<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑561/14</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62014CJ0561</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:247">EU:C:2016:247</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>11</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>11</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><DATE ISO="20160412">2016 M. BALANDŽIO 12 D.</DATE> SPRENDIMAS – BYLA C‑561/14</P><P>GENC</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (didžioji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20160412">2016 m. balandžio 12 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: danų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas</KEYWORD><KEYWORD>Sprendimas Nr. 1/80</KEYWORD><KEYWORD>13 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Status quo išlyga</KEYWORD><KEYWORD>Šeimos susijungimas</KEYWORD><KEYWORD>Nacionalinės teisės aktas, kuriuo nustatomos naujos, griežtesnės, šeimos narių susijungimo sąlygos, taikomos ekonomiškai aktyvių atitinkamoje valstybėje narėje gyvenančių ir turinčių leidimą gyventi šalyje Turkijos piliečių šeimos nariams, kurie yra ekonomiškai neaktyvūs</KEYWORD><KEYWORD>Pakankamai tvirtų ryšių, leidžiančių sėkmingai integruotis šalyje, sąlyga</KEYWORD></INDEX><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑561/14</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Østre Landsret</HT> (Rytų regiono apeliacinis teismas, Danija) <DATE ISO="20141203">2014 m. gruodžio 3 d.</DATE> nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20141205">2014 m. gruodžio 5 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Caner Genc</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Integrationsministeriet</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),</P><P>kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas A. Tizzano, kolegijų pirmininkai R. Silva de Lapuerta (pranešėja), M. Ilešič, L. Bay Larsen, F. Biltgen, C. Lycourgos, teisėjai A. Rosas, A. Borg Barthet, J. Malenovský, E. Levits, K. Jürimäe, M. Vilaras,</P><P>generalinis advokatas P. Mengozzi,</P><P>posėdžio sekretorius T. Millett (kanclerio pavaduotojas),</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus <DATE ISO="20151020">2015 m. spalio 20 d.</DATE> posėdžiui,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>C. Genc, atstovaujamo advokato T. Ryhl,</P></ITEM><ITEM><P>Danijos vyriausybės, atstovaujamos C. Thorning, padedamo advokato R. Holdgaard,</P></ITEM><ITEM><P>Austrijos vyriausybės, atstovaujamos G. Hesse,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos M. Clausen C. Tufvesson, D. Martin ir F. Erlbacher,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><?PAGE NO="2"?><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20160120">2016 m. sausio 20 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="19800919">1980 m. rugsėjo 19 d.</DATE> Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 dėl asociacijos plėtros (toliau –Sprendimas Nr. 1/80), pridėto prie Susitarimo, kuriuo įsteigiama Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacija, kuris <DATE ISO="19630912">1963 m. rugsėjo 12 d.</DATE> Ankaroje buvo pasirašytas Turkijos Respublikos, EEB valstybių narių ir Bendrijos ir kuris Bendrijos vardu buvo sudarytas, aprobuotas ir patvirtintas <DATE ISO="19631223">1963 m. gruodžio 23 d.</DATE> Tarybos sprendimu 64/732/EEB (<REF.DOC.OJ COLL="P" NO.OJ="217" DATE.PUB="1963">OL 217</REF.DOC.OJ>, 1964, p. 3685; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 11 t., p. 10, toliau – Asociacijos susitarimas), 13 straipsnio išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Turkijos piliečio C. Genc ir <HT TYPE="ITALIC">Integrationsministeriet</HT> (Integracijos ministerija) ginčą dėl to, kad ministerija atmetė jo prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje, pateiktą siekiant susijungti su šeima.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Europos Sąjungos teisė</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Asociacijos susitarimas</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Pagal Asociacijos susitarimo 2 straipsnio 1 dalį šio susitarimo tikslas – skatinti nuolatinį ir darnų susitariančiųjų šalių prekybinių ir ekonominių santykių stiprinimą, visiškai atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti greitesnį Turkijos ekonomikos vystymąsi, didinti Turkijos gyventojų užimtumo lygį ir gerinti jų gyvenimo sąlygas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Pagal Asociacijos susitarimo 12 straipsnį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>siekdamos laipsniškai tarpusavyje įgyvendinti laisvą asmenų judėjimą Susitariančios Šalys sutaria remtis [EB 39], [EB 40] ir [EB 41] straipsniais<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>, o pagal šio susitarimo 13 straipsnį šios šalys, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>siekdamos panaikinti įsisteigimo laisvės tarpusavio apribojimus, &lt;...&gt; susitaria remtis [EB 43–46] ir [EB 48] straipsniais<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>. (Neoficialus vertimas.)</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Sprendimas Nr. 1/80</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>Bendrijos valstybės narės ir Turkija negali nustatyti naujų apribojimų, susijusių su darbuotojų ir jų šeimos narių, kurie teisėtai gyvena ir dirba atitinkamoje teritorijoje, įsidarbinimo sąlygomis.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> (Neoficialus vertimas.)</ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Sprendimo 1/80 14 straipsnyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="014.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Šio skyriaus nuostatos taikomos atsižvelgiant į apribojimus, pateisinamus viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir sveikatos sumetimais.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="014.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Jos nepažeidžia teisių ir pareigų, kylančių iš atskirų valstybių teisės aktų ar dvišalių Turkijos ir Bendrijos valstybių narių susitarimų, kuriais jų piliečiams numatytos palankesnės nuostatos.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> (Neoficialus vertimas.)</ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="3"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Papildomas protokolas</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT><DATE ISO="19701123">1970 m. lapkričio 23 d.</DATE> Briuselyje pasirašytas ir <DATE ISO="19721219">1972 m. gruodžio 19 d.</DATE> Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2760/72 Bendrijos vardu sudarytas, aprobuotas bei patvirtintas papildomas protokolas (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="293" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1972">OL L 293, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 11 t., p. 41, toliau – papildomas protokolas) yra neatskiriama Asociacijos susitarimo dalis, kaip matyti iš jo 62 straipsnio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>Susitariančiosios Šalys susitaria tarpusavyje nenustatyti naujų įsisteigimo laisvės ar laisvės teikti paslaugas apribojimų.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> (Neoficialus vertimas.)</ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Danijos teisė</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje taikomos redakcijos Įstatymo dėl užsieniečių (<HT TYPE="ITALIC">Udlændingeloven</HT>) (toliau – Danijos įstatymas dėl užsieniečių) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktyje numatyta, kad pateikus prašymą leidimas gyventi šalyje gali būti išduodamas Danijoje nuolat gyvenančio asmens ar jo sutuoktinio santuokos nesudariusiam nepilnamečiam vaikui, kuriam nėra sukakę 15 metų, jei vaikas gyvena su asmeniu, kuriam paskirta jo globa ir kuris nėra pradėjęs gyventi savarankiško šeiminio gyvenimo palaikant pastovius santykius, ir jei Danijoje gyvenantis asmuo turi leidimą gyventi šalyje neterminuotą laikotarpį arba leidimą gyventi šalyje su galimybe gauti leidimą nuolat gyventi šalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Danijos įstatymo dėl užsieniečių, iš dalies keičiančio Danijos įstatymą dėl užsieniečių ir Įstatymą dėl integracijos, 9 straipsnio 13 dalyje (ji buvo įterpta <DATE ISO="20040609">2004 m. birželio 9 d.</DATE> Įstatymu Nr. 427), nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA>„Tais atvejais, kai pareiškėjas ir vienas iš pareiškėjo tėvų gyvena savo kilmės valstybėje arba kitoje valstybėje, leidimas gyventi šalyje pagal [šio įstatymo 9 straipsnio] 1 dalies 2 punktą gali būti išduodamas, tik jei pareiškėjas turi ar gali turėti pakankamai tvirtų ryšių su Danija, kad galėtų sėkmingai joje integruotis. Tačiau tai netaikoma tuo atveju, kai prašymas pateikiamas ne vėliau kaip likus dvejiems metams nuo tos dienos, kai Danijoje gyvenantis asmuo įvykdo [minėto įstatymo] 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas arba yra labai svarbių priežasčių, pirmiausia šeimos vienybė, dėl kurių šio reikalavimo negalima taikyti.</ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Danijos įstatymo dėl užsieniečių 9 straipsnio 13 dalies parengiamuosiuose dokumentuose minima, kad šia nuostata siekiama neleisti tėvams sąmoningai nuspręsti palikti savo vaiką gyventi su vienu iš tėvų kilmės valstybėje, kol jis taps beveik suaugęs (nors šis vaikas būtų galėjęs gauti leidimą gyventi Danijoje anksčiau), kad jis gautų kilmės valstybės kultūrą atitinkantį išsilavinimą ir nuo pat vaikystės neįsisavintų Danijos taisyklių ir vertybių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal praktiką, apibūdintą <DATE ISO="20070702">2007 m. liepos 2 d.</DATE> Integracijos ministerijos pažymoje, nepilnamečio vaiko gebėjimas sėkmingai integruotis yra diskrecinio vertinimo, kuriuo ypač atsižvelgiama į tokius parametrus, kaip vaiko gyvenimo atitinkamose valstybėse trukmė ir pobūdis ir, be kita ko, galimas ankstesnis šio vaiko gyvenimas Danijoje, valstybė, kurioje jis praleido didžiausią savo vaikystės ir paauglystės dalį, vieta, kurioje jis ėjo į mokyklą, tai, ar šis vaikas kalba ar nekalba daniškai ar kalba kilmės valstybės kalba, ir ar šis vaikas vaikystėje įsisavino Danijos vertybes ir taisykles, kad egzistuoja arba gali egzistuoti pakankamai tvirti ryšiai su Danija, kad galėtų sėkmingai integruotis šioje valstybėje narėje. Be to, atsižvelgiant į kitas vertinamas aplinkybes, tam tikra svarba teikiama aplinkybei, ar vienas iš tėvų, kuris gyvena Danijoje, yra gerai integravęsis ir turi tvirtų ryšių su Danijos visuomene.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat matyti, kad išskirtiniais atvejais esama labai specifinių motyvų, kuriais remiantis nėra reikalaujama įvykdyti sąlygos turėti pakankamai tvirtų ryšių atitinkamoje valstybėje narėje, kad galėtų sėkmingai joje integruotis. Taip pirmiausia yra tuomet,<?PAGE NO="4"?> kai atsisakymas leisti šeimos susijungimą prieštarauja Danijos Karalystės tarptautiniams įsipareigojimams arba geriausiems atitinkamo vaiko interesams, kaip tai suprantama pagal Niujorko vaiko teisių konvenciją, pasirašytą <DATE ISO="19891120">1989 m. lapkričio 20 d.</DATE> ir ratifikuotą visų valstybių narių, arba dėl sunkios ligos arba negalios humanitariniu požiūriu būtų nepateisinama grąžinti Danijoje gyvenantį vieną iš tėvų į valstybę, kurioje nėra sudaryta priėmimo ir gydymo sąlygų, arba kai vienas iš tėvų, kuris gyvena kilmės valstybėje, negali pasirūpinti šiuo vaiku.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad Danijos įstatymo dėl užsieniečių 9 straipsnio 13 dalis taikoma tik trečiųjų šalių piliečių, kurie gyvena Danijoje, ir jų šeimos narių šeimos susijungimo prašymams ir kad tuomet, kai įsigaliojo Sprendimas Nr. 1/80, jokia norma, atitinkanti Danijos įstatymo dėl užsieniečių 9 straipsnio 13 dalį, nebuvo taikoma.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Pareiškėjas pagrindinėje byloje C. Genc yra Turkijos pilietis, gimęs <DATE ISO="19910817">1991 m. rugpjūčio 17 d.</DATE> Jo tėvas, taip pat Turkijos pilietis, atvyko į Daniją <DATE ISO="19971214">1997 m. gruodžio 14 d.</DATE> ir nuo <DATE ISO="20010421">2001 m. balandžio 21 d.</DATE> turi leidimą šioje valstybėje narėje gyventi nuolat.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Remiantis <DATE ISO="19971230">1997 m. gruodžio 30 d.</DATE> Haymana teismo (Turkija) sprendimu C. Genc tėvų santuoka buvo nutraukta. Nors ieškovo pagrindinėje byloje tėvui po santuokos nutraukimo buvo paskirta tiek C. Genc, tiek jo dviejų vyresnių brolių globa, ieškovas pagrindinėje byloje ir toliau gyveno Turkijoje pas savo senelius.