<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.00-20081231.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="ECRCJ2004LTA.0700676701.case.xml"><NO.CASE>C-272/01</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62001C0272</NO.CELEX><NO.SEQ>0014.0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>6769</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>6781</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>13</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><LEFT>GENERALINIO ADVOKATO P. LÉGER IŠVADA — BYLA C-272/01</LEFT><RIGHT>KOMISIJA / PORTUGALIJA</RIGHT></CURR.TITLE><CONTENTS.CONCLUSION><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Philippe Léger išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20031023">2003 m. spalio 23 d.</DATE><NOTE NOTE.ID="E0001" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šiame ieškinyje Europos Bendrijų Komisija prašo pripažinti, kad Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal <DATE ISO="19751208">1975 m. gruodžio 8 d.</DATE> Tarybos direktyvą 76/160/EEB dėl maudyklų kokybės<NOTE NOTE.ID="E0002" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="031" DATE.PUB="1976" PAGE.FIRST="1">OL L 31, 1976, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> (toliau -direktyva).</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ieškinyje Komisija teigia, kad Portugalijos Respublika pažeidė keletą direktyvos nuostatų, kadangi ji:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>nesiėmė būtinų priemonių, kad maudyklų vandens kokybės parametrai atitiktų vertes, nustatytas pagal direktyvos 3 straipsnį,</P></ITEM><ITEM><P>nenustatė visų Portugalijos vidaus maudyklų ir</P></ITEM><ITEM><P>nesilaikė minimalaus bandinių ėmimo periodiškumo.</P></ITEM></LIST></P></NP><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>I —</NO.P><TXT>Teisinis pagrindas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Pagal direktyvos pirmą konstatuojamąją dalį šia direktyva siekiama apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą, mažinant maudyklų taršą, saugant jų vandenį nuo didesnio užterštumo.</TXT></NP><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Direktyvos 1 straipsnis nustato:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0001" REF.END="QE0001" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>Ši direktyva reglamentuoja maudyklų kokybę, išskyrus maudyklas, skirtas terapiniams tikslams, ir plaukimo baseinus.</TXT></NP><?PAGE NO="I-6770"?><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Šioje direktyvoje:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT><QUOT.START ID="QS0002" REF.END="QE0002" CODE="201E"/>maudykla<QUOT.END ID="QE0002" REF.START="QS0002" CODE="201D"/> reiškia tekančio ar stovinčio gėlo vandens telkinius ir jų dalis bei jūros vandenis, kuriuose:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>valstybių narių kompetentingų institucijų yra leidžiama maudytis</P><P>ar</P></ITEM><ITEM><P>nedraudžiama maudytis ir kuriuose tradiciškai maudosi daug žmonių;</P></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT><QUOT.START ID="QS0003" REF.END="QE0003" CODE="201E"/>maudymosi zona<QUOT.END ID="QE0003" REF.START="QS0003" CODE="201D"/> - tai bet kokia vieta, kurioje yra maudykla;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT><QUOT.START ID="QS0004" REF.END="QE0004" CODE="201E"/>maudymosi sezonas<QUOT.END ID="QE0004" REF.START="QS0004" CODE="201D"/> reiškia laikotarpį, kai pagal vietinius papročius, egzistuojančias vietines maudymosi taisykles ir oro sąlygas tikėtinas didelis besimaudančių žmonių skaičius.<QUOT.END ID="QE0001" REF.START="QS0001" CODE="201D"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT>Direktyvos priede yra lentelė, kurioje išvardijami mikrobiologiniai, fizikiniai ir cheminiai parametrai, taikomi maudyklos vandenims. Šioje lentelėje pateikiami rekomenduotini ir privalomi parametrai, kuriuos pagal direktyvos 2 ir 3 straipsnius turi atitikti valstybių narių maudyklos. Direktyvos 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybių narių nustatytos vertės maudykloms <QUOT.START ID="QS0005" REF.END="QE0005" CODE="201E"/>negali būti mažesnės už vertes, nurodytas priedo 1 skiltyje<QUOT.END ID="QE0005" REF.START="QS0005" CODE="201D"/>, tai yra, mažesnės už privalomąsias vertes.</TXT></NP><NP><NO.P>6.</NO.P><TXT>Pagal direktyvos 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, <QUOT.START ID="QS0006" REF.END="QE0006" CODE="201E"/>kad per 10 metų nuo šios direktyvos paskelbimo maudyklų kokybė atitiktų pagal 3 straipsnį nustatytas vertes<QUOT.END ID="QE0006" REF.START="QS0006" CODE="201D"/>. Pagal 4 straipsnio 3 dalį išimtiniais atvejais valstybės narės gali nustatyti leidžiančias nukrypti nuostatas dėl šio laikotarpio.