Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
ANDREA BIONDI IŠVADA,
pateikta 2025 m. spalio 30 d.(1)
Sujungtose bylose C‑440/24 P ir C‑441/24 P
Latvijos Respublika
prieš
Petr Aven (C‑440/24 P)
ir
Mikhail Fridman (C‑441/24 P)
„ Apeliacinis skundas – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikytinos atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi – Lėšų įšaldymas – Įtraukimas į atitinkamą asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašą – Sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio 1 dalies a ir d punktai – Paramos veiksmams ar politikai kriterijus – Materialinės arba finansinės paramos teikimo Rusijos sprendimus priimantiems asmenims kriterijus – Naudos gavimo iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų kriterijus – Veiksminga teisminė gynyba – Sąjungos teismo atliekama išsami ribojamųjų priemonių kontrolė – Konteksto svarba vertinant įtraukimo į sąrašą motyvų pagrįstumą – Neatsiribojimas “
1. Šie apeliaciniai skundai, kuriuos pateikė Latvijos Respublika, įstojusi į bylą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme šalis, suteikia Teisingumo Teismui galimybę pakartoti ir dar kartą patikslinti Europos Sąjungos Tarybos diskrecijos apimtį, jai tenkančią įrodinėjimo pareigą ir teisminės kontrolės standartą, kurį turi užtikrinti Sąjungos teismas.
2. Taigi Latvijos Respublika prašo panaikinti sprendimus Aven / Taryba(2) ir Fridman / Taryba(3) (toliau kartu – skundžiami sprendimai), kuriais Bendrasis Teismas atitinkamai patenkino Petr Aven ir Mikhail Fridman ieškinius, kuriais abu siekė panaikinti, pirma, sprendimą (BUSP) 2022/337(4) ir įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/336(5) (toliau kartu – „ginčijami pirminiai aktai“) ir, antra, sprendimą (BUSP) 2022/1530(6) ir įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/1529(7) (toliau kartu – ginčijami aktai dėl palikimo sąrašuose), kiek šie aktai (toliau kartu – ginčijami aktai) yra susiję su jais.
3. P. Aven ir R. Fridman buvo įtraukti į asmenų, kurių turtas turi būti įšaldytas, sąrašus remiantis 2014 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 16), iš dalies pakeisto 2022 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/329 (OL L 50, 2022, p. 1), 2 straipsnio 1 dalyje nustatytais dviem kriterijais. Taryba įtraukė P. Aven ir R. Fridman į sąrašus motyvuodama tuo, kad manė, jog jie „remi[a] ar įgyvendin[a]“ veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, arba kuriais kenkiama stabilumui ir saugumui Ukrainoje arba į juos kėsinamasi (iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies a punktas, toliau – a punkto kriterijus) ir kad jie teikė „materialinę arba finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizaciją“, arba kad jie „ga[vo] naudos iš [šių sprendimus priimančių asmenų]“ (iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies d punktas, toliau – d punkto kriterijus).
I. Bylos aplinkybės ir skundžiami sprendimai
4. Dėl bylos aplinkybių darau nuorodą į Sprendimo Aven / Taryba 2–14 punktus ir Sprendimo Fridman / Taryba 2–14 punktus.
5. Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje P. Aven nurodė du pagrindus: pirmasis grindžiamas Tarybos vertinimo klaidomis, dėl kurių jis buvo įtrauktas į ginčijamus sąrašus ir juose paliktas, o antrasis, nukreiptas prieš aktus dėl palikimo sąrašuose, grindžiamas pareigos periodiškai peržiūrėti jo situaciją ir pareigos motyvuoti pažeidimu. Bendrasis Teismas nagrinėjo P. Aven įtraukimo į minėtus sąrašus ir jo palikimo tuose sąrašuose pagal a ir d punkto kriterijus pagrįstumą, pirmiausia atsižvelgdamas į galimai klaidingą Tarybos atliktą faktinių aplinkybių vertinimą(8). Užbaigęs analizę Bendrasis Teismas konstatavo, kad nė vienas iš jame ginčijamuose aktuose nuodytų motyvų nebuvo pakankamai teisiškai pagrįstas ir kad P. Aven įtraukimas į sąrašus ir palikimas juose nebuvo pateisinami(9). Taigi Bendrasis Teismas pripažino pirmąjį pagrindą pagrįstu ir panaikino ginčijamus aktus, kiek jie buvo susiję su P. Aven.
6. M. Fridman savo ruožtu pateikė tuos pačius du pagrindus Bendrajame Teisme, o šis išnagrinėjo tik pirmąjį pagrindą, grindžiamą vertinimo klaidomis. Išanalizavęs galimai klaidingą Tarybos atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad nė vienas iš ginčijamuose aktuose nurodytų motyvų nebuvo pakankamai teisiškai pagrįstas ir kad M. Fridman įtraukimas į ginčijamus sąrašus ir jo palikimas šiuose sąrašuose nebuvo pagrįstas(10). Taigi Bendrasis Teismas pripažino pirmąjį pagrindą pagrįstu ir panaikino ginčijamus aktus, kiek jie susiję su M. Fridman.
II. Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai
7. Byloje C‑440/24 P Latvijos Respublika prašo Teisingumo Teismo panaikinti Sprendimą Aven / Taryba ir nurodyti kiekvienai šaliai padengti savo bylinėjimosi išlaidas. P. Aven Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą, o nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti apeliacinį skundą ir bet kuriuo atveju priteisti iš Latvijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
8. Byloje C‑441/24 P Latvijos Respublika prašo Teisingumo Teismo panaikinti Sprendimą Fridman / Taryba ir nurodyti kiekvienai šaliai padengti savo bylinėjimosi išlaidas. M. Fridman pirmiausia prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą, o nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti apeliacinį skundą ir bet kuriuo atveju priteisti iš Latvijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
9. 2024 m. spalio 29 d. ir 2024 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimis Estijos Respublikai ir Lietuvos Respublikai buvo leista įstoti į bylas palaikyti Latvijos Respublikos reikalavimų šiose bylose, kurios vėliau buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas(11).
III. Dėl apeliacinių skundų
10. Abiejuose apeliaciniuose skunduose Latvijos Respublika nurodo keturis panašius pagrindus.
11. Pirmasis pagrindas grindžiamas Sprendime Kadi suformuotos jurisprudencijos nepaisymu(12), antrasis pagrindas grindžiamas Tarybos pateiktų įrodymų iškraipymu, trečiasis grindžiamas teisės klaida taikant d punkto kriterijų, ketvirtasis – teisės klaida, nes Bendrasis Teismas neatsiribojimo nelaikė parama, kaip tai suprantama pagal a punkto kriterijų.
A. Įvadinės pastabos
12. Prieš analizuodamas šiuos apeliacinius skundus norėčiau pateikti dvi įvadinių pastabų grupes.
1. Dėl teisminės kontrolės intensyvumo ir analizės pagrindo
13. Įvairius pagrindus, kuriais remiamasi šiame apeliaciniame skunde, būtų galima apibendrinti vienu klausimu: kokio lygmens teisminę kontrolę turi atlikti Sąjungos teismai, tikrindami Tarybos nustatytų ribojamųjų priemonių teisėtumą. Šis klausimas nėra naujas. Tikimasi, kad Sąjungos teismai pasieks trapią, bet galiausiai teisingą pusiausvyrą tarp skirtingų ir galimai vienas kitam prieštaraujančių principų ir teisės normų.
14. Vienoje svarstyklių pusėje yra Tarybos įgaliojimai ribojamųjų priemonių nustatymo srityje, o kitoje – šių priemonių paveiktų asmenų teisių apsauga.
15. Taip pat neįmanoma neatsižvelgti į tai, kad šie apeliaciniai skundai susiję su šiurkštaus tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos(13) pažeidimo – invazijos į Ukrainą, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos yra viena didžiausių grėsmių Europos saugumui ir tarptautinei tvarkai, aplinkybėmis. Latvijos Respublikos argumentai persmelkti šiuo susirūpinimą keliančiu klausimu.
16. Tarybos siekiamų tikslų, kurie atitinka platesnį tikslą palaikyti taiką ir tarptautinį saugumą pagal ESS 21 straipsnyje įtvirtintus Sąjungos išorės veiksmų tikslus ir laipsniškai didinti ribojamąsias priemones, atsižvelgiant į jų veiksmingumą, kurių Taryba ėmėsi reaguodama į Rusijos Federacijos veiksmus, kuriais destabilizuojama Ukraina, svarba jau buvo pripažinta(14). Ginčijamais aktais nustatyta ribojamųjų priemonių tvarka siekiama daryti maksimalų spaudimą Rusijos Federacijai, padidinant jos veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, kainą.
17. Neabejotina, kad Taryba turi plačią veiksmų laisvę spręsti dėl ribojamųjų priemonių tinkamumo ir nustatyti jų sąlygas. Norėčiau pridurti, kad ši diskrecija apima ir minėtų priemonių griežtumo lygį, taip pat jų praktiškai neribotą pobūdį, siekiant nustatyti, ar jomis gali būti nutrauktas Rusijos Federacijos padarytas labai sunkus tarptautinės teisės pažeidimas.
18. Vis dėlto tokia diskrecija negali atleisti Tarybos nuo pareigos įsitikinti ir įrodyti motyvų, dėl kurių asmenys, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, buvo įtraukti į sąrašus ir palikti juose, t. y. individualių sprendimų, turinčių šiems asmenims didelį neigiamą poveikį, pagrįstumą(15).
19. Šiuo klausimu pažymiu, kad Bendrasis Teismas, prieš analizuodamas P. Aven ir M. Fridman įtraukimo į sąrašus ir palikimo juose pagrįstumą pagal a ir d punktų kriterijus, pateikė įvadines pastabas, kurios visiškai atspindi Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytą analizės sistemą.
20. Be to, Teisingumo Teismas neseniai priminė, pirma, kad „[C]hartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teisminė kontrolė reiškia, be kita ko, kad atlikdamas motyvų, kuriais pagrįstas sprendimas įtraukti asmens pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas turi įsitikinti, kad šis sprendimas, konkrečiai susijęs su šiuo asmeniu, būtų pagrįstas pakankamai tvirtomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad turi būti patikrinti motyvuose, kuriais pagrįstas toks sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė nėra apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, o yra susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas iš jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime minėtam sprendimui paremti, yra pagrįsti“(16).
21. Antra, jis patvirtino, kad toks vertinimas „turi būti atliekamas įrodymus nagrinėjant ne atskirai, o atsižvelgiant į su jais susijusį kontekstą, nes Taryba įvykdo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, jei Sąjungos teismui pateikia pakankamai konkrečių, aiškių ir vienas kitą papildančių įrodymų visetą, leidžiantį nustatyti, kad tarp asmens, kuriam taikoma lėšų įšaldymo priemonė, ir režimo, su kuriuo kovojama, yra pakankamas ryšys. Be to, būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi patvirtinti motyvų, nurodytų atitinkamo asmens atžvilgiu, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų. Nors ta institucija neprivalo Sąjungos teismui pateikti visos informacijos ir įrodymų, susijusių su nurodytais pagrindais, vis dėlto svarbu, kad pateikta informacija ar įrodymai patvirtintų atitinkamo asmens kaltę“(17).
22. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad atlikdami ribojamųjų priemonių kontrolę Sąjungos teismai, remdamiesi jiems pagal Sutartis suteikta jurisdikcija, privalo užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos aktų teisėtumo kontrolę, ir ši išvada taip pat taikoma aktų, kuriais nustatomos ribojamosios priemonės, kontrolei(18).
23. Taigi šiuos apeliacinius skundus reikės nagrinėti turint omenyje šį analizės pagrindą.
2. Dėl įtraukimo į sąrašus kriterijų
24. Toliau reikėtų trumpai apžvelgti kriterijus, kuriais rėmėsi Taryba, įtraukdama P. Aven ir M. Fridman į asmenų, kurių turtas turi būti įšaldytas, sąrašus ir palikdama juos šiuose sąrašuose.
25. Šiuos kriterijus Taryba apibrėžė šiuo tikslu pasinaudojusi jai šioje srityje suteikta plačia diskrecija(19), kuri šiuo atveju neginčijama. Būtent Sprendimu 2022/329 buvo pakeisti įtraukimo į sąrašus kriterijai, kai, atsižvelgiant į padėties sunkumą, buvo būtina skubiai nustatyti papildomas ribojamąsias priemones(20).
