|
Europos Sąjungos |
LT L serija |
|
2026/2497 |
2026 11 11 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2026/2497
2026 m. lapkričio 10 d.
kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos, Meksikos, Vietnamo ir Uzbekistano kilmės variniams vamzdžiams nustatomas laikinasis antidempingo muitas
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,
pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,
kadangi:
1. PROCEDŪRA
1.1. Inicijavimas
|
(1) |
2026 m. kovo 12 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija arba KLR), Meksikos Jungtinių Valstijų (toliau – Meksika), Vietnamo Socialistinės Respublikos (toliau – Vietnamas) ir Uzbekistano Respublikos (toliau – Uzbekistanas) (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės varinių vamzdžių. Tyrimas inicijuotas gavus skundą, kurį 2026 m. sausio 26 d. Sąjungos pramonės, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį, vardu pateikė „EU Copper Tubes Defence Committee“ (ES varinių vamzdžių apsaugos komitetas) (toliau – skundo pateikėjai arba EUCTDC). |
|
(2) |
Inicijavimas buvo pagrįstas skunde pateiktais dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymais, kaip išsamiai išdėstyta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą). |
1.2. Registravimas
|
(3) |
Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2026/1161 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. |
1.3. Suinteresuotosios šalys
|
(4) |
Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Be to, ji informavo skundo pateikėjus, žinomus Sąjungos gamintojus, eksportuojančius gamintojus, Kinijos, Meksikos, Vietnamo ir Uzbekistano valdžios institucijas ir kitus žinomus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant importuotojus, naudotojus bei prekybos asociacijas, ir paragino juos dalyvauti. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai arba prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. |
1.4. Pastabos dėl inicijavimo
|
(5) |
Pastabas dėl inicijavimo pateikė Uzbekistano vyriausybė ir trys Uzbekistano eksportuojantys gamintojai, t. y. „JV Sharq Tubes LLC“, „ICG Infinity Copper Group LLC“ ir „Angren Pipe Plant LLC“. Šiose pastabose šalys teigė, kad a) tyrimas dėl Uzbekistano turėtų būti nutrauktas remiantis tuo, kad jo rinkos dalis buvo nereikšminga, ir b) nėra tenkinamos sąlygos, kuriomis atliekant žalos analizę importą iš Uzbekistano būtų galima vertinti bendrai su importu iš kitų eksportuojančių šalių. Atsižvelgiant į tai, kad pateikta informacija prieštaravo tam tikriems skundo pateikėjų pateiktiems duomenims, tačiau nekėlė abejonių dėl paties tyrimo inicijavimo, šie teiginiai buvo išnagrinėti atliekant žalos analizę 4 skirsnyje. |
1.5. Atranka
|
(6) |
Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką. |
Sąjungos gamintojų atranka
|
(7) |
Pranešime apie inicijavimą Komisija šalis informavo preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Per atranką, pagrįstą gamybos bei pardavimo apimtimi, buvo atrinkti trys Sąjungos gamintojai. |
|
(8) |
Atrinktiesiems Sąjungos gamintojams tenka daugiau nei 40 % apskaičiuotos visos panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų dėl atrinktų bendrovių negauta. Nustatyta, kad galutinai atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės. |
Nesusijusių importuotojų atranka
|
(9) |
Kad galėtų nustatyti, ar atranka yra būtina, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. |
|
(10) |
Nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, nesusiję importuotojai nebuvo atrinkti. |
KLR eksportuojančių gamintojų atranka
|
(11) |
Pasaulinėje varinių vamzdžių rinkoje dominuoja trys didelės Kinijos tarptautinės grupės: „Golden Dragon Precise Copper Tube Group Inc“ (toliau – „Dragon Copper Tubes Group“), „Jintian Group“ ir „Hailidang Group“. Šių grupių eksportuojantys gamintojai yra įsikūrę trijose iš nagrinėjamųjų šalių, t. y. KLR, Meksikoje ir Vietname, ir visi šiame tyrime atrinkti eksportuojantys gamintojai (išskyrus Uzbekistano gamintojus) priklauso vienai iš šių grupių. |
|
(12) |
Kad galėtų nustatyti, ar atranka yra būtina, Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti. |
|
(13) |
Atsakydami į pranešimą apie inicijavimą, keturi dviejų Kinijos bendrovių grupių eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. |
|
(14) |
Remiantis šiame etape turima informacija, visa šių Kinijos bendrovių eksporto (tiesioginio arba per susijusius ir nesusijusius prekiautojus) apimtis sudarė [3–5] % visos apskaičiuotos varinių vamzdžių eksporto į Sąjungą iš Kinijos apimties tiriamuoju laikotarpiu (4). Atsižvelgdama į mažą eksportuojančių gamintojų, kurie pateikė atsakymus atliekant atranką, eksporto į Sąjungą lygį, Komisija padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį negalima atrinkti tipiškų bendrovių. |
|
(15) |
Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrankos nevykdymo konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. |
|
(16) |
Bendrovė „Ningbo Jintian Copper Tube Co. Ltd.“ (Kinija) (toliau – „Jintian China“) pateikė pastabų dėl atrankos nebuvimo. Ji teigė, kad Suderintos sistemos (SS) kodas, naudotas importui tiriamuoju laikotarpiu apskaičiuoti, apėmė kelis produktus, kurie nebuvo įtraukti į šio tyrimo aprėptį. Todėl ji tvirtino, kad bendra eksporto apimtis, kuri buvo naudojama kaip bazinis dydis, buvo išpūsta, o tai reiškia, kad bendradarbiaujančios bendrovės iš tikrųjų sudarė didesnę dalį nei apskaičiuotasis [3–5] % viso nagrinėjamojo produkto eksporto iš Kinijos į ES įvertis. |
|
(17) |
Priimdama sprendimą dėl atrankos Komisija importo apimtį apskaičiavo remdamasi skunde pateikta metodika. Kadangi nagrinėjamojo produkto KN kodas yra 7411 10 90 , kuris apima ir kitus produktus, skunde apskaičiuota, kad maždaug 50–60 % viso pagal tą KN kodą importo sudarė nagrinėjamasis produktas. Skundo pateikėjas savo vertinimą grindė Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis, susirašinėjimu su skundo pateikėjo pirkėjais ir jo atlikta rinkos analize, kurioje apibendrinta iš išorės šaltinių gautų rinkos ataskaitų informacija, statistiniai importo ir eksporto iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies duomenys (5). Remdamasi šiuo skaičiavimu Komisija nustatė importo iš Kinijos Liaudies Respublikos apimtį. „Jintian China“ neginčijo skunde naudotos metodikos ir nepateikė jokios alternatyvios metodikos. Todėl Komisija atmetė teiginius ir patvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį atrinkti tipiškų bendrovių nebuvo galima. |
|
(18) |
2026 m. balandžio 7 d. Komisija pranešė Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) apie savo sprendimą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį kartu su pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad eksportuojantys gamintojai iš esmės nebendradarbiavo. Todėl Komisija išvadas dėl KLR eksportuojančių gamintojų grindė 18 straipsniu ir turimais faktais. |
|
(19) |
Kinijos vyriausybė savo pastabose pabrėžė, kad Kinijos bendrovėms, kurios užsiregistravo dalyvauti tyrime, individualus dempingo skirtumas, nepaisant jų eksporto apimties, turėtų būti nustatytas remiantis jų atsakymais, o ne turimais faktais. Komisija pažymėjo, kad visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai buvo tinkamai informuoti pranešimu apie atrankos rezultatus, kad jei jie nori prašyti nustatyti individualų dempingo skirtumą, jie turėtų užpildyti eksportuojantiems gamintojams skirtą klausimyną. |
Meksikos eksportuojančių gamintojų atranka
|
(20) |
Kad galėtų nustatyti, ar atranka yra būtina, Komisija paprašė visų Meksikos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Meksikos Jungtinių Valstijų atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti. |
|
(21) |
Vienas Meksikos eksportuojantis gamintojas „GD Affiliates de RL de CV“ (toliau – GDA) pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. GDA yra „Dragon Copper Tubes Group“ patronuojamoji įmonė ir jos eksportas tiriamuoju laikotarpiu sudarė 100 % viso eksporto iš Meksikos į ES. |
|
(22) |
Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga. Todėl apie save pranešęs eksportuojantis gamintojas buvo paragintas pateikti klausimyno atsakymus. |
Uzbekistano eksportuojančių gamintojų atranka
|
(23) |
Kad galėtų nustatyti, ar atranka yra būtina, Komisija paprašė visų Uzbekistano eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Uzbekistano Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti. |
|
(24) |
Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkami, trys Uzbekistano eksportuojantys gamintojai: „JV Sharq Tubes LLC“, „ICG Infinity Copper Group LLC“ ir „Angren Pipe Plant LLC“. Tiriamuoju laikotarpiu jų eksportas sudarė 100 % viso eksporto iš Uzbekistano į ES. |
|
(25) |
Komisija nusprendė atlikti tyrimą dėl trijų eksportuojančių gamintojų, todėl atranka nebuvo būtina. Todėl visi trys eksportuojantys gamintojai buvo paraginti pateikti klausimyno atsakymus. |
Vietnamo eksportuojančių gamintojų atranka
|
(26) |
Kad galėtų nustatyti, ar atranka yra būtina, Komisija paprašė visų Vietnamo eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Vietnamo Socialistinės Respublikos atstovybės nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti. |
|
(27) |
Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkami, keturi Vietnamo eksportuojantys gamintojai. |
|
(28) |
Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko du eksportuojančius gamintojus. „Hailiang (Vietnam) Copper Manufacturing Co., Ltd“ (toliau – „Hailiang Vietnam“), kuri yra Kinijos „Hailiang Group“ patronuojamoji įmonė, ir „Jintian Copper Industrial (Vietnam) Company Limited“ (toliau – „Jintian Vietnam“), kuri yra Kinijos „Jintian Group“ patronuojamoji įmonė. Ši atranka vykdyta remiantis didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Remiantis šiame etape turima informacija, atrinktų bendrovių eksportas sudarė daugiau kaip 90 % viso visų bendradarbiaujančių Vietnamo eksportuojančių gamintojų eksporto. |
|
(29) |
Vienas iš neatrinktų Vietnamo eksportuojančių gamintojų – „Toan Phat Copper Tube Joint Stock Company“ – pateikė pastabų dėl atrankos, teigdamas, kad įtraukus dvi Kinijai priklausančias bendroves, kurių gamyba Vietname vykdoma eksporto perdirbimo zonose, pavyzdžiui, „Hailiaang Vietnam“ ir „Jintian Vietnam“, būtų prieita prie išvadų, kurios neatspindėtų „Toan Phat“ padėties. Bendrovė taip pat teigė, kad nors Komisija apribojo atrinktų bendrovių Vietname skaičių iki dviejų dėl apribojimų, susijusių su tuo, ką būtų galima „pagrįstai ištirti per turimą laiką“, Uzbekistane buvo atrinktos trys bendrovės, o dėl žemo bendradarbiavimo lygio Kinijoje turėjo būti atlaisvinti ištekliai, dėl kurių būtų buvę galima atrinkti „Toan Phat“. |
|
(30) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į tai, jog dvi atrinktos Vietnamo bendrovės buvo didžiausios atitinkamo produkto eksportuotojos į Sąjungą, jų nuosavybės ir gamybos struktūra buvo tipiška visai rinkai, ir pažymėjo, kad tai, kokiu mastu buvo pagrįsta išplėsti atrinktų bendrovių skaičių, priklausė ne tik nuo kitose šalyse atrinktų bendrovių skaičiaus. |
1.6. Individuali marža
|
(31) |
Vienas KLR eksportuojantis gamintojas „Jintian China“ paprašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį ir pateikė klausimyno atsakymus. Kadangi tik viena bendrovė laiku pateikė tinkamus klausimyno atsakymus, kuriuos buvo galima patikrinti pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnio 1 dalį, Komisija nusprendė apskaičiuoti individualų „Jintian China“ skirtumą. |
1.7. Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai
|
(32) |
Komisija Kinijos vyriausybei nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. |
|
(33) |
Be to, skundo pateikėjas skunde pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį pateikė pakankamai įrodymų, kad Kinija ir Vietname esama su nagrinėjamuoju produktu susijusių žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėti minėti su žaliavomis susiję iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar Kinijai ir Vietnamui reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 arba 2a dalies nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija Kinijos vyriausybei ir Vietnamo vyriausybei išsiuntė papildomus su šiuo klausimu susijusius klausimynus. |
|
(34) |
Komisija išsiuntė klausimynus atrinktiems Sąjungos gamintojams, atrinktiems nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams, skundo pateikėjams (makroekonominių duomenų klausimyną), žinomiems importuotojams ir naudotojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat buvo paskelbti internete (6). |
|
(35) |
Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių subjektų patalpose:
|
1.8. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis
|
(36) |
Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). |
2. TIRIAMASIS PRODUKTAS, NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS
2.1. Tiriamasis produktas
|
(37) |
Tiriamasis produktas – vamzdžiai ir vamzdeliai iš rafinuotojo vario, suvynioti į ritinius, lygūs arba su vidiniais grioveliais, toliau neapdoroti (toliau – variniai vamzdžiai). |
|
(38) |
Variniams vamzdžiams gaminti gamintojai gali naudoti katodus, gautus iš vario rūdos, laužo ar jų mišinio. Gamybą paprastai sudaro trys etapai: žaliavos lydymas, išlydyto vario liejimas ir apdaila, įskaitant tempimą, kad būtų pasiektas norimas skersmuo ir sienelių storis, ir atkaitinimą, kad produktas atitiktų kliento poreikius (7). Paskui produktas suvyniojamas į ritinius. |
|
(39) |
Variniai vamzdžiai naudojami įvairioms paskirtims dėl vario fizinių ir cheminių savybių, bakteriostatinių ir atsparumo ugniai bei korozijai savybių. Jie naudojami šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir šaldymo sektoriuje, taip pat sanitarijos, medicinos ir pramonės reikmėms. Variniai vamzdžiai taip pat yra viena pagrindinių tam tikrų atsinaujinančiųjų išteklių tinklų sudedamųjų dalių (8). |
2.2. Nagrinėjamasis produktas
|
(40) |
Nagrinėjamasis produktas – Kinijos, Meksikos, Vietnamo ir Uzbekistano kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 7411 10 90 (TARIC kodas 7411 10 90 10), (toliau – nagrinėjamasis produktas). |
2.3. Panašus produktas
|
(41) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:
|
|
(42) |
Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį. |
2.4. Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities
|
(43) |
„Jintian Vietnam“ ir „Jintian China“ paprašė Komisijos patvirtinti, kad į tyrimo aprėptį nepatenka paprasti variniai vamzdžiai, plokščiosios ritės, izoliuoti ar dengti variniai vamzdžiai ir kapiliariniai variniai vamzdžiai. „Hailiang Vietnam“ taip pat teigė, kad kapiliariniai variniai vamzdžiai nebuvo įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. |
|
(44) |
Komisija patvirtino, kad tiesūs variniai vamzdžiai, plokščiosios ritės, izoliuoti arba dengti variniai vamzdžiai neatitinka tiriamojo produkto aprašymo, todėl į tyrimą nebuvo įtraukti. |
|
(45) |
Kalbant apie kapiliarinius varinius vamzdžius, kurie yra labai mažo skersmens variniai vamzdžiai, gaminami tiksliam srautui reguliuoti, „Jintian Vietnam“ ir „Jintian China“ paaiškino, kad šių vamzdžių pagrindinė savybė yra itin mažas išorinis skersmuo, paprastai 1–3,6 mm, ir kad jie gaminami atliekant daugkartinį aukšto tikslumo suvyniotų ritinių tempimą, kuris reiškia tolesnį varinių vamzdžių apdorojimo etapą, dėl kurio, remiantis tiriamojo produkto apibrėžtąja sritimi, šie produktai nepatenka į tyrimo aprėptį. |
|
(46) |
„Hailiaang Vietnam“ tvirtino, kad kapiliariniai vamzdžiai yra galutinės grandies produktai, toliau apdorojami naudojant lygius suvyniotų ritinių vamzdžius, kurie yra tyrimo objektas. Ji taip pat paaiškino, kad variniai vamzdžiai ir kapiliariniai vamzdžiai yra techniškai ir komerciškai skirtingi produktai, turintys skirtingas funkcijas, gamybos procesus, taikomus pramoninius standartus, fizinę išvaizdą, galutinio naudojimo paskirtį ir kainų lygį. |
|
(47) |
Skundo pateikėjai teigė, kad skunde kapiliariniai vamzdžiai nebuvo įtraukti į tiriamojo produkto apibrėžtąją sritį, nes paprastai jie tiekiami ne suvyniotais ritiniais, o plonais ritiniais arba atraižomis, skirtomis funkciniam naudojimui. Tačiau, pasak skundo pateikėjų, jei mažo skersmens variniai vamzdžiai parduodami suvyniotais ritiniais, jie tebėra tiriamuoju produktu, nepaisant to, kokį prekybinį pavadinimą jiems suteikė gamintojas. |
|
(48) |
Komisija paaiškino, kad kapiliariniai variniai vamzdžiai patenka į tyrimo aprėptį, jei jie parduodami suvyniotų ritinių pavidalu. Nors tariama išskirtinė šių vamzdžių savybė yra mažas išorinis skersmuo, Komisija pažymėjo, kad vamzdžių skersmuo nėra ribojamas nei produkto apibūdinime, nei produkto kontrolės numeryje (toliau – PKN). Be to, nustatant, ar produktas atitinka produkto apibūdinimą, turi būti remiamasi stebimomis fizinėmis ir techninėmis savybėmis. Pavyzdžiui, dengiant danga reikalingas tolesnis apdorojimas ir danga yra aiškiai pastebima galutiniuose produktuose, kurie nebeatitinka produkto apibūdinimo, todėl laikoma, kad jie nepatenka į tyrimo aprėptį. Kita vertus, tai, kad gamintojas nusprendžia naudoti suvyniotus ritinius tarpiniame savo gamybos etape, negali reikšti, jog produkto apibrėžtoji sritis netaikoma, jei dėl tokio naudojimo ir tolesnio apdorojimo neatsiranda pastebimų galutinių produktų, kurie nepatenka į produkto apibrėžtąją sritį, fizinių ir techninių savybių. Iš tiesų vienintelis pastebimas skirtumas tarp kapiliarinių vamzdžių, parduodamų suvyniotais ritiniais, ir kitų vamzdžių, parduodamų suvyniotais ritiniais, yra mažesnis vamzdžių skersmuo, kuris tebeatitinka produkto apibūdinimą. Dėl šių priežasčių šiuo tyrimo etapu Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Komisija taip pat pažymėjo, kad tiriamuoju laikotarpiu variniai vamzdžiai, kurie galėtų būti laikomi kapiliariniais vamzdžiais, iš nagrinėjamųjų šalių nebuvo importuojami arba jų importo mastas buvo labai nedidelis, todėl jų neįtraukimas į produkto apibrėžtąją sritį neturėtų jokio reikšmingo poveikio tyrimo išvadoms. |
|
(49) |
Varinių vamzdžių naudotojas „Entalpia Europe Sp. Z o. o.“, gaminantis izoliuotus varinius vamzdžius, paprašė išplėsti tiriamojo produkto apibrėžtąją sritį, kad ji apimtų importuojamus gatavus izoliuotus varinius vamzdžius. Bendrovė taip pat pateikė alternatyvų prašymą – atleisti ją nuo antidempingo muitų variniams vamzdžiams, nes jos veikla nekonkuruoja su Sąjungos pramone. Bendrovė teigė, kad nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai galėtų išvengti antidempingo muitų eksportuodami gatavus izoliuotus varinius vamzdžius, o ne tiriamąjį produktą, taip didindami konkurenciją su bendrovės produktu ir kenkdami jos naujausioms investicijoms. |
|
(50) |
Tačiau Komisija pažymėjo, kad izoliuoti variniai vamzdžiai nebuvo įtraukti nei į produkto apibrėžtį, kaip nurodyta 37 konstatuojamojoje dalyje, nei į šio atvejo skundą, todėl Sąjungos pramonė nepateikė dempingo ir jo daromos žalos įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti tyrimą dėl izoliuotų varinių vamzdžių. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(51) |
Komisija pažymėjo, kad priemonių poveikis stebimas jas nustačius, o Komisija gali inicijuoti priemonių vengimo tyrimą, kai tenkinamos sąlygos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
3. DEMPINGAS
3.1. Kinija
3.1.1. Normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį procedūra
|
(52) |
Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. |
|
(53) |
Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau būtų galima pritaikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie variniams vamzdžiams gaminti naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė keturi dviejų grupių eksportuojantys gamintojai. |
|
(54) |
Komisija nusiuntė klausimyną Kinijos vyriausybei. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino Kinijos vyriausybė nepateikė nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Tada Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. |
|
(55) |
Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, Komisijos turimais duomenimis, siekiant nustatyti normaliąją vertę, pagrįstą neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Tailandas yra gali būti vertinamas kaip tinkama tipiška šalis. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galimai tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus. Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. |
3.1.2. Normalioji vertė
|
(56) |
Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“. |
|
(57) |
Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos, toliau – PBA išlaidos). |
|
(58) |
Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. |
3.1.2.1.
