Laikina versija

BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėties) SPRENDIMAS

2026 m. liepos 15 d.(*)

„ Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikytinos atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi – Lėšų įšaldymas – Leidimo atvykti į valstybių narių teritoriją apribojimas – Asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomas lėšų įšaldymas ir leidimo atvykti į valstybių narių teritoriją apribojimai, sąrašas – Ieškovo pavardės įtraukimas į sąrašą ir palikimas jame – Sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsnio 1 dalies h punkto i papunktis – Sąvoka „asmuo, kuris sudaro palankesnes sąlygas draudimo apeiti ribojamąsias priemones pažeidimams“ – Kriterijus, grindžiamas veiksmu, kuris gali būti laikomas nusikalstama veika – Reglamento (ES) 269/2014 teritorinė taikymo sritis – Teisinis saugumas – Proporcingumas – Vertinimo klaida “

Byloje T‑492/24

Dimitry Aleksandrovich Beloglazov, gyvenantis Minske (Baltarusija), atstovaujamas advokatų E. Épron, A. Genko, C. Gimbert ir M. Dechamps,

ieškovas,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą D. Laurent ir S. Lejeune,

atsakovę,

palaikomą

Belgijos Karalystės, atstovaujamos C. Pochet, M. Van Regemorter ir L. Jans,

ir

Europos Komisijos, atstovaujamos A. de Elera-San Miguel Hurtado ir L. Puccio,

įstojusių į bylą šalių,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėties),

kurį sudaro pirmininkas I. Gâlea (pranešėjas), teisėjai M. J. Costeira, T. Tóth, B. Ricziová ir L. Spangsberg Grønfeldt,

posėdžio sekretorius L. Ramette, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį, visų pirma:

–        ieškinį (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2024 m. rugsėjo 20 d.),

–        pareiškimus dėl ieškinio patikslinimo (juos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2024 m. spalio 31 d., 2025 m. gegužės 26 d. ir lapkričio 17 d.,

–        ieškovo prašymą neatskleisti visuomenei tam tikrų bylos duomenų (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2025 m. liepos 23 d.),

įvykus 2026 m. vasario 10 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovas Dimitry Aleksandrovich Beloglazov prašo panaikinti toliau nurodytus aktus tiek, kiek jais jo pavardė įtraukta į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 16), priede ir 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (OL L 78, 2014, p. 6), I priede pateiktus asmenų ir subjektų sąrašus (toliau – ginčijami sąrašai) arba juose palikta:

–        pirma, 2024 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2024/1843, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L, 2024/1843), ir 2024 m. birželio 28 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2024/1842, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L, 2024/1842) (toliau kartu – 2024 m. birželio mėn. aktai);

–        antra, 2024 m. rugsėjo 12 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2024/2456, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L, 2024/2456), ir 2024 m. rugsėjo 12 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2024/2455, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L, 2024/2455) (toliau kartu – 2024 m. rugsėjo mėn. aktai);

–        trečia, 2025 m. kovo 14 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2025/528, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L, 2025/528), ir 2025 m. kovo 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2025/527, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L, 2025/527) (toliau kartu – 2025 m. kovo mėn. aktai), ir

–        ketvirta, 2025 m. rugsėjo 12 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2025/1895, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L, 2025/1895), ir 2025 m. rugsėjo 12 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2025/1894, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L, 2025/1894) (toliau kartu – 2025 m. rugsėjo mėn. aktai, o kartu su 2024 m. birželio mėn., 2024 m. rugsėjo mėn. ir 2025 m. kovo mėn. aktais – skundžiami aktai).

I.      Ginčo aplinkybės ir aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

2        Ieškovas yra Rusijos pilietis.

3        Ši byla susijusi su Europos Sąjungos nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis, taikytinomis atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi.

4        2014 m. kovo 17 d. Europos Sąjungos Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą 2014/145 ir, remdamasi SESV 215 straipsnio 2 dalimi, – Reglamentą Nr. 269/2014. Tais teisės aktais ji nustatė ribojamąsias priemones, taikytinas atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi.

5        2022 m. vasario 25 d. Taryba priėmė, pirma, Sprendimą (BUSP) 2022/329, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 50, 2022, p. 1), ir, antra, Reglamentą (ES) 2022/330, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 51, 2022, p. 1). Tais teisės aktais Taryba iš dalies pakeitė įtraukimo į ginčijamus sąrašus kriterijus, numatytus Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies a–g punktuose ir Reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalies a–g punktuose, ir leido įšaldyti į tuos sąrašus įtrauktų asmenų lėšas. Pagal Sprendimo 2014/145, iš dalies pakeisto Sprendimu 2022/329, 1 straipsnio 1 dalį fiziniams asmenims, atitinkantiems kriterijus, kurie iš esmės tapatūs to paties sprendimo 2 straipsnio 1 dalyje išvardytiems kriterijams, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritoriją ar vykti per ją tranzitu.

6        2022 m. balandžio 8 d. Taryba Sprendimu (BUSP) 2022/582, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 110, 2022, p. 55), ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/581, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 110, 2022, p. 3), į ginčijamus sąrašus įtraukė Oleg Vladimirovich Deripaska pavardę.

7        2022 m. spalio 6 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/1907, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 259 I, 2022, p. 98), jo 7 konstatuojamąją dalį suformulavusi taip:

„Taryba mano, kad palankesnių sąlygų sudarymas draudimo apeiti tam tikras Sąjungos ribojamųjų priemonių nuostatas pažeidimams, tikėtina, prisidės prie Ukrainos destabilizavimo arba kenkimo jos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei. Todėl Taryba mano, kad yra būtina nustatyti dar vieną įtraukimo į sąrašą kriterijų, kuris būtų taikomas būtent tokio palankesnių sąlygų sudarymo atžvilgiu.“

8        Taigi, tuo sprendimu Taryba į Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalį įtraukė naują įtraukimo į ginčijamus sąrašus kriterijų, iš dalies pakeisdama šią nuostatą taip:

„1.      Visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie nuosavybės teise priklauso, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja:

<…>

h)      fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos, sudarantys palankesnes sąlygas draudimo apeiti šio sprendimo, <…> reglamentų (ES) Nr. 269/2014, (ES) Nr. 692/2014, (ES) Nr. 833/2014 ar (ES) 2022/263 arba Tarybos sprendimų 2014/386/BUSP, 2014/512/BUSP ar (BUSP) 2022/266 nuostatas pažeidimams.“

9        Tuo pačiu sprendimu Taryba į Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 1 dalies f punktą taip pat įtraukė draudimo atvykti į valstybių narių teritoriją ar vykti per ją tranzitu kriterijų, iš esmės tapatų Sprendimo 2014/145, iš dalies pakeisto Sprendimu 2022/1907, 2 straipsnio 1 dalies h punkte numatytam kriterijui, susijusiam su lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymu.

