2021 10 29   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 445/168


P9_TA(2020)0383

Peticijų komiteto svarstymai 2019 m.

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019 m. Peticijų komiteto svarstymų rezultatų (2020/2044(INI))

(2021/C 445/20)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų rezultatų,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 ir 11 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 24 ir 227 straipsnius, kurie atspindi Sutartyje teikiamą svarbą ES piliečių ir gyventojų teisei kreiptis į Europos Parlamentą bet kokiu reikalu,

—

atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį dėl Europos ombudsmeno vaidmens ir funkcijų,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį dėl teisės pateikti peticijas Europos Parlamentui,

—

atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir 227 straipsnio 7 dalį,

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A9-0230/2020),

A.

kadangi po Europos Parlamento rinkimų, vykusių 2019 m. gegužės 23–26 d., ir po to, kai 2019 m. liepos 2 d. buvo sudarytas naujas Parlamentas, Peticijų komitetas 2019 m. liepos 10 d. surengė savo steigiamąjį posėdį;

B.

kadangi 2019 m. Parlamentas gavo 1 357 peticijas, t. y. 11,23 proc. daugiau nei 2018 m., kai buvo pateiktos 1 220 peticijų, o tai rodo, kad, nepaisant darbo pertraukos laikotarpio, susijusio su Europos Parlamento rinkimais, ES piliečiai ir gyventojai toliau naudojosi savo teise pateikti peticijas;

C.

kadangi 2019 m. naudotojų, remiančių vieną ar daugiau peticijų Parlamento peticijų interneto portale, skaičius padidėjo, palyginti su 2018 m., ir iš viso pasiekė 28 075 naudotojus; kadangi peticijas remiančių paspaudimų skaičius buvo 31 679;

D.

kadangi iš 2019 m. pateiktų peticijų 41 peticiją bendrai pasirašė vienas ar daugiau piliečių, 8 peticijas – daugiau kaip 100 piliečių, o 3 peticijas – daugiau kaip 10 000 piliečių;

E.

kadangi peticijų skaičius, palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi, išliko nedidelis; kadangi bendras gautų peticijų skaičius rodo, kad reikia dėti daugiau pastangų ir imtis tinkamų priemonių siekiant didinti piliečių informuotumą apie teisę teikti peticijas; kadangi piliečiai, naudodamiesi teise teikti peticijas, tikisi, kad ES institucijos suteiks pridėtinės vertės ieškant jų problemų sprendimo;

F.

kadangi iš 1 357 peticijų, pateiktų 2019 m., 938 buvo paskelbtos priimtinomis, 406 – nepriimtinomis, o 13 atsiimtos; kadangi palyginti didelė procentinė nepriimtinų peticijų dalis (30 %) 2019 m. rodo, kad vis dar labai trūksta aiškumo apie ES veiklos sritis; kadangi šiuo požiūriu šią problemą būtina spręsti rengiant informavimo kampanijas, skirtas Sąjungos kompetencijai bei peticijų teikimo Europos Parlamentui procedūrai išaiškinti;

G.

kadangi peticijų priimtinumo kriterijai nustatyti SESV 227 straipsnyje ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnyje, pagal kuriuos nustatyta, kad ES piliečiai arba gyventojai pateiktų peticiją bet kokiu reikalu, priklausančiu Sąjungos veiklos sritims ir turinčiu jiems tiesioginį poveikį;

H.

kadangi teisė pateikti Europos Parlamentui peticiją yra viena iš pagrindinių Europos piliečių teisių; kadangi teisė pateikti peticijas suteikia ES piliečiams ir gyventojams prieigą prie atviro, demokratinio ir skaidraus mechanizmo, kreipiantis į jų išrinktus atstovus, todėl yra svarbus aktyvaus piliečių dalyvavimo ES veiklos srityse elementas;

I.

kadangi demokratinis valdymas, grindžiamas skaidrumu, veiksminga pagrindinių teisių apsauga ir ES piliečių prašymų įtraukimu į ES politinę darbotvarkę, yra būtinas siekiant padidinti tiesioginį piliečių dalyvavimą ir pagerinti ES sprendimų priėmimo proceso kokybę; kadangi demokratinis ir skaidrus valdymas taip pat turėtų būti laikomas kertiniu akmeniu didinant Peticijų komiteto darbo veiksmingumą ir patogumą piliečiams;

J.

kadangi teisė pateikti peticijas turėtų padėti Europos Parlamentui geriau reaguoti į skundus ir susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su ES pagrindinių teisių ir ES teisės aktų laikymusi valstybėse narėse; kadangi peticijos, be kita ko, yra labai naudingas informacijos apie netinkamo ES teisės taikymo ar pažeidimų atvejus šaltinis; kadangi peticijos suteikia galimybę Parlamentui ir kitoms ES institucijoms įvertinti ES teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir taikymą, taip pat jos poveikį ES piliečiams ir gyventojams bei nustatyti ES teisės trūkumus ir neatitikimus, trukdančius užtikrinti visišką piliečių pagrindinių teisių apsaugą;

K.

