jų: žemės ūkio ir (arba) miškininkystės

4.4.

Iš jų: žvejybos

4.5.

Iš jų: kitur nenurodyta

1.

Gamyba

2.

Importas

3.

Eksportas

4.

Sunaudota kokso krosnyse

5.

Sunaudota aukštakrosnėse

6.

Sunaudota elektros energijos, mišriosios elektros energijos ir šilumos (CHP) ir šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonėse

7.

Sunaudota pramonėje

8.

Kitoms reikmėms

1.

Požeminė gamyba

2.

Paviršinė gamyba

3.

Iš kitų šaltinių

4.

Atsargos laikotarpio pabaigoje

4.1.

Iš jų: atsargos šachtose

103 tonų

Išimtis: dujos (dujų gamyklų dujos, kokso krosnių dujos, aukštakrosnių dujos, deguoninių plieno aukštakrosnių dujos) matuojamos tiesiogiai energijos kiekiu ir todėl naudojamas matavimo vienetas yra TJ (remiantis aukštutine degimo šiluma).

MJ/t

1.

Vietos gamyba

Visa sausa tinkama parduoti produkcija šalies teritorijoje, įskaitant jūroje išgaunamą produkciją. Produkcija vertinama po išgryninimo ir NGL (gamtinių dujų kondensatų) bei sieros pašalinimo.

Neįtraukiami gavybos nuostoliai ir papildytasis, išleistasis arba deglo sudegintasis dujų kiekis.

Įtraukiamas gamtinių dujų pramonėje sunaudotas kiekis; kiekis, sunaudotas dujų gavyboje, vamzdynų sistemose ir perdirbimo įmonėse.

1.1.

Iš jos: asocijuotos dujos

Kartu su žalia nafta gautos dujos.

1.2.

Iš jos: neasocijuotos dujos

Gamtinės dujos, randamos telkiniuose, kuriuose gaunami angliavandeniliai tik dujų forma.

1.3.

Iš jos: akmens anglių kasyklų dujos

Akmens anglių kasyklose arba iš akmens anglių klodų gautas metanas, vamzdynais tiekiamas į paviršių ir naudojamas akmens anglių kasyklose arba vamzdynais perduodamas vartotojams.

2.

Iš kitų šaltinių

Kuras, kuris maišomas su gamtinėmis dujomis ir naudojamas mišinio pavidalu.

2.1.

Iš jų: iš naftos produktų

LPG kokybei pagerinti, pvz., šilumos kiekiui.

2.2.

Iš jų: iš akmens anglių

Pagamintos dujos, skirtos maišyti su gamtinėmis dujomis.

2.3.

Iš jų: iš atsinaujinančių šaltinių

Biodujos, skirtos maišyti su gamtinėmis dujomis.

3.

Importas

4.

Eksportas

5.

Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

6.

Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomos kaip teigiamas skaičius.

7.

Bendrasis sunaudojimas

8.

Statistiniai skirtumai

Čia netaikomas reikalavimas nurodyti degimo šilumą.

9.

Regeneruojamosios dujos: atsargų kiekis ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje

Dujų kiekis, paruoštas tiekti per įleidimo ir išleidimo ciklą. Tai susiję su specialiose saugyklose laikomomis regeneruojamosiomis gamtinėmis dujomis (neatsinaujinantys dujų ir (arba) naftos telkiniai, vandeningasis sluoksnis, druskų ir mišriosios kavernos ir kt.) ir saugyklose laikomomis suskystintomis gamtinėmis dujomis. Pasyviosios dujos neturėtų būti įtraukiamos.

Čia netaikomas reikalavimas nurodyti degimo šilumą.

10.

Išleistos dujos

Gamybos vietoje arba dujų perdirbimo įmonėje į orą išleistų dujų tūris.

Čia netaikomas reikalavimas nurodyti degimo šilumą.

11.

Deglo sudegintos dujos

Gamybos vietoje arba dujų perdirbimo įmonėje deglo sudegintų dujų tūris.

Čia netaikomas reikalavimas nurodyti degimo šilumą.

12.

Visas transformavimo sektorius

Pirminiam arba antriniam energijos keitimui (pvz., gamtinių dujų į elektros energiją) sunaudoto kuro arba kuro, sunaudoto transformavimui į išvestinius energetikos produktus (pvz., gamtinių dujų į metanolį), kiekis.

12.1.

Iš jo: elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

12.2.

Iš jo: elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

12.3.

Iš jo: mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

12.4.

Iš jo: mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

12.5.

Iš jo: šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

12.6.

Iš jo: šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

12.7.

Iš jo: dujų gamyklos

12.8.

Iš jo: kokso krosnys

12.9.

Iš jo: aukštakrosnės

12.10.

Iš jo: dujų keitimas į skysčius

Kaip žaliavos keitimui į skysčius naudojamų gamtinių dujų kiekis, pvz., metanolio gamybos procese naudojamo kuro, skirto transformuoti į metanolį, kiekis.

12.11.

Iš jo: konkrečiai nenurodyta – transformavimas

1.

Visas energetikos sektorius

1.1.

Iš jo: akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: naftos ir dujų gavyba

1.3.

Iš jo: tiekimas naftos perdirbimo gamykloms

1.4.

Iš jo: kokso krosnys

1.5.

Iš jo: aukštakrosnės

1.6.

Iš jo: dujų gamyklos

1.7.

Iš jo: elektros energijos, mišriosios šilumos bei elektros energijos ir šilumos gamybos įmonės

1.8.

Iš jo: suskystinimas (LNG) arba dujinimas

1.9.

Iš jo: dujų keitimas į skysčius

1.10.

Iš jo: kitur nenurodyta – energija

2.

Paskirstymo ir transportavimo nuostoliai

1.

Bendrasis galutinis sunaudojimas

Šioje antraštinėje dalyje atskirai nurodomas galutinis energijos naudojimas ir naudojimas ne energetikos reikmėms.

2.

Transporto sektorius

2.1.

Iš jo: kelių transportas

Apima tiek CNG, tiek biodujas.

2.1.1.

Iš jo: kelių transportui sunaudotų biodujų dalis

2.2.

Iš jo: vamzdyninis transportas

2.3.

Iš jo: kitur nenurodyta – transportas

3.

Pramonės sektorius

3.1.

Iš jo: geležies ir plieno

3.2.

Iš jo: chemijos ir naftos chemijos

3.3.

Iš jo: spalvotųjų metalų

3.4.

Iš jo: nemetalų mineralų

3.5.

Iš jo: transporto įrangos

3.6.

Iš jo: mašinų

3.7.

Iš jo: kasybos ir karjerų eksploatavimo

3.8.

Iš jo: maisto produktų, gėrimų ir tabako

3.9.

Iš jo: plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

3.10.

Iš jo: medienos bei medienos gaminių

3.11.

Iš jo: statybos

3.12.

Iš jo: tekstilės ir odos

3.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – pramonė

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: komercinių ir viešųjų paslaugų

4.2.

Iš jų: gyvenamasis

4.3.

Iš jų: žemės ūkio ir (arba) miškininkystės

4.4.

Iš jų: žvejybos

4.5.

Iš jų: kitur nenurodyti – kiti

1.

Visas energetikos sektorius

1.1.

Iš jo: akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: naftos ir dujų gavyba

1.3.

Iš jo: tiekimas naftos perdirbimo gamykloms

1.4.

Iš jo: kokso krosnys

1.5.

Iš jo: dujų gamyklos

1.6.

Iš jo: aukštakrosnės

1.7.

Iš jo: suskystinimo (LNG) ir pakartotinio dujinimo gamyklos

1.8.

Iš jo: dujų keitimas į skysčius

1.9.

Iš jo: kitur nenurodyta – energija

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: geležies ir plieno

2.2.

Iš jo: chemijos ir naftos chemijos

2.3.

Iš jo: spalvotųjų metalų

2.4.

Iš jo: nemetalų mineralų

2.5.

