<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑149/15</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62015CJ0149</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:840">EU:C:2016:840</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>7</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>7</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><DATE ISO="20161109">2016 M. LAPKRIČIO 9 D.</DATE> SPRENDIMAS – BYLA C-149/15</P><P>WATHELET</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (penktoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20161109">2016 m. lapkričio 9 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 1999/44/EB</KEYWORD><KEYWORD>Vartojimo prekių pardavimas ir susijusios garantijos</KEYWORD><KEYWORD>Taikymo sritis</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>pardavėjas<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>Tarpininkas</KEYWORD><KEYWORD>Išskirtinės aplinkybės</KEYWORD></INDEX><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑149/15</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">cour d’appel de Liège</HT> (Belgija) <DATE ISO="20150316">2015 m. kovo 16 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20150330">2015 m. kovo 30 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Sabrina Wathelet</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Garage Bietheres &amp; Fils SPRL</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. L. da Cruz Vilaça, teisėjai M. Berger (pranešėja), A. Borg Barthet, E. Levits ir F. Biltgen,</P><P>generalinis advokatas M. H. Saugmandsgaard Øe,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J. Van Holm ir J.C. Halleux,</P></ITEM><ITEM><P>Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Kemper,</P></ITEM><ITEM><P>Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos D. Roussanov ir G. Goddin,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20160407">2016 m. balandžio 7 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><?PAGE NO="2"?><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="19990525">1999 m. gegužės 25 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="171" DATE.PUB="1999">OL L 171</REF.DOC.OJ>, 1999, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 4 t., p. 223) 1 straipsnio 2 dalies c punkto išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Sabrina Wathelet ir <HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres &amp; Fils SPRL</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT>) ginčą dėl naudoto automobilio pardavimo.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Direktyvos 1999/44 9 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>&lt;…&gt; pardavėjas turėtų būti tiesiogiai atsakingas vartotojui už prekių atitikimą sutarčiai; kadangi tai yra tradicinis sprendimas, įtvirtintas valstybių narių teisės sistemose; kadangi vis dėlto pardavėjas turėtų galėti, kaip numatyta nacionalinės teisės aktuose, laisvai reikalauti gamintojo, ankstesnio pardavėjo toje pačioje sutarčių grandinėje arba bet kokio kito tarpininko, jeigu jis nėra šios teisės atsisakęs, vykdyti teisių gynimo priemones; kadangi ši direktyva neturi poveikio sutarties tarp pardavėjo, gamintojo, ankstesnio pardavėjo ar bet kokio kito tarpininko laisvės principui; kadangi taisykles, reguliuojančias, kieno atžvilgiu ir kaip pardavėjas gali reikalauti vykdyti tokių teisės gynimo priemonių, turi nustatyti nacionalinės teisės aktai<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>.</P></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Direktyvos 1999/44 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Šios direktyvos tikslas – suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus dėl vartojimo prekių pardavimo ir su tuo susijusių garantijų tam tikrų aspektų, siekiant užtikrinti vieningą minimalų vartotojų apsaugos vidaus rinkoje lygį.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 1999/44 1 straipsnio 2 dalies c punktą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>pardavėjo<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> sąvoka reiškia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, kuris, versdamasis prekyba, verslu ar profesija, pagal sutartį parduoda vartojimo prekes<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Direktyvos 1999/44 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Pardavėjas privalo pateikti vartotojui prekes, kurios atitinka pardavimo sutartį.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 4 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Žalos atlyginimo teisė [Atgręžtinis reikalavimas]<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Kai už neatitikimą, atsiradusį dėl gamintojo ar ankstesnio pardavėjo toje pačioje sutarčių grandinėje ar bet kokio kito tarpininko veikimo ar neveikimo, vartotojui yra atsakingas galutinis pardavėjas, jis turi teisę imtis teisės gynimo priemonių atsakingo asmens ar asmenų sutarčių grandinėje atžvilgiu. Atsakingą asmenį ar asmenis, kurių atžvilgiu galutinis pardavėjas gali imtis teisės gynimo priemonių, kartu ir atitinkamą jų vykdymo procesą bei sąlygas nustato nacionalinė teisė.