kadangi piliečiai paprastai kreipiasi į Peticijų komitetą kraštutiniu atveju, kai manoma, kad kiti organai ir institucijos negali išspręsti jiems susirūpinimą keliančių klausimų;

L.

kadangi Parlamentas jau ilgą laiką tarptautiniu mastu lyderiauja peticijų proceso tobulinimo srityje ir jo sistema yra pati atviriausia ir skaidriausia Europoje – ją taikant peticijų pateikėjai gali dalyvauti jo veikloje;

M.

kadangi Peticijų komitetas atidžiai išnagrinėja kiekvieną peticiją; kadangi kiekvienas peticijos pateikėjas turi teisę per pagrįstą laikotarpį gauti atsakymą ir informaciją savo gimtąja arba peticijoje vartojama kalba apie Peticijų komiteto priimtą sprendimą dėl priimtinumo ir tolesnių veiksmų, kurių imtasi;

N.

kadangi Peticijų komiteto veikla grindžiama iš peticijų pateikėjų gaunamais pranešimais ir informacija; kadangi komiteto darbui yra labai svarbi peticijų pateikėjų pateikta informacija ir Komisijos, valstybių narių bei kitų įstaigų surinkta ekspertinė informacija; kadangi priimtinos peticijos dažnai suteikia vertingos informacijos atitinkamų Parlamento komitetų ir jungtinių grupių darbui;

O.

kadangi daug peticijų yra viešai svarstomos Peticijų komiteto posėdžiuose; kadangi peticijų pateikėjai dažnai kviečiami pristatyti savo peticijas ir visapusiškai dalyvauja diskusijose, taip aktyviai prisidėdami prie komiteto darbo; kadangi 2019 m. Peticijų komitetas surengė 9 eilinius komitetų posėdžius, per kuriuos buvo aptartos 250 peticijų dalyvaujant 239 peticijų pateikėjams, o 126 peticijų pateikėjai aktyviai dalyvavo pasisakydami; kadangi komiteto vaidmuo suteikiant galių Europos piliečiams yra svarbus indėlis stiprinant Parlamento įvaizdį ir autoritetą;

P.

kadangi 2019 m. pateiktose peticijose išdėstyti susirūpinimą keliantys klausimai daugiausia buvo susiję su aplinkosauga (visų pirma su klausimais dėl taršos, apsaugos ir išsaugojimo bei atliekų tvarkymo), pagrindinėmis teisėmis (visų pirma su vaiko teisėmis, balsavimo teisėmis ir ES piliečių teisėmis, ypač „Brexit’o“ kontekste), konstituciniais reikalais (visų pirma su klausimais, susijusiais su Europos Parlamento rinkimais ir Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES), sveikata (visų pirma su klausimais, susijusiais su sveikatos priežiūra ir pavojų bei nuodingų medžiagų poveikiu), transportu (visų pirma su oro ir geležinkelių transporto keleivių teisėmis, tarpvalstybinėmis jungtimis ir sezoniniu laiko keitimu), vidaus rinka (visų pirma su klausimais, susijusiais su vartotojų teisėmis ir asmenų judėjimo laisve), užimtumu (visų pirma su galimybėmis patekti į darbo rinką ir mažų garantijų darbo sutartimis) ir kultūra bei švietimu (visų pirma neįgalių vaikų galimybėmis mokytis ir priekabiavimu mokykloje), taip pat su daugybe kitų veiklos sričių;

Q.

kadangi 2019 m. per Parlamento peticijų interneto portalą buvo pateikta 73,9 % gautų peticijų (1 003 peticijos), palyginti su 70,7 % (863 peticijomis) 2018 m.;

R.

kadangi 2019 m. peticijų interneto portalas buvo toliau plėtojamas siekiant užtikrinti prisitaikančiojo dizaino svetainės versiją, kad jis būtų panašus į naują Europos Parlamento interneto svetainę („Europarl“) ir ją primintų; kadangi dėl to jis tapo patogesnis naudoti ir prieinamesnis piliečiams, kurie dabar gali juo naudotis bet kuriame įrenginyje, optimizuotame siekiant taikyti Europos standartą EN 301 549; kadangi ji taip pat iš dalies atitinka Žiniatinklio turinio prieinamumo gairių (WCAG) 2.1 lygio AA standartą; kadangi į e. pašto šablonus ir registracijos puslapį visomis kalbomis įkeltas naujas pareiškimas apie privatumo apsaugą, o naudotojų paskyroms registruoti įdiegtas „Captcha“ garsinis saugos kodas; kadangi peticijų interneto portalas ir „ePetition“ buvo toliau integruojami gerinant jų sinchronizavimo mechanizmą; kadangi pavyko sėkmingai patenkinti daug pavienių prašymų suteikti pagalbą;

S.

kadangi reikėtų pažymėti, kad dėl darbo pertraukos laikotarpio, susijusio su Europos Parlamento rinkimais, nebuvo surengta jokių apsilankymų informacijos rinkimo tikslu dėl peticijų, dėl kurių 2019 m. buvo vykdomas tyrimas; kadangi komitetas atliko daugelio ankstesnių apsilankymų informacijos rinkimo tikslu tolesnius vertinimus ir patvirtino dviejų įvykusių 2018 m. apsilankymų ataskaitas; kadangi 2020 m. buvo numatyta surengti keletą apsilankymų informacijos rinkimo tikslu;

