<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.10-->
  <head>
    <title>2023-12-202312C121202203400-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0340-22-202305828-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="13/10/2023 10:42:00" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="+Es4/m5YybbYenqs1uOezBqEUagyOGiIQkdkmy0c3x7AMIt1QVWA0p9BTUbBhX4ZTR3uRrhhFilqUAHnLFi5YPuP+oPnINOlAC+B2r9P+yJx+cGoo8mDEm34i0Fr6rnNtHTh+2m1AhqF/in94+l++lZuj0lqYl6uM0da9O6CjKY=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="2c41ba67-d911-4ca8-8cad-cb010939b599" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0340" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2022" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 03/07/2023 09:22:47" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2023-07-23T18:28:57Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="5f064dbee047458ca8deceea3b786047" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0340" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinio advokato M. Pikamäe išvada – Byla C-340/22</div>
      <div id="rId21" style="default">Cofidis</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      PRIIT PIKAMÄE IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2023 m. liepos 13 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑340/22
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Cofidis
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Autoridade Tributária e Aduaneira
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Mokesčių arbitražo teismas (Administracinio arbitražo centras), Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Tiesioginiai mokesčiai – SESV 49 straipsnis – Kredito įstaigoms nustatytas mokestis socialinės apsaugos finansavimo tikslais – Juridinio asmens statusą turintiems subjektams leidžiami atskaitymai iš mokesčio bazės – Pateisinimas – Subalansuotas apmokestinimo kompetencijos pasidalijimas tarp valstybių narių“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje į Teisingumo Teismą kreipėsi Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Mokesčių arbitražo teismas (Administracinio arbitražo centras), Portugalija) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl SESV 49 straipsnio ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>), išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje nagrinėjamas tik antrasis prejudicinis klausimas. Šis klausimas suteikia Teisingumo Teismui galimybę pateikti papildomų paaiškinimų dėl SESV 49 straipsnyje įtvirtintos įsisteigimo laisvės apimties tiesioginių mokesčių srityje ir privalomųjų bendrojo intereso pagrindų, galinčių pateisinti šios laisvės apribojimą, kaip antai susijusių su būtinybe apsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiai bylai yra svarbus SESV 49 straipsnis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Portugalijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. liepos 24 d. Lei n° 27-A/2020 da Assembleia da República, que aprova o Orçamento Suplementar para 2020 (Portugalijos Respublikos Parlamento įstatymas Nr. 27‑A/2020, kuriuo patvirtinamas 2020 m. papildomas biudžetas) 18 straipsniu ir VI priedu buvo nustatytas Adicional de Solidariedade sobre o Sector Bancário (bankų sektoriaus papildomas solidarumo mokestis, toliau – ASSB).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal šio įstatymo VI priedo 1 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnį šis mokestis buvo nustatytas siekiant sustiprinti socialinės apsaugos sistemos finansavimo mechanizmus, skiriant Fundo de Establização Financeira da Segurança Social (Socialinės apsaugos finansinio stabilizavimo fondas) visas pajamas, gautas surinkus šį mokestį. Remiantis šiomis nuostatomis, ASSB įvedimu siekiama kompensuoti atleidimą nuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), taikomą daugumai bankų sektoriaus finansinių paslaugų ir operacijų, kad šiam sektoriui tenkanti mokesčių našta būtų suvienodinta su kitų ekonomikos sektorių mokesčių našta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal šio priedo 2 straipsnio 1 dalį apmokestinamaisiais asmenimis, kuriems taikomas ASSB, laikomi: a) Portugalijoje reziduojančios kredito įstaigos, b) kitose valstybėse reziduojančių kredito įstaigų patronuojamosios bendrovės Portugalijoje ir c) kitose valstybėse reziduojančių kredito įstaigų filialai Portugalijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Materialinė ASSB taikymo sritis apibrėžta minėto priedo 3 straipsnyje, pagal kurį:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-4">
      „ASSB taikomas:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-22" title="page-4">
      a) apmokestinamųjų asmenų sudarytiems ir patvirtintiems įsipareigojimams, prireikus atėmus įsipareigojimų elementus, priskiriamus nuosavam kapitalui, indėliams, kuriems taikoma Indėlių garantijų fondo, Savitarpio žemės ūkio paskolų garantijų fondo arba indėlių garantijų sistemos, oficialiai pripažintos pagal [2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014, p. 149))] 4 straipsnį arba laikomos lygiaverte pagal Bendros kredito įstaigų ir finansų bendrovių sistemos 156 straipsnio 1 dalies b punktą, garantija, neviršijant taikomuose teisės aktuose nustatytų ribų, ir Centrinėje kasoje laikomus indėlius, kuriuos sudaro žemės ūkio kredito unijos, priklausančios integruotai savitarpio žemės ūkio kredito sistemai, taikant Regime Juridíco do Crédito Agrícola Mútuo e das Cooperativas de Crédito Agrícola (savitarpio žemės ūkio kredito ir žemės ūkio kredito kooperatyvų teisinė tvarka), patvirtintos 1991 m. sausio 11 d. Decreto-lei n° 24/91 (Dekretas-įstatymas Nr. 24/91) priede, 72 straipsnį;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-23" title="page-4">
