<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2026-03-202603C112202404770-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0477-24-202508450-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="15/10/2025 15:29:52" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="M2eZ44SBz2nK3V4MMKY5zlrEEqdhcnP+Yw58gr3ZLLs4EOqWWJSR+hKI5MIMKwIxKCjJxlZaDcDMh5sy74cH+5ccJxoiACglewqBrwwtmUaDS8yRGahgYIVlrbJROxrnTmCIC6SQjQ4SQ8OGIrJKDnXTtcUX4eIy5Og+/kUyoPs=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="10, 3, 0, 1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Tag"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="34042d9e-5a36-46e8-9c3a-159791940ca4" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0477" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2024" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 10-09-25 09:38:53" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2025-10-08T12:37:11Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="e64a3b3b4005408bae3b27ab190669a3" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0477" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId25" style="first"/>
      <div id="rId21" style="even">Generalinio advokato R. Norkaus išvada – Byla C‑477/24</div>
      <div id="rId22" style="default">Deldwyn</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      RIMVYDO NORKAUS IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2025 m. rugsėjo 25 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑477/24 (Deldwyn) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">i</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Minister for Justice
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      I.T.
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Court of Appeal (Apeliacinis teismas, Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Sąjungos pilietybė – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – Direktyva 2004/38/EB – Išvestinė teisė gyventi šalyje – Sąjungos piliečio šeimos narių teisė gyventi šalyje – Sąjungos piliečio ir trečiosios šalies piliečio santuoka – Trečiosios šalies piliečio teisės gyventi šalyje išsaugojimas nutraukus santuoką – Sąjungos pilietis, nebevykdantis veiklos santuokos nutraukimo momentu – 7 straipsnio 3 dalies b punktas – „Daugiau kaip vienų metų“ laikotarpio skaičiavimas – Vieno tęstinio laikotarpio reikalavimas arba galimybė kaupti darbo laikotarpius per kelerius metus – Sąvoka „tinkamai užregistruotas bedarbis ne savo noru“ – Teisė susipažinti su byla, kurioje nurodyti Sąjungos piliečio darbo ir socialinių išmokų gavimo laikotarpiai“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-2">
      
        <br/>
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">2</a>
</span>) buvo pateiktas apeliacinėje byloje, kurioje nagrinėjamas Minister for Justice (teisingumo ministras, Airija; toliau – ministras) ir I. T. (toliau – pareiškėjas), ne EEE piliečio ir buvusio Sąjungos pilietės sutuoktinio (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">3</a>
</span>), ginčas dėl ministro atsisakymo leisti pareiškėjui išsaugoti leidimo gyventi šalyje kortelę, kurią turėdamas jis būtų galėjęs neribotą laiką likti Airijoje. Pareiškėjui buvo pranešta, be kita ko, kad jo teisė gyventi šalyje priklauso nuo to, ar jo buvusi sutuoktinė toliau naudojasi ES sutartyje numatytomis teisėmis Airijoje, ir kad jis nepateikė įrodymų apie jos veiklą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">4</a>
</span>) toje valstybėje narėje tuo metu, kai buvo iškelta santuokos nutraukimo byla.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymu priimti prejudicinį sprendimą jį pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2004/38/EB (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">5</a>
</span>) 7 straipsnio 3 dalies b punkte vartojama sąvoka „vien[us] metus“ reiškia, kad reikalaujama, jog šie metai būtų vienas tęstinis laikotarpis, ar vienų metų laikotarpis gali būti sudarytas iš trumpesnių per kelerius metus išsidėsčiusių darbo laikotarpių. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar tai, kad pareiškėjo buvusi sutuoktinė Airijoje gavo bedarbio pašalpą, reiškia, kad ji buvo „tinkamai užregistruot[a] bedarb[ė] ne savo noru“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar ministras privalo leisti pareiškėjui susipažinti su byla, kuria remiantis atsisakyta patenkinti jo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi šalyje ir kurioje, be kita ko, nurodyti jo buvusios sutuoktinės darbo ir socialinių išmokų gavimo laikotarpiai, ir, jeigu taip, tai kokiomis sąlygomis ministras jam privalo leisti su ja susipažinti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2004/38 7 straipsnyje „Teisė gyventi šalyje ilgiau kaip tris mėnesius“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-17" title="page-3">
      „1. Visi Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės šalyje [teritorijoje] ilgiau kaip tris mėnesius, jei jie:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-18" title="page-4">
      a) yra darbuotojai ar savarankiškai dirbantieji priimančiojoje valstybėje narėje, arba
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-19" title="page-4">
      b) turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams, kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai ir turi visavertį sveikatos draudimą priimančiojoje valstybėje narėje, arba
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-20" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-4">
      2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta gyvenimo šalyje teisė taikoma šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai, lydintiems ar vykstantiems kartu su Sąjungos piliečiu priimančiojoje valstybėje narėje, jei toks Sąjungos pilietis atitinka 1 dalies a, b arba c punkto reikalavimus.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-22" title="page-4">
      3. Taikant šio straipsnio 1 dalies a punktą, Sąjungos pilietis, kuris nebėra darbuotojas ar savarankiškai dirbantysis, išlaiko darbuotojo ar savarankiškai dirbančiojo statusą tokiais atvejais:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-23" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-24" title="page-4">
      b) asmuo yra tinkamai užregistruotas bedarbis ne savo noru po to, kai išdirbo daugiau kaip vien[us] metus ir yra užregistruotas kaip ieškantis darbo atitinkamame įdarbinimo biure;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-25" title="page-4">
      c) asmuo yra tinkamai užregistruotas bedarbis ne savo noru po to, kai dirbo pagal terminuotą darbo sutartį trumpiau kaip vien[us] metus arba tapo bedarbiu ne savo noru per pirmuosius dvylika mėnesių ir yra užregistruotas kaip ieškantis darbo atitinkamame įdarbinimo biure. Tokiu atveju darbuotojo statusas išsaugomas ne trumpiau kaip šešis mėnesius;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-26" title="page-4">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 13 straipsnyje „Gyvenimo šalyje teisės išlikimas šeimos nariams skyrybų [santuokos nutraukimo], santuokos anuliavimo ar registruotos partnerystės nutraukimo atvejais“ įtvirtinta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-28" title="page-4">
      „&lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-29" title="page-4">
      2. Nepažeidžiant antros pastraipos, Sąjungos piliečio išsiskyrimas [santuokos nutraukimas] &lt;…&gt; neturi įtakos jo šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, [teisei gyventi šalyje,] jei:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-30" title="page-4">
      a) iki skyrybų [santuokos nutraukimo] &lt;…&gt; proceso pradžios santuoka &lt;…&gt; truko ne trumpiau kaip trejus metus, įskaitant vien[us] metus priimančiojoje valstybėje narėje arba
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-32" title="page-5">
      Prieš įgydami nuolatinio gyvenimo teisę atitinkami asmenys turi įrodyti, kad yra darbuotojai arba savarankiškai dirbantieji arba kad jie turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams, kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai ir priimančio[jo]je valstybėje narėje turi visavertį sveikatos draudimą arba kad jie yra priimančiojoje valstybėje narėje jau sukurtos šiuos reikalavimus atitinkančio asmens šeimos nariai. „Pakankami ištekliai“ – tai 8 straipsnio 4 dalyje apibrėžti ištekliai.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-5">
      Tokie šeimos nariai išlaiko savo teisę gyventi šalyje išskirtinai asmeniškai.
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 14 straipsnyje „Teisės gyventi šalyje išlaikymas“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-35" title="page-5">
      „&lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-36" title="page-5">
      2. Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai 7, 12 ir 13 straipsniuose numatytą teisę gyventi šalyje [turi] tol, kol jie atitinka ten nustatytus reikalavimus.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-37" title="page-5">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Airijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 2004/38 į Airijos teisę perkelta S.I. Nr. 548/2015 – European Communities (Free Movement of Persons) Regulations 2015 (2015 m. taisyklės dėl laisvo asmenų judėjimo Europos Bendrijose; toliau – Taisyklės) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">6</a>
</span>). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad nėra esminio skirtumo tarp Taisyklių 6 taisyklės 3 dalies c punkto ir Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje nagrinėjamas ginčas ir prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pareiškėjas yra ne EEE pilietis. 2002 m. spalio mėn. jis atvyko į Airiją pagal studento vizą. 2009 m. liepos mėn. pareiškėjas Airijoje susituokė su Sąjungos piliete ir pateikė prašymą pagal Direktyvą 2004/38 ir Taisykles išduoti leidimą gyventi toje šalyje, remdamasis tuo, kad yra Sąjungos pilietės sutuoktinis. 2010 m. vasario mėn. šis prašymas buvo atmestas. 2011 m. liepos 17 d. pareiškėjas pateikė dar vieną prašymą, bet jis 2012 m. vasario 9 d. buvo atmestas. Abiem atvejais prašymo atmetimo priežastis buvo ta, kad pateikus užklausas Sąjungos pilietės darbdaviui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">7</a>
</span>) paaiškėjo, jog prašymo vertinimo metu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">8</a>
</span>) pas prašyme nurodytą darbdavį ji nebedirbo. 2013 m. kovo mėn. pareiškėjas pateikė trečią prašymą išduoti leidimą gyventi Airijoje. Šį kartą leidimas gyventi šalyje buvo išduotas penkeriems metams iki 2018 m. rugsėjo mėn. Jau po šio leidimo išdavimo, 2014 m. birželio mėn., buvo pradėtas pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo procesas. 2014 m. liepos mėn. Sąjungos pilietės kilmės šalyje buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Santuoka truko penkerius metus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Po santuokos nutraukimo pareiškėjo leidimas gyventi Airijoje nebuvo panaikintas, ir jis toliau dirbo šioje šalyje. Jo buvusi sutuoktinė ir toliau gyveno Airijoje (nors ir su galimais nebuvimo laikotarpiais, kai grįždavo į savo kilmės šalį).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2018 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjas siekė išsaugoti leidimą gyventi šalyje asmeniškai, remdamasis Taisyklių 10 taisyklės 2 dalimi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">9</a>
