TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. kovo 7 d. ( *1 )
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Orhuso konvencija – Direktyva 2003/4/EB – Teisė susipažinti su informacija apie aplinką – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimų plotų vietos duomenys“
Byloje C‑234/22
dėl Tallinna Halduskohus (Talino administracinis teismas, Estija) 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. balandžio 4 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Roheline Kogukond MTÜ,
Eesti Metsa Abiks MTÜ,
Päästame Eesti Metsad MTÜ,
Sihtasutus Keskkonnateabe Ühendus
prieš
Keskkonnaagentuur
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. Lycourgos, teisėjai O. Spineanu-Matei, J.‑C. Bonichot (pranešėjas), S. Rodin ir L. S. Rossi,
generalinė advokatė J. Kokott,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
|
– |
Roheline Kogukond MTÜ, Eesti Metsa Abiks MTÜ, Päästame Eesti Metsad MTÜ ir Sihtasutus Keskkonnateabe Ühendus, atstovaujamų vandeadvokaadid I. Kukk ir K. Marosov, |
|
– |
Keskkonnaagentuur, atstovaujamos vandeadvokaat M. Triipan, |
|
– |
Estijos vyriausybės, atstovaujamos M. Kriisa, |
|
– |
Europos Komisijos, atstovaujamos G. Gattinara ir E. Randvere, |
susipažinęs su 2023 m. rugsėjo 14 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
|
1 |
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 375) 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktų, 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkto ir 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir h punktų išaiškinimo. |
|
2 |
Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Roheline Kogukond MTÜ, Eesti Metsa Abiks MTÜ, Päästame Eesti Metsad MTÜ ir Sihtasutus Keskkonnateabe Ühendus ginčą su Keskkonnaagentuur (Aplinkos agentūra, Estija) dėl pastarosios atsisakymo patenkinti jų prašymą suteikti galimybę susipažinti su tam tikrais valstybinei statistinei miškų inventorizacijai naudojamais duomenimis. |
Teisinis pagrindas
Tarptautinė teisė
|
3 |
Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, pasirašytos 1998 m. birželio 25 d. Orhuse ir Europos bendrijos vardu patvirtintos 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB (OL L 124, 2005, p. 1; toliau – Orhuso konvencija), 4 straipsnyje nurodyta: „1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad, laikantis šio straipsnio nuostatų, valstybės institucijos, atsakydamos į prašymą suteikti informaciją apie aplinką ir vadovaudamosi nacionaliniais įstatymais, suteiktų tokią informaciją, įskaitant, esant paklausimui bei atsižvelgus į b punktą, ir dokumentų kopijas, kuriuose yra arba kurie apima tokią informaciją: <…> 3. Prašymas suteikti informacijos apie aplinką gali būti atmestas, jei: <…>
4. Prašymas suteikti informacijos apie aplinką gali būti atmestas, jeigu tokios informacijos paskelbimas darytų neigiamą įtaką:
<…>
Nurodytos atsisakymo teikti informaciją priežastys aiškinamos siaurai, atsižvelgiant į visuomenės pageidavimą gauti tokios informacijos ir ar prašoma informacija yra susijusi su teršalų išmetimais į aplinką. <…>“ |
Sąjungos teisė
|
4 |
Direktyvos 2003/4 16, 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
<…>
|
|
5 |
Šios direktyvos 1 straipsnyje numatyta: „Šios direktyvos tikslai yra šie:
|
|
6 |
Minėtos direktyvos 2 straipsnyje „Sąvokos“ nurodyta: „Šioje direktyvoje:
<…>“ |
|
7 |
Tos pačios direktyvos 4 straipsnyje „Išimtys“ įtvirtinta: „1. Valstybės narės gali numatyti, kad prašymas pateikti informaciją apie aplinką būtų nepatenkintas, jei: <…>
<…> 2. Valstybė narė gali numatyti, kad prašymas pateikti informaciją apie aplinką būtų atmestas, jei informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų:
<…>
Straipsnio 1 ir 2 dalyse minėto nepatenkinimo pagrindai turėtų būti aiškinami ribojančiai, konkrečiu atveju atsižvelgiant į visuomenės interesą informacijos atskleidimu. Kiekvienu konkrečiu atveju informacijos atskleidimo viešasis interesas turi būti palygintas su atsisakymo ją pateikti interesu. Valstybės narės pagal straipsnio 2 dalies a, d, f, g ir h punktus negali numatyti, kad prašymas būtų nepatenkintas, jei prašymas susijęs su emisijos į aplinką informacija. <…>“ |