|
(59) |
Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:
|
|
(60) |
Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. |
|
(61) |
Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos. |
|
(62) |
Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“. |
|
(63) |
Remdamasi šia nuostata Komisija parengė ataskaitą dėl Kinijos (toliau – ataskaita) (9), kurioje surinkti įrodymai, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., cheminių medžiagų sektoriuje, ...). Suinteresuotosios šalys paragintos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu surinktus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita dėl Kinijos į tyrimo bylą buvo įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Skunde taip pat pateikta tam tikrų svarbių ataskaitą papildančių įrodymų. |
|
(64) |
Skundo pateikėjas atkreipė dėmesį į tai, kad KLR yra socialistinė rinkos ekonomika, kuri buvo sukurta vadovaujant Kinijos komunistų partijai (toliau – KKP), ir sudaro sąlygas dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką. Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu ir asmeniniu). Kinijos vyriausybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas. Kinijos vyriausybės taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir įvairius reglamentavimo aplinkos aspektus. |
|
(65) |
Skunde priminta apie toliau nurodytus elementus, dėl kurių atsirado didelių iškraipymų. |
|
(66) |
Pirma, Kinijos varinių vamzdžių sektoriuje vyriausybė kišasi į pradinės ir galutinės grandies rinkas, o tai lemia didelius gamybos procese naudojamų žaliavų sąnaudų iškraipymus. Skundo pateikėjas, remdamasis ataskaita, nurodė, kad Kinijoje pagaminama daugiausia vario pasaulyje, o jos gamyba sudaro 38 % pasaulinės gamybos. Šį dominavimą lemia sparti jos industrializacija ir valstybės kišimasis. Kinijos vyriausybė neseniai priėmė savo Vario planą (2025–2027 m.), kuriuo siekiama „skatinti kokybišką vario pramonės plėtrą [ir] geriau remti pagrindines pramonės grandines gamybos sektoriuje“, atsižvelgiant į tai, kad Kinijoje „varis yra svarbi pagrindinė žaliava ir strateginis išteklius, glaudžiai susijęs su nacionaline ekonomine plėtra“. Be to, 2021 m. priimtame 14-ajame penkmečio plane numatyti tam tikri pagrindiniai sektorių planai, skirti žaliavų sektoriams, įskaitant spalvotuosius metalus, pavyzdžiui, varį. 14-ajame penkmečio plane taip pat numatyti keli provincijų lygmens penkmečio planai, kuriais nustatomos konkrečios planavimo politikos priemonės provincijų ir sektorių lygmenimis. Skundo pateikėjas teigia, kad dėl šios politikos, kuria siekiama padidinti vario metalo pasiūlą Kinijoje, sumažės vario metalo kaina Kinijoje, o tai netiesiogiai bus naudinga varinių vamzdžių gamintojams, nes bus dirbtinai sumažintos jų gamybos sąnaudas. Be to, skundo pateikėjas nurodė, kad vario žaliavų ir galutinės grandies gatavų produktų vidaus rinka yra iškraipyta dėl eksporto politikos, pavyzdžiui, eksporto muitų ir eksporto kvotų. Be to, atsargų kaupimo veikla daro didelį poveikį tam tikrų prekių, įskaitant varį, kainoms ir prieinamumui. Skundo pateikėjas teigė, kad dideli iškraipymai galutinės grandies pramonės sektoriuose, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir ekologiškų prekių sektoriuose, daro poveikį varinių vamzdžių pramonei. |
|
(67) |
Antra, Kinijos varinių vamzdžių rinkoje daugiausia veikia bendrovės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios bendrovės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis. Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) sudaro esminę Kinijos ekonomikos dalį. Kinijos vyriausybė ir KKP turi struktūrų, kuriomis užtikrinama nuolatinė jų įtaka VVĮ. Kinijos kasybos sektorių tradiciškai daugiausia kontroliuoja valstybė. Nepaisant padidėjusio kasybos ir metalo sektorių privatizavimo, Kinijos vyriausybės kišimasis į šiuose sektoriuose veikiančias bendroves ir jų kontrolė tebėra dideli. |
|
(68) |
Trečia, dėl valstybės dalyvavimo varinių vamzdžių bendrovių veikloje valstybės institucijos taip pat gali kištis į kainas ir (arba) sąnaudas. Skundo pateikėjas rėmėsi ataskaita, kad primintų, jog valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės valdomų įmonių vadovaujančius darbuotojus ir KKP organai įmonėse yra kanalai, kuriais valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Be to, valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai. |
|
(69) |
Ketvirta, Kinijos vyriausybė įgyvendina viešąją politiką arba priemones, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka. 14-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane nustatyti vystymosi tikslai, pateikti nurodymai dėl gamybos tikslų pagal pramonės segmentus, įskaitant spalvotųjų metalų pramonę, ir nustatyta vyriausybės vykdoma gamybos pajėgumų ir įmonių sprendimų kontrolė. |
|
(70) |
Penkta, kaip ir bet kuriame kitame Kinijos ekonomikos sektoriuje, varinių vamzdžių sektoriuje esama iškraipymų, atsirandančių dėl diskriminacinio Kinijos bankroto, įmonių ir nuosavybės taisyklių taikymo arba netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Skundo pateikėjas, remdamasis ataskaita, teigė, kad Kinijos bankroto sistema pati savaime atrodo nėra tinkama pagrindiniams tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra labai mažas. Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių Kinijoje atžvilgiu. Visa žemė priklauso valstybei ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė. Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą. |
|
(71) |
Šešta, varinių vamzdžių sektoriuje iškraipomos ir darbo užmokesčio sąnaudos. Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas. Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema. Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas. |
|
(72) |
Septinta, varinių vamzdžių gamintojai gali gauti viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų skiriamą finansavimą. Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis, kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Nefinansinės valstybės valdomos įmonės tebėra susijusios su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais bei įgyvendindamos vyriausybės parengtą viešąją politiką. Be to, skundo pateikėjas nurodė, kad obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi. Skolinimosi išlaidos dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. Galiausiai, bendras kredito augimas Kinijoje rodo, jog mažėja kapitalo paskirstymo veiksmingumas be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. |
|
(73) |
Skundo pateikėjas rėmėsi ataskaita ir teigė, kad pirmiau minėti iškraipymai yra sisteminiai. Iš turimų įrodymų matyti, kad pirmiau aprašyti Kinijos sistemos faktai ir ypatybės galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Varinių vamzdžių gamybos sąnaudos yra iškraipytos, nes jų kainodarai poveikį daro didelis valstybės kišimasis. Be to, vyriausybės dalyvavimas energetikos sektoriuje yra ypač svarbus, nes varinių vamzdžių gamybai reikia labai daug energijos. Be to, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. |
|
(74) |
Galiausiai skundo pateikėjas teigė, kad varinių vamzdžių sektoriuje esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. |
|
(75) |
Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais. Byloje turimi įrodymai apėmė ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie grindžiami viešai prieinamais šaltiniais. |
|
(76) |
Atliekant tą analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamojo produkto sektorių. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui Kinijoje patvirtinti. |
3.1.2.1.1.
|
(77) |
Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“ (10). |
|
(78) |
Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota užtikrinti jos „konsolidavimą ir augimą“ (11). Iš tiesų, palyginti su 13-uoju penkmečio planu, SASAC patvirtino, kad bendras centrinių įmonių turtas įgyvendinant 14-ąjį penkmečio planą padidėjo 44,6 %, ir taip buvo „veiksmingai skatinama integruota pradinės ir galutinės grandies įmonių plėtra pramonės grandinėje ir tvirtai remiamas sėkmingas pagrindinių Kinijos ekonominio ir socialinio vystymosi tikslų ir užduočių įgyvendinimas“ (12). |
|
(79) |
Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. |
|
(80) |
Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Toleruojamos kitos nuosavybės formos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (13). |
|
(81) |
Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant KKP. Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. |
|
(82) |
2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. |
|
(83) |
Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „Socialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „Skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (14) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę. |
|
(84) |
Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos. |
|
(85) |
Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (15). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir visus įvairiuose reglamentuose nustatytus politikos tikslus. |
|
(86) |
Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. |
|
(87) |
Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai. |
|
(88) |
Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.). |
|
(89) |
Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybės valdomi – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (16). |
|
(90) |
Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės valdomi komerciniai ir politines priemones įgyvendinantys bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (17). |
|
(91) |
Tai pasakytina ir apie kitas Kinijos finansų sistemos sudedamąsias dalis, kaip antai akcijų rinkas, obligacijų rinkas, privačiojo akcinio kapitalo rinkas ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų efektyvų veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (18). |
|
(92) |
Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna keleto formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (19). |
|
(93) |
Panašiai investicijų srityje Kinijos vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams remti, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę (20). |
|
(94) |
Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (21). |
3.1.2.1.2.
|
(95) |
Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, Kinijoje sudaro labai didelę ekonomikos dalį. |
|
(96) |
Nagrinėjamojo produkto sektoriuje daugiausia veikia privačios bendrovės, pavyzdžiui, „Changzhou Enreach Copper Co.“ (22), „Zhejiang Hailiang Co. Ltd“ (23) arba „Ningbo Jintian Copper (Group) Co., Ltd“ (24). Be to, kadangi varis yra viena pagrindinių žaliavų varinių vamzdžių gamybai, išvados dėl valstybės nuosavybės vario sektoriuje yra svarbios: keletas valstybės valdomų įmonių yra vienos iš pagrindinių vario sektoriaus suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, „China Copper Corporation“ (25), kurią kontroliuoja „Chinalco“ (26), valstybės valdoma įmonė, pavaldi Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisijai (SASAC) (27), arba „China Minmetals Corp.“ (28), kita valstybės valdoma įmonė, pavaldi SASAC (29). |
|
(97) |
Be to, KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimą tapo norma ne tik valstybės valdomose įmonėse, bet ir privačiose bendrovėse (30), o KKP siekia vadovauti beveik visiems šalies ekonomikos aspektams. Iš tiesų dėl valstybės įtakos, daromos per bendrovių KKP struktūras, ekonominės veiklos vykdytojai faktiškai yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai yra susijusios Kinijos valstybės ir partijos struktūros. |
|
(98) |
Be to, nagrinėjamojo produkto sektoriui taikomos kelios vyriausybės politikos priemonės, pavyzdžiui, 14-asis žaliavų pramonės plėtros penkmečio planas (31), kuriuo įpareigojama „užkirsti kelią beatodairiškam ir netvarkingam vario lydymo plėtojimui“ (32) ir „daugiausia dėmesio skirti pramonės pasektoriams arba pagrindiniams produktams, turintiems stiprią pramoninę bazę, aiškius lyginamuosius pranašumus ir pirmaujančias technologijas, išnaudoti pirmaujantį pagrindinių pramonės grandinės įmonių vaidmenį [...] ir sukurti keletą spalvotųjų metalų pramonės klasterių“ (33). |
|
(99) |
Be to, 2025–2026 m. darbo planu dėl stabilaus spalvotųjų metalų pramonės augimo (34) siekiama užtikrinti, kad „2025–2026 m. spalvotųjų metalų pramonės pridėtinė vertė augtų vidutiniškai maždaug 5 % per metus, išlaikant teigiamą ekonominę tendenciją, [kad] dešimties spalvotųjų metalų gamyba augtų vidutiniškai maždaug 1,5 % per metus. [ir kad] būtų padaryta didelė pažanga plėtojant vidaus išteklius, pavyzdžiui, varį“ (35). |
|
(100) |
Konkrečiau, vario pramonės aukštos kokybės plėtros įgyvendinimo plane (2025–2027 m.) (36) nustatyta, kad „[i]ki 2027 m. bus gerokai padidintas pramonės ir tiekimo grandinių atsparumas ir saugumas. Vario žaliavų saugumas bus nuolat stiprinamas, siekiant 5–10 % padidinti vidaus vario rūdos išteklius [... ir kad] būtų nuolat stiprinamos technologinės inovacijos, pasiekiant proveržį pagrindiniuose procesuose“ (37). Įgyvendinimo plane taip pat nustatytas tikslas, kurį įgyvendinant „[k]ai kurios aukštos kokybės vario pramonės įmonės bus skatinamos, o pramonės struktūra bus toliau optimizuojama“ (38). Galiausiai Kinijos vyriausybė siekia užtikrinti, kad iki 2035 m. Kinijos vario „pramoninė grandinė pirmautų pasaulyje ir suformuotų vystymosi modelį, kuriam būdinga pagrįsta pramonės struktūra, aukštas technologinių inovacijų lygis, gera kokybė bei veiksmingumas ir tvirtas pasaulinis konkurencingumas“ (39). |
|
(101) |
Be to, naujos vario lydymo technologijos yra įtrauktos į skatinamųjų pramonės šakų sąrašą Pramonės struktūrinio koregavimo žinyne (2024 m. leidimas) (40). Iš to paties žinyno matyti, kad vyriausybė visapusiškai kišasi į vario sektorių. Tame pačiame žinyne „vario lydymo projektai, kurių pajėgumas mažesnis nei 100 000 tonų per metus“, įtraukti į ribojamų pramonės šakų sąrašą (41). |
|
(102) |
Vyriausybės kontrolė ir politikos priežiūra taip pat pastebima atitinkamų pramonės asociacijų lygmeniu (42). |
|
(103) |
Pavyzdžiui, Kinijos spalvotųjų metalų gamybos pramonės asociacija (toliau – CNFA) (43) savo įstatų 2 straipsnyje nurodo, kad organizacijos tikslas – „laikytis pagrindinės partinės linijos ir įvairios politikos; tarnauti vyriausybei, pramonei, įmonėms, [... ir] visapusiškai atlikti savo, kaip vyriausybės patarėjo ir padėjėjo, vaidmenį“ (44). |
|
(104) |
Be to, 3 straipsnyje nurodyta, kad CNFA „yra ištikima visai Kinijos komunistų partijos vadovybei“ ir „įsteigia Kinijos komunistų partijos organizaciją, vykdo partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai“. Be to, CNFA „pripažįsta Civilinių reikalų ministerijos ir pramonės valdymo departamento verslo gaires ir priežiūrą“ (45). |
|
(105) |
Bendrovės „Zhejiang Hailiang Co. Ltd“, „Ningbo Jintian Copper (Group) Co., Ltd.“ ir „Chinalco“ yra CNFA narės (46). Pirmosios dvi grupės yra vienintelės, kurios užpildė atrankos formą. |
|
(106) |
Todėl privatiems nagrinėjamojo produkto sektoriaus gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų, tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. |
3.1.2.1.3.
|
(107) |
Kinijos vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Iš tiesų KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra vienas iš svarbių kanalų, kuriais valstybė gali kištis į verslo sprendimus. |
|
(108) |
Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (47)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. |
|
(109) |
Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti bendrovių verslo sprendimus ir tai tapo politiniu principu (48), be kita ko, darydama spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės (49). |
|
(110) |
Dar 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (50). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, nagrinėjamojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams. |
|
(111) |
Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (toliau – gairės) (51), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse. |
|
(112) |
Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „[p]rivalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“, o III.6 skirsnyje nurodoma: „[t]urime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (52). |
|
(113) |
Atlikus tyrimą patvirtinta, kad ir vario sektoriuje asmenims, užimantiems vadovaujamas pareigas, yra įprasta taip pat būti KKP nariais ir (arba) vykdyti partijos funkcijas. Pavyzdžiui, vienas iš bendrovės „Zhejiang Hailiang Co. Ltd“ direktorių, kuris taip pat yra bendrovės kontroliuojančiojo akcininko „Hailidang Group Co., Ltd.“ pirmininko pavaduotojas, yra KKP narys (53). |
|
(114) |
Be to, „Dongfang Run’an Group“ – vieno iš pagrindinių varinių vamzdžių gamintojų „Changzhou Enreach Copper Co.“ (54) kontroliuojančiosios bendrovės – pirmininkas yra KKP narys (55) ir jam buvo suteiktas apdovanojimas „Išskirtinis Kinijai būdingo socializmo kūrėjas, kuris nepriklauso viešajam sektoriui, Dziangsu provincijoje“ (56). |
|
(115) |
Be to, „China Copper Corporation“ pirmininkas taip pat yra kontroliuojančiosios bendrovės „Chinalco“ generalinio direktoriaus pavaduotojas ir partijos vadovybės grupės narys (57). Dar daugiau, „China Copper Corporation“ generalinis direktorius taip pat eina partijos sekretoriaus pareigas (58). Konkrečiau, „China Copper Corporation“ partijos komitetas teigia, kad pastaraisiais metais „daugiausia dėmesio skyrė glaudžiam partijos stiprinimo integravimui į gamybos ir verslo veiklą“ ir kad patvirtino projektus po to, kai jie buvo peržiūrėti „keliais partijos organizacijų lygmenimis“ (59). |
|
(116) |
Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas, be kita ko, tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip pat daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai (60). Taigi, valstybei dalyvaujant įmonėse, vario ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) Kinijos vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas. |
3.1.2.1.4.
|
(117) |
Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės, provincijų ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. |
|
(118) |
Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (61). |
|
(119) |
Kinijos valdžios institucijos priėmė keletą politikos priemonių, kuriomis vadovaujantis turėtų veikti nagrinėjamojo produkto sektorius. |
|
(120) |
14-uoju žaliavų pramonės plėtros penkmečio planu (62) siekiama „griežtai kontroliuoti naujus pajėgumus“ ir reikalaujama, kad „vietos valdžios institucijos į savo vietos pagrindinius darbo susitarimus įtrauktų pagrindinį plano turinį ir pagrindinius projektus“. Be to, Kinijos vyriausybė siekia stiprinti politikos koordinavimą ir „[v]isiškai pasinaudoti pagrindiniu plano vaidmeniu ir stiprinti fiskalinės, mokesčių, finansų, investicijų, importo ir eksporto, energetikos, ekologinės aplinkos, gamtos išteklių, kainų politikos ir pramonės politikos koordinavimą ir bendradarbiavimą“ (63). |
|
(121) |
Remiantis vario pramonės aukštos kokybės plėtros įgyvendinimo planu (2025–2027 m.) (64), Kinijos vyriausybė ketina „spartinti proveržį pagrindinių technologijų srityje [ir] orientuoti vario medžiagų gamybos įmonių veiklą, kad jos bendradarbiautų su mokslinių tyrimų institutais ir galutinės grandies naudojimo įmonėmis, kad būtų vykdomi moksliniai tyrimai ir plėtra, taip pat pramonėje taikomos didelio našumo vario lydinių medžiagų paruošimo technologijos, [taip pat] spartinti pagrindinės įrangos, pavyzdžiui, naujos kartos nuolatinio liejimo ir precizinių varinių vamzdžių gamybos linijų, kūrimą“ (65). Šiuo tikslu tikimasi, kad valdžios institucijos „stiprins fiskalinės, mokesčių, finansų, investicijų, importo ir eksporto politikos ir pramonės politikos koordinavimą ir bendradarbiavimą, kad būtų dar labiau padidintas politikos poveikis“. Be to, „[j]os turėtų <...> padėti finansų įstaigoms teikti tikslią ir veiksmingą paramą pagrindinių vario pramonės projektų, atitinkančių pramonės standartus, statybai ir modernizavimui <...> ir [s]tiprinti atitinkamų valstybės valdomų įmonių vertinimą ir gaires“ (66). |
|
(122) |
Be to, provincijų lygmeniu pagal Dziangsi 14-ąjį spalvotųjų metalų pramonės aukštos kokybės plėtros penkmečio planą (67) valdžios institucijos šio sektoriaus pramonės struktūrą turėtų formuoti taip: „pramonės sistemos, pasižyminčios palyginti koncentruota pramone, užbaigtomis pramonės grandinėmis, papildomais pranašumais ir koordinuotu vystymusi, kūrimas“ (68). |
|
(123) |
Savivaldybių lygmeniu Kunmingo savivaldybė pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą su „China Copper Corporation“ (69), siekdama užtikrinti, kad „abi šalys visapusiškai laikytųsi nacionalinių ir Junano provincijos strateginių planų dėl aukštos kokybės spalvotųjų metalų pramonės plėtros“ (70). |
|
(124) |
Taigi šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir pradinės grandies gamybos išteklių ir juos kontroliuoja. |
|
(125) |
Apibendrinant, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų šiame sektoriuje. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti. |
3.1.2.1.5.
|
(126) |
Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei Kinija, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. |
|
(127) |
Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (71). |
|
(128) |
Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių Kinijoje atžvilgiu (72). Visa žemė priklauso valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė) ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai skirti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (73). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (74). |
|
(129) |
Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, nagrinėjamojo produkto gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir vario sektoriui. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti šiais nustatytais faktais. |
|
(130) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai. |
3.1.2.1.6.
|
(131) |
Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (75). |
|
(132) |
Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (76). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams. |
|
(133) |
Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi tam tikros vietovės gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei tos gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (77). Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas. |
|
(134) |
Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad varinių vamzdžių sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šiam sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, gamybos išteklių). |
3.1.2.1.7.
|
(135) |
Kinijos įmonių galimybes gauti kapitalo veikia įvairūs iškraipymai. |
|
(136) |
Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės valdomų bankų padėtis (78), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir nefinansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (79), ir jie reguliariai įgyvendina Kinijos vyriausybės parengtą viešąją politiką. |
|
(137) |
Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (80). Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo. |
|
(138) |
Pastarojo meto pokyčiai taip pat rodo vyriausybės įtakos Kinijos finansų įstaigoms mastą. 2025 m. kovo mėn. Kinijos vyriausybė paskelbė išleidusi 500 mlrd. RMB iždo obligacijų, kad suteiktų didelę finansinę paramą pagrindiniams bankams, įskaitant Kinijos banką, Kinijos statybos banką, Ryšių banką ir Kinijos pašto taupomąjį banką. Šia intervencija buvo siekiama stabilizuoti šias institucijas mažėjant pelningumui ir vyraujant rekordiškai mažoms grynosioms palūkanų maržoms ir buvo pabrėžiamos priemonės, kurių aktyviai ėmėsi valstybė, kad išlaikytų ekonominį stabilumą (81). |
|
(139) |
Be to, Kinijos vyriausybė paaiškino, kad KKP turi stebėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus ir jie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant veiklos ir valdymo klausimus (82). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (83). |
|
(140) |
Be to, finansinių išteklių paskirstymo lygmeniu, taikydama keletą priemonių privačių investicijų plėtrai toliau skatinti (84), Kinijos vyriausybė siekia „padidinti centrinio biudžeto išteklius, kad būtų galima remti kvalifikuotus privačius investicinius projektus ir aktyviai vykdyti orientavimo ir vadovaujamą veiklą“. Kinijos vyriausybė taip pat ketina „tinkamai išnaudoti naujosios politikos finansines priemones [ir] remti keletą kvalifikuotų privačių investicinių projektų svarbiose pramonės šakose ir pagrindinėse srityse“ (85). |
|
(141) |
Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio (86). Šį poveikį dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (87). Dėl to skolinimas valstybės valdomoms įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams. |
|
(142) |
Antra, dirbtinai mažinamos skolinimosi išlaidos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža vis mažėja. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant akivaizdaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių. |
|
(143) |
Trečia, nors teoriškai nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (88). Kinijos oficiali žiniasklaida neseniai pranešė, kad KKP paragino „mažinti paskolų rinkos palūkanų normas“ (89). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį ir nebūtinai veiksmingą kapitalo panaudojimą. |
|
(144) |
Apskritai, bendras kredito augimas Kinijoje rodo, jog mažėja kapitalo paskirstymo veiksmingumas be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Todėl greitai atsirado daug neveiksnių paskolų, o Kinijos vyriausybė ne kartą sudarė sąlygas arba išvengti įsipareigojimų neįvykdymo, taip sudarydama sąlygas kurtis vadinamosioms bendrovėms zombėms, arba perleisti skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybę), nebūtinai pašalindama bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis. |
|
(145) |
Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis. |
|
(146) |
Atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis. |
3.1.2.1.8.
|
(147) |
Komisija pažymėjo, kad atnaujintoje ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad pirmiau ir atnaujintos ataskaitos I dalyje aprašyti Kinijos sistemos faktai ir ypatybės galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie pirmiau ir atnaujintos ataskaitos II dalyje nurodytus gamybos veiksnius. |
|
(148) |
Komisija primena, kad nagrinėjamajam produktui gaminti reikalingi tam tikri gamybos ištekliai. Kai nagrinėjamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra veikiama iškraipymų. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose. Šie iškraipymai išsamiai aprašyti pirmiau. Komisija pažymėjo, kad reglamentavimo sistema, dėl kurios atsiranda tie iškraipymai, yra taikoma bendrai, nes tos taisyklės varinių vamzdžių sektoriuje gamintojams taikomos kaip ir bet kuriam kitam ekonominės veiklos vykdytojui Kinijoje. Todėl šie iškraipymai daro tiesioginį poveikį nagrinėjamojo produkto sąnaudų struktūrai. |
|
(149) |
Todėl negalima naudoti ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta atnaujintos ataskaitos I ir II dalyse. |
|
(150) |
Iš tikrųjų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, matomas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad pats gamybos išteklius, pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. |
|
(151) |
Per šį tyrimą nei Kinijos vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų. |
3.1.2.2.