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Direktyvos 8 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Nacionalinė teisė ir minimali apsauga<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="008.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Šios direktyvos nustatytos teisės yra vykdomos nepažeidžiant kitų teisių, kuriomis vartotojas gali remtis pagal nacionalines normas, reguliuojančias sutartinę ar nesutartinę atsakomybę.</ALINEA></PARAG><?PAGE NO="3"?><PARAG IDENTIFIER="008.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Kad užtikrintų aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, valstybės narės šios direktyvos taikymo srityje gali priimti ar palikti galioti griežtesnes nuostatas, neprieštaraujančias Sutarčiai.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Belgijos teisė</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Code civil</HT> (Civilinis kodeksas) 1649bis straipsnyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>1. Šis skirsnis taikomas pardavėjo ir vartotojo sudarytiems vartojimo prekių pirkimo–pardavimo sandoriams.</ALINEA><ALINEA><P>2. Šiame skirsnyje:</P><P>&lt;…&gt;</P><P>2. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Pardavėjas<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> – tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris parduoda vartojimo prekes vykdydamas savo profesinę veiklą arba verslą.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Bylos aplinkybės ir prejudicinis klausimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>2012 m. balandžio mėn. S. Wathelet kaip vartotoja iš <HT TYPE="ITALIC">garage Bietheres</HT> įsigijo naudotą automobilį. S. Wathelet minėtam autoservisui pervedė <FT TYPE="NUMBER">4000</FT> EUR sumą, kuri atitiko šio automobilio įsigijimo kainą. Pastarasis S. Wathelet nepateikė nei pinigų gavimo kvito, nei mokėjimo įrodymo, nei pardavimo sąskaitos faktūros.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT> savo sąskaita pristatė minėtą automobilį techninei patikrai. Jis taip pat pateikė kompetentingai Belgijos institucijai prašymą įregistruoti transporto priemonę, o šio įregistravimo išlaidas padengė S. Wathelet.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>2012 m. liepos mėn., S. Wathelet vis dar negavus sąskaitos faktūros, transporto priemonė sugedo ir S. Wathelet atidavė ją taisyti <HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT>. Pastarasis nustatė variklio gedimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Kai S. Wathelet ketino atsiimti savo suremontuotą transporto priemonę, jai už remonto darbus buvo išrašyta <FT TYPE="NUMBER">2000</FT> EUR dydžio sąskaita faktūra. Ji atsisakė ją apmokėti motyvuodama tuo, kad minėtas išlaidas kaip šios transporto priemonės pardavėjas turėjo padengti <HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Tuomet S. Wathelet buvo pranešta, kad jos transporto priemonė niekuomet nepriklausė minėtam autoservisui, kuris ją pardavė ne savo, bet M. C. Donckels, kuri yra fizinis asmuo, naudai. <HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT> atliko tik tarpininko vaidmenį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatavo, kad M. C. Donckels negavo visos pardavimo kainą atitinkančios sumos, nes <HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT> pasiliko 800 EUR sumą už transporto priemonės remonto darbus, atliktus siekiant ją pateikti pardavimui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT><DATE ISO="20121117">2012 m. lapkričio 17 d.</DATE> S. Wathelet adresuotame laiške <HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT> patvirtino, kad jis sudarant nagrinėjamą pirkimo–pardavimo sandorį atliko tik tarpininko vaidmenį. Be to, jis patvirtino, kad variklio gedimas laikomas įprasta rizika, kai fizinis asmuo perka naudotą transporto priemonę iš kito fizinio asmens. Todėl jis ir toliau atsisakė grąžinti transporto priemonę S. Wathelet tol, kol nebus apmokėta visa sąskaita už remonto darbus. <HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT> prie savo laiško pridėjo <FT TYPE="NUMBER">4000</FT> EUR gavimo kvitą, kuriame buvo ranka įrašyti savininkės, kuri nėra verslininkė, ir pirkėjos, t. y. S. Wathelet, vardas ir pavardė, tačiau jis nebuvo pasirašytas M. C. Donckels.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>2012 m. gruodžio mėn. <HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT> kreipėsi į Vervjė apylinkės teismą (Belgija) ir pateikė prieš S. Wathelet nukreiptą ieškinį dėl <FT TYPE="NUMBER">2000</FT> EUR kartu su įstatyme numatytais delspinigiais sąskaitos už remonto darbus sumokėjimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Vervjė apylinkės teismui pateiktu priešieškiniu S. Wathelet paprašė panaikinti pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinti <FT TYPE="NUMBER">4000</FT> EUR sumą kartu su delspinigiais ir sumokėti <FT TYPE="DECIMAL">2147,46</FT> EUR žalos atlyginimo sumą. Be to, S. Wathelet ginčijo <HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT> pateiktų reikalavimų pagrįstumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Vervjė apylinkės teismas įpareigojo S. Wathelet apmokėti sąskaitą už remonto darbus