|
8 |
Direktyvos 2003/4 8 straipsnyje „Informacijos apie aplinką kokybė“ įtvirtinta: „1. Valstybės narės savo įgaliojimų ribose užtikrina, kad jų arba jų vardu surinkta informacija būtų naujausia, tiksli ir palyginama. 2. Pateikus prašymą, valdžios institucijos į informacijos pagal 2 straipsnio 1 dalies b punktą prašymus atsako pareiškėjui pranešdamos apie tai, kur galima rasti informaciją, jei ji yra, apie informacijai rinkti naudojamą matavimo tvarką, įskaitant analizės metodus, bandinių ėmimą ir bandinių parengimą, arba darydamos nuorodą į panaudotą standartizuotą procedūrą.“ |
Estijos teisė
|
9 |
2010 m. birželio 10 d.riikliku statistika seadus (Valstybinės statistikos įstatymas) 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad duomenys, kuriais remiantis galima tiesiogiai arba netiesiogiai identifikuoti statistinį vienetą ir taip atskleisti atskirus duomenis, yra konfidencialūs. |
|
10 |
2000 m. lapkričio 15 d.avaliku teabe seadus (Viešosios informacijos įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 3 ir 19 punktuose ir 2 dalies 2 punkte nustatyta: „(1) Informacijos turėtojas viduje naudoti skirta informacija privalo laikyti: <…>
<…>
(2) Viešosios valdžios institucijai, vietos savivaldos organui ar viešosios teisės reglamentuojamam juridiniam asmeniui vadovaujantis asmuo viduje naudoti skirta informacija gali laikyti: <…>
|
|
11 |
Direktyva 2003/4 į Estijos teisę perkelta 2011 m. vasario 16 d.keskkonnaseadustiku üldosa seadus (Įstatymas dėl Aplinkos kodekso bendrosios dalies). |
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
|
12 |
Pareiškėjos pagrindinėje byloje, t. y. keturios ne pelno asociacijos, vykdančios veiklą Estijoje aplinkos apsaugos srityje, paprašė Aplinkos agentūros pateikti joms duomenis apie nuolatinius tyrimų plotus, naudojamus valstybinei statistinei miškų inventorizacijai, įskaitant jų vietos koordinates, iš esmės teigdamos, kad, neturint šių duomenų, negalima teisingai įvertinti remiantis šiais tyrimų plotais atliktų matavimų ir padaryti išvadų apie miško būklę. |
|
13 |
Aplinkos agentūra iš dalies patenkino šį prašymą, tačiau pareiškėjoms pagrindinėje byloje nepateikė duomenų apie nuolatinių tyrimų plotų vietą, nes manė, kad galimybė susipažinti su šiais duomenimis ribojama pagal Valstybinės statistikos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal Viešosios informacijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalies 2 punktą. Ji dar kartą atsisakė atskleisti šiuos vietos duomenis, kai 2020 m. gruodžio 7 d.Adndmekaitseinspektsioon (Duomenų apsaugos inspekcija, Estija) nurodė jai persvarstyti šį prašymą ir suteikti pareiškėjoms pagrindinėje byloje galimybę susipažinti su prašoma informacija. |
|
14 |
2021 m. balandžio 19 d. pareiškėjos pagrindinėje byloje Tallinna Halduskohus (Talino administracinis teismas, Estija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teisme, apskundė Aplinkos agentūros atsisakymą atskleisti ginčijamus vietos nustatymo duomenis ir paprašė įpareigoti šią agentūrą pateikti joms šiuos duomenis. |
|
15 |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, pirma, Aplinkos agentūros teigimu, minėtų duomenų atskleidimas turėtų įtakos valstybinės statistinės miškų inventorizacijos patikimumui, todėl pakenktų Estijos Respublikos gebėjimui pateikti patikimus ir tarptautiniu mastu pripažintus statistinius duomenis. Antra, pareiškėjos pagrindinėje byloje nurodo, kad neįmanoma įsitikinti šių statistinių duomenų patikimumu, nes jie nepaskelbti. Šis teismas pažymi, kad galimybė susipažinti su informacija apie aplinką reglamentuojama Direktyva 2003/4 ir privalomojo pobūdžio Orhuso konvencija, todėl norint priimti sprendimą dėl jame pateikto skundo būtina išaiškinti Sąjungos teisę. |
|
16 |
Šiomis aplinkybėmis Tallinna Halduskohus (Talino administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
|
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
|
17 |
Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2003/4 2 straipsnio 1 dalies a arba b punktus reikia aiškinti taip, kad valstybinei statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimo plotų vietos koordinatės yra informacija apie aplinką, kaip tai suprantama pagal vieną ar kitą iš šių nuostatų. |
|
18 |
Pagal Direktyvos 2003/4 2 straipsnio 1 dalies a punktą informaciją apie aplinką sudaro bet kokia informacija apie „aplinkos elementų, tokių kaip oro ir atmosferos, vandens, dirvos, žemės, kraštovaizdžio ir gamtos telkinių, <…> biologinės įvairovės ir jos komponentų <…> būklę ir šių elementų sąveiką“. |
|
19 |
Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nuolatiniai tyrimų plotai, kurių vietos koordinates prašo pateikti pareiškėjos pagrindinėje byloje, yra atrankos vienetai, naudojami periodiškai renkant duomenis, kad ekstrapoliuojant būtų galima parengti statistines ataskaitas apie Estijoje esančius medynus, žemės naudojimą ir jų pasikeitimą. Šie tyrimų plotai yra 64 hektaro dydžio kvadratinių žemės sklypų, kurie buvo pasirinkti dėl miško reprezentatyvios būklės ir dirvožemio, kraštuose. |
|
20 |
Kaip nurodė per šį procesą pastabas pateikusios suinteresuotosios šalys, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis nuolatiniais tyrimo plotais, gauti duomenys yra informacija apie aplinką, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/4 2 straipsnio 1 dalies a punktą, nes ji yra susijusi su aplinkos elementų būkle, visų pirma su dirvožemio, gamtos telkinių ir biologinės įvairovės būkle, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą. |
|
21 |
Priešingai, nei teigia Estijos vyriausybė ir Aplinkos agentūra, tas pats pasakytina apie šių nuolatinių tyrimo plotų vietos koordinates, kurios yra būtinos aiškinant remiantis šiais tyrimo plotais surinktus duomenis, todėl yra neatsiejamos nuo jų. |
|
22 |
Kadangi šios vietos koordinatės yra informacija apie aplinką, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/4 2 straipsnio 1 dalies a punktą, jos negali būti laikomos patenkančiomis ir į šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punkto, susijusio su veiksniais, darančiais arba galinčiais daryti poveikį šio 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytiems aplinkos elementams, taikymo sritį, nes taikant vieną iš jų, užkertamas kelias taikyti kitą. |
|
23 |
Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2003/4 2 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip: nuolatinių tyrimo plotų, naudojamų periodiškai renkant duomenis valstybinei statistinei miškų inventorizacijai, vietos koordinatės, taip pat remiantis šiais tyrimo plotais surinkti duomenys, nuo kurių jos yra neatsiejamos, yra informacija apie aplinką, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. |
Dėl antrojo klausimo
|
24 |
Pateikdamas antrąjį klausimą Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punktas ir 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir h punktai turi būti aiškinami taip, kad administracinės valdžios institucija, remdamasi viena ar kita šioje nuostatoje numatyta išimtimi, gali atsisakyti atskleisti visuomenei valstybinei statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimo plotų vietos koordinates. |
|
25 |
Europos Komisija teigia, kad klausimai, suformuluoti dėstant antrąjį klausimą, nepriimtini tiek, kiek yra susiję su Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose numatytų išimčių, siejamų su informacija apie aplinką, kurios atskleidimas padarytų neigiamą poveikį, atitinkamai – valdžios institucijų procesinių veiksmų konfidencialumui ir valstybių narių tarptautiniams santykiams, aiškinimu. |
|
26 |
Pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismui pateiktiems prašymams priimti prejudicinį sprendimą taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (šiuo klausimu žr. 2023 m. liepos 24 d. Sprendimo Lin, C‑107/23 PPU, EU:C:2023:606, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). |
|
27 |
Be to, reikia priminti, kad, kai nėra akivaizdu, jog Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku, prieštaravimas, grindžiamas šios nuostatos netaikymu pagrindinei bylai, yra susijęs ne su prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumu, o su pateiktų klausimų esme (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo BMW Bank ir kt., C‑38/21, C‑47/21 ir C‑232/21, EU:C:2023:1014, 114 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). |