</span>), kurioje nustatyta, kad esant tam tikroms aplinkybėms, kai santuoka truko trejus ar daugiau metų, įskaitant bent vienus metus Airijoje, santuokos nutraukimo atveju teisė gyventi šalyje išsaugoma. Šis prašymas buvo atmestas 2019 m. spalio mėn., remiantis tuo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl jo buvusios sutuoktinės darbo Airijoje arba turimų pakankamų išteklių tuo metu, kai buvo pradėtas santuokos nutraukimo procesas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">10</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2019 m. spalio 17 d. pareiškėjas kreipėsi dėl sprendimo atmesti jo prašymą peržiūros ir paprašė pateikti iš Department of Employment Affairs and Social Protection (Užimtumo reikalų ir socialinės apsaugos departamentas, Airija; toliau – DEASP) gautos informacijos kopiją. Pareiškėjas nurodė, kad su buvusia sutuoktine nepalaiko nuolatinių santykių, tačiau jo advokatai raštu kreipėsi į ją ir paprašė padėti gauti informaciją apie jos veiklą Airijoje ministro nurodytais laikotarpiais, ir pakartojo prielaidą, kad bent jau dalį to laikotarpio ji gavo socialines išmokas. Pareiškėjas nurodė, kad be buvusios sutuoktinės pagalbos ir jai nebendradarbiaujant neturėjo galimybės patikrinti prielaidos, kad ji tuo laikotarpiu gavo socialines išmokas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2021 m. lapkričio 22 d. ministras priėmė galutinį sprendimą, kuriuo patvirtino sprendimą atmesti prašymą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">11</a>
</span>). Šis sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad byloje nebuvo informacijos apie Sąjungos pilietės išėjimo iš ankstesnės darbovietės aplinkybes, taigi ir apie tai, ar ji išėjo savo noru. Be to, byloje nebuvo jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad ji dirbo daugiau kaip vienus metus arba kad iki registracijos DEASP buvo sudariusi terminuotą sutartį trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui. Ministro pozicija buvo grindžiama tuo, kad Sąjungos pilietė 2013 m. dirbo 37 savaites, o 2014 m. – 2 savaites. Sprendime atmesti prašymą buvo nurodyta, kad Sąjungos pilietė „2014 m., t. y. metais, kai buvo pradėtas ir baigtas santuokos nutraukimo procesas, nesinaudojo ES sutartyje nustatytomis teisėmis kaip bedarbė ne savo noru, nes iki nedarbo laikotarpio nebuvo dirbusi dvylika mėnesių“. Galutiniame sprendime taip pat buvo nurodyta, kad nors Sąjungos pilietė 2014 m. gavo išmokas, ministrui nėra privalomas joks DEASP sprendimas, o tolesnis socialinės apsaugos išmokų mokėjimas Sąjungos pilietei nėra lemiamas ministrui sprendžiant ES sutartyje nustatytų teisių klausimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tvirtina, kad ministro protokoliniame sprendime nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo nagrinėjamas klausimas, ar Sąjungos pilietė, gyvendama Airijoje iki 2013 m. rugsėjo mėn., kai ji pirmą kartą gavo bedarbio pašalpą, galėjo dirbti ilgiau nei vienus metus. Į šiuos ankstesnius veiklos laikotarpius nebuvo atsižvelgta nustatant, ar Sąjungos pilietė santuokos nutraukimo proceso pradžios dieną Airijoje naudojosi ES sutartyje nustatytomis teisėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pareiškėjas apskundė ministro sprendimą High Court (Aukštasis teismas, Airija). 2023 m. vasario 1 d. sprendimu High Court (Aukštasis teismas) šį sprendimą panaikino. Šis teismas nurodė, kad ministras daugiausia dėmesio skyrė Sąjungos pilietės užimtumui laikotarpiu prieš pat jos kreipimąsi dėl bedarbio pašalpos ir 12 mėnesių laikotarpiu iki santuokos nutraukimo proceso pradžios. Tačiau ministras neatsižvelgė į Sąjungos pilietės užimtumo arba gyventojo statusą 2009–2012 m., nors pareiškėjas tuo rėmėsi. High Court (Aukštasis teismas) nusprendė, kad nei Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte, nei Taisyklių 6 taisyklės 3 dalies c punkto ii papunktyje darbuotojo statuso išsaugojimas nesiejamas su sąlyga, kad Sąjungos darbuotojas įrodytų, jog dirbo 12 mėnesių nepertraukiamai ir prieš pat užregistravimą kaip bedarbio ne savo noru, tam, kad išsaugotų teisę gyventi šalyje pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalį. Be to, High Court (Aukštasis teismas) manė, kad neatskleidus pareiškėjui duomenų apie jo buvusios sutuoktinės įmokas už 2009, 2010, 2011 ir 2012 m. su tam tikra pašalinta informacija ar kita atitinkama forma, jeigu jie buvo iš DEASP gautoje ir ministrui susipažinti pateiktoje medžiagoje, arba jų skaidriai neišnagrinėjus per sprendimo priėmimo procesą, buvo pakenkta teisingam procesui esant tokioms aplinkybėms, kai ministras buvo informuotas apie tai, kad pareiškėjas tvirtino, jog jo buvusi sutuoktinė tais metais dirbo, ir pateikė tam tikrus tai patvirtinančius įrodymus, tačiau jai nebendradarbiaujant neturėjo galimybės gauti papildomos informacijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ministras apskundė High Court (Aukštasis teismas) sprendimą Court of Appeal (Apeliacinis teismas, Airija). Atsižvelgdamas į tai, kad norint išnagrinėti apeliacinį skundą reikia aiškinti Sąjungos teisę, Court of Appeal (Apeliacinis teismas) sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-49" title="page-8">
      „1. a) Ar Direktyvos [2004/38] 7 straipsnio 3 dalies b punkte vartojama frazė „vieni metai“ reiškia arba reikalauja, kad atitinkami metai būtų vienas tęstinis laikotarpis?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-50" title="page-8">
      1. b) Jei atsakymas į a dalį būtų neigiamas, ar dėl to, kad darbo laikotarpiai, sudarantys atitinkamus metus, galėtų būti sukaupti ar susumuoti per ketverius ar penkerius metus, Sąjungos piliečiui netaikomas [Direktyvos 2004/38] 7 straipsnio 3 dalies b punktas?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-51" title="page-8">
      2. Ar tai, kad Sąjungos pilietis iš Airijos [DEASP] gaudavo [bedarbio] pašalpą, reiškia, kad jis Airijoje yra „tinkamai užregistruotas bedarbis ne savo noru“, kaip tai suprantama pagal [Direktyvos 2004/38] 7 straipsnio 3 dalies b punktą?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-52" title="page-8">
      3. Ar pagal bendrąjį Sąjungos teisės principą, atspindintį Chartijos 41 straipsnį, arba pagal [Direktyvą 2004/38], aiškinamą pagal šį bendrąjį principą, [ministras] privalo pateikti savo bylos medžiagą pareiškėjui (jei reikia, su atitinkamai pašalinta informacija):
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-53" title="page-8">
      a) prieš priimdamas sprendimą dėl teisės gyventi šalyje arba leidimo gyventi šalyje kortelės išlaikymo pagal [Direktyvos 2004/38] 14 straipsnį, siejamą su [tos] direktyvos 13 straipsniu ir (arba) 7 straipsnio 3 dalimi, ir (arba)
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-54" title="page-8">
      b) kai pareiškėjas siekia užginčyti tokį sprendimą teismine tvarka?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pareiškėjas, Vokietijos vyriausybė, Airija ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas. Šioje išvadoje, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo prašymą, išnagrinėsiu pirmąjį ir antrąjį Court of Appeal (Apeliacinis teismas) pateiktus klausimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirminės pastabos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2004/38 tikslas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">12</a>
</span>) – supaprastinti naudojimąsi teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, kuri pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį tiesiogiai suteikiama Sąjungos piliečiams (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">13</a>
</span>). Dėl to pagal Direktyvą 2004/38 visiems ne valstybių narių piliečiams, kurie yra Sąjungos piliečio šeimos nariai, kaip tai suprantama pagal tos direktyvos 2 straipsnio 2 dalį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">14</a>
</span>), ir kurie lydi Sąjungos pilietį arba pas jį atvyksta į valstybę narę, kurios pilietis jis nėra (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">15</a>
</span>), suteikiamos teisės įvažiuoti į priimančiąją valstybę narę ir joje apsigyventi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">16</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2004/38 7 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai turi teisę gyventi priimančiojoje valstybėje narėje ilgiau kaip tris mėnesius (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">17</a>
</span>), taigi jie dar neturi teisės nuolat gyventi šalyje pagal Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 1 dalį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">18</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta, kad tokią teisę gyventi šalyje turi visi Sąjungos piliečiai, jeigu jie yra pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbantys asmenys priimančiojoje valstybėje narėje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">19</a>
</span>). Pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalies b punktą Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi priimančiojoje valstybėje narėje nevykdydami ekonominės veiklos, jeigu jie sau ir savo šeimos nariams turi visavertį sveikatos draudimą toje valstybėje narėje ir pakankamai išteklių, kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta šios valstybės narės socialinės paramos sistemai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">20</a>
</span>). 7 straipsnio 1 dalies c punkte taip pat numatyta teisė gyventi šalyje, suteikiama studentams esant tam tikroms sąlygoms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 2 dalį Sąjungos piliečio šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, lydintiems ar vykstantiems kartu su Sąjungos piliečiu priimančiojoje valstybėje narėje, suteikiama teisė joje gyventi, jeigu Sąjungos pilietis atitinka, be kita ko, šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies a, b arba c punkto reikalavimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">21</a>
</span>). Pagal Direktyvos 2004/38 14 straipsnio 2 dalį Sąjungos piliečio šeimos narių teisė gyventi priimančiojoje valstybėje narėje, be kita ko, remiantis šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalimi, išlieka tik tol, kol Sąjungos pilietis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">22</a>
</span>) atitinka šioje nuostatoje įtvirtintus reikalavimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">23</a>
</span>). Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Direktyvą 2004/38, įskaitant jos 7 straipsnį, šeimos nariams suteikiamos teisės yra ne savarankiškos, bet išvestinės teisės, įgyjamos Sąjungos piliečiui įgyvendinant judėjimo laisvę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">24</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, taikant šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies a punktą, Sąjungos pilietis, kuris priimančiojoje valstybėje narėje nebėra darbuotojas ar savarankiškai dirbantysis, vis dėlto išlaiko darbuotojo ar savarankiškai dirbančiojo statusą esant tam tikroms aplinkybėms (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">25</a>
</span>). Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalyje nustatytas šio statuso išlaikymo sąlygų laipsniškumas, kuris priklauso, pirma, nuo priežasties, dėl kurios Sąjungos pilietis negali dirbti, ir, antra, nuo pradinės jo veiklos vykdymo priimančiojoje valstybėje narėje trukmės. Šiuo atžvilgiu darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statuso išsaugojimo sąlygos skiriasi, nelygu, ar šis laikotarpis yra ilgesnis, ar trumpesnis nei vieni metai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">26</a>
</span>). Taigi Sąjungos pilietis, kuris priimančiojoje valstybėje narėje buvo darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, išsaugo darbuotojo statusą neribotą laiką, jeigu jis: i) laikinai negali dirbti dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">27</a>
</span>); ii) iki tol, kol tapo bedarbis ne savo noru, išdirbo kaip darbuotojas ar savarankiškai dirbantis asmuo priimančiojoje valstybėje narėje daugiau kaip vienus metus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">28</a>