</TXT></NP><NP><NO.P>7.</NO.P><TXT>Valstybės narės tikrina privalomųjų verčių laikymąsi, naudodamos bandinių ėmimo procedūrą, kuri aiškiai nustatyta direktyvos 5 ir 6 straipsniuose. 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nereikia paisyti nukrypimų nuo 3 straipsnyje nurodytų verčių, jei tuos nukrypimus lemia stichinės nelaimės. Bandinių ėmimo periodiškumas ir parametrai, į kuriuos valstybės narės turi atsižvelgti, yra<?PAGE NO="I-6771"?> nurodyti direktyvos priede. Direktyvos 8 straipsnyje pateiktas išsamus atvejų, kai leidžiama nesilaikyti šių parametrų, sąrašas. Kiekvieno maudymosi sezono pabaigoje Komisijai siunčiami bandinių rezultatai, kurių pagrindu ji skelbia suvestinę ataskaitą<NOTE NOTE.ID="E0003" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. direktyvos, iš dalies pakeistos <DATE ISO="19911223">1991 m. gruodžio 23 d.</DATE> Tarybos direktyva 91/692/EEB, standartizuojančia ir racionalizuojančia ataskaitas apie tam tikrų su aplinka susijusių direktyvų įgyvendinimą (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="377" DATE.PUB="1991" PAGE.FIRST="48">OL L 377, p. 48</REF.DOC.OJ>), 13 straipsnį. Ši direktyva numato, kad Komisija parengia metinę suvestinę ataskaitą dėl maudyklų, remdamasi valstybių narių pateiktais duomenimis.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>8.</NO.P><TXT>Akte dėl Ispanijos Karalystės ir Portugalijos Respublikos stojimo sąlygų bei sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų<NOTE NOTE.ID="E0004" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="302" DATE.PUB="1985" PAGE.FIRST="23">OL L 302, 1985, p. 23</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> numatyta leidžianti nukrypti nuostata dėl direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo. Pagal šio akto 395 straipsnį Portugalijos Respublikos turėjo direktyvą perkelti į nacionalinę teisę ne nuo įstojimo dienos, bet iki <DATE ISO="19921231">1992 m. gruodžio 31 d.</DATE></TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>II —</NO.P><TXT>Ikiteisminė procedūra</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>9.</NO.P><TXT>Portugalijos Respublikos pateiktų duomenų dėl 1995 m. maudymosi sezono pagrindu Komisija <DATE ISO="19961021">1996 m. spalio 21 d.</DATE> nusiuntė šiai valstybei narei oficialų įspėjimą. Komisija nurodė, kad tam tikras maudymosi zonų skaičius neatitiko direktyvoje išdėstytų privalomųjų verčių ir iš jų nebuvo surinkta pakankamai bandinių. Komisija taip pat priekaištavo Portugalijos Respublikai dėl neteisingai nustatyto vidaus maudymosi zonų skaičiaus tiek, kiek jis neatitiko upių paplūdimių skaičiaus, pakankamo Bendrijos finansavimui gauti.</TXT></NP><NP><NO.P>10.</NO.P><TXT>Atsakyme į oficialaus įspėjimo raštą Portugalijos Respublika pripažino, kad yra tam tikrų direktyvos pažeidimų, ir paminėjo įgyvendinamas programas jiems pašalinti.</TXT></NP><NP><NO.P>11.</NO.P><TXT>Laikydamasi nuomonės, kad priimtos priemonės buvo nepakankamos ir kad Portugalijos valdžios institucijos pripažino, jog direktyvos pažeidimų atsirado praėjus šešeriems metams nuo Portugalijos Respublikai suteikto termino direktyvai įgyvendinti pabaigos, <DATE ISO="19981211">1998 m. gruodžio 11 d.</DATE> Komisija nusiuntė šiai valstybei narei argumentuotą nuomonę.</TXT></NP><NP><NO.P>12.</NO.P><TXT>Atsakyme į argumentuotą nuomonę Portugalijos valdžios institucijos pripažino, kad yra tam tikrų problemų, tačiau aprašė veiksmus, kurių imtasi joms pašalinti. Paremdamos savo poziciją, šios institucijos<?PAGE NO="I-6772"?> nurodė 1999 m. suvestinę ataskaitą<NOTE NOTE.ID="E0005" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. šios išvados 7 punktą.</P></NOTE>, kurioje matyti, kad buvo žymus pagerėjimas. Kadangi šis atsakymas jos netenkino, <DATE ISO="20010710">2001 m. liepos 10 d.</DATE> Komisija pareiškė šį ieškinį.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>III —</NO.P><TXT>Dėl ieškinio</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>13.</NO.P><TXT>Komisijos ieškinyje valstybei narei pateikti trys kaltinimai. Nagrinėsiu juos iš eilės.</TXT></NP><NP><NO.P>14.</NO.P><TXT>Komisija mano, kad Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal direktyvą, kadangi ji:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>nesilaikė direktyvoje nustatytų kokybės normų,</P></ITEM><ITEM><P>nenustatė visų maudymosi zonų ir</P></ITEM><ITEM><P>nesilaikė minimalaus bandinių ėmimo periodiškumo.</P></ITEM></LIST></P></NP><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A —</NO.P><TXT>Dėl kaltinimo, susijusio su direktyvoje nustatytu kokybės normų nesilaikymu</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šalių argumentai</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>15.