|
28 |
Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinė byla susijusi su atsisakymu leisti kelioms asociacijoms, veikiančioms aplinkos apsaugos srityje, susipažinti su Estijoje valstybinei statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimo plotų vietos koordinatėmis ir kad šioje byloje, be kita ko, aptariama kelių Direktyvoje 2003/4 numatytos teisės susipažinti su informacija apie aplinką išimčių taikymo sritis. |
|
29 |
Šiomis aplinkybėmis tai, kad, Komisijos nuomone, vietos koordinatėms, kurių paskelbimas ginčijamas pagrindinėje byloje, akivaizdžiai netaikomos Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose numatytos išimtys, negali paneigti pateikto klausimo svarbos prezumpcijos, bet yra susiję su pateiktų argumentų pagrįstumo analize. |
|
30 |
Darytina išvada, kad visas antrasis klausimas priimtinas. |
|
31 |
Dėl atsakymo, kuris turi būti pateiktas į šį klausimą, reikia priminti, kad priimdamas Direktyvą 2003/4 teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti Sąjungos teisės ir Orhuso konvencijos atitiktį ir numatė bendrąją sistemą, skirtą garantuoti, kad bet kuris pareiškėjas, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 2 straipsnio 5 punktą, nenurodydamas savo intereso, turėtų teisę susipažinti su valdžios institucijų turima arba joms skirta informacija apie aplinką (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 14 d. Sprendimo Flachglas Torgau, C‑204/09, EU:C:2012:71, 31 punktą ir 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Land Baden-Württemberg (Vidaus pranešimai), C‑619/19, EU:C:2021:35, 28 punktą). |
|
32 |
Direktyvos 2003/4 1 straipsnyje konkrečiai nurodyta, kad ja siekiama užtikrinti teisę susipažinti su valdžios institucijų turima informacija apie aplinką ir kad laikui bėgant informacija apie aplinką palaipsniui būtų teikiama ir platinama visuomenei (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 14 d. Sprendimo Flachglas Torgau, C‑204/09, EU:C:2012:71, 39 punktą). |
|
33 |
Vis dėlto Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė, kad, kaip tai matyti iš šios direktyvos 16 konstatuojamosios dalies, jos 4 straipsnyje išsamiai išvardytais atvejais valstybės narės gali nustatyti teisės susipažinti su informacija apie aplinką išimtis. Tiek, kiek tokios išimtys iš tikrųjų buvo perkeltos į nacionalinę teisę, valdžios institucijos gali jomis remtis, siekdamos netenkinti prašymų sudaryti galimybę susipažinti su šia informacija (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Land Baden-Württemberg (Vidaus pranešimai), C‑619/19, EU:C:2021:35, 31 punktą). |
|
34 |
Pažymėtina, kad, kaip matyti iš Direktyvos 2003/4 struktūros, visų pirma jos 4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos, teisė į informaciją reiškia, kad informacijos atskleidimas turėtų būti bendra taisyklė ir kad valdžios institucijoms turėtų būti leidžiama netenkinti prašymo dėl informacijos apie aplinką tik nedaugeliu konkrečių ir aiškiai apibrėžtų atvejų. Todėl teisės susipažinti su informacija išimtys turi būti aiškinamos siaurai, o viešasis interesas, kad informacija būtų atskleista, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti lyginamas su atsisakymo ją atskleisti interesu, išskyrus Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos trečiame sakinyje numatytus atvejus, susijusius su informacija apie teršalų išmetimą į aplinką (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Land Baden-Württemberg (Vidaus pranešimai), C‑619/19, EU:C:2021:35, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). |
|
35 |
Siekiant taikyti Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas išimtis, be kita ko, reikia, kad prašomos informacijos atskleidimas visuomenei galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti šios direktyvos saugomiems interesams, o tokio pakenkimo grėsmė būtų pagrįstai numatoma, ne tik hipotetinė (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Land Baden-Württemberg (Vidaus pranešimai), C‑619/19, EU:C:2021:35, 69 punktą). |