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>Nuo 2003 m. gegužės mėn. du jo vyresni broliai turi leidimus gyventi Danijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT><DATE ISO="20050105">2005 m. sausio 5 d.</DATE> ieškovas pagrindinėje byloje pirmą kartą paprašė išduoti leidimą gyventi Danijoje. Tuo metu jo tėvas dirbo samdomu darbuotoju šioje valstybėje narėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT><DATE ISO="20060815">2006 m. rugpjūčio 15 d.</DATE> Danijos migracijos tarnyba (<HT TYPE="ITALIC">Udlændingeservice</HT>) atmetė C. Genc prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje pagal Danijos įstatymo dėl užsieniečių 9 straipsnio 13 dalį motyvuodama tuo, kad suinteresuotasis asmuo neturėjo arba negalėjo turėti pakankamai tvirtų ryšių su Danija, kad galėtų šioje valstybėje narėje sėkmingai integruotis. Šį sprendimą <DATE ISO="20061218">2006 m. gruodžio 18 d.</DATE> patvirtino Integracijos ministerija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Konkrečiai kalbant, <DATE ISO="20061218">2006 m. gruodžio 18 d.</DATE> sprendime Integracijos ministerija, atsižvelgdama, be kita ko, į tai, kad: C. Genc gimė Turkijoje, kur praleido visą savo vaikystę ir iki šios datos gavo išsilavinimą, niekuomet nebuvo atvykęs į Daniją, kalba tik turkiškai, neturi jokių ryšių su Danijos visuomene ir per pastaruosius dvejus metus tėvas jį matė tik du kartus, – padarė išvadą, jog ieškovas pagrindinėje byloje savo jaunystėje neįsisavino Danijos vertybių ir taisyklių tiek, kad turėtų arba galėtų turėti pakankamai tvirtų ryšių su Danija ir sėkmingai joje integruotųsi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Be to, Integracijos ministerija manė, kad C. Genc tėvas taip pat negalėjo būti laikomas nei gerai integruotu, nei turinčiu pakankamai tvirtų ryšių su Danijos visuomene, kad dėl ieškovo pagrindinėje byloje būtų galima padaryti kitokią išvadą nei ta, kuri buvo padaryta ankstesniame punkte.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Pagaliau Integracijos ministerija pažymėjo, kad nėra jokio kito specialus motyvo, pirmiausia šeimos vienybės, kuris pagrįstų leidimo gyventi šalyje išdavimą C. Genc, nors jis neturi arba negali turėti pakankamai tvirtų ryšių su Danija, kad galėtų sėkmingai joje integruotis, ir kad taip pat nėra didesnių kliūčių ieškovo pagrindinėje byloje tėvui vykti į Turkiją su juo tęsti savo šeiminio gyvenimo arba tęsti šeiminio gyvenimo tokiomis pat sąlygomis, kurios buvo prieš jam savanoriškai atvykstant į Daniją 1997 m.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT><DATE ISO="20070917">2007 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Integracijos ministerija atsisakė pakartotinai nagrinėti C. Genc prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Ieškovas pagrindinėje byloje kreipėsi į <HT TYPE="ITALIC">Glostrup Ret</HT> (Glostrupo teismas, Danija), šis <DATE ISO="20111209">2011 m. gruodžio 9 d.</DATE> sprendimu patvirtino Integracijos ministerijos sprendimą atsisakyti išduoti prašomą leidimą gyventi šalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>C. Genc apskundė šį sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Østre Landsret</HT> (Rytų regiono apeliacinis teismas, Danija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Østre Landsret</HT> (Rytų regiono apeliacinis teismas) pažymi, kad Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dogan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑138/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2066">EU:C:2014:2066</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas sutiko, kad papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalyje numatyta su įsisteigimo laisve susijusi <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlyga turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia valstybei narei nustatyti naujus apribojimus, susijusius su galimybe gauti leidimą susijungti su Turkijos kilmės sutuoktiniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Vis dėlto, <HT TYPE="ITALIC">Østre Landsret</HT> (Rytų regiono apeliacinis teismas) pirmiausia išreiškia abejones dėl minėto sprendimo atitikties ankstesnei Teisingumo Teismo praktikai, susijusiai tiek su <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlygomis, tiek su istorinėmis Asociacijos susitarimo priėmimo aplinkybėmis ir tikslu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi, ar teisės principas, kuris matyti iš Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dogan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑138/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2066">EU:C:2014:2066</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), kiek tai susiję su papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlyga, taip pat taikomas ir Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnio nuostatai, nors šių nuostatų formuluotės skirtingos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Galiausiai minėtas teismas, remdamasis tuo, jog Teisingumo Teismo sprendimuose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Demir</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑225/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:725">EU:C:2013:725</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dogan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑138/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2066">EU:C:2014:2066</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) padaryta išvada, kad nauji apribojimai, susiję su <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlyga, gali būti leistini, jei apribojimas pateisinamas privalomu bendrojo intereso pagrindu, yra tinkamas užtikrinti teisėto tikslo pasiekimą ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti, abejoja dėl tokio aiškinimo atitikties Sprendimui <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dereci ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑256/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:734">EU:C:2011:734</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), taip pat teiraujasi, kokiomis gairėmis reikia vadovautis, siekiant įvertinti apribojimą ir jo proporcingumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Østre Landsret</HT> (Rytų regiono apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>1.