|
Europos Sąjungos |
LT C serija |
|
C/2025/454 |
2025 1 21 |
Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas
(C/2025/454)
Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.
PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ
„Coteaux de Die“
PDO-FR-A0397-AM02
Pranešimo data: 2024 10 21
PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS
1. Ženklinimas
Specifikacijos I skyriaus XII skirsnio „Pateikimo ir ženklinimo taisyklės“ 2 dalis „Specialiosios nuostatos“ papildoma vynų ženklinimo stambesnio geografinio vieneto žyma „Vignobles de la Vallée du Rhône“ pagal įvairių atitinkamų apsaugos ir valdymo įstaigų pasirašytoje sutartyje nustatytas sąlygas taisyklėmis. Ši žyma turi būti tame pačiame regėjimo lauke, kaip ir visos kitos privalomos žymos, ir spausdinama to paties grafinio dizaino ir spalvos šriftu, kaip ir nuoroda. Šios žymos matmenys negali viršyti dviejų trečdalių nuorodos matmenų.
Atitinkamai patikslinama bendrojo dokumento dalis „Papildomos sąlygos“.
2. Geografinė vietovė
Specifikacijos I skyriaus IV skirsnio „Vietovės ir teritorijos, kuriose atliekami įvairūs veiksmai“ 1 dalis „Geografinė vietovė“ papildoma: atnaujinami ir ištaisomi komunų pavadinimai. Geografinės vietovės teritorija nekeičiama.
Išbraukiami Eks an Diua ir Moljero Glandazo komunų pavadinimai. Įtraukiamas Soloro an Diua pavadinimas.
Šių komunų pavadinimai ištaisomi ir bendrojo dokumento dalyje „Nustatyta geografinė vietovė“.
3. Kontrolės įstaigos duomenys
Specifikacijos III skyriaus II dalis „Kontrolės įstaigos duomenys“ atnaujinama siekiant patikslinti, kad, remdamasi patvirtintu kontrolės planu, specifikacijos laikymosi kontrolę vykdo INAO įgaliota kontroliuoti kompetentinga, nešališka ir nepriklausoma trečioji institucija.
Šis atnaujinimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.
BENDRASIS DOKUMENTAS
1. Pavadinimas (-ai)
Coteaux de Die
2. Nuorodos tipas
SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda
3. Vynuogių produktų kategorijos
|
1. |
Vynas |
3.1. Kombinuotosios nomenklatūros kodas
|
— |
22. NEALKOHOLINIAI IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI BEI ACTAS 2204. Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus priskiriamą 2009 pozicijai |
4. Vyno (-ų) aprašymas
GLAUSTAS APRAŠYMAS
Kilmės vietos nuoroda „Coteaux de Die“ žymimi baltieji neputojantys vynai, pagaminti iš veislės „Clairette B“ vynuogių. Vynuogių cukraus kiekis – didesnis kaip 170 g cukraus 1 litre misos. Vynų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,5 %. Po fermentacijos vynų fermentuojamųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis už bendrąjį rūgštingumą, išreikštą vyno rūgšties gramais litre, pridėjus 2, bet neviršija 6 g/l. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 proc. Kiti analitiniai rodikliai atitinka nustatytuosius ES teisės aktuose.
Vynai paprastai būna blyškios spalvos. Justi subtilūs gėlių arba vaisių, pvz., obuolių, aromatai ir subalansuotas alkoholio ir rūgštumo skonis.
Bendrosios analitinės savybės
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) – |
|
— |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %) – |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) – |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre) – |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre) – |
5. Vynuogininkystės ir vynininkystės metodai
5.1. Specifiniai vynininkystės metodai
1. Auginimo praktika
Auginimo praktika
Kiekvienam sodiniui skiriamas ne didesnis kaip 2,20 m2 plotas. Toks plotas gaunamas atstumą tarp eilių padauginus iš tarpų tarp sodinių.
Atstumas tarp vynmedžių eilių – ne didesnis kaip 2,5 m.
Atstumas tarp vienos eilės vynmedžių sodinių negali būti mažesnis nei 0,80 m ir didesnis nei 1,50 m.
Vynmedžiai genimi Giujo kordonu arba trumpai (Ruaja kordonu), ant kiekvieno sodinio paliekant ne daugiau kaip po 12 pumpurų.
Vynuogyną leidžiama laistyti.
2. Vynininkystės metodai
Specifinis vynininkystės metodas
Vynai turi būti gaminami laikantis Bendrijos teisės aktuose ir Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.
5.2. Didžiausia išeiga
60 hektolitrų iš hektaro
6. Nustatyta geografinė vietovė
Vynuogių derlius nuimamas, vynai gaminami ir brandinami šiose Dromo departamento komunose: Aouste-sur-Sye, Aubenasson, Aurel, Barsac, Barnave, Beaufort-sur-Gervanne, Châtillon-en-Diois, Die, Espenel, Laval-d’Aix, Luc-en-Diois, Menglon, Mirabel-et-Blacons, Montclar-sur-Gervanne, Montlaur-en-Diois, Montmaur-en-Diois, Piegros-la-Clastre, Ponet-et-Saint-Auban, Pontaix, Poyols, Recoubeau-Jansac, Saillans, Saint-Benoît-en-Diois, Saint-Roman, Saint-Sauveur-en-Diois, Sainte-Croix, Suze, Solaure en Diois, Vercheny, Véronne.
7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)
„Clairette B“
8. Ryšys (-iai) su geografine vietove
Geografinė vietovė plyti Valensijos komunos pietryčiuose, šiaurinėje pietinių subalpių grandinių dalyje. Vynuogynas įveistas Verkoro pietuose, Dromo slėnyje, kur vyrauja Viduržemio jūros įtakos, kurią mažina gretimi kalnai, veikiamas klimatas. Jame daugiausia auginamos pietinių veislių, įskaitant „Clairette“, vynuogės.
