BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 10 d.(*)

„Ieškinys dėl panaikinimo ir dėl neveikimo – Prašymas pradėti tyrimą – ESMA pirmininko atsisakymas – Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio – Nepriimtinumas – Prašymas duoti nurodymą – Kompetencijos nebuvimas“

Byloje T‑760/20

Stasys Jakeliūnas, gyvenantis Vilniuje (Lietuva), atstovaujamas advokato R. Paukštės,

ieškovas,

prieš

Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (ESMA), atstovaujamą G. Filippa, F. Barzanti ir E. Siracusa,

atsakovę,

dėl, pirma, SESV 265 straipsniu grindžiamo reikalavimo, kuriuo iš esmės siekiama pripažinti, kad ESMA neteisėtai nepradėjo tyrimo dėl 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL L 96, 2003, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 367) pažeidimo, ir, antra, SESV 263 straipsniu grindžiamo reikalavimo panaikinti 2020 m. spalio 20 d. ESMA pirmininko rašte išdėstytą sprendimą, kuriuo atsisakoma pradėti minėtą tyrimą,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė V. Tomljenović, teisėjai P. Škvařilová-Pelzl ir I. Nõmm (pranešėjas),

kancleris E. Coulon,

priima šią

Nutartį

 Ginčo aplinkybės

1        2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovas Stasys Jakeliūnas, Europos Parlamento narys, raštu kreipėsi į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (ESMA), prašydamas, atsižvelgiant į nacionalinių institucijų neveikimą, pradėti tyrimą dėl galimo manipuliavimo VILIBOR bankine palūkanų norma Lietuvoje.

2        2020 m. spalio 30 d. raštu ESMA pirmininkas ieškovui atsakė, kad negali patenkinti jo prašymo. Šiame rašte jis akcentavo pirma, kad remiantis pateikta informacija, minėtas manipuliavimas buvo vykdomos nuo 2008 m. ketvirtojo ketvirčio iki 2010 m. pirmojo ketvirčio, t. y. prieš įsigaliojant 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010, p. 84).

3        Antra, ESMA pirmininkas pažymėjo, kad nurodyto manipuliavimo metu dar nebuvo taikytini 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014, p. 1) ir 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016, p. 1).

4        Trečia, ESMA pirmininkas pabrėžė, kad tuo metu galiojusi 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL L 96, 2003, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 367) neapėmė manipuliavimo bankinėmis palūkanų normomis ir kad tokia praktika, atrodo, negalėjo patekti į šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies taikymo sritį.

 Procesas ir šalių reikalavimai

5        2020 m. gruodžio 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį.

6        Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2021 m. kovo 22 d.), ESMA, remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalimi, pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

7        2021 m. balandžio 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo pastabas dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.

8        Ieškinyje ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti, kad ESMA atsisakymas (apie kurį pranešta 2020 m. spalio 30 d. raštu ESMA 22-105-1261) imtis veiksmų dėl prašymo pradėti tyrimą yra nepagrįstas, ir nurodyti ESMA iš naujo išnagrinėti minėtą prašymą pradėti tyrimą,

–        priteisti iš ESMA bylinėjimosi išlaidas.

9        Nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime ESMA Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

10      Savo pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ieškovas Bendrojo Teismo prašo jį atmesti.

 Dėl teisės

11      Pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 ir 7 dalis, jeigu atsakovas prašo, Bendrasis Teismas gali nuspręsti dėl nepriimtinumo arba kompetencijos nebuvimo, nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės.

12      Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, todėl nusprendžia šį prašymą išnagrinėti netęsiant proceso.

13      ESMA iš esmės pateikia keturis nepriimtinumo pagrindus. Pirma, ji teigia, kad ieškinys neatitinka Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte nurodytų reikalavimų. Antra, ieškovo pagal SESV 265 straipsnį nurodytas reikalavimas pripažinti neveikimą yra nepriimtinas. Trečia, tas pats pasakytina apie pagal SESV 263 straipsnį pateiktą reikalavimą panaikinti. Ketvirta, Bendrasis Teismas neturi kompetencijos duoti jai prašomų nurodymų.

 Dėl ieškinio atitikties Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktui

14      ESMA mano, kad pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą ieškovo reikalavimai turi būti atmesti kaip nepriimtini, nes juose trūksta pagal šią nuostatą reikalaujamo minimalaus aiškumo.