      b) nebalansinių išvestinių finansinių priemonių nominaliajai vertei, kurią nustato apmokestinamieji asmenys.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To paties priedo 4 straipsnyje, susijusiame su ASSB bazės apskaičiavimu, nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-25" title="page-4">
      „1. Taikant pirmesnio straipsnio a punktą įsipareigojimai – tai visi į balansą įtraukti elementai, kurie, neatsižvelgiant į jų formą ir būdus, yra įsiskolinimai tretiesiems asmenims, išskyrus:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-26" title="page-4">
      a) elementus, kurie pagal taikomas apskaitos taisykles laikomi nuosavu kapitalu;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-27" title="page-4">
      b) įsipareigojimus, susijusius su prievolių pagal nustatytų išmokų sistemas pripažinimu;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-28" title="page-4">
      c) indėlius, apdraustus Indėlių garantijų fondo ir Savitarpio žemės ūkio paskolų garantijų fondo, tik ta apimtimi, kuria jie yra apdrausti iš šių fondų;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-29" title="page-4">
      d) įsipareigojimus, gautus įvertinus išvestines finansines priemones;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-30" title="page-4">
      e) atidėtas pajamas neatsižvelgiant į pasyvių sandorių pajamas ir
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-5">
      f) įsipareigojimus dėl turto, kurių pripažinimas pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose nebuvo nutrauktas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-32" title="page-5">
      2. Taikant ankstesnio straipsnio a punkto nuostatas, taikomos šios taisyklės:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-5">
      a) nuosavo kapitalo, įskaitant 1 lygio nuosavą kapitalą ir 2 lygio nuosavą kapitalą, vertę sudaro teigiami elementai, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant jų vertę pagal [2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1)] II dalies nuostatas, atsižvelgiant į to reglamento X dalyje numatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, ir kurie tuo pat metu atitinka ankstesnėje dalyje apibrėžtą įsipareigojimų sąvoką;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-34" title="page-5">
      b) į indėlius, kuriems taikoma Indėlių garantijų fondo, Savitarpio žemės ūkio paskolų garantijų fondo arba indėlių garantijų sistemos, oficialiai pripažintos pagal [Direktyvos 2014/49] 4 straipsnį arba laikomos lygiaverte pagal Bendros kredito įstaigų ir finansų bendrovių sistemos 156 straipsnio 1 dalies b punktą, garantija, neviršijant taikomuose teisės aktuose nustatytų ribų, atsižvelgiama tik iki sumos, kurią faktiškai garantuoja tokie fondai.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės ginčo aplinkybės, procedūra pagrindinėje byloje, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškovė pagrindinėje byloje yra kredito įstaigos, kurios registruota buveinė yra Prancūzijoje, Portugalijos filialas. Todėl ji yra apmokestinama ASSB, t. y. bankų sektoriui taikomu mokesčiu, kurį Portugalijos Respublika nustatė siekdama suteikti finansinę paramą socialinei apsaugai ir atkurti pusiausvyrą tarp mokesčių naštos, tenkančios šiam sektoriui, kuriame daugumai finansinių paslaugų ir operacijų taikomas atleidimas nuo PVM, ir mokesčių naštos, tenkančios visiems kitiems Portugalijos ekonomikos sektoriams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. gruodžio 11 d. ieškovė atliko ASSB atvirkštinį apmokestinimą, susijusį su 2020 m. pirmuoju pusmečiu. Šiuo pagrindu ji sumokėjo 364 229,67 EUR sumą. 2021 m. sausio 5 d. ieškovė pateikė administracinį skundą mokesčių administratoriui, prašydama grąžinti minėtą sumą. 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu mokesčių administratorius šį prašymą atmetė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2021 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, ginčydama šį sprendimą atmesti skundą. Grįsdama savo ieškinį ji, be kita ko, nurodė, kad ASSB prieštarauja Sąjungos teisei.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai kalbant, ieškovės teigimu, ASSB įvedimas prieštarauja Direktyvai 2014/59 ir tariamam iš šios direktyvos kylančiam mokesčių suderinimui, kiek tai susiję su kredito įstaigų įnašais pertvarkymo srityje. Iš tiesų pagal minėtą direktyvą ji jau buvo apmokestinta valstybėje narėje, kurioje yra jos registruota buveinė, t. y. Prancūzijoje, todėl Portugalijos Respublika negali jai nustatyti panašaus mokesčio, kurio bazė tokia pati.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, ieškovė mano, kad ASSB pažeidžia SESV 49 straipsnį, nes daro diskriminacinį poveikį užsienio kredito įstaigų filialams. Kadangi šie filialai neturi juridinio asmens statuso, jie negali iš ASSB mokesčių bazės atskaityti tam tikrų nuosavo kapitalo elementų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Mokesčių arbitražo teismas (Administracinio arbitražo centras)) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-42" title="page-6">