|
36 |
Atsižvelgiant būtent į šiuos samprotavimus reikia atsakyti į pateiktą klausimą, kurį sudaro keturios dalys. |
|
37 |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, pirma, ar nuolatinių tyrimo plotų, naudojamų periodiškai renkant duomenis valstybinei statistinei miškų inventorizacijai, vietos koordinates galima atsisakyti atskleisti remiantis Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punktu, pagal kurį valstybėms narėms suteikta galimybė atmesti prašymą pateikti informaciją apie aplinką, susijusį su dar nagrinėjama medžiaga ar neparengtais dokumentais arba duomenimis. |
|
38 |
Nors „nagrinėjamos medžiagos“ ir „neparengtų dokumentų arba duomenų“ sąvokos šioje direktyvoje nėra apibrėžtos, iš paaiškinimų dėl 2000 m. birželio 29 d. Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (COM(2000) 402 final) (OL C 337 E, 2000, p. 156) 4 straipsnio matyti, kad šia išimtimi siekiama atsižvelgti į valdžios institucijų poreikį turėti saugią erdvę, būtiną siekiant tęsti svarstymus ir vidaus diskusijas (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Land Baden-Württemberg (Vidaus pranešimai), C‑619/19, EU:C:2021:35, 44 punktą). Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, skirtingai nei Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punkte numatytas atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su informacija pagrindas, susijęs su vidaus pranešimais, šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte numatytas pagrindas susijęs su dokumentų nagrinėjimu ar rengimu, todėl yra laikinojo pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Sprendimo Land Baden-Württemberg (Vidaus pranešimai), C‑619/19, EU:C:2021:35, 56 punktą). |
|
39 |
Tokį aiškinimą patvirtina Orhuso konvencijos 4 straipsnio 3 dalies c punkto, kuriame numatyta teisės susipažinti su informacija apie aplinką išimtis, kiek tai susiję su nagrinėjama medžiaga, aiškinimas ir paaiškinimai, pateikti Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonomikos komisijos paskelbtame dokumente „Orhuso konvencija, taikymo vadovas“ (antrasis leidimas, 2014 m.), kuris, nors ir neturi norminės reikšmės, yra vienas iš reikšmingų dalykų, į kuriuos galima atsižvelgti aiškinant šią konvenciją (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Solvay ir kt., C‑182/10, EU:C:2012:82, 27 punktą). |
|
40 |
Valstybinei statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimo plotų vietos koordinatės negali būti laikomos nagrinėjama medžiaga ar neparengtais dokumentais arba duomenimis, nes jie susiję su miško būkle tam tikrą dieną. |
|
41 |
Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad, siekiant įvertinti miško išteklių ir dirvožemio būklės pasikeitimą, šie tyrimo plotai naudojami paskesnei statistinei miškų inventorizacijai arba kitoms ataskaitoms rengti. Aiškinant priešingai, būtų galima be apribojimų laiko atžvilgiu taikyti Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte numatytą išimtį, nors ji, kaip jau buvo priminta, yra laikinojo pobūdžio. |
|
42 |
Antra, kiek tai susiję su Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte numatytu atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su informacija pagrindu, siejamu su valdžios institucijų procesinių veiksmų konfidencialumo išsaugojimu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar sąlyga, pagal kurią šis konfidencialumas turi būti numatytas teisės aktuose, yra įvykdyta, jei konfidencialumas kyla ne iš specialiųjų nuostatų, o iš visuotinai taikomo akto, pavyzdžiui, Viešosios informacijos įstatymo ar Valstybinės statistikos įstatymo. |
|
43 |
Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog taip tas teismas remiasi prielaida, kad šis atsisakymo pagrindas gali būti taikomas informacijai, pavyzdžiui, nuolatinių tyrimo plotų, naudojamų renkant duomenis valstybinei statistinei miškų inventorizacijai, vietos koordinatėms. |
|
44 |