kartu su delspinigiais, o jos priešieškinį atmetė. Dėl šio sprendimo ji padavė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Šis teismas pažymėjo, kad S. Wathelet buvo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>vartotoja<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, kaip tai suprantama pagal Civilinį kodeksą, o transporto priemonė – <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>vartojimo prekė<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>, kaip tai suprantama pagal šį teisės aktą. Be to, jis konstatavo, kad <HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT> prekiavo vartojimo prekėmis vykdydamas savo profesinę veiklą arba verslą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT>, atvirkščiai, neigė, kad jis buvo ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties šalis, ir pažymėjo, kad nagrinėjamos transporto priemonės savininkė M. C. Donckels transporto priemonę pristatė į jo pastate esantį pardavimo punktą, o pirkimo–pardavimo sandorį sudarė fiziniai asmenys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad yra rimtų, tikslių ir nuoseklių priežasčių manyti, kad S. Wathelet nebuvo informuota apie tai, kad ši sutartis buvo sudaroma tarp fizinių asmenų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">cour d’appel de Liège</HT> (Belgija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>Ar vartojimo prekių <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>pardavėjo<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> sąvoka, pateikiama Belgijos civilinio kodekso 1649bis straipsnyje, įtrauktame <DATE ISO="19940901">1994 m. rugsėjo 1 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">loi relative à la protection des consommateurs en cas de vente de biens de consommation</HT> (Įstatymas dėl vartotojų apsaugos vartojimo prekių pardavimo atveju), kuriuo į Belgijos nacionalinę teisę buvo perkelta Direktyva 1999/44 dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų, turi būti aiškinama taip, kad ji apima ne tik verslininką kaip pardavėją, kuris perduoda vartojimo prekę vartotojo nuosavybėn, bet taip pat ir verslininką, tarpininkaujantį pardavėjui, kuris nėra verslininkas, nepaisant to, ar jam buvo atlyginta už tarpininkavimą ir ar jis pranešė būsimam pirkėjui apie tai, kad pardavėjas yra fizinis asmuo?<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinio klausimo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Pirmiausia, pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamos naudotos transporto priemonės savininkė buvo M. C. Donckels, o ne <HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT>, todėl pirkimo–pardavimo sandorį sudarė fiziniai asmenys, o <HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT> veikė tik kaip tarpininkas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatavo, kad pardavimo kaina, atskaičius išlaidas už remonto darbus, atliktus siekiant aptariamą transporto priemonę pateikti parduoti, buvo priskaičiuota transporto priemonės savininkui. Be to, niekas bylos medžiagoje neleidžia daryti išvados, kad <HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT> neturėjo šios transporto priemonės savininko leidimo ją parduoti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad pagrindinėje byloje parduodant vartojimo prekę <HT TYPE="ITALIC">Garage Bietheres</HT> veikė kaip verslininkas minėtos prekės savininko, kuris pats buvo fizinis asmuo, davęs leidimą vykdyti šį pardavimą, naudai.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Svarbu patikrinti, ar tokiomis aplinkybėmis vartotojas, kuris įsigijo vartojimo prekę, gali pasinaudoti Direktyvos 1999/44 garantuojama apsauga, t. y. ar tarpininkas gali būti laikomas pardavėju, kaip tai suprantama pagal direktyvą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką iš vienodo Sąjungos teisės taikymo reikalavimo matyti, kad kai Sąjungos teisės nuostatoje aiškiai nedaroma nuoroda į valstybių narių teisę, norint nustatyti šios nuostatos prasmę ir apimtį, jos reikšmė visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai, atsižvelgiant į nuostatos kontekstą ir nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20111018">2011 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Brüstle</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑34/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:669">EU:C:2011:669</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20151015">2015 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Axa Belgium</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑494/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:692">EU:C:2015:692</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą teismo praktiką).