</NO.P><TXT>Ar Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnyje ir (ar) papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlygos turi būti aiškinamos taip, kad <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> reikalavimas apima naujas ir griežtesnes šeimos narių, kurie nėra ekonomiškai aktyvūs, be kita ko, nepilnamečius ekonomiškai aktyvių Turkijos piliečių, kurie gyvena valstybėje narėje ir turi leidimą joje gyventi, vaikus, teisei susijungti su šeima taikomas sąlygas, atsižvelgiant į:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Teisingumo Teismo sprendimuose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Derin</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑325/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:442">EU:C:2007:442</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ziebell</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑371/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:809">EU:C:2011:809</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dülger</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑451/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:504">EU:C:2012:504</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Demirkan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑221/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:583">EU:C:2013:583</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) pateiktą <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlygų aiškinimą,</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Asociacijos susitarimo, išaiškinto, be kita ko, sprendimuose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ziebell</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑371/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:809">EU:C:2011:809</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Demirkan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑221/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:583">EU:C:2013:583</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), tikslą ir turinį ir atsižvelgiant į tai, kad:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>Asociacijos susitarime ir prie jo pridėtuose protokoluose, sprendimuose ir kituose dokumentuose nėra įtvirtintos nuostatos dėl šeimos susijungimo, ir</P></ITEM><ITEM><P>šeimos susijungimas tuometinėje Europos Bendrijoje ir dabar Europos Sąjungoje visada buvo reglamentuojamas antrinės teisės aktais, šiuo metu <DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančia Reglamentą<?PAGE NO="6"?> (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančia direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="158" PAGE.FIRST="77" DATE.PUB="2004">OL L 158, p. 77</REF.DOC.OJ>)?</P></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismo prašoma atsakant į pirmąjį klausimą nurodyti, ar galima išvestinė valstybėje narėje gyvenančių ir leidimą joje gyventi turinčių ekonomiškai aktyvių Turkijos piliečių šeimos narių teisė susijungti su šeima, taikoma darbuotojo Turkijos piliečio šeimos nariams pagal Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnį, ar ji taikoma tik savarankiškai dirbančio darbuotojo Turkijos piliečio šeimos nariams pagal Papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalį?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Jei atsakymai į pirmąjį ir antrąjį klausimus būtų teigiami, Teisingumo Teismo prašoma nurodyti, ar Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnyje įtvirtinta <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlyga turi būti aiškinama taip, kad nauji apribojimai, kurie <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>pateisinami privalomu bendrojo intereso pagrindu, yra tinkami užtikrinti, kad būtų pasiektas teisėtas tikslas, ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> (to, kas numatyta Sprendimo Nr. 1/80 14 straipsnyje), yra teisėti?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Jeigu atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas, Teisingumo Teismo prašoma nurodyti:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Kokiomis gairėmis reikia vadovautis vertinant apribojimą ir proporcingumą? Teisingumo Teismo prašoma nurodyti, ar reikia vadovautis tais pačiais principais, kurie išdėstyti jo praktikoje dėl šeimos susijungimo, kiek tai susiję su laisvu Sąjungos piliečių judėjimu, grindžiamu Direktyva dėl laisvo asmenų judėjimo (Direktyva 2004/38) ir SESV nuostatomis, ar vis dėlto turi būti atliekamas kitoks vertinimas?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Jei turi būti atliekamas kitoks vertinimas nei tas, kuris kyla iš Teisingumo Teismo praktikos dėl šeimos susijungimo, kiek tai susiję su laisvu [Sąjungos] piliečių judėjimu, Teisingumo Teismo prašoma nurodyti, ar atskaitos tašku turi būti laikomas proporcingumo vertinimas, atliekamas Europos žmogaus teisių teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, pasirašytos <DATE ISO="19501104">1950 m. lapkričio 4 d.</DATE> Romoje, 8 straipsnio dėl šeimos gyvenimo gerbimo, o jei ne, kokiais principais reikia vadovautis?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>Nepaisant to, koks vertinimo metodas būtų taikomas, reikia išsiaiškinti, ar tokia teisės nuostata, kaip iš dalies pakeista Įstatymo dėl užsieniečių 9 straipsnio 16 dalis (buvusi 9 straipsnio 13 dalis), pagal kurią šeimos susijungimui tarp asmens, kuris yra trečiosios šalies pilietis, turi leidimą gyventi Danijoje ir joje gyvena, ir jo nepilnamečio vaiko, kuris kartu su kitu iš tėvų gyvena kilmės valstybėje arba kitoje valstybėje, taikoma sąlyga, kad vaikas turėtų ar galėtų turėti tokius ryšius su Danija, kurie būtų sėkmingos integracijos Danijoje pagrindas, gali būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>pateisinama privalomu bendrojo intereso pagrindu, &lt;...&gt; tinkama užtikrinti, kad būtų pasiektas teisėtas tikslas, ir neviršijančia to, kas būtina jam pasiekti<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>?<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT><DATE ISO="20150330">2015 m. kovo 30 d.