T.

kadangi Peticijų komitetas mano, kad Europos piliečių iniciatyva yra svarbi dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuria piliečiams suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti formuojant ES politikos kryptis ir rengiant teisės aktus; kadangi trūksta veiksmingos komunikacijos apie Europos piliečių iniciatyvą;

U.

kadangi žiniasklaida atlieka pagrindinį vaidmenį bet kokioje demokratinėje sistemoje ir suteikia daugiau skaidrumo Peticijų komiteto veiklai; kadangi kokybiška spauda yra esminis visos Europos Sąjungos elementas; kadangi kai kurių Europos žiniasklaidos priemonių tarpe esama painiavos dėl Peticijų komiteto vaidmens ir įgaliojimų;

V.

kadangi pagal Darbo tvarkos taisykles Peticijų komitetas atsako už santykius su Europos ombudsmenu, kuris tiria skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Europos Sąjungos institucijose ir įstaigose; kadangi 2019 m. Peticijų komitetas atliko pagrindinį vaidmenį organizuojant Europos ombudsmeno rinkimus, surengdamas viešą kandidatų klausymą pagal Darbo tvarkos taisyklių 231 straipsnį; kadangi 2019 m. gruodžio 18 d. Emily O’Reilly buvo perrinkta Europos ombudsmene 2019–2024 m. Parlamento kadencijai;

W.

kadangi savo 2019 m. sausio 17 d. rezoliucijoje dėl Ombudsmeno strateginio tyrimo OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus (1) pareikšta parama Ombudsmenui atliekant tyrimą, o Taryba paraginta imtis visų būtinų priemonių, kad kuo greičiau būtų įgyvendintos Ombudsmeno rekomendacijos; kadangi Taryba neatsakė nei Ombudsmenui, nei į Parlamento rezoliuciją ir nesiėmė jokių įgyvendinimo veiksmų;

X.

kadangi 2019 m. toliau buvo stiprinami Peticijų komiteto ir Europos ombudsmeno santykiai, kaip matyti iš aktyvaus ombudsmeno dalyvavimo komiteto posėdžiuose; kadangi priėmus savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų (2) Emily O’Reilly dalyvavo 2019 m. balandžio 2 d. komiteto posėdyje, kuriame buvo pasikeista nuomonėmis dėl jos pasiūlytų naujų prerogatyvų, ir 2019 m. rugsėjo 4 d. Peticijų komiteto posėdyje pristatė savo 2018 m. metinį pranešimą;

Y.

kadangi Peticijų komitetas priklauso Europos ombudsmenų tinklui, kurio nariai taip pat yra Europos ombudsmenas, nacionaliniai bei regioniniai ombudsmenai ir panašios valstybių narių, šalių kandidačių ir kitų Europos ekonominės erdvės šalių institucijos ir kurio tikslas – skatinti keitimąsi informacija apie ES teisę ir politiką ir dalytis geriausia praktika;

Z.

kadangi Peticijų tinklo veikla turėtų būti pagerinta užtikrinant veiksmingesnį peticijas nagrinėjančių komitetų bendradarbiavimą; kadangi Peticijų tinklas turėtų stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su Komisija ir kitomis ES institucijomis, siekdamas užtikrinti, kad peticijose piliečių iškelti klausimai būtų tinkamai sprendžiami;

AA.

kadangi savo 2019-2024 m. Europos Komisijos politinėse gairėse Pirmininkė U. von der Leyen įsipareigojo teisėkūros procedūra priimamu aktu reaguoti į Parlamento rezoliucijas, grindžiamas SESV 225 straipsniu, tuo siekiant suteikti Parlamentui svarbesnį vaidmenį inicijuojant ES teisės aktus; kadangi Peticijų komitetas turėtų atlikti strateginį vaidmenį kuriant tiesioginį ryšį tarp Parlamento teisėkūros iniciatyvos teisės ir piliečių peticijose iškeltų klausimų;

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad Peticijų komitetas, kaip vienintelis komitetas, tiesiogiai bendraujantis su piliečiais, turi sustiprinti savo pagrindinį vaidmenį ginant ir propaguojant ES piliečių ir gyventojų teises pagal komiteto kompetenciją, užtikrinant, kad peticijų pateikėjams susirūpinimą keliantys klausimai ir skundai būtų laiku išnagrinėti ir išspręsti taikant atvirą, demokratinį, lankstų ir skaidrų peticijų procesą ir sustiprinus bendradarbiavimą bei dialogą su kitomis ES institucijomis ir nacionalinėmis, regioninėmis bei vietos valdžios institucijomis, taip pat vengiant šališko ar politizuoto atsakymo peticijos pateikėjams;

2.