15      Ieškovas iš esmės teigia, kad jo ieškinys yra aiškus ir kad ESMA galėjo suvokti jo prasmę.

16      Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio, kuris Bendrajam Teismui taikomas pagal jo 53 straipsnį, ir iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio matyti, kad kiekviename ieškinyje turi būti aiškiai ir tiksliai nurodomas ginčo dalykas, reikalavimai ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka, kad atsakovui būtų sudaryta galimybė pasirengti gynybai, o Bendrajam Teismui – vykdyti kontrolę. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimai turi būti suformuluoti tiksliai ir nedviprasmiškai, siekiant išvengti situacijų, kai teismas priima sprendimą ultra petita arba neišnagrinėja kurio nors vieno prieštaravimo (žr. 2019 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Barata / Parlamentas, T‑467/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:646, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Vis dėlto, jeigu reikalavimai suformuluoti netiksliai, Bendrasis Teismas gali pašalinti šį trūkumą, jei iš visų ieškovo argumentų matyti, kokiu pagrindu buvo pareikštas ieškinys (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 28 d. nutarties Verein Deutsche Sprache / Taryba, C‑93/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:429, 18 punktą).

17      Nagrinėjamu atveju iš viso ieškinio teksto matyti, kad ieškovas jame pateikia tris reikalavimus. SESV 263 straipsniu grindžiamu pirmuoju reikalavimu siekiama, kad būtų panaikintas 2020 m. spalio 30 d. rašte pateiktas sprendimas. SESV 265 straipsniu grindžiamu antruoju reikalavimu siekiama, kad būtų pripažintas ESMA neveikimas dėl to, kad ši nepradėjo ieškovo prašomo tyrimo. Galiausiai trečiuoju reikalavimu siekiama, kad Bendrasis Teismas nurodytų ESPA peržiūrėti ieškovo prašymą pradėti tyrimą.

18      Vadinasi, ieškinys atitinka Procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte nustatytus minimalius aiškumo ir tikslumo reikalavimus, be to, tai matyti iš to, kad nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime ESPA ginčija kiekvieną iš šių reikalavimų.

19      Taigi pirmasis ESMA pagrindas dėl nepriimtinumo turi būti atmestas.

 Dėl reikalavimo panaikinti sprendimą priimtinumo

20      ESMA teigia, kad ieškinys, kiek juo prašoma panaikinti 2020 m. rugsėjo 30 d. raštą, yra nepriimtinas, nes atsisakymas įgyvendinti įgaliojimus, kuriuos ji turi pagal Reglamento Nr. 1095/2010 17 straipsnio 2 dalį arba 22 straipsnio 4 dalį, nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo.

21      Ieškovas iš esmės mano, kad būtina ESMA naudojimosi savo įgaliojimais pradėti tyrimą arba jo nepradėti teisėtumo kontrolė apima galimybę pareikšti ieškinį dėl sprendimo, kuriuo ji atsisako patenkinti prašymą šiuo klausimu, panaikinimo.

22      Neatsižvelgiant į galimą Reglamento Nr. 1095/2010 60 straipsnyje numatytos procedūros Apeliacinėje taryboje poveikį galimybei ginčyti 2020 m. rugsėjo 30 d. raštą Bendrajame Teisme, pirmiausia reikia patikrinti, ar minėtas raštas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.

23      Šiuo raštu ESMA pirmininkas atsisakė patenkinti ieškovo pateiktą prašymą pradėti tyrimą.

24      Pagal suformuotą jurisprudenciją aktais, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, laikomos visos Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų priimtos nuostatos (nepaisant jų formos), kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių (1971 m. kovo 31 d. Sprendimo Komisija / Taryba, 22/70, EU:C:1971:32, 42 punktas; taip pat žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25      Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad jeigu Sąjungos institucija, įstaiga ar organas neprivalo pradėti procedūros, o turi diskreciją, dėl kurios fiziniai asmenys neturi teisės reikalauti, kad minėta institucija, įstaiga ar organas apibrėžtų tam tikrą poziciją, asmenys, pateikę skundą, iš esmės neturi galimybės kreiptis į Sąjungos teismą su ieškiniu dėl galimo sprendimo nenagrinėti jų skundo. Iš tiesų tokia galimybė būtų tik tuo atveju, jeigu šie asmenys galėtų pasinaudoti procesinėmis teisėmis, panašiomis į teises, kurias turėtų vykstant procedūrai pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101 ir 102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205), pagal kurį jiems suteikiama galimybė reikalauti, kad minėta institucija, įstaiga ar organas juos informuotų ir išklausytų (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo SV Capital / ABE, T‑660/14, EU:T:2015:608, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