      „1. Ar [Direktyva 2014/59] draudžiama valstybėje narėje apmokestinti kitoje Sąjungos valstybėje narėje reziduojančių finansų įstaigų filialus pagal teisės aktus, kaip antai Portugalijos [ASSB] reguliuojanti nacionalinė tvarka, pagal kurią pakoreguoti įsipareigojimai ir nebalansinių išvestinių finansinių priemonių nominalioji vertė apmokestinami mokesčiu, iš kurio gautos pajamos neskiriamos nacionaliniams pertvarkymo priemonėms finansavimo mechanizmams ir bendrajam pertvarkymo fondui finansuoti?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-43" title="page-6">
      2. Ar pagal SESV 49 straipsnyje įtvirtintą įsisteigimo laisvės principą draudžiami nacionalinės teisės aktai, kaip antai įtvirtinti Portugalijos nacionalinėje [ASSB] sistemoje, pagal kuriuos leidžiama atimti iš nustatytų ir patvirtintų įsipareigojimų tam tikrus įsipareigojimų elementus, kurie įskaitomi apskaičiuojant 1 lygio nuosavą kapitalą ir 2 lygio nuosavą kapitalą pagal [Reglamento Nr. 575/2013] II dalį, atsižvelgiant į to reglamento IX dalyje numatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, jei tai susiję su priemonėmis, kurias gali išleisti tik juridinio asmens statusą turintys subjektai, t. y. kurių negali išleisti kredito įstaigų nerezidenčių filialai?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rašytines pastabas pateikė Cofidis, Portugalijos vyriausybė ir Europos Komisija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tos pačios šalys buvo išklausytos per 2023 m. balandžio 20 d. įvykusį posėdį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip nurodyta įvade, šioje išvadoje dėmesys bus sutelktas tik į antrąjį prejudicinį klausimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Užduodamas šį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 49 straipsnyje įtvirtintas įsisteigimo laisvės principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias tik kredito įstaigoms rezidentėms ir kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosioms bendrovėms, turinčioms juridinio asmens statusą, t. y. neįtraukiant šio statuso neturinčių kredito įstaigų nerezidenčių filialų, leidžiama atskaityti jų nuosavą kapitalą ir jam prilyginamas skolos priemones iš mokesčio, kuriuo apmokestinami šių subjektų įsipareigojimai, bazės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl priimtinumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo rašytinėse pastabose Portugalijos vyriausybė rėmėsi šio klausimo nepriimtinumu, nes jis grindžiamas ieškovės teiginiu, kad kredito įstaigų nerezidenčių filialai negali atskaityti nuosavo kapitalo iš savo ASSB mokesčio bazės. Šį teiginį, susijusį su Portugalijos teise, mokesčių administratorius ginčija pagrindinėje byloje, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas jo dar nepatikrino, todėl šiame etape pateiktas klausimas yra visiškai hipotetinis ir abstraktus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją tik nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Jei pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu, šie klausimai laikomi svarbiais ir Teisingumo Teismas iš principo turi priimti sprendimą šiuo atveju. Tokia svarbos prezumpcija gali būti paneigta tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba jeigu Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu neginčijama, kad, atsižvelgiant į poreikį pateikti Sąjungos teisės išaiškinimą, naudingą nacionaliniam teismui, būtina, kad jis pats apibrėžtų faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis kyla jo užduodami klausimai ir kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą 9 punkto matyti, kad šį prašymą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl nagrinėjamų Portugalijos teisės nuostatų atitikties įsisteigimo laisvei, nes pagal šias teisės nuostatas kredito įstaigų nerezidenčių filialai negali atskaityti elementų, susijusių su nuosavu kapitalu, kurį gali suformuoti tik juridinio asmens statusą turintys subjektai. Iš to matyti, kad, priešingai nei teigia Portugalijos vyriausybė, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas jau patvirtino ieškovės teiginį dėl Portugalijos teisės aiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, reikia manyti, jog Teisingumo Teismas turi būtiną teisinę informaciją, kad galėtų pateikti naudingą atsakymą į šį klausimą. Atitinkamai, jis nėra hipotetinio ar abstraktaus pobūdžio, todėl svarbos prezumpcija negali būti paneigta. Taigi siūlau Teisingumo Teismui antrąjį klausimą pripažinti priimtinu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl esmės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl diskriminacijos buvimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įsisteigimo laisvė, garantuojama pagal SESV 49 ir 54 straipsnius, apima pagal valstybės narės teisės aktus įkurtų ir Europos Sąjungoje savo registruotą buveinę, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą turinčių bendrovių teisę vykdyti veiklą kitose valstybėse narėse per patronuojamąją bendrovę, filialą ar atstovybę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal SESV 49 straipsnį neleidžiamos jokios priemonės, kurios draudžia, riboja arba daro mažiau patrauklų naudojimąsi įsisteigimo laisve (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kitaip tariant, šia nuostata draudžiama ne tik atvira diskriminacija dėl bendrovių buveinės vietos, bet ir visos paslėptos diskriminacijos formos, kurios, taikant kitus atskyrimo kriterijus, sukelia tokių pačių pasekmių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>). Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad privaloma rinkliava, kuri taikoma nustačius iš pirmo žvilgsnio objektyvų diferencijavimo kriterijų, tačiau daugeliu atvejų, atsižvelgiant į jos savybes, sukuria nepalankią padėtį bendrovėms, kurių buveinė kitoje valstybėje narėje ir kurios yra panašioje padėtyje, palyginti su bendrovėmis, kurių buveinė apmokestinimo valstybėje narėje, yra netiesioginė diskriminacija dėl bendrovių buveinės vietos, draudžiama SESV 49 ir 54 straipsniais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje neginčijama, kad nagrinėjamos Portugalijos teisės nuostatos vienodai taikomos kredito įstaigoms rezidentėms, kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosioms bendrovėms Portugalijoje ir kredito įstaigų nerezidenčių filialams Portugalijoje. Kalbant apie mokesčių bazės nustatymo taisykles, pažymėtina, kad ASSB taikomas šių subjektų įsipareigojimams, t. y. „visiems į balansą įtrauktiems elementams, kurie, neatsižvelgiant į jų formą ir būdus, yra įsiskolinimai tretiesiems asmenims“, išskyrus, atitinkamu atveju, įsipareigojimų elementus, priskiriamus nuosavam kapitalui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškovė mano, kad nuosavo kapitalo atskaitymas iš ASSB mokesčio bazės negali būti taikomas juridinio asmens statuso neturintiems subjektams, kaip antai kredito įstaigų nerezidenčių filialams, nes šie subjektai pagal įstatymą neturi nuosavo kapitalo. Iš to išplaukia, kad dėl nagrinėjamų teisės aktų kredito įstaigos nerezidentės, nusprendusios įsikurti Portugalijoje per filialą, atsiduria mažiau palankioje padėtyje nei kredito įstaigos rezidentės ir kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosios bendrovės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo rašytinėse pastabose Komisija nurodė, kad galima netiesioginė diskriminacija gali kilti ne iš pačių Portugalijos teisės nuostatų, bet iš filialų teisinio statuso, nes jie pagal įstatymus negali turėti nuosavo kapitalo dėl juridinio asmens statuso nebuvimo. Tačiau, Komisijos teigimu, toks skirtingas patronuojamųjų bendrovių ir filialų vertinimas priskirtinas valstybių narių fiskaliniam suverenitetui. Grįsdama šią išvadą, ji remiasi 2015 m. birželio 10 d. Sprendimu X AB (C‑686/13, EU:C:2015:375; toliau – Sprendimas X AB).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, šis argumentas nėra įtikinamas dėl dviejų priežasčių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, jis neatitinka šiai sričiai svarbios jurisprudencijos. Šiuo klausimu reikia priminti, kad nuo to laiko, kai buvo priimtas Sprendimas Komisija / Prancūzija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>), Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, jog kadangi SESV 49 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ūkio subjektams aiškiai paliekama galimybė laisvai pasirinkti teisinę formą, tinkamą vykdyti savo veiklą kitoje valstybėje narėje, šio laisvo pasirinkimo priimančioje valstybėje narėje neturi riboti diskriminacinės mokesčių nuostatos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Paskui Sprendime CLT‑UFA Teisingumo Teismas taip pat patikslino, kad laisvė pasirinkti tinkamą teisinę formą, be kita ko, skirta leisti bendrovėms, kurių buveinė yra vienoje valstybėje narėje, atidaryti filialą kitoje valstybėje narėje, kad galėtų joje vykdyti savo veiklą tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos patronuojamosioms bendrovėms (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi iš jurisprudencijos matyti, kad ši laisvė draudžia skirtingą mokestinį vertinimą, atsirandantį dėl bendrovės nerezidentės veiklos vykdymo priimančiojoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į tai, ar ji veikia per patronuojamąją bendrovę, ar per filialą, o toks skirtingas vertinimas prilygsta diskriminacijai dėl pilietybės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokio aiškinimo logika grindžiama tuo, kad juridinio asmens statuso neturintys filialai yra tiesiog jų patronuojančios bendrovės emanacija užsienyje, o bendrovių nerezidenčių patronuojamosios bendrovės jų įsisteigimo valstybėje yra savarankiškos teisės subjektai mokesčių tikslais, taigi šios valstybės bendrovės rezidentės. Todėl nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos patronuojamosioms bendrovėms taikomas palankesnis vertinimas nei filialams, galiausiai reiškia, kad bendrovės rezidentės vertinamos palankiau nei bendrovės nerezidentės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šį lygiavertiškumą Teisingumo Teismas aiškiau išreiškė Sprendimo Saint-Gobain ZN (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>) 44 punkte, pagal kurį „[s]kirtingas vertinimas, taikomas bendrovių nerezidenčių filialams, palyginti su bendrovėmis