3.1.2.2.1.
|
(152) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:
|
|
(153) |
2026 m. liepos 7 d. Komisija paskelbė pranešimą prie bylos dėl informacijos šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – pranešimas). Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, tokių kaip žaliavos, darbas ir energija, susijusių su nagrinėjamojo produkto gamyba. Pranešime taip pat aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, o suinteresuotosios šalys informuotos apie šalis, kurias šioje byloje būtų galima laikyti tinkama tipiška šalimi, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. |
Ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR
|
(154) |
Pranešime Komisija nurodė Braziliją, Malaiziją, Meksiką, Serbiją, Pietų Afriką, Tailandą ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria didesnių vidutinių pajamų šalims ir jose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas. |
|
(155) |
Pastabų dėl tame pranešime nurodytų šalių negauta. |
Lengvai prieinami svarbūs duomenys tipiškoje šalyje
|
(156) |
Pranešime Komisija nurodė, kad duomenų prieinamumas turi būti toliau tikrinamas, visų pirma atsižvelgiant į lengvai prieinamus tiriamojo produkto gamintojų finansinius duomenis. |
|
(157) |
Komisija išanalizavo pagrindinių žaliavų, t. y. vario katodų, kurie sudaro daugiau kaip 95 % gamybos sąnaudų, ir vario atliekų bei laužo, importo iš 154 konstatuojamojoje dalyje paminėtų septynių galimų tipiškų šalių statistinius duomenis. Iš statistinių duomenų matyti, kad visose šiose septyniose pirmiau išvardytose šalyse tiek vario katodai, tiek vario laužas daugiausia importuojami iš kitų šalių nei Kinija, Rusija arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (91) I priede išvardytos šalys. |
|
(158) |
Brazilijoje Komisija nustatė du Brazilijos gamintojus: „Termomecanica“ (92) ir „Paranapanema“ (93). „Termomecanica“ atveju Komisija negalėjo rasti prieinamų tiriamojo laikotarpio finansinių duomenų (paskutiniai finansiniai duomenys – 2023 m.), o „Paranapanema“ atveju naujausi finansiniai duomenys (2024 m.) rodė nuostolius. Atsižvelgdama į tai, jog negalėjo rasti pelningos tiriamojo produkto gamybos Brazilijoje įrodymų, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad šiam tyrimui Brazilija nėra tinkama tipiška šalis. |
|
(159) |
Malaizijoje skundo pateikėjas ir Komisija nustatė du gamintojus: „KMCT Corporation“ ir „MetTube“. Komisija negalėjo rasti prieinamų „KMCT Corporation“ finansinių duomenų. Naujausi prieinami „MetTube“ finansiniai duomenys (2024 m.) parodė, kad bendrovė vos išvengė nuostolių (pelnas < 1%). Atsižvelgdama į tai, jog negalėjo rasti pelningos tiriamojo produkto gamybos Malaizijoje įrodymų, Komisija padarė išvadą, kad šiam tyrimui Malaizija nėra tinkama tipiška šalis. |
|
(160) |
Meksikoje Komisija nustatė tris tiriamojo produkto gamintojus: GDA, „Industrias Unidas, S.A. de C.V.“ („IUSU“) Elementia Materiales, S.A.P.I. DE C.V. („Elementia“). Tačiau GDA yra susijusi su kitu KLR eksportuojančiu gamintoju, todėl į ją nebuvo galima atsižvelgti, nes tai gali pakenkti jos finansinių duomenų patikimumui. Komisija negalėjo rasti jokių lengvai prieinamų IUSU finansinių duomenų. Komisija rado lengvai prieinamų duomenų apie „Elementia“, tačiau, remiantis finansine ataskaita, šios bendrovės metalo padalinys nebuvo pelningas. Atsižvelgdama į tai, jog negalėjo rasti Kinijoje nustatytų iškraipymų nepaveiktos pelningos tiriamojo produkto gamybos Meksikoje įrodymų, Komisija nelaikė Meksikos tinkama tipiška šalimi. |
|
(161) |
Nė vienos iš dviejų Pietų Afrikos gamintojų, t. y. „Maksal Tubes (Pty) Ltd.“ (94) arba „Copper Tubing Africa (Pty) Ltd.“ (95), finansiniai duomenys nebuvo lengvai prieinami. Atsižvelgdama į tai, jog negalėjo rasti pelningos tiriamojo produkto gamybos Pietų Afrikoje įrodymų, Komisija padarė išvadą, kad šiam tyrimui Pietų Afrika nėra tinkama tipiška šalis. |
|
(162) |
Kalbant apie Tailandą, Komisija nustatė vieną gamintoją – „Loyal Hailiang Copper (Thailand) Co. Ltd.“, kurio 2024 m. duomenys yra lengvai prieinami. Tačiau šie duomenys neapima tiriamojo laikotarpio. Be to, bendrovė yra susijusi su šiame tyrime tiriamu KLR eksportuojančiu gamintoju „Zhejiang Hailiang Co., Ltd.“, o tai gali pakenkti jos finansinių duomenų patikimumui. Komisija taip pat pažymėjo, kad vario katodų importas iš Kinijos sudarė 25 % viso vario katodų importo į Tailandą. Dėl šių priežasčių Tailandas nebuvo laikomas tinkama tipiška šalimi. |
|
(163) |
Turkijoje Komisija nustatė du gamintojus – „Sarkuysan“ (96) ir „Ulusoy Bakır ve Metal Sanayi ve Ticaret A.Ş.“ („Ulusory“) (97). Tačiau šių gamintojų finansiniai duomenys nebuvo lengvai prieinami, todėl jų nebuvo galima laikyti tinkamais PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti. Atsižvelgdama į tai, jog negalėjo rasti pelningos tiriamojo produkto gamybos Turkijoje įrodymų, Komisija padarė išvadą, kad šiam tyrimui Turkija nėra tinkama tipiška šalis. |
|
(164) |
Komisija nustatė lengvai prieinamas tik vieno tiriamojo produkto gamintojo, t. y. VALJAONICA BAKRA SEVOJNO AD SEVOJNO Serbijoje (98), finansines ataskaitas, iš kurių matyti pagrįstas pelningumo lygis visą tiriamąjį laikotarpįsutampa. |
|
(165) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pranešime, Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Serbiją ir Serbijos bendrovės VALJAONICA BAKRA SEVOJNO AD SEVOJNO finansinę informaciją. |
|
(166) |
Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl Serbijos, kaip tipiškos šalies, ir VALJAONICA BAKRA SEVOJNO AD SEVOJNO, kaip tipiškos šalies gamintojo, tinkamumo. |
|
(167) |
Paskelbus pranešimą, EUCTDC iš esmės pritarė tam, kad Serbija būtų pasirinkta tipiška šalimi. Tačiau jis teigė, kad atrinkto tipiškos šalies gamintojo finansiniai duomenys neatspindi pagrįsto pelno tiriamuoju laikotarpiu, kuris, pasak EUCTDC, buvo 2 %, ir paprašė Komisijos naudoti 7 % istorinį pelną arba jį pakoreguoti iki 6 %, arba naudoti Serbijos tiriamojo produkto platintojo finansinius duomenis. |
|
(168) |
EUCTDC teigė, kad 2 % pelno dydis buvo nepagrįstas, todėl neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto. Jis taip pat teigė, kad pagrįsto pelno nurodymas turėtų būti siejamas su pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalimi, kurioje nustatytas minimalus tikslinis pelnas įprastomis konkurencijos sąlygomis. |
|
(169) |
Komisija priminė, kad nėra nei minimalios, nei maksimalios ribos pagrįstam pelnui nustatyti apskaičiuojant normaliąją vertę. Pagrįstas pelnas nustatomas remiantis konkretaus atvejo aplinkybėmis ir geriausiais turimais finansiniais duomenimis. Pelnas neturi būti nustatytas kaip mažiausias 6 % lygis (99), kuris taikomas Sąjungos pramonės tiksliniam pelnui, o ne pelnui tipiškoje šalyje. Todėl teiginys, kad pelnas turi būti pakoreguotas taip, kad atitiktų minimalų tikslinį pelną, taikomą apskaičiuojant Sąjungos pramonės tikslinį pelną, buvo atmestas. |
|
(170) |
Savo pastabose dėl pranešimo EUCTDC teigė, kad Serbijos bendrovės pelningumo sumažėjimas nuo 7 % 2022 m. iki 2 % 2025 m. išryškino Azijos tiriamojo produkto tiekėjų spaudimą regione. Dėl šios priežasties EUCTDC pasiūlė naudoti 2022 m. pelną arba vidutinį pastarųjų ketverių metų pelną. EUCTDC nepateikė jokių tokio spaudimo buvimo įrodymų. Komisija nerado tokių įrodymų ir nepastebėjo tiriamojo produkto importo iš Kinijos į Serbiją padidėjimo laikotarpiu po 2022 m. Todėl teiginys dėl 2022 metų, kurie nepatenka į tiriamąjį laikotarpį, arba vidutinio ankstesnių ketverių metų laikotarpio pelno naudojimo buvo atmestas. |
|
(171) |
Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad per tiriamąjį laikotarpį gautas pelnas iš tiesų buvo mažas, ir visų pirma į tai, kad jis buvo mažesnis už pelną, kurį dauguma bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų iš kitų šalių nei KLR gavo parduodami tiriamąjį produktą atitinkamose vidaus rinkose nepriklausomiems pirkėjams, Komisija naudojo metus, kurie buvo arčiausiai tiriamojo laikotarpio ir kuriais gautas pagrįstas pelnas. Komisija atsižvelgė į 2024 m., t. y. tiriamojo laikotarpio metų, finansinius duomenis, kai VALJAONICA BAKRA SEVOJNO AD SEVOJNO užregistravo 5 % pelną ir 11 % PBA išlaidas, kurie buvo laikomi pagrįstais, nes tiksliau atspindėjo nagrinėjamojo produkto sektoriaus gamintojų vidutinius finansinius rezultatus. Bendras pelnas ir PBA išlaidos buvo panašaus lygio kaip ir tiriamuoju laikotarpiu, o pats pelnas buvo laikomas pagrįstu. |
|
(172) |
Nepaisant to, kad buvo remiamasi 2024 m. duomenimis, VALJAONICA BAKRA SEVOJNO AD SEVOJNO tebėra vienintelė tiriamojo produkto gamintoja, turinti lengvai prieinamus finansinius duomenis, kuriais galima įrodyti pelną ir PBA išlaidų lygį, kuris lemtų pagrįstas sumas. Kaip paaiškinta 162 konstatuojamojoje dalyje, LOYAL HAILIANG COPPER (THAILAND) CO LTD Tailande taip pat turėjo lengvai prieinamus 2024 m. finansinius duomenis, tačiau jų nebuvo galima naudoti kaip tinkamo pakaitinio kintamojo, nes jie yra susiję su kitu Kinijos eksportuojančiu gamintoju, todėl buvo laikoma, kad jie nepatikimi. |
|
(173) |
Savo pastabose dėl pranešimo „Jintian China“, remdamasi pranešime pateiktais statistiniais duomenimis, teigė, kad Turkija yra tinkamesnė tipiška šalis nei Serbija, nes importuojamų vario katodų kiekis yra dvylika kartų didesnis nei Serbijoje, ir, pasak „Jintian China“, vidutinė importo kaina Turkijoje yra neutralesnė nei Serbijoje, nes dėl didesnio importo masto atsitiktinių veiksnių poveikis gali būti sušvelnintas. |
|
(174) |
Atsakydamas į „Jintian China“ pastabas, EUCTDC prieštaravo nuomonei, kad Turkija turėtų būti laikoma tinkama tipiška šalimi. EUCTDC teigė, kad nors importuojamų vario katodų kiekis buvo didesnis nei Serbijoje, vidutinė importo kaina buvo mažesnė už vidutinę metinę vario katodų kainą Londono metalų biržoje (toliau – LME) ir mažesnė už kainas, nustatytas daugumoje kitų galimų tipiškų šalių (išskyrus Malaiziją ir Braziliją). Kadangi LME kaina nustatoma remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis, faktinė importo kaina turėtų būti dar didesnė. Todėl EUCTDC priėjo prie išvados, kad vario katodų importo į Turkiją kainos negali būti laikomos tipiškomis. |
|
(175) |
Komisija išanalizavo pagrindinių žaliavų importą iš visų septinių galimų tipiškų šalių. Kaip jau nurodyta 159 ir 162 konstatuojamosiose dalyse, ji laikėsi nuomonės, kad Malaizija ir Tailandas buvo tinkami. Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių Serbijos importą reikėtų laikyti netipišku. „Jintian China“ nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie pakeistų šią poziciją. Kadangi lengvai prieinamų finansinių duomenų nėra, paprastas pastebėjimas, kad Turkija, kuri yra gerokai didesnė nei Serbija, importuoja daugiau, nėra nei naujas faktas, nei svarbus kriterijus, kuriuo remiantis būtų galima laikyti, kad importas iš Serbijos nėra tipiškas. |
|
(176) |
„Jintian China“ taip pat tvirtino, kad Turkija neturėtų būti pašalinta kaip galima tipiška šalis vien dėl to, kad nebuvo lengvai prieinamų tiriamojo produkto gamintojo finansinių duomenų. „Jintian China“ pateikė vieno iš nustatytų Turkijos tiriamojo produkto gamintojų „Sarkuysan“ finansines ataskaitas. Taigi, „Jintian China“ manymu, Turkija yra tinkama tipiška šalis. |
|
(177) |
„Jintian China“ pateiktos finansinės ataskaitos apima tiriamąjį laikotarpį ir yra lengvai prieinamos. Tačiau tai yra konsoliduota visos įmonių grupės versija. Grupę sudaro įvairios patronuojamosios įmonės, atliekančios skirtingas funkcijas ir gaminančios įvairius produktus. Svarbiausia tai, kad patronuojamosios įmonės, kurių finansiniai rezultatai įtraukiami į konsoliduotąsias finansines ataskaitas, yra įsikūrusios skirtingose šalyse, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Todėl pelno ir PBA išlaidų nebuvo galima priskirti vien tiriamojo produkto eksportuojančiam gamintojui potencialioje tipiškoje šalyje. |
|
(178) |
Todėl Komisija nenustatė jokių pagrindų laikyti Turkiją tinkamesne tipiška šalimi nei Serbija. |
Socialinės ir aplinkos apsaugos lygis
|
(179) |
Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė tinkama tipiška šalis yra Serbija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį. |
3.1.2.2.2.
|
(180) |
Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Serbija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikomas tinkama tipiška šalimi. |
3.1.2.3.
|
(181) |
Pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir viešai prieinamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu. |
|
(182) |
Komisija nurodė, kad, siekdama apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudos GTA, kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, visų pirma žaliavų, sąnaudas. Be to, Komisija nurodė, kad ji naudosis Serbijos Respublikos statistikos tarnybos (100) ir TDO duomenimis (101), siekdama nustatyti neiškraipytas darbo ir energijos (elektros energijos (102) ir gamtinių dujų) sąnaudas (103). |
|
(183) |
Pranešime Komisija taip pat pranešė suinteresuotosioms šalims, kad dėl nedidelės kai kurių žaliavų vertės dalies, palyginti su visomis gamybos sąnaudomis, šios nedidelės vertės žaliavos buvo priskirtos vartojamųjų priemonių kategorijai. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojamosios priemonės (5 proc.), ir tą procentinę dalį taikys perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais. |
3.1.2.3.1.
|
(184) |
Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai: 1 lentelė Tiriamojo produkto gamybos veiksniai
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(185) |
Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Šiai sumai nustatyti Komisija naudojo skundo pateikėjo pateiktus duomenis apie gamybos sąnaudas, kurios nebuvo nurodytos kaip vienas iš pirmiau nurodytų atskirų gamybos veiksnių. Kalbant apie bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją, Komisija naudojo šio skundo pateikėjo pateiktus duomenis. Metodika tinkamai paaiškinta 3.1.2.3.6 skirsnyje. |
3.1.2.3.2.
|
(186) |
Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė vieneto importo iš visų trečiųjų šalių kaina. |
|
(187) |
Kalbant apie įvairius gamybos veiksnius, pažymėtina, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtos faktinės sąnaudos, kaip nurodyta skunde, tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi naudojama šių sąnaudų vertė neturėjo didelės įtakos dempingo skirtumo skaičiavimams, kad ir koks šaltinis būtų naudojamas, Komisija nusprendė įtraukti šias sąnaudas į vartojimo prekių sąnaudas, kaip paaiškinta 183 konstatuojamojoje dalyje. |
|
(188) |
Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija taikė atitinkamus tipiškos šalies importo muitus. |
|
(189) |
Kalbant apie „Jintian China“, pažymėtina, kad „Jintian China“ patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėjo būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti neiškraipytas iki bendrovės gamyklos pristatytų žaliavų vežimo išlaidas. |
|
(190) |
Be to, siekdama nustatyti neiškraipytas vežimo išlaidas, Komisija nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, apskaičiavo kaip neiškraipytų žaliavų sąnaudų procentinę dalį. |
3.1.2.3.3.
|
(191) |
Serbijos Respublikos statistikos tarnyba skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Serbijos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo naujausius turimus 2025 m. statistinius duomenis apie vidutines darbo sąnaudas pagrindinių metalų gamybos sektoriuje, į kurias įtrauktos darbo sąnaudos varinių vamzdžių sektoriuje (108). Vidutiniam darbo laikui gamybos sektoriuje nustatyti Komisija naudojo TDO statistinius duomenis (109). |
3.1.2.3.4.
|
(192) |
Elektros energijos kainą įmonėms (pramoniniams naudotojams) Serbijoje skelbia Serbijos energetikos agentūra (110). Komisija naudojo Agentūros paskelbtus 2025 m. pramoninės elektros energijos kainų duomenis atitinkamo suvartojimo intervale. |
3.1.2.3.5.
|
(193) |
Gamtinių dujų kainą pramoniniams naudotojams Serbijoje skelbia Serbijos energetikos agentūra (111). Komisija naudojo atitinkamo suvartojimo intervalo kainas per TL. |
3.1.2.3.6.
|
(194) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį. |
|
(195) |
Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu, naudojo turimus faktus. Todėl, remdamasi skundo pateikėjo pateiktais duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų gamybos ir darbo sąnaudų santykį. Tada, siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę, ta procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytai produkto gamybos sąnaudų vertei, atsižvelgiant į gaminamą modelį. |
|
(196) |
„Jintian China“ gamybos pridėtinės išlaidos, kurias patyrė šis eksportuojantis gamintojas, buvo išreikštos kaip faktiškai patirtų gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms. |
|
(197) |
Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi bendrovės VALJAONICA BAKRA SEVOJNO AD SEVOJNO 2024 m. finansiniais duomenimis, gautais iš duomenų bazės „Orbis“. |
3.1.2.3.7.
|
(198) |
Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. |
|
(199) |
Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi skundo pateikėjo skunde ir dviejų eksportuojančių grupių pateiktose žaliavų formose pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio (medžiagų ir darbo) naudojimą tiriamajam produktui gaminti. |
|
(200) |
„Jintian China“ atveju Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualius gamybos veiksnius. Šie suvartojimo rodikliai buvo patikrinti per tikrinamąjį vizitą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 3.1.2.2 skirsnyje. |
|
(201) |
Nustačiusi neiškraipytas gamybos sąnaudas, Komisija pritaikė gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 194–197 konstatuojamosiose dalyse. |
|
(202) |
Tada Komisija pridėjo vidutines gamybos pridėtines išlaidas, kaip paaiškinta 195 konstatuojamojoje dalyje, prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas gamybos sąnaudas. |
|
(203) |
Gamybos sąnaudoms, kurios buvo nustatytos, kaip aprašyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija pritaikė bendrovės VALJAONICA BAKRA SEVOJNO AD SEVOJNO PBA išlaidas ir pelną. PBA išlaidos, išreikštos parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi ir pritaikytos neiškraipytoms gamybos sąnaudoms, sudarė 11 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir neiškraipytoms gamybos sąnaudoms pritaikytas pelnas sudarė 5 %. |
|
(204) |
Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. |
3.1.3. Eksporto kaina
3.1.3.1.
|
(205) |
Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas „Jintian China“ eksportavo į Sąjungą per savo susijusį prekiautoją Honkonge, todėl pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje sumokėta arba mokėtina kaina buvo pakoreguota, kaip paaiškinta 3.1.5.1 skirsnyje. |
3.1.3.2.
|
(206) |
Kaip paaiškinta 11–17 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo žemas, todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį eksporto kaina buvo pagrįsta turimais faktais. Todėl eksporto kaina buvo pagrįsta vidutine nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos į Sąjungą kaina, kaip nustatyta pirmiau 4.4 skirsnyje, pakoreguota pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, atėmus jūrų frachtą ir vidaus vandenų frachtą, kaip nurodyta skunde. |
3.1.4. Palyginimas
|
(207) |
Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Nagrinėjamoje byloje Komisija nusprendė normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti prekybos EXW sąlygomis lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. |
3.1.4.1.
|
(208) |
Kaip paaiškinta 198 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokiam prekybos lygiui. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį. |
3.1.4.1.1.
|
(209) |
„Jintian China“ importavo žaliavas ir vėliau pardavė tiriamąjį produktą pagal laikinojo įvežimo perdirbti muitinės režimą. Pagal dabartinę KLR mokesčių metodiką, susijusią su negrąžintinu PVM už pardavimą eksportui, negrąžintinas PVM nustatomas iš bendros eksporto vertės atimant neapmokestinamų importuotų žaliavų vertę. Todėl Komisija šiai į Sąjungą eksportuojamo produkto pridėtinei vertei taikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą. Be to, Komisija nenustatė jokio pagrindo toliau koreguoti su „Jintian China“ susijusią normaliąją vertę, o bendrovė jokių tokių koregavimų neprašė atlikti. |
3.1.4.1.2.
|
(210) |
Dėl kitų eksportuojančių gamintojų Komisija taip pat atliko koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą, kad būtų atsižvelgta į skirtumą tarp Kinijos pardavimo eksportui į Sąjungą netiesioginių mokesčių ir normaliosios vertės, kurią apskaičiuojant tokie netiesioginiai mokesčiai kaip PVM nebuvo įtraukti. Varinius vamzdžius eksportuojančios bendrovės neturėjo teisės susigrąžinti pirkimo PVM už žaliavas, įsigytas tiriamajam produktui gaminti. Todėl pardavimo eksportui ir normaliosios vertės netiesioginių mokesčių skirtumas sudarė 13 % ir buvo atliktas atitinkamas koregavimas. |
3.1.5. Eksporto kainos koregavimas
3.1.5.1.
|
(211) |
Siekiant, kad eksporto kaina labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į frachto, draudimo, aptarnavimo, krovimo ir papildomas išlaidas. |
|
(212) |
Buvo koreguojama atsižvelgiant į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui – kredito išlaidas ir banko mokesčius. |
|
(213) |
„Jintian China“ eksportavo į Sąjungą per susijusį prekiautoją Honkonge. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo atliktas koregavimas atsižvelgiant į komisinius. Prekiautojas buvo atsakingas už ryšius su klientais, visų pirma už ryšių palaikymą ir užmezgimą su klientais, užsakymų ir sandorių valdymą, transporto, krovinių vežimo, pardavimo draudimo organizavimą. Prekybininkui už šių funkcijų vykdymą buvo atlyginta taikant antkainį. Todėl Komisija nustatė, kad prekybininkas vykdė funkcijas, panašias į komiso pagrindu dirbančio agento funkcijas. Atsižvelgdama į prekiautojo ir gamintojo ryšį, Komisija nustatė komisinių sumą remdamasi faktinėmis susijusio prekiautojo PBA išlaidomis ir 10 % sąlyginiu pelnu. |
|
(214) |
Kalbant apie šį pelną, atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo nė vienas nesusijęs importuotojas. Komisija neturi nesusijusių prekiautojų, prekiaujančių tokiu pačiu ar panašiu produktu kaip tiriamasis produktas, duomenų. Todėl Komisija pasirinko nagrinėjamajam produktui kuo artimesnį produktą, t. y. plokščius šaltai valcuotus nerūdijančiojo plieno produktus, kuriems taip pat būdinga didelė atitinkamų metalo žaliavų dalis. Todėl neseniai atliktame tyrime dėl plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų importo Komisija preliminariai rėmėsi pelnu, kuris buvo laikomas pagrįstu (112). Tame tyrime nesusijusių importuotojų pelnas sudarė 10–13 % ir Komisija nusprendė konservatyviai taikyti apatinę to intervalo ribą. |
3.1.5.2.
|
(215) |
Kitų eksportuojančių gamintojų eksporto kaina buvo nustatyta gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu, kaip paaiškinta 206 konstatuojamojoje dalyje. |
|
(216) |
Remdamasi per tyrimą surinkta informacija, Komisija nustatė, kad visi žinomi Kinijos eksportuojantys gamintojai veikia pagal panašų modelį kaip „Jintian China“ ir parduoda nagrinėjamąjį produktą per susijusius prekiautojus Kinijoje arba trečiosiose šalyse. Todėl Komisija nusprendė tą patį koregavimą, kaip dėl bendrovės „Jintian China“ paaiškinta 213 konstatuojamojoje dalyje, taikyti visoms kitoms bendrovėms. Komisija PBA išlaidų sumą nustatė remdamasi vidutinėmis PBA išlaidomis, apie kurias pranešė visi bendradarbiaujantys susiję eksportuojančių gamintojų prekiautojai visose šalyse, kurioms taikomas šis tyrimas. Sąlyginiam pelnui Komisija taikė 10 % normą, kaip nurodyta 214 konstatuojamojoje dalyje. |
3.1.6. Dempingo skirtumai
|
(217) |
Kaip paaiškinta 18 konstatuojamojoje dalyje, nustatydama dempingą Komisija nusprendė taikyti 18 straipsnį, išskyrus eksportuojantį gamintoją „Jintian China“, kuriam buvo apskaičiuotas individualus skirtumas. |
3.1.6.1.
|
(218) |
Vertindama bendrovę „Jintian China“, Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse. |
3.1.6.2.