26. Bendrasis Teismas aiškiai atmetė galimybę, kad tiek P. Aven, tiek M. Fridman įtraukimas į sąrašus ir palikimas juose galėtų būti buvę grindžiami kitais kriterijais(21), kaip Taryba leido suprasti per procesą Bendrajame Teisme. Ši išvada nėra ginčijama šiose apeliacinėse bylose. Taigi reikia manyti, kad vieninteliai analizei svarbūs kriterijai yra a ir d punktų kriterijai.
27. Taigi iš a punkto kriterijaus matyti, kad fizinių asmenų, „remiančių ar įgyvendinančių“ veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, arba kuriais kenkiama stabilumui ar saugumui Ukrainoje arba į juos kėsinamasi, lėšos ir ekonominiai ištekliai turi būti įšaldyti(22).
28. Savo ruožtu d punkto kriterijumi siekiama, be kita ko, įšaldyti fizinių asmenų lėšas dėl to, kad jie teikia materialinę ar finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizaciją, arba dėl to, kad jie gauna naudos iš šių sprendimus priimančių asmenų.
29. Tuose teisės aktuose nėra jokios sąvokų „parama“, „materialinė ar finansinė parama“, „Rusijos sprendimus priimantys asmenys“ apibrėžties ir nenurodyta, kaip reikėtų suprasti žodžių junginį „gauti naudos“. Juose taip pat nėra informacijos apie įrodinėjimo būdą(23).
30. Iš skundžiamų sprendimų 41 punkto matyti, jog Bendrasis Teismas nusprendė, kad taikant a punkto kriterijų „reikia, kad būtų nustatytas tiesioginis ar netiesioginis ryšys tarp asmens <...>, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, veiklos ar veiksmų ir padėties Ukrainoje, dėl kurios buvo patvirtintos nagrinėjamos ribojamosios priemonės <...>. Šie asmenys savo elgesiu turi būti palaikę veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“.
31. Iš tų sprendimų 42 punkto matyti, jog Bendrasis Teismas nusprendė, jog d punkto kriterijus „tikslingai ir atrankiai skirtas fiziniams asmenims <...> kurie, nors patys neturi jokio ryšio su Krymo aneksija ar Ukrainos destabilizavimu, teikia materialinę ar finansinę paramą už tai atsakingiems Rusijos sprendimus priimantiems asmenims arba gauna naudos iš šių asmenų“. Taigi, kaip nurodė Bendrasis Teismas, d punkto kriterijų sudaro du aspektai, t. y. materialinė arba finansinė parama Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizavimą, ir tai, kad iš šių sprendimus priimančių asmenų turi būti gaunama nauda. Abu šie kriterijai nėra kumuliaciniai, o kalbant apie naudą, pakanka, kad atitinkamas asmuo gautų naudos iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų, nesant būtinybės nustatyti ryšio tarp naudos, kurią gauna į sąrašą įtraukti asmenys ar subjektai, ir Krymo aneksijos arba Ukrainos destabilizavimo.
B. Dėl pirmojo pagrindo bylose C‑440/24 P ir C‑441/24 P, grindžiamo teisės klaida, nes Bendrasis Teismas nepaisė Sprendime Kadi suformuotos jurisprudencijos
1. Šalių argumentų santrauka
32. Latvijos Respublika, palaikoma Estijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, prieš pateikdama savo argumentus pateikia bendrų pastabų dėl būtinybės nustatyti vienodą jurisprudenciją ir atsižvelgti į platesnį Rusijos režimo kontekstą bei jo įtaką. Toks vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į reikalavimus, kylančius iš ESS 3 straipsnio 1 ir 5 dalių, 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir c punktų.
33. Bendrasis Teismas neteisingai taikė skundžiamų sprendimų 31 punkte primintą jurisprudenciją, kai tik pavieniui ir atskirai išnagrinėjo Tarybos pateiktus įrodymus, nors šis nagrinėjimas turėjo būti papildytas bendra jungtine analize, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis šie įrodymai buvo pateikti.
34. Taigi Latvijos Respublika teigia, kad ribojamųjų priemonių teisminė kontrolė turi būti vykdoma trimis etapais. Pirmiausia Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti, ar kuris nors vienas iš Tarybos nurodytų motyvų savaime pateisino įtraukimą į sąrašus. Jei nė vienas iš motyvų, vertinamų atskirai, negalėjo pateisinti įtraukimo į sąrašą, Bendrasis Teismas būtų turėjęs nagrinėti visus įrodymus. Tada jam būtų reikėję remtis turima informacija, kurios pateikti įrodymai neapėmė, o tai būtų esminis aspektas vertinant ribojamųjų priemonių teisėtumą. Išorinės aplinkybės yra Bendrojo Teismo turima priemonė, leidžianti jam įvertinti įrodymus, kai jie yra neatsiejami nuo konkrečios situacijos(24) ir kai Tarybai kyla sunkumų renkant įrodymus, kaip yra Rusijos kontekste. Asmens artimų ryšių su vyriausybe ir jo, kaip „oligarcho“, statuso esant autoritariniam režimui įrodymai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į šias konkrečias aplinkybes, įskaitant tai, kad verslo bendruomenė pasiduoda autoritarinio režimo politikai. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Tarybos triplike Bendrajame Teisme pateiktą informaciją, paaiškinančią šį kontekstą. Latvijos Respublika visų pirma nurodo 2012 m. spaudoje pasirodžiusį straipsnį, t. y. Bank of Finland Institute for Emerging Economies ataskaitą ir P. Aven pareiškimą dėl Rusijos ekonominės aplinkos ir sprendimus priimančių asmenų dalyvavimo ją vystant. Galiausiai pagal analogiją su Sprendimu Taryba / Bamba(25) Bendrasis Teismas turėjo padaryti išvadą, kad, atsižvelgiant į kontekstą, patvirtinantį neatsiejamą ryšį tarp Rusijos ekonominės aplinkos ir politinių lyderių, ginčijamų aktų motyvai yra pakankami.
35. Pirmiausia P. Aven ir M. Fridman siūlo Teisingumo Teismui taikyti Procedūros reglamento 181 straipsnį. Be to, jie visų pirma teigia, kad Latvijos Respublikos apeliacinio skundo pirmajame pagrinde pateikti argumentai yra neaiškūs, ir prašo juos pripažinti nepriimtinais. Subsidiariai jie mano, kad apeliantės argumentai iš esmės reiškia prašymą, kad Bendrasis Teismas pakeistų ginčijamo akto rengėjo motyvus savaisiais, o tai pagal jurisprudenciją nėra leidžiama(26). Tarybos motyvai turėtų būti vertinami remiantis tik tais įrodymais, kuriais Taryba rėmėsi priimdama savo sprendimą(27). P. Aven ir M. Fridman teigia, kad Bendrasis Teismas negali remtis kitais nei Tarybos turimais dokumentais, siekdamas atsižvelgti į Rusijos režimo veikimą. Bet kuriuo atveju, net jei Bendrasis Teismas būtų turėjęs atlikti tokią analizę, išvada būtų nepakitusi.
2. Analizė
36. Pirmiausia reikia pripažinti, kad, priešingai, nei teigia P. Aven ir M. Fridman, šie apeliaciniai skundai neatrodo nei akivaizdžiai nepriimtini, nei akivaizdžiai nepagrįsti ir negali būti išnagrinėti priimant nutartį pagal Procedūros reglamento 181 straipsnį.
37. Taip pat reikėtų atmesti priekaištą, susijusį su šio pirmojo pagrindo nepriimtinumu. Priešingai nei teigia P. Aven ir M. Fridman, apeliantės argumentai yra visiškai aiškūs ir lengvai suprantami, kaip, be kita ko, patvirtina aplinkybė, kad P. Aven ir M. Fridman išsakė savo poziciją dėl šio pagrindo esmės ir padarė išvadą, kad jis nepagrįstas.
38. Kiek tai susiję su apeliacinio skundo pirmojo pagrindo nagrinėjimu iš esmės, Latvijos Respublika apskritai ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas atliko savo analizę. Ji priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis atskyrė įtraukimo į sąrašus motyvus ir tariamai juos pagrindžiančius įrodymus, nors turėjo atlikti bendrą ir jungtinę šių motyvų ir įrodymų analizę, atsižvelgdamas į jų kontekstą. Šiuo aspektu apeliacinio skundo pirmasis pagrindas glaudžiai susijęs su jos nurodytu antruoju pagrindu.
39. Siūlau pergrupuoti Latvijos Respublikos argumentus, pateiktus dėl šio pirmojo pagrindo, išskiriant dvi problemas: pirma, atsižvelgimo į tikslus, kurių siekiama ribojamosiomis priemonėmis, klausimą, antra, priekaištą, susijusį su tuo, kad buvo pažeista Sprendimu Kadi suformuota jurisprudencija, nes įrodymai buvo nagrinėjami atskirai ir neatsižvelgta į išorinį kontekstą.
40. Pirma, kalbant apie Latvijos Respublikos argumentą, kad ribojamųjų priemonių teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į reikalavimus, kylančius iš ESS 3 ir 21 straipsnių, pažymėtina, kad šiuo atveju nekalbama apie ribojamųjų priemonių svarbos Sąjungos tikslų ir veiksmų įgyvendinimui tarptautinėje arenoje neigimą. Vis dėlto norėčiau pažymėti, kad Sąjungos teismo atliekamos teisminės kontrolės griežtumas, kaip jis apibrėžtas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, taip pat turi atitikti pagrindinį norminį reikalavimą, nes jis kyla iš Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio. Kitaip tariant, net jei remiamasi ESS 3 ir 21 straipsniais, išlieka būtinybė vykdyti visiškai veiksmingą teisminę kontrolę.
41. Be to, reikėtų priminti, jog šia teismine kontrole siekiama įsitikinti, kad Taryba įvykdė savo pareigas. Šiuo klausimu primenu, kad nustatydama ribojamąsias priemones ji privalo paisyti pagrindinių teisių(28), įskaitant teisę į gerą administravimą, iš kurios kyla kiekvieno asmens teisė į tai, kad jo reikalai būtų tvarkomi nešališkai ir teisingai(29).
42. Antra, dėl pareigų, kurios tenka Bendrajam Teismui priimant sprendimą dėl asmens įtraukimo į asmenų, kurių turtas turi būti įšaldytas, sąrašą motyvų pagrįstumo, primenu, kad jis turi įsitikinti, jog sprendimai dėl įtraukimo į sąrašą ar palikimo sąraše yra pagrįsti pakankamai svariais faktais. Turi būti patikrintos motyvuojamojoje dalyje nurodytos faktinės aplinkybės ir negalima remtis vien abstrakčios tikimybės vertinimu. Tarybos pateikta informacija ir įrodymai turi galėti pagrįsti bent vieną įtraukimo į sąrašą motyvą, o Sąjungos teismas turi patikrinti jų faktinį teisingumą ir įvertinti jų įrodomąją galią, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir atitinkamo asmens pateiktas pastabas.
43. Beje, įtraukimo į sąrašą motyvų teisėtumas taip pat gali būti vertinamas įrodymus nagrinėjant ne atskirai, o atsižvelgiant į su jais susijusias aplinkybes, nes Taryba įvykdo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, jeigu Sąjungos teismui pateikia pakankamai konkrečių, aiškių ir nuoseklių įrodymų visetą, leidžiančią nustatyti, kad tarp asmens, kurio lėšos įšaldytos, ir režimo, su kuriuo kovojama, yra pakankamas ryšys(30). Taigi atsižvelgimas į aplinkybes leidžia Tarybai įvykdyti įrodinėjimo pareigą tais atvejais, kai sunku gauti informaciją, kaip buvo, pavyzdžiui, Sprendime Anbouba / Taryba(31) nagrinėtu atveju.
44. Neabejotina, kad į aplinkybes galima atsižvelgti ne tik vertinant įtraukimo į sąrašus kriterijų teisėtumą(32), bet ir įtraukimo į sąrašus motyvų pagrįstumą. Vis dėlto, nors aplinkybės visada gali praturtinti motyvą ar įrodymą, jos niekada negali jų pakeisti.