rezidentėmis, ir laisvės pasirinkti antrinės buveinės formą apribojimas turi būti vertinami kaip vienas ir tas pats [SESV 49 ir 54] straipsnių pažeidimas“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>), ir vėliau – 2017 m. gegužės 17 d. Sprendimo X (C‑68/15, EU:C:2017:379) 36 punkte, pagal kurį „nacionalinės mokesčių teisės aktų, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, taikymas, viena vertus, bendrovės nerezidentės patronuojamajai bendrovei rezidentei ir, kita vertus, tokios bendrovės nuolatinei buveinei rezidentei[ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>)] susijęs su atitinkamai bendrovės rezidentės ir bendrovės nerezidentės mokestiniu vertinimu“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, man neatrodo, priešingai nei teigia Komisija, kad Teisingumo Teismo išvada, padaryta Sprendimo X AB 33 punkte, gali būti taikoma šioje byloje. Reikia trumpai aptarti šį sprendimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal nagrinėtus Švedijos teisės aktus į pelno mokesčio bazę buvo neįtraukiamos pajamos iš kapitalo, gautos pardavus tam tikrų rūšių bendrovių akcijas, ir atitinkamai nebuvo numatyta galimybė atskaityti kapitalo nuostolių, patirtų dėl tokių sandorių, įskaitant atvejus, kai šie nuostoliai atsirado dėl užsienio valiutos keitimo. Taikant šiuos teisės aktus buvo nesvarbu, ar bendrovės, kurių akcijos buvo perleistos, buvo įsteigtos Švedijoje, ar kitoje valstybėje narėje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėdamas klausimą, ar investicijos į akcijas kitoje valstybėje narėje nei Švedijos Karalystė, atsižvelgiant į tai, kad pagal Švedijos teisės aktus nuostoliai dėl valiutos keitimo negali būti atskaitomi, buvo vertinamos mažiau palankiai nei panašios investicijos Švedijoje, Teisingumo Teismas minėtame 33 punkte taikė principą, pagal kurį įsisteigimo laisvė negali būti suprantama taip, kad valstybė narė savo mokesčių teisės nuostatas privalo suderinti su kitos valstybės narės nuostatomis, kad visais atvejais būtų užtikrintas apmokestinimas, naikinantis visus skirtumus, išplaukiančius iš nacionalinių mokesčių teisės aktų, nes bendrovės priimami sprendimai dėl komercinių struktūrų įsteigimo užsienyje gali tam tikrais atvejais būti daugiau ar mažiau palankūs arba nepalankūs tokiai bendrovei (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, dabar nagrinėjama byla skiriasi nuo tos bylos, nes netiesioginė diskriminacija atsiranda ne bendrai taikant mokesčius, galiojančius bendrovės, kuriai priklauso filialas, buveinės valstybėje ir mokesčius, mokėtinus valstybėje, kurioje yra šis filialas, o tik dėl mokesčių pastarojoje valstybėje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, jog tai, kad juridinio asmens statuso neturintys subjektai negali įtraukti nuosavo kapitalo į savo balansą ir dėl to negali jo atskaityti iš savo ASSB mokesčio bazės, reiškia, kad kredito įstaigų nerezidenčių filialai atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su kredito įstaigomis rezidentėmis ir kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosiomis bendrovėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad Portugalijos vyriausybė tiek savo rašytinėse pastabose, tiek per posėdį griežtai ginčijo teiginio, kad kredito įstaigų nerezidenčių filialai negalėjo įskaityti gautų kapitalo įnašų kaip nuosavo kapitalo, teisingumą. Konkrečiau kalbant, ši vyriausybė teigia, kad pagal Portugalijos teisės aktus toks filialas savo apskaitoje jam skirtą kapitalą gali laisvai klasifikuoti kaip įsipareigojimus arba kaip nuosavą kapitalą, atsižvelgiant į tai, ar šis kapitalas yra atlygintino ar yra nuolatinio pobūdžio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu tik priminsiu, kad Teisingumo Teismas, gavęs nacionalinio teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą, turi vadovautis šio teismo pateiktu nacionalinės teisės aiškinimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>). Kaip jau buvo išdėstyta pirmiau šioje išvadoje, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šį prašymą pateikęs teismas pritarė tokiam Portugalijos teisės aiškinimui, kuris atitinka ieškovės pateiktą aiškinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, ieškovės teigimu, kredito įstaigų nerezidenčių filialai diskriminuojami, palyginti su subjektais rezidentais, nes egzistuoja daugybė nuosavam kapitalui prilygstančių elementų, kuriuos gali išleisti tik juridinio asmens statusą turintys subjektai. Tai apima, be kita ko, konvertuojamąsias obligacijas, dalyvaujamąsias obligacijas, išperkamąsias privilegijuotąsias akcijas ir konvertuojamąsias sąlygines obligacijas (contingent convertible bonds). Šio aiškinimo Portugalijos vyriausybė neginčijo nei savo rašytinėse pastabose, nei per posėdį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, neabejotina, kad šių nuosavam kapitalui prilyginamų skolos priemonių vertės atskaitymas iš ASSB mokesčio bazės, kaip ir nuosavo kapitalo atskaitymas, reiškia, kad kredito įstaigų nerezidenčių filialai vertinami mažiau palankiai nei kredito įstaigos rezidentės ir kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosios bendrovės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad teisės aktai, kuriais įvedamas ASSB, lemia netiesioginę kredito įstaigų nerezidenčių, norinčių