|
(219) |
Visoms kitoms bendrovėms Komisija dempingo skirtumą nustatė remdamasi turimais faktais ir koreguodama rėmėsi skundo pateikėjo ir bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis, kaip paaiškinta 216 konstatuojamojoje dalyje. Tada Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse. |
|
(220) |
Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:
|
3.2. Meksika
3.2.1. Normalioji vertė
|
(221) |
Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa Meksikos bendradarbiaujančio gamintojo GDA pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per TL apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad atrinkto eksportuojančio gamintojo visas panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. |
|
(222) |
Po to Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į atrinktiems bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis. |
|
(223) |
Tada Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo GDA vidaus rinkoje parduotas kiekvienos rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad visų rūšių produktų, kurie buvo tokie patys ar panašūs į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, bendra pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis tiriamuoju laikotarpiu sudarė ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties, todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį buvo tipiška. |
|
(224) |
Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. |
|
(225) |
Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:
|
|
(226) |
Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina. |
|
(227) |
Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje per TL, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:
|
|
(228) |
„GD Group“ veiklos struktūra yra tokia: GDA yra nagrinėjamojo produkto gamintoja Meksikoje, ji perdirba HKGD tiekiamas ir jai priklausančias žaliavas, kurios išlaiko galutinio produkto nuosavybę ir moka GDA perdirbimo mokestį („maquila“) už vario vamzdžių gamybą. HKGD nei parduoda nagrinėjamąjį produktą GDC pardavimui vidaus rinkoje arba GDUS pardavimui vidaus rinkoje ir eksportui į Sąjungą. |
|
(229) |
Komisijos tyrime nustatyta, kad „GD Group“ pateikta informacija, skirta atitinkamų bendrovių gamybos sąnaudoms ir PBA išlaidoms nustatyti, buvo neišsami, netiksli ir jos nebuvo galima patikrinti, be to, ji buvo pateikta iš dalies nesilaikant sutartų terminų. Visų pirma „GD Group“ pateikė neišsamią, netikslią ir klaidinančią informaciją, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, susijusią su bendrų gamybos sąnaudų nustatymu ir HKGD, GDUS ir GDA PBA sąnaudų paskirstymu. Komisijos tyrime nustatyta, kad į bendrovės pateiktą galutinę gamybos sąnaudų ir PBA išlaidų versiją nebuvo įtrauktos tikrinamojo vizito išvados. Tai turėjo reikšmingą poveikį gamybos sąnaudoms ir PBA išlaidoms. Todėl 2026 m. rugsėjo 7 d. Komisija paskelbė raštą pagal 18 straipsnį dėl nebendradarbiavimo šiais klausimais (toliau – raštas pagal 18 straipsnį). Gavusi 2026 m. rugsėjo 15 d. atsakymą, Komisija nustatė išlaidas, į kurias įtrauktos tikrinimo išvados, ir atitinkamai peržiūrėjo gamybos sąnaudas ir PBA išlaidas. |
|
(230) |
2026 m. rugsėjo 15 d. „GD Group“ pateikė pastabų dėl 18 straipsnio rašto ir sutiko, kad ne kiekviena darbo byla, kurią „GD Group“ parengė atlikdama tyrimą, buvo tiksli, nes atliekant tikrinimą buvo atliktos pataisos, kilo nesutarimų dėl paskirstymo metodikos, o gamybos sąnaudų bylos buvo pateiktos po datos, nustatytos užbaigus tikrinamąjį vizitą Meksikoje. Tačiau „GD Group“ nesutinka, kad 18 straipsnis yra pagrįstas, nes ji suteikė Komisijai visą būtiną informaciją, nepateikė klaidingos informacijos arba labai neapsunkino tyrimo. „GD Group“ teigė, kad ji bendradarbiavo per visus tikrinamuosius vizitus, net jei jie buvo „neįprastai sudėtingi“, ir laikosi nuomonės, kad „GD Group“ visapusiškai bendradarbiavo. Bendrovė teigė, kad skirtumai atsirado dėl formulių, klasifikatorių, skirtingų versijų arba valiutos keitimo kursų perskaičiavimo, o vieninteliai neišspręsti klausimai buvo „konkretūs klausimai dėl apskaitos klasifikavimo, paskirstymo metodikos, versijų kontrolės ir konkrečių sandorių paaiškinimo“. |
|
(231) |
Be to, „GD Group“ pateikė pastabą, kad numatomas 18 straipsnio taikymas nėra pagrįstas, nes pagal 18 straipsnio 1 dalį leidžiama remtis turimais faktais, tačiau tai nėra taisyklė, pagal kurią reikalaujama, kad kiekvienoje darbo byloje nebūtų klaidų arba kad kiekvienas paskirstymo pasirinkimas sutaptų su Komisijos pageidaujama metodika. |
|
(232) |
Be to, tame pačiame pirmiau nurodytame rašte „GD Group“ pateikė pastabą, kad 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog į informaciją, kuri nėra ideali, vis dėlto negalima neatsižvelgti ir kad pagal 18 straipsnio 4 dalį yra svarbi procedūrinė garantija, t. y. šalis turi būti informuota apie informacijos atmetimo priežastis ir jai turi būti suteikta galimybė per nustatytą terminą pateikti papildomų paaiškinimų. „GD Group“ taip pat pateikė pastabą, kad PPO kolegijos ir PPO taisyklės nurodo, jog turimi faktai yra priemonė tikrosioms informacijos spragoms užpildyti, o ne bausmė, ir apibūdina bendradarbiavimą kaip abipusį procesą, kuriame atsižvelgiama į praktinius sunkumus. „GD Group“ laikėsi nuomonės, kad taisomieji ir metodiniai nesutarimai dėl informacijos apie gamybos sąnaudas ir G lentelės (klausimyno atsakymo) paskirstymo nėra pateisinama priežastis atmesti visą patikrintą informaciją. Pasak „GD Group“, vietoj to Komisija privalo nurodyti konkrečią informaciją, kurios tariamai trūksta arba kuri yra netinkama naudoti, ir paklausti, ar tai yra pakankamai tiksli išvada, kurią vis dar galima padaryti remiantis pateikta informacija. |
|
(233) |
Galiausiai „GD Group“ paminėjo, kad akivaizdaus bendradarbiavimo trūkumo nėra, nes ji atsakė į raštus dėl informacijos neišsamumo, klausimynus, surengė tris tikrinamuosius vizitus trijuose žemynuose ir juose dalyvavo, suteikė už bylą atsakingai grupei prieigą prie apskaitos sistemų ir dokumentų, peržiūrėjo darbo bylas, užtikrino, kad viso GDUS patikrinimo metu nuotoliniu būdu būtų pasiekiami žinių turintys Meksikos darbuotojai, kurių, „GD Group“ teigimu, fizinio dalyvavimo buvo paprašyta tik prieš pat vizitą, ir kad iš Komisijos įrašų matyti, jog visi GDUS skyriai buvo patikrinti ir patikrinimas užbaigtas laiku. Todėl „GD Group“ paprašė Komisijos netaikyti 18 straipsnio gamybos sąnaudoms arba G lentelei. Vietoj to, „GD Group“ prašo, kad bet koks koregavimas būtų atliekamas tik dėl konkrečių elementų ir, kai įmanoma, remiantis patikrinta informacija, kuri jau turima pagal 18 straipsnio 3 dalį. |
|
(234) |
Komisija pažymėjo, kad „GD Group“ pateiktoje medžiagoje patvirtinti netikslumai, trūkstama informacija, taip pat joje nepateikta naujų esminių, patikrinamų faktų ar naujų argumentų. Be to, Komisija pažymėjo, kad 2026 m. birželio 8 d. „GD Group“ išsiųstuose raštuose prieš tikrinamąjį vizitą buvo prašoma, kad pagrindiniai darbuotojai būtų pasirengę bet kuriuo metu bendradarbiauti, ir kad Komisija buvo informuota tik apie tai, kad GDUS tikrinamojo vizito pradžioje patalpose nebus darbuotojų, turinčių žinių apie GDUS atsakymus ir informaciją apie pardavimą ES. Iš tiesų „GD Group“ teigė, kad jos pagrindiniai darbuotojai vyks į GDUS tikrinamiesiems vizitams. |
|
(235) |
Be to, Komisija pažymėjo, kad atsakymuose į klausimynus ir raštus dėl informacijos neišsamumo buvo keletas nustatytų trūkumų, kuriuos prašyta ištaisyti arba papildyti prieš tikrinamuosius vizitus, tačiau, nepaisant pakartotinių Komisijos prašymų, per tikrinamuosius vizitus jie buvo ištaisyti arba papildyti tik iš dalies. |
|
(236) |
Komisija taip pat susipažino su papildoma informacija ir paaiškinimais, kuriuos „GD Group“ pateikė savo 2026 m. rugsėjo 15 d. rašte. Tačiau pasibaigus tikrinamiesiems vizitams dėl GDA, GDC, GDUS ir HKGD ji negalėjo patikrinti tokios informacijos. Be to, Komisija pažymėjo, kad bet kuriuo atveju „GD Group“ pateikta papildoma informacija ir pateikti argumentai neturėtų įtakos 229 konstatuojamojoje dalyje Komisijos padarytoms išvadoms dėl neišsamios, netikslios ir klaidinančios informacijos, reikalingos bendroms gamybos sąnaudoms nustatyti ir PBA išlaidoms paskirstyti. |
|
(237) |
Todėl Komisija mano, kad yra pakankamai pagrindo taikyti 18 straipsnio 1 dalyje pateiktus faktus, kaip paaiškinta rašte dėl 18 straipsnio ir apibendrinta 229 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija pakoregavo ir papildė gamybos sąnaudas ir pardavimo vidaus rinkoje pirmam nepriklausomam pirkėjui PBA išlaidas, remdamasi „GD Group“ bylose turimais faktais ir per tikrinamuosius vizitus surinkta informacija. Kaip turimi faktai nebuvo naudojami jokie išorės duomenys. Atlikdama pardavimo vidaus rinkoje pelningumo tyrimą Komisija naudojo pataisytas ir išsamias bylas. |
|
(238) |
Atlikus visus būtinus pataisymus, kaip paaiškinta pirmiau, pardavimo vidaus rinkoje analizė parodė, kad pelningo pardavimo dalis sudarė mažiau nei 80 % viso pardavimo vidaus rinkoje ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota tik kaip pelningo pardavimo svertinis vidurkis, išskyrus vienos rūšies produktą, kurio daugiau nei 80 % viso pardavimo vidaus rinkoje buvo pelninga, o normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kainų svertinis vidurkis. |
3.2.2. Eksporto kaina
|
(239) |
Kaip paaiškinta konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiaujantis gamintojas GDA eksportavo į Sąjungą per susijusias bendroves HKGD ir GDUS, įsikūrusias už Sąjungos ribų. |
|
(240) |
Dėl HKGD pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo atliktas koregavimas atsižvelgiant į komisinius produkto savininkui ir pirmajam pardavėjui. HKGD nagrinėjamąjį produktą pardavinėjo GDUS su antkainiu eksportui į Sąjungą. Todėl Komisija nustatė, kad prekiautojas veikė kaip tarpininkas, už savo darbą gaunantis komisinius. Atsižvelgdama į prekiautojo ir gamintojo ryšį, Komisija nustatė komisinių sumą remdamasi faktinėmis susijusio prekiautojo PBA išlaidomis ir 10 % sąlyginiu pelnu. |
|
(241) |
Kalbant apie šį pelną, atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo nė vienas nesusijęs importuotojas. Komisija neturi nesusijusių prekiautojų, prekiaujančių tokiu pačiu ar panašiu produktu kaip tiriamasis produktas, duomenų. Todėl Komisija pasirinko nagrinėjamajam produktui kuo artimesnį produktą, t. y. plokščius šaltai valcuotus nerūdijančiojo plieno produktus, kuriems taip pat būdinga didelė atitinkamų metalo žaliavų dalis. Todėl neseniai atliktame tyrime dėl plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų importo Komisija preliminariai rėmėsi pelnu, kuris buvo laikomas pagrįstu (113). Tame tyrime nesusijusių importuotojų pelnas sudarė 10–13 % ir Komisija nusprendė konservatyviai taikyti apatinę to intervalo ribą. |
|
(242) |
Kalbant apie GDUS, kadangi GDUS funkcija visų pirma buvo sąskaitų faktūrų išrašymas ir pajamų surinkimas negaunant komisinių už perpardavimą, buvo laikoma, kad GDUS nevykdė funkcijų, panašių į tarpininko funkcijas, kaip apibrėžta 2 straipsnio 10 dalies i punkte. |
|
(243) |
Todėl, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina. |
3.2.3. Palyginimas
|
(244) |
Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. |
3.2.3.1.
|
(245) |
Siekiant, kad normalioji vertė kuo labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, ji koreguota atsižvelgiant į frachto ir draudimo išlaidas. Buvo koreguojama atsižvelgiant į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui – kredito išlaidas ir pakavimo sąnaudas. |
3.2.4. Eksporto kainos koregavimas
|
(246) |
Siekiant, kad eksporto kaina labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į muitus, kitus importo mokesčius, frachtą, draudimą, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, įskaitant pakavimo ir sandėliavimo nuomą. |
|
(247) |
Buvo koreguojama atsižvelgiant į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui – kredito išlaidas ir pakavimo sąnaudas. |
3.2.5. Dempingo skirtumai
|
(248) |
Vertindama bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse; |
|
(249) |
Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes iš tiesų bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportas sudarė maždaug 100 % viso importo į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti dempingo skirtumą, lygų vienintelės bendradarbiaujančios bendrovės dempingo skirtumui. |
|
(250) |
Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:
|
3.3. Uzbekistanas
3.3.1. Normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį procedūra
|
(251) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, kadangi Baltarusija nėra PPO narė ir yra įtraukta į Reglamento (ES) 2015/755 I priedą, normalioji vertė turi būti nustatoma remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte tinkamoje tipiškoje šalyje. |
|
(252) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, tinkama tipiška šalis pasirenkama taip: a) remiamasi bent vieno tos šalies tiriamojo produkto eksportuotojo ir gamintojo bendradarbiavimu; b) kai tikslinga, pasirenkama atitinkama tipiška valstybė, kuri dalyvauja tame pačiame tyrime; c) jei yra daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė teikiama šalims, kuriose užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis. |
|
(253) |
Todėl Komisija siekė nustatyti visas šalis, kuriose bent vienas tiriamojo produkto eksportuotojas ir gamintojas buvo pasirengęs bendradarbiauti su tyrumo vykdytojais, kad vėliau būtų galima atlikti jų vertinimą. |
Tipiškos šalies pasirinkimas
|
(254) |
Pranešimo apie inicijavimą 5.3.3 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis pasiūlyti tinkamą (-as) tipišką (-as) šalį (-is), kad būtų galima taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, ir nurodyti tų šalių tiriamojo produkto gamintojus. Komisija taip pat paragino visus Vietnamo ir Meksikos eksportuojančius gamintojus, dėl kurių atliekamas tyrimas, pareikšti norą bendradarbiauti apskaičiuojant Uzbekistano normaliąją vertę. Dvi bendrovės – „Jintian“ Vietname ir GDA Meksikoje – atsakė teigiamai. |
|
(255) |
2026 m. balandžio 27 d. Komisija susisiekė su visais kitais žinomais gamintojais bet kurioje galimoje tipiškoje šalyje, išskyrus Kiniją (114). Atsižvelgiant į skunde pateiktus įrodymus, kad Kinijos varinių vamzdžių gamintojai gali būti susiję su dideliais iškraipymais, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, su KLR gamintojais iš pradžių nebuvo susisiekta, todėl Komisija atidėjo savo vertinimą, kol bus gauti tyrimo dėl tokių iškraipymų buvimo rezultatai. |
|
(256) |
Vienas Turkijoje įsikūręs gamintojas „Ulusoy Bakır ve Metal A.S“ atsakė teigiamai ir prisijungė prie dviejų Vietnamo ir Meksikos gamintojų, kurie jau išreiškė norą bendradarbiauti apskaičiuojant normaliąją vertę Uzbekistane. Vėliau prisistatė ir pasiūlė bendradarbiauti Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūręs gamintojas „Wieland Copper Products LLC“ (toliau – „Wieland US“). |
|
(257) |
Iš pradžių Komisija 2026 m. gegužės 20 d. pranešimu byloje informavo suinteresuotąsias šalis, kad kaip informacijos šaltinį normaliajai vertei nustatyti ketina naudoti Turkijoje esantį gamintoją, ir paragino šalis teikti pastabas. |
|
(258) |
Be to, Komisija pažymėjo, kad tiek „Jintian Vietnam“, tiek GDA yra susiję su Kinijos eksportuojančiais gamintojais, dėl kurių atliekamas šis tyrimas, ir kad buvo tam tikrų aplinkybių, susijusių su „Jintian Vietnam“ ir GDA organizacine struktūra, pardavimo ir viešųjų pirkimų srautais, kurios galėtų turėti įtakos tiriamojo produkto normaliajai vertei, nustatytai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį. |
|
(259) |
Tačiau nors Turkijos gamintojas iš pradžių pateikė antidempingo klausimyno atsakymus, nustatyta, kad pateikta informacija buvo nepakankama ir joje nebuvo būtinų duomenų normaliajai vertei apskaičiuoti. Paskui Komisija Turkijos bendrovei išsiuntė raštą dėl informacijos neišsamumo ir paprašė pateikti trūkstamą informaciją. Kadangi bendrovė per nustatytą terminą nepateikė atsakymo ir nustojo bendradarbiauti, Komisija turėjo išbraukti šį gamintoją iš galimų tipiškų gamintojų sąrašo. |
|
(260) |
O štai „Wieland US“ pateikė klausimyno atsakymus su būtinais duomenimis normaliajai vertei apskaičiuoti. „Wieland US“ yra varinių vamzdžių gamintoja, daugiausia dėmesio skirianti savo vidaus rinkai, jos gamybos pajėgumai yra tokie patys kaip Uzbekistano gamintojų, o jos struktūra ir gamybos procesas yra panašūs į Uzbekistano gamintojų. Todėl 2026 m. rugsėjo 8 d. Komisija pateikė prie bylos pridėtą pranešimą ir informavo suinteresuotąsias šalis, kad, išbraukus Turkijos bendrovę, JAV įsikūręs gamintojas buvo numatytas kaip tipiškas gamintojas, ir paragino šalis teikti pastabas (115). |
|
(261) |
Tyrimo metu Komisija patvirtino, kad Vietname vario medžiagoms taikomi 10–22 % eksporto muitai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad „Jintian Vietnam“ įsikūrusi laisvojoje ekonominėje zonoje, kuri iš esmės yra bemuitė zona, bendrovei šie mokesčiai netaikomi ir ji tuo atžvilgiu nebuvo atmesta kaip tipiškas informacijos šaltinis. Tačiau bendrovės įsisteigimas ir veikla šioje specialiojoje ekonominėje zonoje, skirtoje eksporto perdirbimo įmonėms, aiškiai parodė, kad bendrovė daugiausia buvo orientuota į eksportą, o tai atitiko labai ribotą pardavimą vidaus rinkoje. Be to, ji vykdė sudėtingus pirkimus ir perpardavimus grupės viduje, kurie labai skyrėsi nuo Uzbekistano gamintojų ir „Wieland US“ vykdomų tiesioginių pirkimo ir pardavimo operacijų. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad „Jintian Vietnam“ nebuvo tinkamas informacijos šaltinis normaliajai vertei nustatyti. |
|
(262) |
Galiausiai, atsižvelgiant į turimus faktus Meksikos eksportuojančio gamintojo GDA normaliajai vertei nustatyti, kaip pabrėžta 228–237 konstatuojamosiose dalyse, GDA taip pat negalėjo būti naudojama kaip tinkamas pasirinkimas normaliajai vertei nustatyti. |
|
(263) |
Todėl pirminiame etape Komisija patvirtino, kad „Wieland US“ buvo tinkamiausias tipiškas gamintojas. |
Pastabos dėl tipiško gamintojo pasirinkimo
|
(264) |
Inicijavus tyrimą „ICG Infinity Copper Group LLC“, „Angren Pipe Plant LLC“ ir „JV Sharq Tubes LLC“ (toliau – Uzbekistano gamintojai) teigė, kad, jų manymu, Komisija tipiška šalimi turėtų pasirinkti Indiją arba Vietnamą, atsižvelgiant į jų varinių vamzdžių pramonės šakų panašumą į Uzbekistano pramonės šakas ir panašią jų ekonominės plėtros klasifikaciją (116) , (117). Šiuo tikslu Uzbekistano gamintojai teigė, kad pasirenkant tipišką šalį reikėtų atsižvelgti į ekonominį palyginamumą, atsižvelgiant į jo poveikį gamybos sąnaudoms ir struktūrai, taip pat į jo svarbą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kuriuo siekiama to paties tikslo kaip ir 2 straipsnio 7 dalimi; t. y. apskaičiuoti normaliąją vertę remiantis tipinėmis trečiosios šalies kainomis. Be to, Uzbekistano gamintojai pateikė šias pastabas:
|
|
(265) |
Preliminariai pasirinkus Turkiją tipiška šalimi (119) ir „Wieland US“ paskelbus, kad ji nori bendradarbiauti atliekant tyrimą, skundo pateikėjas pateikė pastabų ir teigė, kad tinkama tipiška šalimi turėtų būti pasirinkta ne Turkija, o JAV:
|
|
(266) |
Uzbekistano gamintojai nesutiko su skundo pateikėjų argumentais (120), kad JAV užtikrinamas aukštesnis socialinės ir aplinkos apsaugos lygis dėl to, kad ji dalyvauja įgyvendinant TDO konvencijas ir pagrindinius aplinkos apsaugos susitarimus ir juos ratifikuoja, pažymėjo, kad pirmenybė turėtų būti teikiama šalių, dėl kurių atliekamas tyrimas, eksportuojantiems gamintojams, o taip pat teigė, kad neseniai nagrinėtose bylose Komisija atmetė su infliacija susijusius prieštaravimus dėl Turkijos pasirinkimo tipiška šalimi. Be to, Uzbekistano gamintojai teigė, kad anksčiau (121) ES teismai yra nusprendę, kad institucijos privalo ieškoti trečiosios šalies, kurioje panašaus produkto kainos formuojamos kuo panašesnėmis aplinkybėmis į eksportuojančios šalies kainas, ir nustatyti paralelę tarp Komisijos atlikto GDA ir „Wieland US“ gamybos struktūros vertinimo. Uzbekistano gamintojų teigimu, „Wieland“ neturėtų būti laikoma tipišku informacijos šaltiniu, nes jos gamybos struktūra (daugiavietė vertikaliai integruota tarptautinė grupė, atliekanti pirkimus grupės viduje) ir sąnaudų struktūra (priklausomai nuo perdirbto vario ir vario laužo) iš esmės skiriasi nuo Uzbekistano gamintojų struktūros. |
|
(267) |
Be to, Uzbekistano gamintojai teigė, kad „Wieland US“ galėtų gauti didelę viešąją paramą, ir išvardijo kelias įmonių grupės operacijas, kurios buvo atrinktos federalinei paramai arba paskatų paketams gauti. Be to, Uzbekistano gamintojai teigė, kad 2025 m. rugpjūčio mėn. nustatytas 50 % tarifas importuojamiems vario pusgaminiams (122) , (123) gali turėti įtakos tiek sąnaudoms, tiek pelnui, o tai iš esmės iškraipo normaliąją vertę, apskaičiuotą remiantis „Wieland“ duomenimis, nepaisant skundo pateikėjo teiginių, kad JAV gamintojai veikia konkurencingoje vidaus rinkoje. Galiausiai Uzbekistano gamintojai pateikė pastabų dėl „Wieland US“ pasirinkimo informacijos šaltiniu normaliajai vertei nustatyti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šios pastabos buvo pateiktos likus tik trims savaitėms iki teisės aktuose nustatyto išankstinio informacijos atskleidimo termino ir pasibaigus antrajame pranešime dėl normaliosios vertės šaltinių Uzbekistane nustatytam pastabų pateikimo terminui (124), Komisija šiuo tyrimo etapu negalėjo į jas atsižvelgti. |
|
(268) |
Komisija atmetė visus teiginius dėl Turkijos pasirinkimo tinkama tipiška šalimi, nes, kaip paaiškinta 261 konstatuojamojoje dalyje, vienintelė bendradarbiaujanti šalies bendrovė nepateikė normaliajai vertei apskaičiuoti būtinos informacijos. |
|
(269) |
Dėl teiginio, kad „Wieland US“ naudojasi grupės vidaus pirkimo kanalais, Komisija paaiškino, kad iš susijusių tiekėjų buvo perkamas tik nedidelis žaliavų kiekis (mažiau nei 20 %) ir iš esmės nebuvo nustatyta jokio žaliavų, perkamų iš nesusijusių ir susijusių tiekėjų, kainų skirtumo. Palyginimui, „Jintian Vietnam“ 100 % žaliavų pirko per susijusius tiekėjus. Vadinasi, jei Komisija būtų laikiusis pozicijos, kad naudojimosi grupės vidaus pirkimo kanalais pakanka, kad bendrovės pasirinkimas tipišku gamintoju būtų netinkamas, „Jintian Vietnam“ turėtų būti laikoma mažiausiai tipišku variantu. |
|
(270) |
Kaip Komisija pažymėjo antrame prie bylos pridėtame pranešime dėl tipiškos šalies pasirinkimo, „Wieland“ struktūra ir gamybos procesas buvo panašūs į Uzbekistano gamintojų. Kalbant apie gamybos ir pardavimo vidaus rinkoje procesą, „Wieland US“ veikia kaip savarankiška bendrovė savo vidaus rinkoje; didžiąją dalį žaliavų bendrovė perka savarankiškai ir iš nesusijusių tiekėjų, o vidaus rinkoje parduoda tik nesusijusiems pirkėjams. Todėl Komisija pakartojo savo išvadas dėl 267 konstatuojamosios dalies, kad Vietnamo gamintojo, įsikūrusio eksporto perdirbimo zonoje ir kurio veikla nuo įsteigimo orientuota į eksporto rinką, pardavimo ir gamybos struktūra daug mažiau atspindi Uzbekistano gamintojų pardavimo vidaus rinkoje padėtį nei „Wieland US“. Iš tiesų, mažiau nei 3 % „Jintian“ pardavimo tiriamuoju laikotarpiu teko vidaus rinkai – tai rodo, kad šis pardavimas bendrovei buvo antraeilis ir nustatant normaliąją vertę turėjo įtakos reprezentatyvumo vertinimui, o pardavimas vidaus rinkoje sudarė didelę viso Uzbekistano gamintojų pardavimo dalį ir iš viso viršijo 15 %. Šis skirtumas turėjo įtakos pardavimo vidaus rinkoje reprezentatyvumui, kuris buvo naudojamas nustatant normaliąją vertę, nes „Jintian“ vidaus rinkoje nepardavė kelių rūšių produktų, kuriuos eksportavo Uzbekistano gamintojai, o „Wieland US“ – pardavė. |
|
(271) |
Komisija priminė Uzbekistano gamintojams, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje numatytas reikalavimas dėl panašaus tinkamos tipiškos šalies ekonominio išsivystymo lygio neatsispindi 2 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią normalioji vertė nustatoma importui iš šalių, kurios nėra PPO narės. Normaliosios vertės nustatymo nuostatos kyla iš taikytinų teisės aktų, o ne iš jais siekiamų tikslų, todėl šis teiginys yra nepagrįstas. |
|
(272) |
Dėl JAV ir Vietname taikomos politikos Komisija informavo Uzbekistano gamintojus, kad ji išnagrinėjo „Jintian Vietnam“ ir „Wieland US“ gamybos sąnaudas ir pardavimo vidaus rinkoje kainodarą, kad nustatytų galimą iškraipomąjį minėtos politikos poveikį kiekvienoje šalyje, ir nerado įrodymų iš kurių būtų matyti, kad nagrinėjamais atvejais kurios nors iš šių bendrovių sąnaudos ir kainos nebuvo įprastos rinkos veiklos rezultatas. |
|
(273) |
Dėl įsipareigojimo pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kuriai taikomas tas pats tyrimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, Komisija pažymi, kad šis reikalavimas priklauso nuo galimų tinkamų tipiškų šalių tinkamumo. Šiuo atveju, kaip paaiškinta 267 ir 276–278 konstatuojamosiose dalyse, JAV yra tinkamesnė tipiška šalis nei Vietnamas. |
|
(274) |
Todėl Komisija tinkamiausia tipiška šalimi, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, pasirinko JAV. |
3.3.2. Normalioji vertė (tipiška šalis)
|
(275) |
Normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį buvo nustatyta remiantis „Wieland US“ pateiktais klausimyno atsakymais. |
|
(276) |
Pirma, Komisija nagrinėjo, ar pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį panašaus produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams JAV visa apimtis buvo tipiška. Todėl visa pardavimo apimtis buvo palyginta su visa Uzbekistano eksportuojančių gamintojų nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi. Remdamasi tuo Komisija nustatė, kad panašus produktas JAV rinkoje buvo parduodamas tipiškais kiekiais. Antra, Komisija nustatė tipiškos šalies vidaus rinkoje gamintojo parduodamo produkto rūšis, kurios buvo identiškos arba tiesiogiai palyginamos su rūšimis, Uzbekistano eksportuojančių gamintojų parduodamomis eksportui į Sąjungą. Komisija palygino pardavimo apimtį pagal produkto rūšis JAV su Uzbekistano eksportuojančių gamintojų eksportu į Sąjungą. Atlikus palyginimą nustatyta, kad visų rūšių produktai, išskyrus vienos rūšies produktus, JAV buvo parduodami tipiškais kiekiais. |
|
(277) |
Po to Komisija nagrinėjo, ar dėl tipiškos šalies gamintojo galima laikyti, kad kiekvienos rūšies panašus produktas, parduotas vidaus rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis. Tai buvo atlikta nustatant pelningo kiekvienos rūšies produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje dalį per tiriamąjį laikotarpį. Buvo nustatytos JAV gamintojo kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu. Pelningais buvo laikomi pardavimo sandoriai, kai vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. |
|
(278) |
Kai tam tikros rūšies produkto, parduoto už grynąją pardavimo kainą, lygią apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnę, buvo parduota daugiau nei 80 % viso parduoto tos rūšies produkto kiekio ir kai tos rūšies produkto vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo lygi jo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma remiantis faktine vidaus rinkos kaina. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kainų svertinis vidurkis. Tipiškos šalies gamintojo parduodamų visų rūšių produktų pelningo pardavimo apimtis buvo 80 % arba daugiau visos tos rūšies produkto pardavimo apimties. |
|
(279) |
Atsižvelgiant į tai, kad Komisija negalėjo rasti pakankamai išsamių alternatyvių duomenų apie iš Uzbekistano į Sąjungą eksportuojamo tam tikros rūšies produkto, kuris nebuvo parduodamas JAV, kainas JAV vidaus rinkoje, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis panašiausios rūšies produktu, kuris buvo parduodamas JAV. Visų kitų rūšių produktų normalioji vertė buvo pagrįsta faktine bendradarbiaujančio JAV gamintojo vidaus rinkos kaina. |
3.3.3. Eksporto kaina
|
(280) |
Trys bendradarbiaujantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Todėl, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina. |
3.3.4. Palyginimas
|
(281) |
Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinkto eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. |
3.3.4.1.