45. Sprendime Anbouba / Taryba atitinkamo asmens įtraukimo į sąrašą motyvai buvo grindžiami tam tikrais įrodymais, susijusiais, be kita ko, su tam tikromis pareigomis, kurias atitinkamas asmuo užėmė Sirijos ekonomikoje. Šie motyvai buvo grindžiami įtraukimo į sąrašą metu pripažintais ir reikšmingais faktais. Vertinami atskirai, šie faktai neatskleidė paramos; juos susiejus tarpusavyje ir išsiaiškinus atsižvelgiant į jų aplinkybes, jie tapo pakankamai konkrečių, aiškių ir nuoseklių įrodymų visetu, leidusiu nustatyti, kad šis asmuo teikė ekonominę paramą Sirijos režimui(33).
46. Manau, visi sunkumai nagrinėjant šiuos apeliacinius skundus kyla todėl, kad P. Aven ir M. Fridman įtraukimo į sąrašus motyvai ir juos pagrindžiantys įrodymai buvo grindžiami įrodymais, kurie negalėjo atskleisti paramos, kaip tai suprantama pagal a ar d punktų kriterijus, arba naudos, kaip tai suprantama pagal d punkto kriterijų. Kitaip tariant, Bendrajam Teismui skundžiamuose sprendimuose atlikus analizę, nebeliko nieko kito, kaip tik aiškintis atsižvelgiant į aplinkybes.
47. Latvijos Respublika laikosi tokios pozicijos: kadangi P. Aven ir M. Fridman yra Rusijos oligarchai, jie galėjo pasiekti tokį ekonominės sėkmės lygį tik remdami Rusijos režimą apskritai ir V. Putiną konkrečiai, taigi gaudami iš jo naudos.
48. Daugiau nei tikėtina, kad šis teiginys yra faktiškai teisingas.
49. Vis dėlto Europos teisminės gynybos standartas yra griežtesnis ir, nors kontrolė turi būti išsami, turi būti atsižvelgiama į įtraukimo į sąrašą kriterijų turinį ir įsitikinti, kad įtraukimo į sąrašą motyvai, juos pagrindžiantys įrodymai ir pats kriterijus sutampa. Išsami kontrolė nesuderinama su prielaidos nustatymu atsižvelgiant į aplinkybes.
50. Įrodymų aiškinimas atsižvelgiant į aplinkybes negali būti toks konstruktyvus, kad būtų iškreiptas pats kriterijus.
51. Be to, Latvijos Respublikos nurodyti aplinkybių aspektai, iš dalies pakartojant tuos, kurie nurodyti Tarybos triplike Bendrajame Teisme, negali nustelbti to, kad šios aplinkybės nebuvo nurodytos ginčijamuose aktuose(34). Taigi Taryba turėjo pateikti aiškius ir konkrečius motyvus, prireikus konkrečių, aiškių ir nuoseklių įrodymų visetą, remdamasi faktinėmis aplinkybėmis, kurios galėtų apibūdinti tokį elgesį, koks nurodytas a ir d punktų kriterijuose, kuriuos jau priminiau analizės pradžioje.
52. Taigi, mano nuomone, Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad skundžiamų sprendimų 44 punkte nurodyti įvairūs motyvai, žinoma, įrodo tam tikrus artimus ryšius su V. Putinu ar jo aplinka, tačiau neleidžia įrodyti nei to, kad P. Aven ir M. Fridman rėmė Ukrainai kenkiančius veiksmus ar politiką, kaip tai suprantama pagal a punkto kriterijų, nei to, kad jie gavo naudos iš šių sprendimus priimančių asmenų, kaip tai suprantama pagal d punkto kriterijų(35).
53. Kadangi nustatyti kriterijai yra bendro pobūdžio ir nuostatose, kuriose jie įtvirtinti, visiškai neapibrėžta, ką reiškia „parama“ veiksmams ar politikai, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, arba „materialinė arba finansinė parama Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizaciją“, arba žodžių junginys „gauna naudos“ iš šių sprendimus priimančių asmenų, kaip ir nepatikslinti šių aplinkybių įrodinėjimo būdai, manau, nėra pagrindo nukrypti nuo jurisprudencijos, pagal kurią vertinant atitinkamų asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, įtraukimo į sąrašą pagrįstumą visada reikalaujama pateikti įrodymus aplinkybių, leidžiančių patvirtinti, kad atitinkamas asmuo teikia ekonominę paramą režimui arba gauna iš jo naudos(36). Iš a ir d punktų formuluotės nekyla paramos Rusijos režimui arba iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų gautos naudos prielaida vien dėl P. Aven ir M. Fridman statuso Rusijos ekonomikoje(37).
54. Dėl argumento, grindžiamo tuo, kad ribojamųjų priemonių teisminė kontrolė yra trijų pakopų, kaip antai apibūdintų apeliantės, reikia konstatuoti, kad Teisingumo Teismo jurisprudencija jo visiškai nepatvirtina.
55. Konkrečiai kalbant, teiginys, kad jeigu nė vienas iš atskirai vertinamų motyvų negali pateisinti įtraukimo į sąrašą, Bendrasis Teismas turi išnagrinėti įrodymų visumą, man atrodo sunkiai suderinamas su daug kartų pakartotu principu, pagal kurį, jeigu Sąjungos teismas mano, kad bent vienas iš nurodytų motyvų yra pakankamai aiškus ir konkretus, kad jis pagrįstas ir pats savaime yra pakankamas pagrindas patvirtinti šį sprendimą, aplinkybė, kad kiti iš šių motyvų tokie nėra, negali pateisinti minėto sprendimo panaikinimo(38). Jei gali pakakti tik vieno motyvo, reikia, kad bent vienas motyvas būtų pagrįstas. Jeigu nė vienas iš motyvų nėra pagrįstas, analizės, kurią atliekant įvertinama jų visuma, išvada negalėtų būti kitokia.
56. Dėl argumento, grindžiamo Sprendimu National Iranian Oil Company / Taryba(39), pažymėtina, kad jis negali būti įtikinamas. Latvijos Respublika teigia, kad to sprendimo 78 punkte Teisingumo Teismas pripažino, jog vadinamasis „išorinis“ kontekstas yra Bendrojo Teismo turima priemonė, leidžianti jam įvertinti įrodymus, kai jie neatskiriami nuo konkrečios situacijos ir kai Tarybai kyla sunkumų renkant įrodymus, kaip yra Rusijos kontekste.
57. Vis dėlto, pirma, nors Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba 78 punkte Teisingumo Teismas pripažįsta galimybę remtis kontekstu aiškinant bendros užsienio ir saugumo politikos srityje priimtus sprendimus, jis turi tą padaryti nagrinėdamas įtraukimo į sąrašą kriterijų teisėtumą, o ne įrodymus, kurie tariamai pagrindžia įtraukimo į sąrašą motyvus. Antra, iš skundžiamų sprendimų nematyti, kad Taryba būtų ketinusi remtis sunkumais renkant įrodymus(40).
58. Dėl argumento, kad Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į išorinį kontekstą, susijusį su P. Aven ir M. Fridman taikomomis ribojamosiomis priemonėmis, ir kad į informaciją, kurią Taryba pateikė Bendrajame Teisme pateiktame triplike, turėjo būti atsižvelgta kaip į aplinkybes, galinčias įrodyti, kad, atsižvelgiant į kontekstą, ginčijamų aktų motyvai yra pakankami, akivaizdu, kad šiuo atveju pareigos motyvuoti laikymosi kontrolė painiojama su įtraukimo į sąrašą pagrįstumo nagrinėjimu, kurį atliekant reikia patikrinti, ar aplinkybės, kuriomis Taryba rėmėsi siekdama įtraukti į sąrašus, yra įrodytos ir ar jos gali pateisinti šių priemonių nustatymą(41). Tačiau Bendrojo Teismo abiejuose skundžiamuose sprendimuose atlikta kontrolė buvo susijusi tik su šiuo nagrinėjimu.
59. Dėl visų nurodytų priežasčių siūlau atmesti pirmąjį pagrindą kaip nepagrįstą.
C. Dėl antrojo pagrindo bylose C‑440/24 P ir C‑441/24 P, susijusio su Tarybos pateiktų įrodymų iškraipymu
1. Šalių argumentų santrauka
60. Antrajame pagrinde, kuris, jos nuomone, glaudžiai susijęs su pirmuoju, Latvijos Respublika, palaikoma įstojusių į bylą šalių, iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas iškraipė Tarybos pateiktus įrodymus, nes jų nenagrinėjo atsižvelgdamas į jų kontekstą.
61. Kiek tai susiję su Sprendimo Aven / Taryba 74 punktu, pateiktas įrodymų Nr. 3 ir Nr. 7 aiškinimas prieštarautų Tarybos nustatytomis priemonėmis siekiamam tikslui ir klausimas, ar JAV sankcijos galiausiai buvo nustatytos, ar ne, neturi reikšmės nustatant Tarybos pateiktų įrodymų, kuriais siekta pabrėžti glaudžius P. Aven ir V. Putino ryšius ir tai, kad P. Aven tapo Rusijos režimo dalimi, įrodomąją galią.
62. Dėl įrodymų Nr. 4 ir Nr. 12 Latvijos Respublika pažymi, kad Bendrasis Teismas rėmėsi mechaniniu faktinių aplinkybių aiškinimu, nors tiek vadinamasis „Saljė“ tyrimo komitetas, tiek A. Putino lobizmas Alfa Bank, vieno iš pagrindinių Rusijos privačių bankų, naudai iliustruoja glaudžius, senus ir ypatingus P. Aven ir Rusijos režimo ryšius ir abipusę bei neatsiejamą paramą.
63. Įrodymai Nr. 10 ir 11 dar kartą parodo artimus P. Aven ir V. Putino ryšius, kiek tai susiję su pastarojo dukra.
64. Kiek tai susiję su įrodymais Nr. 2 ir Nr. 3, Latvijos Respublikos teigimu, jie patvirtina, kad P. Aven dalyvavo Kremliaus pastangose panaikinti Vakarų sankcijas ir kad P. Aven buvo įsitraukęs į kelias diskusijas su Rusijos vyriausybe.
65. Latvijos Respublikos nuomone, iš visų šių įrodymų matyti, kad P. Aven veikė ne nepriklausomai nuo Rusijos vyriausybės, bet, priešingai, yra Rusijos režimo, su kuriuo jis neatsiejamai susijęs, dalis ir kad jis negali nežinoti šio režimo politikos, krypties ir prioritetų, kai jis veikė kaip šio režimo pasiuntinys. Tai įrodytų P. Aven pareigos ir jam patikėtos užduotys.
66. Dėl įrodymų Nr. 8 ir 9 Latvijos Respublika nurodo, kad Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs jų kontekstą, būtų galėjęs konstatuoti, kad tai nebuvo vien konstitucinės teisinės priemonės įgyvendinimas, atsižvelgiant į teisinės valstybės ir generalinio prokuroro nepriklausomumo silpnėjimą ir valdžios koncentraciją Rusijos prezidento rankose. Atrodo, kad Bendrąjį Teismą labiau įtikino teisinės nuomonės, kurioje buvo įvertintas P. Aven Rusijos prezidentui išsiųstas raštas, įrodomoji galia, neatsižvelgiant į sąlygas, kuriomis ši nuomonė buvo gauta.
67. Kiek tai susiję su Sprendimu Fridman / Taryba, Latvijos Respublika mano, kad Bendrasis Teismas klaidingai atmetė įrodymo Nr. 7, kuris vis dėlto patvirtino V. Putino lobizmą Turkijos Alfa Group naudai, atlyginant už Alfa Group – 1989 m. įkurto konglomerato, apėmusio Alfa Bank – lojalumą Rusijos režimui, įrodomąją galią. Vis dėlto tokia lobistinė veikla aiškiai iliustruoja glaudžius, senus ir ypatingus M. Fridman ir Rusijos režimo santykius. Priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo Sprendimo Fridman / Taryba 49 punkte, siekiant pateisinti M. Fridman įtraukimą į sąrašą, reikėjo atsižvelgti į motyvą, susijusį su politine parama 2005 metais.
68. Kadangi įrodymai Nr. 1 ir Nr. 2 susiję su milijardieriaus M. Fridman, kaip Alfa Bank akcininko, statusu, Bendrasis Teismas ir vėl neatsižvelgė į platesnį kontekstą, į kurį reikėjo atsižvelgti(42), nors šie įrodymai patvirtino M. Fridman statusą Rusijos ekonomikoje.