įsikurti Portugalijoje per filialą, diskriminaciją, todėl jie priskirtini priemonėms, draudžiamoms pagal SESV 49 straipsnį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis suformuota jurisprudencija, įsisteigimo laisvės ribojimas leidžiamas, tik jei jis susijęs su objektyviai nepanašiomis situacijomis arba gali būti pateisintas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>). Taigi reikia patikrinti, ar pagrindinėje byloje aptariamos teisės nuostatos, kurios, kaip buvo pripažinta, gali riboti įsisteigimo laisvę, priskirtinos vienai iš šių dviejų prielaidų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl objektyvaus situacijų panašumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl situacijų objektyvaus panašumo pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją klausimas, ar tarpvalstybinė situacija yra panaši į vidaus situaciją, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į atitinkamais nacionalinės mokesčių teisės aktais siekiamą tikslą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pažymiu, kad ASSB buvo įvestas siekiant sustiprinti socialinės apsaugos sistemos finansavimo mechanizmus, skiriant Socialinės apsaugos finansinio stabilizavimo fondui pajamas, gautas surinkus šį mokestį. Konkrečiai kalbant, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ASSB įvedimas ir jo taikymas tik bankų sektoriui yra tam tikra kompensacija už daugumos finansinių paslaugų ir sandorių atleidimą nuo PVM ir juo siekiama suvienodinti finansų sektoriaus mokesčių naštą su kitų sektorių mokesčių našta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į šiais mokesčių teisės aktais siekiamą tikslą, nėra abejonių, kad kredito įstaigos nerezidentės, veikiančios Portugalijoje per filialą, padėtis yra panaši į kredito įstaigos rezidentės arba kredito įstaigos nerezidentės patronuojamosios bendrovės padėtį. Taigi tarp šių subjektų nėra jokio objektyvaus padėties skirtumo, kuriuo būtų galima pateisinti skirtingą požiūrį atsižvelgiant į ASSB mokesčio bazės nustatymo taisykles (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pateisinimo buvimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl privalomųjų bendrojo intereso pagrindų, galinčių pateisinti taip nustatytą įsisteigimo laisvės kliūtį, pirmiausia reikia priminti, kad Teisingumo Teismas kaip tokius pagrindus yra pripažinęs būtinybę išsaugoti mokesčių sistemos nuoseklumą, užtikrinti mokesčių kontrolės veiksmingumą, užkirsti kelią sukčiavimui mokesčių srityje ir apsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Būtinybė išsaugoti mokesčių sistemos nuoseklumą reiškia, jog turi būti nustatyta, ar yra tiesioginis ryšis tarp atitinkamos mokesčio lengvatos ir jos kompensavimo konkrečiu mokesčiu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>). Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad nuosavo kapitalo elementų atskaitymas iš ASSB mokesčio bazės, kuriuo gali pasinaudoti kredito įstaigos rezidentės ir kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosios bendrovės, yra kompensuojamas joms nustatytu mokesčiu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Būtinybė apsaugoti mokesčių kontrolės veiksmingumą iš esmės reiškia, kad valstybės narės gali taikyti priemones, kurios leidžia aiškiai ir tiksliai patikrinti apmokestinamąją vertę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>). Tačiau man atrodo akivaizdu, kad nagrinėjami Portugalijos teisės aktai, kuriuose numatytas apmokestinamosios vertės apskaičiavimo metodas, neišvengiamai lemiantis didesnį rezultatą kredito įstaigų nerezidenčių filialams, neturi jokio ryšio su tokiu tikslu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atveju taip pat negalima remtis būtinybe užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir sukčiavimui mokesčių srityje, nes Portugalijos teisės aktais, kuriais įvedamas ASSB, nėra konkrečiai siekiama, kaip to reikalaujama jurisprudencijoje, užkirsti kelią veiksmams, kuriems būdingas visiškai dirbtinių, ekonominio pagrindo neturinčių susitarimų sudarymas, turint tikslą nepagrįstai pasinaudoti mokesčių lengvata (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lieka išnagrinėti būtinybę apsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu Komisija per posėdį teigė, jog netiesioginė diskriminacija, kuria filialai patiria dėl to, kad jie negali išleisti nuosavam kapitalui prilyginamų skolos priemonių, gali būti pateisinama reikalavimu užtikrinti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu Komisija priminė, kad pagal nagrinėjamas Portugalijos teisės nuostatas kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosios bendrovės iš ASSB mokesčio bazės gali atskaityti tik savo pačių išleistų nuosavam kapitalui prilyginamų skolos priemonių vertę, o ne jų patronuojančiųjų bendrovių išleistų priemonių vertę. Filialai taip pat negali atskaityti patronuojančiųjų bendrovių išleistų priemonių vertės, jeigu šios priemonės nėra susijusios su šių filialų veikla.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisijos teigimu, pagrindinis šio teisės aktų leidėjo pasirinkimo tikslas – neleisti Portugalijoje per filialą veikiančioms kredito įstaigoms nerezidentėms laisvai pasirinkti savo ASSB mokesčio bazės apimtį, dirbtinai susiejant skolos priemones, prilyginamas nuosavam kapitalui, su šio filialo Portugalijoje vykdoma veikla.