Iš jo: transporto įrangos

2.6.

Iš jo: mašinų

2.7.

Iš jo: kasybos ir karjerų eksploatavimo

2.8.

Iš jo: maisto produktų, gėrimų ir tabako

2.9.

Iš jo: plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

2.10.

Iš jo: medienos bei medienos gaminių

2.11.

Iš jo: statybos

2.12.

Iš jo: tekstilės ir odos

2.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – pramonė

3.

Transporto sektorius

3.1.

Iš jo: vamzdyninis transportas

3.2.

Iš jo: kitur nenurodyta – transportas

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: komercinių ir viešųjų paslaugų

4.2.

Iš jų: gyvenamasis

4.3.

Iš jų: žemės ūkio ir (arba) miškininkystės

4.4.

Iš jų: žvejybos

4.5.

Iš jų: kitur nenurodyta

1.

Pavadinimas

Saugojimo talpyklos vietovės pavadinimas

2.

Tipas

Saugyklos tipas, pvz., neatsinaujinantis dujų telkinys, druskų kaverna ir kt.

3.

Saugojimo pajėgumas

Bendras dujų saugojimo pajėgumas, be pasyviųjų dujų. Pasyviosios dujos – tai bendras dujų kiekis, kurį reikia turėti kaip nuolatines atsargas siekiant palaikyti reikalingą požeminių saugojimo talpyklų spaudimą ir tiekimo lygį išleidimo ciklo metu.

4.

Maksimalus išleidimas

Maksimalus greitis, kuriuo dujos gali būti išleidžiamos iš atitinkamos saugyklos; t. y. didžiausias dujų išleidimo pajėgumas.

Jei kitaip nenurodyta, gamtinių dujų kiekis nurodomas pagal jų energijos kiekį, t. y. TJ, remiantis aukštutine degimo šiluma.

Jei reikia pateikti fizinį kiekį, matavimo vienetas bus 106 m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka normines sąlygas (15 °C, 101,325 kPa).

KJ/m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka normines sąlygas (15 °C, 101,325 kPa).

106 m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka normines sąlygas (15 °C, 101,325 kPa).

106 m3 per dieną, darant prielaidą, kad dujos atitinka normines sąlygas (15 °C, 101,325 kPa).

1.

Bendroji gamyba

1.1.

Iš jos: branduolinė energija

1.2.

Iš jos: hidro (vandens) energija

1.2.1.

Iš jos: dalis hidroenergijos, gaunamos iš hidroakumuliacijos

1.3.

Iš jos: geoterminė energija

1.4.

Iš jos: saulės energija

1.5.

Iš jos: potvynių (ir atoslūgių), bangų, vandenyno energija

1.6.

Iš jos: vėjo energija

1.7.

Iš jos: deginant degųjį kurą gauta energija

Galintis užsidegti arba degti kuras, t. y. kuriam reaguojant su deguonimi gerokai pakyla temperatūra ir kuris tiesiogiai deginamas elektros energijai ir (arba) šilumai gaminti.

1.8.

Iš jos: gaminama šilumos siurblių

Šilumos siurblių pagaminta šiluma, tik jei šiluma parduodama trečiosioms šalims (t. y. jei gamyba vyksta transformavimo sektoriuje).

1.9.

Iš jos: gaminama elektrinių katilų

Elektriniuose katiluose pagamintas šilumos kiekis, kai pagaminta šiluma parduodama trečiosioms šalims.

1.10.

Iš jos: cheminių procesų metu gauta šiluma

Procesų, kurie vyksta nenaudojant energijos, kaip antai cheminė reakcija, metu gauta šiluma.

Neįtraukiama procesų, kurie vyksta naudojant energiją, metu gauta panaudotoji šiluma; ji turėtų būti nurodoma kaip pagaminta iš atitinkamo kuro šiluma.

1.11.

Iš jos: kiti šaltiniai – elektros energija (nurodyti)

1.

Visa bendroji gamyba

2.

Kiekvienoje įmonėje sunaudota savoms reikmėms

3.

Visa grynoji gamyba

4.

Importas

Taip pat žr. paaiškinimą 5 eilutėje „Eksportas“.

5.

Eksportas

Elektros energijos kiekis laikomas importuotu arba eksportuotu, kai kertamos šalies politinės sienos neatsižvelgiant į tai, ar buvo atliktos muitinės procedūros, ar ne. Jei elektros energija per bet kurią šalį siunčiama tranzitu, šis kiekis turi būti nurodomas tiek kaip importas, tiek kaip eksportas.

6.

Sunaudota šilumos siurbliams

7.

Sunaudota elektriniams garo katilams

8.

Sunaudota hidroakumuliacijai

9.

Sunaudota elektros energijos gamybai

10.

Patiekta energija

Elektros energijai: grynosios elektros energijos produkcijos, kurią patiekė visos šalies įmonės, suma, atėmus tuo pačiu metu šilumos siurbliams, elektriniams garo katilams, pumpavimui sunaudotą kiekį ir atėmus arba pridėjus eksportuotą į užsienį arba importuotą iš užsienio kiekį.

Šilumai: visų šalies įmonių pardavimui skirtos grynosios šilumos produkcijos suma, atėmus elektros energijai gaminti sunaudotą šilumą ir atėmus arba pridėjus eksportuotą į užsienį arba importuotą iš užsienio kiekį.

11.

Perdavimo ir paskirstymo nuostoliai

Visi nuostoliai dėl elektros energijos ir šilumos transportavimo ir paskirstymo.

Elektros energijai – įtraukiami transformatoriuose, kurie nėra laikomi elektros energijos jėgainių sudėtine dalimi, patirti nuostoliai.

12.

Visas sunaudojimas (apskaičiuotas)

13.

Statistinis skirtumas

14.

Visas sunaudojimas (faktinis)

1.

Kietasis kuras ir pagamintos dujos:

1.1.

Antracitas

1.2.

Koksinės akmens anglys

1.3.

Kitos bituminės akmens anglys

1.4.

Subbituminės akmens anglys

1.5.

Lignitas ir (arba) rusvosios anglys

1.6.

Durpės

1.7.

Akmens anglių briketai

1.8.

Kokso krosnių koksas

1.9.

Dujinis koksas

1.10.

Akmens anglių degutas

1.11.

BKB (rusvųjų anglių briketai)

1.12.

Dujų gamyklų dujos

1.13.

Kokso krosnių dujos

1.14.

Aukštakrosnių dujos

1.15.

Deguoninių plieno aukštakrosnių dujos

2.

Nafta ir naftos produktai:

2.1.

Žalia nafta

2.2.

NGL

2.3.

Naftos perdirbimo gamyklų dujos

2.4.

LPG

2.5.

Pirminis benzinas

2.6.

Žibaliniai reaktyviniai degalai

2.7.

Kitas žibalas

2.8.

Gazolis ir (arba) dyzelinas (distiliacinė alyva)

2.9.

Skystasis kuras (mazutas)

2.10.

Bitumas (įskaitant orimulsiją)

2.11.

Naftos koksas

2.12.

Kiti naftos produktai

3.

Gamtinės dujos

4.

Atsinaujinanti energija ir energija iš atliekų:

4.1.

Pramoninės atliekos (neatsinaujinančios)

4.2.

Komunalinės atliekos (atsinaujinančios)

4.3.

Komunalinės atliekos (neatsinaujinančios)

4.4.

Malkos, medienos atliekos ir kitos kietos atliekos

4.5.

Sąvartynų dujos

4.6.

Kanalizacijos dumblo dujos

4.7.

Kitos biodujos

4.8.

Skystieji biodegalai

1.

Visas energetikos sektorius

Neįtraukiamas kiekvienos įmonės savoms reikmėms sunaudotas kiekis, taip pat hidroakumuliacijai, šilumos siurbliams ir elektriniams katilams sunaudotas kiekis.

1.1.

Iš jo: akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: naftos ir dujų gavyba

1.3.

Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos

1.4.

Iš jo: kokso krosnys

1.5.

Iš jo: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.6.

Iš jo: dujų gamyklos

1.7.

Iš jo: aukštakrosnės

1.8.

Iš jo: naftos perdirbimo gamyklos

1.9.

Iš jo: branduolinė energetika

1.10.

Iš jo: akmens anglių suskystinimo gamyklos

1.11.

Iš jo: suskystinimo (LNG) ir (arba) pakartotinio dujinimo gamyklos

1.12.

Iš jo: dujinimo gamyklos (biodujų)

1.13.

Iš jo: dujų keitimas į skysčius

1.14.

Iš jo: kitur nenurodyta – energija

1.

Pramonės sektorius

1.1.

Iš jo: geležies ir plieno

1.2.

Iš jo: chemijos ir naftos chemijos

1.3.

Iš jo: spalvotųjų metalų

1.4.

Iš jo: nemetalų mineralų

1.5.

Iš jo: transporto įrangos

1.6.

Iš jo: mašinų

1.7.

Iš jo: kasybos ir karjerų eksploatavimo

1.8.

Iš jo: maisto produktų, gėrimų ir tabako

1.9.

Iš jo: plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

1.10.

Iš jo: medienos bei medienos gaminių

1.11.

Iš jo: statybos

1.12.

Iš jo: tekstilės ir odos

1.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – pramonė

2.

Transporto sektorius

2.1.

Iš jo: geležinkelių

2.2.

Iš jo: vamzdyninio transporto

2.3.

Iš jo: kitur nenurodyta – transportas

3.

Gyvenamasis sektorius

4.

Komercinių ir viešųjų paslaugų

5.

Žemės ūkio ir (arba) miškininkystės

6.

Žvejybos

7.

Kitur nenurodyta – kita

1.

Visas energetikos sektorius

1.1.

Iš jo: akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: naftos ir dujų gavyba

1.3.

Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos

1.4.

Iš jo: kokso krosnys

1.5.

Iš jo: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.6.

Iš jo: dujų gamyklos

1.7.

Iš jo: aukštakrosnės

1.8.

Iš jo: naftos perdirbimo gamyklos

1.9.

Iš jo: akmens anglių suskystinimo gamyklos

1.10.

Iš jo: suskystinimo (LNG) ir (arba) pakartotinio dujinimo gamyklos

1.11.

Iš jo: dujinimo gamyklos (biodujų)

1.12.

Iš jo: dujų keitimas į skysčius

1.13.

Iš jo: medžio anglių gamybos įmonės

1.14.

Iš jo: kitur nenurodyta – energija

2.

Visi kiti sektoriai: atitinka papunkčio „3.2.3. Galutinio energijos naudojimo specifikacija“ suvestinių rodiklių sąrašą.

1.

Iš viso

2.

Branduolinė energija

3.

Hidro (vandens) energija

3.1.

Iš jos: hidroakumuliacinė

4.

Geoterminė energija

5.

Saulės energija

6.

Potvynių (ir atoslūgių), bangų, vandenyno energija

7.

Vėjo energija

8.

Deginant degųjį kurą gauta energija

8.1.

Iš jos: garas

8.2.

Iš jos: vidaus degimo

8.3.

Iš jos: dujų turbinų

8.4.

Iš jos: kombinuotojo ciklo

8.5.

Iš jos: kita

Konkrečiai nurodyti, jei bus teikiami duomenys.

9.

Didžiausia apkrova

10.

Galia piko metu

11.

Didžiausios apkrovos data ir laikas

1.

Naudojamas vienos rūšies kuras:

1.1.

Naudojamos akmens anglys arba anglių produktai

Apima kokso krosnių dujas, aukštakrosnių dujas ir deguoninių plieno aukštakrosnių dujas

1.2.

Naudojamas skystasis kuras

Priklauso naftos perdirbimo gamyklų dujos.

1.3.

Naudojamos gamtinės dujos

Priklauso dujų gamyklų dujos.

1.4.

Naudojamos durpės

1.5.

Naudojamos degiosios atsinaujinančios medžiagos ir atliekos

2.

Naudojamas kelių rūšių kuras, kietasis ir skystasis

3.

Naudojamas kelių rūšių kuras, kietasis ir gamtinės dujos

4.

Naudojamas kelių rūšių kuras, skystasis ir gamtinės dujos

5.

Naudojamas kelių rūšių kuras, skystasis, kietasis ir gamtinės dujos

1.

Sodrinimo pajėgumai

Veikiančių sodrinimo įrenginių (urano izotopų atskyrimas) metiniai sodrinimo pajėgumai.

2.

Nenaudoto kuro elementų gamybos pajėgumai

Metiniai kuro gamybos įrenginių gamybos pajėgumai. Mišriojo oksidinio (MOX) kuro gamybos įrenginiai neįtraukiami.

3.

MOX kuro gamybos įrenginių gamybos pajėgumai

MOX kuro gamybos įrenginių gamybos pajėgumai. MOX kuro sudėtyje yra plutonio ir urano mišinio (mišriojo oksido).

4.

Nenaudoto kuro elementų gamyba

Paruošto nenaudoto kuro elementų gamyba branduolinio kuro gamybos įrenginiuose. Kuro tabletės ir kiti tarpiniai produktai neįtraukiami. Tai pat neįtraukiami gamybos įrenginiai, kuriuose gaminamas MOX kuras.

5.

MOX kuro elementų gamyba

Paruošto nenaudoto kuro elementų gamyba MOX kuro gamybos įrenginiuose. Kuro tabletės ir kiti tarpiniai produktai neįtraukiami.

6.

Branduolinės šilumos gamyba

Bendras branduoliniuose reaktoriuose pagamintos šilumos kiekis, skirtas elektrai gaminti ar kitaip naudingai panaudoti šilumą.

7.

Vidutinis per metus sudegintas visam laikui pašalintų apšvitintų kuro elementų kiekis

Apskaičiuotas vidutinis sudegintas per ataskaitinius metus iš branduolinių reaktorių visam laikui pašalintų kuro elementų kiekis. Iš branduolinių reaktorių laikinai pašalinti kuro elementai, kurie vėliau greičiausiai bus vėl pakrauti į reaktorius, neįtraukiami.

8.

Urano ir plutonio gamyba perdirbimo gamyklose

Perdirbimo gamyklose per ataskaitinius metus pagamintas uranas ir plutonis.

9.

Perdirbimo (urano ir plutonio) gamyklų pajėgumai

Metiniai urano ir plutonio perdirbimo pajėgumai.

Elektros energija: GWh

Šiluma: TJ

Kietasis kuras ir pagamintos dujos: taikomi šio priedo 1 dalyje nurodyti matavimo vienetai.

Gamtinės dujos: taikomi šio priedo 2 dalyje nurodyti matavimo vienetai.

Nafta ir naftos produktai: taikomi šio priedo 4 dalyje nurodyti matavimo vienetai.

Atsinaujinanti energija ir atliekos: taikomi šio priedo 5 dalyje nurodyti matavimo vienetai.

Urano ir plutonio: tSM (tonos sunkiųjų metalų).

Elektros energijos gamybos pajėgumas: MWe

Šilumos gamybos pajėgumas: MWt

Sodrinimo pajėgumas (urano izotopų atskyrimas): tSDV (tonos separavimo darbo vienetų).

Branduolinių reaktorių kuro elementų gamybos pajėgumas: tSM (tonos sunkiųjų metalų).

Energetikos produktas

Apibrėžtis

Žalia nafta yra natūralios kilmės mineralinė nafta, kurios sudėtyje yra angliavandenilių ir asocijuotų priemaišų (pvz., sieros). Esant normaliai paviršiaus temperatūrai ir slėgiui ji yra skystos būsenos, o jos fizinės savybės (tankis, klampa ir pan.) yra labai nepastovios. Šiai kategorijai priklauso kondensatas, gautas iš asocijuotų arba neasocijuotų dujų ir sumaišytas su komercinės žalios naftos srove.