69. M. Fridman artimus ryšius su Rusijos prezidentu taip pat atskleidžia įrodymai Nr. 5 ir Nr. 6.
70. Iš įrodymo Nr. 2 aiškiai matyti, kad R. Fridman dalyvavo Kremliaus pastangose panaikinti Vakarų sankcijas. Įrodyta, kad M. Fridman veikė ne nepriklausomai nuo Rusijos vyriausybės, bet priešingai, būdamas Rusijos režimo, su kuriuo jis neatsiejamai susijęs, dalis. Jis negalėjo nežinoti šio režimo politikos, krypčių ir prioritetų, nors veikė kaip jo pasiuntinys. M. Fridman patikėtos pareigos ir užduotys patvirtino glaudžius ir neatsiejamus V. Putino ir M. Fridman ryšius.
71. Galiausiai nebuvo išnagrinėta įrodymų visuma, nes Bendrasis Teismas juos įvertino visiškai kitu aspektu.
72. P. Aven ir M. Fridman visų pirma prašo pripažinti šį antrąjį pagrindą nepriimtinu ir subsidiariai – akivaizdžiai nepagrįstu.
2. Analizė
73. Reikėtų priminti, kad pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinį skundą galima pateikti tik teisės klausimais. Tik Bendrasis Teismas turi jurisdikciją, pirma, nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir, antra, vertinti šias faktines aplinkybes bei įrodymus. Taigi tokių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, išskyrus atvejus, kai jie buvo iškraipyti, nėra teisės klausimas, kurį nagrinėdamas apeliacinį skundą tikrintų Teisingumo Teismas. Be to, jei apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas iškreipė įrodymus, jis privalo aiškiai nurodyti, kokie įrodymai buvo iškraipyti, ir įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių, jo nuomone, Bendrasis Teismas iškreipė įrodymus. Toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, nesant reikalo iš naujo vertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų(43).
74. Priešingai, nei teigia P. Aven ir M. Fridman, antrasis apeliacinio skundo pagrindas yra priimtinas, nes Latvijos Respublikos argumentai atitinka mano ką tik primintus reikalavimus, kadangi ji tiksliai ir išsamiai teigia, kad buvo iškraipyti įvairūs įrodymai, nes Bendrasis Teismas neatsižvelgė į jų kontekstą.
a) Dėl teiginio, kad buvo iškraipyti su P. Aven susiję įrodymai
75. Kiek tai susiję su įrodymais, išplaukiančiais iš dokumentų Nr. 3 ir Nr. 7, pažymėtina, jog Bendrasis Teismas išnagrinėjo motyvą, kad 2016 m. P. Aven susitiko su V. Putinu ir šis įspėjo jį, kad Jungtinės Amerikos Valstijos gali skirti papildomas sankcijas jam ar Alfa Bank. Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad šia informacija buvo siekiama įrodyti, jog P. Aven gavo naudos iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų, kaip tai suprantama pagal d punkto kriterijų(44). Vis dėlto sprendimo Aven / Taryba 74 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad nors P. Aven neginčija faktinių aplinkybių, iš įrodymų medžiagos nematyti, kad JAV galiausiai nustatė papildomas sankcijas.
76. Vis dėlto vien informacija apie galimybę, negavus konkrečios naudos, nebuvo pripažinta galinčia įrodyti naudą, o atsižvelgimas į kontekstą nebūtų pakeitęs šios išvados. D punkto kriterijus nėra suformuluotas taip, kad jis apimtų vien naudos galimybę. Reikėtų konstatuoti, kad išvada, kurią Bendrasis Teismas padarė Sprendimo Aven / Taryba 74 punkte, nėra akivaizdžiai klaidinga, todėl nėra iškreipta.
77. Kaip teigia Latvijos Respublika, žinoma, būtų galima teigti, kad, siekiant didesnio ribojamųjų priemonių veiksmingumo ir greitesnio jų tikslų pasiekimo, įtraukti asmenis į sąrašus turėtų būti leidžiama ir tokiais atvejais. Vis dėlto tokį kriterijų turėtų suformuluoti Taryba.
78. Kiek tai susiję su įrodymais, išplaukiančiais iš dokumentų Nr. 4 ir Nr. 12, Latvijos Respublika priekaištauja Bendrajam Teismui, kad jis mechaniškai aiškino faktines aplinkybes. Nesuprantu, kaip mechaninis faktinių aplinkybių aiškinimas, t. y. pernelyg glaudžiai susietas su faktinėmis aplinkybėmis, galėtų būti akivaizdžiai klaidingas.
79. Bet kuriuo atveju, pirma, dėl motyvo, susijusio su tuo, kad V. Putinas atlygino Alfa Group, kurios pagrindinis akcininkas yra P. Aven, už jo lojalumą, kai 2005 m. suteikė politinę paramą grupės investicijų planams Turkijoje, Bendrasis Teismas nusprendė, kad šiuo motyvu buvo siekiama įrodyti, jog P. Aven gavo naudos iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų, kaip tai suprantama pagal d punkto kriterijų. Bendrasis Teismas nusprendė, kad tam, jog būtų galima teigti, kad šiame kriterijuje nurodytos naudos gavėjai negalėjo nežinoti apie Rusijos sprendimus priimančių asmenų dalyvavimą ruošiantis Krymo aneksijai ir Ukrainos destabilizavimui, Rusijos sprendimus priimantys asmenys, suteikę šiame kriterijuje nurodytą naudą, turėjo pradėti ruoštis šiai aneksijai ir destabilizavimui. Manydamas, kad ši politika ir veiksmai buvo įgyvendinti nuo 2014 m. vasario mėn. pabaigos, Bendrasis Teismas nusprendė, kad negalima atsižvelgti į 2005 m. gautos politinės paramos motyvą. Klausimas, ar Bendrojo Teismo vertinimas, išplaukiantis iš Sprendimo Aven / Taryba 48 punkto, yra pagrįstas, yra teisės klausimas, kuris yra apeliacinio skundo trečiojo pagrindo, į kurio analizę darau nuorodą, dalykas. Kiek tai susiję su likusiu įrodymo Nr. 12 vertinimu, nebuvo nustatyta jokio iškraipymo dėl neatsižvelgimo į kontekstą.
80. Antra, Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad motyvu, grindžiamu tuo, kad P. Aven padėjo V. Putinui, kai Saljė komisija vykdė tyrimą, buvo siekiama nustatyti materialinę ar finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, kaip tai suprantama pagal d punkto kriterijų.
81. Konstatavęs, kad faktinės aplinkybės susiklostė dar 1991 ir 1992 m., Bendrasis Teismas atmetė šį motyvą, nusprendęs, kad jis susijęs su laikotarpiu, kuris pernelyg nutolęs nuo P. Aven įtraukimo į sąrašą ir palikimo sąraše laikotarpio, kad į jį būtų galima atsižvelgti, visų pirma dėl to, kad tuo metu dar nebuvo pradėta ruoštis Krymo aneksijai ir Ukrainos destabilizavimui. Atsižvelgimas į kontekstą negali pakeisti tokios išvados.
82. Su sąlyga, kad bus išnagrinėtas apeliacinio skundo trečiasis pagrindas, reikia daryti išvadą, kad įrodymai Nr. 4 ir Nr. 12 nebuvo iškraipyti.
83. Kalbant apie įrodymus, išplaukiančius iš dokumentų Nr. 8 ir Nr. 9, pirmiausia reikia pažymėti, kad Bendrojo Teismo analizė nebuvo susijusi su įrodymu Nr. 9(45).
84. Dėl motyvo, susijusio su tuo, kad P. Aven parašė laišką V. Putinui, skųsdamasis Maskvos arbitražo teismo sprendimu, priimtu byloje, susijusioje su jo įmonės interesais, ir kad V. Putinas davė nurodymą Rusijos generaliniam prokurorui ištirti šią bylą, Bendrasis Teismas nusprendė, kad juo buvo siekiama įrodyti, jog P. Aven gavo naudos iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų, kaip tai suprantama pagal d punkto kriterijų(46).
85. Įrodymą Nr. 8 sudaro 2019 m. interneto svetainėje pasirodęs straipsnis, kurio turinys išsamiai išdėstytas Sprendimo Aven / Taryba 62 punkte. Iš paskesnio to sprendimo punkto matyti, kad P. Aven neginčija šios informacijos.
86. Vis dėlto Bendrasis Teismas nemanė, kad tokia aplinkybė apibūdina naudą, kaip tai suprantama pagal d punkto kriterijų, nes galimybė šiomis aplinkybėmis ir šiuo tikslu kreiptis į Rusijos prezidentą numatyta Konstitucijoje, ir kad remiantis įrodymu Nr. 8 nebuvo galima nustatyti, kad dėl šio veiksmo P. Aven gavo konkrečios naudos.
87. Galbūt sprendimas, kad įrodymo Nr. 8 faktinės aplinkybės galiausiai yra ne kas kita kaip pasinaudojimas teisių gynimo priemone, gali atrodyti naivus, nes Rusijos Federacija nebėra teisinė valstybė. Puikiai suprantu, ką savo argumentais siekia apginti Latvijos Respublika. Vis dėlto, mano nuomone, tai dar labiau išryškina Tarybos padarytą klaidą. Taryba turėjo pagrįsti motyvą remdamasi įrodymais, kurie galėtų parodyti valdžių atskyrimo nebuvimą, teismų nepriklausomumo stoką arba teisinės valstybės eroziją, kaip teigia apeliantė, o tą, tikėtina, jai būtų buvę nesunku padaryti.
88. Taigi neatrodo, kad vertindamas įrodymą Nr. 8 Bendrasis Teismas jį iškraipė.
89. Galiausiai, kiek tai susiję su P. Aven pateiktos teisinės nuomonės įrodomąja galia, reikia konstatuoti, kad Latvijos Respublika klaidingai aiškina Sprendimo Aven / Taryba 66 punktą, nes iš šio punkto paprasčiausiai matyti, jog vien tai, kad šalis dokumentą pateikė savo gynybai, nepanaikina jo įrodomosios galios. Priešingu atveju būtų gerokai susiaurintos atitinkamų asmenų turimos gynybos priemonės. Toks dokumentas turėjo santykinę įrodomąją galią, ir Bendrasis Teismas tą visiškai pripažino. Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad motyvas nepagrįstas, remdamasis ne vien ta nuomone. Bendrasis Teismas nusprendė, jog Tarybos nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka įrodyti, kad P. Aven prašymas ir jo sukeltos pasekmės suteikė naudos, kuri reikštų ką nors daugiau nei naudojimąsi įprasta teisių gynimo priemone ne tik dėl pateiktos teisinės nuomonės, bet ir dėl Rusijos prezidentūros interneto svetainėje prieinamos informacijos(47). Buvo pateikti įrodymui Nr. 8 priešingi įrodymai, o tai yra pati teisės į gynybą esmė, tačiau jis nebuvo iškraipytas.
90. Įrodymai Nr. 10 ir 11 buvo skirti pagrįsti motyvą, kad Alfa Group ir V. Putinas buvo susiję per pastarojo dukrą(48).
91. Iš šių įrodymų matyti, kad V. Putino vyriausioji dukra vykdė mokslinių tyrimų centro vadovaujamą labdaros projektą, kai buvo šio centro doktorantė, skirtą padėti sergantiems vaikams. Šį projektą finansavo Alfa Bank(49).
92. Bendrasis Teismas neiškraipė šių aplinkybių, kai nusprendė, kad jų nepakanka nei materialinės ar finansinės paramos veiksmams, nei P. Aven gautai naudai palaikant santykius su V. Putinu, kaip tai suprantama pagal d punkto kriterijų(50), nei paramai, kaip ji suprantama pagal a punkto kriterijų(51), įrodyti, nes galimi ryšiai su V. Putino dukra galėtų pagrįsti nebent tam tikrą P. Aven ryšį su juo. Tačiau nei iš a punkto kriterijaus, nei iš d punkto kriterijaus nematyti, kad vien artimi ryšiai su Rusijos sprendimus priimančiais asmenimis yra įtraukimo į sąrašą motyvas.
93. Dėl įrodymų Nr. 2 ir Nr. 3(52) Latvijos Respublika iš esmės teigia, kad šie įrodymai patvirtina, jog P. Aven neveikia nepriklausomai nuo Rusijos vyriausybės, kurios dalis jis yra, nes yra neatskiriamai su ja susijęs.