</NO.P><TXT>Komisija priekaištauja Portugalijos Respublikai dėl daugelio maudymosi zonų, kurių kokybės normos neatitinka direktyvoje nustatytų privalomųjų verčių. Tai pažeidžia direktyvos 4 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnį.</TXT></NP><NP><NO.P>16.</NO.P><TXT>Ikiteisminės procedūros ir teisminio nagrinėjimo metu Komisija rėmėsi 1995-2000 m. maudymosi sezonų duomenimis. Ji teigia, kad 2000 m. metinei suvestinei ataskaitai parengti Portugalijos Respublikos pateikti duomenys parodė, jog šį sezoną šios valstybės narės maudyklos vis dar neatitiko privalomųjų kokybės normų: jūros vandenų - 7,8 %, o gėlų vandenų - 31 %<NOTE NOTE.ID="E0006" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. ieškinį (26 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="I-6773"?><NP><NO.P>17.</NO.P><TXT>Portugalijos Respublika primena, kad neatitinkančių vidaus maudymosi zonų dalis per 1998 m. maudymosi sezoną buvo ne 79 %, kaip tai nurodyta Komisijos ataskaitoje, o 54 96.<NOTE NOTE.ID="E0007" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. atsiliepimą į ieškinį (p. 7).</P></NOTE> Skirtumas atsirado dėl klaidos perduodant duomenis tarp valstybės narės ir Komisijos tarnybų, apie kurią pastarosioms buvo pranešta, tačiau klaidos jos neištaisė. Ji priduria, kad per keletą metų dėl nacionalinių programų nustatymo tos vertės ir maudyklų kokybė labai pagerėjo.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Vertinimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>18.</NO.P><TXT>Vertinant pirmąjį kaltinimą, reikia išnagrinėti, ar valstybė narė, kaip teigia Komisija, iš tikrųjų neužtikrino, kad jos maudymosi zonos atitiktų direktyvoje nustatytas kokybės normas.</TXT></NP><NP><NO.P>19.</NO.P><TXT>Pagal nusistovėjusią teismų praktiką Teisingumo Teismas nusprendė, kad direktyvos 4 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes nares pasiekti tam tikrų rezultatų, o ne tik imtis kokių nors veiksmų, kad maudyklų kokybė atitiktų direktyvoje nustatytas privalomąsias vertes. Taigi direktyva nustato pareigą pasiekti rezultatą ir, išskyrus numatytas leidžiančias nukrypti nuostatas, neleidžia valstybėms narėms remtis ypatingomis aplinkybėmis, kad pateisintų šio įsipareigojimo neįvykdymą<NOTE NOTE.ID="E0008" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. <DATE ISO="19930714">1993 m. liepos 14 d.</DATE> Sprendimą Komisija prieš Jungtinę Karalystę (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-56/90" YEAR="1993" PAGE.ECR="I-4109">C-56/90, Rink. p. I-4109, 42-44 punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19980212">1998 m. vasario 12 d.</DATE> Sprendimą Komisija prieš Ispaniją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-92/96" YEAR="1998" PAGE.ECR="I-505">C-92/96, Rink. p. I-505, 27 ir paskesni punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19990608">1999 m. birželio 8 d.</DATE> Sprendimą Komisija prieš Vokietiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-198/97" YEAR="1999" PAGE.ECR="I-3257">C-198/97, Rink. p. I-3257, 35 punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20000525">2000 m. gegužės 25 d.</DATE> Sprendimo Komisija prieš Belgiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-307/98" YEAR="2000" PAGE.ECR="I-3933">C-307/98, Rink. p. I-3933, 48 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>20.</NO.P><TXT>Portugalijos Respublika turėjo įgyvendinti direktyvą iki <DATE ISO="19930101">1993 m. sausio 1 d.</DATE> Pati valstybė narė neneigia, kad, nepaisant per paskesnius metus pasiekto pagerėjimo, jos maudymosi zonų kokybės normos per 1998 m. maudymosi sezoną ne visiškai atitiko direktyvos priede nustatytas vertes.</TXT></NP><NP><NO.P>21.</NO.P><TXT>Portugalijos valdžios institucijos teigia, kad, nors neatitinkančių zonų vis dar yra, rezultatai kasmet gerėja, o neatitikimo apimtis mažesnė, nei nurodo Komisija. Šie argumentai daugiausia tik ginčija priekaištaujamo įsipareigojimų neįvykdymo trukmę, bet ne kaltinimo esmę.</TXT></NP><?PAGE NO="I-6774"?><NP><NO.P>22.</NO.P><TXT>Be to, įsipareigojimų neįvykdymui pateisinti nesiremiama jokiomis direktyvoje numatytomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis. Dėl sunkumo įgyvendinti direktyvos reikalavimus, ypač susijusius su vidaus maudymosi zonų kokybe, netaikoma jokia direktyvoje numatyta leidžianti nukrypti nuostata.</TXT></NP><NP><NO.P>23.</NO.P><TXT>Šie teiginiai rodo, kad valstybė narė pripažįsta, jog 1998 m. jos pažeidimai vis dar tęsėsi. Tai patvirtina, jog, priešingai nei tvirtina Portugalijos Respublika, Komisija įvykdė jai priklausantį procedūrinį reikalavimą įrodyti tariamo neįvykdymo buvimą<NOTE NOTE.ID="E0009" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. ypač <DATE ISO="19991125">1999 m. lapkričio 25 d.