NGL yra skysti arba suskystinti angliavandeniliai, gauti iš gamtinių dujų atskyrimo įrenginiuose arba dujų apdorojimo įmonėse. Gamtiniams dujų kondensatams priklauso (paprastasis ir izo-) etanas, propanas, butanas, (izo-) pentanas ir pentano plus formos (kartais vadinami natūraliuoju benzinu arba gamyklų kondensatu).

Naftos perdirbimo gamyklų žaliava yra apdorota nafta, skirta tolesniam perdirbimui (pvz., tiesioginės distiliacijos mazutas (gaunamas tiesioginiu naftos distiliavimu) arba vakuuminis gazolis) išskyrus kompaundavimą. Toliau apdorojant ji bus perdirbta į vieną arba daugiau sudedamųjų dalių ir (arba) galutinių produktų. Ši apibrėžtis taip pat taikoma ir iš naftos chemijos pramonės sugrąžintai žaliavai į naftos perdirbimo pramonę (pvz., pirolizės benzinas, C4 frakcijos, gazolis ir mazuto frakcijos).

Priedai yra neangliavandeniliniai cheminiai junginiai, pridedami arba kompaunduojami su produktu, siekiant pakeisti degalų savybes (oktanas, heksadekanas, šaltosios savybės ir pan.):

Pastaba. Šioje kategorijoje nurodytų priedų ir oksigenatų (alkoholių, eterių, esterių ir kitų cheminių junginių) kiekis turi būti susijęs su maišymo su degalais arba degalų naudojimui skirtu kiekiu.

Biobenzinas ir biodyzelinas. Taikomos 5 dalies „Atsinaujinanti energija ir energija iš atliekų“ apibrėžtys.

Šioje kategorijoje nurodytų skystųjų biodegalų kiekis atitinka biodegalų, o ne bendrą skysčių, su kuriais maišomi biodegalai, tūrį.

Nepriskiriama jokia prekyba biodegalais, kurie nebuvo maišyti su transporto degalais (t. y. grynieji biodegalai); jie turėtų būti nurodomi 5 dalyje. Biodegalai, kuriais prekiaujama kaip transporto degalų dalimi, turėtų būti nurodomi atitinkamo produkto skiltyje, nurodant biodegalų dalį.

Sintetinė žalia nafta iš bitumingojo smėlio, skalūnų alyvos ir pan., anglies skystinimo skysčiai (žr. 1 dalį), gamtinių dujų virsmo į benziną metu gauti skysčiai (žr. 2 dalį), vandenilis ir emulsinė alyva (pvz., orimulsija).

Nepriskiriama naftingųjų skalūnų gamyba, kuriai skirta 1 dalis.

Skalūnų alyvos produktai (antrinis produktas) turi būti nurodyti skilties „Iš kitų šaltinių“ kategorijoje „Kiti angliavandeniliai“.

Naftos perdirbimo dujų kategorijai priklauso įvairios nekondensuojamos dujos, kurias daugiausiai sudaro vandenilis, metanas, etanas ir alkenai, gauti naftos perdirbimo gamyklose distiliuojant žalią naftą arba apdorojant naftos produktus (pvz., krekingo metu). Čia taip pat priskiriamos dujos, kurios yra grąžinamos iš naftos chemijos pramonės.

Natūralios dujinės būsenos linijinis angliavandenilis (C2H6), gautas iš gamtinių dujų ir naftos perdirbimo dujų srovių.

LPG yra lengvi parafininiai angliavandeniliai, gauti naftos perdirbimo metu, žalios naftos stabilizavimo ir gamtinių dujų perdirbimo įmonėse. Juos dažniausiai sudaro propanas (C3H8) ir butanas (C4Hl0) arba jų junginys. Jų sudėtyje taip pat gali būti propeno, buteno, izopropeno ir metilpropeno. LPG paprastai skystinami slėgiu transportavimui arba sandėliavimui.

Pirminis benzinas yra žaliava, skirta naftos chemijos pramonei (pvz., etileno arba aromatinių angliavandenilių gamybai) arba benzino gamybai riformuojant arba izomerizuojant naftos perdirbimo gamykloje.

Pirminiame benzine medžiaga susidaro 30–210 °C temperatūros distiliacijos intervale arba šio intervalo dalyje.

Automobilinį benziną sudaro lengvų angliavandenilių mišinys distiliuojant 35–215 °C temperatūroje. Jis naudojamas kaip degalai žemėje naudojamuose kibirkštinio uždegimo varikliuose. Automobiliniame benzine gali būti priedų, oksigenatų ir antidetonacinių priedų, įskaitant švino junginius, pavyzdžiui, TEL ir TML.

Priskiriamos automobilinio benzino kompaundavimo sudedamosios dalys (išskyrus priedus ir (arba) oksigenatus), pavyzdžiui, alkilatai, izomeratas, riformingo benzinas (reformatas), krekingo benzinas, skirti naudoti kaip prekinis automobilinis benzinas.

Taikomos 5 dalies „Atsinaujinanti energija ir energija iš atliekų“ apibrėžtys.

Specialiai aviaciniams stūmokliniams varikliams paruoštas automobilinis benzinas, kurio oktaninis skaičius tinka varikliui, stingimo temperatūra –60 °C, o distiliacijos intervalas nuo 30 °C iki 180 °C temperatūros.

Priskiriamos visos lengvųjų angliavandenilių alyvos, naudojamos aviacijos turbinų jėgainėse, distiliuojant 100–250 °C temperatūroje. Jos gaunamos kompaunduojant žibalą ir benziną arba pirminį benziną taip, kad aromatinių angliavandenilių turinys neviršytų 25 % tūrio, o garų slėgis būtų nuo 13,7 kPa iki 20,6 kPa.

Aviacijos turbinų jėgainėse naudojamas distiliatas. Jam būdingos tos pačios distiliacijos ypatybės, t. y. 150–300 °C temperatūra (paprastai neviršijant 250 °C), o pliūpsnio temperatūra tokia pat kaip žibalo. Be to, jis turi ypatingų savybių (pavyzdžiui, stingimo temperatūra), kurias nustato Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA).

Priskiriamos žibalo kompaundavimo sudedamosios dalys.

Rafinuotos naftos distiliatas, naudojamas ne orlaivių transporto sektoriuose. Jis distiliuojamas 150–300 °C temperatūroje.

Gazolis ir (arba) dyzelinas pirmiausiai naudojami kaip tarpinis distiliatas, distiliuojamas 180–380 °C temperatūroje. Priskiriamos kompaundavimo sudedamosios dalys. Atsižvelgiant į paskirtį skiriamos kelios markės:

Kelių transporto dyzelinas, naudojamas slėginio uždegimo varikliuose (automobilių, sunkvežimių ir pan.), kuriame paprastai yra mažai sieros;

Taikomos 5 dalies „Atsinaujinanti energija ir energija iš atliekų“ apibrėžtys.

Lengvos kūrenti skirtos pramoninės ir komercinės alyvos, laivų varikliuose ir geležinkelių transporte naudojamas dyzelis, kitoks gazolis, įskaitant sunkiuosius gazolius, kurie distiliuojami 380–540 °C temperatūroje ir kurie yra naudojami kaip naftos chemijos žaliava.

Visas likęs (sunkusis) mazutas (įskaitant gautus maišymo metu). Kinematinė klampa 80 °C temperatūroje viršija 10 cSt. Pliūpsnio temperatūra visada viršija 50 °C, o tankis yra visada didesnis nei 0,90 kg/l.

Skystasis kuras (mazutas), kuriame sieros mažiau nei 1 %.

Skystasis kuras (mazutas), kuriame sieros ne mažiau kaip 1 %.

Rafinuoti distiliaciniai tarpiniai produktai, kurių distiliacija vyksta pirminio benzino arba žibalo lygmenyje. Toliau jie skaidomi į:

Iš distiliato šalutinių produktų gauti angliavandeniliai; dažniausiai naudojami guolių paviršių trinčiai mažinti.