Šiuo klausimu reikia priminti, kad Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte pavartota sąvoka „procesiniai veiksmai“ reiškia galutinius valdžios institucijų sprendimų priėmimo proceso, kuris nacionalinėje teisėje aiškiai įvardijamas kaip procesiniai veiksmai ir kurio konfidencialumas turi būti numatytas teisės aktuose, etapus (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 14 d. Sprendimo Flachglas Torgau, C‑204/09, EU:C:2012:71, 63 ir 64 punktus; taip pat 2023 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Right to Know, C‑84/22, EU:C:2023:910, 43 punktą). |
|
45 |
Šiuo atveju, nors pareiškėjų pagrindinėje byloje prašomos vietos koordinatės susijusios su tyrimo plotais, naudojamais renkant duomenis valstybinei statistinei miškų inventorizacijai, ir taip netiesiogiai – su valdžios institucijų sprendimu aplinkos srityje priėmimu, savaime jos nėra susijusios su galutiniais sprendimų priėmimo šioje srityje proceso etapais, taigi ir su „procesiniais veiksmais“, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktą. |
|
46 |
Darytina išvada, kad prašymui sudaryti galimybę susipažinti su tokiomis vietos koordinatėmis bet kuriuo atveju negali būti taikoma toje nuostatoje numatyta išimtis, nesant reikalo nagrinėti, ar tokios informacijos konfidencialumas gali būti laikomas numatytu teisės aktuose, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą, jeigu jis kyla iš visuotinai taikomo akto, pavyzdžiui, Viešosios informacijos įstatymo ar Statistikos įstatymo. |
|
47 |
Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkto, pagal kurį valstybės narės gali atmesti prašymą pateikti informaciją apie aplinką, kurios atskleidimas darytų neigiamą poveikį tarptautiniams santykiams, visuomenės saugumui ar krašto apsaugai, taikymo srities. Šiuo klausimu jis iš esmės siekia sužinoti, ar miškų inventorizacijai naudojamų duomenų patikimumo sumažėjimas dėl šių koordinačių atskleidimo gali daryti neigiamą poveikį valstybės narės tarptautiniams santykiams, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. |
|
48 |
Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktu siekiama užtikrinti Sąjungos teisės suderinamumą su Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalies b punktu, pagal kurį teisė susipažinti su informacija apie aplinką gali būti netaikoma tokiai informacijai, kurios atskleidimas darytų „neigiamą įtaką“ tarptautiniams santykiams arba atitinkamos valstybės, kuri yra Konvencijos šalis, krašto apsaugai ar valstybės saugumui. |
|
49 |
Nei iš Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkto, nei iš Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalies b punkto nematyti, kad šios išimties taikymas visais atvejais reiškia, jog pats informacijos apie aplinką atskleidimas prieštarauja tarptautiniam įsipareigojimui. |
|
50 |
Kaip priminta šio sprendimo 34 ir 35 punktuose, siekiant taikyti šią išimtį, viešasis interesas, pateisinantis aptariamos informacijos apie aplinką atskleidimą, vis dėlto turi būti palygintas su atsisakymo ją atskleisti viešuoju interesu, be to, turi būti konstatuota, kad toks atskleidimas gali konkrečiai ir realiai pakenkti Direktyvos 2003/4 saugomiems interesams, o tokio pakenkimo grėsmė turi būti pagrįstai numatoma, ne tik hipotetinė. |
|
51 |
Nagrinėjamu atveju tai turės įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Taigi jis visų pirma turės patikrinti, ar tariamas Estijos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų pažeidimas dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų vietos koordinačių atskleidimo sukeltų pakankamai konkrečių ir numatomų neigiamų pasekmių, kad iš tikrųjų būtų pakenkta jos interesams arba tarptautiniam bendradarbiavimui miškų klausimais, o gal, kaip galima manyti remiantis Teisingumo Teismui pateikta informacija, šiuo atveju tokios pasekmės būtų tik hipotetinės. |
|
52 |
Ketvirta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar nuolatinių tyrimo plotų vietos koordinačių atskleidimui gali būti taikoma Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos h punkte numatyta išimtis, susijusi su atveju, kai prašomos informacijos atskleidimas daro neigiamą poveikį aplinkos, su kuria ji susijusi, apsaugai. Kalbant konkrečiai, jis teiraujasi, ar miškų inventorizacijai naudojamų duomenų patikimumo sumažėjimas dėl šių koordinačių atskleidimo gali daryti neigiamą poveikį aplinkos apsaugai, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. |