</span>); arba iii) mokosi profesijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">29</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">O pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies c punktą Sąjungos pilietis, kuris prieš tapdamas bedarbiu ne savo noru dirbo kaip darbuotojas arba savarankiškai dirbantysis priimančiojoje valstybėje narėje trumpiau kaip vienus metus, išsaugo darbuotojo statusą tik tokį laikotarpį, kurį gali nustatyti ta valstybė narė, su sąlyga, kad jis yra ne trumpesnis kaip šeši mėnesiai. Sprendime Tarola Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sąjungos pilietis, prieš tapdamas bedarbiu ne savo noru dvi savaites vykdęs veiklą priimančiojoje valstybėje narėje, išsaugoja šį statusą. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Sąjungos piliečio nedarbo priežastys pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">30</a>
</span>) ir 7 straipsnio 3 dalies c punktą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">31</a>
</span>) turi nuo jo nepriklausyti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos piliečio šeimos nariai, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, neturi savarankiškos teisės gyventi šalyje pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnį, o tik išvestines teises, įgyjamas Sąjungos piliečiui įgyvendinant judėjimo laisvę, Direktyvoje 2004/38 nustatytos teisinės apsaugos priemonės, kuriomis tam tikrais atvejais siekiama apsaugoti Sąjungos piliečio šeimos narius (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">32</a>
</span>). Šiuo atžvilgiu pagal Direktyvos 2004/38 13 straipsnio 2 dalies a punktą užtikrinama, kad santuokos nutraukimo atveju Sąjungos piliečio sutuoktinis, kuris yra trečiosios šalies pilietis, gali išsaugoti teisę gyventi priimančiojoje valstybėje narėje asmeniškai, o ne kaip išvestinę teisę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">33</a>
</span>). Asmeninei teisei taikoma sąlyga, kad iki santuokos nutraukimo proceso pradžios santuoka turi trukti ne trumpiau kaip trejus metus, įskaitant vienus metus priimančiojoje valstybėje narėje. Iš prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas atitinka šias sąlygas. Be to, prieš įgydamas teisę nuolat gyventi šalyje, suinteresuotasis asmuo turi atitikti Direktyvos 2004/38 13 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas, t. y. jis turi įrodyti, kad arba yra darbuotojas, arba turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams, kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai, ir šioje valstybėje narėje turi visavertį sveikatos draudimą arba minėtoje valstybėje narėje jis yra jau sukurtos šiuos reikalavimus atitinkančio asmens šeimos narys. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad šios sąlygos atitinka tas, kurios nustatytos Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose ir kurias patys Sąjungos piliečiai turi patenkinti, kad galėtų pasinaudoti teise laikinai gyventi priimančiosios valstybės narės teritorijoje ilgiau nei tris mėnesius (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">34</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi pareiškėjas turi įrodyti, ar turėjo teisę gyventi Airijoje tuo metu, kai buvo pradėtas santuokos nutraukimo procesas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas remiasi savo buvusios sutuoktinės, Sąjungos pilietės, teise gyventi šalyje, jo teisė priklauso nuo to, ar sutuoktinė tuo metu turėjo tokią teisę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">35</a>
</span>). Būtent dėl šių sąlygų ir kilo pagrindinėje byloje nagrinėjamas ginčas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">36</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ypač iš Direktyvos 2004/38 10 konstatuojamosios dalies matyti, kad šios direktyvos 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais visų pirma siekiama, kad Sąjungos pilietis ir jo šeimos nariai netaptų nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">37</a>
</span>). Tokia rizika gali kilti, nes pagal Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 1 dalį Sąjungos pilietis gali reikalauti, kad jam būtų sudarytos vienodos sąlygos su priimančiosios valstybės narės piliečiais Sutarties taikymo srityje, jeigu jo gyvenimas priimančiosios valstybės narės teritorijoje atitinka Direktyvos 2004/38 reikalavimus. Šia nuostata taip pat gali pasinaudoti šeimos nariai, kurie nėra priimančiosios valstybės narės piliečiai ir kurie turi teisę gyventi šalyje. Taigi, atsižvelgdamas į Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nukrypti leidžiančią nuostatą, Sąjungos pilietis gali reikalauti vienodos teisės į socialinę paramą pagal Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 1 dalį kaip ir priimančiosios valstybės narės piliečiai, jeigu jo gyvenimas tos valstybės narės teritorijoje atitinka Direktyvos 2004/38 reikalavimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">38</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmasis klausimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmuoju klausimu, kuris susideda iš dviejų dalių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">39</a>
</span>), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte vartojama sąvoka „daugiau kaip vien[us] metus“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">40</a>
</span>) reiškia vieną tęstinį ekonominės veiklos vykdymo laikotarpį, ar ji gali reikšti per ketverius ar penkerius metus susumuotus skirtingus arba atskirus tokios veiklos laikotarpius.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pareiškėjo nuomone, nėra jokio pagrindo manyti, kad Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte vartojama sąvoka „daugiau kaip vien[us] metus“ reiškia vieną tęstinį laikotarpį. Ji gali reikšti „susumuotus trumpesnius nei vienų metų laikotarpius“. Airija ir Vokietijos vyriausybė mano, kad ši sąvoka reiškia vieną tęstinį vienų metų laikotarpį. Komisijos požiūris ne toks vienareikšmis. Ji mano, kad ši sąvoka iš esmės reiškia ekonominės veiklos laikotarpį, kuriam būdingas tam tikras ryšys su priimančiosios valstybės narės ekonominiu gyvenimu, o tai reiškia bent tam tikrą minimalų ekonominės veiklos tęstinumą šioje valstybėje. Be to, ji reiškia, kad Sąjungos darbuotojas, mokėdamas mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, faktiškai prisideda prie priimančiosios valstybės narės finansų. Dėl tęstinumo reikalavimo negalima atmesti dviejų ar daugiau priimančiojoje valstybėje narėje realiai ir veiksmingai dirbtų laikotarpių, kurių bendra trukmė viršija vienus metus, remiantis tuo, kad asmuo šiais laikotarpiais dirbo pagal paeiliui sudarytas darbo sutartis su skirtingais darbdaviais, įskaitant atvejus, kai tarp tokio darbo laikotarpių gali būti pertraukų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pažymėtina, kad Direktyvoje 2004/38 neapibrėžta, ką reiškia jos 7 straipsnio 3 dalies b punkte (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">41</a>
</span>) vartojama sąvoka „daugiau kaip vien[us] metus“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">42</a>
</span>). Be to, aiškinant šios sąvokos skirtingas kalbines versijas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">43</a>
</span>) vien pažodžiui, negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar ji reiškia vieną tęstinį arba nepertraukiamą daugiau kaip vienų metų laikotarpį, ar bendrą daugiau kaip vienų metų laikotarpį, sudarytą iš dviejų ar daugiau atskirų laikotarpių, kurių kiekvienas yra trumpesnis nei vieni metai. Šis ne visiškai aiškus reglamentavimas skiriasi nuo kitų Sąjungos teisės aktų dėl laisvo asmenų judėjimo ir apsigyvenimo, kuriuose Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai nurodė tam tikrą nepertraukiamą arba tęstinį laikotarpį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">44</a>
</span>). Galbūt dar labiau stebina tai, kad pačiuose Direktyvos 2004/38 16 ir 17 straipsniuose, kalbant apie teisę nuolat gyventi šalyje, nurodyti ištisiniai gyvenimo priimančiojoje valstybėje narėje laikotarpiai. Taigi, pavyzdžiui, Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Sąjungos piliečiai, kurie priimančiojoje valstybėje narėje legaliai gyveno ištisinį penkerių metų laikotarpį, turi nuolatinio gyvenimo joje teisę“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">45</a>
</span>). Be to, siekiant sušvelninti griežtą ir nedviprasmišką šios nuostatos formuluotę, Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad gyvenimo šalyje tęstinumas nenutrūksta susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kaip antai „dėl trumpalaikių išvykų, ne ilgesnių kaip šeši mėnesiai per metus“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-47" href="#t-47">46</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai, nei teigia Airija, nemanau, kad Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkto tekstas „yra aiškus iš pirmo žvilgsnio“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-48" href="#t-48">47</a>
</span>). Taigi aiškinant šią nuostatą būtina atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į jos kontekstą ir reglamentavimo, kurio dalis ji yra, bendrą sistemą ir ja siekiamus tikslus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-49" href="#t-49">48</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl konteksto ir bendros sistemos pirmiausia svarbu nurodyti, kad tai, jog Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodytas ištisinis laikotarpis, o jos 7 straipsnio 3 dalies b punkte – ne, leidžia manyti, kad antrojoje nuostatoje nereikalaujama tokio tęstinumo. Vis dėlto nagrinėjamos nuostatos yra skirtinguose Direktyvos 2004/38 skyriuose, kuriuose aiškiai atskirta teisė gyventi šalyje (III skyrius) ir nuolatinio gyvenimo šalyje teisė (IV skyrius) bei sąlygos, kurioms esant galima pasinaudoti šiomis skirtingomis teisėmis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-50" href="#t-50">49</a>
</span>). Taigi nemanau, jog tai, kad Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte nėra aiškiai įtvirtinta tęstinumo reikalavimo, turi lemiamos reikšmės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi tikslinga atsižvelgti į Direktyvos 2004/38 III skyriaus nuostatas dėl teisės gyventi šalyje, ypač į jos 7 straipsnį ir į šiomis nuostatomis siekiamus tikslus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalis, kurioje reglamentuotos situacijos, kai Sąjungos pilietis, laikinai nustojęs dirbti kaip darbuotojas ar savarankiškai dirbantis asmuo, išsaugo darbuotojo statusą ir atitinkamą teisę gyventi šalyje pagal šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-51" href="#t-51">50</a>
</span>), yra grindžiama prielaida, kad šis pilietis geba arba gali sugrįžti į priimančiosios valstybės narės darbo rinką per protingą laikotarpį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-52" href="#t-52">51</a>
</span>). Joje nustatyta tinkama pusiausvyra tarp laisvo darbuotojų judėjimo apsaugos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-53" href="#t-53">52</a>
</span>) ir užtikrinimo, kad priimančiosios valstybės narės socialinės apsaugos sistemoms netektų pernelyg didelė našta (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-54" href="#t-54">53</a>
</span>). Šių konkuruojančių teisėtų interesų palyginimas ir derinimas Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalyje ir Sąjungos teisės aktų leidėjo joje kruopščiai numatytas laipsniškumas (iš dalies) atspindi proporcingumo principą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-55" href="#t-55">54</a>
</span>), įtvirtintą ESS 5 straipsnio 4 dalyje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-56" href="#t-56">55</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip jau buvo nurodyta, pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalį suteikta apsauga, ypač jos trukmė, gali skirtis, be kita ko, nelygu veiklos nutraukimo priimančiojoje valstybėje narėje priežastys ir šios pirminės veiklos trukmė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-57" href="#t-57">56</a>
</span>). Taigi, nors akivaizdu, kad galima sugretinti Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b ir c punktus, kuriuose abiejuose kalbama apie „tinkamai užregistruot[ą] bedarb[į] ne savo noru“, kuriuo tapęs atitinkamas asmuo yra „užregistruotas kaip ieškantis darbo“, šios nuostatos labai skiriasi dėl laikotarpio, kuriuo darbuotojas ar savarankiškai dirbantis asmuo išsaugo tokį statusą, nelygu, ar jo veiklos priimančiojoje valstybėje narėje pradinis laikotarpis yra ilgesnis, ar trumpesnis nei vieni metai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-58" href="#t-58">57</a>