Įtraukiamos visos prekinės tepamosios alyvos markės, pradedant šeivine alyva ir baigiant cilindrine alyva, ir visos, naudojamos plastiškuosiuose tepaluose, variklinėje alyvoje ir visose tepalams naudojamos bazinės alyvos markėse.

Kietas, pusiau kietas arba klampus koloidinės struktūros angliavandenilis, tarp rudos ir juodos spalvos, gaunamas kaip likutis žalios naftos distiliacijos metu, distiliuojant naftos likučius iš atmosferinės distiliacijos vakuuminiu būdu. Bitumas dažnai vadinamas asfaltu ir dažniausiai naudojamas keliams tiesti bei stogams dengti.

Įtraukiamas pseudoverdantysis ir susmulkintas bitumas.

Sotieji alifatiniai angliavandeniliai. Šie parafinai yra tepamosios alyvos deparafinavimo metu gauti likučiai. Jie yra kristalinės struktūros, kuri maždaug atitinka markę. Jų pagrindinės savybės yra tokios: bespalviai, bekvapiai ir permatomi, o lydosi aukštesnėje nei 45 °C temperatūroje.

Juodos spalvos kietas šalutinis produktas, kuris dažniausiai gaunamas atliekant naftos išvestos žaliavos, vakuumo likučių, deguto ir pikio krekingą arba koksavimą uždelsto arba skystojo koksavimo metu. Jį daugiausiai sudaro anglis (90–95 %) ir mažas pelenų kiekis. Jis naudojamas plieno pramonėje kaip žaliava kokso krosnyse, kurui, elektrodų ir chemikalų gamybai. Dvi pagrindinės savybės yra „žaliasis koksas“ ir „degtas koksas“.

Įtraukiamas „katalizavimo koksas“, kuris nusėda ant katalizatoriaus rafinavimo metu; šis koksas negali būti naudojamas antrą kartą ir paprastai sudeginamas kaip gamyklos kuras.

Visi anksčiau atskirai nepaminėti produktai, pavyzdžiui, degutas ir siera.

Įtraukiami aromatiniai angliavandeniliai (pvz., BTX arba benzenas, toluenas ir ksilenas) ir alkenai (pvz., propenas), gaminami naftos perdirbimo gamyklose.

1.

Vietos gamyba

Netaikoma naftos perdirbimo gamyklų žaliavai ir biodegalams.

2.

Iš kitų šaltinių: priedai, biodegalai ir kiti angliavandeniliai, kurių gamyba buvo įtraukta kituose kuro balansuose.

Netaikoma žaliai naftai, NGL ir naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

2.1.

Iš jų: iš akmens anglių.

Įtraukiami akmens anglių suskystinimo gamyklose gauti skysčiai ir kokso krosnyse gauti skysčiai.

2.2.

Iš jų: iš gamtinių dujų.

Gamtinių dujų kaip žaliavos gali reikėti sintetinio benzino gamyboje. Dujų kiekis, reikalingas metanolio gamybai, pateikiamas 2 dalyje, o metanolio gavimas pateikiamas šioje dalyje.

2.3.

Iš jų: iš atsinaujinančių šaltinių.

Įtraukiami biodegalai, skirti kompaunduoti su transporto degalais.

Gamyba pateikiama 5 dalyje, o kompaundavimo kiekis pateikiamas čia.

3.

Naftos chemijos sektoriaus grąžintas kiekis

Gatavi arba pusiau gatavi produktai, kuriuos galutiniai vartotojai grąžina į naftos perdirbimo gamyklas perdirbti, kompaunduoti arba parduoti. Jie paprastai būna šalutiniai naftos chemijos gamybos produktai.

Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

4.

Pervesti produktai

Importuoti naftos produktai, kurie perklasifikuojami kaip žaliava tolesniam apdorojimui naftos perdirbimo gamykloje, nepristatant jų galutiniams vartotojams.

Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

5.

Importas ir eksportas

Įtraukiama pagal perdirbimo sutartis importuojama arba eksportuojama žalia nafta ir produktai (t. y. perdirbimas kreditan). Žalios naftos ir NGL kilmė nurodoma pagal pirmosios kilmės šalį; naftos perdirbimo gamyklų žaliavos ir gatavi produktai nurodomi pagal paskutinės siuntos šalį.

Įtraukiami visi dujų skysčiai (pvz., LPG), gauti importuotų suskystintų gamtinių dujų ir naftos chemijos pramonės tiesiogiai importuotų arba eksportuotų naftos produktų pakartotinio dujinimo metu.

Pastaba. Prekyba biodegalais, kurie nesumaišyti su transporto degalais (t. y. grynieji biodegalai), turi būti nurodyta klausimyne, skirtame atsinaujinančiai energijai.

Laisvojoje zonoje perdirbimui importuotos naftos reeksportas turėtų būti įtraukiamas kaip produkto eksportas iš perdirbimo šalies į galutinės paskirties šalį.

6.

Tiesioginis naudojimas

Žalia nafta, NGL, priedų ir oksigenatų (ir dalis, kuri priklauso biodegalams) bei kiti angliavandeniliai, naudojami tiesiogiai be apdorojimo naftos perdirbimo gamyklose.

Įtraukiama žalia nafta, deginama elektros gamybai.

7.

Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomos kaip teigiamas skaičius.

8.

Apskaičiuota naftos perdirbimo gamyklos apkrova

Apskaičiuotas bendras pradėto rafinuoti produkto kiekis. Tai apibrėžiama kaip:

Vietos gamyba + iš kitų šaltinių + pramonės grąžintas kiekis + pervesti produktai + importas – eksportas – tiesioginis naudojimas + atsargų pasikeitimai

9.

Statistiniai skirtumai

Apibrėžiami kaip apskaičiuotos ir faktinės naftos perdirbimo gamyklos apkrovos skirtumas.

10.

Faktinė naftos perdirbimo gamyklos apkrova

Kiekis, skaičiuojamas kaip į naftos perdirbimo gamyklas patiektas kiekis

11.

Naftos perdirbimo gamyklų nuostoliai

Faktinės naftos perdirbimo gamyklų apkrovos ir bendrosios (bruto) naftos perdirbimo gamyklos išeigos skirtumas. Nuostolių gali atsirasti dėl garinimo distiliuojant. Nurodyti nuostoliai yra teigiami. Pelnas gali būti tūrio, bet ne svorio atžvilgiu.

12.

Bendros ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos atsargos, esančios nacionalinėje teritorijoje

Visos nacionalinėje teritorijoje esančios atsargos, įskaitant vyriausybės, pagrindinių vartotojų ir už atsargų laikymą atsakingų organizacijų laikomas atsargas, atvykstančiuose vandenynų laivuose laikomos atsargos, laisvojoje zonoje laikomos atsargos ir kitiems laikomos atsargos pagal dvišales vyriausybines sutartis arba ne. „Pradžios“ ir „pabaigos“ atitinka pirmąją ir paskutiniąją ataskaitinio laikotarpio dieną.

13.

Žemutinė degimo šiluma

Gamyba, importas bei eksportas ir bendrasis vidurkis.

1.

Pirminio produkto gavimas

Įtraukiamas vietinės arba importuotos žalios naftos (įskaitant kondensatą) ir vietinio NGL, naudojamo tiesiogiai neperdirbus naftos perdirbimo gamykloje, kiekis ir naftos chemijos pramonės grąžintas kiekis, kuris (nors ir nepirminis kuras) naudojamas tiesiogiai.

2.

Bendroji naftos perdirbimo gamyklos išeiga

Pagaminta gatavų produktų perdirbimo arba kompaundavimo gamykloje.

Neįtraukiami naftos perdirbimo nuostoliai, tačiau įtraukiamas naftos perdirbimo gamyklų kuras.

3.