</DATE> Teisingumo Teismo kanceliarija gavo raštą, kuriuo Danijos vyriausybė, vadovaudamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 16 straipsnio trečia pastraipa, paprašė Teisingumo Teismo posėdžiauti didžiosios kolegijos sudėties.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Savo klausimais, kuriuos reikia išnagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar nacionalinė priemonė, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią darbuotojo Turkijos piliečio, teisėtai gyvenančio atitinkamoje valstybėje narėje, ir jo nepilnamečio vaiko šeimos susijungimui taikoma sąlyga, kad vaikas turėtų arba galėtų turėti pakankamai tvirtų ryšių su šia valstybe nare, kad jis galėtų sėkmingai joje integruotis, kai jis ir jo kitas vienas iš tėvų gyvena kilmės valstybėje arba kitoje valstybėje, ir kad šeimos susijungimo prašymas pateiktas praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo dienos, kai vienas iš atitinkamoje valstybėje narėje gyvenančių tėvų gavo leidimą gyventi šalyje neterminuotą laikotarpį arba leidimą su galimybe<?PAGE NO="7"?> šioje šalyje gyventi nuolat, yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>naujas apribojimas<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>, kaip tai suprantama pagal Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnį ir (arba) papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalį, ir, jeigu taip, ar toks apribojimas vis dėlto gali būti pateisinamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnyje ir papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalyje nustatytos <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlygos bendrai uždraudžia bet kokios naujos priemonės, kurios tikslas ar pasekmė būtų tai, jog Turkijos piliečio naudojimuisi ekonomine laisve atitinkamos valstybės narės teritorijoje būtų taikomos labiau ribojančios sąlygos nei tos, kurios jam taikytos šioje valstybėje narėje nurodyto sprendimo ar papildomo protokolo įsigaliojimo momentu (šiuo klausimu žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Savas</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑37/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:224">EU:C:2000:224</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sahin</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑242/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:554">EU:C:2009:554</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir juose nurodytą teismo praktiką).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Šiuo atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės nuostata, t. y. Danijos įstatymo dėl užsieniečių 9 straipsnio 13 dalis, buvo nustatyta po to, kai Danijoje įsigaliojo Sprendimas Nr. 1/80 ir papildomas protokolas, ir kad pagal minėtą nuostatą sugriežtinamos anksčiau darbuotojų, trečiųjų šalių piliečių, nepilnamečiams vaikams taikytos leidimo atvykti šeimos susijungimo pagrindu sąlygos, todėl ji apsunkina minėtą susijungimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Be to, neginčijama, kad C. Genc pageidauja atvykti į Daniją, kad susijungtų su tėvu. Taip pat neginčijama, kad tuomet, kai C. Genc pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje, jo tėvas dirbo samdomu darbuotoju Danijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis su ekonomine laisve, šiuo atveju laisvu darbuotojų judėjimu, susijusi būtent ieškovo pagrindinėje byloje tėvo, kuriam, kaip teisėtai į Danijos darbo rinką integruotam darbuotojui, taikomas Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnis, situacija (šiuo klausimu žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Savas</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑37/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:224">EU:C:2000:224</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Abatay ir kt</HT></NAME.CASE>., <NO.CASE>C‑317/01 ir C‑369/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:572">EU:C:2003:572</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0075">75</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0084">84</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Todėl reikia atsižvelgti tik į darbuotojo Turkijos piliečio, šiuo atveju C. Genc tėvo, gyvenančio atitinkamoje valstybėje narėje, situaciją siekiant nustatyti, ar, remiantis Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnyje nustatyta <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlyga, reikia netaikyti nacionalinės priemonės, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, jeigu paaiškėja, jog ji gali paveikti jo laisvę dirbti samdomą darbą šioje valstybėje narėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Taigi, reikia išnagrinėti, ar naujos nuostatos, sugriežtinančios Turkijos piliečių, kurie kaip samdomi darbuotojai gyvena atitinkamoje valstybėje narėje, kaip antai C. Genc tėvas, nepilnamečių vaikų pirmojo leidimo atvykti į šalį sąlygas, palyginti su tomis, kurios šioje valstybėje narėje buvo taikomos įsigaliojant Sprendimui Nr. 1/80, priėmimas gali sudaryti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>naują apribojimą<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 13 straipsnį, minėtiems Turkijos piliečiams naudotis darbuotojų judėjimo laisve šioje valstybėje narėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog tokia nuostata, pagal kurią šeimai susijungti yra sudėtingiau dėl to, kad nustatomos griežtesnės pirmojo leidimo atvykti į atitinkamą valstybę narę sąlygos, palyginti su tomis, kurios šioje valstybėje narėje buvo taikomos įsigaliojant papildomam protokolui, yra šių Turkijos piliečių naudojimosi įsisteigimo laisve <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>naujas apribojimas<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>, kaip jis suprantamas pagal papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalį (Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dogan</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑138/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2066">EU:C:2014:2066</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Taip yra nagrinėjamu atveju, nes Turkijos piliečio apsisprendimą įsikurti vienoje valstybėje narėje siekiant nuolat joje vykdyti ūkinę veiklą gali neigiamai paveikti šios valstybės narės įstatymai, kuriais apsunkinamas arba padaromas neįmanomas šeimos susijungimas ir dėl