</span>). Atsižvelgiant į tai, kad tiek Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktas, tiek 7 straipsnio 3 dalies c punktas grindžiami prielaida, kad Sąjungos piliečio veikla buvo nutraukta ne savo noru (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-59" href="#t-59">58</a>
</span>) ir kad jis per pagrįstą laiką vėl pradės dirbti priimančiojoje valstybėje narėje, akivaizdu, kad, kaip nurodė Vokietijos vyriausybė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-60" href="#t-60">59</a>
</span>), Airija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-61" href="#t-61">60</a>
</span>) ir Komisija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-62" href="#t-62">61</a>
</span>), į sąvoką „daugiau kaip vienus metus“ įtraukus trumpus, išsibarsčiusius arba atsitiktinius ekonominės veiklos vykdymo laikotarpius, susikaupusius per ilgesnį laikotarpį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-63" href="#t-63">62</a>
</span>), praktiškai gali nelikti skirtumo tarp šių nuostatų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-64" href="#t-64">63</a>
</span>) ir Sąjungos teisės aktų leidėjo skirtinguose Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies punktuose (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-65" href="#t-65">64</a>
</span>) kruopščiai įtvirtinto laipsniškumo, taip pažeidžiant šioje nuostatoje nustatytą tinkamą pusiausvyrą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-66" href="#t-66">65</a>
</span>). Šiuo atžvilgiu manau, kad dėl pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą suteikiamos didesnės apsaugos, kuri gali būti taikoma neribotą laiką (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-67" href="#t-67">66</a>
</span>), reikalaujama atitinkamo indėlio į priimančiosios valstybės narės ekonomiką ir ryšio su ja (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-68" href="#t-68">67</a>
</span>), kuris būtų ilgalaikis ir nuolatinis, palyginti su atvejais, kai pagal jos 7 straipsnio 3 dalies c punktą suteikiama mažesnė apsauga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-69" href="#t-69">68</a>
</span>), kai ekonominės veiklos, vykdytos, pavyzdžiui, dvi savaites (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-70" href="#t-70">69</a>
</span>), pakanka tam, kad asmuo galėtų naudotis šioje nuostatoje numatyta apsauga. Kadangi, atsižvelgiant į Sprendimą Tarola, Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta laiko riba yra žema (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-71" href="#t-71">70</a>
</span>), kiek tai susiję su šia nuostata, tęstinumo klausimo nekyla.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atžvilgiu išnykus Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b ir c punktų skirtumui gali būti nepagrįstai apsunkintos priimančiųjų valstybių narių socialinės apsaugos sistemos. Be to, nebūtų galima numatyti viso šio apsunkinimo poveikio, nes būtų galima atsižvelgti į per daugelį metų išsidėsčiusius samdomo arba savarankiško darbo priimančiojoje valstybėje narėje laikotarpius, kuriuos pertraukdavo laikotarpiai, kai asmuo nedirbo priimančiosios valstybės narės darbo rinkoje, ir dėl to darbuotojo statusas bei su juo susijusios teisės būtų išlaikyti neribotą laiką. Taigi manau, kad sąvoka „daugiau kaip vienus metus“ reiškia ne tik minimalią nagrinėjamos ekonominės veiklos trukmę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-72" href="#t-72">71</a>
</span>), bet iš esmės ir šios veiklos tęstinumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors ilgesnio nei vienų metų nepertraukiamo laikotarpio reikalavimas siekiant išlaikyti darbuotojo statusą pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą iš esmės tinkamai ir teisingai suderina nustatytas konkuruojančias teises, interesus ir principus, taip pat užtikrina tinkamą pusiausvyrą, kurią reikia pasiekti, manau, kad būtina išnagrinėti ir tai, ar tam tikri riboti veiklos nevykdymo laikotarpiai neturėtų turėti įtakos šiam tęstinumui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-73" href="#t-73">72</a>
</span>). Tai išnagrinėti būtina, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi ESS 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip nurodė Komisija, nors Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalis taikoma tiek darbui pagal darbo sutartį, tiek savarankiškam darbui, antrojo pobūdis yra toks, kad asmuo gali gauti kelias darbo užduotis su pertraukomis tarp jų. Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkto aiškinimas, pagal kurį be išimčių reikalaujama vieno nepertraukiamo darbo laikotarpio, apsunkintų Sąjungos piliečiams galimybę remtis šia nuostata ir prieštarautų numatytai jos materialinei taikymo sričiai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-74" href="#t-74">73</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiek tai susiję su savanorišku pasitraukimu iš darbo rinkos, būtų pernelyg formalu ir griežta teigti, kad jei Sąjungos pilietis, nepertraukiamai 10 mėnesių dirbęs priimančiojoje valstybėje narėje, savo noru išeitų iš darbo, pavyzdžiui, dėl šeimoje įvykusios nelaimės ar susiklosčiusios kitos situacijos, jam grįžus į darbo rinką laikrodis automatiškai būtų atsuktas atgal arba laikas būtų vėl pradėtas skaičiuoti nuo nulio. Tokiu atveju asmuo, dirbęs 10 mėnesių ir po dviejų mėnesių pertraukos dar 10 mėnesių prieš tapdamas bedarbiu ne savo noru, negalėtų pasinaudoti Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta apsauga. Automatiškai ir be išlygų taikant daugiau kaip vienų metų tęstinio ir nepertraukiamo laikotarpio reikalavimą, nebūtų pripažįstama, pavyzdžiui, tai, kad nors Sąjungos pilietis ir pradėjo dirbti priimančiojoje valstybėje narėje, jis gali turėti šeiminių įsipareigojimų ir kitų pareigų (kitose srityse), dėl kurių jam reikia fiziškai būti tam tikroje vietoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-75" href="#t-75">74</a>
</span>). Tokių įsipareigojimų ir pareigų gali būti neįmanoma vykdyti per kasmetines atostogas, kuriomis darbuotojas gali pasinaudoti per pirmuosius veiklos metus priimančiojoje valstybėje narėje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-76" href="#t-76">75</a>
</span>), arba nuotoliniu būdu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-77" href="#t-77">76</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, dar 1988 m. Teisingumo Teismas pripažino, kad „tęstinės karjeros atvejų pasitaiko rečiau nei anksčiau“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-78" href="#t-78">77</a>
</span>). Taip pat žinoma (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-79" href="#t-79">78</a>
</span>), kad darbuotojai gali nuspręsti trumpą laiką nedirbti, kai pereina nuo vienos veiklos prie kitos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-80" href="#t-80">79</a>
</span>). Jeigu tokie darbuotojai atitinka kitus Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytus reikalavimus, būtų pernelyg griežta automatiškai pašalinti juos iš šios nuostatos taikymo srities, jeigu jie dirbo iš viso daugiau kaip vienus metus, nors ir su trumpomis pertraukomis, kurių bendra trukmė buvo ribota.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad nors Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte vartojama sąvoka „daugiau kaip vien[us] metus“ iš esmės reiškia vieną tęstinį laikotarpį, trunkantį daugiau kaip vienus metus, atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „darbuotojas“ neturi būti aiškinama siaurai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-81" href="#t-81">80</a>
</span>) – taigi ir į šio statuso išlaikymo sąlygas, – šio tęstinumo neturėtų pažeisti trumpi protingos trukmės pasitraukimo iš darbo rinkos laikotarpiai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-82" href="#t-82">81</a>
</span>), bendrai neviršijantys dviejų mėnesių, kai veikla nutraukiama savo noru, arba šešių mėnesių, kai nedirbama ne savo noru (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-83" href="#t-83">82</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pažymėtina, kad dviejų mėnesių veiklos nevykdymo savo noru laikotarpis yra trumpas pagal savo pobūdį arba palyginti su Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte numatytu daugiau kaip vienų metų laikotarpiu. Pagal analogiją tai atitinka Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 3 dalies logiką. Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl išvykų – nuo ne ilgesnių kaip iš viso 6 mėnesiai iki 12 mėnesių iš eilės – esant tam tikroms aplinkybėms ištisinis penkerių metų gyvenimo priimančiojoje valstybėje narėje laikotarpis nenutrūksta. Pagal Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 3 dalį leidžiamo pertraukos laikotarpio trukmė iš esmės skiriasi, nelygu, ar ji atsirado Sąjungos piliečio sprendimu, ar dėl susiklosčiusių aplinkybių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šešių mėnesių laikotarpio nedarbo ne savo noru atveju manau, kad jis yra tinkamas, atsižvelgiant į minimalų darbuotojo statuso išlaikymo laikotarpį, nustatytą Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies c punkte (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-84" href="#t-84">83</a>
</span>), ir siekiant nepanaikinti ir nesumažinti skirtumo tarp šios nuostatos ir tos direktyvos 7 straipsnio 3 dalies b punkto. Jis taip pat atspindi Sąjungos teisės aktų leidėjo Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 3 dalyje taikomą lankstų požiūrį į leistiną pertraukos trukmę, atsižvelgiant į tai, ar laikotarpis nutrauktas savo noru (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-85" href="#t-85">84</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto į nagrinėjamą (‑us) veiklos nutraukimo savo arba ne savo noru laikotarpį (‑ius) negalima atsižvelgti apskaičiuojant pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą reikalaujamą daugiau kaip vienų metų darbo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-86" href="#t-86">85</a>
</span>) laikotarpį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, atsakydamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmąjį klausimą, manau, kad Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte vartojama sąvoka „daugiau kaip vien[us] metus“ turi būti aiškinama kaip iš esmės reiškianti vieną tęstinį laikotarpį. Vadovaujantis proporcingumo principu, šio laikotarpio tęstinumo nenutraukia protingos trukmės trumpalaikiai pasitraukimai iš darbo rinkos, kurių bendra trukmė neviršija dviejų mėnesių, kai darbinė veikla nutraukiama savo noru, arba šešių mėnesių, kai nedirbama ne savo noru. Į nagrinėjamą (‑us) pertraukos laikotarpį (‑ius) negalima atsižvelgti apskaičiuojant Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte reikalaujamą daugiau kaip vienų metų darbo laikotarpį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">C.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrasis klausimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Sąjungos piliečio teisė gauti bedarbio pašalpą reiškia, kad jis yra priimančiojoje valstybėje narėje „tinkamai užregistruotas bedarbis ne savo noru“ pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte vartojamą sąvoką „tinkamai užregistruotas“, o ne „bedarbis ne savo noru“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-87" href="#t-87">86</a>
</span>). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tai, kad DEASP (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-88" href="#t-88">87</a>
</span>) mokėjo buvusiai pareiškėjo sutuoktinei bedarbio pašalpą, ministras (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-89" href="#t-89">88</a>