</DATE> Sprendimą Komisija prieš Prancūziją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-96/98" YEAR="1999" PAGE.ECR="I-8531">C-96/98, Rink. p. I-8531, 36 punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20010315">2001 m. kovo 15 d.</DATE> Sprendimą Komisija prieš Prancūziją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-147/00" YEAR="2001" PAGE.ECR="I-2387">C-147/00, Rink. p. I-2387, 27 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>24.</NO.P><TXT>Taigi, mano nuomone, nesiimdama visų būtinų priemonių, kad maudyklų kokybės normos atitiktų direktyvoje nurodytas privalomąsias vertes, Portugalijos Respublika pažeidė savo įsipareigojimus pagal direktyvos 4 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnį.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B —</NO.P><TXT>Dėl kaltinimo, susijusio su ne visų vidaus maudymosi zonų nustatymu</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šalių argumentai</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>25.</NO.P><TXT>Komisija teigia, kad Portugalijos valdžios institucijos identifikavo ne visas vidaus maudymosi zonas pagal direktyvos 1 straipsnio 2 dalį ir todėl neįvykdė įsipareigojimų pagal 4 straipsnio 1 dalį<NOTE NOTE.ID="E0010" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. ieškinį (27 punktas).</P></NOTE> Ji nurodo, kad ikiteisminės procedūros metu ji prašė Portugalijos valdžios institucijų paaiškinti skirtumą tarp identifikuotų vidaus maudymosi zonų skaičiaus ir didesnio upių paplūdimių skaičiaus, nurodyto veiklos programoje, kurią Portugalijos Respublika pateikė Komisijos institucijoms, siekdama gauti Bendrijos finansavimą.</TXT></NP><NP><NO.P>26.</NO.P><TXT>Taigi oficialaus įspėjimo rašte<NOTE NOTE.ID="E0011" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. 4 punktą.</P></NOTE> Komisija nurodė, kad 1995 m. pabaigoje Portugalijos valdžios institucijos maudymosi sezono ataskaitoje buvo identifikavusios 26 vidaus maudymosi zonas. Tuo pat metu savo upių paplūdimių eksploatacijos programoje Portugalijos Respublika nurodė 91 projektą, kuriems buvo skirtos Bendrijos lėšos. Anot<?PAGE NO="I-6775"?> Komisijos, neatitikimas tarp nustatytų vidaus maudymosi zonų skaičiaus ir upių paplūdimių skaičiaus parodo, kad buvo nevykdomi įsipareigojimai pagal direktyvą. Komisija pažymi, jog Portugalijos Respublika pripažįsta, kad upių paplūdimiams taikytini direktyvos reikalavimai. Todėl tie paplūdimiai identifikuotini laikantis direktyvos.</TXT></NP><NP><NO.P>27.</NO.P><TXT>Portugalijos valdžios institucijos teigia, kad įstatymas dėl direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę numato, jog nurodytose maudymosi zonose maudymasis aiškiai leidžiamas, kai vandens kokybė nekelia pavojaus visuomenės sveikatai. Šios zonos numatytos Komisijai nusiųstoje metinėje ataskaitoje. Tas įstatymas papildomai numato zonas, kurios nepriskirtos maudykloms, tačiau kuriose maudosi daug žmonių ir kurios bus tokioms priskirtos per sezoną gautų teigiamų rezultatų pagrindu<NOTE NOTE.ID="E0012" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Zr. tripliką (5 punktas).</P></NOTE>. Jei užfiksuoti kokybės rodikliai neatitinka direktyvoje nustatytų verčių, maudymasis yra aiškiai uždraustas. Šios zonos metinėje ataskaitoje nenurodytos.</TXT></NP><NP><NO.P>28.</NO.P><TXT>Taip, anot Portugalijos valdžios institucijų, Portugalijos Respublika vykdo sveikatos kontrolę visose maudyklose, įskaitant upių, kuriose maudosi daug žmonių, paplūdimius. Tai kriterijus, kuris neturėtų būti per griežtai taikomas. Direktyvos įgyvendinimo atžvilgiu valstybėms narėms paliekama diskrecijos teisė dėl vandenų priskyrimo maudykloms<NOTE NOTE.ID="E0013" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Zr. tripliką (9 punktas).</P></NOTE>. Anot Portugalijos Respublikos, vandenų priskyrimas maudykloms yra tolygus valdžios institucijų leidimo suteikimui ar netgi skatinimui maudytis.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Vertinimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>29.</NO.P><TXT>Siekdamas įvertinti antrąjį Komisijos kaltinimą, kuriuo priekaištaujama dėl to, kad buvo nustatytos ne visos vidaus maudymosi zonos, pirmiausia išnagrinėsiu, kaip direktyvos prasme turi būti suprantama vidaus maudymosi zonų sąvoka. Tuomet bus matyti, kad, priešingai direktyvos reikalavimams, kai kurių iš šių zonų Portugalijos Respublika nenustatė, nors jos patenka į direktyvos taikymo sritį. Valstybė narė nustatė papildomą maudymosi zonų nustatymo sąlygą, kurios nėra direktyvoje, ir taip apribojo šios įgyvendinimo sritį.</TXT></NP><NP><NO.P>30.