|
(282) |
Kad normalioji vertė labiau atitiktų gamintojų kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atliktas koregavimas atsižvelgiant į pakavimo išlaidas. |
3.3.5. Eksporto kainos koregavimas
|
(283) |
Kad eksporto kaina labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į frachtą ir kitas eksporto išlaidas, tokias kaip draudimo, kilmės sertifikatų ir eksporto deklaracijų mokesčiai. |
|
(284) |
Atsižvelgta į veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir jų palyginamumui, t. y. į kredito išlaidas ir banko mokesčius. |
3.3.6. Dempingo skirtumai
|
(285) |
Vertindama tris žinomus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse. Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes atliekant tyrimą bendradarbiavo visi žinomi Uzbekistano nagrinėjamojo produkto eksportuotojai. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad dempingo skirtumą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų tikslinga nustatyti pagal bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytą didžiausią dempingo skirtumą. |
|
(286) |
Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:
|
3.4. Vietnamas
3.4.1. Normalioji vertė
|
(287) |
Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno atrinkto bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo visas panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. |
|
(288) |
Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančių gamintojų, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, eksportui į Sąjungą parduotų produktų rūšis. |
|
(289) |
Tada Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduotas kiekvienos rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Komisija nustatė, kad kelių rūšių produktai parduodami kiekiai nebuvo tipiški. |
|
(290) |
Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. |
|
(291) |
Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad daugiau kaip 96 % viso abiejų eksportuojančių gamintojų pardavimo vidaus rinkoje buvo pelningas ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Atitinkamai daugumos sandorių normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kainų svertinis vidurkis, o dalies sandorių – tik kaip pelningo pardavimo svertinis vidurkis. |
|
(292) |
Tų rūšių produktų, kurių pelningo pardavimo nebuvo galima nustatyti, normaliąją vertę apskaičiavo Komisija. Kai kuriais atvejais, kai tam tikrų rūšių panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis parduota nebuvo, Komisija ieškojo kitų šaltinių kainoms įprastomis prekybos sąlygomis gauti. Kadangi kiti atrinkti gamintojai tos rūšies produkto vidaus rinkoje nepardavė arba kitų atrinktų gamintojų tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kainos nebuvo galima reikšmingai atskleisti nepažeidžiant tų gamintojų konfidencialumo, be to, nebuvo kitų šaltinių konkrečių rūšių produktų kainoms gauti, Komisija atitinkamų rūšių produktų normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis. |
|
(293) |
Normalioji vertė apskaičiuota prie atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:
|
|
(294) |
Kai vienos rūšies produktas nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais vidaus rinkoje, buvo pridėtos tų rūšių produktų vidutinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis gautas vidaus rinkos sandorių pelnas. Kai tam tikrų rūšių produktai buvo visiškai neparduodami vidaus rinkoje, buvo pridėtos tų rūšių produktų vidutinės svertinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis gautas vidaus rinkos sandorių pelnas. |
3.4.2. Eksporto kaina
|
(295) |
Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams per susijusius prekiautojus, įsikūrusius ne Sąjungoje, arba per susijusius prekiautojus Sąjungoje, veikiančius kaip importuotojai. |
|
(296) |
Nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje atveju, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina. |
|
(297) |
Nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą per Sąjungoje įsikūrusias susijusias bendroves, kurios veikia kaip importuotojai, kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir buvo pridėtas pagrįstas pelno dydis, nustatytas remiantis neseniai atliktu plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų grąžinimo tyrimu (t. y. 10 %). |
|
(298) |
Vienas susijęs importuotojas Sąjungoje toliau perdirbo tiriamąjį produktą prieš jį parduodamas Sąjungos rinkoje. Kadangi perdirbimo bendrovės parduodamų produktų rūšys nebuvo tos pačios, kurios importuojamos į Sąjungą, ir atsižvelgiant į tai, kaip sudėtinga nustatyti importuojamo produkto eksporto kainą gamintojo kainomis EXW sąlygomis, Komisija laikėsi nuomonės, kad šių sandorių dempingo skirtumui apskaičiuoti reikia papildomos informacijos. Todėl Komisija susisiekė su perdirbimo bendrove ir paprašė pateikti minėtą informaciją. Atsižvelgiant į tyrimo laiką, informacijos nebuvo galima surinkti prieš nustatant laikinąjį žalos skirtumą. Todėl Komisija nusprendė, kad šis pardavimas bus įvertintas vėliau, kai bus gauta visa būtina informacija. |
3.4.3. Palyginimas
|
(299) |
Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. |
|
(300) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo atliktas koregavimas bendrovės „Jintian Vietnam“ ir su ja susijusio prekiautojo Honkonge atžvilgiu. Prekiautojas buvo atsakingas už ryšius su klientais, visų pirma už ryšių palaikymą ir užmezgimą su klientais, užsakymų ir sandorių valdymą, transporto, krovinių vežimo ir pardavimo draudimo organizavimą. Prekybininkui už dalyvavimą buvo atlyginta taikant antkainį. Todėl Komisija nustatė, kad prekybininkas vykdė funkcijas, panašias į komiso pagrindu dirbančio agento funkcijas. . |
|
(301) |
„Hailiaang Vietnam“ atveju tyrimo išvados parodė, kad prekiautojas vykdė rinkodaros ir pardavimo skatinimo kampanijas ir buvo atsakingas už pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainos nustatymą ir kitas pardavimo koordinavimo užduotis. Prekybininkui už dalyvavimą buvo atlyginta taikant antkainį. Iš tiesų klientai užsakymus teiktų tiesiogiai prekiautojui, kuris vėliau pirktų nagrinėjamąjį produktą iš skirtingų grupės bendrovių ir gautų pelno už savo paslaugas. Todėl Komisija nustatė, kad prekybininkas vykdė funkcijas, panašias į dirbančio agento funkcijas. |
|
(302) |
Todėl eksporto kainos buvo pakoreguotos atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto eksportą į Sąjungą per susijusius prekiautojus, įsikūrusius ne Sąjungoje, atėmus kiekvieno susijusio prekiautojo PBA išlaidas ir pagrįstą pelno dydį, nustatytą remiantis neseniai atliktu plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų grąžinimo tyrimu (t. y. 10 %) (125). |
3.4.3.1.
|
(303) |
Kaip paaiškinta 299 konstatuojamojoje dalyje, daugumos tipų produktų atžvilgiu normalioji normalioji vertė buvo nustatyta kaip viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kainų svertinis vidurkis, o dalies sandorių – tik kaip pelningo pardavimo svertinis vidurkis. Vidaus procesas buvo koreguojamas atsižvelgiant į vidaus transportą, kad būtų atsižvelgta į gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį. |
|
(304) |
Tais atvejais, kai pardavimui normalioji vertė buvo nustatyta naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, jos laikytos pagrįstomis tokiam prekybos lygiui. Todėl normaliosios vertės nereikėjo papildomai koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį. |
|
(305) |
Kai pardavimas buvo atliekamas per vidaus prekiautoją, normalioji vertė papildomai pakoreguota, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį. Be to, buvo atsižvelgta į kredito išlaidas, banko mokesčius ir nuolaidas. Komisija neturėjo pagrindo atlikti kitų normaliosios vertės koregavimų. |
3.4.4. Eksporto kainos koregavimas
|
(306) |
Kad eksporto kaina labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į frachto, draudimo, aptarnavimo, krovimo ir papildomas išlaidas ir kitus eksporto mokesčius. |
|
(307) |
Buvo koreguojama atsižvelgiant į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui – kredito išlaidas, banko mokesčius ir komisinius. |
3.4.5. Dempingo skirtumai
|
(308) |
Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse. |
|
(309) |
Tuo remiantis procentais išreikšti atitinkamos CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:
|
|
(310) |
Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Taigi, tas skirtumas buvo nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais, neatsižvelgiant į eksportuojantiems gamintojams, kuriems nustatyti nuliniai arba de minimis dempingo skirtumai, skirtumus ir pagrindinio reglamento 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis nustatytus skirtumus. |
|
(311) |
Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas 18 % laikinasis dempingo skirtumas. |
|
(312) |
Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė maždaug 90 % viso importo per TL. Tuo remdamasi Komisija nusprendė nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti dempingo skirtumą pagal didžiausią individualiai atrinktai bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytą dempingo skirtumą. |
|
(313) |
Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:
|
4. ŽALA
4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba
|
(314) |
Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 11 gamintojų. Jos sudaro Sąjungos pramonę, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį. |
|
(315) |
Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 110 tūkst. tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, įskaitant patikrintus atrinktų Sąjungos gamintojų duomenis, neatrinktų Sąjungos gamintojų pateiktus duomenis ir viešą informaciją. Kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, trys atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 40 % viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto. |
4.2. Atitinkamos Sąjungos rinkos nustatymas
|
(316) |
Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą, o jei taip – kokiu mastu. |
|
(317) |
Komisija nustatė, kad tik dalis (apie 15 %) atrinktų Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui, visų pirma dengtiems arba izoliuotiems variniams vamzdžiams gaminti. Šie galutinės grandies produktai buvo gaminami arba varinius vamzdžius gaminančioje bendrovėje, arba kitoje tos pačios grupės bendrovėje, kuri faktiškai negalėjo laisvai pasirinkti tiekėjo. |
|
(318) |
Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją rinką ir atvirąją rinką yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuojamais. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirti produktai tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu. |
|
(319) |
Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su produktu susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija yra skirta uždarajam naudojimui, ar atvirajai rinkai. |
|
(320) |
Komisija tam tikrus su Sąjungos pramone susijusius ekonominius rodiklius nagrinėjo remdamasi atvirosios rinkos duomenimis. Šie rodikliai: pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje, rinkos dalis, augimas, eksporto apimtis ir kainos, pelningumas ir investicijų grąža. Siekiant susidaryti aiškų Sąjungos pramonės padėties vaizdą, kai buvo įmanoma ir pagrįsta, nagrinėjimo rezultatai buvo palyginti su uždarosios rinkos duomenimis. |
|
(321) |
Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant Sąjungos pramonės uždarąjį naudojimą. Šie rodikliai: gamyba, pajėgumai ir pajėgumų naudojimas, investicijos, atsargos, užimtumas, našumas, darbo užmokestis, pinigų srautas ir pajėgumas padidinti kapitalą. Šie rodikliai priklauso nuo visos veiklos, nepriklausomai nuo to, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar parduodama atvirojoje rinkoje. |
4.3. Sąjungos suvartojimas
|
(322) |
Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė prie Sąjungos pramonės pardavimo pridėjusi visą importą. |
|
(323) |
Sąjungos suvartojimo raida: 2 lentelė Sąjungos suvartojimas (tonomis)
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(324) |
Varinių vamzdžių paklausa yra glaudžiai susijusi su šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, šaldymo ir bendrai su statybos sektoriumi. |
|
(325) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras varinių vamzdžių suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 8 %. 2022 m. jis iš pradžių buvo palyginti didelis, daugiausia dėl stipraus atsigavimo poveikio po COVID-19 nuosmukio, kuris padarė teigiamą poveikį taip pat šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir šaldymo sektoriui, tačiau 2023 m. sumažėjo 7 % ir 2024 ir 2025 m. (tiriamuoju laikotarpiu) iš esmės išliko stabilus. Suvartojimo atvirojoje rinkoje tendencija buvo panaši – per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso sumažėjo 10 %. |
4.4. Importas iš nagrinėjamųjų šalių
4.4.1. Bendras importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikio vertinimas
|
(326) |
Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės produkto importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį. |
|
(327) |
Nustatytas su importu iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies susijusio dempingo skirtumas buvo didesnis už de minimis ribą, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje. Importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies apimtis nebuvo nežymi. |
|
(328) |
Importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių konkurencijos sąlygos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir panašaus Sąjungos produkto konkurencijos sąlygos buvo panašios. Tiksliau importuojami produktai konkuravo tarpusavyje ir su Sąjungoje gaminamais variniais vamzdžiais, nes yra parduodami daugiausia tais pačiais pardavimo kanalais ir panašių kategorijų pirkėjams. |
|
(329) |
Taigi, buvo tenkinami visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai ir siekiant nustatyti žalą importas iš visų nagrinėjamųjų šalių nagrinėtas bendrai. |
4.4.2. Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis ir rinkos dalis
|
(330) |
Atsižvelgdama į tai, kad KN kodas 7411 10 90 apima ne tik tiriamąjį produktą, Komisija importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį nustatė remdamasi toliau nurodytais šaltiniais. Meksikos, Vietnamo ir Uzbekistano, kurių atrinktų eksportuojančių gamintojų eksportas apėmė visą arba beveik visą eksportą į Sąjungą, atveju Komisija naudojo Eurostato duomenis kartu su patikrintais atrinktų eksportuojančių gamintojų duomenimis. Kinijos, kurios bendradarbiavimo lygis buvo žemas, importas buvo apskaičiuotas naudojant Eurostato duomenis kartu su skunde pateiktu įverčiu, kad 53 % importo pagal KN kodą 7411 10 90 yra susiję su tiriamuoju produktu. |
|
(331) |
Importo rinkos dalis buvo nustatyta kaip Sąjungos suvartojimo atvirojoje rinkoje procentinė dalis, kaip nurodyta 4.3 skirsnyje. |
|
(332) |
Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių raida: 3 lentelė Importo kiekis (tonomis) ir rinkos dalis
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(333) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių absoliuti apimtis padidėjo 32 %. Šiuo atveju pirmavo Vietnamas (65 % padidėjimas) ir Meksika (7 % padidėjimas), ypač 2024–2025 m. (tiriamuoju laikotarpiu), o importas iš Kinijos išliko stabilus. Importas iš Uzbekistano labai padidėjo, tačiau absoliučiaisiais skaičiais išliko nedidelis ir tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo. |
|
(334) |
Dėl šio importo apimties padidėjimo nagrinėjamųjų šalių atvirosios rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo apie 8 procentiniais punktais. |
4.5. Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos. Priverstinis kainų mažinimas ir kainų smukdymas
|
(335) |
Komisija importo kainas nustatė naudodama Eurostato duomenis. Komisija atsižvelgė į skunde pateiktą įvertį, kad kitų nei tiriamasis produktas produktų kainos yra 25 % didesnės. |
|
(336) |
Priverstinis kainų mažinimas dėl importo nustatytas remiantis Sąjungos bendradarbiaujančių gamintojų ir bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis. |
|
(337) |
Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida: 4 lentelė Importo kainos (EUR už toną) ir LME kainos
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(338) |
Importo kainų raidą reikia vertinti atsižvelgiant į pasaulinių vario kainų raidą, kurios nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo (5 %) (žr. lentelės pirmą eilutę). |
|
(339) |
Varinių vamzdžių importo iš Kinijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabilios. Importo iš Uzbekistano kainos padidėjo kartu su vidutinėmis pasaulinėmis vario kainomis, o importo iš Vietnamo ir Meksikos kainos sumažėjo 7 %. Todėl santykiniais dydžiais (atsižvelgiant į vidutines pasaulines vario kainas) tiriamojo produkto importo iš Vietnamo ir Meksikos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu faktiškai sumažėjo maždaug 12 %. Apskritai visoms atitinkamoms šalims importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 % (ir santykinai apie 11 %, t. y. atsižvelgiant į vario kainos raidą). |
|
(340) |
Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:
|
|
(341) |
Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš Uzbekistano priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 8,51 %, importo iš Vietnamo – 8,22 %, importo iš Meksikos – 9,45 %, importo iš Kinijos – 16,36 % Sąjungos rinkoje ir apskritai importo iš visų nagrinėjamųjų šalių – 9,93 %. Nustatyta, kad dėl beveik visos importo apimties buvo priverstinai mažinamos kainos. |
|
(342) |
Be to, nuo 2023 m. iki TL pabaigos importo iš keturių nagrinėjamųjų šalių kainos buvo mažesnės už Sąjungos gamybos sąnaudas (žr. toliau). Dėl mažų importo kainų Sąjungos rinkoje buvo daromas didelis kainų smukdymo poveikis, dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo pritaikyti savo kainų prie gamybos sąnaudų pokyčių. |
4.6. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis
4.6.1. Bendrosios pastabos
|
(343) |
Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei. |
|
(344) |
Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka. |
|
(345) |
Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. |
|
(346) |
Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skundo pateikėjų makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, kurie buvo peržiūrėti, suderinti ir papildyti remiantis:
|
|
(347) |
Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį. |
|
(348) |
Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo. |
|
(349) |
Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą. |
4.6.2. Makroekonominiai rodikliai
4.6.2.1.
|
(350) |
Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 5 lentelė Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(351) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumai iš esmės nesikeitė. Pastebėti nedideli pokyčiai yra susiję su suplanuotomis arba neplanuotomis techninės priežiūros pertraukomis, nes Sąjungos gamintojai neįgyvendino jokių didelių pajėgumų keitimo investicijų ar pardavimo. |
|
(352) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba Sąjungoje sumažėjo 17 % – nuo [118 100 – 137 900] tonų 2022 m. iki [98 300 – 114 800] tonų tiriamuoju laikotarpiu. Nors, kaip paaiškinta 4.3 skirsnyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas sumažėjo, gamybos sumažėjimas yra gerokai didesnis. Taip yra todėl, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių smarkiai padidėjo tiek santykine, tiek absoliučiąja verte, o tai prisidėjo prie Sąjungos pramonės gamybos išstūmimo. |
|
(353) |
Dėl sumažėjusios gamybos pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 procentinių punktų – nuo 68 % iki 57 %. |
4.6.2.2.
|
(354) |
Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 6 lentelė Parduotas kiekis ir rinkos dalis
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(355) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimas atvirojoje rinkoje sumažėjo 19 % – nuo maždaug [86 000–100 000] tonų 2022 m. iki maždaug [70 000–81 000] tonų tiriamuoju laikotarpiu. Atitinkama Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais, o tai rodo, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių, kuris per tą patį laikotarpį padidėjo 8 procentiniais punktais, buvo vienas pagrindinių Sąjungos pramonės pardavimo sumažėjimo veiksnių. |
|
(356) |
Sąjungos pramonė kompensavo prarastą pardavimą atvirojoje rinkoje, nagrinėjamuoju laikotarpiu maždaug 1 000 tonų padidindama uždarąjį pardavimą ir uždarąjį naudojimą, tačiau tik iš dalies. |
4.6.2.3.
|
(357) |
Atsižvelgiant į sumažėjusią gamybos apimtį, pardavimo apimtį ir rinkos dalį, akivaizdu, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės augimas buvo neigiamas tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek palyginti su bendru rinkos augimu. |
4.6.2.4.