</span>) turi laikyti įrodymu, jog ji buvo tinkamai užregistruota bedarbė ne savo noru, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą, arba į tai bent jau turi būti atsižvelgta nagrinėjant šį klausimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pareiškėjas mano, kad DEASP turi priimti sprendimą dėl to, ar asmuo yra bedarbis ne savo noru, ir šis sprendimas ministrui yra privalomas pagal Sąjungos teisę. Skirdamas Sąjungos piliečiui bedarbio pašalpą, DEASP mano, kad šis tenkina Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytus kriterijus. Pareiškėjas subsidiariai teigia, kad šiai išvadai reikia teikti labai didelę reikšmę. Tuo atveju, jeigu ministras nemano, kad DEASP požiūris yra lemiamas, jis turėtų nurodyti priežastis, dėl kurių į šį požiūrį neatsižvelgia.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vokietijos vyriausybė teigia, kad asmuo, kaip antai pareiškėjas, siekiantis įrodyti, jog turi išvestinę teisę gyventi šalyje, siejamą su teisėmis, kurias turėjo jo buvusi sutuoktinė, gali, remdamasis aplinkybe, kad ji gavo DEASP mokamą bedarbio pašalpą, įrodinėti, jog ji buvo „tinkamai užregistruot[a] bedarb[ė] ne savo noru“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą. Vokietijos vyriausybė akcentavo konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, būtent Sąjungos pilietės nebendradarbiavimą ir Airijos valdžios institucijų atsisakymą pateikti pareiškėjui svarbias pažymas – dėl to jis negalėjo pasinaudoti Direktyvoje 2004/38 numatytomis teisėmis. Ši vyriausybė tvirtina, kad jeigu nebeįmanoma nustatyti, ar asmuo buvo bedarbis ne savo noru, taip atsitiko tik dėl Airijos valdžios institucijų taikomų procedūrų, kaip antai dėl to, kad nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės arba atitinkama informacija buvo pašalinta iš duomenų bazių. Pareiškėjas neturi nukentėti dėl šios situacijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Airija mano, kad registracija DEASP kaip darbo ieškančio asmens atitinka tik vieną Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimų dalį ir kad vien tokia registracija nėra ir negali būti pagrindas Sąjungos piliečiui išlaikyti darbuotojo statusą. Akivaizdu, kad yra papildomas reikalavimas, jog asmuo būtų bedarbis „ne savo noru“. Į šią aplinkybę Airijos valdžios institucijos neatsižvelgia skirdamos bedarbio pašalpą. Be to, pareiškėjui visada tenka pareiga įrodyti, kad jo buvusi sutuoktinė, Sąjungos pilietė, buvo bedarbė ne savo noru. Taigi, Airijos nuomone, tai, kad Sąjungos pilietė iš DEASP gavo bedarbio pašalpą, pagal teisės nuostatas savaime nereiškia, kad ji yra Airijoje „tinkamai užregistruot[a] bedarb[ė] ne savo noru“, kaip tai suprantama pagal direktyvos 7 straipsnio 3 dalies b punktą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija tvirtina, kad priežastys, dėl kurių judus Sąjungos pilietis nustojo vykdyti ekonominę veiklą priimančiojoje valstybėje narėje, gali būti svarbios nustatant, ar jis yra bedarbis savo, ar ne savo noru. Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nustatytas reikalavimas dėl nedarbo „ne savo noru“ apriboja galimybę išlaikyti darbuotojo statusą – judus Sąjungos pilietis ją turi tik tais atvejais, kai visą ekonominę veiklą nutraukia (nors nebūtinai išeina iš konkretaus darbo) dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Taikant kitokį aiškinimą judūs darbuotojai galėtų išlaikyti darbuotojo statusą net ir nutraukę visą veiklą priimančiojoje valstybėje narėje vien savo noru. Kartu teisė gauti šioje byloje nagrinėjamą bedarbio pašalpą priklauso nuo to, ar judus Sąjungos pilietis įrodo, kad gali dirbti ir tikrai ieško darbo, tačiau negali gauti tinkamos darbo vietos. Taigi galima įsivaizduoti, kad kompetentingos institucijos, siekdamos patikrinti, ar Sąjungos pilietis vis dar turi teisę į bedarbio pašalpą, galėtų turėti papildomos informacijos apie Sąjungos piliečio pastangų ieškoti darbo pobūdį ir apimtį bei šių pastangų rezultatus, kuri būtų svarbi nustatant, ar jis tapo bedarbiu savo noru. Vis dėlto šį aspektą geriausiai gali patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkto teksto aišku, jog tam, kad Sąjungos pilietis išlaikytų darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statusą, jis turi tenkinti tris atskiras kumuliatyvias sąlygas, būtent: i) būti „tinkamai užregistruotas bedarbis ne savo noru“; ii) būti išdirbęs daugiau kaip vienus metus ir iii) būti užregistruotas kaip ieškantis darbo atitinkamame įdarbinimo biure. Šių sąlygų kumuliatyvus pobūdis matyti iš to, kad šioje nuostatoje vartojami žodžiai „kai“ ir „ir“. Taigi tam, kad Sąjungos pilietis išlaikytų darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statusą pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą, jam neužtenka būti užregistruotam kaip ieškančiam darbo asmeniui po to, kai išdirbo daugiau kaip vienus metus. Sąjungos pilietis taip pat turi atitikti atskirą reikalavimą būti „tinkamai užregistruotu bedarbiu ne savo noru“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvoje 2004/38 sąvoka „tinkamai užregistruotas“ neapibrėžta, joje taip pat nenustatyta, kaip turi būti nustatomi arba registruojami bedarbiai ne savo noru. Taigi, jeigu nėra šią sritį reglamentuojančių Sąjungos taisyklių, pagal procesinės autonomijos principą kiekvienos valstybės narės teisės sistemoje turi būti įtvirtintos bedarbių ne savo noru registravimo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą, taisyklės, su sąlyga, kad jos nebūtų mažiau palankios nei taisyklės, reglamentuojančios panašias situacijas, kurioms taikoma vidaus teisė (lygiavertiškumo principas), ir kad dėl jų netaptų praktiškai neįmanoma ar pernelyg sudėtinga pasinaudoti Sąjungos teisės suteiktomis teisėmis (veiksmingumo principas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-90" href="#t-90">89</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje kyla tik veiksmingumo principo klausimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atrodo (bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), kad Taisyklių 6 taisyklės 3 dalies c punkte, panašiai kaip ir Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte, kalbama tik apie „tinkamai užregistruotą bedarbį ne savo noru“, konkrečiai nenurodant, kaip tokia registracija turi būti nustatyta. Be to, Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad šis klausimas būtų išspręstas nacionaliniuose įstatymuose, kituose teisės aktuose arba jurisprudencijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto dar svarbiau tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė, remiantis kokiu teisiniu pagrindu ir esant kokioms sąlygoms Airijoje galima gauti bedarbio pašalpą. Visų pirma tas teismas nepaaiškino, ar DEASP sprendimas skirti bedarbio pašalpą priklauso nuo šio subjekto išvados, kad tam tikras asmuo yra bedarbis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, ir ar tokios aplinkybės gali būti svarbios vertinant teisę gauti šią pašalpą, o jeigu taip – kokia gali būti jų reikšmė ir kiek jos gali būti svarbios. Todėl man kyla rimtų abejonių dėl antrojo klausimo priimtinumo, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepaaiškino šiam klausimui taikytinų atitinkamų nacionalinių nuostatų turinio, kaip to reikalaujama pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio b punktą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas pripažintų antrąjį klausimą priimtinu, norėčiau pažymėti, kad Komisija teigia, jog ministras High Court (Aukštasis teismas) tvirtino, kad DEASP, vertindamas teisę į bedarbio pašalpą, nesiaiškina priežasčių, dėl kurių asmuo išėjo iš ankstesnio darbo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-91" href="#t-91">90</a>
</span>). Airija savo pastabose Teisingumo Teismui taip pat teigia, kad Airijos valdžios institucijos, skirdamos bedarbio pašalpą, nenagrinėja, ar asmuo nedirba „ne savo noru“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto pagal viešai prieinamą informaciją, kurią pateikė prie Department of Social Protection (Socialinės apsaugos departamentas, Airija; anksčiau – DEASP) veikianti valstybės įstaiga ir kurią turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš asmens gali būti atimta teisė gauti šią pašalpą tam tikrą laikotarpį (iki devynių savaičių), jeigu jis „išėjo iš darbo savo noru ir be pateisinamos priežasties“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-92" href="#t-92">91</a>
</span>). Darytina išvada (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-93" href="#t-93">92</a>
</span>), kad Department of Social Protection (Socialinės apsaugos departamentas), skirdamas bedarbio pašalpą, šiuo metu aiškinasi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-94" href="#t-94">93</a>
</span>) ar bent jau turi teisę aiškintis priežastis, dėl kurių asmuo nedirba, ir gali laikinai neskirti tam asmeniui pašalpos, jeigu šis nedirba savo noru. Taigi atrodo, kad bedarbio pašalpos skyrimo Airijoje sąlygos ir Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte vartojama sąvoka „bedarbis ne savo noru“ iš dalies sutampa (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-95" href="#t-95">94</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų, kad DEASP nagrinėjamu laikotarpiu turėjo tokius įgaliojimus ir kad norint įgyti teisę gauti bedarbio pašalpą iš esmės reikia būti „bedarbiu ne savo noru“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-96" href="#t-96">95</a>
</span>), manau, kad ministras, vertindamas, ar Sąjungos pilietis gali išlaikyti darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statusą pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą, turi atsižvelgti į tai, kad Sąjungos pilietis gavo bedarbio pašalpą iš šio subjekto. Esant tokioms aplinkybėms, bedarbio pašalpos gavimas yra prima facie įrodymas, kad Sąjungos pilietis buvo „tinkamai užregistruotas bedarbis ne savo noru“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-97" href="#t-97">96</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ministras šį įrodymą gali paneigti įrodydamas, kad Sąjungos piliečiui buvo atsisakyta skirti bedarbio pašalpą arba iš jo buvo (laikinai) atimta teisė gauti šią pašalpą, nes jis buvo bedarbis savo noru, arba pateikdamas bet kokius kitus reikšmingus įrodymus. Pažymėtina, kad ministras rėmėsi įvairia iš DEASP gauta informacija apie buvusią pareiškėjo sutuoktinę, siekdamas įrodyti, be kita ko, jos darbo stažą, tai, kad ji neturėjo darbuotojo statuso ir kad „nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn.“ ji gavo bedarbio pašalpą. Vadinasi, ministras gali gauti informaciją iš DEASP, kad paneigtų nagrinėjamą prima facie įrodymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi atsakydamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo antrąjį klausimą manau, kad Sąjungos piliečio teisė gauti bedarbio pašalpą yra prima facie įrodymas, kad Sąjungos pilietis buvo „tinkamai užregistruotas bedarbis ne savo noru“, jeigu šią teisę įgyja tik asmuo, kuris yra bedarbis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, o atitinkama nacionalinė institucija, kuri skiria šią pašalpą, aiškinasi arba turi įgaliojimus aiškintis priežastis, dėl kurių šis asmuo yra bedarbis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">VI.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Court of Appeal (Apeliacinis teismas, Airija) pateiktus pirmąjį ir antrąjį klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-106" title="page-26">
      2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios [d]irektyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 7 straipsnio 3 dalies b punktas
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-107" title="page-26">