94. Tokie argumentai neįtikina, kad buvo iškraipyti įrodymai Nr. 2 ir Nr. 3, nes priežastis, dėl kurios P. Aven buvo įtrauktas į sąrašą, buvo ne jo priklausymas Rusijos vyriausybei ar kad jis su ja palaikė tokį glaudų ryšį, kad būtų nuo jos neatsiejamas. Primenu, kad vieninteliai kriterijai, kuriuos Bendrasis Teismas nagrinėjo Sprendime Aven / Taryba, yra a ir d punktų kriterijai ir kad sąsajai taikomas kitas teisinis pagrindas(53).
95. Be to, iš įrodymo Nr. 2 matyti, kad susitikimas Vašingtone (Kolumbijos apyg.) įvyko 2018 m., t. y. likus 4 metams iki pradinių aktų priėmimo. Atsižvelgiant į šį įvykį ir pirmąjį P. Aven įtraukimą į sąrašą skiriantį laiką(54), vien ši aplinkybė negalėjo patvirtinti elgesio, dėl kurio buvo priekaištaujama įtraukimo į sąrašą momentu, aktualumo(55).
96. Taigi reikia daryti išvadą, kad su P. Aven susiję įrodymai nebuvo iškraipyti.
b) Dėl teiginio, kad buvo iškraipyti su M. Fridman susiję įrodymai
97. Dėl priekaištų, susijusių su įrodymų Nr. 7, 5 ir 6 iškraipymu, mutatis mutandis darau nuorodą į mano atliktą šių įrodymų analizę, kiek jie susiję su P. Aven.
98. Dėl įrodymų Nr. 1 ir 2 Latvijos Respublika teigia, kad M. Fridman, kaip akcininko milijardieriaus, statusas buvo nustatytas. Konkrečiai kalbant, Sprendimo Fridman / Taryba 53 punkte Bendrasis Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, iš kurių matyti, kad vien šio statuso pakako, kad būtų nustatyta parama politiniams veiksmams, kaip tai suprantama pagal a punkto kriterijų, arba parama Rusijos sprendimus priimantiems asmenims ar iš jų gauta nauda, kaip tai suprantama pagal d punkto kriterijų. Minėtos vyriausybės teigimu, šie įrodymai patvirtina M. Fridman statusą Rusijos ekonomikoje ir jo vietą Rusijos režime.
99. Šie argumentai aiškiai atkartoja apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą, į kurio analizę darau nuorodą.
100. Iš Sprendimo Fridman / Taryba 51 punkto matyti, kad įrodymai Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtina, jog M. Fridman yra svarbus Alfa Group, į kurią įeina Alfa Bank, akcininkas, o R. Fridman taip pat yra pastarojo banko akcininkas. M. Fridman yra nurodytas kaip vienas iš grupės milijardierių ir vienas iš Alfa Group vadovų.
101. Taigi Bendrasis Teismas, neiškraipęs įrodymų, iš jų padarė išvadą, jog jie patvirtina, kad M. Fridman buvo svarbus Alfa Group akcininkas(56) ir, jų neiškraipęs, įvertinęs juos pagal įtraukimo į sąrašą kriterijus, konstatavo, kad jie neleidžia patvirtinti, jog M. Fridman rėmė veiksmus ar politiką, kaip tai suprantama pagal a punkto kriterijų, ar kad jis teikė materialinę arba finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims arba gavo naudos iš jų, kaip tai suprantama pagal d punkto kriterijų(57). Kadangi ginčijamuose aktuose nėra informacijos, leidžiančios įrodyti ryšį tarp verslininko užimamos vietos Rusijos ekonomikoje ir reikalaujamo paramos buvimo, kad būtų galima užimti tokią vietą ir joje išlikti, įrodymais Nr. 1 ir 2 įrodinėjamos aplinkybės nepatvirtina įtraukimo į sąrašą motyvų ir atrodo atsietos nuo a ir d punktų kriterijų kaip vienintelių, kuriais remiantis M. Fridman buvo įtrauktas į asmenų, kurių turtas turi būti įšaldytas, sąrašus.
102. Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad antrasis pagrindas turi būti atmestas dėl to, kad yra nepagrįstas.
D. Dėl trečiojo pagrindo bylose C‑440/24 P ir C‑441/24 P, grindžiamo teisės klaida aiškinant ir taikant d punkto kriterijų
103. Latvijos Respublika, palaikoma Estijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, dalija šį trečiąjį pagrindą į dvi dalis. Pirmoje dalyje Bendrajam Teismui priekaištaujama dėl to, kad jis nusprendė, jog d punkto kriterijus gali būti taikomas tik su sąlyga, kad Rusijos sprendimus priimantys asmenys jau buvo pradėję rengtis Krymo aneksijai arba Ukrainos destabilizavimui. Antra dalis grindžiama teisės klaida, nes Bendrasis Teismas neatsižvelgė į neatsiejamą Rusijos režimo ir oligarchų ryšį.
1. Dėl trečiojo pagrindo pirmos dalies
104. Latvijos Respublika iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas pernelyg siaurai aiškino Sprendimą Rotenberg / Taryba(58), o tai prieštarauja jurisprudencijai dėl įtraukimo į sąrašą motyvų pagrįstumo vertinimo. Toks vertinimas reikalautų, kad įrodymai būtų nagrinėjami atsižvelgiant į jų kontekstą. Be to, iš šios jurisprudencijos išeitų, kad Taryba įvykdo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, jeigu pateikia konkrečių, aiškių ir nuoseklių įrodymų visumą, leidžiančią įrodyti pakankamą nurodyto asmens ryšį su režimu(59). Jei įrodymai turėtų būti vertinami tik nuo tada, kai sprendimus priimantys asmenys pradėjo ruoštis Krymo aneksijai ar Ukrainos destabilizavimui, nebūtų atsižvelgta į ribojamųjų priemonių kontekstą. Veiksmai ir politika, apie kuriuos kalbama d punkto kriterijuje, buvo suplanuoti iki 2014 m. Be to, Sprendimo Rotenberg / Taryba nereikia taikyti priemonėms, kurių imtasi po 2022 m. vasario 22 d. Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą svarbus kriterijus buvo „aktyvi parama“. Sprendimu 2022/329 šis kriterijus buvo iš dalies pakeistas ir nuo tol buvo siejamas tik su parama. Taigi minėta jurisprudencija susijusi su atskiru įtraukimo į sąrašą kriterijumi.
105. P. Aven ir M. Fridman teigia, kad trečiojo pagrindo pirma dalis yra iš dalies nepriimtina, nes Latvijos Respublika iki šiol niekada neteigė, kad Rusijos politika ir veiksmai buvo suplanuoti dar iki 2014 m. vasario mėn. pabaigos. Dėl likusios dalies P. Aven ir M. Fridman teigia, kad ši dalis yra nepagrįsta.
106. Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad apeliantas gali pateikti apeliacinį skundą, remdamasis pagrindais, kurie kyla iš skundžiamo sprendimo ir kuriais kritikuojamas jo pagrįstumas teisės požiūriu(60). Taigi galima manyti, kad tokia kritika apeliantė siekia ginčyti Bendrojo Teismo pateiktą Sprendimo Rotenberg / Taryba aiškinimą nustatant d punkto kriterijaus taikymo sritį.
107. Kalbant apie esmę, pažymėtina, kad skundžiamų sprendimų 48 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog tam, kad būtų galima taikyti d punkto kriterijų, Rusijos sprendimus priimantys asmenys, iš kurių nurodyti asmenys gavo naudos, turėjo būti bent jau pradėję ruoštis Krymo aneksijai ir Rytų Ukrainos destabilizavimui. Bendrasis Teismas nusprendė, kad minėtos naudos gavėjai žinojo apie sprendimus priimančių asmenų įsitraukimą ir galėjo tikėtis, kad, siekiant neleisti jiems teikti paramą minėtiems sprendimus priimantiems asmenims, jų ištekliams bus taikomos ribojamosios priemonės, tik nuo tada, kai sprendimus priimantys asmenys pradėjo tam ruoštis. Remdamasis Sprendimu Rotenberg / Taryba, pagal kurį nurodyta politika ir veiksmai buvo įgyvendinami nuo 2014 m. vasario mėn. pabaigos, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad į motyvą, susijusį su V. Putino 2005 m. politine parama, net darant prielaidą, kad jis įrodytas, negalima atsižvelgti siekiant pateisinti P. Aven ir M. Fridman įtraukimą į ginčijamus sąrašus(61).
108. Iš d punkto kriterijaus teksto matyti, kad jame nurodyti fiziniai asmenys, kurie „teikia materialinę arba finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizaciją“, arba kurie „gauna naudos iš jų“. Kaip Bendrasis Teismas pripažino skundžiamų sprendimų 42 punkte, „[š]is kriterijus tikslingai ir atrankiai taikomas fiziniams asmenims <...> kurie, nors [patys] neturi jokio ryšio su Krymo aneksija ar Ukrainos destabilizacija“, teikia tokią paramą arba gauna tokią naudą iš šių sprendimus priimančių asmenų, nes šie du elementai nėra kumuliaciniai. Bendrasis Teismas taip pat teisingai nusprendė, kad pagal minėtą kriterijų „nereikalaujama, kad asmenys <...> asmeniškai gautų naudos iš Krymo aneksijos ar Ukrainos destabilizavimo“(62), bet pakanka, kad jie gautų naudos iš vieno iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų, atsakingų už šiuos įvykius, nesant būtinybės nustatyti ryšio tarp naudos ir minėtų įvykių.
109. Bendrojo Teismo pateikta d punkto kriterijaus apibrėžtis atrodo teisinga.
110. Iš d punkto kriterijaus formuluotės matyti, kad materialinė ir finansinė parama turi būti teikiama Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizaciją. Nauda turi būti gauta iš tų pačių sprendimus priimančių asmenų. Tačiau tam, kad minėti sprendimus priimantys asmenys, kurie, beje, nėra apibrėžti, galėtų būti laikomi atsakingi, reikia, kad aplinkybė, už kurią jie būtų laikomi atsakingi, būtų faktiškai įvykusi.
111. Remdamasis Sprendimu Rotenberg / Taryba, Bendrasis Teismas konstatavo, kad „politika ir veiksmai“, nurodyti apibūdinant d punkto kriterijų, buvo įgyvendinami nuo 2014 m. vasario mėn. pabaigos(63), tačiau nepriėmė sprendimo dėl datos, nuo kada galima manyti, kad Rusijos sprendimus priimantys asmenys ruošėsi Krymo aneksijai ir Ukrainos destabilizacijai. Vis dėlto, kadangi Bendrasis Teismas nusprendė, kad aplinkybės, susijusios su Saljė tyrimo komisija (kiek tai susiję su P. Aven), ir aplinkybės, susijusios 2005 m. V. Putino suteikta politine parama Alfa Group investicijoms užsienyje (kiek tai susiję su P. Aven ir M. Fridman), negalėjo pagrįsti P. Aven ir M. Fridman įtraukimo į sąrašus pagal minėtą kriterijų, nes jos klostėsi tuo metu, kai dar nebuvo pradėtas pasiruošimas Krymo aneksijai ir Ukrainos destabilizacijai, jis pasiruošimo Krymo aneksijai ir Ukrainos destablizavimui pradžią neabejotinai susiejo su vėlesne data nei 2005 m.
112. Mano nuomone, nesant reikalo Teisingumo Teismui priimti sprendimo dėl tikslios datos, nuo kurios pradėta ruoštis minėtiems įvykiams, reikia konstatuoti tai, kas išdėstyta toliau.
113. Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad „Taryba, vertindama, ar asmuo atitinka įtraukimo į sąrašą kriterijų, kaip antai a ir d punktų kriterijus, [gali] atsižvelgti į informaciją ar įrodymus, susijusius su aplinkybėmis, susiklosčiusiomis iki akto, kuriuo nustatomos arba toliau taikomos ribojamosios priemonės, priėmimo datos, jeigu ši informacija ar įrodymai patvirtina šį aktą pagrindžiančius motyvus ir padeda nustatyti, kad, nepaisant praėjusio laiko ir atsižvelgiant į visas kiekvienam atvejui būdingas reikšmingas aplinkybes, atitinkamas asmuo atitinka įtraukimo į sąrašą kriterijų <...>. Be kita ko, negalima atmesti galimybės, kad į tokią informaciją ir įrodymus gali būti atsižvelgta siekiant pagal atitinkamą įtraukimo į sąrašą kriterijų nustatyti tęstinumą tarp, viena vertus, ankstesnės atitinkamo asmens padėties ir, kita vertus, jo esamos padėties“(64).