10      2022 m. spalio 6 d. Taryba taip pat priėmė Reglamentą (ES) 2022/1905, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 259 I, 2022, p. 76). Tuo reglamentu Taryba Reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalies h punktą papildė Sprendimo 2014/145, iš dalies pakeisto Sprendimu 2022/1907, 2 straipsnio 1 dalies h punkte numatytu kriterijumi, kurio formuluotė yra tapati šio sprendimo 8 punkte pateiktai formuluotei.

11      2023 m. birželio 23 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2023/1218, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145 (OL L 159 I, 2023, p. 526). Tuo sprendimu Taryba, be kita ko, iš dalies pakeitė Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 1 dalies h punktą. Sprendimo 2014/145, iš dalies pakeisto Sprendimu 2023/1218, 2 straipsnio 1 ir 2 dalys suformuluotos taip:

„1.      Visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie nuosavybės teise priklauso, kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja:

<…>

h)      fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos;

i)      sudarantys palankesnes sąlygas draudimo apeiti šio sprendimo arba <…> sprendimų 2014/386/BUSP, 2014/512/BUSP ar (BUSP) 2022/266, arba <…> reglamentų <…> Nr. 269/2014, (ES) Nr. 692/2014, (ES) Nr. 833/2014 ar (ES) 2022/263 nuostatas pažeidimams arba

ii)      kitaip sunkiai trikdantys tų nuostatų įgyvendinimą <…>[.]

<…>

2.      Neleidžiama priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms jų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.“

12      Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo kriterijus, numatytas Sprendimo 2014/145, iš dalies pakeisto Sprendimu 2023/1218, 2 straipsnio 1 dalies h punkte, iš esmės atitinka Sprendimo 2014/145, iš dalies pakeisto Sprendimu 2023/1218, 1 straipsnio 1 dalies f punkte numatytą kriterijų, taikomą draudimui atvykti į valstybių narių teritoriją ar vykti per ją tranzitu.

13      2023 m. birželio 23 d. Taryba taip pat priėmė Reglamentą (ES) 2023/1215, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 159 I, 2023, p. 330), kuriuo Reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalies h punkte numatytas kriterijus iš dalies pakeistas iš esmės taip pat, kaip išdėstyta šio sprendimo 11 punkte.

14      2024 m. birželio 28 d. Taryba priėmė 2024 m. birželio mėn. aktus. Tais aktais ji įtraukė ieškovo pavardę į ginčijamus sąrašus ir taip jam nustatė lėšų įšaldymo priemones ir judėjimo Sąjungos valstybių narių teritorijoje apribojimus, nurodytus šio sprendimo 5 punkte. Su ieškovu susiję motyvai suformuluoti taip:

„Dimitry Beloglazov yra „LLC Titul“ (įsikūrusios Rusijoje), įsteigusios patronuojamąją akcinę bendrovę „Iliadis“ (įsikūrusią Rusijoje), kad įsigytų Oleg Deripaska priklausantį bendrovės „International LLC „Rasperia Trading Limited“ („Rasperia“, įsikūrusios Rusijoje) akcijų paketą, savininkas. „Rasperia“ priklauso 28,5 mln. Europos bendrovės „STRABAG SE“ akcijų. Tos akcijos buvo įšaldytos, nes bendrovę „Rasperia“ kontroliavo Oleg Vladimirovich Deripaska (asmuo, kuriam taikomos Sąjungos ribojamosios priemonės).

Oleg Deripaska kartu su Dimitry Beloglazov koordinavo sudėtingą sukčiavimo schemą, kad parduotų įšaldytas „STRABAG“ akcijas. Šiuo tikslu D. Beloglazov bendrovė „LLC Titul“ įsteigė patronuojamąją akcinę bendrovę „Iliadis“, kuri įsigijo O. Deripaska priklausantį „Rasperia“ akcijų paketą, taigi ir įšaldytas „STRABAG“ akcijas. Pardavęs „Rasperia“, O. Deripaska gavo lygiavertę ekonominę naudą.

Dimitry Beloglazov ir susijusios bendrovės „LLC Titul“, „JSC Iliadis“ ir „Rasperia“ pasinaudojo šia schema, kad už Sąjungos ribų parduotų ne Sąjungos bendrovę, kurią kontroliuoja į sąrašą įtrauktas asmuo ir kuriai priklauso įšaldytos Sąjungos bendrovės akcijos, siekdami vienintelio tikslo – panaikinti tų akcijų įšaldymą Sąjungoje ir taip apeiti Sąjungos ribojamąsias priemones.

Taigi Dimitry Beloglazov sudaro palankesnes sąlygas draudimo apeiti Reglamentą (ES) Nr. 269/2014 pažeidimams.“

15      2024 m. birželio mėn. aktų priėmimo metu galiojusios redakcijos Sprendimo 2014/145 6 straipsnio antroje pastraipoje buvo numatyta, kad šis sprendimas „taikomas iki 2024 m. rugsėjo 15 d.“.

16      2024 m. liepos 25 d. Tarybai adresuotu laišku ieškovas paprašė pateikti jam visą informaciją ir įrodymus, kuriais grindžiamas jo pavardės įtraukimas į ginčijamus sąrašus. 2024 m. rugpjūčio 2 d. Taryba ieškovui atsakė ir išsiuntė jam įrodymų bylą Nr. WK 8700/2024 REV 1 (toliau – byla WK).

17      2024 m. rugsėjo 12 d. Taryba priėmė 2024 m. rugsėjo mėn. aktus, kuriais paliko ieškovo pavardę ginčijamuose sąrašuose iki 2025 m. kovo 15 d., nepakeisdama šio sprendimo 14 punkte nurodytų motyvų. Apie tų aktų priėmimą ieškovo atstovams buvo pranešta 2024 m. rugsėjo 13 d. laišku.

18      2024 m. spalio 31 d. Tarybai adresuotu laišku ieškovas pateikė Tarybai prašymą atlikti jam skirtų ribojamųjų priemonių peržiūrą.

19      2025 m. kovo 14 d. Taryba priėmė 2025 m. kovo mėn. aktus, kuriais paliko ieškovo pavardę ginčijamuose sąrašuose iki 2025 m. rugsėjo 15 d., nepakeisdama šio sprendimo 14 punkte nurodytų motyvų. 2025 m. kovo 17 d. laišku Taryba informavo ieškovą apie minėtų aktų priėmimą ir taip pat pateikė atsakymą į 2024 m. spalio 31 d. ieškovo pastabas.