apgailestauja, kad peticijų pateikėjai vis dar negauna pakankamai informacijos apie priežastis, dėl kurių jų peticija paskelbiama nepriimtina; pabrėžia nuolatinės informacinės kampanijos ir viešų diskusijų apie Sąjungos veiklos sritis svarbą, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie teisę teikti peticijas Europos Parlamentui, suteikiant aiškesnę ir išsamesnę informaciją apie ES įgaliojimus; pabrėžia, kad reikia skubiai patvirtinti visas būtinas priemones, kad būtų įgyvendintas demokratinis ES valdymas, grindžiamas skaidrumu, sustiprinta pagrindinių teisių apsauga ir tiesioginiu piliečių įtraukimu į ES sprendimų priėmimo procesus; mano, kad būtina rasti būdą, kaip geriau propaguoti teisę teikti peticijas ir informuoti piliečius apie šią teisę; siūlo intensyvinti informavimo kampanijas Europos Sąjungoje siekiant užtikrinti, kad ES piliečiai geriau išmanytų ES kompetenciją, ir paaiškinti, kaip suvokiamas Peticijų komiteto vaidmuo viešosios nuomonės požiūriu;

3.

ragina aktyviau teikti spaudos ir komunikacijos paslaugas bei aktyviau dalyvauti socialinėje žiniasklaidoje, siekiant padidinti komiteto darbo matomumą, taip pat padidinti jo reagavimą į visuomenei rūpimus klausimus ir ES debatus, atkreipiant dėmesį į tuos atvejus ir sėkmės istorijas, kuriose peticijos pateikėjo iškeltas klausimas buvo išspręstas padedant Peticijų komitetui;

4.

siūlo rengti kampanijas ir informavimo renginius, skirtus žurnalistams ir žiniasklaidai, siekiant užkirsti kelią neaiškiai informacijai ir taip pagerinti Peticijų komiteto ir žiniasklaidos ryšius; pabrėžia, kad žiniasklaida atlieka pagrindinį vaidmenį bendraujant su Europos piliečiais kasdienio Peticijų komiteto darbo klausimais ir savo veikla gali prisidėti prie Europos piliečių žinių apie Peticijų komiteto darbą gerinimo; pabrėžia, kad ES užduotis – skatinti Europos piliečiams teikti tikslią informaciją;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad peticijos suteikia galimybę Europos Parlamentui ir kitoms ES institucijoms palaikyti tiesioginį dialogą su ES piliečiais ir teisėtais jos gyventojais, kurie nukentėjo dėl netinkamo ES teisės aktų taikymo ar pažeidimų, arba ES teisės aktų nenuoseklumo, ir išspręsti nustatytas problemas; todėl palankiai vertina tai, kad peticijos yra piliečių „įėjimo“ į ES institucijas „durys“; pabrėžia, kad būtinas tvirtesnis Peticijų komiteto ir vadovaujančių komitetų, ES institucijų bendradarbiavimas su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, dėl tyrimų ar pasiūlymų, susijusių su ES teisės įgyvendinimu ir atitiktimi jai;

6.

mano, kad siekiant užtikrinti, jog peticijos būtų perduodamos atitinkamoms ir kompetentingoms institucijoms, būtina gerinti bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais, valstybių narių vyriausybėmis, atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis ir Ombudsmenu;

7.

primena, kad peticijos yra vertingas indėlis į Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį; pakartoja, kad Peticijų komiteto ir Komisijos bendradarbiavimas yra labai svarbus, o greitesni Komisijos atsakymai yra labai svarbūs nagrinėjant peticijas; šiuo klausimu palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojo, atsakingo už institucijų ryšius ir perspektyvas, Marošo Šefčovičiaus, kaip paskirtojo Komisijos nario, klausyme prisiimtą įsipareigojimą toliau gerinti Komisijos darbą nagrinėjant peticijas ir užtikrinti, kad tikslūs atsakymai būtų pateikiami per tris mėnesius; pakartoja savo prašymą Komisijai užtikrinti skaidrumą ir pagerinti prieigą prie dokumentų, vykdant su gautomis peticijomis susijusias „EU Pilot“ procedūras, taip pat prie informacijos apie jau baigtas pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

8.

ragina Komisiją įsipareigoti aktyviau bendradarbiauti su Peticijų komitetu siekiant užtikrinti, kad peticijų pateikėjai gautų tikslų atsakymą į jų prašymus ir skundus dėl ES teisės aktų įgyvendinimo;

9.

mano, kad kai nustatoma problema, susijusi su ES teisės taikymu arba jos pažeidimu, Komisija neturėtų atsakomybės imtis veiksmų priskirti tik peticijos pateikėjui; mano, kad Komisija turi patikrinti, ar nacionalinės valdžios institucijos imasi veiksmų peticijoje minimai problemai spręsti, ir turi būti pasirengusi įsikišti tais atvejais, kai nacionalinių valdžios institucijų veiksmai yra neveiksmingi;

10.