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Norint pasiūlyti atsakymą į šį Komisijos argumentą, reikia pateikti kelias pirmines pastabas dėl subalansuoto apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo tarp valstybių narių apsaugos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo tarp valstybių narių apsauga pirmą kartą buvo nurodyta Sprendime Marks &amp; Spencer (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>), kalbant apie būtinybę išvengti nuostolių dubliavimo ir mokesčių vengimo rizikos, o vėliau Teisingumo Teismas ją pripažino kaip savarankišką pateisinimo pagrindą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo tikslu Teisingumo Teismas atsižvelgė į tai, kad tiesioginių mokesčių rinkimas yra pagrindinis valstybių narių mokesčių jurisdikcijos elementas. Nesant suderinimo Sąjungos lygmeniu, iš esmės būtent valstybės narės turi nustatyti jų apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo kriterijus, sudarydamos sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo arba priimdamos vienašales priemones (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi šis pateisinimas yra tarptautiniu mastu plačiai pripažinto valstybės mokesčių jurisdikcijos teritoriškumo principo išraiška. Konkrečiau kalbant, Teisingumo Teismas pripažįsta būtinybę išsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių, kai, be kita ko, nagrinėjama sistema siekiama užkirsti kelią veiksmams, kurie gali pakenkti valstybės narės teisei pasinaudoti kompetencija mokesčių srityje jos teritorijoje vykdomos veiklos atžvilgiu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>). Pavyzdžiui, bendrovėms negali būti palikta galimybė visiškai laisvai perkelti savo pelną iš vienos valstybės narės į kitą arba pasirinkti, kur turėtų būti atsižvelgta į jų nuostolius – ar valstybėje narėje, kurioje jos įsteigtos, ar kitoje valstybėje narėje, nes dėl tokios praktikos, atsižvelgiant į atitinkamos bendrovės pasirinkimą, vienoje valstybėje narėje būtų padidinta mokesčio bazė, o kitoje – sumažinta tiek, kiek perkeltas pelnas ar nuostoliai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija iš esmės mano, kad nagrinėjamais teisės aktais siekiama apsaugoti Portugalijos valstybės kompetenciją mokesčių srityje, kiek tai susiję su jos teritorijoje vykdoma veikla, nes šiais teisės aktais užkertama galimybė Portugalijoje per filialą veikiančioms kredito įstaigoms nerezidentėms į šio filialo balansą įtraukti nuosavam kapitalui prilyginamas skolos priemones, nesusijusias su šio filialo Portugalijoje vykdoma veikla, ir taip sumažinti minėto filialo ASSB mokesčio bazę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, pateisinimu, susijusiu su subalansuoto apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo tarp valstybių narių būtinybe, negali būti pagrįstai remiamasi taip, kaip siūlo Komisija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų reikia pažymėti, jog valstybė narė, ketinanti remtis tuo, kad jos nacionalinės teisės aktais siekiama užkirsti kelią bet kokiam jos mokesčių jurisdikcijos teritoriškumo pažeidimui, pagal suformuotą jurisprudenciją turi atitikti nuoseklumo reikalavimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiau kalbant, iš šios jurisprudencijos matyti, kad jei valstybė narė nusprendė suteikti mokesčių lengvatą jos teritorijoje įsteigtoms bendrovėms ir tokiu būdu atsisakė įgyvendinti savo mokesčių jurisdikciją tokių bendrovių atžvilgiu, ši valstybė negali remtis būtinybe išsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių, siekdama pateisinti kitoje valstybėje narėje įsteigtų bendrovių apmokestinimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju Portugalijos valstybė atsisakė įgyvendinti savo mokesčių jurisdikciją, kai kredito įstaigoms rezidentėms ir kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosioms bendrovėms, kurios, primenu, mokesčių tikslais yra savarankiškos teisės subjektai ir todėl yra šios valstybės rezidentės, suteikė mokesčių lengvatą, t. y. galimybę atskaityti nuosavam kapitalui prilyginamų skolos priemonių vertę iš jų ASSB mokesčio bazės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, minėta valstybė negali pagrįstai remtis savo mokesčių jurisdikcijos teritoriškumu, siekdama pateisinti nepalankų kredito įstaigų nerezidenčių filialų vertinimą, nes dėl pirmiau nurodytų priežasčių jie neturi galimybės iš aptariamo mokesčio bazės atskaityti minėtų priemonių vertės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Mokesčių arbitražo teismas (Administracinio arbitražo centras), Portugalija) antrąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-106" title="page-16">