Perdirbti produktai

Gatavi produktai, kurie kartą pristatyti galutiniam vartotojui, patenka į rinką antrą kartą (pvz., naudoti, o po to perdirbti tepalai). Šis kiekis turėtų būti atimtas iš chemijos pramonės grąžinto kiekio.

4.

Naftos perdirbimo gamyklos kuras

Naftos perdirbimo gamyklos veikimui naudojami naftos produktai.

Neįtraukiami naftos bendrovių naudojami produktai, kurie nėra skirti rafinavimui, pvz., bunkeriai arba naftos cisternos.

Įtraukiamas naftos perdirbimo gamyklose naudojamas kuras, skirtas parduodamai elektrai ir šilumai gaminti.

4.1.

Iš jų: naudojami elektros gamybai

Naftos perdirbimo gamyklų įrenginių elektrai gaminti naudojamas kiekis.

4.2.

Iš jų: naudojami CHP gamybai

Naftos perdirbimo gamyklų įrenginių CHP naudojamas kiekis.

5.

Importas ir eksportas

6.

Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

7.

Produktų pervedimai

Perklasifikuotas kiekis dėl pakitusių specifikacijų arba dėl to, kad jis buvo sumaišytas su kitu produktu.

Neigiamas vieno produkto įrašas kompensuojamas teigiamu įrašu (arba keliais įrašais) vienam arba keliems produktams arba atvirkščiai; galutinis grynasis rezultatas turėtų būti lygus nuliui.

8.

Pervesti produktai

Importuoti naftos produktai, kurie perklasifikuojami kaip žaliava tolesniam apdorojimui naftos perdirbimo gamykloje, nepristatant jų galutiniams vartotojams.

9.

Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomos kaip teigiamas skaičius.

10.

Apskaičiuoti bendrieji vidaus pristatymai

Tai apibrėžiama kaip:

Pirminio produkto gavimas + bendroji naftos perdirbimo gamyklos išeiga + perdirbti produktai – naftos perdirbimo gamyklos kuras + importas – eksportas – tarptautinis jūrinis bunkeriavimas + produktų pervedimas – pervesti produktai + atsargų pasikeitimai

11.

Statistinis skirtumas

Apibrėžiamas kaip apskaičiuoto ir faktinio bendrojo vidaus pristatymo skirtumas.

12.

Faktiniai bendrieji vidaus pristatymai

Faktinis gatavų naftos produktų pristatymas iš pirminių šaltinių (pvz., naftos perdirbimo gamyklų, maišymo įrenginių ir pan.) vidaus rinkai.

Šie duomenys gali skirtis nuo apskaičiuotų duomenų dėl, pavyzdžiui, taikymo srities skirtumų ir (arba) skirtingų ataskaitų sistemų apibrėžčių skirtumų.

12.1.

Iš jų: bendrieji pristatymai naftos chemijos sektoriui

Naftos chemijos sektoriui pristatomas kuro kiekis.

12.2.

Iš jų: energijos naudojimas naftos chemijos sektoriuje

Naftos kiekis, naudojamas kaip kuras naftos chemijos procesams, pavyzdžiui krekingas vandens garais.

12.3.

Iš jų: naudojimas ne energetikos reikmėms naftos chemijos sektoriuje

Naftos chemijos sektoriuje naudojamas naftos kiekis, skirtas etileno, propeno, buteno, sintezės dujų, aromatinių angliavandenilių, butadieno ir kitų angliavandenilio pagrindą turinčių žaliavų gamybai krekingo vandens garais, aromatinių angliavandenilių gamyklų procesų ir garų riformingo metu. Neįtraukiamas naftos, naudojamos kaip kuras, kiekis.

13.

Grąžintas naftos chemijos sektoriaus kiekis į naftos perdirbimo gamyklas

14.

Ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos atsargų lygiai

Visos nacionalinėje teritorijoje esančios atsargos, įskaitant vyriausybės, pagrindinių vartotojų ir už atsargų laikymą atsakingų organizacijų laikomas atsargas, atvykstančiuose vandenynų laivuose laikomos atsargos, laisvojoje zonoje laikomos atsargos ir kitiems laikomos atsargos pagal dvišales vyriausybines sutartis arba ne. „Pradžios“ ir „pabaigos“ atitinka pirmąją ir paskutiniąją ataskaitinio laikotarpio dieną.

15.

Komunalinių įmonių atsargų pasikeitimai

Komunalinių įmonių turimų atsargų, kurios nėra įtrauktos į kitur nurodytas dalis „Atsargų lygiai“ ir „Atsargų pasikeitimai“, pasikeitimai. Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomos kaip teigiamas skaičius.

Įtraukiama tiesioginiam deginimui naudojama žalia nafta ir NGL (jei tinka).

16.

Žemutinė bendrųjų vidaus pristatymų degimo šiluma

1.

Visas transformavimo sektorius

Bendras kuro, naudojamo pirminiam arba antriniam energijos keitimui, kiekis

1.1.

Iš jo: elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

1.2.

Iš jo: elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

1.3.

Iš jo: mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

1.4.

Iš jo: mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

1.5.

Iš jo: šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

1.6.

Iš jo: šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

1.7.

Iš jo: dujų gamyklos ir (arba) dujinimo įmonės

1.8.

Iš jo: gamtinės dujos su priedais

1.9.

Iš jo: kokso krosnys

1.10.

Iš jo: aukštakrosnės

1.11.

Iš jo: naftos chemijos pramonė

1.12.

Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos

1.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – transformavimas

1.

Visas energetikos sektorius

Bendras kiekis, energetikos sektoriuje naudojamas kaip energija

1.1.

Iš jo: akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: naftos ir dujų gavyba

1.3.

Iš jo: kokso krosnys

1.4.

Iš jo: aukštakrosnės

1.5.

Iš jo: dujų gamyklos

1.6.

Iš jo: elektrinės

Elektros energija, mišriosios šilumos bei elektros energijos (CHP) ir šilumos gamybos įmonės.

1.7.

Iš jo: kitur nenurodyta – energija

2.

Paskirstymo nuostoliai

Už naftos perdirbimo gamyklos ribų patirti nuostoliai dėl transporto ir pristatymo.

Įtraukiami vamzdynų nuostoliai.

1.

Galutinis energijos sunaudojimas

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: geležis ir plienas

2.2.

Iš jo: chemija ir naftos chemija

2.3.

Iš jo: spalvotieji metalai

2.4.

Iš jo: nemetalų mineralai

2.5.

Iš jo: transporto įranga

2.6.

Iš jo: mašinos

2.7.

Iš jo: kasyba ir karjerų eksploatavimas

2.8.

Iš jo: maisto produktai, gėrimai ir tabakas

2.9.

Iš jo: plaušiena, popierius ir spausdinimas

2.10.

Iš jo: mediena bei medienos gaminiai

2.11.

Iš jo: statyba

2.12.

Iš jo: tekstilė ir oda

2.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – pramonė

3.

Transporto sektorius

3.1.

Iš jo: tarptautinė aviacija

3.2.

Iš jo: vidaus aviacija

3.3.

Iš jo: keliai

3.4.

Iš jo: geležinkeliai

3.5.

Iš jo: vidaus laivyba

3.6.

Iš jo: vamzdyninis transportas

3.7.

Iš jo: kitur nenurodyta – transportas

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: komercinės ir viešosios paslaugos

4.2.

Iš jų: gyvenamasis

4.3.

Iš jų: žemės ūkio ir (arba) miškininkystės

4.4.

Iš jų: žvejybos

4.5.

Iš jų: kitur nenurodyta – kita

5.

Bendras su energija nesusijęs naudojimas

Kiekis, naudojamas kaip žaliava skirtinguose sektoriuose, tačiau nenaudojamas kaip kuras arba netransformuojamas į kitą kurą. Toks kiekis įtraukiamas į pirmiau išvardytus suvestinius rodiklius.

5.1.

Iš jo: transformavimo sektorius

5.2.