</NO.P><TXT>Pirmiausia pažymėtina, kad pagal direktyvos 1 straipsnio 2 dalį maudymosi zona laikoma bet kokia vieta, kurioje yra maudykla. Tam, kad vandens telkinys ar jo dalis būtų priskirtas <QUOT.START ID="QS0007" REF.END="QE0007" CODE="201E"/>maudyklai<QUOT.END ID="QE0007" REF.START="QS0007" CODE="201D"/>, reikia tenkinti dvi sąlygas. Pirma, tai turi būti gėlo, tekančio ar stovinčio vandens telkiniai ar jų dalys arba jūros vandenys, išskyrus, kaip paminėta<?PAGE NO="I-6776"?> direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje, maudyklas, skirtas terapiniams tikslams, ir maudymosi baseinus. Antra, maudymasis šiuose vandenyse arba turi būti valstybių narių kompetentingų institucijų aiškiai leidžiamas, arba nebūti uždraustas, ir tradiciškai turi maudytis daug žmonių.</TXT></NP><NP><NO.P>31.</NO.P><TXT>Valstybės narės būtinai turi nustatyti maudymosi zonas, kadangi direktyva numato, jog <HT TYPE="ITALIC">visų</HT><NOTE NOTE.ID="E0014" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Direktyvos 3 straipsnio 1 dalis, kursyvu pažymėta mano.</P></NOTE> kiekvienos valstybės narės maudymosi zonų kokybės normos turi atitikti priede nurodytas privalomąsias ribines vertes. Maudyklos apibrėžimas yra aiškus ir tikslus. Diskrecijos teisę valstybėms narėms suteikia tik 1 straipsnio 2 dalies a punkto antroje ¡traukoje paminėta alternatyva, būtent <HT TYPE="ITALIC">didelis</HT> besimaudančių žmonių skaičius. Nacionaliniame akte dėl direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę Portugalijos Respublika išaiškino, kad <QUOT.START ID="QS0008" REF.END="QE0008" CODE="201E"/>didelis skaičius<QUOT.END ID="QE0008" REF.START="QS0008" CODE="201D"/> reiškia maždaug 100 besimaudančių žmonių per dieną<NOTE NOTE.ID="E0015" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. atsiliepimą į ieškinį (p. 13).</P></NOTE>. Žodis <HT TYPE="ITALIC">maždaug</HT> atspindi lankstų valstybės narės aiškinimą, o Komisija neginčija direktyvoje naudojamos sąvokos aiškinimo nacionalinėje teisėje<NOTE NOTE.ID="E0016" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Ten pat</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>32.</NO.P><TXT>Be to, direktyva reikalauja iš valstybės narės nusiųsti Komisijai metinę ataskaitą, pateikiant bandinių ėmimo rezultatus, o Komisija šių rezultatų ir jų patikrinimo pagrindu parengia suvestinę metinę ataskaitą. Jei tam tikrų maudymosi zonų valstybė narė neidentifikuoja ar nepaima bandinių, Komisija jose priežiūros nevykdo.</TXT></NP><NP><NO.P>33.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad sąvoka <QUOT.START ID="QS0009" REF.END="QE0009" CODE="201E"/>maudykla<QUOT.END ID="QE0009" REF.START="QS0009" CODE="201D"/> turi būti aiškinama remiantis direktyvos tikslais, išdėstytais jos pirmose dviejose konstatuojamosiose dalyse, kurios nurodo, kad <QUOT.START ID="QS0010" REF.END="QE0010" CODE="201E"/>norint apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą, būtina sumažinti maudyklų taršą ir apsaugoti jų vandenį nuo didesnio užterštumo<QUOT.END ID="QE0010" REF.START="QS0010" CODE="201D"/> ir kad <QUOT.START ID="QS0011" REF.END="QE0011" CODE="201E"/>stebėti maudyklų būklę yra būtina bendrosios rinkos veikimo rėmuose siekiant Bendrijos tikslų dėl gyvenimo sąlygų gerinimo, harmoningo ekonominės veiklos vystymo visoje Bendrijoje bei nuolatinės ir subalansuotos plėtros<QUOT.END ID="QE0011" REF.START="QS0011" CODE="201D"/><NOTE NOTE.ID="E0017" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. minėtą sprendimą Komisija prieš jungtinę Karalystę (33 ir paskesni punktai)</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>34.</NO.P><TXT>Šie tikslai nebūtų pasiekti, jei upių paplūdimiai, kuriuose maudytis Portugalijos valdžios institucijos nėra nei aiškiai leidusios,<?PAGE NO="I-6777"?> nei uždraudusios ir kuriuose yra maudomasi, nebūtų nustatyti kaip maudymosi zonos pagal direktyvą ir dėl to nebūtų pagal ją Komisijos prižiūrimi.</TXT></NP><NP><NO.P>35.</NO.P><TXT>Aš manau, kad Portugalijoje yra upių paplūdimių, kurie nėra nustatyti kaip vidaus maudymosi zonos, tačiau kurie vis dėlto turėtų patekti į direktyvos taikymo sritį.</TXT></NP><NP><NO.P>36.</NO.P><TXT>Anot Portugalijos valdžios institucijų, Portugalijos teisės aktai daro skirtumą tarp priskirtų ir nepriskirtų maudymosi zonų<NOTE NOTE.ID="E0018" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Żr. šios išvados 27 punktą.</P></NOTE> Priskirtos zonos nurodytos Komisijai siunčiamose metinėse ataskaitose ir jų priežiūra nekelia problemų. Tačiau to nėra dėl nepriskirtų zonų, kurios nenurodytos metinėje ataskaitoje, nebent jose maudosi daug žmonių ir per maudymosi sezoną ten surinkti rezultatai atitinka direktyvoje numatytas kokybės normas.</TXT></NP><NP><NO.P>37.