26      Nepriimtinais, pavyzdžiui, buvo pripažinti fizinių ar juridinių asmenų pareikšti ieškiniai dėl Komisijos atsisakymo pradėti procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį (1998 m. liepos 17 d. Nutarties Sateba / Komisija, C‑422/97 P, EU:C:1998:395, 42 punktas), imtis veiksmų pagal SESV 106 straipsnio 3 dalį (2005 m. vasario 22 d. Sprendimas Komisija / max.mobil, C‑141/02 P, EU:C:2005:98, 68–70 punktai), nagrinėti skundus, pateiktus dėl sprendimų koncentracijų kontrolės srityje nesilaikymo (2018 m. spalio 9 d. Sprendimo 1&1 Telecom / Komisija, T‑43/16, EU:T:2018:660, 39 ir 40 punktai). Ieškinys dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) atsisakymo patenkinti prašymą pradėti tyrimą pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010, p. 48), 17 straipsnį taip pat buvo pripažintas nepriimtinu (2016 m. birželio 24 d. Nutarties Onix Asigurări / EIOPA, T‑590/15, EU:T:2016:374, 50–57 punktai).

27      Nagrinėjamu atveju, darant prielaidą, kad ieškovas pateikė ESMA prašymą pradėti tyrimą pagal Reglamento Nr. 1095/2010, iš dalies pakeisto 2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2175 (OL L 334, 2019, p. 1), 17 straipsnį, reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje numatytas mechanizmas, leidžiantis ESMA nagrinėti atvejus, kai nacionalinės valdžios institucijos, vykdydamos priežiūros funkcijas, pažeidžia Sąjungos teisę. Remiantis minėto straipsnio 1 dalimi, „[k]ai kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų arba juos taiko taip, kad pažeidžia Sąjungos teisę, įskaitant pagal 10–15 straipsnius nustatytus techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, visų pirma neužtikrindama, kad finansų rinkų dalyvis atitiktų tuose aktuose nustatytus reikalavimus, [ESMA] turi imtis veiksmų pagal įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse“.

28      Reglamento Nr. 1095/2010 17 straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse apibrėžti trys šio mechanizmo etapai. Minėto reglamento 17 straipsnio 2 dalyje konkrečiai numatyta, kad „[v]ienos ar kelių kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos ar suinteresuotųjų subjektų grupės prašymu arba savo iniciatyva, taip pat atvejais, kai iniciatyva grindžiama fizinių ar juridinių asmenų pateikta gerai pagrįsta informacija, [ESMA], apie tai pranešusi atitinkamai kompetentingai institucijai, nurodo, kokių veiksmų ketina dėl reikalo imtis, ir prireikus ištiria įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį“.

29      Reikia konstatuoti, kad, pirma, iš Reglamento Nr. 1095/2010 17 straipsnio formuluotės matyti, jog ESMA turi diskreciją pradėti tyrimą pagal šią nuostatą – tai matyti iš Reglamento Nr. 1095/2010 17 straipsnio 2 dalyje vartojamo žodžių junginio „nurodo, kokių veiksmų ketina dėl reikalo imtis, ir prireikus ištiria“. Antra, iš šio reglamento teksto negalima daryti išvados, kad suinteresuotieji subjektai, pateikę ESMA prašymą pradėti tyrimą, turi procesines teises būti informuoti ir išklausyti, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 25 punkte nurodytą jurisprudenciją. Nors po Reglamento Nr. 1095/2010 17 straipsnio 2 dalies pakeitimo, padaryto Reglamentu 2019/2175, ESMA turi nurodyti, kokių veiksmų „ketina dėl reikalo imtis“, tokia pareiga nereiškia, kad suinteresuotiesiems subjektams, pateikusiems ESMA prašymą pradėti tyrimą, pripažįstama teisė būti išklausytiems, panaši į teisę, kurią gali turėti asmenys, pateikę skundą vykstant Reglamente Nr. 1/2003 numatytai procedūrai.

30      Taigi, remiantis šio sprendimo 25 punkte nurodyta jurisprudencija, darytina išvada, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. rašte pateiktas ESMA pirmininko atsisakymas pradėti tyrimą pagal Reglamento Nr. 1095/2010 17 straipsnį nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo.

31      T ą pačią išvadą reikėtų daryti ir tuo atveju, jeigu ieškovo prašymas būtų pateiktas siekiant pradėti tyrimą pagal Reglamento Nr. 1095/2010 22 straipsnio 4 dalį. Šioje nuostatoje nurodyta, kad „vienos ar kelių kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali atlikti tam tikros finansų veiklos rūšies arba tam tikros produkto rūšies, arba tam tikros elgesio rūšies tyrimą, siekdama įvertinti galimas grėsmes finansų rinkų vientisumui ar finansų sistemos stabilumui arba vartotojų ar investuotojų apsaugai, ir pateikti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms atitinkamas rekomendacijas dėl veiksmų“.