to toks pilietis gali būti priverstas rinktis arba veiklą atitinkamoje valstybėje narėje, arba šeimos gyvenimą Turkijoje (šiuo klausimu žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dogan</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑138/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2066">EU:C:2014:2066</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Be to, Teisingumo Teismas nusprendė: kadangi Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnyje įtvirtinta <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlyga yra tokio pat pobūdžio kaip išlyga, numatyta papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalyje, ir kadangi abiem išlygomis siekiama to paties tikslo, 41 straipsnio 1 dalies išaiškinimas taip pat taikytinas <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> pareigai, kuri yra minėto 13 straipsnio pagrindas laisvo darbuotojų judėjimo srityje (Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Nyderlandai</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑92/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:228">EU:C:2010:228</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad Teisingumo Teismo sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dogan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑138/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2066">EU:C:2014:2066</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR> pateiktas išaiškinimas gali būti taikomas pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir Danijos vyriausybė turi tam tikrų abejonių dėl išaiškinimo, pateikto Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dogan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑138/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2066">EU:C:2014:2066</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), atitikties Asociacijos susitarimo išimtinai ekonominiam tikslui, primintina, kad, kaip tai matyti iš šio sprendimo 40 punkto, Teisingumo Teismas Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Dogan</HT> padarė išvadą, kad pagrindinėje byloje, kurioje priimtas pastarasis sprendimas, nagrinėjamiems teisės aktams taikoma papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlyga, nes tarp darbuotojo Turkijos piliečio naudojimosi ekonominėmis laisvėmis valstybėje narėje ir šeimos susijungimo buvo toks ryšys, kad šio piliečio šeimos narių atvykimo ir gyvenimo šalyje šeimos susijungimo pagrindu sąlygos galėjo paveikti jo naudojimąsi tokiomis laisvėmis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Taigi, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 27 punkte, tik tuomet, kai nacionalinės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuri sugriežtina šeimos susijungimo sąlygas, gali daryti poveikį darbuotojų Turkijos piliečių, kaip antai C. Genc tėvo, ūkinės veiklos vykdymui atitinkamos valstybės narės teritorijoje, darytina išvada, jog tokia nuostata patenka į Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnyje nustatytos <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlygos taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Taigi Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnyje ir papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalyje nustatytos <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlygos, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas, niekaip nereiškia, kad darbuotojų Turkijos piliečių šeimos nariams pripažįstamos teisė į šeimos susijungimą, įsisteigimo ir gyvenimo šalyje teisės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Kalbant apie šeimos susijungimą, kaip matyti iš Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dogan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑138/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2066">EU:C:2014:2066</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), Teisingumo Teismo praktika <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlygai suteikia tik vieną poveikį – drausti šeimos susijungimui taikyti naujas sąlygas, kurios galėtų daryti poveikį Turkijos piliečio naudojimuisi ekonominėmis laisvėmis valstybėje narėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Galiausiai tokio ryšio, kaip apibūdintas šio sprendimo 43 punkte, nebuvo byloje, kurioje buvo priimtas Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Demirkan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑221/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:583">EU:C:2013:583</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir kuria Danijos vyriausybė konkrečiai remiasi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Iš tiesų, šis sprendimas buvo susijęs su Turkijos piliete, kuri norėjo, kad papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlyga būtų taikoma nuo jos atvykimo į atitinkamą valstybę narę, nes atvykusi į šios valstybės narės teritoriją ji tapo paslaugų gavėja. Tačiau Teisingumo Teismas nusprendė, kad šioje nuostatoje vartojama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>laisvė teikti paslaugas<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> neapėmė pasyvios paslaugų teikimo laisvės (šiuo klausimu žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Demirkan</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑221/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:583">EU:C:2013:583</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>), trūko ryšio tarp minėtos pilietės atvykimo į atitinkamą valstybę narę, gyvenimo joje ir ekonominės laisvės vykdymo, todėl ji negalėjo remtis <HT TYPE="ITALIC">status quo</HT> išlyga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Išaiškinimas, kuris išplaukia iš Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dogan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑138/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2066">EU:C:2014:2066</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), be to, atitinka Teisingumo Teismo pateiktą Sprendimo Nr. 1/80 7 straipsnio pirmos pastraipos išaiškinimą, pagal kurį šios minėto sprendimo nuostatos tikslas yra skatinti šeimos susijungimą priimančiojoje valstybėje narėje siekiant palengvinti darbuotojo Turkijos piliečio, teisėtai esančio atitinkamos valstybės narės darbo rinkoje, įsidarbinimą