</NO.P><TXT>Mano nuomone, reikia išnagrinėti, ar upių pliažai, kuriuos Portugalijos valdžios institucijos kvalifikavo kaip nepriskirtinus, patenka į maudymosi zonų sąvoką pagal direktyvos 1 straipsnio 2 dalį. Pagal sąvokos pirmą dalį šios apima tekančius vandenis, kuriuose maudytis nedraudžia nacionalinės valdžios institucijos ir kuriuose, kaip numato 1 straipsnio 2 dalies a punkto antra įtrauka, tradiciškai maudosi daug žmonių.</TXT></NP><NP><NO.P>38.</NO.P><TXT>Mano nuomone, Portugalijos valdžios institucijos įvedė naują maudymosi zonų nustatymo kriterijų, kuris nenumatytas direktyvoje, būtent - sezono rezultatai turi atitikti direktyvoje nurodytas normas. Taigi jos apribojo direktyvos įgyvendinimo sritį. Tai prieštarauja Portugalijos Respublikos įsipareigojimams pagal direktyvą, kadangi užkerta kelią jos veiksmingumui<NOTE NOTE.ID="E0019" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Dėl valstybės narės pareigos veiksmingai įgyvendinti direktyvą ypač žr. <DATE ISO="19760408">1976 m. balandžio 8 d.</DATE> Sprendimą Royer (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="48/75" YEAR="1976" PAGE.ECR="497">48/75, Rink. p. 497, 73 punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19830922">1983 m. rugsėjo 22 d.</DATE> Sprendimą Auer (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="271/82" YEAR="1983" PAGE.ECR="2727">271/82, Rink. p. 2727, 19 punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19940505">1994 m. gegužės 5 d.</DATE> Sprendimą Habermann-Betterniann (C<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-421/92" YEAR="1994" PAGE.ECR="I-1657">-421/92, Rink. p. I-1657. 24 punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20030612">2003 m. birželio 12 d.</DATE> Sprendimą Komisija prieš Prancūziją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-130/01" YEAR="2003" PAGE.ECR="I-5829">C-130/01, Rink. p. I-5829, 65 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE></TXT></NP><NP><NO.P>39.</NO.P><TXT>Remiantis direktyvos nuostatomis ir jos tikslais, vandens telkiniui, kuriame yra maudykla, neturi būti taikomas reikalavimas, kad vienerius metus jis turi atitikti direktyvoje nurodytas privalomąsias ribines vertes tam, kad jis būtų priskirtas maudyklai. Toks reikalavimas reikštų, kad kai kurie vandens<?PAGE NO="I-6778"?> telkiniai galėtų būti nustatyti kaip maudymosi zonos direktyvos prasme tik tuomet, jei per sezoną jų rezultatai buvo teigiami.</TXT></NP><NP><NO.P>40.</NO.P><TXT>Vien dėl to, kad upių paplūdimiai patenka į direktyvoje nurodytą sąvoką, Portugalijos Respublika privalo nustatyti juos kaip maudymosi zonas bei užtikrinti, kad ten būtų laikomasi privalomųjų ribinių verčių, nelaukiant, kada praeis vieneri ar net keleri metai, kol bus gauti per visą sezoną teigiami rezultatai.</TXT></NP><NP><NO.P>41.</NO.P><TXT>Upių paplūdimiai, kuriuose kasdien lankosi daug besimaudančių žmonių, pagal direktyvos 1 straipsnio sąvoką yra maudyklos. Netaikydama jiems direktyvos reikalavimų, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų.</TXT></NP><NP><NO.P>42.</NO.P><TXT>Taigi maudymosi zonoms nustatyti įtvirtindama sąlygą, kad iš upių paplūdimių, kuriuose nedraudžiama maudytis ir kuriuose tradiciškai maudosi daug žmonių, paimtų bandinių rezultatai per visą sezoną atitiktų direktyvoje nurodytąsias vertes, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, siejant kartu su 1 straipsnio 2 dalimi. Todėl išnagrinėtas kaltinimas turėtų būti priimtinas.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>C —</NO.P><TXT>Dėl kaltinimo, susijusio su minimalaus bandinių ėmimo periodiškumo, nustatyto direktyvoje, nesilaikymu</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šalių argumentai</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>43.</NO.P><TXT>Ieškinyje Komisija nurodo, kad Portugalijos Respublika nesilaikė minimalaus bandinių ėmimo periodiškumo, nustatyto direktyvos 6 straipsnio 1 ir 2 dalyje. Iš tikrųjų Komisija teigia, kad bandinių ėmimo procentas nustatytose maudymosi zonose buvo 100 %. Tačiau, kadangi maudymosi zonos buvo nepakankamai nustatytos, darytina išvada, kad tokiose periodiškumo nesilaikyta<NOTE NOTE.ID="E0020" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. ieškinį (29 punktas).</P></NOTE></TXT></NP><NP><NO.P>44.</NO.P><TXT>Portugalijos valdžios institucijos tvirtina, kad tai yra naujas argumentuotoje nuomonėje nenurodytas kaltinimas. Todėl jos neturėjo galimybės pasirengti gynybai dėl šių kaltinimų ikiteisminės procedūros stadijoje<NOTE NOTE.ID="E0021" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Żr. atsiliepimą į ieškinį (12 punktas).</P></NOTE>. Pagrįsdamos savo poziciją, jos nurodo Teisingumo Teismo praktiką, nustatančią, kad argumentuotoje nuomonėje ir ieškinyje pateikti pagrindai turi būti tapatūs, nes priešingu atveju jie nepriimtini<NOTE NOTE.ID="E0022" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Żr. <DATE ISO="20000406">2000 m. balandžio 6 d.