|
(358) |
Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 7 lentelė Užimtumas ir našumas
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(359) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį darbuotojų skaičius sumažėjo maždaug 140 darbuotojų, t. y. 12 % darbo jėgos. Sąjungos pramonė iš esmės sugebėjo išvengti didelio darbuotojų atleidimo ir sumažino savo varinių vamzdžių sektoriaus darbuotojų skaičių, perkeldama darbuotojus vykdyti kitą veiklą ir nepakeisdama iš bendrovės išeinančių darbuotojų. Sumažėjimas nevisiškai atspindėjo gamybos sumažėjimą, todėl našumas šiek tiek sumažėjo (apie 6 %). |
4.6.2.5.
|
(360) |
Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas. |
|
(361) |
Tai pirmas antidempingo tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. Taigi nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį. |
4.6.3. Mikroekonominiai rodikliai
4.6.3.1.
|
(362) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 8 lentelė Pardavimo kainos Sąjungoje
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(363) |
Sąjungos pramonės kainos nagrinėjamo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje išliko stabilios: 2022–2023 m. šiek tiek sumažėjo, o 2024–2025 m. atitinkamai šiek tiek padidėjo. Šį kainų stabilumą reikia vertinti atsižvelgiant į didėjančias gamybos sąnaudas. |
|
(364) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos sąnaudos iš viso padidėjo 3 %. Gamybos sąnaudų svyravimai tuo laikotarpiu daugiausia atspindi atitinkamus pasaulinės vario kainos, kuri sudaro iki 90 % galutinio produkto sąnaudų, pokyčius. Jie taip pat atspindi Sąjungos gamintojų veiklos sąnaudų pokyčius, įskaitant darbo ir energijos sąnaudų padidėjimą, ir sumažėjimą, kurį lėmė didesnis efektyvumas. |
|
(365) |
Apskritai Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų, kad atitiktų padidėjusias sąnaudas ir išlaikytų teigiamą pelno dydį. Iš tiesų nuo 2024 m. ir vėliau pardavimo kainos buvo mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas. |
|
(366) |
Kaip pažymėta 4.5 skirsnyje, padaryta išvada, kad pardavimo kainoms Sąjungoje poveikį darė didelis kainų smukdymas, visų pirma didėjantis importas dempingo kaina. |
|
(367) |
Kitų svarbių veiksnių, darančių poveikį kainoms, nenustatyta. |
4.6.3.2.
|
(368) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 9 lentelė Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos
|
||||||||||||||||||||||
|
(369) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbo sąnaudos Sąjungoje labai padidėjo – nuo 56 746 EUR darbuotojui 2022 m. iki 66 136 EUR darbuotojui tiriamuoju laikotarpiu. Šį 17 % padidėjimą iš esmės galima paaiškinti tuo, kad per tą patį laikotarpį Sąjungoje buvo daromas bendras infliacinis spaudimas, susijęs su pakilusiomis energijos kainomis. |
4.6.3.3.
|
(370) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 10 lentelė Atsargos
|
|||||||||||||||||||||||||||
|
(371) |
Atsargų lygis padidėjo nuo 3 475 tonų 2022 m. pabaigoje, t. y. [4–7 %] gamybos tais metais, iki 4 591 tonų 2025 m. pabaigoje, t. y. [7–10 %] gamybos tais metais. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonė paprastai gamina pagal užsakymą, o ne kaupia atsargas, padidėjimą galima laikyti nežymiu. |
4.6.3.4.
|
(372) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 11 lentelė Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(373) |
Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. |
|
(374) |
Kaip paaiškinta 363–365 konstatuojamosiose dalyse, nuo 2024 m. ir vėliau Sąjungoje pardavimo kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas. Šį pardavimo ir sąnaudų santykį visiškai atspindėjo Sąjungos pramonės pelningumas, kuris 2022 m. tapo teigiamas (1 %) ir nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu pasiekė –1,5 %. |
|
(375) |
Grynasis pinigų srautas yra bendrovių pajėgumas pačioms finansuoti savo veiklą. Sąjungos pramonės grynajam pinigų srautui aiškų poveikį padarė mažėjantis pelningumas, kuris 2022 m. buvo 22 mln. EUR, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki vos 140 tūkst. EUR. |
|
(376) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinkti Sąjungos gamintojai sugebėjo išlaikyti tam tikrą investicijų lygį – apie 6–8 mln. EUR per metus. Tačiau šios investicijos buvo susijusios su esamos įrangos pakeitimu arba modernizavimu, o ne su gamybos pajėgumų ar produktų asortimento didinimu. Todėl tai buvo minimalios investicijos, kurių reikia, kad Sąjungos gamintojai išlaikytų savo veiklą ir dalyvavimą rinkoje, bent jau trumpuoju laikotarpiu. |
|
(377) |
Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąža kito panašiai kaip pelningumas – 2022 m. ji pasiekė gerą 18 % lygį, o tiriamuoju laikotarpiu tapo neigiama ir siekė –3 %. |
|
(378) |
Bet kurios bendrovės pajėgumas padidinti kapitalą labai priklauso nuo rinkos lūkesčių, susijusių su jos finansiniais rezultatais. Dėl neigiamo pelningumo, dėl kurio mažėja pinigų srautai, ir grąžos, kuri yra aiškiai mažesnė už kapitalo sąnaudas, bendrovė negalėtų pritraukti naujo kapitalo nei skolindamasi, nei nuosavo kapitalo forma. Vadinasi, nagrinėjamuoju laikotarpiu prastėjantys Sąjungos pramonės finansiniai rezultatai turėjo didelį neigiamą poveikį jos gebėjimui padidinti kapitalą. |
4.7. Suinteresuotųjų šalių pastabos
|
(379) |
Trys atrinkti Uzbekistano eksportuojantys gamintojai, t. y. „Infinity Copper Group“, „Angren Pipes“ ir „Sharq Tubes“ (toliau – Uzbekistano gamintojai), ir Uzbekistano vyriausybė tvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalį tyrimas dėl Uzbekistano turėtų būti nutrauktas, nes importas iš Uzbekistano veikiausiai nesiekia pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje nustatytos 1 % de minimis ribos, todėl turėtų būti laikoma, žala nereikšminga. |
|
(380) |
Siekdami pagrįsti savo teiginį dėl Uzbekistano rinkos dalies, Uzbekistano gamintojai ir Uzbekistano vyriausybė tvirtino, kad skunde pervertinta Uzbekistano nagrinėjamojo produkto importo apimtis ir veikiausiai nepakankamai įvertintas Sąjungos gamintojų pardavimas. Po to, kai buvo pateiktas makroekonominių duomenų klausimynas, jie toliau teigė, kad skundo pateikėjo pateikti duomenys buvo netikslūs, todėl Sąjungos suvartojimas buvo gerokai nepakankamai įvertintas. Įtariami netikslumai daugiausia buvo susiję su Sąjungos gamintojų, įskaitant visų pirma „Serravalle“, „Cuprumfoma“, „HME Germany“ ir „HME Spain“, gamybos, pajėgumų ir pardavimo duomenimis, dėl kurių skundo pateikėjas naudojo savo įverčius, nes neturėjo galimybės susipažinti su pačių bendrovių pateiktais duomenimis. |
|
(381) |
Uzbekistano gamintojai ir Uzbekistano vyriausybė taip pat teigė, kad trijų bendrovių, kurios, atrodo, yra tiriamojo produkto gamintojos Sąjungoje, t. y. „Luvata“, „Barth Metallwerke“ ir „Standard Metall“, makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose nebuvo pateikta jokių duomenų. Šalys nurodė viešą informaciją, pateiktą bendrovių tinklalapiuose, iš kurios matyti, kad jos yra Sąjungos gamintojos. Kalbant konkrečiai apie „Luvata“, jie nurodė iš bendrovės gautą atsakymą elektroniniu paštu, kuriame bendrovė įrašė frazę „gaminame varinius vamzdžius“. |
|
(382) |
Pateikdami papildomą pastabą dėl rinkos dalies, Uzbekistano gamintojai ir Uzbekistano vyriausybė teigė, kad nustatant bendrą Sąjungos suvartojimą, kaip rinkos dalies apskaičiavimo vardiklį, reikėtų atsižvelgti į uždarąjį naudojimą ir uždarąjį pardavimą. Savo teiginiui pagrįsti šalys, be kita ko, nurodė BDO (128) ir MEG (129) tyrimus, kuriuose Komisija tariamai tai darė. |
|
(383) |
Atsižvelgdami į tvirtinimą dėl Uzbekistano tyrimo nutraukimo pagal 9 straipsnio 3 dalį, Uzbekistano gamintojai ir Uzbekistano vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija turėtų atskirti importą iš Uzbekistano nuo importo iš kitų nagrinėjamųjų šalių, nes netenkinamos kumuliacijos sąlygos pagal 3 straipsnio 4 dalį. Šių šalių teigimu, jei rinkos dalis yra šiek tiek didesnė nei 1 %, Komisija turėtų ne automatiškai susumuoti jos importą, o atlikti konkretaus atvejo analizę. Be to, iš Uzbekistano importuojamų produktų ir iš kitų šalių importuojamų produktų, taip pat Sąjungos gamintojų pagamintų produktų konkurencijos sąlygos yra tokios, kad kumuliacija yra netinkama. |
|
(384) |
Siekdami pagrįsti savo teiginį dėl konkurencijos sąlygų, Uzbekistano gamintojai ir Uzbekistano vyriausybė teigė, kad, priešingai, nei nurodyta skunde, Uzbekistano gamintojai nepriklauso Kinijai ir nėra susiję su Kinijos eksportuojančių gamintojų savininkais Kinijoje, Meksikoje ir Vietname. Be to, jie teigė, kad eksportas iš Uzbekistano mažėja ir kad bet kuriuo atveju Uzbekistanui trūksta gebėjimo (dėl vietos ir logistikos apribojimų) ir paskatų (dėl atitinkamų valstybės subsidijų nutraukimo) eksportuoti didelius kiekius į Europos Sąjungą. |
|
(385) |
Skundo pateikėjas pateikė pastabų dėl šių teiginių, kuriomis atmetė Uzbekistano gamintojų ir Uzbekistano vyriausybės teiginius ir laikėsi nuomonės, kad jo makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose pateikti duomenys yra patikimas pagrindas Sąjungos pardavimui, Sąjungos suvartojimui ir rinkos dalims apskaičiuoti. |
|
(386) |
Komisija į šiuos tvirtinimus atsakė remdamasi faktais ir metodika, kuriuos ji naudojo Sąjungos suvartojimui ir rinkos dalims apskaičiuoti. |
|
(387) |
Sąjungos suvartojimas apskaičiuojamas kaip Sąjungos pardavimų ir viso importo suma; kalbant apie importą, duomenys ir taikyta metodika paaiškinti 4.4.2 skirsnyje (importas iš nagrinėjamųjų šalių) ir 5.2.1 skirsnyje (importas iš kitų šalių nei nagrinėjamosios šalys). |
|
(388) |
Kalbant apie pardavimą Sąjungoje, Komisija paaiškino, kad skundo pateikėjo makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose pateikti duomenys buvo peržiūrėti remiantis šiais duomenų šaltiniais:
|
|
(389) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija laikėsi nuomonės, kad, net jei skunde arba makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose buvo tam tikrų netikslumų, apskaičiuodama Sąjungos suvartojimą, taigi ir rinkos dalis, ji naudojo išsamiausią turimą informaciją ir jos skaičiavimai buvo patikimi. |
|
(390) |
Dėl tvirtinimo, kad apskaičiuojant rinkos dalį turėtų būti naudojamas bendras Sąjungos suvartojimas, įskaitant uždarąjį suvartojimą, Komisija pažymėjo, kad tai yra su konkrečiu atveju susijęs vertinimas. Šiuo atveju, kaip paaiškinta 318 konstatuojamojoje dalyje, uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuojamais produktais. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirti produktai tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu. Todėl Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje yra svarbus rodiklis rinkos dalims apskaičiuoti. |
|
(391) |
Dėl kumuliacijos sąlygų pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį Komisija pažymėjo, kad, kaip patvirtino Sąjungos teismai (133), ji turi tam tikrą diskreciją vertinti importo nereikšmingumą. Šiuo konkrečiu atveju, be to, kad Uzbekistanui tenkančios rinkos dalis viršijo 1 %, Komisija taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Uzbekistano apskritai sparčiai augo ir šis augimas vyko bendrai mažėjant Sąjungos rinkai. Be to, šie kiekiai į Sąjungos rinką pateko labai mažomis kainomis, iš tiesų net mažesnėmis nei kitose nagrinėjamosiose šalyse, visų pirma 2023 ir 2024 m., todėl darė didelį spaudimą Sąjungos pramonės kainoms. Atsižvelgdama į tai, šiame etape Komisija laikėsi nuomonės, kad Uzbekistano rinkos dalis nėra nereikšminga. |
|
(392) |
Dėl konkurencijos sąlygų Komisija pažymėjo, kad nepriklausomai nuo nuosavybės ar bet kokių veiksnių, kurie tariamai daro poveikį Uzbekistano gamintojų gebėjimui ir paskatoms eksportuoti į Sąjungą, atlikus tyrimą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu iš Uzbekistano importuoti produktai yra labai panašūs į iš kitų nagrinėjamųjų šalių importuotus produktus ir Sąjungos pramonės pagamintus produktus. Tai akivaizdu atsižvelgiant į tą faktą, kad visi tiriamuoju laikotarpiu iš Uzbekistano importuoti produktai pagal produktų kontrolės numerius (toliau – PKN) taip pat atitiko iš kitų nagrinėjamųjų šalių importuotus produktus ir Sąjungos pramonės pagamintus produktus. Be to, iš Uzbekistano importuoti produktai į Sąjungą pateko kainomis, kurios iš esmės buvo panašios į kitų nagrinėjamųjų šalių importuotų produktų kainas, todėl Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 4,16 proc. Galiausiai, kaip pažymėta 328 konstatuojamojoje dalyje, produktai daugiausia buvo parduodami tais pačiais pardavimo kanalais ir panašių kategorijų pirkėjams. |
|
(393) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija toliau laikėsi pozicijos, kad žalos, įskaitant importą iš Uzbekistano, bendro vertinimo sąlygos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį yra įvykdytos. Todėl ji atmetė Uzbekistano gamintojų ir Uzbekistano vyriausybės tvirtinimus. |
|
(394) |
Dėl teiginio apie Uzbekistano tyrimo užbaigimą pagal 9 straipsnio 3 dalį, Komisija pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad importas iš keturių nagrinėjamųjų šalių buvo susumuotas, pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į importo apimtį vertinant žalą šiuo atveju nėra susijusi su importo iš atskirų šalių apimtimi. Tai susiję su bendra importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtimi, kuri gerokai viršija pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą apimtį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
4.8. Išvada dėl žalos
|
(395) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik visi makroekonominiai ir mikroekonominiai rodikliai rodė smarkų Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimą, kuris bent nuo 2023 m. gali būti laikomas žalingu. |
|
(396) |
Sąjungos pramonė palaipsniui prarado gamybos apimtį, pardavimo apimtį ir rinkos dalį. Be to, net jeigu jai pavyko kontroliuoti ir sumažinti savo veiklos sąnaudas, ji negalėjo išlaikyti savo kainų, didesnių už vieneto gamybos sąnaudas, kurias paveikė pasaulinės vario kainos pokyčiai. |
|
(397) |
Žala tapo dar akivaizdesnė vertinant Sąjungos pramonės finansinius rezultatus nuo 2023 m., kai ji pradėjo patirti nuostolių, o jos pinigų srautai sumažėjo beveik iki nulio. |
|
(398) |
Sąjungos pramonei pavyko išlaikyti investicijų lygį, kuris buvo būtinas siekiant pakeisti seną įrangą ir tęsti veiklą. Tačiau dėl nuostolių, kuriuos ji pradėjo patirti nuo 2023 m., investicijų grąža tapo neigiama. |
|
(399) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį. |
5. PRIEŽASTINIS RYŠYS
|
(400) |
Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina. Šie veiksniai: importas iš kitų šalių nei nagrinėjamosios šalys, uždarasis naudojimas, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai ir suvartojimo pokyčiai. |
5.1. Importo dempingo kaina poveikis
|
(401) |
Kaip nurodyta 4.6 skirsnyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado gamybos apimtį, pardavimo apimtį ir rinkos dalį, taip pat galimybę išlaikyti didesnes nei gamybos sąnaudos kainas. |
|
(402) |
Šis pablogėjimas sutapo su didėjančia importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimtimi ir konkurencija. Tiriamuoju laikotarpiu importo iš šių šalių apimtis nuolat ir smarkiai didėjo – 32 % absoliučiais skaičiais ir beveik 8 procentiniais punktais pagal rinkos dalį. |
|
(403) |
Be to, palyginti su Sąjungos pramonės kainomis, šio importo dempingo kaina kainos buvo kur kas mažiau jautrios didėjančioms vario sąnaudoms. Iš tiesų, nors pasaulinės vario kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 5 %, importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos sumažėjo 6 %. Todėl jos ne tik prisidėjo prie priverstinio Sąjungos pramonės kainų sumažinimo, bet ir nuo 2023 m. nukrito žemiau Sąjungos pramonės sąnaudų lygio, todėl Sąjungos pramonės kainos buvo smarkiai slopinamos. |
|
(404) |
Vadinasi, Sąjungos pramonės padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo dėl poveikio apimčiai ir kainoms, susijusio su didėjančiu importu dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių. |
|
(405) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą. |
5.2. Kitų veiksnių poveikis
5.2.1. Importas iš trečiųjų šalių
|
(406) |
Atsižvelgdama į tai, kad KN kodas 7411 10 90 apima ne tik tiriamąjį produktą, Komisija importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį nustatė naudodama Eurostato duomenis. Visų pirma, Turkijos ir (bendrai) visų kitų trečiųjų šalių, išskyrus Tailandą, importą nagrinėjamuoju laikotarpiu Komisija apskaičiavo naudodama kiekio, apie kurį pranešta inicijavus tyrimą pagal TARIC kodą 7411 10 90 10 (tiriamasis produktas), ir bendro kiekio pagal KN kodą 7411 10 90 santykį. Turkijoje šis santykis buvo 47 %, o visose kitose trečiosiose šalyse – 71 %. Dėl Tailando, kurio kiekis nebuvo nurodytas pagal TARIC kodą 7411 10 90 10, Komisija laikėsi nuomonės, kad visas kiekis, nurodytas pagal KN kodą 7411 10 90 , buvo tiriamasis produktas. |
|
(407) |
Importo iš kitų trečiųjų šalių kiekio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 12 lentelė Importas iš trečiųjų šalių
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(408) |
Išskyrus nagrinėjamąsias šalis, didžiausios importo apimties nagrinėjamuoju laikotarpiu šalys buvo Turkija ir Tailandas. |
|
(409) |
Kaip matyti 12 lentelėje „Importas iš trečiųjų šalių“, importas iš Turkijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 31 %, tačiau vertinant absoliučiaisiais skaičiais išliko nedidelis – 2 537 tonų tiriamuoju laikotarpiu. Priešingai, tuo pačiu laikotarpiu importas iš Tailando sumažėjo 60 % ir tiriamuoju laikotarpiu sudarė tik 638 tonas. Importas iš kitų trečiųjų šalių sumažėjo 46 % ir tiriamuoju laikotarpiu kartu sudarė apie 1 300 tonų. |
|
(410) |
Labai svarbu, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Turkijos, Tailando ir visų kitų trečiųjų šalių kartu kainos išliko didesnės nei importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos, ypač palyginti su Sąjungos pramonės kainomis ir sąnaudomis. |
|
(411) |
Darytina išvada, kad importas iš šių šalių nei atskirai, nei kartu negalėjo prisidėti prie Sąjungos pramonei padarytos žalos. |
5.2.2. Suvartojimas
|
(412) |
Kaip parodyta 2 lentelėje „Sąjungos suvartojimas (tonomis)“, bendras Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 %, o suvartojimas atvirojoje rinkoje sumažėjo 10 % tiriamuoju laikotarpiu. |
|
(413) |
Nors šis suvartojimo sumažėjimas galėjo turėti nedidelį poveikį Sąjungos pramonės pardavimo apimties sumažėjimui, didžiausią šio sumažėjimo dalį lėmė importas dempingo kaina, kurio rinkos dalis padidėjo Sąjungos pramonės sąskaita. |
|
(414) |
Be to, atliktas tyrimas parodė, kad Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos yra daugiausia kintamosios, t. y. tiesiogiai susijusios su gamybos apimtimi. Jos apima su variu susijusias sąnaudas (kurios, kaip paaiškinta pirmiau, sudaro iki 90 % visų gamybos sąnaudų), taip pat kitas kintamąsias veiklos sąnaudos, pavyzdžiui, energijos ir tiesioginės darbo jėgos sąnaudas. Pastoviosios sąnaudos, priešingai, sudaro tik labai nedidelę visų gamybos sąnaudų dalį. |
|
(415) |
Atsižvelgiant į tai, suvartojimo sumažėjimas negalėjo turėti didelės įtakos mažėjančiam Sąjungos pramonės pelningumui, kurį daugiausia lemia kintamųjų sąnaudų ir skirtumo, kurį Sąjungos pramonė gali taikyti prie šių sąnaudų, santykis. |
|
(416) |
Šiuo atveju Sąjungos pramonės pelningumas tapo neigiamas dėl kainų smukdymo, kurį lėmė importas mažomis kainomis iš nagrinėjamųjų šalių, dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo išlaikyti teigiamo skirtumo. |
|
(417) |
Vadinasi, sumažėjusio Sąjungos suvartojimo poveikis Sąjungos pramonės patirtai žalai buvo nedidelis arba jo apskritai nebuvo. Toks ribotas indėlis negali sumažinti priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonei padarytos žalos. |
5.2.3. Uždarasis naudojimas
|
(418) |
Kaip minėta 323 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad dalis atrinktų Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui, visų pirma dengtiems arba izoliuotiems variniams vamzdžiams gaminti. Komisija nagrinėjo, ar tiriamojo produkto naudojimo uždarojoje rinkoje tendencijos galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonei padarytos žalos. |
|
(419) |
Kaip parodyta 6 lentelėje, Sąjungos pramonės uždarasis naudojimas sudarė nedidelę visos varinių vamzdžių gamybos dalį ir nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo (5 %). |
|
(420) |
Uždarojoje rinkoje gaminami produktai yra didesnės vertės produktai, kurie mažiau konkuruoja su importu ir paprastai turi teigiamą poveikį Sąjungos gamintojų pajamoms ir pelningumui. |
|
(421) |
Todėl nėra jokių požymių, kad uždarojo naudojimo raida kokiu nors būdu būtų prisidėjusi prie Sąjungos pramonei padarytos žalos. |
5.2.4. Sąjungos pramonės eksportas
|
(422) |
Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 13 lentelė Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(423) |
Sąjungos pramonės eksporto apimtis sumažėjo nuo maždaug 17 500 tonų 2022 m. iki maždaug 13 500 tonų 2025 m. (tiriamuoju laikotarpiu), t. y. 23 %, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo konkurencija taip pat tarptautinėse rinkose. |
|
(424) |
Nors šio 4 000 tonų sumažėjimo negalima laikyti nereikšmingu, jis yra gerokai mažesnis nei pardavimo apimties sumažėjimas Sąjungos rinkoje, kurį lėmė importas dempingo kaina. |
|
(425) |
Be to, kaip minėta pirmiau, pastoviosios gamybos sąnaudos, taigi ir varinių vamzdžių gamybos masto ekonomija, yra labai nedidelės. Todėl sumažėjusi eksporto apimtis negalėjo turėti didelės įtakos mažėjančiam Sąjungos pramonės pelningumui Sąjungoje. |
|
(426) |
Todėl galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonės eksportas galėjo turėti tik nedidelį poveikį Sąjungos pramonės patirtai žalai, jei toks poveikis būtų buvęs. Toks ribotas indėlis negali sumažinti priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonei padarytos žalos. |
5.2.5. Bendras kitų veiksnių poveikio vertinimas
|
(427) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad vieninteliai veiksniai, kurie galėjo turėti įtakos Sąjungos pramonei padarytai žalai, buvo nedidelis Sąjungos suvartojimo sumažėjimas ir eksporto sumažėjimas. Tačiau dėl abiejų veiksnių manyta, kad toks poveikis geriausiu atveju būtų ribotas, todėl negalėtų susilpninti priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių. |
5.2.6. Suinteresuotųjų šalių pastabos
|
(428) |
Bendrovė „Emmedi“ pateikė pastabų dėl priežastinio ryšio. |
|
(429) |
„Emmedi“ tvirtino, kad yra kitų veiksnių, dėl kurių galėjo būti padaryta žala. Visų pirma „Emmedi“ nurodė struktūrinę Italijos vario rinkos pertvarką, kuri pastaraisiais dešimtmečiais gerokai sumažėjo, taip pat bendrą statybos paklausos sumažėjimą. Ji taip pat nurodė importą iš trečiųjų šalių, LME vario kainų nepastovumą, ES energijos sąnaudų padidėjimą ir ES gamintojų komercines strategijas. „Emmedi“ paprašė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį importo dempingo kaina padarytos žalos dalis būtų analitiniu požiūriu atskirta nuo šių veiksnių, taip pat ir galimo mažesnio muito taisyklės taikymo tikslais. |
|
(430) |
5.2.2 skirsnyje Komisija įvertino vartojimo sumažėjimą kaip galimą žalos priežastį. 5.2.1 skirsnyje ji taip pat įvertino importo iš trečiųjų šalių poveikį. Ji padarė išvadą, kad šie veiksniai neturėjo poveikio Sąjungos pramonės patirtai žalai arba poveikis buvo labai nedidelis. |
|
(431) |
Dėl LME vario kainų svyravimo Komisija pažymėjo, kad tai yra būdinga vario vamzdžių verslo savybė. Šiuo atžvilgiu „Emmedi“ nepaaiškino, kaip šis kintamumas galėjo prisidėti prie žalos ar kaip šis kintamumas pasikeitė nagrinėjamuoju laikotarpiu. |
|
(432) |
Dėl ES energijos sąnaudų padidėjimo Komisija pažymėjo, kad tai nėra atskiras veiksnys, nesusijęs su importu iš nagrinėjamųjų šalių. Taip yra todėl, kad Sąjungos pramonė būtų galėjusi perkelti šį padidėjimą pirkėjams padidindama kainas ir to nepadarė būtent dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms. |
|
(433) |
Kalbant apie Sąjungos gamintojų komercines strategijas, „Emmedi“ nepaaiškino, ką šios strategijos reiškė ir kaip jos galėjo padaryti žalos jas taikančioms bendrovėms. |
|
(434) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija atmetė „Emmedi“ tvirtinimus ir taip pat pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį mažesnio muito taisyklės tikslas yra ne koreguoti muitą pagal įvairius žalą darančius veiksnius, o nustatyti tokio dydžio muitą, kuris būtų tinkamas žalai pašalinti. |
5.3. Išvada dėl priežastinio ryšio
|
(435) |
Sąjungos pramonės padėties pablogėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sutapo su dideliu importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimties padidėjimu. Importo apimtys ne tik didėjo, bet ir jo kainos buvo tokios, kad priverstinai mažino ir smukdė Sąjungos pramonės kainas. Todėl tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina esama aiškaus priežastinio ryšio. |
|
(436) |
Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Nedidelio Sąjungos suvartojimo sumažėjimo ir eksporto apimties sumažėjimo poveikis Sąjungos pramonės padėčiai buvo nedidelis, palyginti su importo dempingo kaina poveikiu. Be to, akivaizdu, kad uždarasis naudojimas ir importas iš trečiųjų šalių neturėjo jokio neigiamo poveikio Sąjungos pramonei. |