20      2025 m. gegužės 23 d. Tarybai adresuotu laišku ieškovas pateikė Tarybai prašymą atlikti jam skirtų ribojamųjų priemonių peržiūrą.

21      2025 m. rugsėjo 12 d. Taryba priėmė 2025 m. rugsėjo mėn. aktus, kuriais paliko ieškovo pavardę ginčijamuose sąrašuose iki 2026 m. kovo 15 d., nepakeisdama šio sprendimo 14 punkte nurodytų motyvų. 2025 m. rugsėjo 15 d. laišku Taryba informavo ieškovą apie minėtų aktų priėmimą ir taip pat pateikė atsakymą į 2025 m. gegužės 23 d. ieškovo pastabas.

II.    Šalių reikalavimai

22      Ieškovas iš esmės Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamus aktus, kiek jie susiję su ieškovu,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

23      Taryba Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas,

–        nepatenkinus šių reikalavimų, jeigu Bendrasis Teismas panaikintų Sprendimą 2024/2456 arba Sprendimą 2025/1895, palikti galioti tų sprendimų ieškovui sukeliamas pasekmes, kol pasibaigs apeliacinio skundo pateikimo terminas arba, jeigu apeliacinis skundas bus pateiktas, – kol jis bus atmestas.

24      Belgijos Karalystė ir Europos Komisija prašo atmesti ieškinį, o Komisija taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

A.      Dėl prašymo neatskleisti visuomenei tam tikrų duomenų

25      Vykstant procesui Bendrajame Teisme, ieškovas iš esmės paprašė, kad, vadovaujantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 66 ir 66a straipsniais, šiame sprendime nebūtų viešai skelbiami tam tikri bylos dokumentuose pateikti duomenys.

26      Šiuo klausimu reikia priminti, kad derindamas teismo sprendimų viešumą su teise į asmens duomenų apsaugą ir verslo paslaptį teismas kiekvienos bylos aplinkybėmis turi siekti teisingos pusiausvyros, taip pat atsižvelgdamas į visuomenės teisę susipažinti su teismo sprendimais pagal SESV 15 straipsnyje įtvirtintus principus (žr. 2022 m. balandžio 27 d. Sprendimo Sieć Badawcza Łukasiewicz – Port Polski Ośrodek Rozwoju Technologii / Komisija, T‑4/20, EU:T:2022:242, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Teismo sprendimų viešumas skirtas užtikrinti visuomenės vykdomą teismų kontrolę ir yra pagrindinė procedūrinė garantija, apsauganti nuo savavališkumo (žr. 2025 m. birželio 11 d. Sprendimo Hitit Seramik / Komisija, T‑230/23, nepaskelbtas Rink., EU:T:2025:579, 15 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

27      Be to, nėra pagrindo neskelbti byloje esančios informacijos, jei, pavyzdžiui, ji jau yra vieša arba gali būti prieinama plačiajai visuomenei ar tam tikros srities specialistams, jei ši informacija yra ir kitose bylos dalyse ar dokumentuose, kurių konfidencialumo šalis, pageidaujanti išsaugoti atitinkamos informacijos konfidencialumą, neprašė užtikrinti, jei informacija nėra pakankamai konkreti ar tiksli, todėl neatskleidžia konfidencialių duomenų, arba jei informacija iš esmės yra akivaizdi arba jos turinį galima numanyti iš kitos informacijos, su kuria suinteresuotosios šalys gali teisėtai susipažinti (šiuo klausimu žr. 2024 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Crédit agricole ir kt. / Komisija (Viršvalstybinės, valstybinės ir agentūrų obligacijos), T‑386/21 ir T‑406/21, EU:T:2024:776, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28      Visų pirma nėra pagrindo patenkinti ieškovo prašymo, kiek jis susijęs su duomenimis, kurių prašoma neatskleisti visuomenei ir kurie nėra naudojami šiame sprendime.

29      Tai pasakytina, pirma, apie ieškinio A.4 ir A.5 prieduose pateiktas advokatų kontorų parengtas teisines nuomones, antra, ieškinio A.6–A.8 prieduose išdėstytus ieškovo Austrijos institucijoms pateiktus prašymus, trečia, dubliko C.4 priede pateiktą audito įmonės laišką, ketvirta, ataskaitą dėl ieškovo, kurią Taryba pateikė atsiliepimo į ieškinį B.25 priede, penkta, tam tikrą informaciją, esančią Rusijos bendrovių registro išrašuose, pateiktuose antrojo pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo AD2.3 priede, ir, šešta, šio sprendimo 18 ir 20 punktuose nurodytus ieškovo laiškus Tarybai, pateiktus atitinkamai antrojo pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo AD2.6 ir AD2.7 prieduose.

30      Be to, ieškovas prašo neatskleisti trišalės sutarties, kurią bendrovė MKAO Rasperia Trading Limited (toliau – Rasperia) sudarė su Austrijos banku Raiffeisen Bank International (toliau – RBI Austria) ir to banko patronuojamąja įmone Rusijoje (toliau – Raiffeisen Russia) ir kuri pateikta ieškinio A.3 priede (toliau – trišalis susitarimas). Reikia pažymėti, kad tokiame dokumente yra komercinių paslapčių ir kad egzistuoja teisėtas interesas, kad jos nebūtų atskleidžiamos visuomenei. Vis dėlto trišalis susitarimas sietinas su sandoriu, turinčiu glaudų ryšį su Tarybos motyvų pareiškime dėl ieškovo nurodytu sandoriu, susijusiu su tuo, kad ieškovas įsteigė bendrovę JSC Iliadis (toliau – Iliadis) siekdamas įsigyti O. Deripaska priklausantį Rasperia akcijų paketą, o pačiai Rasperia priklauso 28,5 mln. Austrijos bendrovės Strabag SE akcijų (toliau – nagrinėjamas sandoris). Taigi, kadangi trišalis susitarimas yra glaudžiai susijęs su nagrinėjamu sandoriu, kuris yra skundžiamų aktų faktinis pagrindas, būtina tam tikrose šio sprendimo dalyse išnagrinėti tą susitarimą.

31      Šiame kontekste ieškovo prašymą dėl trišalio susitarimo reikia patenkinti tik tiek, kiek tam neprieštarauja visuomenės vykdomos teismų kontrolės reikalavimas ir atitinkama informacija nėra viešai prieinama ar pateikta kituose bylos dokumentuose, kurių ieškovas neprašė neatskleisti.