      turi būti aiškinamas taip:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">jame vartojama sąvoka „daugiau kaip vien[us] metus“ iš esmės reiškia vieną tęstinį laikotarpį. Vadovaujantis proporcingumo principu, šio laikotarpio tęstinumo nenutraukia protingos trukmės trumpalaikiai pasitraukimai iš darbo rinkos, kurių bendra trukmė neviršija dviejų mėnesių, kai darbinė veikla nutraukiama savo noru, arba šešių mėnesių, kai nedirbama ne savo noru. Į nagrinėjamą (‑us) pertraukos laikotarpį (‑ius) negalima atsižvelgti apskaičiuojant Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte reikalaujamą daugiau kaip vienų metų darbo laikotarpį;</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos piliečio teisė gauti bedarbio pašalpą yra prima facie įrodymas, kad Sąjungos pilietis buvo „tinkamai užregistruotas bedarbis ne savo noru“, jeigu šią teisę įgyja tik asmuo, kuris yra bedarbis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, o atitinkama nacionalinė institucija, kuri skiria šią pašalpą, aiškinasi arba turi įgaliojimus aiškintis priežastis, dėl kurių šis asmuo yra bedarbis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: anglų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">i</a>
</span>) Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">2</a>
</span>) Court of Appeal (Apeliacinis teismas, Airija) prašymas Teisingumo Teismo kanceliarijoje gautas 2024 m. liepos 9 d.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">3</a>
</span>) Pareiškėjo santuoka su jo buvusia sutuoktine buvo nutraukta 2014 m. liepos mėn.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">4</a>
</span>) Kaip darbuotojos arba savarankiškai dirbančio asmens.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">5</a>
</span>) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti [d]irektyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">6</a>
</span>) https://www.irishstatutebook.ie/eli/2015/si/548/made/en/print. </p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">7</a>
</span>) Nurodytam atitinkamose prašymo formose.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">8</a>
</span>) Kiekvienu atveju tai buvo tam tikru metu po prašymo pateikimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">9</a>
</span>) Airija rašytinėse pastabose nurodė, kad Taisyklių 10 taisyklės 2 dalimi įgyvendinta Direktyvos 2004/38 13 straipsnio 2 dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">10</a>
</span>) Atmetimo rašte pareiškėjui buvo nurodyta, kad „ministro turima [DEASP] informacija rodo, kad [Sąjungos] pilietė nuo [2013 m. rugsėjo 13 d.] iki [2017 m. rugsėjo 23 d.] nesinaudojo savo teisėmis dirbdama pagal darbo sutartį, savarankiškai dirbdama, studijuodama, nedirbdama ne savo noru ar turėdama pakankamai lėšų pagal Taisyklių 6 taisyklės 3 dalį“. Protokoliniame sprendime ES Treaty Rights Division (ES sutarties teisių skyrius, Airija) pareigūnas nusprendė, kad pareiškėjo prašymą reikia atmesti, nes „iš DEASP turimos informacijos matyti, kad santuokos nutraukimo proceso pradžios dieną [2014 m. birželio mėn.] Sąjungos pilietė Airijoje nesinaudojo [ES sutartyje nustatytomis teisėmis] dirbdama; ji čia gyveno, tačiau nuo [2013 m. rugsėjo 13 d.] iki [2017 m. rugsėjo 23 d.] gavo [bedarbio] pašalpą“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">11</a>
</span>) Bylą nagrinėjo peržiūros pareigūnas, kuris Airijos teismuose nagrinėjamoje pagrindinėje byloje taip pat veikia kaip asmuo, ministro vardu teikiantis priesaika patvirtintus pareiškimus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">12</a>
</span>) Žr. Direktyvos 2004/38 1–4 konstatuojamąsias dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">13</a>
</span>) 2019 m. balandžio 11 d. Sprendimas Tarola (C‑483/17, toliau – Sprendimas Tarola, EU:C:2019:309, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš pačios SESV 20 ir 21 straipsnių formuluotės, Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nėra besąlygiška, bet jai taikomi SESV ir jai įgyvendinti priimtose nuostatose nustatyti apribojimai bei sąlygos. Sąjungos teisės aktų leidėjas reglamentavo šiuos apribojimus ir sąlygas Direktyva 2004/38 (2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Belgijos valstybė (Teisė gyventi šalyje smurto šeimoje atveju), C‑930/19, EU:C:2021:657, 78 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">14</a>
</span>) Pagal Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punktą „sutuoktinis“ yra „šeimos narys“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">15</a>
</span>) Tokią valstybę narę vadinsiu priimančiąja valstybe nare.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">16</a>
</span>) Direktyvos 2004/38 3 straipsnio 1 dalyje direktyvos suteikiamų teisių „naudos gavėjai“ apibrėžti kaip „vis[i] Sąjungos pilieč[iai], kurie atvyksta į kitą valstybę narę, kurios piliečiai jie nėra, ir 2 straipsnyje [2 straipsnio 2 punkte] apibrėžt[i] jų šeimos nar[iai], kurie juos lydi arba prisijungia prie jų [arba pas juos atvyksta]“. Šeimos nariams suteiktų teisių tikslas ir pateisinimas grindžiami tuo, kad atsisakius pripažinti tokias teises gali būti pažeista Sąjungos piliečių judėjimo laisvė ir jie gali būti atgrasyti nuo naudojimosi savo teise atvykti į priimančiąją valstybę narę ir joje apsigyventi (2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Singh ir kt., C‑218/14, toliau – Sprendimas Singh, EU:C:2015:476, 50 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">17</a>
</span>) Direktyvos 2004/38 6 straipsnyje reglamentuota Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisė gyventi priimančiojoje valstybėje narėje iki trijų mėnesių.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">18</a>
</span>) Taip pat žr. Direktyvos 2004/38 17 straipsnyje numatytas išimtis priimančiojoje valstybėje narėje nebedirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams. Direktyvos 2004/38 21 straipsnyje nustatyta, kad „[p]agal šią direktyvą gyvenimo šalyje ištisumą gali patvirtinti bet kokios įrodymo priemonės, naudojamos priimančiojoje valstybėje narėje. &lt;…&gt;“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">19</a>
</span>) Žr. Sprendimo Tarola 24 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">20</a>
</span>) 2021 m. liepos 15 d. Sprendimas A (Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos) (C‑535/19, EU:C:2021:595, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Ši sąlyga pagrįsta idėja, kad Sąjungos piliečių teisės apsigyventi įgyvendinimas gali priklausyti nuo teisėtų valstybių narių interesų, kaip antai viešųjų finansų apsaugos (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Brey, C‑140/12, EU:C:2013:565, 55 punktą). Pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, nors Sąjungos pilietis turi turėti pakankamai išteklių, Sąjungos teisėje nenumatyta jokių šių išteklių kilmės reikalavimų. Išteklius gali suteikti, be kita ko, trečiosios šalies pilietis, kuris yra Sąjungos piliečio sutuoktinis (šiuo klausimu žr. Sprendimo Singh 74 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">21</a>
</span>) Kaip pažymėjo Komisija, Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalyje numatyta keletas skirtingų teisinių pagrindų, kuriais remdamiesi Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės teritorijoje ilgiau nei tris mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenimo šalyje teisinis pagrindas laikui bėgant gali kisti, Sąjungos pilietis gali sukaupti kelis teisėto gyvenimo šalyje laikotarpius, grindžiamus daugiau nei vienu Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu pagrindu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">22</a>
</span>) Ir Sąjungos piliečio šeimos nariai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">23</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimą Chief Appeals Officer ir kt. (C‑488/21, EU:C:2023:1013, 59 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">24</a>
</span>) Tokių šeimos narių teisių išvestinis pobūdis atspindi jų pagrindinį tikslą pagal Direktyvą 2004/38, t. y. palengvinti laisvą Sąjungos piliečių judėjimą (žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Belgijos valstybė (Teisė gyventi šalyje smurto šeimoje atveju), C‑930/19, EU:C:2021:657, 74 ir 82 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">25</a>
</span>) Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalyje pateiktas ne baigtinis šių aplinkybių sąrašas (žr. Sprendimo Tarola 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taip pat žr. 2014 m. birželio 19 d. Sprendimą Saint Prix (C‑507/12, EU:C:2014:2007, 31 ir 38 punktai). Šio sprendimo 28, 40 ir 41 punktuose Teisingumo Teismas nurodė, kad Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai nenumatyta moters, kuri yra ypatingoje padėtyje dėl tam tikrų paskutinių nėštumo mėnesių ir trumpą laikotarpį po gimdymo sukeltų fizinių suvaržymų, situacija. Vadinasi, „darbuotojo“ statusas, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį, negali būti panaikintas dėl to, kad dėl šių suvaržymų moteris laikotarpiu, kuris būtinas jai atsigauti, nustoja vykdyti atlygintinę darbinę veiklą. Iš tikrųjų aplinkybė, kad tokia moteris kelis mėnesius faktiškai nebuvo priimančiosios valstybės narės darbo rinkoje, nereiškia, kad tuo laikotarpiu ji šiai rinkai nebepriklausė, su sąlyga, kad per protingą laikotarpį po gimdymo ji grįžta į darbą arba susiranda kitą darbą. Taip pat žr. 2019 m. rugsėjo 19 d. Sprendimą Dakneviciute (C‑544/18, EU:C:2019:761, 41 punktas), grindžiamą SESV 49 straipsniu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">26</a>
</span>) Žr. Sprendimo Tarola 43 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">27</a>
</span>) Žr. Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies a punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">28</a>
</span>) Žr. Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą. Toks asmuo turi užsiregistruoti kaip ieškantis darbo atitinkamame įdarbinimo biure.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">29</a>
</span>) Žr. Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies d punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">30</a>
</span>) 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimas Gusa (C‑442/16, EU:C:2017:1004, 45 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">31</a>
</span>) Žr. Sprendimo Tarola 46, 48 ir 49 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">32</a>
</span>) Žr., pavyzdžiui, Direktyvos 2004/38 12 ir 13 straipsnius.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">33</a>
</span>) Taigi Direktyvos 2004/38 13 straipsnio 2 dalis yra nuostata, leidžianti nukrypti nuo principo, kad pagal šią direktyvą Sąjungos piliečio šeimos nariai naudojasi ne savarankiškomis teisėmis gyventi šalyje, o veikiau išvestinėmis teisėmis (2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Belgijos valstybė (Teisė gyventi šalyje smurto šeimoje atveju), C‑930/19, EU:C:2021:657, 34 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">34</a>
</span>) 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimas Belgijos valstybė (Teisė gyventi šalyje smurto šeimoje atveju) (C‑930/19, EU:C:2021:657, 61 ir 62 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">35</a>
</span>) Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad trečiosios šalies piliečio sutuoktinis, turintis Sąjungos pilietybę, turi gyventi priimančiojoje valstybėje narėje, kaip numatyta Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalyje, iki teismo proceso dėl santuokos nutraukimo pradžios, kad šis trečiosios šalies pilietis galėtų reikalauti išsaugoti teisę gyventi šioje valstybėje narėje remdamasis šios direktyvos 13 straipsnio 2 dalimi (Sprendimo Singh 66 punktas). Šiuos reikalavimus Teisingumo Teismas pakeitė ir sušvelnino smurto šeimoje atvejais (2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Belgijos valstybė (Teisė gyventi šalyje smurto šeimoje atveju), C‑930/19, EU:C:2021:657, 43 punktas). Manau, kad Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalis taip pat yra svarbi.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">36</a>
</span>) Prašyme priimti prejudicinį sprendimą kelis kartus nurodyta, kad pareiškėjo buvusi sutuoktinė gaudavo bedarbio pašalpą, „socialinę pašalpą“ ir vaiko išmoką. Tikslios tokių išmokų gavimo datos ir tokių išmokų, išskyrus bedarbio pašalpą, reikšmė yra kiek neaiški. Be to, šiame prašyme yra užsiminta apie Sąjungos pilietės darbo Airijoje laikotarpius po santuokos nutraukimo proceso pradžios. Pakanka nurodyti, kad pagal 13 straipsnio 2 dalies a punktą svarbūs yra tik laikotarpiai iki santuokos nutraukimo proceso pradžios.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">37</a>