114. Taigi pakankamai konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų visuma, kuria remiasi Taryba, leidžianti nustatyti pakankamą ryšį tarp asmens, kuriam taikomos lėšų įšaldymo priemonės, ir režimo, su kuriuo kovojama, žinoma, gali būti grindžiama ankstesniais duomenimis, buvusiais iki aktų dėl įtraukimo į sąrašą priėmimo, su sąlyga, kad bet kuriuo atveju taip pat yra nustatytas tęstinumas tarp šių įrodymų ir situacijos, buvusios įtraukimo į sąrašą dieną.
115. Reikėtų pridurti, kad, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo dėl a punkto kriterijaus(65), d punkto kriterijus, atsižvelgiant į tiesioginės nuosakos vartojimą esamuoju laiku, reiškia, kad materialinė arba finansinė parama atsakingiems Rusijos sprendimus priimantiems asmenims turi būti teikiama įtraukimo į sąrašą ir palikimo sąraše dieną. Tas pats pasakytina ir apie gautą naudą.
116. Taigi, nors 2005 m. V. Putino politinė parama Alfa Group investicijoms užsienyje turėjo būti laikoma suteikta laikotarpiu, kai prasidėjo pasiruošimas Krymo aneksijai ir Ukrainos destabilizacijai, Taryba turėjo įrodyti, kad, nepaisant praėjusio laiko, P. Aven ir M. Fridman toliau iš to gavo naudos, kaip tai suprantama pagal d punkto kriterijų, tuo metu, kai jie buvo įtraukti į sąrašus ir palikti juose.
117. Taigi, mano nuomone, apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirma dalis yra nereikšminga.
2. Dėl trečiojo pagrindo antros dalies
118. Šio pagrindo antroje dalyje Latvijos Respublika iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas pernelyg siaurai aiškino apibūdinant d punkto kriterijų vartojamą žodžių junginį „gauna naudos“. Artimi ryšiai su Rusijos sprendimus priimančiais asmenimis jau būtų nauda Rusijos kontekste dėl neatsiejamo Rusijos vyriausybės ir Rusijos elito ryšio. Rusijos ekonominė aplinka ir P. Aven bei M. Fridman bendradarbiavimo su V. Putinu pavyzdžiai būtų du šios situacijos požymiai. Rusijos ekonominės aplinkos ir politinių lyderių neatsiejamumą Taryba pabrėžė savo atsiliepimo į ieškinį Bendrajame Teisme 89 ir 91 punktuose ir Bendrajam Teismui pateikto tripliko 14 ir 16 punktuose. Įrodymai, nagrinėti kartu su iš konteksto gauta informacija, patvirtina neatsiejamą P. Aven ir M. Fridman ryšį su Rusijos sprendimais priimančiais asmenimis. Šis artimas ryšys buvo atskleistas ir pripažintas, be kita ko, skundžiamų sprendimų 45 punkte. Jį taip pat patvirtina ilgą laikotarpį vykdyta veikla, kuria siekta remti V. Putiną ar suteikti jam naudos, kaip tai matyti iš įrodymų Nr. 3, 4, 10 ir 11 dėl P. Aven ir Nr. 2, 5 ir 6 dėl M. Fridman. P. Aven ir M. Fridman palankus elgesys V. Putino atžvilgiu jiems leido pasinaudoti preferencijomis. Nors įrodymai Nr. 12 dėl P. Aven ir Nr. 7 dėl M. Fridman siejami su bylai nereikšmingu laikotarpiu, jie informuoja apie jų santykių su Rusijos sprendimus priimančiais asmenimis padėtį, jų artimus ryšius su šiais sprendimus priimančiais asmenimis ir apie iš to gaunamą naudą. Šie ilgą laiką palaikyti artimi ryšiai leido gauti V. Putino paramą investicijoms, pagalbą vykstant procesui ir jo patarimus bei informaciją.
119. Savo ruožtu P. Aven ir M. Fridman mano, kad Sprendimo Aven / Taryba 84 punkte ir sprendimo Fridman / Taryba 66 punkte Bendrasis Teismas konstatavo tik tai, jog šis teiginys yra nepagrįstas dėl d punkto kriterijaus, atmetęs šio teiginio pagrįstumą dėl a punkto kriterijaus. Kitais aspektais šioje dalyje nepateikiama jokios teisinės kritikos ir tiesiog siekiama reikalauti, kad Teisingumo Teismas iš naujo išnagrinėtų faktines aplinkybes.
120. Tiek, kiek Latvijos Respublika nori grįžti prie įrodymų Nr. 3, 4, 10, 11 ir 12 dėl P. Aven ir įrodymų Nr. 2, 5, 6 ir 7 dėl M. Fridman vertinimo, darau nuorodą į antrojo pagrindo analizę.
121. Be to, primenu, kad d punkto kriterijumi nustatomas įtraukimo į sąrašą motyvas dėl naudos, kurią atitinkamas asmuo turi būti gavęs iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų ir kurios konkretumas turi būti įrodytas. Apeliantė argumentuoja, kad įrodymai, patvirtinantys P. Aven ir M. Fridman artimus ryšius su šiais sprendimus priimančiais asmenimis, turi būti laikomi patvirtinančiais naudą, kaip ji suprantama pagal d kriterijų. Šiuo klausimu primenu, jog iš d punkto kriterijaus formuluotės nematyti, kad artimi ryšiai yra įtraukimo į sąrašą pagrindas. Tokios išvados taip pat negalima daryti iš tiesioginės norminės aplinkos, susijusios su minėtą kriterijų numatančia nuostata.
122. Kadangi d punkto kriterijus suformuluotas bendrai ir jame nėra paaiškinimų dėl šių aplinkybių įrodinėjimo būdų, vertinant asmens įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą pagrįstumą, visada reikia įrodyti aplinkybes, leidžiančias patvirtinti, kad atitinkamas asmuo gavo naudos iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų(66).
123. Priešingai, nei teigia Latvijos Respublika, šio kriterijaus formuluotėje nedaroma jokios prielaidos, kad artimi ryšiai su Rusijos sprendimus priimančiais asmenimis neišvengiamai suteikia naudos, kaip tai suprantama pagal d punkto kriterijų. Latvijos Respublikos argumentais siekiama įtikinti, kad Rusijos vyriausybę ir Rusijos ekonominį elitą sieja neatsiejamas ryšys, kurį su režimu galimai palaiko pagrindines ekonomines pareigas Rusijoje užimantys asmenys(67). Vis dėlto Tarybai tenkanti įrodinėjimo pareiga nebuvo susijusi su šiuo neatsiejamu ryšiu. Taryba turėjo pateikti įrodymų, susijusių su atitinkamu laiko tarpsniu, galinčių parodyti individualią naudą P. Aven ir M. Fridman, kurią jie gavo iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų.
124. Vis dėlto Tarybos atsiliepimo į ieškinį Bendrajame Teisme byloje Aven / Taryba 89 punkte(68) straipsnio, kuris yra įrodymas Nr. 1, turinys pateikiamas šio atsiliepimo dalyje, skirtoje įrodymų įtikinamumui ir patikimumui. Iš skundžiamų sprendimų 21 punkto matyti, kad tame straipsnyje nustatyta, jog P. Aven ir M. Fridman kontroliuoja Alfa Group ir kad yra vykdomas jų baudžiamasis persekiojimas už įtarimus korupcija ir neteisėtu elgesiu. Toks dokumento Nr. 1 pristatymas apeliaciniame skunde neginčijamas. Nei Alfa Group kontrolė, nei įtarimai korupcija ar neteisėtu elgesiu savaime nereiškia, kad buvo gauta naudos iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų, kaip tai suprantama pagal d punkto kriterijų.
125. Dėl Tarybos atsiliepimo į ieškinį Bendrajame Teisme byloje Aven / Taryba 91 punkto(69) pažymėtina, kad jame daroma nuoroda į P. Aven Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio A.23 priedą ir Tarybos atsiliepimo į ieškinį Bendrajame Teisme B.13 priedą(70), kuriame nurodoma ekonominė ar net politinė P. Aven ir M. Fridman galia, vėlgi pateikiant bendro pobūdžio teiginius, nesusijusius su laikotarpiu, artimu įtraukimo į sąrašą laikotarpiui.
126. Dėl Tarybos triplikų, pateiktų Bendrajame Teisme bylose Aven / Taryba ir Fridman / Taryba, 14 ir 16 punktų pažymėtina, kad juose bendrai kalbama apie Kremliaus ir Rusijos oligarchų tarpusavio ryšius, kurie, nors juos nurodė P. Aven(71), nepasako nieko konkretaus ir individualaus apie jo gautą naudą. Ta pati išvada darytina perskaičius tų procesinių dokumentų 16 punktą.
127. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas, nepadarydamas teisės klaidos, galėjo nuspręsti, kad tam tikri motyvai galėjo patvirtinti P. Aven ir M. Fridman artimus ryšius su atsakingais Rusijos sprendimus priimančiais asmenimis, kurie kartais net neginčijami, neįrodžius, kad jie gavo naudos iš šių Rusijos sprendimus priimančių asmenų, kaip tai suprantama pagal d punkto kriterijų.
128. Jei būtų nuspręsta kitaip, t. y. jei nauda būtinai turėtų atsirasti dėl asmens padėties Rusijos ekonomikoje, nepateikiant jokių papildomų įrodymų, būtų galima kelti klausimą, kuo skiriasi d ir g punktų kriterijai(72).
129. Kalbant apie nurodytą neatsiejamumą, man atrodo, kad jis taip pat susijęs su kitu kriterijumi, kurį Bendrasis Teismas atmetė skundžiamuose sprendimuose, ir tai nebuvo ginčijama apeliaciniuose skunduose(73).
130. Taigi siūlau Teisingumo Teismui pripažinti šią antrą dalį nepagrįsta, todėl trečiąjį pagrindą pripažinti nepagrįstu.
E. Dėl ketvirtojo pagrindo bylose C‑440/24 P ir C‑441/24 P, grindžiamo teisės klaida, nes Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į kontekstą, neišnagrinėjo teiginio dėl neatsiribojimo
131. Latvijos Respublika, palaikoma Estijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos, iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Sprendimo Aven / Taryba 82 punkte ir Sprendimo Fridman / Taryba 64 punkte nurodytą jurisprudenciją(74), nes neišnagrinėjo Tarybos teiginio, kad P. Aven ir M. Fridman neatsiribojo nuo Rusijos režimo, atsižvelgiant į kitus įrodymus. Asmens atsiribojimas nuo Rusijos režimo būtų vienas iš būdų asmeniui, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, apriboti jų taikymą. Atsiribojimo sukeliamas poveikis pateisintų siaurą jo sampratą, t. y. bet kokios paramos atitinkamam režimui ar bendradarbiavimo su juo nutraukimą dėl asmens, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, pasirinkimo, kurio pasekmės artimiausiu metu yra negrįžtamos. Nors Latvijos Respublika pripažįsta, kad ribojamųjų priemonių nustatymo negalima pateisinti vien atsiribojimo nebuvimu, Bendrojo Teismo jurisprudencijoje atskiriami konkretūs atvejai. Iš Tarybos pateiktų įrodymų matyti, kad P. Aven ir M. Fridman bei režimą sieja toks glaudus ryšys, kad būtų neįmanoma panaikinti ribojamųjų priemonių, jei nuo jo nebūtų atsiribota. Taigi Bendrasis Teismas neįvertino P. Aven ir M. Fridman neatsiribojimo nuo Rusijos režimo, esant ypatingai asmenų, turinčių ypatingą statusą šiame režime, situacijai ir atsižvelgiant į Rusijos politinio ir ekonominio režimų neatsiejamumą. Tokių asmenų neveikimas negali būti laikomas niekuo kitu kaip tik parama režimui. Latvijos Respublika priduria, kad P. Aven dalyvavimas oligarchų susitikime po invazijos į Ukrainą, kurį V. Putinas sušaukė 2022 m. vasario 24 d., taip pat yra aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti. Latvijos Respublika ragina Sąjungos teismus suprasti dėl dabartinės geopolitinės padėties kylančio iššūkio mastą ir konstatuoti, kad vien formalus ir nuo konteksto atsietas situacijos vertinimas nėra pritaikytas prie šio iššūkio.