</DATE> Sprendimą Komisija pries Prancūziją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-256/98" YEAR="2000" PAGE.ECR="I-2487">C-256/98, Rink. p. I-2487, 30 ir 31 punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="I-6779"?><NP><NO.P>45.</NO.P><TXT>Dublike Komisija tvirtina, kad kaltinimas, kuriuo priekaištaujama dėl minimalaus bandinių ėmimo periodiškumo nesilaikymo, buvo nurodytas ir oficialiame įspėjime, ir argumentuotoje nuomonėje, taigi nuo procedūros prieš Portugalijos Respubliką dėl įsipareigojimų neįvykdymo pradžios. Anot Komisijos, ginčo dalykas nebuvo pakeistas, ir todėl ji atmeta kaltinimą dėl teisių į gynybą pažeidimo.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Vertinimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>46.</NO.P><TXT>Vertinant trečiąjį kaltinimą, pirmiausia iškyla klausimas, ar Komisija laikėsi taisyklės, kad ginčo dalyko negalima keisti skirtingų proceso stadijų metu.</TXT></NP><NP><NO.P>47.</NO.P><TXT>Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ikiteisminės procedūros tikslas yra suteikti galimybę valstybei narei įvykdyti įsipareigojimus pagal Bendrijos teisės aktus ir pasinaudoti savo teise gintis nuo Komisijos pateiktų kaltinimų<NOTE NOTE.ID="E0023" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Ypač žr. <DATE ISO="20010510">2001 m. gegužės 10 d.</DATE> Sprendimą Komisija prieš Nyderlandus (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-152/98" YEAR="2001" PAGE.ECR="I-3463">C-152/98, Rink. p. I-3463, 23 punktas</REF.DOC.ECR>) ir<DATE ISO="20020115">2002 m. sausio 15 d.</DATE> Sprendimą Komisija prieš Italiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-439/99" YEAR="2002" PAGE.ECR="I-305">C-439/99, Rink. p. I-30, 10 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> Todėl ginčo dalykas apibrėžiamas vykstant ikiteisminei procedūrai ir teisminio nagrinėjimo stadijoje jo išplėsti nebegalima. Ginčo dalyko išplėtimas pareiškiant ieškinį pažeistų valstybės narės teises gintis. Štai kodėl ieškinys gali būti grindžiamas tik kaltinimais, iškeltais per ikiteisminę procedūrą<NOTE NOTE.ID="E0024" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. <DATE ISO="19840711">1984 m. liepos 11 d.</DATE> Sprendimą Komisija prieš Italiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="51/83" YEAR="1984" PAGE.ECR="2793">51/83, Rink. p. 2793. 4 punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19980611">1998 m. birželio 11 d.</DATE> Sprendimą Komisija prieš Liuksemburgą (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-206/96" YEAR="1998" PAGE.ECR="I-3401">C-206/96, Rink. p. I-3401, 13 punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19990422">1999 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendimą Komisija prieš Jungtinę Karalystę (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-340/96" YEAR="1999" PAGE.ECR="I-2023">C-340/96, Rink. p. I-2023, 36 punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19990921">1999 m. rugsėjo 21 d.</DATE> Sprendimą Komisija prieš Airiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-392/96" YEAR="1999" PAGE.ECR="I-5901">C-392/96, Rink. p. I-5901, 51 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>48.</NO.P><TXT>Primenu tai, kad vykstant procesui būtina išlaikyti tapatų kaltinimų dalyką tam, kad būtų užtikrintas rungtyniavimo principo laikymasis, taip pat suteikta galimybė valstybei narei gintis. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad šio tikslo įgyvendinimas -<QUOT.START ID="QS0012" REF.END="QE0012" CODE="201E"/>esminė Sutartimi siekiama garantija, kurios laikymasis yra pagrindinis proceso pagal 169 straipsnį procedūrinis reikalavimas<QUOT.END ID="QE0012" REF.START="QS0012" CODE="201D"/><NOTE NOTE.ID="E0025" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. <DATE ISO="19830208">1983 m. vasario 8 d.</DATE> Sprendimą Komisija prieš Jungtinę Karalystę (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="124/81" YEAR="1983" PAGE.ECR="203">124/81, Rink. p. 203, 6 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE></TXT></NP><NP><NO.P>49.</NO.P><TXT>Tačiau Teisingumo Teismas yra apribojęs reikalavimą, kad kaltinimai būtų tapatūs, nustatydamas, jog jis <QUOT.START ID="QS0013" REF.END="QE0013" CODE="201E"/>nereiškia, kad kiekvienu atveju oficialiame įspėjime nurodyti kaltinimai, argumentuotos nuomonės rezoliucinė dalis ir ieškinio reikalavimai privalo būti visiškai tokie patys, jeigu ginčo dalykas nėra išplėstas arba pakeistas, tačiau paprasčiausiai susiaurintas<QUOT.END ID="QE0013" REF.START="QS0013" CODE="201D"/><NOTE NOTE.ID="E0026" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. <DATE ISO="19980929">1998 m. rugsėjo 29 d.