pabrėžia, kad skaidrumas ir visuomenės galimybės susipažinti su visų ES institucijų, įskaitant Tarybą, dokumentais turėtų būti norma, kad būtų užtikrintas aukščiausias piliečių demokratinių teisių apsaugos lygis; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (3) nebeatspindi tikrosios padėties; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl 2001 m. reglamento išdėstymo nauja redakcija, siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, skatinant gerą administravimo praktiką;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad Peticijų komitetas dažnai gauna skundų dėl tam tikrų valdžios institucijų padarytų teisinės valstybės principų pažeidimų; primena, kad siekiant išsaugoti teisinės valstybės principą, kuris yra viena iš pagrindinių Sąjungos ir jos valstybių narių vertybių, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje, labai svarbu užtikrinti veiksmingą, lygiateisį ir vienodą ES teisės taikymą; laikantis subsidiarumo principo, ragina Komisiją laikytis įsipareigojimų, prisiimtų savo 2019 m. liepos 17 d. komunikate „Teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje. Veiksmų planas“ (COM(2019)0343), siekiant skatinti pagarbos teisinei valstybei kultūrą, stiprinti bendradarbiavimą su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir užtikrinti veiksmingą bendrą atsaką į faktines grėsmes Sąjungoje;

12.

primygtinai ragina Komisiją imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad 51 straipsnio taikymo srities aiškinimas būtų kiek įmanoma nuoseklesnis ir platesnis; primena, kad daugumos peticijų teikėjų lūkesčiai, susiję su Chartijos suteiktomis teisėmis, yra dideli ir didesni nei dabartinė šių teisių taikymo sritis;

13.

mano, kad, siekiant visapusiškai išnagrinėti peticijas, itin svarbu bendradarbiauti su kitais Parlamento komitetais; pažymi, kad 2019 m. 65 peticijos buvo išsiųstos kitiems komitetams, kad jie pateiktų nuomonę, o 351 peticija – susipažinti, ir kad iš kitų komitetų buvo gautos 38 nuomonės ir 9 patvirtinimai, kad darbe buvo atsižvelgta į peticijas; taip pat pažymi, kad 2018 m. 47 peticijos buvo išsiųstos kitiems komitetams, kad jie pateiktų nuomonę, o 660 peticijų – susipažinti, ir kad iš kitų komitetų buvo gauta 30 nuomonių ir 38 patvirtinimai, kad darbe buvo atsižvelgta į peticijas; primena, kad peticijų pateikėjai informuojami apie sprendimus prašyti kitų komitetų pateikti nuomonę dėl nagrinėjamų peticijų; todėl pabrėžia kitų komitetų indėlio svarbą, kad Parlamentas galėtų greičiau ir veiksmingiau atsakyti į piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus;

14.

mano, kad peticijų tinklas yra naudinga priemonė siekiant didinti informuotumą apie peticijose iškeltus klausimus ir palengvinti peticijų nagrinėjimą kituose komitetuose, į kuriuos jos siunčiamos siekiant pateikti nuomonę ar susipažinti; pastebi, kad peticijų tinklas yra naudinga priemonė Parlamento ir teisėkūros veikloje užtikrinant tolesnius su peticijomis susijusius veiksmus; pabrėžia, kad peticijų tinklas galėtų būti laikomas strategine priemone siekiant skatinti SESV 225 straipsnyje įtvirtintą Europos Parlamento teisėkūros iniciatyvos teisę, taip pašalinant peticijose nurodytus ES teisės trūkumus ir neatitikimus, siekiant užtikrinti visapusišką piliečių teisių apsaugą; tiki, kad nuolatiniai peticijų tinklo posėdžiai yra itin svarbūs siekiant gerinti Parlamento komitetų bendradarbiavimą keičiantis informacija ir dalijantis geriausia patirtimi su tinklo nariais; pabrėžia, kad glaudesni ryšiai tarp komitetų gali padidinti veiksmingumą planuojant klausymus ir Parlamento tyrimus tais pačiais klausimais; pritaria tam, kad būtų parengtas mechanizmas, pagal kurį Peticijų komitetas galėtų tiesiogiai dalyvauti teisėkūros procese;

15.

atkreipia dėmesį į pagrindines metines ataskaitas, kurias Peticijų komitetas priėmė 2019 m., ypač į metinę ataskaitą dėl Peticijų komiteto 2018 m. veiklos (4) ir metinį pranešimą dėl Europos ombudsmeno 2018 m. veiklos (5);

16.

pažymi, kad Peticijų komitetas išreiškė savo nuomonę svarbiais peticijose keliamais klausimais, prisidėdamas prie Parlamento ir teisėkūros pranešimų, visų pirma dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje (6) ir dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas ir panaikinama Direktyva 2000/84/EB (7);

17.

pabrėžia, kad dėl daugelio peticijų imtasi teisėkūros ar politinių veiksmų, nesvarbu, ar tai būtų pranešimai, pasiūlymai dėl rezoliucijų, prejudiciniai sprendimai ar pažeidimo nagrinėjimo procedūros;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. peticijos pateikėjams daugiausia susirūpinimo kėlė aplinkosaugos problemos; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į 2019 m. kovo 21 d. Peticijų komiteto ir 2019 m. balandžio 4 d. plenariniame posėdyje (8) pagal Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį priimtą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl atliekų tvarkymo; pabrėžia, kad atliekų tvarkymas yra vienas iš pagrindinių pasaulinių socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos uždavinių, ir pakartoja savo raginimą kuo labiau padidinti prevenciją, pakartotinį naudojimą, atskirą surinkimą ir perdirbimą, siekiant paskatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos; pakartoja savo raginimą Komisijai išnaudoti visas ankstyvojo perspėjimo sistemos teikiamas galimybes, kaip nustatyta peržiūrėtose atliekų direktyvose; atkreipia dėmesį į 2019 m. balandžio 11 d. priimtą apsilankymo informacijos rinkimo tikslu į Valedorą (Italija) galutinę ataskaitą ir ragina kompetentingas nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką ir nuoseklų visų joje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą;