132. Priminę, kad jie yra vieni iš nedaugelio Rusijos verslininkų, viešai išreiškusių savo poziciją, kad nepritaria karui, P. Aven ir M. Fridman teigia, pirma, kad Sprendimo Aven / Taryba 82 punkte ir Sprendimo Fridman / Taryba 64 punkte minėtame sprendime nenustatyta jokios pareigos išnagrinėti Tarybos argumentą, kad jie neatsiribojo nuo Rusijos režimo. Iš tų pačių punktų matyti, kad Bendrasis Teismas vis dėlto išnagrinėjo Tarybos argumentą ir padarė išvadą, kad tariamas pozicijos dėl invazijos į Ukrainą nebuvimas negali būti laikomas paramos išraiška, kaip tai suprantama pagal a punkto kriterijų. Bet kuriuo atveju P. Aven ir M. Fridman šį ketvirtąjį pagrindą laiko pertekliniu, nes Tarybos kritika, į kurią atsakoma skundžiamų sprendimų 82 ir 64 punktuose, negali paneigti Bendrojo Teismo atlikto įrodymo dėl jų dalyvavimo į Vašingtoną išsiųstoje delegacijoje vertinimo. Kadangi likusioje apeliacinio skundo pagrindo dalyje Teisingumo Teismas tik vėl raginimas iš naujo išnagrinėti faktines aplinkybes, P. Aven ir M. Fridman prašo atmesti šį pagrindą kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą.
133. P. Aven ir M. Fridman nurodytą nepriimtinumo pagrindą reikia iš karto atmesti. Latvijos Respublika neprašo Teisingumo Teismo iš naujo išnagrinėti faktinių aplinkybių. Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas susijęs su teisės klausimu, ar neatsiribojimas gali būti laikomas „parama“, kai tikrinamas įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą pagrįstumas pagal a punkto kriterijų(75). Kiek tai susiję su teisiniu tokio susilaikymo kvalifikavimu pagal a punkto kriterijų, apeliacinio skundo pagrindas turi būti pripažintas priimtinu.
134. Kalbant apie esmę pažymėtina, jog iš skundžiamų sprendimų matyti, kad Bendrasis Teismas išnagrinėjo Tarybos argumentą, kad P. Aven ir M. Fridman neišreiškė tvirtos pozicijos prieš invaziją į Ukrainą, analizuodamas motyvą, kad jie prisidėjo prie Kremliaus pastangų, kad būtų panaikintos Vakarų sankcijos, kai dalyvavo 2018 m. gegužės mėn. Atlantic Council susitikime. Primenu, kad Bendrasis Teismas laikėsi pozicijos, jog pradinių aktų priėmimo dieną toks dalyvavimas negalėjo būti laikomas P. Aven ir M. Fridman parama veiksmams ir politikai(76), kuriais kenkiama Ukrainos suverenitetui.
135. Bendrasis Teismas priminė, kad neatsiribojimas gali būti veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti „grindžiant ribojamųjų priemonių tolesnį taikymą“(77), su sąlyga, kad šis neatsiribojimas yra tik vienas iš visumos požymių, kuriuos turėjo nurodyti Taryba. Regis, tai patvirtinta Teisingumo Teismo neseniai priimtas Sprendimas byloje Timchenko / Taryba(78). Vis dėlto šiuo Bendrojo Teismo analizės etapu nė vienas iš nagrinėtų motyvų neatrodė patvirtintas. Todėl, jei būtų buvę nuspręsta kitaip nei Bendrasis Teismas tą padarė Sprendimo Aven / Taryba 82 punkte ir Sprendimo Fridman / Taryba 64 punkte, neatsiribojimas neišvengiamai būtų buvęs laikomas individualiu elgesiu, prilygstančiu teigiamam ir esamam paramos veiksmui. Vis dėlto a punkto kriterijaus taikymo sritis tokia nėra ir Latvijos Respublika tą pripažįsta(79).
136. Dėl Tarybos argumento, susijusio su neatsiribojimu, nurodomos 2018 m. paramos poveikis negali būti ištęstas iki įtraukimo į sąrašus dienos.
137. Nors suprantu apeliantės įsipareigojimą pasiekti tikslus, kurių siekiama ribojamosiomis priemonėmis ir kuriuos ji pakartoja šioje byloje, toks tikslų siekimas negali pateisinti to, kad neatsiribojimas nuo režimų ar situacijų, su kuriomis kovojama, savaime ir automatiškai reiškia arba bet kuriuo atveju atskleidžia paramą, kaip tai suprantama pagal a punkto kriterijų, visų pirma dėl to, kad šiems režimams paprastai būdingos žiaurios represijos už bet kokį kitokios nuomonės reiškimą.
138. Be to, mano nuomone, faktinis pagrindas, kurį sudaro vien neatsiribojimas, nėra pakankamai tvirtas ir neatitinka jurisprudencijoje nustatytų standartų(80).
139. Galiausiai, kiek tai susiję su P. Aven dalyvavimu 2022 m. vasario 24 d. susitikime Kremliuje, ginčijamų aktų motyvuose jis nenurodytas. Kaip įrodymas jis galėjo patvirtinti motyvą, susijusį su P. Aven statusu kaip oligarcho(81) dėl jo artimų ryšių su Kremliumi ir politinių bei ekonominių sferų susikirtimo, kurį jis parodo, tačiau reikėjo įrodyti paramą. Dalyvavimas tame susitikime taip pat leidžia manyti, kad P. Aven buvo siejamas su asmenimis, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, tačiau Bendrasis Teismas nusprendė, jog iš ginčijamų aktų motyvų matyti, kad vieninteliai kriterijai, kuriais remiantis buvo nuspręsta įtraukti P. Aven ir M. Fridman į sąrašus, yra a ir d punktų kriterijai(82). Svarbiausia tai, jog iš Tarybos atsiliepimo į ieškinį Bendrajame Teisme matyti, kad Taryba užsiminė apie P. Aven dalyvavimą 2022 m. vasario 24 d. susitikime iš esmės tam, kad paprieštarautų jo neiginiams, kad jis priklausė 50 oligarchų grupei.
140. Taigi siūlau atmesti ketvirtąjį pagrindą dėl jo nepagrįstumo.
F. Baigiamosios pastabos
141. Iš mano atliktos apeliacinių skundų šiose sujungtose bylose analizės matyti, kad jie turėtų būti atmesti. Taigi reikėtų konstatuoti, kad, kaip nusprendė Bendrasis Teismas, P. Aven ir M. Fridman buvo nepagrįstai įtraukti į asmenų, kuriems ginčijamais aktais taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus, ir vėliau palikti juose.
142. Sąjungos teisės, ja grindžiamos teisinės bendrijos ir Sąjungos vertybių, kuriomis ji grindžiama, viršenybė turi būti atkakliai dar kartą patvirtinta, kai į mūsų vartus beldžiasi karingai nusiteikusios būtybės.
143. Reikia aiškiai nurodyti, kad iš Tarybos nebuvo tikimasi nei per griežto standarto, nei įrodyti tai, kas neįmanoma(83). Bendrojo Teismo analizė skundžiamuose sprendimuose atitinka dar Sprendime Kadi Teisingumo Teismo prisiimtą įsipareigojimą atlikti visapusišką ribojamųjų priemonių kontrolę ir išlaikyti teisingą pusiausvyrą. Priėmus individualius sprendimus dėl asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, šių priemonių politinis apvalkalas trūkinėja, kad būtų leidžiama visu stiprumu pasitelkti pagal Sąjungos teisę suteikiamą asmens apsaugą. Ši apsauga negali skirtis atsižvelgiant į atitinkamų asmenų ekonominę ar politinę svarbą ar net į iškylančius interesus(84).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų
144. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, kuri pagal šio reglamento 184 straipsnį taikoma apeliaciniame procese, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
145. Kadangi P. Aven ir M. Fridman prašė priteisti iš Latvijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas, iš Latvijos Respublikos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos sujungtose bylose C‑440/24 P ir C‑441/24 P.
146. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taip pat taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnį, Estijos Respublika ir Lietuvos Respublika pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
V. Išvada
147. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą:
1. Atmesti apeliacinius skundus.
2. Priteisti iš Latvijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas šiose sujungtose bylose.
3. Estijos Respublika ir Lietuvos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
1 Originalo kalba – prancūzų.
2 2024 m. balandžio 10 d. Sprendimas (T‑301/22, EU:T:2024:214, toliau – Sprendimas Aven / Taryba).
3 2024 m. balandžio 10 d. Sprendimas (T‑304/22, EU:T:2024:215, toliau – Sprendimas Fridman / Taryba).
4 2022 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 59, 2022, p. 1).
5 2022 m. vasario 28 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/336, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 58, 2022, p. 1).
6 2022 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 239, 2022, p. 149).
7 2022 m. rugsėjo 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/336, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 239, 2022, p. 1).
8 Žr. Sprendimo Aven / Taryba 39 ir paskesnius punktus.
9 Žr. Sprendimo Aven / Taryba 87 punktą.
10 Žr. Sprendimo Fridman / Taryba 69 punktą.
11 Pagal Teisingumo Teismo pirmininko 2025 m. sausio 31 d. sprendimą.
12 2013 m. liepos 18 d. Sprendimas Komisija ir kt. / Kadi (C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, toliau – Sprendimas Kadi).
13 Žr. 2022 m. kovo 1 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Agresija prieš Ukrainą“ (A/ES-11/L.1).
14 Žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo VTB Bank / Taryba (C‑729/18 P, EU:C:2020:499, 59 ir 82 punktus).
15 Teisingumo Teismas, nors ir visai kitoje srityje, yra nusprendęs, kad „net ribota [teisminė kontrolė] reikalauja, kad Sąjungos institucijos, priėmusios nagrinėjamą aktą, galėtų Teisingumo Teisme įrodyti, jog aktas buvo priimtas veiksmingai pasinaudojus diskrecija, kurią įgyvendinant būtina atsižvelgti į visus šiai situacijai, kurią šiuo aktu siekiama reglamentuoti, svarbius duomenis ir aplinkybes. Tuo remiantis darytina išvada, kad šios institucijos bent turi galėti pateikti ir aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti bazinius duomenis, į kuriuos turėjo būti atsižvelgta pagrindžiant ginčijamas šio akto priemones ir nuo kurių priklausė jų diskrecijos įgyvendinimas“ (2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Čekija / Parlamentas ir Taryba, C‑482/17, EU:C:2019:1035, 81 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
16 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimas Timchenko / Taryba (C‑702/23 P, EU:C:2025:605, 38 punktas). Tuo pačiu klausimu žr. skundžiamų sprendimų 30 punktą.
17 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimas Timchenko / Taryba (C‑702/23 P, EU:C:2025:605, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Tuo pačiu klausimu žr. skundžiamų sprendimų 31–33 punktus.
18 Tai buvo neseniai dar kartą patvirtinta 2025 m. liepos 3 d. Sprendime Grodno Azot ir Khimvolokno Plant / Taryba (C‑326/24 P, EU:C:2025:522, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
19 Žr., be kita ko, 2016 m. kovo 1 d. Sprendimą National Iranian Oil Company / Taryba (C‑440/14 P, EU:C:2016:128, 77 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), 2016 m. balandžio 7 d. Sprendimą Akhras / Taryba (C‑193/15 P, EU:C:2016:219, 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2020 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą Rosneft ir kt. / Taryba (C‑732/18 P, EU:C:2020:727, 91 ir 105 punktai).
20 Žr. Sprendimo 2022/329 8–11 konstatuojamąsias dalis. Dėl skubos aplinkybių taip pat žr. generalinės advokatės L. Medina išvadą byloje Khudaverdyan / Taryba (C‑704/23 P, EU:C:2025:410, 84 punktas).
21 Žr. skundžiamų sprendimų 27 punktą.
22 Toliau lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą vadinsiu „lėšų įšaldymu“.
23 Atrodo, kad tokia yra įprasta Tarybos praktika šioje srityje: pavyzdžiui, žr. 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimą Anbouba / Taryba (C‑605/13 P, EU:C:2015:248, 42 punktas).
24 Latvijos Respublika šiuo tikslu remiasi 2016 m. kovo 1 d. Sprendimu National Iranian Oil Company / Taryba (C‑440/14 P, EU:C:2016:128, 78 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
25 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas (C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 59–62 punktai).