32      Šiuo klausimu, nors ieškovas remiasi, be kita ko, trišaliame susitarime nustatytų kainos ir atidedamųjų sąlygų konfidencialumu, reikia konstatuoti, kad tokia informacija bent iš dalies prieinama 2023 m. gruodžio 19 d. RBI Austria pranešime spaudai, o tai yra viešas dokumentas, kurį pats ieškovas pateikė dubliko C.5 priede. Taigi, Bendrasis Teismas mano, kad ieškovo prašymo neatskleisti šios informacijos visuomenei patenkinti nereikia.

33      Galiausiai, ieškovas prašo neatskleisti duomenų, esančių dokumentuose, kuriuos jis pateikė Maskvos miesto komercinių bylų teismui (Rusija) ir kurie pateikti pirmojo pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo AD.2 ir AD.3 prieduose, vykstant procesui, kurį jis pradėjo tame teisme, siekdamas, kad būtų panaikintos nagrinėjamo sandorio pasekmės.

34      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ieškovas turi teisėtą interesą, kad tokie duomenys dėl su juo susijusio teismo proceso nebūtų atskleisti visuomenei. Vis dėlto taip pat reikia pažymėti, kad tas procesas yra argumento, kuriuo ginčijamas skundžiamų aktų pagrįstumas, pagrindas, teigiant, kad, atsižvelgiant į tai, jog tas procesas inicijuotas ir dėl jo buvo panaikintos nagrinėjamo sandorio pasekmės, toks sandoris negalėjo pateisinti nei jo pavadinimo įtraukimo į ginčijamus sąrašus, nei palikimo juose tais aktais.

35      Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į visuomenės vykdomos teismų kontrolės reikalavimus, Bendrasis Teismas mano, kad būtina išnagrinėti proceso Maskvos miesto komercinių bylų teisme klausimą, visų pirma jo dalyką ir motyvus, ir kartu kuo labiau vengti visapusiškai remtis pirmojo pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo AD.2 ir AD.3 prieduose pateiktais duomenimis. Taigi, šiuo klausimu prašymą neatskleisti su šiais priedais susijusių duomenų reikia patenkinti.

B.      Dėl prašymo panaikinti skundžiamus aktus

36      Grįsdamas savo reikalavimus panaikinti skundžiamus aktus, ieškovas nurodo penkis pagrindus, grindžiamus, pirma, Sprendimo 2014/145, iš dalies pakeisto Sprendimu 2023/1218, 1 straipsnio 1 dalies f punkto i papunktyje bei 2 straipsnio 1 dalies h punkto i papunktyje ir Reglamento Nr. 269/2014, iš dalies pakeisto Reglamentu 2023/1215, 3 straipsnio 1 dalies h punkto i papunktyje numatyto kriterijaus (toliau – h punkto kriterijaus pirma dalis) neteisėtumu, antra – vertinimo klaida, trečia, teisės į gynybą ir teisinio saugumo principo pažeidimu, ketvirta, neproporcingu pagrindinių teisių pažeidimu ir, penkta, proporcingumo principo pažeidimu.

37      Be to, trečiajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo jis išplėtė savo reikalavimus dėl panaikinimo, kad jie apimtų ir 2025 m. rugsėjo mėn. aktus, ieškovas nurodo šeštąjį pagrindą, grindžiamą procedūriniu pažeidimu, kurį lėmė tai, kad Taryba pažeidė pareigą peržiūrėti nagrinėjamas ribojamąsias priemones.

1.      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo h punkto kriterijaus pirmos dalies neteisėtumu

38      Šį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys, kurių atitinkamai pirmoji grindžiama teisinio saugumo principo pažeidimu, o antroji – proporcingumo principo pažeidimu.

39      Pirmiausia primintina, kad pagal SESV 277 straipsnį bet kuri teismo proceso, kuriame ginčijamas Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo priimtas visuotinai taikomas aktas, šalis gali remtis SESV 263 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytais pagrindais, kad galėtų Europos Sąjungos Teisingumo Teisme remtis to akto netaikytinumu.

40      SESV 277 straipsnyje išreikštas bendrasis principas, pagal kurį kiekvienai šaliai, siekiančiai, kad būtų panaikintas aktas, dėl kurio ji gali pareikšti ieškinį, užtikrinama teisė ginčyti anksčiau institucijų priimto akto, kuris yra ginčijamo akto teisinis pagrindas, teisėtumą, jeigu ši šalis neturėjo teisės pagal SESV 263 straipsnį pareikšti tiesioginio ieškinio dėl šio akto, kurio padarinius ji patiria, tačiau neturėjo galimybės reikalauti jį panaikinti. Visuotinai taikomas aktas, kurio teisėtumas ginčijamas, turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai taikomas atvejui, dėl kurio pareikštas ieškinys, ir turi būti tiesioginis teisinis ryšys tarp ginčijamo individualaus sprendimo ir atitinkamo visuotinai taikomo akto (žr. 2017 m. vasario 17 d. Sprendimo Islamic Republic of Iran Shipping Lines ir kt. / Taryba, T‑14/14 ir T‑87/14, EU:T:2017:102, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41      Dėl teisminės kontrolės intensyvumo pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teismai, remdamiesi jiems pagal SESV suteikta jurisdikcija, privalo užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolę, atsižvelgdami į pagrindines teises, kurios yra sudedamoji Sąjungos teisės sistemos dalis. Šis reikalavimas aiškiai įtvirtintas SESV 275 straipsnio antroje pastraipoje (žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, C‑280/12 P, EU:C:2013:775, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

42      Vis dėlto Taryba turi didelę diskreciją bendrai ir abstrakčiai apibrėžti ribojamųjų priemonių nustatymo teisinius kriterijus ir tvarką (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimo Anbouba / Taryba, C‑605/13 P, EU:C:2015:248, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Vadinasi, visuotinai taikomoms taisyklėms, kuriose apibrėžti šie kriterijai ir tvarka, kaip antai nuostatoms, kuriose numatytas šiame ieškinio pagrinde nurodytas ginčijamas kriterijus, taikoma ribota teisminė kontrolė, apimanti tik patikrinimą, ar buvo laikytasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar faktinės aplinkybės nustatytos tiksliai, ar nebuvo padaryta teisės klaidos ir akivaizdžios faktinių aplinkybių vertinimo klaidos arba piktnaudžiauta įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 15 d. Sprendimo OT / Taryba, T‑193/22, EU:T:2023:716, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Ši ribota kontrolė pirmiausia taikytina vertinant argumentus dėl tokių priemonių taikymo tikslingumo (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Kiselev / Taryba, T‑262/15, EU:T:2017:392, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