ir gyvenimą šalyje (žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kadiman</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑351/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:205">EU:C:1997:205</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>, Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Eyüp</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑65/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:336">EU:C:2000:336</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ayaz</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑275/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:570">EU:C:2004:570</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Todėl reikia daryti išvadą, kad nacionalinės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuri apsunkina šeimos susijungimą, nes sugriežtina Turkijos piliečių, kurie, turėdami darbuotojo statusą, gyvena atitinkamoje valstybėje narėje, nepilnamečių vaikų pirmojo leidimo atvykti į šios valstybės narės teritoriją sąlygas, palyginti su tomis, kurios taikytos įsigaliojant Sprendimui Nr. 1/80 ir kurios dėl to gali daryti poveikį šiems piliečiams vykdant ūkinę veiklą minėtoje teritorijoje, sudaro <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>naują apribojimą<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 13 straipsnį, šiems Turkijos piliečiams naudojantis darbuotojų judėjimo laisve šioje valstybėje narėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Galiausiai primintina, kad apribojimas, kurio tikslas arba pasekmė būtų tai, kad Turkijos piliečio naudojimasis darbuotojų judėjimo laisve nacionalinėje teritorijoje būtų siejamas su labiau ribojančiomis sąlygomis nei tos, kurios taikytos įsigaliojant Sprendimui Nr. 1/80, yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai šis apribojimas patenka į šio sprendimo 14 straipsnyje nurodytus apribojimus, kai jis pateisinamas privalomu bendrojo intereso pagrindu arba yra tinkamas užtikrinti, kad būtų pasiektas teisėtas tikslas, ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti (Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Demir</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑225/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:725">EU:C:2013:725</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Iš tiesų, pagal Asociacijos susitarimo 12 straipsnį Susitariančiosios Šalys, atsižvelgdamos į išimtinai ekonominį tikslą, kuriuo pagrįsta EEB ir Turkijos asociacija, susitarė remtis Sąjungos pirminės teisės nuostatomis, susijusiomis su darbuotojų judėjimo laisve, todėl šiose nuostatose nustatyti principai, kiek įmanoma, turi būti perkelti ir taikomi Turkijos piliečiams, kurie naudojasi šiame Asociacijos susitarime nustatytomis teisėmis (šiuo klausimu žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ziebell</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑371/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:809">EU:C:2011:809</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0065">65</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0068">68</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Taigi reikia patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės nuostata yra teisėta, t. y. ar atitinka šio sprendimo 51 punkte nurodytus kriterijus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pažymėtina, kad Danijos įstatymo dėl užsieniečių 9 straipsnio 13 dalyje nustatytai sąlygai netaikomas Sprendimo Nr. 1/80 14 straipsnis. Danijos vyriausybė savo ruožtu teigia, kad šią sąlygą pateisina privalomas bendrojo intereso pagrindas, būtent užtikrinti sėkmingą integraciją, ir kad ji yra proporcinga, nes tinkama užtikrinti teisėto tikslo pasiekimą ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Dėl klausimo, ar sėkmingos integracijos tikslas gali būti toks privalomas pagrindas, reikia priminti Sąjungos teisėje integracijos priemonėms teikiamą svarbą, kaip tai matyti iš SESV 79 straipsnio 4 dalies, kurioje trečiųjų šalių piliečių integracijos priimančiose valstybėse narėse skatinimas įvardijamas kaip skatintini ir remtini valstybių narių veiksmai, ir keletą direktyvų, kaip antai <DATE ISO="20030922">2003 m. rugsėjo 22 d.</DATE> Tarybos direktyvą 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="251" PAGE.FIRST="12" DATE.PUB="2003">OL L 251, p. 12</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 224) ir <DATE ISO="20031125">2003 m. lapkričio 25 d.</DATE> Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="016" DATE.PUB="2003">OL L 16</REF.DOC.OJ>, 2004, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272), kuriose numatyta, kad trečiųjų šalių piliečių integracija yra esminis elementas skatinant ekonominę ir socialinę sanglaudą, kuri Sutartyje nurodyta kaip pagrindinis Sąjungos tikslas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis tikslas užtikrinti, kad trečiųjų šalių piliečiai sėkmingai integruotųsi į atitinkamą valstybę narę, kuriuo rėmėsi Danijos vyriausybė, gali būti pripažintas privalomu bendrojo intereso pagrindu, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 35 punkte.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57</NO.P><TXT>Dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos proporcingumo reikia pažymėti, jog kadangi tokia nuostata sudaro darbuotojų Turkijos piliečių judėjimo laisvės apribojimą, kaip tai buvo konstatuota šio sprendimo 50 punkte, jis turi būti vertinamas atsižvelgiant į laisvę, kuria naudojasi Turkijos piliečiai pagal EEB ir Turkijos asociaciją reglamentuojančias nuostatas, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 37 ir 38 punktuose.