|
53 |
Iš pačios Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos h punkto formuluotės matyti, kad įtvirtindamas šią išimtį Sąjungos teisės aktų leidėjas leido valstybėms narėms neatskleisti informacijos apie aplinką, kurios platinimas keltų pavojų aplinkai, pavyzdžiui, duomenų, leidžiančių nustatyti retų rūšių buvimo vietą. |
|
54 |
Tokia pati galimybė išplaukia iš Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalies h punkto; jame numatyta, kad valstybės, kurios yra šios Konvencijos šalys, gali atmesti prašymus pateikti informacijos apie aplinką, kurios atskleidimas darytų neigiamą poveikį aplinkai, su kuria ji susijusi, pavyzdžiui, apie retų rūšių dauginimosi vietas. |
|
55 |
Šioje byloje Estijos vyriausybė ir Aplinkos agentūra nurodo, kad nuolatinių tyrimo plotų vietos koordinačių atskleidimas gali pakenkti valstybinės statistinės miškų inventorizacijos reprezentatyvumui ir patikimumui, taigi ir valdžios institucijų sprendimų aplinkos srityje priėmimo kokybei. Konkrečiai kalbant, toks atskleidimas, jų nuomone, sudarytų sąlygas įvairiems miškų ūkio subjektams manipuliuoti statistiniais duomenimis; pavyzdžiui, jie galėtų dirbti tik žemės sklypuose, iš kurių duomenys nerenkami, ir taip būtų galima susidaryti klaidingą vaizdą apie miško būklę. |
|
56 |
Kadangi tokia rizika gali daryti neigiamą poveikį valstybinės statistinės miškų inventorizacijos kokybei, taigi ir aplinkos, su kuria yra susijusi prašoma informacija, apsaugai, ji gali pateisinti Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos h punkte numatytos išimties taikymą. |
|
57 |
Aplinkybė, kad ginčijamasi ne dėl retų rūšių buvimo vietos, negali paneigti šios išvados, nes Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos h punktas apima apskritai visus atvejus, kai informacijos apie aplinką atskleidimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkos apsaugai, o retų rūšių buvimo vietos apsauga minima tik kaip pavyzdys. |
|
58 |
Vis dėlto reikia priminti, kad, kaip ir visų Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų atsisakymo sudaryti galimybę susipažinti su informacija pagrindų, išskyrus šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos trečiame sakinyje nurodytą pagrindą, susijusį su informacija apie teršalų išmetimą į aplinką, šios išimties taikymas priklauso nuo valdžios institucijų kontroliuojant teismui atliekamo viešojo intereso, kad informacija būtų atskleista, palyginimo su atsisakymo ją atskleisti viešuoju interesu ir nuo konstatavimo, kad toks atskleidimas gali konkrečiai ir realiai pakenkti minėtos direktyvos saugomiems interesams, o tokio pakenkimo grėsmė turi būti pagrįstai numatoma, ne tik hipotetinė. |
|
59 |
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2003/4 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip:
|
Dėl šeštojo klausimo
|
60 |
Pateikdamas šeštąjį klausimą Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2003/4 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad administracinės valdžios institucija, remdamasi šia nuostata, gali atsisakyti atskleisti visuomenei valstybinei statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimo plotų vietos koordinates. |
|
61 |
Direktyvos 2003/4 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog „valstybės narės savo įgaliojimų ribose užtikrina, kad jų arba jų vardu surinkta informacija būtų naujausia, tiksli ir palyginama“. |
|
62 |
Iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad joje nustatytas tik reikalavimas dėl informacijos apie aplinką kokybės. Pati ši nuostata negali būti pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą pateikti informaciją apie aplinką, nes, kaip nurodyta šio sprendimo 33 punkte, teisės susipažinti su tokia informacija išimtys yra išsamiai išvardytos šios direktyvos 4 straipsnyje. |
|
63 |
Taigi Direktyvos 2003/4 8 straipsnio 1 dalyje nepateikta papildomo, palyginti su išvardytais šios direktyvos 4 straipsnyje, pagrindo taikyti teisės susipažinti su informacija apie aplinką išimtį. |