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Kadangi pagal Direktyvos 1999/44 1 straipsnio 2 dalies c punktą sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>pardavėjas<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> apibrėžiama nedarant nuorodos į nacionalinės teisės aktus, kiek tai susiję su šiai sąvokai teiktina reikšme, taikant šią direktyvą turi būti laikoma, jog minėtoje nuostatoje nustatoma savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, kuri jos teritorijoje turi būti aiškinama vienodai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Be to, nors <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>pardavėjo<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> sąvoka pateikiama kituose Sąjungos teisės aktuose, konkreti jos apibrėžtis yra tik Direktyvos 1999/44 1 straipsnio 2 dalies c punkte. Kaip iš esmės savo išvados 43 punkte nurodė generalinis advokatas, tai yra sąvoka, kurią reikia aiškinti atsižvelgiant į šia direktyva siekiamus tikslus ir turint omenyje ypatingą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>pardavėjo<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> funkciją pagal šią direktyvą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 1999/44 1 straipsnio 2 dalies c punktą pardavėjas reiškia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, kuris, versdamasis prekyba, verslu ar profesija, pagal sutartį parduoda vartojimo prekes<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Konstatuotina, kad taip apibrėžta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>pardavėjo<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> sąvoka yra objektyvi (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20150903">2015 m. rugsėjo 3 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Costea</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑110/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:538">EU:C:2015:538</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20151119">2015 m. lapkričio 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Tarcâu</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑74/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:772">EU:C:2015:772</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>) ir ji grindžiama tokiais veiksniais kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>sutartis<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>, prekyba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>vartojimo prekėmis<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>profesinė veikla arba verslas<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Iš tiesų šioje sąvokoje nėra nuorodos į tarpininką. Kalbant bendriau, Direktyvoje 1999/44 nėra sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>tarpininkas<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> apibrėžties, nors pati sąvoka figūruoja 9 konstatuojamoje dalyje ir šios direktyvos 4 straipsnyje. Be to, joje nėra apibrėžta tarpininko atsakomybė vartotojui sudarant pirkimo–pardavimo sutartį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Vis dėlto, kaip iš esmės savo išvados 51 punkte nurodė generalinis advokatas, tokia išvada savaime nereiškia, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>pardavėjo<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> sąvoka, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 1999/44 1 straipsnio 2 dalies c punktą, galėtų būti aiškinama taip, jog ji apima fizinio asmens naudai veikiantį verslininką, kai jis vartotojo požiūriu save pateikia kaip vartojimo prekės pardavėją, vykdantį savo profesinę veiklą arba verslą. Iš tiesų šis verslininkas gali sukelti painiavą vartotojo sąmonėje ir leisti jam klaidingai manyti, kad minėtas asmuo yra prekės pardavėjas ir savininkas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad Direktyvos 1999/44 1 straipsnio 2 dalies c punkto formuluotėje niekas nedraudžia taip aiškinti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Antra, svarbu konstatuoti, kad teleologinis Direktyvos 1999/44 1 straipsnio 2 dalies c punkto aiškinimas atsižvelgiant į šios direktyvos tikslą – užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (<DATE ISO="20131003">2013 m. spalio 3 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Duarte Hueros</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑32/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:637">EU:C:2013:637</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) – grindžia 34 punkte pateiktą šios nuostatos aiškinimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Iš tiesų, pagal Direktyvos 1999/44 2 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnį pardavėjas privalo pateikti vartotojui pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimus atitinkančią prekę, o esant trūkumui pataisyti arba pakeisti prekę pagal pastarosios nuostatos 3 dalį. Šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punktas apima asmenų,<?PAGE NO="6"?