19.

atkreipia dėmesį į 2019 m. kovo 21 d. Peticijų komiteto kartu su Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetu surengtą klausymą „Klimato kaitos neigimas“; mano, kad Peticijų komitetas turi ir toliau kovoti su klimato neigimu, be kita ko, ragindamas priimti veiksmingas ir atgrasančias sankcijas, nukreiptas prieš interesų grupes, užsiimančias lobistine veikla ES institucijose, kurių veikla yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su klimato kaitos neigimu; pabrėžia, jog nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būsimame Peticijų komiteto darbe būtų užtikrintas ypatingas dėmesys klimato kaitai, siekiant sustiprinti bendrą ES institucijų veiklą, kuria siekiama nuosekliai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir Paryžiaus susitarimą;

20.

atkreipia dėmesį į tyrimus „Tarpvalstybinė branduolinė sauga, atsakomybė ir bendradarbiavimas Europos Sąjungoje“ ir „Endokrininę sistemą ardančios medžiagos. Nuo mokslinių įrodymų iki žmonių sveikatos apsaugos“, kurią Peticijų komitetas užsakė reaguodamas į daugybe peticijų, kuriose reiškiamas susirūpinimas šiais klausimais ir kuri buvo pristatyta 2019 m. vasario 20 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. posėdžiuose; apgailestauja, kad, kaip rašoma daugybėje peticijų, valstybėse narėse aplinkosaugos taisyklės ne visada yra įgyvendinamos teisingai; pabrėžia, kad svarbu patenkinti ES piliečių lūkesčius dėl aplinkos apsaugos, todėl ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis užtikrinti tinkamą šios srities ES teisės aktų įgyvendinimą; yra įsitikinęs, kad Komisija turi sustiprinti savo veiklą, siekdama užtikrinti, kad valstybių narių atliekami poveikio aplinkai vertinimai, susiję su leidimais vykdyti infrastruktūros projektus, dėl kurių peticijų pateikėjai atkreipė dėmesį į didelį pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, būtų grindžiami tiksliomis ir išsamiomis analizėmis, visapusiškai laikantis ES teisės;

21.

yra labai susirūpinęs dėl didelės žalos sveikatai, kurią patiria piliečiai (didžiausias neigiamas poveikis užregistruotas tarp vaikų), gyvenančių vietovėse, kuriose susidaro didžiulis kancerogeninių medžiagų kiekis; yra tvirtai įsitikinęs, kad Komisija turi visapusiškai pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) XIV priedo nuostatomis dėl medžiagų kurioms būtinas leidimas, nes jos yra kancerogeninės, patvarios ir bioakumuliacinės ir nuosekliai jas įgyvendinti, užtikrinant, kad jos būtų pakeistos netoksiškomis alternatyviomis medžiagomis, be kita ko, šiuo tikslu skatinant pramoninius procesus;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. buvo pateikta daug peticijų dėl „Brexit’o“, kuriose daugiausia raginama apsaugoti ES piliečių teises prieš „Brexit’ą“ ir po jo; palankiai vertina puikų Peticijų komiteto atliktą darbą, kuris, išreikšdamas šių peticijų pateikėjų iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus, padėjo užtikrinti, kad piliečių teisės ir toliau būtų vienas iš pagrindinių Parlamento prioritetų derybose dėl „Brexit’o“; pabrėžia, kad tiek ES, tiek Jungtinėje Karalystėje yra daug piliečių, kurie, atsižvelgiant į netikrumą dėl „Brexit’o“ be susitarimo, kreipėsi į Peticijų komitetą, nes bijo, kad nesant susitarimo jų teisėms gali kilti pavojus; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant išsaugoti teises, kuriomis naudojasi ES piliečiai, gyvenantys ne savo valstybėje narėje, gali būti naudinga turėti tinkamus teisės aktus, jei valstybė narė pakeistų savo statusą ES atžvilgiu;

23.

primena specifinę Peticijų komiteto atliekamą apsaugos funkciją JT neįgaliųjų teisių konvencijos apimtyje; atkreipia dėmesį į svarbų komiteto vykdomą darbą su peticijomis dėl su negalia susijusių klausimų; pažymi, kad, palyginti su ankstesniais metais, 2019 m. peticijų dėl negalios skaičius sumažėjo; vis dėlto pažymi, kad judumas ir diskriminacija tebėra vieni iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria neįgalieji; primena, kad 2019 m. Peticijų komitetas ypatingą dėmesį skyrė diskusijoms dėl peticijų dėl įtraukaus neįgalių vaikų švietimo; ragina parengti naują įgūdžių darbotvarkę, kuri būtų Europos centre, ir pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip skatinti įtrauktį ir sudaryti palankesnes sąlygas įgūdžių pripažinimui bei perkeliamumui Europoje;