|
64 |
Vis dėlto valdžios institucijos turi atsižvelgti į Direktyvos 2003/4 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą dėl informacijos apie aplinką kokybės, kad galėtų nustatyti, ar informacijos apie aplinką atskleidimas gali padaryti neigiamą poveikį kuriam nors iš Direktyvos 2003/4 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų interesų ir, konkrečiai kalbant, aplinkos, su kuria ši informacija susijusi, apsaugai, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos h punktą. |
|
65 |
Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog į šeštąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2003/4 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: administracinės valdžios institucija, remdamasi vien šia nuostata, negali atsisakyti atskleisti visuomenei valstybinei statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimo plotų vietos koordinates. |
Dėl trečiojo–penktojo klausimų
|
66 |
Trečiuoju–penktuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar tuo atveju, jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, valstybinei statistinei miškų inventorizacijai naudojamų nuolatinių tyrimo plotų vietos koordinatės laikomos Direktyvos 2003/4 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta informacija, dėl kurios pateikti prašymai turi būti nagrinėjami pagal šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalį. Jei atsakymas būtų teigiamas, šis teismas Teisingumo Teismo taip pat klausia, ar tokie duomenys yra informacija apie matavimo tvarką, kaip tai suprantama pagal šio 8 straipsnio 2 dalį, ir, jei tai būtų patvirtinta, ar remiantis nacionalinėje teisėje numatytais svarbiais pagrindais galima visuomenei leisti susipažinti su šiais duomenimis ir ar kitos priemonės, pavyzdžiui, jų pateikimas mokslo tyrimų ir kontrolės organizacijoms, gali sušvelninti atsisakymą juos atskleisti. |
|
67 |
Iš atsakymo į pirmąjį klausimą matyti, kad nuolatinių tyrimo plotų, naudojamų renkant duomenis valstybinei statistinei miškų inventorizacijai, vietos koordinatės yra informacija apie aplinką, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/4 2 straipsnio 1 dalies a punktą, ir nepatenka į šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punkto, į kurį daroma nuoroda šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje, taikymo sritį. Atsižvelgiant į šį atsakymą, nereikia atsakyti į trečiąjį–penktąjį klausimus. |
Dėl septintojo klausimo
|
68 |
Pateikdamas septintąjį ir paskutinį klausimą Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2003/4 21 konstatuojamoji dalis gali būti savarankiškas teisinis pagrindas viešai skelbti nuolatinių tyrimo plotų, naudojamų renkant duomenis valstybinei statistinei miškų inventorizacijai, vietos koordinates. |
|
69 |
Direktyvos 2003/4 21 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad siekdamos padidinti informuotumą apie aplinkos apsaugą „valdžios institucijos turėtų atitinkamai pateikti ir platinti su jų funkcijomis susijusią informaciją apie aplinką“. |
|
70 |
Kadangi direktyvos konstatuojamosiomis dalimis tik paaiškinamos jos nuostatos (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Puppinck ir kt. / Komisija, C‑418/18 P, EU:C:2019:1113, 76 punktą), Direktyvos 2003/4 21 konstatuojamoji dalis negali būti laikoma savarankišku pareigos leisti susipažinti su informacija apie aplinką arba platinti visuomenei tokią informaciją vykdymo teisiniu pagrindu, nesusijusiu su numatytais šios direktyvos 3 ir 7 straipsniuose. |
|
71 |
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad į septintąjį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2003/4 21 konstatuojamoji dalis negali būti savarankiškas teisinis pagrindas skelbti visuomenei nuolatinių tyrimo plotų, naudojamų renkant duomenis valstybinei statistinei miškų inventorizacijai, vietos koordinates. |
Dėl bylinėjimosi išlaidų
|
72 |
Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos. |
|
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: |
|
|
|
|
|
Parašai. |
( *1 ) Proceso kalba: estų.