|
(437) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir materialinės žalos nesusilpnėjo. Žalą daugiausia sudaro sumažėjusi gamybos apimtis, pardavimo apimtis ir rinkos dalis, neigiamas pelningumas ir mažėjantys pinigų srautai. |
6. PRIEMONIŲ LYGIS
|
(438) |
Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti. |
|
(439) |
Šiuo atveju skundo pateikėjai tvirtino, kad dviejose iš tiriamųjų šalių, t. y. Kinijoje ir Vietname, esama žaliavų rinkos iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Šių šalių vertinimas pateiktas 6.2 skirsnyje. |
6.1. Su Meksika ir Uzbekistanu susijusio skirtumo, kuris būtų tinkamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, nagrinėjimas
|
(440) |
Pirmiausia Komisija nustatė muito dydį, kuris yra būtinas Sąjungos pramonės patirtai žalai pašalinti nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Šiuo atveju žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį ir 7 straipsnio 2d dalį. |
|
(441) |
Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį, siekdama nustatyti tikslinį pelną, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą iki padidėjant importui iš tiriamųjų šalių, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis turėtų būti ne mažesnis nei 6 %. |
|
(442) |
Informacija, susijusi su normalaus pelno nustatymu, buvo įtraukta į atrinktiems Sąjungos gamintojams išsiųstus klausimynus. Ši informacija apėmė panašaus produkto pelningumą 10 metų iki tiriamojo laikotarpio. Tačiau Sąjungos gamintojai negalėjo pateikti išsamių duomenų, o pateiktų duomenų nebuvo galima patikrinti. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė buvo beveik nepelninga arba nuostolinga, kaip parodyta 11 lentelėje. |
|
(443) |
Kai kurie Sąjungos gamintojai teigė, kad jų investicijų, mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Tačiau gamintojai negalėjo šių tvirtinimų pagrįsti kiekybiškai. Todėl padaryta išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį tikslinis pelnas turėtų būti 6 %. |
|
(444) |
Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį, Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais bei jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, ir Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Kadangi Sąjungos gamintojai negalėjo pateikti išsamių duomenų, prie nežalingų kainų nebuvo pridėtos jokios papildomos sąnaudos. |
|
(445) |
Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą – maždaug 10 200–12 300 EUR už toną, prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridėjusi pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį (žr. 443 konstatuojamąją dalį). |
|
(446) |
Tuomet Komisija, remdamasi patikrintų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nagrinėjamosiose šalyse kiekvienos rūšies produkto vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos skirtumo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi. |
|
(447) |
Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam Meksikos ir Uzbekistano kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms ir importui (žr. 254–256 konstatuojamąsias dalis dėl Meksikos ir 291–292 konstatuojamąsias dalis dėl Uzbekistano). |
|
(448) |
Tokio skaičiavimo rezultatai pateikiami šioje lentelėje:
|
6.2. Su Kinija ir Vietnamu susijusio skirtumo, kuris būtų tinkamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, nagrinėjimas
6.2.1. Dempingo skirtumo ir žalos skirtumo palyginimas
|
(449) |
Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar preliminariai nustatytas dempingo skirtumas Kinijai ir Vietnamui yra didesnis už skirtumą, kurio pakaktų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti. Tam bendradarbiaujančių Vietnamo eksportuojančių gamintojų vidutinė svertinė importo kaina buvo lyginama su Sąjungos pramonės tiksline kaina, kaip paaiškinta pirmiau 6.1 skirsnyje. |
|
(450) |
Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam Vietnamo kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms ir importui (žr. 308 ir 313 konstatuojamąsias dalis). Dėl Kinijos kilmės importo Komisija žalos skirtumo lygį nustatė remdamasi didžiausiu skirtumu, nustatytu kiekvienos rūšies produktui, kurį eksportavo bendradarbiaujantis Kinijos eksportuojantis gamintojas. |
|
(451) |
Tokio skaičiavimo rezultatai pateikiami šioje lentelėje:
|
|
(452) |
Kadangi apskaičiuotas Kinijos ir tam tikrų Vietnamo eksportuojančių gamintojų žalos skirtumas buvo mažesnis už dempingo skirtumą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį įvertino, ar nėra su tiriamuoju produktu susijusių žaliavų rinkos iškraipymų. |
6.2.2. Žaliavų rinkos iškraipymai
6.2.2.1.
|
(453) |
Remiantis skunde pateiktais įrodymais, vario katodams, vario laužui ar ruošiniams (arba vario katodų ir laužo deriniui), kurie sudaro 75–90 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų, Kinijoje taikomi eksporto tarifai. |
|
(454) |
Pirma Komisija nustatė pagrindines žaliavas, kurias bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas naudoja nagrinėjamajam produktui gaminti. Pagrindinėmis žaliavomis laikytos žaliavos, kurios veikiausiai sudarė bent 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų. Komisija nustatė, kad daugiau kaip 90 % gamybos sąnaudų sudaro pagrindinės žaliavos, t. y. vario katodų, sąnaudos. |
|
(455) |
Tada Komisija nagrinėjo, ar kurios nors iš pagrindinių žaliavų, naudojamų gaminant nagrinėjamąjį produktą, kaina buvo iškraipyta taikant vieną iš pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje išvardytų priemonių: dvigubos kainodaros sistemas, eksporto mokesčius, papildomus eksporto mokesčius, eksporto kvotas, eksporto uždraudimą, fiskalinį eksporto mokestį, licencijų išdavimo reikalavimus, minimalią eksporto kainą, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo sumažinimą ar panaikinimą, eksportuotojams taikomą apribojimą, kai muitinės procedūros atliekamos tik tam tikrose įstaigose, pripažintų eksportuotojų sąrašą, vidaus rinkos prievoles, uždarąją kasybą. Šiuo tikslu Komisija naudojosi viešai prieinama Kinijos muitų tarifų ir mokesčių duomenų baze (134). |
|
(456) |
Komisija nustatė, kad vario katodams taikomas eksporto mokestis ir papildomai atšaukiamas PVM grąžinimas. |
|
(457) |
Paskui Komisija palygino vario katodų kainą su kainomis tipiškoje tarptautinėje rinkoje – Serbijoje. Kainos, kurias bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai mokėjo už vidaus rinkoje įsigytus vario katodus, buvo palygintos su vario katodų kainomis, kaip parodyta 1 lentelėje. Atlikus šį palyginimą nustatyta, kad tarptautinėje rinkoje taikytos kainos buvo [6–8] % didesnės nei Kinijoje. Atsižvelgiant į tai, kad vario katodai sudaro daugiau kaip 90 % visų sąnaudų, [6–8] % padidėjus žaliavų kainoms bendros produkto sąnaudos padidėtų daugiau kaip 5 %. Atsižvelgiant į tai, kad panašaus produkto gamintojo pelno dydis tipiškoje šalyje yra tik 5 %, toks sąnaudų pokytis turėtų reikšmingą neigiamą poveikį pelningumui, todėl kainų skirtumas laikomas dideliu. |
|
(458) |
Kadangi kiti Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Kinijos vidaus rinkos kainų lygiai buvo nustatyti remiantis vario katodų pirkimo sandoriais, apie kuriuos pranešė vienintelis bendradarbiaujantis eksportuotojas „Jintian China“. Pirmiau konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados buvo taikomos visiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams. |
|
(459) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad vario katodai yra susiję su iškraipymais, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. |
6.2.2.2.
|
(460) |
Remiantis skunde pateiktais įrodymais, Vietname vario katodams, kurie sudaro daugiau kaip 75 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų, taikomi 10–22 % eksporto muitai. |
|
(461) |
Kaip nurodyta 460 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad vario katodai buvo pagrindinė žaliava atsižvelgiant į jos indėlį į gamybos sąnaudas. |
|
(462) |
Tada Komisija nagrinėjo, ar kurios nors iš pagrindinių žaliavų, naudojamų gaminant nagrinėjamąjį produktą, kaina buvo iškraipyta taikant vieną iš pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje išvardytų priemonių: dvigubos kainodaros sistemas, eksporto mokesčius, papildomus eksporto mokesčius, eksporto kvotas, eksporto uždraudimą, fiskalinį eksporto mokestį, licencijų išdavimo reikalavimus, minimalią eksporto kainą, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo sumažinimą ar panaikinimą, eksportuotojams taikomą apribojimą, kai muitinės procedūros atliekamos tik tam tikrose įstaigose, pripažintų eksportuotojų sąrašą, vidaus rinkos prievoles, uždarąją kasybą. Šiuo tikslu Komisija išnagrinėjo Vietnamo vyriausybės klausimyno atsakymuose pateiktą informaciją ir kitus turimus šaltinius, pavyzdžiui, šalies muitų tarifų sąrašą ir eksporto perdirbimo zonose įsikūrusioms bendrovėms taikomus teisės aktus (135). |
|
(463) |
Vietnamo vyriausybė pateikė rašytines ir žodines pastabas (136), kuriose nurodė, kad nepakankamas vario rūdos ir vario katodų tiekimas Vietnamo vidaus rinkoje paskatino nagrinėjamojo produkto gamintojus pirkti iš tarptautinių rinkų, teigdama, kad: |
|
(464) |
Vietnamas netiekė vario katodų, nes neturėjo pakankamai specializuotų rafinavimo įmonių ir aukštos kokybės vario rūdos, kad bendrovės galėtų įsigyti vario katodų vidaus rinkoje. |
|
(465) |
Kadangi Vietnamo gamintojai daugiausia priklausė nuo importuojamo vario, eksporto muitai nedarė poveikio gamybos sąnaudoms ir nesuteikė nepagrįsto pranašumo Vietnamo varinių vamzdžių eksportuotojams. |
|
(466) |
Komisija nustatė, kad vario katodams, vario laužui ir vario rūdai buvo taikomi atitinkamai 1–20 %, 22 % ir 40 % eksporto tarifai. |
|
(467) |
Tada Komisija palygino atrinktų bendrovių įsigytų vario katodų kainą su kainomis tipiškoje tarptautinėje rinkoje (t. y. Londono metalų biržos kainomis). |
|
(468) |
Atsižvelgdama į tai, kad du atrinkti eksportuojantys gamintojai vario katodų nepirko iš Vietnamo ir kad tiriamuoju laikotarpiu vario katodų importui į šalį nebuvo taikomi jokie muitai, Komisija padarė išvadą, kad taikomi eksporto tarifai neturėjo poveikio nė vienos bendrovės mokamoms žaliavų kainoms. |
|
(469) |
Dėl kitų Vietnamo gamintojų Komisija pažymėjo, kad iš turimos informacijos matyti, jog šie gamintojai vargu ar galėtų įsigyti vario katodų iš Vietnamo. Be to, nėra įrodymų, kurie leistų manyti, kad esama didelio kainų skirtumo tarp vidaus rinkos kainų ir kainų tarptautinėje rinkoje. Remdamasi šiais pagrindais, Komisija laikėsi nuomonės, kad galima daryti prielaidą, jog eksporto muitai neturėjo poveikio likusiems eksportuojantiems gamintojams. |
|
(470) |
Komisija padarė išvadą, kad vario katodai (rafinuoti ir iš laužo) iš principo buvo susiję su iškraipymu, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Tačiau nustatyta, kad šis iškraipymas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams poveikio neturėjo. |
6.2.3. Sąjungos interesai pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalį
|
(471) |
Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalimi, Komisija nagrinėjo, ar galima daryti aiškią išvadą, kad laikinųjų muitų sumos nustatymas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį atitiktų Sąjungos interesus, kiek tai susiję su Kinija. Sąjungos interesai nustatyti įvertinus visą su šiuo tyrimu susijusią informaciją, įskaitant nepanaudotus pajėgumus eksportuojančioje šalyje, konkurenciją dėl žaliavų ir poveikį Sąjungos bendrovių tiekimo grandinėms. |
6.2.3.1.
|
(472) |
Remiantis skunde pateikta informacija, buvo apskaičiuota, kad bendri tiriamojo produkto pertekliniai pajėgumai sudaro [1 000 000–1 500 000] tonų, iš kurių [500 000–900 000] tonų yra Kinijoje (137). Šis kiekis yra nuo 4,5 iki 8 kartų didesnis už Sąjungoje suvartojamą varinių vamzdžių kiekį. |
|
(473) |
Taip pat bendrai sutariama, kad Kinijos statybos sektorius patiria didelį nuosmukį, o tai padidins Kinijos varinių vamzdžių gamintojų paskatas ieškoti eksporto rinkos galimybių (138). |
|
(474) |
Kelios šalys nustatė prekybos apsaugos priemones, taikomas Kinijos kilmės variniams vamzdžiams. Nuo 2013 m. Kanada taiko antidempingo priemones. JAV taip pat taikomos antidempingo priemonės, o 50 % tarifai visam vario pusgaminių ir intensyvaus vario išvestinių produktų importui į JAV galioja nuo 2025 m. rugpjūčio mėn., kaip nustatyta pagal 232 skirsnio tyrimą. 2023 m. Pietų Korėja taip pat nustatė antidempingo priemones besiūliams variniams vamzdžiams iš Kinijos (139). |
|
(475) |
Todėl akivaizdu, kad Kinijos gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų ir eksporto galimybių. Dėl didelio ES rinkos dydžio ji yra patraukli varinių vamzdžių importui mažomis kainomis. |
6.2.3.2.
|
(476) |
Kaip minėta 456 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad vario katodams buvo taikomas eksporto mokestis ir papildomai atšaukiamas PVM grąžinimas ir kad vario katodų kainos tarptautinėse rinkose buvo didesnės nei Kinijoje. Todėl Kinijos varinių vamzdžių gamintojai naudojasi prieiga prie vario katodų mažesnėmis nei tarptautinės rinkos kainomis, o tai suteikia jiems reikšmingą sąnaudų pranašumą. |
|
(477) |
Priešingai, Sąjungos gamintojai perka vario katodus atviroje rinkoje, kurioje kainos priklauso nuo pasaulinės pasiūlos ir paklausos dinamikos, energijos sąnaudų ir geopolitinių veiksnių. Todėl Sąjungos pramonės padėtis Kinijos eksportuojančių gamintojų atžvilgiu buvo nepalanki. |
6.2.3.3.
|
(478) |
Manoma, kad antidempingo muitų nustatymas Kinijos varinių vamzdžių importui į Sąjungą turės nedidelį poveikį tiekimo grandinei. Kaip parodyta 5 lentelėje „Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas“, Sąjungos pramonės nepanaudoti pajėgumai tiriamuoju laikotarpiu siekė daugiau kaip 80 000 tonų. Šių nepanaudotų pajėgumų skaičius buvo daug didesnis už importo iš Kinijos apimtį tuo pačiu laikotarpiu. Vadinasi, Sąjungos pramonė gali pakeisti importą iš Kinijos savo produkcija ir net patenkinti visą tiriamojo produkto paklausą Sąjungoje. Be to, Kinija ir visos kitos nagrinėjamosios šalys vis dar gali eksportuoti į Sąjungą sąžiningomis ir neiškraipytomis kainomis. |
|
(479) |
Be to, Sąjungos naudotojai vis tiek galėjo įsigyti tiriamąjį produktą iš kitų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Japonijos, Tailando, JAV, Turkijos ar Indijos (140). |
|
(480) |
Todėl naudotojai turėtų pakankamą prieigą prie tiriamojo produkto net ir tuo atveju, jeigu importas iš Kinijos sumažėtų. Todėl Sąjungos naudotojų vertės grandinių sutrikimų nenumatoma. |
6.2.3.4.
|
(481) |
Įvertinusi visą su šiuo tyrimu susijusią informaciją Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų muitų sumos nustatymas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį atitinka Sąjungos interesus. |
|
(482) |
Atsižvelgdama į pirmiau pateiktą analizę, Komisija padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį laikinųjų muitų dydžio nustatymas remiantis dempingo lygiu Kinijos atveju atitinka Sąjungos interesus, atsižvelgiant į tolesnius svarstymus pagal 21 straipsnį, kaip išdėstyta 7 skirsnyje. |
7. SĄJUNGOS INTERESAI
|
(483) |
Nusprendusi Kinijai taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį, Komisija taip pat nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį visų nagrinėjamųjų šalių atžvilgiu. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, pradinės grandies tiekėjų, importuotojų ir naudotojų interesus. |
7.1. Sąjungos pramonės interesai
|
(484) |
Sąjungoje yra 11 varinius vamzdžius gaminančių bendrovių, kuriose dirba 1 049 darbuotojai (etato ekvivalentais). Gamintojai yra įsikūrę Austrijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Daugiau kaip 63 % visos Sąjungos produkcijos gamintojų aiškiai pritarė tyrimo inicijavimui ir nė vienas Sąjungos gamintojas nepareiškė prieštaravimo. |
|
(485) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei daroma materialinė žala. 4.8 skirsnyje padaryta išvada, kad visos Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo dėl didėjančios pigaus importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimties. Pigaus importo dempingo kaina rinkos dalis Sąjungoje nuolat didėjo Sąjungos pramonės sąskaita ir Sąjungos pramonė negalėjo pakelti kainų iki pagrįstai pelningo lygio, kuris leistų pasiekti tikslinį pelną. |
|
(486) |
Nustačius priemones, importo kainos padidės ir Sąjungos rinkoje bus atkurtos vienodos sąlygos. Tikimasi, kad tai leis Sąjungos pramonei atsigauti po žalingos padėties ir atgauti bent dalį dėl importo dempingo kaina prarastos rinkos dalies. Bus galima užtikrinti pardavimą sąžiningomis kainomis, didinti pelningumą iki tvaraus lygio ir užtikrinti atsigavimą. |
|
(487) |
Nenustačius priemonių pablogėtų jau ir taip materialinę žalą patiriančios Sąjungos pramonės, kuri nėra pakankamai stipri, kad galėtų toliau atlaikyti importo dempingo kaina, kuri yra mažesnė net už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas, didėjimą, padėtis. Nenustačius priemonių tikėtina, kad pigus varinių vamzdžių importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir toliau didėtų. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos pramonė negalėtų padidinti savo kainų iki pelningo lygio ir toliau mažintų pardavimą importui dempingo kaina, todėl gamyklos būtų uždarytos (141). |
|
(488) |
Todėl šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų priemonių nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus. |
7.2. Pradinės grandies tiekėjų interesai
|
(489) |
Be priemonių poveikio Sąjungos pramonei, skundo pateikėjas nurodė, kad dėl nesąžiningos importo konkurencijos Sąjungoje gali būti uždarytos vario liejyklos, kurios yra gyvybiškai svarbios Europos vario tiekimui (142). |
|
(490) |
Neturėdama papildomos informacijos ir remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad laikinųjų antidempingo muitų nustatymas atitiktų ir Sąjungos varinių vamzdžių tiekėjų interesus. |
7.3. Nesusijusių importuotojų interesai
|
(491) |
Inicijavus tyrimą susisiekta su keliais nesusijusiais importuotojais ir jie pakviesti bendradarbiauti. Pranešimo apie inicijavimą priede prašomos informacijos per nustatytą terminą Komisijai nepateikė nė vienas nesusijęs importuotojas, todėl Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina. |
|
(492) |
Varinių vamzdžių importuotojas ir naudotojas „Emmedi Metalli Srl“ 2026 m. rugpjūčio 14 d. pateikė nesusijusiems importuotojams skirto klausimyno atsakymus. Kadangi klausimyno atsakymas buvo gautas praėjus beveik penkiems mėnesiams nei pranešime apie inicijavimą nurodytas teisės aktais nustatytas terminas, Komisija į ją neatsižvelgė. |
|
(493) |
Kadangi nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, Komisija negalėjo nustatyti tikslaus antidempingo muitų poveikio jų veiklai. |
|
(494) |
Bet kuriuo atveju Sąjungos importuotojai toliau galės importuoti varinius vamzdžius iš nagrinėjamųjų šalių, nes tyrimo tikslas yra ne sustabdyti importą, o atkurti sąžiningą konkurenciją sprendžiant importo dempingo kaina problemą. Be to, importuotojai vis tiek galėjo įsigyti tiriamąjį produktą iš kitų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Japonijos, Tailando, JAV, Turkijos ar Indijos. Nors tikėtina, kad antidempingo priemonės turės tam tikrą neigiamą poveikį importuotojams, Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad jie galės absorbuoti arba perkelti dalį dėl muito padidėjusių sąnaudų pirkėjams. |
|
(495) |
Todėl Komisija šiame etape padarė išvadą, kad nustačius priemones nesusijusiems importuotojams nebūtų daromas neproporcingas poveikis. |
7.4. Naudotojų interesai
|
(496) |
Apie save pranešė 19 varinių vamzdžių naudotojų. Klausimyno atsakymus pateikė penki naudotojai, o dar keli pateikė pastabų. |
|
(497) |
Remiantis naudotojų klausimynuose pateikta nepatikrinta informacija, tiriamasis produktas sudarė 3,2–18,5 % visų produktų, kuriuose jis naudojamas, gamybos sąnaudų. Nors visi respondentai naudotojai pranešė apie pelną, atliekant tyrimą bus toliau nagrinėjami skirtingi pelningumo lygiai. |
|
(498) |
Dauguma pastabas pateikusių bendrovių tvirtai pritarė tyrimui ir antidempingo muitų nustatymui, pabrėždamos patikimų vietos tiekėjų svarbą ir priklausomybės nuo nepastovių tarptautinių tiekimo grandinių riziką. Dvi įmonės rekomendavo, kad visos priemonės turėtų būti kruopščiai subalansuotos ir peržiūrėtos, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis galutinės grandies pramonės konkurencingumui ir gyvybingumui arba prieštaraujama platesniems ES politikos tikslams, be kita ko, tvarumo, pramonės konkurencingumo ir tiekimo grandinės atsparumo. |
|
(499) |
Be to, kaip paaiškinta 479 konstatuojamojoje dalyje, nėra jokios rizikos, kad Sąjungoje pritrūks varinių vamzdžių pasiūlos. |
|
(500) |
Todėl, remdamasi šiame etape turima informacija, Komisija padarė išvadą, kad nustačius priemones naudotojams nebūtų daromas neproporcingas poveikis. |
7.5. Išvada dėl Sąjungos interesų
|
(501) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamiems Kinijos, Meksikos, Vietnamo ir Uzbekistano kilmės variniams vamzdžiams neatitiktų Sąjungos interesų. |
8. LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS
|
(502) |
Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos. |
|
(503) |
Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesnio muito taisyklę, importuojamiems Meksikos, Vietnamo ir Uzbekistano kilmės variniams vamzdžiams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija žalos ir dempingo skirtumus palygino 448 ir 451 konstatuojamosiose dalyse. Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni. |
|
(504) |
Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį, importuojamiems Kinijos kilmės variniams vamzdžiams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. 482 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad žalai pašalinti tinkamas priemonių lygis turėtų būti dempingo skirtumas. |
|
(505) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:
|
|
(506) |
Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos. |
|
(507) |
Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visiems kitiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams taikomas antidempingo muitas. |
|
(508) |
Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Ir net jei valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus. |
|
(509) |
Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir tada nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą. |
9. REGISTRAVIMAS
|
(510) |
Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma, kad būtų galima surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje. |
|
(511) |
Atsižvelgiant į pradiniu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registraciją reikėtų nutraukti / sustabdyti. |
|
(512) |
Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data. |
10. INFORMACIJA PIRMINIAME ETAPE
|
(513) |
Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo. |
|
(514) |
Bendrovė „Jintian China“, EUTCDC ir GDA pateikė pastabų dėl išankstinio informacijos atskleidimo, susijusių su dempingo skirtumo apskaičiavimo metodika. Kadangi šios pastabos nebuvo tiesiogiai susijusios su apskaičiavimo tikslumu, į jas bus atsakyta, kai tinkama, galutiniame tyrimo etape. |
|
(515) |
„Sharq Tubes“ pranešė Komisijai apie savo klausimyno atsakymuose padarytą korektūros klaidą, kuri turėjo įtakos krovinių vežimo išlaidoms. Komisija išnagrinėjo šį tvirtinimą ir atitinkamai pakoregavo eksporto kainas. |
|
(516) |
„Jintian Vietnam“ pateikė pastabų ir pažymėjo, kad jos susijusio prekiautojo PBA išlaidos buvo apskaičiuotos remiantis kitos susijusios bendrovės pateikta informacija. Bendrovė taip pat paprašė peržiūrėti jos susijusiam prekiautojui taikomą pelno dydį, o ĮPS testas buvo atliekamas remiantis mėnesiniais duomenimis. |
|
(517) |
Komisija peržiūrėjo PBA išlaidų duomenis ir atitinkamai pakoregavo skaičiavimą. Dėl visų kitų tvirtinimų Komisija pažymėjo, kad, kaip nurodyta 2026 m. spalio 14 d. visoms atrinktoms bendrovėms išsiųstame lydraštyje, išankstinio informacijos atskleidimo etapu pastabos turėtų apsiriboti skaičiavimų tikslumu, o visos kitos pastabos bus svarstomos tik po laikinųjų priemonių atskleidimo. Todėl į pastabas dėl susijusio prekiautojo pelno dydžio šaltinio ir mėnesinių duomenų naudojimo atsižvelgta nebuvo. |
|
(518) |
„Hailiang Vietnam“ atkreipė dėmesį į bendro kiekio, kuriuo remiantis buvo apskaičiuoti žalos ir dempingo skirtumai, skirtumą. Komisija paaiškino, kad apimties skirtumas atitiko pardavimą iš atsargų, ir pakoregavo savo dempingo skaičiavimą, kad jis nebūtų įtrauktas į vertinimą. |
11. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
|
(519) |
Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabų ir (arba) prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. |
|
(520) |
Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos, Meksikos, Vietnamo ir Uzbekistano kilmės vamzdžiams ir vamzdeliams iš rafinuotojo vario, suvyniotiems į ritinius, lygiems arba su vidiniais grioveliais, toliau neapdorotiems, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7411 10 90 (TARIC kodas 7411 10 90 10), nustatomas laikinasis antidempingo muitas.