32      Pirma, iš Reglamento Nr. 1095/2010 22 straipsnio 4 dalies formuluotės, būtent iš vartojamo veiksmažodžio „galėti“, matyti, kad tyrimo pradėjimas pagal šią nuostatą patenka į ESMA diskrecijos sritį. Antra, šioje nuostatoje nenumatyta fizinio ar juridinio asmens galimybė kreiptis į teismą, o tai reiškia, kad toks asmuo negali pasinaudoti procesinėmis teisėmis pagal šio sprendimo 25 punkte nurodytą jurisprudenciją.

33      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. raštas nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, todėl pateiktą reikalavimą dėl jo panaikinimo reikia atmesti kaip nepriimtiną.

 Dėl reikalavim o pripažinti ESMA neveikimą priimtinumo

34      ESMA teigia, kad tuo atveju, jei ieškovas norėjo pareikšti jai ieškinį dėl jos neveikimo pagal SESV 265 straipsnį, toks ieškinys yra nepriimtinas, nes, pirma, ieškovas jos neprašė imtis veiksmų ir, antra, ji pateikė atsakymą į jo 2020 m. rugsėjo 30 d. raštą.

35      Ieškovas iš esmės teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio dėl neveikimo priimtinumo sąlygos yra įvykdytos, nes jis išsiuntė ESMA raginimą imtis veiksmų ir pateikė ieškinį per SESV 265 straipsnio antroje pastraipoje nustatytus terminus.

36      Pagal SESV 265 straipsnio trečią pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali paduoti Teisingumo Teismui skundą, kad Sąjungos institucija, įstaiga ar organas to asmens atžvilgiu nepriėmė kokio nors akto, išskyrus rekomendaciją ar nuomonę.

37      Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad SESV 263 ir 265 straipsniai, susiję atitinkamai su ieškiniu dėl panaikinimo ir ieškiniu dėl neveikimo, yra tos pačios teisių gynimo priemonės išraiška. Darytina išvada, kad fiziniai ir juridiniai asmenys gali pareikšti ieškinį dėl neveikimo Sąjungos institucijai, įstaigai ar organui tik tuo atveju, jei ši nepriėmė akto, kurio teisėtumą šie asmenys galėtų ginčyti, pareikšdami ieškinį dėl panaikinimo (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 22 d. Nutarties Gaki / Komisija, C‑130/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:731, 17 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38      Dėl pirma išdėstytų priežasčių nei Reglamento Nr. 1095/2010 17 straipsnyje, nei jo 22 straipsnio 4 dalyje nenumatyta, kad ESMA priima aktą, kurį ieškovas galėtų ginčyti, pareikšdamas ieškinį dėl panaikinimo.

39      Taigi ieškovo reikalavimas pripažinti ESMA neveikimą taip pat turi būti atmestas kaip nepriimtinas (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 22 d. Nutarties Gaki / Komisija, C‑130/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:731, 19 punktą), nesant būtinybės nagrinėti, ar ieškovas tinkamai paprašė ESMA imtis veiksmų, kaip to reikalaujama pagal SESV 265 straipsnio antrą pastraipą.

40      Be to, kiek tai susiję su reikalavimu nurodyti ESMA iš naujo išnagrinėti prašymą pradėti tyrimą, pakanka priminti, kad vykdydamas teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnį Bendrasis Teismas nėra kompetentingas duoti nurodymų Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams (žr. 1995 m. spalio 26 d. Nutarties Pevasa ir Inpesca / Komisija, C‑199/94 P ir C‑200/94 P, EU:C:1995:360, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2018 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Švedija / Komisija, T‑260/16, EU:T:2018:597, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl šį reikalavimą reikia atmesti dėl kompetencijos nebuvimo.

41      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad visą ieškinį reikia atmesti – iš dalies kaip nepriklausantį Bendrojo Teismo kompetencijai ir iš dalies kaip nepriimtiną.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

42      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

43      Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos ESMA bylinėjimosi išlaidos pagal jos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nutaria:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Priteisti iš Stasio Jakeliūno bylinėjimosi išlaidas.

Priimta 2021 m. rugpjūčio 10 d. Liuksemburge.

*      Proceso kalba: lietuvių.