Iš jo: energetikos sektorius

5.3.

Iš jo: transporto sektorius

5.4.

Iš jo: pramonės sektorius

5.4.1.

Pramonės sektorius, iš jo: chemijos (įskaitant naftos chemijos)

5.5.

Iš jo: kiti sektoriai

1.

Visas energetikos sektorius

Bendras kiekis, energetikos sektoriuje naudojamas kaip energija

1.1.

Iš jo: akmens anglių šachtos

1.2.

Iš jo: naftos ir dujų gavyba

1.3.

Iš jo: kokso krosnys

1.4.

Iš jo: aukštakrosnės

1.5.

Iš jo: dujų gamyklos

1.6.

Iš jo: kitur nenurodyta – energija

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: geležis ir plienas

2.2.

Iš jo: chemija ir naftos chemija

2.3.

Iš jo: spalvotieji metalai

2.4.

Iš jo: nemetalų mineralai

2.5.

Iš jo: transporto įranga

2.6.

Iš jo: mašinos

2.7.

Iš jo: kasyba ir karjerų eksploatavimas

2.8.

Iš jo: maisto produktai, gėrimai ir tabakas

2.9.

Iš jo: plaušiena, popierius ir spausdinimas

2.10.

Iš jo: mediena bei medienos gaminiai

2.11.

Iš jo: statyba

2.12.

Iš jo: tekstilė ir oda

2.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – pramonė

3.

Transporto sektorius

3.1.

Iš jo: vamzdyninis transportas

3.2.

Iš jo: kitur nenurodyta – transportas

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: komercinės ir viešosios paslaugos

4.2.

Iš jų: gyvenamasis

4.3.

Iš jų: žemės ūkio ir (arba) miškininkystės

4.4.

Iš jų: žvejybos

4.5.

Iš jų: kitur nenurodyta – kita

103 tonų

MJ/tona

Energetikos produktas

Apibrėžtis

Potencinė ir kinetinė vandens energija, hidroelektrinėse jėgainėse paversta į elektrą. Turi būti įtraukiama hidroakumuliacija. Turi būti nurodoma mažesnio nei 1 MW, nuo 1 iki 10 MW ir ne mažesnio nei 10 MW galingumo jėgainių ir hidroakumuliacijos gamyba.

Energija, gaunama iš žemės plutos išskiriamos šilumos, paprastai karšto vandens arba garų pavidalo. Šios energijos gamyba yra gręžinyje gaunamo skysčio entalpijos ir pabaigoje išmetamo skysčio skirtumas. Ji naudojama atitinkamose vietose:

Saulės spinduliai naudojami vandeniui kaitinti ir elektros gamybai. Tokia energijos gamyba – tai šiluma, kuri patenka į šilumos perdavimo terpę, t. y. iš saulės spinduliavimo energijos atėmus optinius ir kolektorių nuostolius. Neįtraukiama pasyvi saulės energija, tiesiogiai naudojama gyvenamųjų patalpų arba kitų pastatų šildymui, vėsinimui ir apšvietimui.

Saulės šviesa, paversta į elektrą, naudojant saulės baterijos elementus, kurie paprastai yra pagaminti iš puslaidininkių medžiagos, kurie šviesoje gamina elektrą.

Saulės spindulių šiluma; sudedamosios dalys gali būti:

Mechaninė energija, kuri kyla potvynių, bangavimo metu arba atsiranda iš vandenyno srovių ir naudojama elektros gamybai.

Kinetinė vėjo energija, vėjo turbinose paverčiama į elektrą.

Nurodomos pramoninės neatsinaujinančios atliekos (skysčiai arba kietos medžiagos), tiesiogiai deginamos elektros ir (arba) šilumos gamybai. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutine degimo šiluma. Atsinaujinančios pramoninės atliekos turėtų būti nurodomos „Kietos biomasės“, „Biodujų ir (arba) skystųjų biodegalų“ kategorijose.

Namų, ligoninių ir tretinio sektoriaus atliekos, sudegintos specialiuose įrenginiuose, žemutinės degimo šilumos pagrindu.

Komunalinių biologinės kilmės atliekų dalis.

Komunalinių nebiologinės kilmės atliekų dalis.

Taikoma biologinės kilmės, organinei, neiškastinei medžiagai, kuri gali būti naudojama kaip kuras šildymui arba elektrai gaminti. Ją sudaro:

Medžio ir kitų augalinės kilmės medžiagų destrukcinio distiliavimo ir pirolizės metu gautos kietosios atliekos.

Specialiai energijos gaminimui auginamos kultūros (tuopos, gluosniai ir pan.), dauguma pramonėje (ypač medžio ir (arba) popieriaus pramonėje) gaunamų medienos likučių arba tiekiamos tiesiogiai iš miškininkystės arba žemės ūkio (malkos, skiedros, medienos granulės, žievė, drožlės, juodosios nuoviros ir pan.), taip pat atliekos, pavyzdžiui, šiaudai, ryžių lukštai, riešutų kevalai, naminių paukščių pakratai, išspaustos vynuogių nuosėdos ir pan. Deginimas yra pageidautina tokių kietųjų medžiagų technologija. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutine degimo šiluma.

Dujos, kurių pagrindinė sudėtis yra metanas ir anglies dioksidas, gaunamas biomasę skaidant anaerobiniu būdu.

Biodujos, gaunamos skaidant sąvartynų atliekas.

Biodujos, gaunamos kanalizacijos dumblo anaerobinės fermentacijos metu.

Biodujos, gaunamos gyvūnų srutų, skerdyklų, alaus daryklų ir kitų žemės ūkio ir maisto pramonės atliekų anaerobinio rūgimo metu.

Šioje kategorijoje nurodytų skystųjų biodegalų kiekis turėtų atitikti biodegalus, o ne bendrą skysčių, su kuriais maišomi biodegalai, tūrį. Konkrečiais skystųjų biodegalų importo ir eksporto atvejais, prekyboje nurodomas tik tas kiekis, kuris nebuvo kompaunduojamas su transporto degalais (t. y. jų grynąjį pavidalą); prekyba skystaisiais biodegalais, maišytais su transporto degalais, turėtų būti nurodyta 4 dalyje, kurioje pateikiami duomenys apie naftą.

Taikoma šiems skystiesiems biodegalams:

Šiai kategorijai priklauso bioetanolis (etanolis, gaunamas iš biomasės ir (arba) biologiškai skylančios atliekų frakcijos), biometanolis (metanolis, gaunamas iš biomasės ir (arba) biologiškai skylančios atliekų frakcijos), bioETBE (etil-tret-butil-eteris, gaunamas bioetanolio pagrindu; bioETBE tūrio procentas, kuris skaičiuojamas kaip biodegalai, sudaro 47 %) ir bioMTBE (metil-tret-butil-eteris, gaunamas biometanolo pagrindu: bioMTBE tūrio procentas, kuris skaičiuojamas kaip biodegalai, sudaro 36 %).

Šiai kategorijai priklauso biodyzelinas (dyzelino kokybės metil-esteris, gaunamas iš augalinės arba gyvulinės kilmės aliejaus), biodimetileteris (dimetileteris, gaminamas iš biomasės), Fischer Tropsch (Fischer Tropsch, gaminamas iš biomasės), šaltai išspausta bioalyva (alyva, gaminama iš aliejinių augalų sėklų, apdorojant tik mechaniškai) ir visi kiti skystieji biodegalai, kuriais papildomas arba su kuriais kompaunduojamas transportinis dyzelinas, arba kurie tiesiogiai naudojami kaip transportinis dyzelinas.

Skystieji biodegalai, naudojami tiesiogiai kaip degalai, nepriskiriami biobenzinui arba biodyzelinui.

1.

Gamyba

2.

Importas

3.

Eksportas

4.

Atsargų pasikeitimai

Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o atsargų sumažėjimas parodomos kaip teigiamas skaičius.

5.

Bendrasis sunaudojimas

6.