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58</NO.P><TXT>Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nacionalinės teisės nuostatą tokioje situacijoje, kai atitinkamas vaikas ir vienas iš jo tėvų gyvena kilmės valstybėje arba kitoje valstybėje, siekiant pasinaudoti teise susijungti su šeima iš principo reikalaujama, kad šis vaikas turėtų arba galėtų turėti pakankamai tvirtų ryšių su Danija, kad galėtų sėkmingai integruotis šioje valstybėje narėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59</NO.P><TXT>Tačiau minėta sąlyga taikoma tik tuomet, jei prašymas pateikiamas praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo dienos, kai Danijos teritorijoje gyvenantis vienas iš tėvų gavo leidimą gyventi šalyje neterminuotą laikotarpį arba leidimą su galimybe nuolat gyventi šalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60</NO.P><TXT>Kadangi reikalavimu pateikti įrodymą dėl Danijoje turimų tvirtų ryšių siekiama užtikrinti atitinkamų vaikų sėkmingą integraciją šioje valstybėje narėje, kaip nurodo Danijos vyriausybė, reikia daryti išvadą, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės nuostata grindžiama prezumpcija, pagal kurią vaikų, dėl kurių šeimos susijungimo prašymas nepateiktas per nustatytą terminą, situacija yra tokia, jog jų integracija Danijoje užtikrinama tik tuomet, jei jie įvykdo tokį reikalavimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61</NO.P><TXT>Taigi, atrodo, kad šis reikalavimas, kurį tariamai pateisina tikslas sudaryti sąlygas atitinkamų nepilnamečių vaikų integracijai Danijoje, vis dėlto taikomas atsižvelgiant ne į konkrečią vaikų situaciją, kaip antai jų amžių arba jų ryšius su šia valstybe nare, kuri gali daryti neigiamą poveikį jų integracijai atitinkamoje valstybėje narėje, bet į kriterijų, t. y. į laikotarpį tarp leidimo gyventi Danijoje vienam iš tėvų suteikimo dienos ir šeimos susijungimo prašymo pateikimo dienos, kuris iš pirmo žvilgsnio, atrodo, niekaip nesusijęs su tokios integracijos galimybėmis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62</NO.P><TXT>Šiuo atveju sunku suvokti, kaip šeimos susijungimo prašymo pateikimas praėjus dvejų metų laikotarpiui po to, kai vienas iš tėvų, gyvenantis Danijoje, gavo galutinį leidimą gyventi šioje valstybėje narėje, galėtų sudaryti atitinkamam vaikui ne tokias palankias galimybes integruotis Danijoje, todėl pareiškėjas privalo pateikti šio vaiko turimų pakankamai tvirtų ryšių su Danija įrodymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63</NO.P><TXT>Iš tiesų ta aplinkybė, kad šeimos susijungimo prašymas buvo pateiktas nepraėjus ar praėjus dvejiems metams po to, kai vienas iš tėvų, kuris gyvena atitinkamoje valstybėje narėje, gavo galutinį leidimą gyventi šalyje, pati savaime negali būti prašyme nurodyto nepilnamečio vaiko tėvų ketinimų dėl jo integracijos šioje valstybėje narėje įrodymas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64</NO.P><TXT>Be to, nagrinėjamo kriterijaus nustatymas siekiant nustatyti, dėl kurių vaikų reikia pateikti pakankamai tvirtų ryšių Danijoje įrodymų, lemia nevienodus galimybių sėkmingai integruotis šioje valstybėje narėje vertinimo rezultatus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65</NO.P><TXT>Iš tiesų, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 51 punkte, šis reikalavimas, viena vertus, taikomas neatsižvelgiant į atitinkamo vaiko konkrečią situaciją ir jo ryšius su nagrinėjama valstybe nare ir, kita vertus, toks reikalavimas gali lemti vaikų, kurių situacija yra labai panaši, kiek tai susiję su jų amžiumi, ryšiais su Danija ir su joje gyvenančiu vienu iš tėvų, diskriminaciją dėl šeimos susijungimo prašymo pateikimo datos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66</NO.P><TXT>Šiuo klausimu, be kita ko, kiek tai susiję su atitinkamo vaiko konkrečios situacijos vertinimu, reikia pažymėti, kad šį vertinimą, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 54 punkte, nacionalinės institucijos turi atlikti remdamosi pakankamai aiškiais, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kurie turi būti nagrinėjami kiekvienu konkrečiu atveju ir kuriuos taikant būtų priimamas motyvuotas sprendimas, kurį turi būti galima veiksmingai apskųsti, siekiant užkirsti kelią administracinei dažno atsisakymo (išduoti leidimą gyventi šalyje) praktikai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip, kad nacionalinės teisės nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią darbuotojo Turkijos piliečio, teisėtai gyvenančio atitinkamoje valstybėje narėje, ir jo nepilnamečio vaiko šeimos susijungimui taikoma sąlyga, kad pastarasis turėtų arba galėtų turėti pakankamai tvirtų ryšių su šia valstybe nare, kad galėtų<?PAGE NO="11"?> sėkmingai joje integruotis, kai atitinkamas vaikas ir jo kitas vienas iš tėvų gyvena kilmės valstybėje arba kitoje valstybėje ir kai šeimos susijungimo prašymas pateiktas praėjus dvejiems metams nuo dienos, kai atitinkamoje valstybėje narėje gyvenantis vienas iš tėvų gavo leidimą gyventi šalyje neterminuotą laikotarpį arba leidimą su galimybe nuolat gyventi šalyje, yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>naujas apribojimas<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>, kaip jis suprantamas pagal Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnį. Toks apribojimas nėra pateisinamas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:</INTRO><P><HT TYPE="BOLD">Nacionalinė priemonė, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią darbuotojo Turkijos piliečio, teisėtai gyvenančio atitinkamoje valstybėje narėje, ir jo nepilnamečio vaiko šeimos susijungimui taikoma sąlyga, kad vaikas turėtų arba galėtų turėti pakankamai tvirtų ryšių su šia valstybe nare, kad galėtų sėkmingai joje integruotis, kai šis vaikas ir jo kitas vienas iš tėvų gyvena kilmės valstybėje arba kitoje valstybėje ir kai šeimos susijungimo prašymas pateiktas praėjus dvejiems metams nuo dienos, kai atitinkamoje valstybėje narėje gyvenantis vienas iš tėvų gavo leidimą gyventi šalyje neterminuotą laikotarpį arba leidimą su galimybe nuolat gyventi šalyje, yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>naujas apribojimas<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>, kaip jis suprantamas pagal <DATE ISO="19800919">1980 m. rugsėjo 19 d.</DATE> Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 dėl asociacijos plėtros, pridėto prie Susitarimo, kuriuo įsteigiama Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacija, kuris <DATE ISO="19630912">1963 m. rugsėjo 12 d.</DATE> Ankaroje buvo pasirašytas Turkijos Respublikos, EEB valstybių narių ir Bendrijos ir kuris Bendrijos vardu buvo sudarytas, aprobuotas ir patvirtintas <DATE ISO="19631223">1963 m. gruodžio 23 d.</DATE> Tarybos sprendimu 64/732/EEB, 13 straipsnį.</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Toks apribojimas nėra pateisinamas.</HT></P></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>