</DATE> Sprendimą Komisija prieš Vokietiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-191/95" YEAR="1998" PAGE.ECR="I-5449">C-191/95, Rink. p. I-5449, 56 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="I-6780"?><NP><NO.P>50.</NO.P><TXT>Šioje byloje Komisija negali būti apkaltinta ieškinyje išplėtusi ginčo dalyką, palyginti su ikiteisminės procedūros dalyku.</TXT></NP><NP><NO.P>51.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų būta smulkių šio kaltinimo pakeitimų skirtingose ikiteisminės procedūros ir teisminio nagrinėjimo stadijose. Oficialiame įspėjime ir argumentuotoje nuomonėje Komisija nurodė minimalaus bandinių ėmimo iš nustatytų maudymosi zonų periodiškumo nesilaikymą<NOTE NOTE.ID="E0027" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Żr. ieškinį (oficialaus įspėjimo I priedo 2 punktas).</P></NOTE>. Vėliau ji tvirtino, kad bandinių paėmimo pareigos neįvykdymas susijęs su upių paplūdimiais, kurie nenustatyti kaip vidaus maudyklos<NOTE NOTE.ID="E0028" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Zr. ieškinį (29 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>52.</NO.P><TXT>Vis dėlto aš manau, kad šis smulkus pakeitimas nekeičia dalyko esmės. Ginčo dalykas tuo nebuvo pakeistas, ir teisės į gynybą nepažeistos.</TXT></NP><NP><NO.P>53.</NO.P><TXT>Kaltinimas, kuriuo priekaištaujama dėl minimalaus bandinių ėmimo periodiškumo nesilaikymo, yra savaime susijęs su pirmesnių Komisijos pareikštu kaltinimu, kuriuo priekaištaujama dėl ne visų vidaus maudymosi zonų nustatymo. Šiuo kaltinimu Komisija priekaištauja valstybei narei, kad ji netaikė direktyvos ir nesilaikė joje nustatytų įsipareigojimų, susijusių su tam tikromis maudymosi zonomis, pavyzdžiui, nepaėmė bandinių, kaip reikalauja bei nurodo direktyva.</TXT></NP><NP><NO.P>54.</NO.P><TXT>Pareiga imti bandinius yra direktyvos 6 straipsnyje numatyta priemonė, skirta prižiūrėti bei užtikrinti maudyklų kokybės atitikimą direktyvos priede išdėstytoms kokybės normoms. Ši pareiga yra absoliuti, ir direktyva nenumato jokių leidžiančių nukrypti nuostatų. Taigi visos valstybės narės privalo laikytis šios pareigos visų savo maudyklų atžvilgiu.</TXT></NP><NP><NO.P>55.</NO.P><TXT>Taigi, jeigu valstybė narė neidentifikuoja kai kurių savo vandens telkinių, kaip maudyklų, pagal direktyvą, labai tikėtina, kad taip pat nepaėmė ir pagal ją reikalaujamų bandinių. Šioje byloje Portugalijos Respublika neidentifikavo kai kurių savo maudyklų, netaikė joms direktyvos ir nepaėmė iš jų bandinių.</TXT></NP><NP><NO.P>56.</NO.P><TXT>Mano nuomone, kaltinimas, kuriuo priekaištaujama dėl minimalaus bandinių ėmimo iš nenustatytų maudymosi zonų periodiškumo nesilaikymo, yra logiška ir tiesioginė pirmesnio Komisijos kaltinimo, kuriuo priekaištaujama, kad valstybė narė nenustatė maudymosi zonų pagal direktyvą ir dėl to netaikė jos reikalavimų toms zonoms, pasekmė.</TXT></NP><?PAGE NO="I-6781"?><NP><NO.P>57.</NO.P><TXT>Taigi šioje byloje jokių padarinių teisių į gynybą laikymosi atžvilgiu nėra. Portugalijos Respublika dėl direktyvos reikalavimų, pavyzdžiui, pareigos paimti bandinius iš nenustatytų maudymosi zonų, laikymosi jau turėjo galimybę gintis ikiteisminėje procedūroje ir teisminio nagrinėjimo metu, stengdamasi paneigti jai pateiktą kaltinimą dėl to, kad nenustatė maudymosi zonų. Taigi, mano nuomone, reikalaujamų procesinių garantijų, būtent - ginčo dalyko tapatumo ir teisių į gynybą - šioje byloje buvo laikytasi.</TXT></NP><NP><NO.P>58.</NO.P><TXT>Komisijos kaltinimas yra priimtinas. Nesant pagrįstų prieštaravimų iš valstybės narės pusės, šis kaltinimas pagrįstas.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>IV —</NO.P><TXT>Išvada</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>59.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui priimti šį sprendimą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0014" REF.END="QE0014" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>Portugalijos Respublika, nesiimdama visų būtinų priemonių, kad maudyklų vandens kokybės parametrai atitiktų vertes, nustatytas <DATE ISO="19751208">1975 m. gruodžio 8 d.</DATE> Tarybos direktyvos Nr. 76/160/EEB dėl maudyklų kokybės 3 straipsnyje, nustatydama ne visas Portugalijos vidaus maudymosi zonas ir nesilaikydama minimalaus bandinių ėmimo periodiškumo, neįvykdė įsipareigojimų pagal direktyvos 4 straipsnio 1 dalį bei 3 straipsnį, priedą ir 1 straipsnio 2 dalį, taip pat 6 straipsnio 1 ir 2 dalį.</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.<QUOT.END ID="QE0014" REF.START="QS0014" CODE="201D"/></TXT></NP></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>