24.

palankiai vertina tai, kad 2019 m. Peticijų komitetas nagrinėjo piliečių susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su ES institucijų skaidrumu ir atskaitomybe, kaip nurodyta keliose peticijose; atsižvelgdamas į tai primena, kad per savo 2019 m. balandžio 2 d. posėdį komitetas surengė praktinį seminarą „Interesų konfliktai. sąžiningumas, atskaitomybė ir skaidrumas ES institucijose bei agentūrose“, kuriame buvo išnagrinėti pasiekimai, susiję su interesų konfliktais, sąžiningumu, atskaitomybe, skaidrumu, elgesio kodeksais ir „sukamųjų durų“ reiškiniu ES institucijose ir agentūrose; atkreipia dėmesį į svarbų Europos ombudsmeno, kuris skaitė pagrindinį pranešimą apie ES institucijų pasiekimus ir iššūkius, indėlį į diskusijas;

25.

ragina greitai priimti teisines reformas, kuriomis būtų siekiama spręsti nepakankamo ES sprendimų priėmimo proceso skaidrumo, interesų konfliktų ir visų ES lygmens etikos klausimų, turinčių įtakos teisėkūros procesui, problemas, susijusias su piliečių peticijose keliamais klausimais;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento plenariniame posėdyje dauguma pritarė 2019 m. sausio 17 d. rezoliucijai dėl Europos ombudsmeno strateginio tyrimo OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus (9); primena, kad Taryba, kaip viena iš teisėkūros institucijų, yra Sąjungos piliečiams nepakeičiama institucija; apgailestauja dėl to, kad daug Tarybos diskusijų ir posėdžių vis dar vyksta už uždarų durų; siekiant padidinti piliečių pasitikėjimą viešosiomis institucijomis, ragina Tarybą įgyvendinti didesnio skaidrumo politiką; ragina Tarybą plačiau skelbti tam tikrus posėdžius ir dokumentus, kad būtų galima geriau bendrauti su Europos piliečiais ir nacionaliniais parlamentais;

27.

pripažįsta 2019 m. lapkričio 12 d. Peticijų komiteto surengto viešo klausymo dėl JAV užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (FATCA) rezultatus ir jo ekstrateritorinį poveikį ES piliečiams; apgailestauja dėl to, kad atrodo, jog Komisija ir Taryba tarptautinius santykius su JAV vertina labiau nei ES piliečių teises ir interesus, ypač FATCA atveju, ir ragina jas prisiimti atsakomybę bei nedelsiant imtis prasmingų veiksmų atitinkamiems piliečiams remti, kaip Parlamentas ragino savo 2018 m. liepos 5 d. rezoliucijoje dėl JAV užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto neigiamo poveikio ES piliečiams (10);

28.

atkreipia dėmesį į svarbų Peticijų komiteto atliekamą darbą skirtą užtikrinti gyvūnų gerovės apsaugą ES, kas matyti iš didelio skaičiaus peticijų šia tema, kurios buvo aptartos komiteto 2019 m. posėdžiuose; mano, kad yra be galo svarbu ES lygmeniu pradėti įgyvendinti naują gyvūnų gerbūvio strategiją, kuria būtų siekiama pašalinti visas esamas spragas ir užtikrinti visapusišką ir veiksmingą gyvūnų gerovės apsaugą taikant aiškią ir išsamią teisinę sistemą, kuri visapusiškai derėtų su SESV 13 straipsnyje nustatytais reikalavimais; atkreipia dėmesį į 2019 m. gruodžio 5 d. Peticijų komiteto kartu su Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetu ir kartu su Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetu surengtą viešąjį klausymą tema „Naujas vilkų populiacijos ES vertinimas“, siekiant atkreipti dėmesį į piliečių susirūpinimą dėl vilkų apsaugos teisinės sistemos ir vilkų bei kitų stambiųjų plėšrūnų, tokiu kaip pvz. rudasis lokys populiacijos poveikio aplinkai bei kaimo bendruomenėms; pabrėžia, kad pagal Buveinių direktyvą stambieji plėšrūnai daugumoje valstybių narių yra saugomos rūšys; ragina valstybes nares geriau pasinaudoti priemonėmis, numatytomis galiojančiuose ES teisės aktuose, siekiant spręsti galimus konfliktus, susijusius su saugomų stambiųjų plėšrūnų išsaugojimu; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti atnaujintas ES gaires dėl rūšių apsaugos taisyklių, siekiant užtikrinti tinkamą žmonių ir stambiųjų plėšrūnų sambūvį paveiktose vietovėse;

29.