> į kuriuos vartotojas gali kreiptis, kad apgintų savo teises pagal šią direktyvą, grupę. Todėl tam, kad vartotojas galėtų pasinaudoti jam Direktyvos 1999/44 teikiama apsauga, svarbu tai, kad vartotojas žinotų pardavėjo tapatybę, ir ypač tai, ar jis yra fizinis asmuo ar verslininkas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Taigi, jeigu tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, verslininkas veikia kaip fizinio asmens tarpininkas, dėl verslininko statuso, kuriuo jis remiasi vykdant pirkimo–pardavimo sandorį, nežinojimo vartotojas praranda savo Direktyva 1999/44 garantuojamas teises, kurios pagal šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalį yra privalomo pobūdžio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Šiuo klausimu, siekiant užtikrinti veiksmingą vartotojo apsaugą pagal Direktyvą 1999/44, svarbu, kad šis vartotojas būtų informuotas, jog savininkas yra fizinis asmuo. Šis aiškinimas užtikrina minėtos direktyvos veiksmingumą ir atitinka Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią Sąjungos direktyvose nustatyta vartotojų apsaugos sistema grindžiama idėja, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei verslininko, kiek tai susiję su galimybėmis derėtis arba turimos informacijos kiekiu (<DATE ISO="20150604">2015 m. birželio 4 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Faber</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑497/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:357">EU:C:2015:357</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Iš tiesų, kiek tai susiję su turima informacija, vartotojas ir tarpininkaujantis verslininkas yra nelygioje padėtyje, ypač kai vartotojas nėra informuotas apie tai, kad parduotos prekės savininkas iš tiesų yra fizinis asmuo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Taigi, tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, kuriomis vartotojas gali būti lengvai suklaidinamas atsižvelgiant į tai, kaip vykdomas pirkimo–pardavimo sandoris, pastarajam reikia suteikti sustiprintą apsaugą. Todėl pardavėjo atsakomybę pagal Direktyvą 1999/44 turi būti galima priskirti tarpininkui, kuris, prisistatydamas vartotojui, jį gali suklaidinti leisdamas manyti, kad jis yra parduodamos prekės savininkas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Priešingas aiškinimas, pagal kurį verslininkas, veikiantis kaip tarpininkas, bet kuriuo atveju neturėtų patekti į Direktyvos 1999/44 1 straipsnio 2 dalies c punkto taikymo sritį, pakenktų bendram Sąjungos vartotojų apsaugos srityje priimtų teisės aktų tikslui, įtvirtintam SESV 169 straipsnyje, t. y. užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, taigi ir vartotojų pasitikėjimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Trečia, dėl klausimo dėl tarpininkui mokamo atlyginimo už tarpininkavimą pažymėtina, kad šis atlyginimas, kuris yra savininko, kuris nėra verslininkas, ir tarpininko sutartinių santykių dalykas, paprastai nepatenka į Direktyvos 1999/44 taikymo sritį. Taigi, kaip pažymėjo Austrijos vyriausybė ir Europos Komisija, tai, ar verslininkui, kuris veikia kaip tarpininkas, atlyginama už jo tarpininkavimą, ar ne, nėra svarbu nustatant, ar pastarasis laikytinas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>pardavėju<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 1999/44/EB 1 straipsnio 2 dalies c punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Kompetentingas nacionalinis teismas turi patikrinti, ar tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, verslininkas gali būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>pardavėju<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 1999/44 1 straipsnio 2 dalies c punktą, kai jis vartotojo tinkamai neinformavo, kad jis nebuvo nagrinėjamos prekės savininkas, o tai reiškia, jog šis teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20150604">2015 m. birželio 4 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Faber</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑497/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:357">EU:C:2015:357</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>). Šiuo klausimu siekiant nustatyti, ar vartotojas galėjo suprasti, jog tarpininkas veikė fizinio asmens naudai, gali būti svarbu, be kita ko, vykdant pirkimo–pardavimo sandorį tarpininko dalyvavimo apimtis ir pastangų intensyvumas, aplinkybės, kuriomis prekė buvo patiekta vartotojui, ir pastarojo elgesys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>pardavėjo<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> sąvoka, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 1999/44 1 straipsnio 2 dalies c punktą, turi būti aiškinama taip, kad ji taip pat apima verslininką, veikiantį fizinio asmens naudai, kuris vartotojo (pirkėjo) tinkamai neinformavo, jog parduotos prekės savininkas yra fizinis asmuo; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes. Prieš tai pateiktas aiškinimas nepriklauso nuo to, ar tarpininkui atlyginama už tarpininkavimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="7"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><P><HT TYPE="BOLD"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>Pardavėjo<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> sąvoką, kaip ji suprantama pagal <DATE ISO="19990525">1999 m. gegužės 25 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų 1 straipsnio 2 dalies c punktą, reikia aiškinti taip, kad ji taip pat apima verslininką, veikiantį fizinio asmens naudai, kuris vartotojo tinkamai neinformavo, jog parduotos prekės savininkas yra fizinis asmuo; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes. Prieš tai pateiktas aiškinimas nepriklauso nuo to, ar tarpininkui atlyginama už tarpininkavimą.</HT></P></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>