43      Ieškovo argumentus, pateiktus abiejose dalyse ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo h punkto kriterijaus pirmos dalies (Taryba neginčija, kad ji yra teisinis pagrindas įtraukti ieškovo pavardę į ginčijamus sąrašus, dėl kurių priimti skundžiami aktai, ir juose palikti) neteisėtumu, reikia vertinti atsižvelgiant būtent į šiuos aspektus.

a)      Dėl tariamo teisinio saugumo principo pažeidimo

44      Ieškovo teigimu, h punkto kriterijaus pirma dalimi pažeidžiami iš teisinio saugumo principo kylantys reikalavimai, nes ji yra netikslaus ir nenuspėjamo pobūdžio. Iš tiesų joje vartojamas žodžių junginys „sudaryti palankesnes sąlygas“ nėra apibrėžtas ir leidžia ją aiškinti daugiau ar mažiau plačiai, nesant galimybės iš anksto žinoti reikalaujamo ryšio tarp asmens, kuriam gali būti taikomas šis kriterijus, ir ribojamųjų priemonių apėjimo situacijos stiprumo.

45      Be to, kadangi ribojamųjų priemonių apėjimo praktika valstybėse narėse laikoma nusikalstama veika, sąvoka „palankesnių sąlygų sudarymas“ šiai praktikai sietina su bendrininkavimo vykdant tokią nusikalstamą veiką idėja. Vis dėlto baudžiamosiose bylose nusikalstamos veikos padarymas, apimant ir tos veikos bendrininkus, turi būti nustatomas remiantis nusikalstamos veikos tyrimu, tačiau taip nėra, kai Taryba nusprendžia taikyti h punkto kriterijaus pirmą dalį. Taigi, ši kriterijaus dalis gali būti taikoma asmenims, kai prieš tai nebuvo priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, o tai reikštų, kad kriterijaus taikymas yra nenuspėjamas.

46      Ieškovo teigimu, Tarybos siūlomas h punkto kriterijaus pirmos dalies aiškinimas rodo, kad šis kriterijus nepakankamai aiškus ir nenuspėjamo pobūdžio. Iš tiesų, viena vertus, Taryba teigia, kad h punkto kriterijaus pirma dalis susijusi tik su asmenimis, kurie sudaro palankesnes sąlygas pažeisti nuostatas, kuriomis draudžiamas apėjimas, t. y. iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 9 straipsnį, nes tai reiškia faktinį apėjimą, ir, antra, ji tvirtina, kad pagal h punkto kriterijų nereikalaujama įrodyti, kad apėjimo pažeidimas egzistuoja.

47      Taryba, palaikoma Belgijos Karalystės ir Komisijos, ginčija ieškovo argumentus.

48      Remiantis jurisprudencija, pagal teisinio saugumo principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, reikalaujama, kad Sąjungos teisės aktai būtų aiškūs ir tikslūs, o jų taikymą teisės subjektai galėtų numatyti (žr. 2023 m. lapkričio 15 d. Sprendimo OT / Taryba, T‑193/22, EU:T:2023:716, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

49      Vis dėlto šie reikalavimai negali būti suprantami nei kaip draudžiantys Sąjungos institucijai jos priimamame teisės akte pateikti abstrakčią teisės sąvoką, nei kaip įpareigojantys, kad tokioje abstrakčioje normoje būtų paminėti įvairūs konkretūs galimo šios normos taikymo atvejai, jeigu institucija negali iš anksto jų visų nustatyti (žr. 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Lietuva ir kt. / Parlamentas ir Taryba (Judumo paketas), C‑541/20–C‑555/20, EU:C:2024:818, 159 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

50      Nagrinėjamu atveju reikia priminti, kad h punkto kriterijaus pirmoje dalyje numatyta galimybė į ginčijamus sąrašus įtraukti asmenis, „sudaran[čius] palankesnes sąlygas draudimo apeiti [tam tikrų aiškiai nurodytų teisės aktų, t. y. Sprendimo 2014/145 ir Reglamento Nr. 269/2014,] nuostatas pažeidimams“.

51      Pirma, ieškovas teigia, kad žodžių junginys „sudaryti palankesnes sąlygas“, vartojamas h punkto kriterijaus pirmoje dalyje, yra pernelyg neaiškus.

52      Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad kai Sąjungos teisės aktų leidėjas nurodo draudimą apeiti nuostatas, kuriomis nustatomos ribojamosios priemonės pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), šis taikomas veiklai, kurios tikslas ar poveikis – išvengti, kad ši draudimo priemonė būtų taikoma kaltininkui, ir kuri skiriasi nuo veiksmų, kuriais formaliai pažeidžiamos tos pačios priemonės (pagal analogiją žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Afrasiabi ir kt., C‑72/11, EU:C:2011:874, 60 punktą).

53      Dėl sąvokos „palankesnių sąlygų sudarymas“, kuri nėra aiškiai apibrėžta nei aktuose, kuriuose yra nuostatų, nustatančių h punkto kriterijaus pirmą dalį, nei apskritai teisės sistemoje, susijusioje su ribojamosiomis priemonėmis Rusijos Federacijai, reikia priminti, kad sąvokų, kurių apibrėžties Sąjungos teisė nepateikia, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma remiantis jų įprasta reikšme bendrinėje kalboje, kartu atsižvelgiant į kontekstą, kuriame jos vartojamos, ir teisės aktų, kuriuose jos įtvirtintos, tikslus (žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Partena, C‑137/11, EU:C:2012:593, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

54      Taigi, žodžių junginys „sudaryti palankesnes sąlygas“, vartojamas h punkto kriterijaus pirmoje dalyje, susijusioje su „draudimo apeiti [nuostatas] pažeidimais“, turi būti suprantamas pagal jo pagrindinę reikšmę, t. y. kaip palengvinimas veiklos, kurios tikslas ar poveikis – apeiti ribojamąsias priemones, padedant vykdyti tokią veiklą arba prie jos prisidedant. Taigi, ši dalis susijusi su asmenimis, kurie, nors patys priemonių neapeina, prisideda savo veiksmais ar neveikimu, kurių tikslas ar poveikis – sudaryti arba supaprastinti sąlygas atlikti tokį veiksmą.