26 P. Aven ir M. Fridman šiuo tikslu remiasi, be kita ko, 2020 m. birželio 4 d. Sprendimu Vengrija / Komisija (C‑456/18 P, EU:C:2020:421, 70–73 punktai) ir 2021 m. spalio 6 d. Sprendimu World Duty Free Group ir Ispanija / Komisija (C‑51/19 P ir C‑64/19 P, EU:C:2021:793, 70 punktas).
27 P. Aven ir M. Fridman šiuo tikslu remiasi 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimu Bateni / Taryba (T‑42/12 ir T‑181/12, EU:T:2013:409, 47–56 punktai).
28 Žr., be kita ko, 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimą Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 27 punktas), 2019 m. liepos 11 d. Sprendimą Azarov / Taryba (C‑416/18 P, EU:C:2019:602, 28 punktas) ir 2019 m. rugsėjo 26 d. Sprendimą Klymenko / Taryba (C‑11/18 P, EU:C:2019:786, 22 punktas).
29 Žr. 2018 m. lapkričio 29 d. Sprendimą Bank Tejarat / Taryba (C‑248/17 P, EU:C:2018:967, 85 punktas).
30 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimas Timchenko / Taryba (C‑702/23 P, EU:C:2025:605, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
31 Žr. 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimą (C‑605/13 P, EU:C:2015:248, 46 punktas).
32 Žr. 2016 m. kovo 1 d. Sprendimą National Iranian Oil Company / Taryba (C‑440/14 P, EU:C:2016:128, 78 punktas).
33 Žr. 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimą Anbouba / Taryba (C‑605/13 P, EU:C:2015:248, 51 punktas).
34 Kalbant apie kitą ribojamųjų priemonių sistemą, pažymėtina, kad aplinkybės buvo nurodytos Tarybos aktuose, siekiant paaiškinti paties kriterijaus turinį. Taigi šios aplinkybės galėjo būti Sąjungos teismo turimas parametras. Teisingumo Teismas tada nusprendė, kad iš šio kriterijaus, aiškinamo atsižvelgiant į akte nurodytas aplinkybes, nematyti, kad Taryba privalėjo pateikti ryšio tarp įtakingo verslininko statuso ir Sirijos režimo įrodymus: žr. 2020 m. liepos 9 d. Sprendimą Haswani / Taryba (C‑241/19 P, EU:C:2020:545, 69 punktas)
35 Žr. skundžiamų sprendimų 45 punktą.
36 Pagal analogiją žr. 2020 m. liepos 9 d. Sprendimą Haswani / Taryba (C‑241/19 P, EU:C:2020:545, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
37 Pagal analogiją žr. 2020 m. liepos 9 d. Sprendimą Haswani / Taryba (C‑241/19 P, EU:C:2020:545, 63 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
38 Žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimą Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft (C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 72 punktas).
39 2016 m. kovo 1 d. Sprendimas National Iranian Oil Company / Taryba (C‑440/14 P, EU:C:2016:128).
40 Šie sunkumai, jeigu jais būtų remiamasi, tikrai galėtų pateisinti tam tikrą Tarybai tenkančios įrodinėjimo pareigos pakeitimą, atsižvelgiant į trapią ribą, ant kurios balansuojant apskritai nustatomos ribojamosios priemonės, ir nuolatines pastangas surasti pusiausvyrą tarp, viena vertus, tarptautinės taikos ir saugumo išsaugojimo ir, kita vertus, į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos (žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi (C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 131 punktą). Dėl to, ar leistina keisti įrodinėjimo pareigą, žr. generalinio advokato Y. Bot išvadą bylose Anbouba / Taryba (C‑605/13 P ir C‑630/13 P, EU:C:2015:2, 204 ir paskesni punktai). Šiuo klausimu įdomu pažymėti, jog pats apeliantas pripažino, kad dėl padėties Sirijoje Tarybai „sunku įvykdyti jai tenkančią įrodinėjimo pareigą“. Be to, Teisingumo Teismas atsižvelgė į šią situaciją vertindamas, ar Taryba įvykdė jai tuo metu tenkančią įrodinėjimo pareigą (2015 m. balandžio 21 d. Sprendimas Anbouba / Taryba (C‑605/13 P, EU:C:2015:248, 52 punktas).
41 Žr., be kita ko, 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimą Taryba / Bamba (C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 61 punktas). Iš šio sprendimo matyti, kad Teisingumo Teismas rėmėsi atitinkamam asmeniui taikomų ribojamųjų priemonių kontekstu, kurį Taryba apibūdino savo apeliacinio skundo priede, siekdamas įvertinti, ar minėtos priemonės yra pakankamai motyvuotos (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimą Taryba / Bamba (C‑417/11 P, EU:C:2012:718, 62 punktas).
42 Remiantis 2017 m. liepos 20 d. Sprendime Badica ir Kardiam / Taryba (T‑619/15, EU:T:2017:532) suformuota jurisprudencija.
43 Žr. 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimą Yieh United Steel / Komisija (C‑79/20 P, EU:C:2022:305, 52 ir 53 punktai) ir 2025 m. kovo 13 d. Sprendimą Shuvalov / Taryba (C‑271/24 P, EU:C:2025:180, 33 ir 34 punktai).
44 Atrodo, kad Bendrasis Teismas šiuo klausimu vadovavosi Tarybos, kuri atsiliepime į ieškinį Bendrajame Teisme nustatė, kokį kriterijų atitiko kiekvienas motyvas, pateikta informacija.
45 Žr. Sprendimo Aven / Taryba 21 punktą.
46 Žr. Sprendimo Aven / Taryba 61 punktą.
47 Žr. Sprendimo Aven/Taryba 63 punktą.
48 Žr. Sprendimo Aven / Taryba 58 punktą.
49 Žr. Sprendimo Aven / Taryba 57 punktą.
50 Žr. Sprendimo Aven / Taryba 58 ir 59 punktus.
51 Žr. Sprendimo Aven / Taryba 60 punktą.
52 Žr. atitinkamai Sprendimo Aven / Taryba 77 ir 72 punktus.
53 Žr. šios išvados 26 punktą. Sąsajos kriterijus nurodytas iš dalies pakeisto Sprendimo Nr. 2014/145 2 straipsnio 1 dalies pabaigoje.
54 Panašiai žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimą Komisija ir kt. / Kadi (C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 156 punktas).
55 Tačiau žr. Bendrojo Teismo atliktą įrodymų dėl RT France analizę 2022 m. liepos 27 d. Sprendime RT France / Taryba (T‑125/22, EU:T:2022:483, 176–188 punktai).
56 Žr. Sprendimo Fridman / Taryba 52 punktą.
57 Žr. Sprendimo Fridman / Taryba 53 punktą.
58 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimas (T‑720/14, EU:T:2016:689, toliau – Sprendimas Rotenberg / Taryba).
59 Apeliantė šiuo klausimu remiasi, be kita ko, 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimu Anbouba / Taryba (C‑605/13 P, EU:C:2015:248, 50–52 punktai) ir 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimu Anbouba / Taryba (C‑630/13 P, EU:C:2015:247, 51–53 punktai).
60 Žr. 2024 m. birželio 11 d. Sprendimą Komisija / Deutsche Telekom (C‑221/22 P, EU:C:2024:488, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
61 Žr. skundžiamų sprendimų 49 punktą.
62 Žr. skundžiamų sprendimų 42 punktą.
63 Žr. skundžiamų sprendimų 48 punktą. Nurodant „politiką ir veiksmus“, šis punktas labiau susijęs su a punkto, o ne d punkto kriterijaus, kuris vis dėlto buvo analizuojamas, leksine taikymo sritimi.
64 Žr. 2025 m. kovo 13 d. Sprendimą Shuvalov / Taryba (C‑271/24 P, EU:C:2025:180, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
65 Žr. Sprendimo Aven / Taryba 80 punktą ir Sprendimo Fridman / Taryba 62 punktą.
66 Pagal analogiją žr. 2020 m. liepos 9 d. Sprendimo Haswani / Taryba (C‑241/19 P, EU:C:2020:545, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
67 Pagal analogiją žr. 2020 m. liepos 9 d. Sprendimo Haswani / Taryba (C‑241/19 P, EU:C:2020:545, 63 punktas).
68 Arba Tarybos atsiliepimo į ieškinį Bendrajame Teisme byloje Fridman / Taryba 87 punkte.
69 Arba Tarybos atsiliepimo į ieškinį Bendrajame Teisme byloje Fridman / Taryba 89 punkto.
70 Arba M. Fridman ieškinio Bendrajame Teisme A.23 priedą ir Tarybos atsiliepimo į ieškinį Bendrajame Teisme B.6 priedą byloje Fridman / Taryba.
71 Kaip teigia Taryba: žr. Tarybos tripliko Bendrajame Teisme 14 punktą.
72 Reikėtų priminti, kad apibūdinant šį g punkto kriterijų buvo nurodyti „įtakingi verslininkai arba juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos, susiję su ekonomikos sektoriais, užtikrinančiais didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją“. Tarybos nustatytas įtakingų verslininkų ir Rusijos režimo tarpusavio ryšys patikslintas 2025 m. gegužės 13 d. Tarybos sprendime 2025/904, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP (OL L 904, 2025 p. 1).
73 Žr. šios išvados 26 punktą.
74 T. y. 2022 m. balandžio 27 d. Sprendimą Ilunga Luyoyo / Taryba (T‑108/21, EU:T:2022:253).
75 Tuo pačiu klausimu žr. 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimą Timchenko / Taryba (C‑702/23 P, EU:C:2025:605, 27 punktas) ir generalinės advokatės L. Medina išvadą toje byloje (C‑702/23 P, EU:C:2025:273, 33 punktas).
76 Gaila, bet nuoroda į aktyvų paramos pobūdį Sprendimo Aven / Taryba 81 punkte kelia painiavą, nes iš istorinės a punkto kriterijaus analizės matyti, kad tuo metu, kai ribojamosios priemonės buvo nustatomos P. Aven, tokia nuoroda jau buvo išbraukta. Sprendimo Fridman / Taryba 63 punkte aktyvus paramos pobūdis nenurodytas.
77 Žr. Sprendimo Aven / Taryba 82 punktą ir Sprendimo Fridman / Taryba 64 punktą. Į neatsiribojimą taip pat būtų galima atsižvelgti pirmą kartą įtraukiant į sąrašus.
78 2025 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimas Timchenko / Taryba (C‑702/23 P, EU:C:2025:605, 36 punktas). Be to, taip yra ir neteisėtų kartelių atveju, kai įmonės viešas neatsiribojimas „yra tik vienas iš elementų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, siekiant nustatyti, ar įmonė iš tikrųjų toliau dalyvavo darant pažeidimą, ar, priešingai, nustojo tai daryti“ (žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą Total Marketing Services / Komisija (C‑634/13 P, EU:C:2015:614, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
79 Žr. apeliacinio skundo byloje C‑440/24 P 76 punktą ir apeliacinio skundo byloje C‑441/24 P 66 punktą.
80 Žr., be kita ko, 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimą Azarov / Taryba (C‑530/17 P, EU:C:2018:1031, 28 punktas).
81 Turiu omenyje pirmines aiškinamojo memorandumo pastabas, t. y. pirmus keturis sakinius.
82 Žr. šios išvados 26 punktą.
83 Pripažįstu, kad nuo to laiko dėl P. Aven ir M. Fridman nurodyti motyvai buvo reikšmingai atnaujinti ir papildyti 2025 m. kovo 14 d. Tarybos reglamentu (ES) 2025/527, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 527, 2025 p. 1).
84 Negaliu pasakyti nieko geresnio nei tai, ką neseniai pareiškė Lord Leggatt, nors ir kitoje teisinėje sistemoje, kuri skiriasi nuo mūsiškės, savo atskirojoje nuomonėje dėl 2025 m. liepos 29 d. Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo sprendimo byloje Shvidler v. Secretary of State for Foreign, Commonwealth and Development Affairs [2025] UKSC 30): „The courts are failing in their duty if they simply rubber-stamp assertions made by the executive to justify invading individual liberties without subjecting those assertions to critical scrutiny“ (laisvas vertimas: „teismai nevykdo savo pareigos, jei be jokių diskusijų tiesiog mechaniškai patvirtina vykdomosios valdžios teiginius, pateiktus asmens laisvių pažeidimui pateisinti, prieš tai kritiškai neįvertinę šių teiginių“).