mano, kad labai svarbu, jog piliečiai galėtų tiesiogiai dalyvauti inicijuojant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; pabrėžia, kad Europos piliečių iniciatyva yra esminė aktyvaus pilietiškumo ir visuomenės dalyvavimo priemonė; palankiai vertina tai, kad 2019 m. balandžio 17 d. priimtos naujos EPI taisyklės, pagal kurias atliekami keli struktūriniai ir techniniai patobulinimai, skirti šiai priemonei tapti patogesne naudoti ir prieinamesnė, bei sudaryti palankesnes sąlygas aktyvesniam ES piliečių dalyvavimui Sąjungos teisėkūros procese; atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. Komisija užregistravo daug naujų Europos piliečių iniciatyvų, o tai rodo, kad piliečiai naudojasi galimybe pasinaudoti dalyvaujamosiomis priemonėmis, kad galėtų pareikšti savo nuomonę politikos formavimo ir teisėkūros procesuose; ragina rengti daugiau Europos piliečių iniciatyvos vaidmens sklaidos kampanijų siekiant skatinti Europos piliečius naudotis šiuo ištekliumi; apgailestauja, kad iki šiol dauguma sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų nepasibaigė Komisijai pateikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; ragina Komisiją kiek įmanoma atviriau ir aktyviau reaguoti į Europos piliečių iniciatyvas, kad piliečių akyse ši priemonė iš tiesų taptų sėkminga Europos dalyvaujamosios demokratijos priemone; todėl ragina Komisiją inicijuoti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto remiantis kiekviena sėkminga Europos piliečių iniciatyva, kuriai pritarė Europos Parlamentas;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad santykiai su Europos ombudsmenu yra viena iš Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis Peticijų komitetui suteiktų įgaliojimų; pabrėžia, kad Parlamentas veiksmingai bendradarbiauja su Europos ombudsmenu ir dalyvauja Europos ombudsmenų tinklo veikloje; pabrėžia puikius Europos ombudsmeno ir Peticijų komiteto santykius; palankiai vertina svarbų Peticijų komiteto vaidmenį užtikrinant, kad viešieji kandidatų klausymai, susiję su 2019 m. Europos ombudsmeno rinkimų procedūra, būtų rengiami skaidriai ir veiksmingai;

31.

vertina nuolatinę Europos ombudsmeno paramą Peticijų komiteto darbui per visus metus; yra tvirtai įsitikinęs, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir agentūros turi imtis nuoseklių ir veiksmingų veiksmų atsižvelgiant į Ombudsmeno rekomendacijas;

32.

primena, kad peticijų interneto portalas yra esminė priemonė siekiant užtikrinti sklandų, veiksmingą ir skaidrų peticijų procesą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina jo suderinimą su Europos Parlamento interneto svetaine (Europarl); primena, kad nuo 2017 m. pabaigos į portalą automatiškai įkeliami tokie dokumentai, kaip Peticijų komiteto darbotvarkės, protokolai ir komunikatai, suteikiant piliečiams galimybę naudotis greičiau reaguojančiu, skaidriu ir prieinamu portalu; pabrėžia, kad reikia toliau dėti pastangas, kad portalas taptų prieinamesnis neįgaliesiems, įskaitant pokyčius, kuriais naudodamiesi peticijų pateikėjai galėtų teikti peticijas ES nacionalinėmis gestų kalbomis, siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos piliečiai galėtų pasinaudoti savo teise pateikti peticiją Europos Parlamentui, kaip nustatyta SESV 20 ir 24 straipsniuose bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje; siūlo užtikrinti didesnį peticijų interneto portalo matomumą Europos Parlamento interneto svetainėje; laikosi nuomonės, kad teisė pateikti peticiją yra tiesiogiai susijusi su institucijos veikla ir nusipelno matomos bei lengvai prieinamos vietos EP interneto svetainėje; ragina ištirti, kaip užkirsti kelią pavogtų ar suklastotų tapatybių naudojimui;

33.

pabrėžia, kad, nors asmenų, Parlamento peticijų interneto portale pritariančių vienai ar daugiau peticijų skaičius palyginti su 2018 m., padidėjo, kai kurie peticijų pateikėjai vis dar praneša apie technines problemas, susijusias su keleto peticijų palaikymu;

34.

pabrėžia, kad e. peticijos yra svarbi duomenų bazė, reikalinga Peticijų komiteto veiklai, tačiau ragina patobulinti ir modernizuoti sąsają, kad ja būtų lengviau naudotis ir ji būtų prieinamesnė;

35.

džiaugiasi dėl sėkmingo Peticijų komiteto sekretoriato vykdomo veiksmingo ir atidaus peticijų nagrinėjimo laikantis komiteto gairių ir peticijų nagrinėjimo eigos EP administracijoje;

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat valstybių narių peticijų komitetams bei nacionaliniams ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

(1)  OL C 411, 2020 11 27, p. 149.

(2)  OL C 449, 2020 12 23, p. 182.

(3)  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(4)  Ataskaita priimta 2019 m. sausio 22 d.

(5)  Ataskaita priimta 2019 m. lapkričio 12 d.

(6)  Nuomonė priimta 2019 m. sausio 21 d.

(7)  Nuomonė priimta 2019 m. vasario 20 d.

(8)  Priimti tekstai, P8_TA(2019)0338.

(9)  Priimti tekstai, P8_TA(2019)0045.

(10)  OL C 118, 2020 4 8, p. 141.