</span>) Žr. 2014 m. lapkričio 11 d. Sprendimą Dano (C‑333/13, EU:C:2014:2358, 71 punktas), kuriame daroma nuoroda į Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalį. Mano nuomone, iš Sprendimo Tarola 51 ir 52 punktų matyti, kad šios direktyvos 10 konstatuojamojoje dalyje išreikštas susirūpinimas sietinas su visu jos 7 straipsniu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">38</a>
</span>) Pažymėtina, kad SESV 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbuotojų judėjimo laisvė reiškia, kad įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo ir užimtumo sąlygų atžvilgiu panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės. Socialinių lengvatų srityje ši nuostata konkrečiai įtvirtinta 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, 2011, p. 1) 7 straipsnio 2 dalyje. Teisingumo Teismas nurodė, kad tikslas išvengti nepagrįstos finansinės naštos priimančiajai valstybei narei negali pateisinti skirtingo požiūrio į darbuotojus migrantus ir jų šeimos narius, kaip šie apibrėžti Direktyvos 2004/38 2 straipsnyje, palyginti su vietiniais darbuotojais, dėl galimybės pasinaudoti socialine parama (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Chief Appeals Officer ir kt., C‑488/21, EU:C:2023:1013, 49 ir 71 punktai). Tačiau Teisingumo Teismas nurodė, kad valstybė narė gali atsisakyti skirti socialinės paramos išmokas ekonomiškai neaktyviems Sąjungos piliečiams, kurie naudojasi judėjimo laisve ir neturi pakankamai lėšų, kad galėtų reikalauti teisės gyventi šalyje pagal šią direktyvą (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo The Department for Communities in Northern Ireland, C‑709/20, EU:C:2021:602, 78 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taigi Teisingumo Teismas, be kita ko, kiek tai susiję su Direktyvos 2004/38 7 straipsniu, aiškiai atskyrė darbuotojus ir ekonomiškai neaktyvius Sąjungos piliečius.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">39</a>
</span>) Abi dalis išnagrinėsiu kartu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">40</a>
</span>) Nors pateiktame klausime nurodyta tik sąvoka „vieni metai“, manau, kad nagrinėjant šią bylą, atsižvelgiant į patį Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkto tekstą, tikslinga aiškinti sąvoką „daugiau kaip vien[us] metus“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">41</a>
</span>) Iš Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies c punkte vartojamų (taip pat neapibrėžtų) sąvokų „trumpiau kaip vien[us] metus“ ir „per pirmuosius dvylika mėnesių“ savaime nepasidaro aiškiau, ar tos direktyvos 7 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas laikotarpis turėtų būti tęstinis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">42</a>
</span>) Be to, man nėra žinoma, kad šį klausimą būtų išnagrinėjęs Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje. 2014 m. kovo 12 d. Sprendime O. ir B. (C‑456/12, EU:C:2014:135, 59 punktas) Teisingumo Teismas į klausimą, ar susumavus kelis trumpus apsilankymus priimančiojoje valstybėje narėje Sąjungos piliečio šeimos narys, trečiosios šalies pilietis, Sąjungos piliečiui grįžus į savo pilietybės valstybę narę, gali įgyti išvestinę teisę joje gyventi, atsakė, kad tokia teisė gyventi šalyje gali būti suteikiama tik tuomet, kai gyvenimas šalyje atitinka Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 16 straipsnio 1 bei 2 dalyse įtvirtintas sąlygas. Šiuo aspektu trumpiems apsilankymams kitoje negu Sąjungos piliečio pilietybės valstybėje narėje, kaip antai savaitgaliams ar atostogoms, net juos susumavus, taikomas Direktyvos 2004/38 6 straipsnis ir jie neatitinka minėtų sąlygų. Atsižvelgiant į pagrindinėje byloje nagrinėjamus ilgus Sąjungos pilietės gyvenimo Airijoje laikotarpius, Direktyvos 2004/38 6 straipsnis nėra aktualus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">43</a>
</span>) Pažymėtina, kad nagrinėjamos nuostatos skirtingose kalbinėse versijose vartojamos atitinkamos sąvokos reikšmė sutampa su versijoje anglų kalba vartojamos sąvokos reikšme („for more than one year“). Tad skirtingose kalbinėse versijose nekalbama apie vieną tęstinį arba nepertraukiamą laikotarpį. Be to, skirtingose kalbinėse versijose nenumatyta, kad vienų metų laikotarpis gali susidaryti sudėjus du ar daugiau trumpesnių laikotarpių. Taigi, pavyzdžiui, versijoje prancūzų kalba nurodyta „pendant plus d’un an“, ispanų kalba – „durante más de un año“, portugalų kalba – „durante mais de um ano“, italų kalba – „per oltre un anno“, graikų kalba – „άνω του ενός έτους“, vokiečių kalba – „nach mehr als einjähriger“, bulgarų kalba – „повече от една година“, lietuvių kalba „daugiau kaip vienerius metus“, latvių kalba – „ilgāk nekā vienu gadu“, estų kalba – „üle ühe aasta“, čekų kalba – „více než jeden rok“, o rumunų kalba – „perioadă de peste un an“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">44</a>
</span>) Žr., pavyzdžiui, Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL L 236, 2003, p. 876) XII priedo 2 skyriaus 2 punktą, kuriame įtvirtintos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl laisvo asmenų judėjimo ir konkrečiai kalbama apie Lenkijos piliečių priėmimą į „esamos valstybės narės darbo rinką“ „nenutrūkstamam 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui“. Išskirta mano. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendime Prefeta (C‑618/16, EU:C:2018:719, 55 punktas) Teisingumo Teismas konstatavo, kad šioje nuostatoje numatytu pereinamuoju laikotarpiu pagal ją buvo leidžiama Jungtinei Karalystei netaikyti Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies Lenkijos piliečiui, kuris neįvykdė nacionalinės teisės aktuose nustatytos sąlygos išdirbti jos teritorijoje nenutrūkstamai dvylika mėnesių kaip registruotam darbuotojui. Vis dėlto Teisingumo Teismas neaiškino Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos „daugiau kaip vien[us] metus“ ir nemanė, kad ji yra lygiavertė sąvokai „nenutrūkstamam 12 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui“. Taip pat žr. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, 2004, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272) 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „[v]alstybės narės suteikia ilgalaikio gyventojo statusą trečiųjų šalių piliečiams, kurie prieš pat paduodami atitinkamą pareiškimą yra penkerius metus teisėtai ir nuolat pragyvenę jos teritorijoje“. Išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">45</a>
</span>) Išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-47" href="#c-47">46</a>
</span>) Pagal tą nuostatą tam tikrais atvejais leidžiamos ilgesnės išvykos. Pagal analogiją žr. Direktyvos 2003/109 4 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad „[b]uvimo už valstybės narės teritorijos laikas nepertraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio ir įskaičiuojamas į jį, jei tokia išvyka netrunka ilgiau nei šešis mėnesius iš eilės ir iš viso per straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-48" href="#c-48">47</a>
</span>) Vokietijos vyriausybė taip pat mano, kad bendrinėje kalboje sąvoka „vienus metus“ reiškia „laikotarpį, sudarytą iš vienų nepertraukiamų metų“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-49" href="#c-49">48</a>
</span>) Žr. Sprendimo Tarola 37 punktą. Pagal analogiją žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimą Tim (C‑395/18, EU:C:2020:58, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-50" href="#c-50">49</a>
</span>) Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad nuolatinio gyvenimo šalyje teisei, kurią Sąjungos piliečiai įgyja priimančiojoje valstybėje narėje teisėtai išgyvenę ištisinį penkerių metų laikotarpį, „netaikomi III skyriuje numatyti reikalavimai“. Taigi šiai teisei netaikomos šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos sąlygos turėti sau ir savo šeimai pakankamai lėšų ir visavertį sveikatos draudimą (2022 m. kovo 10 d. Sprendimo Commissioners for Her Majesty's Revenue and Customs (Visavertis sveikatos draudimas), C‑247/20, EU:C:2022:177, 54 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-51" href="#c-51">50</a>
</span>) Taigi ir vienodą galimybę pasinaudoti socialine parama priimančiojoje valstybėje narėje kaip piliečiai, vis dėlto atsižvelgiant į Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies c punktą ir 24 straipsnio 2 dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-52" href="#c-52">51</a>
</span>) 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Prefeta (C‑618/16, EU:C:2018:719, 37 ir 39 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-53" href="#c-53">52</a>
</span>) Nors Direktyva 2004/38 reglamentuojama Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisė laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, negalima nuvertinti tos direktyvos struktūroje ir ypač jos 7 straipsnyje įtvirtintos darbuotojų – arba ekonomiškai aktyvių asmenų – svarbiausios ir privilegijuotos padėties (žr. 2014 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Dano, C‑333/13, EU:C:2014:2358, 73–78 punktus).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-54" href="#c-54">53</a>
</span>) Žr. Sprendimo Tarola 50 punktą. Taip pat žr. Direktyvos 2004/38 10 konstatuojamąją dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-55" href="#c-55">54</a>
</span>) Šiuo principu, reglamentuojančiu Sąjungos veiksmų turinį ir formą, siekiama užtikrinti, kad tokie veiksmai būtų tinkami norint įgyvendinti siekiamus tikslus ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Viva Telecom Bulgaria, C‑257/20, EU:C:2022:125, 112 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-56" href="#c-56">55</a>
</span>) Šis derinimas kartais vadinamas proporcingumu stricto sensu. „Kad priimtos priemonės atitiktų proporcingumo principą, jos turi būti tinkamos siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti; jos neturi viršyti to, kas būtina tiems tikslams pasiekti (jeigu galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią); sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (vidaus darna, arba proporcingumas stricto sensu)“ (generalinio advokato M. Bobek išvados byloje Pöpperl, C‑187/15, EU:C:2016:194, 45 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-57" href="#c-57">56</a>
</span>) Žr. šios išvados 30 punktą ir Sprendimo Tarola 43 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-58" href="#c-58">57</a>
</span>) Žr. Sprendimo Tarola 43 punktą. Pagal šios direktyvos 7 straipsnio 3 dalies b punktą Sąjungos pilietis, kuris priimančiojoje valstybėje narėje vykdė veiklą kaip darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, išsaugo darbuotojo statusą neribotą laikotarpį, jeigu dirbo kaip samdomas darbuotojas arba savarankiškai priimančiojoje valstybėje narėje „daugiau kaip vien[us] metus“ prieš tapdamas bedarbiu ne savo noru. O Sąjungos pilietis, kuris priimančiojoje valstybėje narėje vykdė veiklą kaip darbuotojas ar savarankiškai dirbantis asmuo trumpiau kaip vienus metus, darbuotojo statusą išsaugo tik laikotarpį, kurį gali nustatyti ši valstybė narė, su sąlyga, kad jis yra ne trumpesnis kaip šeši mėnesiai pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies c punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-59" href="#c-59">58</a>
</span>) Taigi, dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo Sąjungos piliečio (2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Gusa, C‑442/16, EU:C:2017:1004, 31 ir 45 punktai ir Sprendimo Tarola 46, 48 ir 49 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-60" href="#c-60">59</a>
</span>) Vokietijos vyriausybė mano, kad toks aiškinimas reikštų, jog pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą suteikiant neribotą teisę gyventi šalyje būtų galima atsižvelgti į prieš kelis dešimtmečius priimančiojoje valstybėje narėje dirbtą laiką, pavyzdžiui, kaip sezoniniam darbuotojui, net jeigu suinteresuotasis asmuo pastaruoju metu ten dirbo tik vieną mėnesį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-61" href="#c-61">60</a>