55      Tokį aiškinimą patvirtina h punkto kriterijaus pirmos dalies kontekstas ir siekiami tikslai.

56      Pirma, h punkto kriterijaus pirma dalis susijusi su norminiu kontekstu, kuriame kova su ribojamųjų priemonių apėjimu reglamentuojama specialiosiomis normomis. Kalbant konkrečiai, kiek tai susiję su į ginčijamus sąrašus įtrauktų asmenų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymu, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras draudimas dalyvauti veikloje, kuria apeinamos šiame reglamente numatytos ribojamosios priemonės, o jo 2 dalyje taip pat numatyta šių asmenų pareiga pranešti apie valstybėje narėje esančias jiems priklausančias, jų valdomas ar kontroliuojamas lėšas ir ekonominius išteklius tos valstybės institucijoms. Pastaroji pareiga buvo įtraukta 2022 m. liepos 21 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/1273, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 269/2014 (OL L 194, 2022, p. 1), kurio 5 konstatuojamojoje dalyje Taryba nurodė, kad, „siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą Reglamento <…> Nr. 269/2014 įgyvendinimą ir atsižvelgiant į vis sudėtingesnes sankcijų apėjimo schemas, kurios trukdo tokiam įgyvendinimui, būtina įpareigoti į sąrašą įtrauktus asmenis ir subjektus, turinčius turto valstybės narės jurisdikcijoje, apie jį pranešti ir bendradarbiauti su kompetentinga institucija, kai pranešta informacija yra tikrinama“, ir kad „[t]aip pat tikslinga sugriežtinti nuostatas dėl Sąjungos veiklos vykdytojų informacijos teikimo pareigų, siekiant užkirsti kelią turto įšaldymo pažeidimui ir apėjimui“.

57      Taigi h punkto kriterijaus pirma dalis susijusi su teisiniu kontekstu, grindžiamu, be kita ko, išvada, kad Rusijos Federacijai taikomos ribojamosios priemonės gali būti apeinamos pasitelkiant sudėtingas teisines ir finansines schemas, kurios gali atrodyti teisėtos, o tam paprastai reikia, kad įgyvendinti tokias schemas padėtų keli subjektai.

58      Be to, Sprendimo 2022/1907 7 konstatuojamojoje dalyje, nurodytoje šio sprendimo 7 punkte, Taryba mano, kad palankesnių sąlygų sudarymas draudimo apeiti ribojamąsias priemones pažeidimams prisidės prie Ukrainos destabilizavimo arba kenkimo jos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei. Taigi, h punkto kriterijaus pirmos dalies tikslas – sumažinti ribojamųjų priemonių apėjimo riziką, taikant ją asmenims, kurie padeda vykdyti tokią veiklą arba prie jos prisideda, kad būtų užtikrintas didesnis minėtų priemonių veiksmingumas, ir tai atitinka šio sprendimo 54 punkte pateiktą aiškinimą.

59      Šiomis aplinkybėmis aiškinimas, kad pagal h punkto kriterijaus pirmą dalį leidžiama į ginčijamus sąrašus įtraukti bet kurio asmens, kuris padėjo apeiti ribojamąsias priemones ar prisidėjo prie jų apėjimo, pavardę, negali būti laikomas pernelyg plačiu. Šiuo klausimu, kaip primenama šio sprendimo 49 punkte, pagal teisinio saugumo principą nereikalaujama, kad abstrakčioje normoje būtų nurodyti įvairūs konkretūs atvejai, kuriais ji gali būti taikoma, nes tos normos autorius visų tų atvejų negali nustatyti iš anksto, ypač kalbant apie normą, susijusią su sudėtingomis teisinėmis ir finansinėmis schemomis.

60      Vadinasi, ieškovo argumentą, grindžiamą tuo, kad pati h punkto kriterijaus pirma dalis yra pernelyg neaiški, reikia atmesti.

61      Antra, ieškovas iš esmės pabrėžia, kad h punkto kriterijaus pirma dalis susijusi su nusikalstama veika, t. y. draudimo apeiti ribojamąsias priemones pažeidimu, ir apima bendrininkavimą darant tokią nusikalstamą veiką, leidžiant įtraukti į ginčijamus sąrašus pavardes asmenų, kurie tam „sudarė palankesnes sąlygas“. Taigi, ši dalis yra nenuspėjamo pobūdžio, nes asmenys turėtų tikėtis, kad jų pavardės bus įtrauktos į ginčijamus sąrašus remiantis minėta dalimi tik pateikus jiems kaltinimus valstybės narės baudžiamajame teisme per rungimosi principu pagrįstą teismo procesą.

62      Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad ribojamosios priemonės, kaip antai nustatytos taikant h punkto kriterijaus pirmą dalį, nėra baudžiamoji sankcija ir, be to, nėra jokių tokio pobūdžio kaltinimų išraiška. Tarybos aktuose, kuriais nustatomos tokios priemonės, nėra daroma išvada, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta; jie priimami vykstant administracinei procedūrai, kuri atlieka apsauginę funkciją ir kurios vienintelis tikslas – leisti Tarybai daryti spaudimą, kad situacija, dėl kurios ji ėmėsi šių priemonių, išnyktų ar bent jau pasikeistų, ir siekiant įgyvendinti tokios procedūros tikslą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:57, 139 punktą).

63      Taigi, ieškovas klaidingai teigia, kad asmenys, įtraukti į ginčijamus sąrašus pagal h punkto kriterijaus pirmą dalį, turėtų to tikėtis tik pasibaigus baudžiamajam procesui, nes toks įtraukimas prilygtų jų pripažinimui bendrininkais pažeidžiant draudimą apeiti ribojamąsias priemones.

64      Be to, tai, kad įtraukimo į ginčijamus sąrašus kriterijus susijęs su tam tikro pobūdžio elgesiu, kuris pagal valstybių narių teisę gali būti laikomas, be kita ko, nusikalstama veika, negali nei lemti ribojamųjų priemonių baudžiamojo pobūdžio, nei reikšti, jog tam, kad pagal šį kriterijų asmens pavardė arba subjektas būtų įtrauktas į ginčijamus sąrašus, Taryba turi veikti kaip baudžiamoji institucija arba remtis nacionalinės baudžiamosios institucijos sprendimu.

65      Šiuo klausimu, pirma, kaip pabrėžia Belgijos Karalystė, jau buvo nuspręsta, kad Tarybos ribojamųjų priemonių taikymas asmeniui už žmogaus teisių pažeidimus, už kuriuos, be to, baudžiama pagal baudžiamąją teisę, gali būti pateisinamas atsižvelgiant į BUSP srityje siekiamus tikslus, nepriklausomai nuo jokių baudžiamųjų procesų (pagal analogiją žr. 2015 m. balandžio 22 d. Sprendimo Tomana ir kt. / Taryba ir Komisija, T‑190/12, EU:T:2015:222, 105 ir 106 punktus). Taigi, kaip primenama šio sprendimo 42 punkte, Taryba, naudodamasi turima plačia diskrecija bendrai ir abstrakčiai apibrėžti teisinius kriterijus ir ribojamųjų priemonių priėmimo tvarką, gali nustatyti kriterijų, susijusį su veiksmais, neatsižvelgiant į jų galimą pripažinimą nusikalstamomis veikomis pagal valstybių narių teisę.