Statistiniai skirtumai

7.

Visas transformavimo sektorius

Atsinaujinančių šaltinių ir atliekų kiekis, naudojamas pirminei energijai paversti į antrinę (pvz., sąvartyno dujos paverčiamos elektra) arba naudojami išvestiniams energetikos produktams gauti (pvz., biodujos, skirtos maišyti su gamtinėmis dujomis).

7.1.

Iš jo: elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

7.2.

Iš jo: mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

7.3.

Iš jo: šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

7.4.

Iš jo: elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

7.5.

Iš jo: mišriosios šilumos ir elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

7.6.

Iš jo: šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

7.7.

Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos

Atsinaujinančių šaltinių ir atliekų kiekis, naudojamas kuro briketų gamybai. Atsinaujinantys šaltiniai ir atliekos, naudojamos šildymui ir įrangos eksploatavimui, turi būti nurodomos kaip naudojimas energetikos sektoriuje.

7.8

Iš jo: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

Atsinaujinančių šaltinių ir atliekų kiekis, naudojamas BKB gamybai. Atsinaujinantys šaltiniai ir atliekos, naudojamos šildymui ir įrangos eksploatavimui, turi būti nurodomos kaip naudojimas energetikos sektoriuje.

7.9

Iš jo: dujų gamyklos dujos

Atsinaujinančių šaltinių ir atliekų kiekis, naudojamas dujų gamyklos dujų gamybai. Atsinaujinantys šaltiniai ir atliekos, naudojamos šildymui ir įrangos eksploatavimui, turi būti nurodomos kaip naudojimas energetikos sektoriuje.

7.10

Iš jo: gamtinėms dujoms su priedais

Su gamtinėmis dujomis sumaišytų biodujų kiekis.

7.11

Iš jo: skirti maišyti su automobiliniu benzinu ir (arba) dyzelinu

Skystųjų biodegalų kiekis, kuris nėra pristatomas galutiniams vartotojams, bet naudojamas kartu su kitais šio priedo 4 dalyje nurodytais naftos produktais.

7.12

Iš jo: medžio anglių gamybos įmonės

Medžio anglių gamybai naudojamas medienos kiekis.

7.13

Iš jo: kitur nenurodyta – transformavimas

1.

Visas energetikos sektorius

Atsinaujinanti energija ir atliekos, naudojamos energetikos pramonėje transformavimo veiklai palaikyti. Pavyzdžiui, šildymui, apšvietimui arba siurblių ir (arba) kompresorių eksploatavimui naudojama atsinaujinanti energija ir atliekos.

Atsinaujinančios energijos ir atliekų kiekis, transformuotas į kitą energijos formą, turėtų būti nurodytas transformavimo sektoriuje.

1.1.

Iš jo: dujinimo gamyklos

1.2.

Iš jo: valstybinės elektros, CHP ir šilumos gamybos įmonės

1.3.

Iš jo: akmens anglių šachtos

1.4.

Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos

1.5.

Iš jo: kokso krosnys

1.6.

Iš jo: naftos perdirbimo gamyklos

1.7.

Iš jo: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.8.

Iš jo: dujų gamyklos dujos

1.9.

Iš jo: aukštakrosnės

1.10.

Iš jo: medžio anglių gamybos įmonės

1.11.

Iš jo: kitur nenurodyta

2.

Paskirstymo nuostoliai

Visi nuostoliai patirti dėl transportavimo ir paskirstymo.

1.

Galutinis energijos naudojimas

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: geležis ir plienas

2.2.

Iš jo: chemija ir naftos chemija

2.3.

Iš jo: spalvotieji metalai

2.4.

Iš jo: nemetalų mineralai

2.5.

Iš jo: transporto įranga

2.6.

Iš jo: mašinos

2.7.

Iš jo: kasyba ir karjerų eksploatavimas

2.8.

Iš jo: maisto produktai, gėrimai ir tabakas

2.9.

Iš jo: plaušiena, popierius ir spausdinimas

2.10.

Iš jo: mediena bei medienos gaminiai

2.11.

Iš jo: statybos

2.12.

Iš jo: tekstilė ir oda

2.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – pramonė

3.

Transporto sektorius

3.1.

Iš jo: geležinkeliai

3.2.

Iš jo: keliai

3.3.

Iš jo: vidaus laivyba

3.4.

Iš jo: kitur nenurodyta – transportas

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: komercinės ir viešosios paslaugos

4.2.

Iš jų: gyvenamasis

4.3.

Iš jų: žemės ūkio ir (arba) miškininkystės

4.4.

Iš jų: žvejybos

4.5.

Iš jų: kitur nenurodyta – kita

1.

Hidro (vandens) energija

Turi būti nurodoma mažesnio nei 1 MW, nuo 1 iki 10 MW ir ne mažesnio nei 10 MW galingumo jėgainių ir hidroakumuliacijos, taip pat visų dydžių kartu pajėgumai. Turi būti nurodytas tikslus jėgainių dydis, neįskaitant hidroakumuliacijos.

2.

Geoterminė energija

3.

Saulės fotovoltų energija

4.

Saulės šiluminė energija

5.

Potvynių, bangų ir vandenyno energija

6.

Vėjo energija

7.

Pramoninių atliekų (neatsinaujinančių) energija

8.

Komunalinės atliekos

9.

Malkos, medienos atliekos, kitos kietos atliekos

10.

Sąvartynų dujos

11.

Kanalizacijos dumblo dujos

12.

Kitos biodujos

13.

Skystieji biodegalai

1.

Skystieji biodegalai

1.1.

Iš jų: biobenzinas

1.2.

Iš jų: biodyzelinas

1.3.

Iš jų: kiti skystieji biodegalai

1.

Visas energetikos sektorius

1.1.

Iš jo: dujinimo gamyklos

1.2.

Iš jo: akmens anglių šachtos

1.3.

Iš jo: akmens anglių briketų gamyklos

1.4.

Iš jo: kokso krosnys

1.5.

Iš jo: naftos perdirbimo gamyklos

1.6.

Iš jo: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.7.

Iš jo: dujų gamyklos dujos

1.8.

Iš jo: aukštakrosnės

1.9.

Iš jo: medžio anglių gamybos įmonės

1.10.

Iš jo: kitur nenurodyta

2.

Pramonės sektorius

2.1.

Iš jo: geležis ir plienas

2.2.

Iš jo: chemija ir naftos chemija

2.3.

Iš jo: spalvotieji metalai

2.4.

Iš jo: nemetalų mineralai

2.5.

Iš jo: transporto įranga

2.6.

Iš jo: mašinos

2.7.

Iš jo: kasyba ir karjerų eksploatavimas

2.8.

Iš jo: maisto produktai, gėrimai ir tabakas

2.9.

Iš jo: plaušiena, popierius ir spausdinimas

2.10.

Iš jo: mediena bei medienos gaminiai

2.11.

Iš jo: statybos

2.12.

Iš jo: tekstilė ir oda

2.13.

Iš jo: kitur nenurodyta – pramonė

3.

Transporto sektorius

3.1.

Iš jo: geležinkeliai

3.2.

Iš jo: kitur nenurodyta – transportas

4.

Kiti sektoriai

4.1.

Iš jų: komercinės ir viešosios paslaugos

4.2.

Iš jų: gyvenamasis

4.3.

Iš jų: žemės ūkio ir (arba) miškininkystės

4.4.

Iš jų: žvejybos

4.5.

Iš jų: kitur nenurodyta – kita

1.

Biobenzinas

2.

Biodyzelinas

3.

Kiti skystieji biodegalai

4.

Medžio anglys

MWh

TJ

Biobenzinas, biodyzelinas ir kiti skystieji biodegalai: tonos.

Medžio anglys: 1 000 tonų.

Visi kiti: TJ (remiantis žemutine degimo šiluma).

1 000 m2

Biodegalai: (tonos/metai)

Visi kiti: MWe

KJ/kg (žemutinė degimo šiluma)