2. Laikinojo antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:
|
Kilmės šalis |
Bendrovė |
Laikinasis antidempingo muitas |
Papildomas TARIC kodas |
|
Kinijos Liaudies Respublika |
Ningbo Jintian Copper Tube Co., Ltd |
33,5 % |
88GX |
|
Visas kitas Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importas |
51,5 % |
8999 |
|
|
Meksika |
GD Affiliates de RL de CV |
18,2 % |
88GY |
|
Visas kitas Meksikos kilmės importas |
18,2 % |
8999 |
|
|
Uzbekistanas |
ICG Infinity Copper Group LLC Metal Processing Technology LLC |
11 % |
88GZ |
|
Angren Pipe Plant LLC |
5,6 % |
88HA |
|
|
JV Sharq Tubes LLC |
6,8 % |
88HB |
|
|
Visas kitas Uzbekistano kilmės importas |
11 % |
8999 |
|
|
Vietnamas |
Jintian Copper Industrial Company Limited |
13,8 % |
88HC |
|
Hailiang (Vietnam) Copper Manufacturing Co., Ltd |
12,3 % |
88HD |
|
|
Kitos bendradarbiaujančios Vietnamo bendrovės |
13,3 % |
Žr. priedą |
|
|
Visas kitas Vietnamo kilmės importas |
14,4 % |
8999 |
3. 2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis tonomis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų varinių vamzdžių, parduodamų eksportuoti į Europos Sąjungą, (nagrinėjamoji šalis) pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Tol, kol tokia sąskaita faktūra nepateikta, taikomas visam kitam atitinkamos šalies kilmės importui nustatytas muitas.
4. 1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.
5. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.
2 straipsnis
1. Pastabas raštu dėl šio reglamento suinteresuotosios šalys turi pateikti Komisijai per 15 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
2. Prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai suinteresuotosios šalys pateikia per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
3. Prašymą išklausyti dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui suinteresuotosios šalys raginamos pateikti per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali nagrinėti prašymus, pateiktus pasibaigus šiam terminui, ir gali priimti sprendimą tam tikrais atvejais juos patenkinti.
3 straipsnis
1. Muitinėms pavedama nutraukti importuojamų produktų registraciją, nustatytą vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2026/1161 1 straipsniu.
2. Surinkti duomenys apie produktus, kurie buvo įvežti į ES suvartoti ne anksčiau kaip 90 dienų iki šio reglamento įsigaliojimo datos, saugomi tol, kol įsigalios galimos galutinės priemonės arba kol bus baigtas šis tyrimas.
4 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2026 m. lapkričio 10 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1036/oj.
(2) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos, Meksikos, Vietnamo ir Uzbekistano kilmės varinių vamzdžių inicijavimą (OL C, C/2026/1506, 2026 3 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2026/1506/oj).
(3) 2026 m. gegužės 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2026/1161, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamus Kinijos Liaudies Respublikos, Meksikos, Vietnamo ir Uzbekistano kilmės varinius vamzdžius, kad būtų galima rinkti registruojamam importuojamam produktui nustatytus antidempingo muitus (OL L, 2026/1161, 2026 5 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2026/1161/oj).
(4) Apskaičiuota, kad tiriamuoju laikotarpiu importas iš KLR į ES sudarė 4 000 metrinių tonų (žr. skundo 332 punktą).
(5) Skundo 287 punktas.
(6) https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2847.
(7) Skundo 20–31 dalys.
(8) Skundo 32–40 dalys.
(9) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais, 2024 m. balandžio 10 d., (SWD(2024) 91 final).
(10) Ataskaitos 2 skyrius, p. 7.
(11) Ataskaitos 2 skyrius, p. 7–8.
(12) Žr. adresu http://finance.people.com.cn/n1/2026/0128/c1004-40654753.html (žiūrėta 2026 m. birželio 19 d.).
(13) Ataskaitos 2 skyrius, p. 10, 18.
(14) Paskelbta adresu http://www.npc.gov.cn/zgrdw/englishnpc/Constitution/node_2825.htm (žiūrėta 2024 m. birželio 19 d.).
(15) Ataskaitos 2 skyrius, p. 29–30.
(16) Ataskaitos 4 skyrius, p. 57, 92.
(17) Ataskaitos 6 skyrius, p. 149–150.
(18) Ataskaitos 6 skyrius, p. 153–171.
(19) Ataskaitos 7 skyrius, p. 204–205.
(20) Ataskaitos 8 skyrius, p. 207–208, 242–243.
(21) Ataskaitos 2 skyrius, p. 19–24, 4 skyrius, p. 69, p. 99–100, 5 skyrius, p. 130–131.
(22) Žr. https://www.enreach.com.cn/about_14/ (žiūrėta 2026 m. birželio 19 d.).
(23) Žr. „Zhejiang Hailiang Co. Ltd.“ 2025 m. metinę ataskaitą, p. 107, paskelbtą adresu http://file.finance.sina.com.cn/211.154.219.97:9494/MRGG/CNSESZ_STOCK/2026/2026-4/2026-04-29/12269645.PDF, (žiūrėta 2026 m. birželio 19 d.).
(24) Žr. „Ningbo Jintian Copper (Group) Co. Ltd.“ 2025 m. metinę ataskaitą, p. 72, paskelbtą adresu http://file.finance.sina.com.cn/211.154.219.97:9494/MRGG/CNSESH_STOCK/2026/2026-4/2026-04-24/12156933.PDF, (žiūrėta 2026 m. birželio 19 d.).
(25) Žr. https://zgty.chinalco.com.cn/ (žiūrėta 2026 m. birželio 19 d.).
(26) Žr. „Chinalco“ 2025 m. metinę ataskaitą, p. 253, paskelbtą adresu https://www.chalco.com.cn/tzzgx/thygg/202603/P020260330341392300660.pdf, (žiūrėta 2026 m. birželio 19 d.).
(27) Žr. http://wap.sasac.gov.cn/n2588045/n27271785/n27271792/c14159097/content.html (žiūrėta 2026 m. birželio 19 d.).
(28) Žr. https://www.minmetals.com/ (žiūrėta 2026 m. birželio 19 d.).
(29) Žr. http://wap.sasac.gov.cn/n2588045/n27271785/n27271792/c14159097/content.html (žiūrėta 2026 m. birželio 19 d.).
(30) KKP konstitucijos 33 straipsnis, Kinijos bendrovių įstatymo 19 straipsnis. Žr. ataskaitos 3 skyrių, p. 47–50.
(31) Žr. https://www.gov.cn/zhengce/zhengceku/2021-12/29/5665166/files/90c1c79a00b44c67b59c29392476c862.pdf (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(32) Ten pat, IV.1 skirsnis, p. 12.
(33) Ten pat, IV.2 skirsnis, p. 14.
(34) Žr. https://www.gov.cn/lianbo/bumen/202509/P020250928687723775593.pdf, (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(35) Ten pat, II skirsnis, p. 2.
(36) Žr. https://www.ncsti.gov.cn/zcfg/zcwj/202502/t20250212_195423.html, (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(37) Ten pat, I skirsnis.
(38) Ten pat, I skirsnis.
(39) Ten pat, I skirsnis.
(40) Žr. https://www.ndrc.gov.cn/xxgk/zcfb/fzggwl/202312/t20231229_1362999.html, p. 22, (žiūrėta 2026 m. birželio 24 d.).
(41) Ten pat, p. 91.
(42) Ataskaitos 2 skyrius, p. 24–27.
(43) Žr. https://www.cnfa.net.cn/ (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(44) Žr. https://www.cnfa.net.cn/about/1546.aspx (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(45) Ten pat (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(46) Žr. https://www.cnfa.net.cn/roster.aspx (žiūrėta 2026 m. birželio 26 d.).
(47) Ataskaitos 3 skyrius, p. 40.
(48) Žr., pavyzdžiui, Blanchette, J. - Xi's Gamble: The Race to Consolidate Power and Stave off Disaster; Foreign Affairs, vol. 100, no. 4, July/August 2021, p. 10–19.
(49) Ataskaitos 3 skyrius, p. 41.
(50) Paskelbta adresu https://www.reuters.com/article/us-china-congress-companies-idUSKCN1B40JU (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(51) KP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje, www.gov.cn/zhengce/2020-09/15/content_5543685.htm (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(52) Financial Times (2020), Chinese Communist Party asserts greater control over private enterprise, paskelbta adresu https://www.ft.com/content/582411f6-fc3b-4e4d-9916-c30a29ad010e?syn-25a6b1a6=1 (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(53) Žr. „Zhejiang Hailiang Co. Ltd.“ 2025 m. metinę ataskaitą, p. 60, paskelbtą adresu http://file.finance.sina.com.cn/211.154.219.97:9494/MRGG/CNSESZ_STOCK/2026/2026-4/2026-04-29/12269645.PDF, (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(54) Žr. https://www.cnfa.net.cn/institute/show-2672.aspx (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(55) Žr. https://js.news.cn/20250609/01a98f2d767044798192f9a068694b0d/c.html (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(56) Žr. https://finance.sina.com.cn/roll/2025-11-10/doc-infwwvuv1539830.shtml (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(57) Žr. https://zgty.chinalco.com.cn/gywm/gsld/ (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(58) Ten pat.
(59) Žr. https://zgty.chinalco.com.cn/xwzx/gsyw/202606/t20260612_171520.html (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(60) Ataskaitos 14 skyriaus 14.1–14.3 skirsniai.
(61) Ataskaitos 4 skyrius, p. 56–57, 99–100.
(62) Žr. https://www.gov.cn/zhengce/zhengceku/2021-12/29/5665166/files/90c1c79a00b44c67b59c29392476c862.pdf (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(63) Ten pat. IV skirsnio 1 dalies m punktas, p. 12, ir VI skirsnio 2 dalis, p. 25.
(64) Žr. https://www.ncsti.gov.cn/zcfg/zcwj/202502/t20250212_195423.html, (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(65) Ten pat. VIII skirsnis.
(66) Ten pat. XIII ir XIV skirsniai.
(67) Žr. Dziangsi 14-ąjį spalvotųjų metalų pramonės aukštos kokybės plėtros penkmečio planą.
(68) Ten pat, III.1 skirsnis.
(69) Žr. https://www.sohu.com/a/970930639_121106902 (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(70) Ten pat.
(71) Ataskaitos 6 skyrius, p. 171–179.
(72) Ataskaitos 9 skyrius, p. 260–261.
(73) Ataskaitos 9 skyrius, p. 257–260.
(74) Ataskaitos 9 skyrius, p. 252–254.
(75) Ataskaitos 13 skyrius, p. 360–361, 364–370.
(76) Ataskaitos 13 skyrius, p. 366.
(77) Ataskaitos 13 skyrius, p. 370–373.
(78) Ataskaitos 6 skyrius, p. 137–140.
(79) Ataskaitos 6 skyrius, p. 146–149.
(80) Ataskaitos 6 skyrius, p. 149.
(81) Žr. Kinijos vyriausybės Ad hoc Support to Banks (liet. „Ad hoc parama bankams“), oficialus pranešimas, Finansų ministerija, paskelbta adresu https://www.mof.gov.cn/zhengwuxinxi/caizhengxinwen/202503/t20250329_3961036.htm (žiūrėta 2026 m. birželio 5 d.).
(82) Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisija (2020 m. rugpjūčio 28 d.), Three-year action plan for improving corporate governance of the banking and insurance sectors (2020-2022) (liet. „Trejų metų bankininkystės ir draudimo sektorių bendrojo valdymo gerinimo veiksmų planas (2020–2022 m.)“), paskelbta adresu http://www.scio.gov.cn/xwfb/gwyxwbgsxwfbh/wqfbh_2284/2021n_2711/2021n07y14r/wjxgzc_3574/202208/t20220808_312682.html (žiūrėta 2026 m. birželio 4 d.). Plane nurodoma „toliau įgyvendinti Generalinio sekretoriaus Si Dzinpingo pagrindinio pranešimo dėl finansų sektoriaus bendrojo valdymo reformos spartinimo dvasią“. Be to, plano II skirsnyje siekiama skatinti natūralų partijos vadovybės integravimą į bendrąjį valdymą: „turime užtikrinti sistemingesnį, standartizuotą ir procedūromis grindžiamą partijos vadovybės integravimą į bendrąjį valdymą [...]. Prieš direktorių valdybai arba vyresniajai vadovybei priimant sprendimus pagrindiniais veiklos ir valdymo klausimais, partijos komitetas turi juos aptarti.“
(83) Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisija (2020 m. gruodžio 15 d.), Notice on the Commercial banks performance evaluation method (liet. „Pranešimas dėl komercinių bankų veiklos rezultatų vertinimo metodo“); paskelbta adresu https://jrs.mof.gov.cn/zhengcefabu/cwjx/202101/t20210104_3638904.htm (žiūrėta 2026 m. birželio 4 d.).
(84) Žr. adresu https://www.gov.cn/zhengce/content/202511/content_7047643.htm (žiūrėta 2026 m. birželio 5 d.).
(85) Ten pat, 11 skirsnis.
(86) Ataskaitos 6 skyrius, p. 157–158.
(87) Ataskaitos 6 skyrius, p. 150–152, 156–160, 165–171.
(88) EBPO (2019), OECD Economic Surveys: China 2019, OECD Publishing, Paris. p. 29, paskelbta adresu
https://doi.org/10.1787/eco_surveys-chn-2019-en (žiūrėta 2026 m. birželio 22 d.).
(89) Žr. https://www.mof.gov.cn/zhengwuxinxi/caizhengxinwen/202006/t20200618_3534446.htm (žiūrėta 2026 m. birželio 5 d.).
(90) „World Bank Open Data“ – didesnių vidutinių pajamų šalys, https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income.
(91) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2015/755/oj). Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti.
(92) https://www.termomecanica.com.br/EN/termomecanica.
(93) https://www.paranapanema.com.br/en/our-products/paranapanema/.
(95) https://coppertubing.co.za/.
(96) https://sarkuysan.com/en/product/product-copper-tube-page.
(97) https://www.uci.com.tr/products.
(99) Pavyzdžiui, 2024 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2025/4, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės titano dioksidui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas, 4,24 % pelnas laikytas pagrįstu (OL L, 2025/4, 2025 1 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2025/4/oj, 171 konstatuojamoji dalis).
(100) https://www.stat.gov.rs/en-US/oblasti/trziste-rada/zarade.
(101) https://ilostat.ilo.org/data/?cat_mode=subject.
(102) https://www.eps.rs/cir/snabdevanje/Pages/cene.aspx.
(103) https://www.srbijagas.com/?page_id=2562.
(108) https://www.stat.gov.rs/en-US/oblasti/trziste-rada/zarade.
(109) https://ilostat.ilo.org/data/?cat_mode=subject.
(110) https://www.aers.rs/media/Files/Izvestaji/Godisnji/Izvestaj%20Agencije%202025.pdf.
(111) https://www.aers.rs/media/Files/Izvestaji/Godisnji/Izvestaj%20Agencije%202025.pdf.
(112) Grąžinimo tyrimas RF86–01: Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2026) 3105. final, 2026 5 20, https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-history?caseId=2484#RF86-01.
(113) Grąžinimo tyrimas RF86-01: Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2026) 3105. final, 2026 5 20, https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-history?caseId=2484#RF86-01.
(114) 2026 m. balandžio 27 d. pranešimas, bylos Nr.: t26.003023 ir 2026 m. gegužės 8 d. pranešimas byloje, bylos Nr. t26.003356.
(115) 2026 m. rugsėjo 8 d. pranešimas, pridėtas prie bylos, T26.007340.
(117) Pasaulio banko grupė, „Mažesnių vidutinių pajamų šalys“ (angl. Lower Middle Income), https://data.worldbank.org/country/lower-middle-income.
(118) World Bank Group, Upper Middle Income, https://data.worldbank.org/country/upper-middle-income.
(119) t26.003907.
(120) t26.004103.
(121) Sprendimo Grünwald Logistik Service GmbH (GLS) / Hauptzollamt Hamburg-Stadt, C-338/10, ECLI:EU:C:2012:158, 20–22 punktai. Sprendimo Fliesen-Zentrum Deutschland GmbH / Hauptzollamt Regensburg, C-687/13, ECLI:EU:C:2015:573, 49 punktas.
(122) Fact Sheet: President Donald J. Trump Takes Action to Address the Threat to National Security from Imports of Copper (liet. „Informacijos suvestinė: prezidentas Donaldas J. Trumpas imasi veiksmų, kad pašalintų grėsmę nacionaliniam saugumui, kylančią dėl vario importo“) – Baltieji rūmai.
(123) Vadinamieji vario 232 tarifai taikomi vario pusgaminių, pavyzdžiui, varinių vamzdžių, vielų, strypų, lakštų, vamzdžių, vamzdelių jungiamųjų detalių, kabelių, jungčių ir elektrinių komponentų, importui. Jie netaikomi tokioms žaliavoms kaip vario rūdos, koncentratai, šteinai, katodai ir anodai.
(124) 2026 m. rugsėjo 8 d. pranešimas prie bylos medžiagos (prie bylos medžiagos pridėtas 2026 m. rugsėjo 9 d.) (t26.007340), kuriuo šalys raginamos pateikti pastabas per 10 dienų nuo pranešimo paskelbimo nekonfidencialioje bylos medžiagoje dienos. Uzbekistano gamintojai savo atsakymus pateikė 2026 m. rugsėjo 21 d., t. y. praėjus nustatytam 10 dienų terminui.
(125) Taip pat žr. 219 konstatuojamąją dalį, kurioje pateikta daugiau informacijos, žr. 2026 m. gegužės 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2026)3105 final.
(127) Šaltinis: https://fred.stlouisfed.org/data/PCOPPUSDA, konvertuota į eurus pagal vidutinį metinį EUR ir USD keitimo kursą.
(128) 2026 m. vasario 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2026/270, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos, Saudo Arabijos Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės 1,4-butandioliui nustatomi laikinieji antidempingo muitai (OL L, 2026/270, 2026 2 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2026/270/oj).
(129) 2021 m. birželio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/939, kuriuo importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų ir Saudo Arabijos Karalystės kilmės monoetilenglikoliui nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 205, 2021 6 11, p. 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2021/939/oj).
(130) https://www.sctubes.com/en/about-us.
(131) Žr. https://www.kme.com/fileadmin/DOWNLOADCENTER/ABOUT%20US/4%20Commitments/Sustainability_Report_2025/KME_2026_SCT_-_TMX_ENG.pdf.
(132) https://www.coppercouncil.org/wp-content/uploads/2022/02/TS22-Di-Cosimo.pdf.
(133) 2020 m. kovo 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas Eurofer, European Steel Association, AISBL / Europos Komisija, T-835/17, 82 punktas.
(134) https://www.transcustoms.cn/.
(135) Eksporto ir importo muitų įstatymas Nr. 107/2016/QH13; Muitinės įstatymas Nr. 54/2014/QH13; Dekretas Nr. 35/2022/ND-CP; Dekretas Nr. 08/2015/ND-CP; Aplinkraštis Nr. 38/2015/TT-BTC.
(136) Žr. TRON numerį t26.007930.
(137) Skundo 302 punktas.
(138) Skundo 307 punktas.
(139) Skundo 348 punktas.
(140) Skundo 501 punktas.
(141) Skundo 413 punktas.
(142) Skundo 497 punktas.
PRIEDAS
Kiti neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai
|
Šalis |
Pavadinimas |
Papildomas TARIC kodas |
|
Vietnamas |
LS Metal Vilna LLC |
88HE |
|
TOAN PHAT COPPER TUBE Joint Stock Company |
88HF |
ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2026/2497/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)