66      Kita vertus, remiantis suformuota jurisprudencija, Tarybai tenka pareiga Sąjungos teismui pateikti pakankamai konkrečių, aiškių ir neprieštaringų įrodymų visumą, leidžiančią nustatyti, kad yra pakankamas asmens, kuriam taikoma lėšų įšaldymo priemonė, ir režimo arba, bendrai kalbant, situacijų, su kuriomis kovojama, ryšys (žr. 2017 m. liepos 20 d. Sprendimo Badica ir Kardiam / Taryba, T‑619/15, EU:T:2017:532, 99 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

67      Tai reiškia, kad h punkto kriterijaus pirmos dalies atveju Taryba turi pateikti konkrečių, aiškių ir neprieštaringų įrodymų visumą, leidžiančią nustatyti, kad yra pakankamas ryšys tarp atitinkamo asmens ir situacijos, kai sudaromos palankesnės sąlygos pažeisti draudimą apeiti Rusijos Federacijai taikomas ribojamąsias priemones, t. y., kalbant konkrečiau, kad to asmens veiksmų ar neveikimo tikslas ar poveikis buvo sudaryti arba supaprastinti sąlygas atlikti tokį veiksmą (žr. šio sprendimo 54 punktą).

68      Tokie įrodymai ne visais atvejais turi būti grindžiami nacionalinės baudžiamosios institucijos priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nes kreipimasis į tokią instituciją priklauso nuo konkrečių kiekvienos valstybės narės normų ir procedūrų.

69      Darytina išvada, kad argumentas, susijęs su h punkto kriterijaus pirmos dalies nenuspėjamumu, grindžiamas klaidinga prielaida, kad Taryba, nustatydama įtraukimo į ginčijamus sąrašus kriterijų, negalėjo nurodyti elgesio, kuris gali būti laikomas, be kita ko, nusikalstama veika pagal valstybių narių teisę, jeigu tokio elgesio nekonstatavo nacionalinė teisminė institucija.

70      Tokiomis aplinkybėmis ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį, grindžiamą teisinio saugumo principo pažeidimu h punkto kriterijaus pirma dalimi, reikia atmesti.

b)      Dėl nurodomo proporcingumo principo pažeidimo

71      Ieškovas teigia, kad priėmusi h punkto kriterijaus pirmą dalį Taryba pažeidė proporcingumo principą.

72      Pirma, ieškovas tvirtina, kad prieš priimant h punkto kriterijaus pirmą dalį galiojančioje teisėje buvo pakankamai priemonių, kad būtų užkirstas kelias ribojamųjų priemonių apėjimui.

73      Viena vertus, ribojamųjų priemonių apėjimas aiškiai draudžiamas pagal iš dalies pakeistą Reglamentą Nr. 269/2014, be to, šiuo atveju tokio draudimo Austrijos institucijoms būtų pakakę, kad užblokuotų nagrinėjamą sandorį. Kita vertus, Taryba jau galėjo nustatyti ribojamąsias priemones asmenims, kurie sudaro palankesnes sąlygas apeiti tokias priemones, įtraukdama jų pavardes į ginčijamus sąrašus pagal įtraukimo į sąrašus kriterijų, įtvirtintą iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 1 dalyje in fine ir 2 straipsnio 1 dalyje in fine, taip pat iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalyje in fine, pagal kurią leidžiama nustatyti ribojamąsias priemones asmenims, susijusiems su kitais asmenimis, kuriems jau taikomos ribojamosios priemonės (toliau – susijusio asmens kriterijus).

74      Antra, ieškovas priduria, kad h punkto kriterijaus pirma dalis nėra reikšminga, nes, kaip matyti net iš jos formuluotės, pagal šią dalį nereikalaujama, kad atitinkami asmenys galėtų asmeniškai daryti spaudimą Rusijos vyriausybei. Be to, pačios ribojamosios priemonės nėra reikšmingos, nes jų taikymas nėra veiksmingas ir daro didesnį neigiamą poveikį Europos ekonomikai negu Rusijos ekonomikai.

75      Trečia, ieškovas teigia, kad h punkto kriterijaus pirma dalis yra neproporcinga, nes yra baudžiamojo, negrįžtamo ir galutinio pobūdžio.

76      Šiuo klausimu ieškovas visų pirma teigia, kad prieš taikant h punkto kriterijaus pirmą dalį nebuvo procedūrinių garantijų, nors šis kriterijus grindžiamas nusikalstamos veikos, t. y. bendrininkavimo pažeidžiant draudimą apeiti ribojamąsias priemones, konstatavimu. Be to, jis pažymi, kad ribojamosios priemonės iš tikrųjų yra galutinio pobūdžio, nes tam tikriems asmenims tokios priemonės toliau taikomos ilgą laikotarpį, kuris gali trukti iki kelerių metų. Galiausiai, jis priduria, kad Taryba pripažino h punkto kriterijaus pirmos dalies tikslą daryti spaudimą ir kad tokį tikslą patvirtina tai, jog jo pavardė buvo įtraukta į ginčijamus sąrašus ir juose palikta dėl praeityje susiklosčiusių faktinių aplinkybių.

77      Ketvirta, ieškovas teigia, kad h punkto kriterijaus pirma dalis yra neproporcinga, nes gali būti taikoma už Sąjungos ribų esantiems asmenims, kurių iš esmės neturėtų būti galima kaltinti padarius su apėjimu susijusį pažeidimą, nes baudžiamosios teisės normos nėra taikomos eksteritorialiai.