      SESV 49 straipsnyje įtvirtintas įsisteigimo laisvės principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias tik kredito įstaigoms rezidentėms ir kredito įstaigų nerezidenčių patronuojamosioms bendrovėms, turinčioms juridinio asmens statusą, t. y. neįtraukiant šio statuso neturinčių kredito įstaigų nerezidenčių filialų, leidžiama atskaityti jų nuosavą kapitalą ir jam prilyginamas skolos priemones iš mokesčio, kuriuo apmokestinami šių subjektų įsipareigojimai, bazės.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: prancūzų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) OL L 173, 2014, p. 190.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) 2019 m. kovo 5 d. Sprendimas Eesti Pagar (C‑349/17, EU:C:2019:172, 47–50 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) 2023 m. vasario 16 d. Sprendimas Gallaher (C‑707/20, EU:C:2023:101, 70 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) 2023 m. gegužės 11 d. Sprendimas Manitou BF ir Bricolage Investissement France (C‑407/22 ir C‑408/22, EU:C:2023:392, 20 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) 2022 m. spalio 6 d. Sprendimas Contship Italia (C‑433/21 ir C‑434/21, EU:C:2022:760, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) 2020 m. kovo 3 d. Sprendimas Vodafone Magyarország (C‑75/18, EU:C:2020:139, 43 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) 1986 m. sausio 28 d. sprendimas (270/83, EU:C:1986:37).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) To sprendimo 22 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) 2006 m. vasario 23 d. sprendimas (C‑253/03, EU:C:2006:129, 15 punktas). Taip pat žr. 2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimą Philips Electronics UK (C‑18/11, EU:C:2012:532, 14 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. generalinės advokatės J. Kokott išvadą byloje X (C‑68/15, EU:C:2016:886, 24 ir 25 punktai). Dėl kritinio požiūrio į patronuojamųjų bendrovių ir filialų panašumą žr., be kita ko, Wattel, Peter J., „Corporate tax jurisdiction in the EU with respect to branches and subsidiaries; dislocation distinguished from discrimination and disparity; a plea for territoriality“, EC Tax Review, Nr. 4, 2003, p. 196.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) 1999 m. rugsėjo 21 d. sprendimas (C‑307/97, EU:C:1999:438).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Kursyvu išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Svarbu pažymėti, kad sąvoka nuolatinė buveinė „rezidentė“ šioje sprendimo dalyje vartojama kaip sąvokos „veikianti toje valstybėje narėje“ sinonimas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Be to, Teisingumo Teismas nurodė, kad ši išvada neprieštarauja išvadai, padarytai 2008 m. vasario 28 d. Sprendime Deutsche Shell (C‑293/06, EU:C:2008:129), kuriame jis iš esmės nusprendė, kad Vokietijos teisės aktai sudarė įsisteigimo laisvės kliūtį tiek, kiek pagal juos buvo neleidžiama atskaityti nuostolių dėl valiutos keitimo, kuriuos patyrė Vokietijos teritorijoje registruotą buveinę turinti bendrovė grąžinant jai priklausančiam kitoje valstybėje narėje esančiam nuolat veikiančiam padaliniui paskolintą kapitalą. Teisingumo Teismo nuomone, Deutsche Shell bylos teisinis kontekstas buvo kitoks, nes, skirtingai nei Švedijos teisės aktuose, toje byloje nagrinėtuose teisės aktuose buvo bendrai numatytas užsienio valiutos keitimo pelno apmokestinimas ir, atitinkamai, užsienio valiutos keitimo nuostolių atskaita. Be kita ko, žr. Sprendimo X AB 38 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) 2022 m. spalio 27 d. Sprendimas Instituto do Cinema e do Audiovisual (C‑411/21, EU:C:2022:836, 16 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Galėtų būti kitaip, jei atlikęs bendrą ASSB mokesčio bazės sudedamųjų dalių vertinimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų padaryti išvadą, jog šio mokesčio bazės nustatymo metodas faktiškai reiškia, kad kredito įstaigos, norinčios įsikurti Portugalijoje per filialą, nėra vertinamos mažiau palankiai nei subjektai rezidentai. Šiuo klausimu žr. 2017 m. gegužės 17 d. Sprendimą X (C‑68/15, EU:C:2017:379, 44 punktas). Tačiau pažymiu, kad niekas bylos medžiagoje nerodo, jog taip yra.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimas Deister Holding ir Juhler Holding (C‑504/16 ir C‑613/16, EU:C:2017:1009, 91 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) 2016 m. birželio 2 d. Sprendimas Pensioenfonds Metaal en Techniek (C‑252/14, EU:C:2016:402, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Žr. 2021 m. vasario 25 d. Sprendimą Novo Banco (C‑712/19, EU:C:2021:137, 26 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) 2018 m. birželio 12 d. Sprendimas Bevola ir Jens W. Trock (C‑650/16, EU:C:2018:424, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) 2012 m. liepos 19 d. Sprendimas A (C‑48/11, EU:C:2012:485, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimas Deister Holding ir Juhler Holding (C‑504/16 ir C‑613/16, EU:C:2017:1009, 60 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimas (C‑446/03, EU:C:2005:763).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) 2007 m. liepos 18 d. Sprendimas Oy AA (C‑231/05, EU:C:2007:439, 52 punktas; toliau – Sprendimas Oy AA).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) 2022 m. spalio 13 d. Sprendimas Finanzamt Bremen (C‑431/21, EU:C:2022:792, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Sprendimo Oy AA 56 punktą ir 2008 m. gegužės 15 d. Sprendimą Lidl Belgium (C‑414/06, EU:C:2008:278, 34 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) Be kita ko, žr. 2007 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Amurta (C‑379/05, EU:C:2007:655, 58 ir 59 punktai) ir 2009 m. birželio 18 d. Sprendimą Aberdeen Property Fininvest Alpha (C‑303/07, EU:C:2009:377, 67 punktas).</p>
</body>
</html>