</span>) Airija mano, kad nėra pagrindo teigti, jog pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą įvairūs trumpi darbo laikotarpiai turėtų būti sumuojami per ketverius ar penkerius metus, nes tarp tų trumpų darbo laikotarpių asmuo iš tikrųjų galėtų prarasti darbuotojo statusą, jeigu būtų bedarbis ne trumpiau kaip 6 mėnesius pagal tos direktyvos 7 straipsnio 3 dalies c punktą: „Teigti, kad po kelerių metų, per kuriuos buvo dirbama trumpą laiką (po vieną ar du mėnesius) ir ilgą laiką būta bedarbiu, galima kažkaip atsigręžti į praeitį ir atgaline data pripažinti, jog asmuo pagal teisės aktus išsaugojo pagrindinį darbuotojo statusą su visomis su juo siejamomis teisėmis ir išmokomis, yra nepagrįsta.“ Be to, Airija teigia, kad „visiškai neaišku, apie kokį laikotarpį būtų galima teigti, kad per jį iš trumpų darbo laikotarpių susidaro Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytas vienų metų laikotarpis. Ar tai būtų ketveri ar penkeri metai, kaip teigiama šioje byloje, ar galbūt dešimt arba penkiolika metų?“</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-62" href="#c-62">61</a>
</span>) Komisijos nuomone, teisė išlaikyti „darbuotojo“ statusą neribotą laiką pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą grindžiama prielaida, kad judus Sąjungos pilietis, kuris buvo ekonomiškai aktyvus daugiau kaip vienus metus, yra pastovus darbuotojas, pakankamai gerai susipažinęs su darbo rinka, kad per protingą laikotarpį galėtų vėl pradėti dirbti ir ekonomiškai prisidėti prie priimančiosios valstybės gerovės, įskaitant jos socialinės apsaugos sistemą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-63" href="#c-63">62</a>
</span>) Iš viso sudarančius daugiau kaip vienus metus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-64" href="#c-64">63</a>
</span>) Ypač jei bet koks pertraukos laikotarpis viršija Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies c punkte numatytą minimalų šešių mėnesių apsaugos laikotarpį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-65" href="#c-65">64</a>
</span>) Visų pirma Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-66" href="#c-66">65</a>
</span>) Sprendimo Tarola 48 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalies c punktas taikomas „visuomet, kai darbuotojas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių buvo priverstas nutraukti savo veiklą priimančiojoje valstybėje narėje nesibaigus vieniems metams &lt;…&gt;“. Mano nuomone, tai reiškia, kad Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 1 dalies b punktas reiškia vieną tęstinį daugiau kaip vienų metų laikotarpį. Tęstinumo elementas labiau akivaizdus iš sprendimo versijos prancūzų kalba – joje vartojama formuluotė „avant l’échéance d’une année“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-67" href="#c-67">66</a>
</span>) Jeigu tenkinamos kitos toje nuostatoje numatytos sąlygos.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-68" href="#c-68">67</a>
</span>) Mokant mokesčius ir socialines įmokas (pagal analogiją žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Chief Appeals Officer ir kt., C‑488/21, EU:C:2023:1013, 71 punktą).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-69" href="#c-69">68</a>
</span>) Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies c punkte vartojamos sąvokos „trumpiau kaip vien[us] metus“ arba „per pirmuosius dvylika mėnesių“ patvirtina aiškinimą, kad pagal tą nuostatą ir, atitinkamai, pagal jos 7 straipsnio 3 dalies b punktą vienų metų laikotarpis yra viena esminė „atkarpa“ arba tęstinis laikotarpis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-70" href="#c-70">69</a>
</span>) Žr. Sprendimo Tarola 54 punktą. Pagal analogiją žr. 2009 m. birželio 4 d. Sprendimą Vatsouras ir Koupatantze (C‑22/08 ir C‑23/08, EU:C:2009:344, 30 punktas) – jame Teisingumo Teismas nurodė, kad, nepaisant profesinės veiklos trumpalaikio pobūdžio, negalima neigti, jog asmuo yra darbuotojas pagal SESV 45 straipsnį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-71" href="#c-71">70</a>
</span>) Tuo atveju – dvi savaitės.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-72" href="#c-72">71</a>
</span>) 2015 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas Alimanovic (C‑67/14, EU:C:2015:597, 60 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-73" href="#c-73">72</a>
</span>) Pagal analogiją žr. Direktyvos 2004/38 16 straipsnio 3 dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-74" href="#c-74">73</a>
</span>) Pagal analogiją žr. generalinio advokato M. Szpunar išvadą byloje Tarola (C‑483/17, EU:C:2018:919, 45–49 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-75" href="#c-75">74</a>
</span>) Iš tiesų tokių situacijų gali susiklostyti ypač per pirmuosius metus, kai Sąjungos pilietis naudojasi judėjimo laisve.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-76" href="#c-76">75</a>
</span>) Ypač todėl, kad teisė į kasmetines atostogas pirmaisiais darbo metais tam tikrose valstybėse narėse gali būti labai ribota dėl minimalaus darbo stažo reikalavimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-77" href="#c-77">76</a>
</span>) Nepaisant šiuolaikinių ryšių ir transporto tobulėjimo. Pažymėtina, kad tam tikrus biurokratinius klausimus galima išspręsti tik darbuotojui esant vietoje.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-78" href="#c-78">77</a>
</span>) 1988 m. birželio 21 d. Sprendimas Lair (39/86, EU:C:1988:322, 38 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-79" href="#c-79">78</a>
</span>) Žr., pavyzdžiui, 2023 m. vasario 16 d. Eurostat naujienų straipsnį „3.5 million job leavers in Q3 2022 in ES“; susipažinti galima internete adresu https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/ddn-20230216-2. Straipsnyje kalbama apie tai, kad 2022 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2021 m. ketvirčiu, padaugėjo 25–54 metų amžiaus asmenų, kurie išėjo iš darbo, be kita ko, dėl asmeninių priežasčių, įskaitant norą turėti daugiau laisvalaikio, keliauti ir keisti gyvenamąją vietą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-80" href="#c-80">79</a>
</span>) Šis reiškinys kartais vadinamas „podarbinėmis atostogomis“ (anglų k. „jobbymoon“). Dėl įžvalgų apie karjeros galimybių kaitą ir darbo pritaikymo prie savo poreikių (anglų k. „jobcrafting“) reiškinį bei „pikselinės rinkos“ (anglų k. „pixelated market“) žr. Bersin, J., „The labor market has totally changed: Are you really ready?“, 2024 m. kovo 31 d., atnaujintas 2024 m. balandžio 6 d.; susipažinti galima internete adresu https://joshbersin.com/2024/03/the-needs-of-employees-have-totally-changed-are-you-really-ready/. Taip pat žr. https://www.shrm.org/mena/executive-network/insights/people-strategy/pixelated-workforce-arrived-ready.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-81" href="#c-81">80</a>
</span>) 2013 m. vasario 21 d. Sprendimas N. (C‑46/12, EU:C:2013:97, 39 punktas). „Iš tikrųjų, atsižvelgiant į tai, kad ši sąvoka apibrėžia SESV numatytos pagrindinės laisvės taikymo apimtį, ji turi būti aiškinama plačiai“ (generalinio advokato M. Szpunar išvados byloje G. M. A. (Darbo ieškantis asmuo), C‑710/19, EU:C:2020:739, 37 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-82" href="#c-82">81</a>
</span>) Atitinkantys Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytą vienų metų laikotarpį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-83" href="#c-83">82</a>
</span>) Tokiais atvejais, kai darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpis priimančiojoje valstybėje narėje yra „trump[esnis] kaip vien[i] met[ai]“, arba „dvylika mėnesių“, Sąjungos piliečiui taikoma Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta apsauga pagal joje nustatytas sąlygas. Pažymėtina, kad nors Sąjungos pilietis išlaiko darbuotojo statusą ne trumpiau kaip šešis mėnesius ir naudojasi teise apsigyventi šalyje bei jam taikomas vienodas požiūris, šis statusas neprilygsta darbui, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą, o į nedarbo ne savo noru laikotarpį negalima atsižvelgti apskaičiuojant reikalaujamą daugiau kaip vienų metų darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-84" href="#c-84">83</a>
</span>) Jo trukmė – šeši mėnesiai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-85" href="#c-85">84</a>
</span>) Šis aiškinimas taip pat atitinka pagrindinį Direktyvos 2004/38 tikslą, t. y. kaip priminta šios išvados 16 punkte, sustiprinti visų Sąjungos piliečių laisvo judėjimo ir gyvenimo šalyje teisę, taip pat jos 7 straipsnio 3 dalyje konkrečiai nurodytą tikslą apsaugoti asmenų, išėjusių iš darbo ir taip nutraukusių profesinę veiklą dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, teisę gyventi šalyje dėl išsaugomo darbuotojo statuso (žr. Sprendimo Tarola 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-86" href="#c-86">85</a>
</span>) Šią sąvoką akcentuoju siekdamas atkreipti dėmesį į tai, kad Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punkte vartojama formuluotė „kai išdirbo“. Todėl manau, kad pagal jį reikalaujama, jog asmuo faktiškai dirbtų, o ne tik turėtų darbuotojo statusą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-87" href="#c-87">86</a>
</span>) Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, kaip jau buvo nurodyta šioje išvadoje, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs antrąją sąvoką (žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimą Gusa, C‑442/16, EU:C:2017:1004, 31 ir 45 punktai). Pagal analogiją žr. Sprendimo Tarola 46, 48 ir 49 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-88" href="#c-88">87</a>
</span>) Jis yra subjektas, pagal Airijos teisę turintis įgaliojimus mokėti bedarbio pašalpą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-89" href="#c-89">88</a>
</span>) Jis yra subjektas, pagal Airijos teisę turintis įgaliojimus išduoti leidimus gyventi šalyje.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-90" href="#c-90">89</a>
</span>) 2018 m. birželio 27 d. Sprendimas Diallo (C‑246/17, EU:C:2018:499, 45 ir 59 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-91" href="#c-91">90</a>
</span>) Komisija rėmėsi teisėjos S. Phelan Sprendimu I.T. / Minister for Justice (2023 IEHC 40, 72 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-92" href="#c-92">91</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. https://www.citizensinformation.ie/en/social-welfare/unemployed-people/jobseekers-allowance/. Citizens Information Board (Piliečių informacijos centras, Airija) yra valstybės įstaiga, kuri rūpinasi informacijos, konsultacijų ir teisinės gynybos paslaugų teikimu įvairiais viešųjų ir socialinių paslaugų klausimais. Ji tvarko piliečių informacijos interneto svetainę citizensinformation.ie. Centras veikia prie Department of Social Protection (Socialinės apsaugos departamentas, anksčiau – DEASP).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-93" href="#c-93">92</a>
</span>) Tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-94" href="#c-94">93</a>
</span>) Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nagrinėdamas pagrindinėje byloje pateiktą skundą, turi įvertinti, ar šios taisyklės ir sąlygos buvo ir tuo metu, kai klostėsi nagrinėjamos aplinkybės.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-95" href="#c-95">94</a>
</span>) Šio sutapimo mastas priklauso nuo bedarbio pašalpos skyrimo taisyklių ir sąlygų, taigi galbūt nuo sąvokos „išėjo iš darbo savo noru ir be pateisinamos priežasties“ reikšmės.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-96" href="#c-96">95</a>
</span>) Pagal Direktyvos 2004/38 7 straipsnio 3 dalies b punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-97" href="#c-97">96</a>
</span>) Šiuo atžvilgiu, kaip jau nurodyta, Direktyva 2004/38 siekiama supaprastinti ir sustiprinti naudojimąsi teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, kuri Sąjungos piliečiams tiesiogiai suteikta pagal SESV 21 straipsnio 1 dalį.</p>
</body>
</html>