Žmonėms pavyko šias veisles optimaliai pritaikyti prie iškilumose (vadinamose šiltnamiais) ir pralaidžiuose palankios ekspozicijos kalvų šlaituose glūdinčio mergelio arba klinčių dirvožemio. Permainos ir fizinės kliūtys sudarė vynuogininkams sąlygas sukaupti patirties ir žinių, kaip šias veisles pritaikyti prie skirtingų vietų. Pavyzdžiui, akmeningame kvartero terasų, kūginių sąnašų ir po klintinėmis keteromis susikaupusių nuobirų dirvožemyje dažniausiai auginamos veislės „Clairette B“ vynuogės. Čia vyraujančios oro sąlygos dar tinkamos šios tipiškos Provanso veislės vynuogėms sunokti. Tai vynams suteikia rūgščių, subtilių aromatų.
Ilgainiui gamintojai ištobulino įgūdžius, reikalingus putojantiems ir neputojantiems vynams įvairiomis gamybos technikomis gaminti. Visi šie vynai gerą vardą pelnė kaip „Clairette de Die“ vynai.
Nors apie vynuogyną ir gerą iš jame užaugintų vynuogių gaminamo produkto vardą byloja dar Antikos šaltiniai, ilgą laiką garso apie Di vyną sklaida buvo menka. Antai XV–XVIII a. šis vynas daugiausia būdavo vartojamas vietoje arba gretimų kalnų (Diua, Devoliui, Trjevo ir Verkoro) apylinkėse. Gerą vyno vardą gretimuose regionuose, panašu, patvirtina ir 1748 m. dokumentas, kuriame kalbama apie tai, kad vyno užsisakė klientas iš Menso (Trjevo komuna): „[...] Man žinoma, kad „Clerete de Die“, ypač gerojo, fermentacija visada nutraukiama pirma laiko“.
1781 m. Faujas De Saint-Fonds savo veikale „Histoire Naturelle de la Province du Dauphiné“ rašė: „šioje provincijoje dar yra gerą vardą pelniusių vynų, pavyzdžiui, putojantis Di vynas“.
Geras šių vynų vardas buvo anksti įteisintas ir apsaugotas 1910 m. balandžio 21 d. dekretu. Juo vynams suteikta reglamentuojama kilmės vietos nuoroda „Clairette de Die“, o vėliau, 1942 m., – ir saugoma kilmės vietos nuoroda „Clairette de Die“. Šis etapas paspartino vynuogininkystės plėtrą ir sutelkė apie vynuogyną vietinę bendruomenę.
Ši, pasitelkdama sukauptą patirtį, iš tradiciškai šiai teritorijai tinkamų vynuogių veislių gamino tiek putojančius, tiek neputojančius vynus. Tuo metu terminu „Clerete“ arba „Clairette de Die“ vadinti įvairūs baltieji vynai (putojantys ir neputojantys vynai, gaminti iš dalinai fermentuotos misos, bazinio vyno ir kt.). Jie visada būdavo gaminami iš veislių „Muscat à petits grains B“ ir „Clairette B“ (itin skirtingomis proporcijomis).
Tačiau vietinė bendruomenė norėjo, kad šis vynų asortimentas būtų aiškesnis vartotojams. Iš pradžių išaiškintas baltųjų putojančių vynų gamybos procesas, o 1993 m. kovo 26 d. dekretu galiausiai įteisinta praktinė toje pačioje geografinėje vietovėje tik iš vienos vynuogių veislės – „Clairette B“ – gaminamų baltųjų neputojančių vynų patirtis ir savitumas, jiems suteikus saugomą kilmės vietos nuorodą „Coteaux de Die“. Kadangi pastariesiems vynams gaminti reikalingos labiau sunokusios vynuogės nei putojantiems vynams, jie gaminami tik tais metais, kai oro sąlygos palankios, kad jų savybės geriausiai atsiskleistų.
Vynai paprastai būna blyškios spalvos. Justi subtilūs gėlių arba vaisių, pvz., obuolių, aromatai ir subalansuotas alkoholio ir rūgštumo skonis.
XX a. pradžioje išnykus smulkiajai (tekstilės, popieriaus ir šilko) pramonei, 2010 m. pagrindinę ekonominę slėnio veiklą sudarė visų Diua vynų gamyba. SKVN „Coteaux de Die“ žymimi vynai sudarė tik nedidelę jų dalį.
9. Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)
Teisinis pagrindas
Nacionalinės teisės aktai
Papildomos sąlygos rūšis
Papildomos nuostatos dėl ženklinimo
Sąlygos aprašymas
|
a) |
Etiketėse visa neprivaloma informacija užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis, plotis ir storis) negali būti didesnis nei dvigubas rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydis. |
|
b) |
Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnį geografinį vienetą, jeigu jis:
Į kadastrą įtrauktas jo pavadinimas nurodomas iškart po saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo ir užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio. |
|
c) |
Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimų vynų etiketėje gali būti nurodomas didesnis geografinis vienetas „Vignobles de la Vallée du Rhône“, jei laikomasi atitinkamų nuorodos apsaugos ir valdymo organizacijų pasirašytos sutarties sąlygų. |
Ši žyma turi būti tame pačiame regėjimo lauke, kaip ir visos kitos privalomos žymos, ir spausdinama to paties grafinio dizaino ir spalvos šriftu, kaip ir nuoroda. Šios žymos matmenys negali viršyti dviejų trečdalių nuorodos matmenų.
Nuoroda į produkto specifikaciją
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/454/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)