78      Taryba, palaikoma Belgijos Karalystės ir Komisijos, ginčija ieškovo argumentus.

79      Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal proporcingumo principą, – vieną iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, įtvirtintą ESS 5 straipsnio 4 dalyje, – reikalaujama, kad Sąjungos teisės nuostatoje numatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (žr. 2023 m. lapkričio 15 d. Sprendimo OT / Taryba, T-193/22, EU:T:2023:716, 190 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi, esant galimybei rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai ribojančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Gazprom Neft / Taryba, T‑735/14 ir T‑799/14, EU:T:2018:548, 167 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

80      Be to, atsižvelgiant į Tarybos plačią diskreciją bendrai ir abstrakčiai apibrėžti teisinius kriterijus ir ribojamųjų priemonių priėmimo tvarką (žr. šio sprendimo 42 punktą), reikėtų turėti omenyje, kad, atsižvelgiant į proporcingumo principą, įtakos tokio kriterijaus teisėtumui gali turėti tik akivaizdžiai netinkamas jo pobūdis atsižvelgiant į Tarybos siekiamą tikslą (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo VTB Bank / Taryba, C‑729/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:499, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

81      Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia pažymėti, kad h punkto kriterijaus pirma dalis patenka į bendrą Rusijos Federacijai skirtų ribojamųjų priemonių sistemą, kuria siekiama teisėtų bendrojo intereso tikslų, jau pripažintų jurisprudencijoje, t. y. Ukrainos teritorinio vientisumo, suvereniteto ir nepriklausomybės apsaugos, taip pat taikaus krizės šioje šalyje sprendimo skatinimo, nes šie tikslai yra platesnio tikslo išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą, laikantis ESS 21 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų Sąjungos išorės veiksmų tikslų, dalis (šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 28 d. Sprendimo Rosneft, C‑72/15, EU:C:2017:236, 150 punktą, 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Neves 77 Solutions, C‑351/22, EU:C:2024:723, 68 punktą ir 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 202 punktą), ir ieškovas, beje, to neginčija.

82      Antra, dėl h punkto kriterijaus pirmos dalies tinkamumo siekiamiems tikslams įgyvendinti ieškovas ginčija pačių ribojamųjų priemonių veiksmingumą, motyvuodamas tuo, kad jos iš tikrųjų kenkia Sąjungos ekonomikai. Taryba vis dėlto neprivalo pateikti įrodymų, kad jos nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis sukuriami atitinkamuose teisės aktuose numatyti padariniai, o turi įrodyti tik tai, kad tomis priemonėmis galima pasiekti tais teisės aktais siekiamus tikslus (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 25 d. Sprendimo VTB Bank / Taryba, C‑729/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:499, 66 punktą). Darytina išvada, kad Sąjungos teismas šiuo klausimu turi tik patikrinti, ar nagrinėjamos priemonės gali sudaryti sąlygas pasiekti šio sprendimo 81 punkte primintus tikslus.

83      Taikymasis į tam tikrus asmenis, susijusius su padėtimi Ukrainoje arba apskritai tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su Rusijos Federacijos vyriausybe, gali padidinti spaudimą tai vyriausybei ir jos veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, kainą. Taigi, tai, kad Rusijos Federacijai taikomos ribojamosios priemonės daro tam tikrą neigiamą poveikį Sąjungos ekonomikai, net jeigu toks neigiamas poveikis būtų įrodytas, neturi įtakos ribojamųjų priemonių tinkamumui Tarybos siekiamam tikslui pasiekti.

84      Dėl h punkto kriterijaus pirmos dalies veiksmingumo atsižvelgiant į šio sprendimo 81 punkte nurodytus tikslus reikia pažymėti, kad jos taikymas susijęs su situacija, kai apeinamos jau nustatytos ribojamosios priemonės.

85      Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ribojamosios priemonės, taikomos asmenims, susijusiems su padėtimi Ukrainoje arba apskritai tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems su Rusijos Federacijos vyriausybe, yra tinkama priemonė Tarybos siekiamam tikslui pasiekti (žr. šio sprendimo 83 punktą), asmenų, kurie sudaro palankesnes sąlygas tų priemonių apėjimo veiksmams, t. y. veiksmams, kurių tikslas arba poveikis – išvengti priemonių taikymo (žr. šio sprendimo 52 punktą), lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas ir draudimas tiems asmenims atvykti į valstybių narių teritoriją taip pat yra tinkama šiuo tikslu taikytina priemonė.

86      Trečia, dėl h punkto kriterijaus pirmos dalies būtinumo ieškovas teigia, kad aktuose, kuriuose numatytos įvairios Rusijos Federacijai skirtos ribojamosios priemonės, jau yra pakankamai priemonių kovoti su minėtų priemonių apėjimu.

87      Vis dėlto, pirma, kalbant apie nuostatas, kuriomis draudžiama apeiti ribojamąsias priemones, reikia pažymėti, kad h punkto kriterijaus pirmos dalies taikymo sritis skiriasi ir ji papildo tas nuostatas. Iš tiesų minėta dalimi siekiama sustiprinti draudimą apeiti Rusijos Federacijai skirtas ribojamąsias priemones ir užkirsti kelią tokių veiksmų rizikai, taigi sustiprinti ir šių priemonių veiksmingumą, sudarant sąlygas daryti spaudimą asmenims, kurie padeda vykdyti minėtus veiksmus ir prie jų prisideda, atsižvelgiant į tų ribojamųjų priemonių administracinį pobūdį ir apsauginę funkciją (žr. šio sprendimo 62 punktą). Taigi, pagal h punkto kriterijaus pirmą dalį Taryba gali veikti nepriklausomai nuo valstybių narių priimtų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti tokio apėjimo draudimą, įskaitant sankcijas, prireikus baudžiamąsias, ir tos nacionalinės priemonės taikomos atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės lygmeniu nustatytas normas ir procedūras.

88      Be to, kalbant apie tai, kad ieškovo atveju Austrijos institucijos užblokavo nagrinėjamą sandorį pagal nuostatas, kuriomis draudžiama apeiti ribojamąsias priemones, pažymėtina, kad toks argumentas susijęs su jo individualia situacija, todėl neturi reikšmės norint užginčyti h punkto kriterijaus pirmos dalies, kuri yra visuotinai taikoma nuostata, teisėtumą.

89      Antra, kalbant apie susijusio asmens kriterijų, pažymėtina, kad jis taikomas fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriuos apskritai sieja bendri interesai ir kuriems nebūtinas ryšys vykdant ekonominę veiklą, tačiau kurie negali būti susiję vien šeimos ryšiais (žr. 2024 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Ezubov / Taryba, T‑741/22, nepaskelbtas Rink., EU:T:2024:605, 118 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

90      Viena vertus, h punkto kriterijaus pirma dalis susijusi su palankesnių sąlygų sudarymu siekiant apeiti visas ribojamąsias priemones, kurias Sąjunga nustatė Rusijos Federacijai, įskaitant bendrąsias ar sektorines priemones, kurios nėra grindžiamos ryšiu su asmeniu, įtrauktu į ginčijamus sąrašus. Kita vertus, palankesnių sąlygų sudarymas draudimo apeiti ribojamąsias priemones pažeidimui savaime nereiškia, kad egzistuoja „bendri interesai“, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 89 punkte nurodytą jurisprudenciją. Iš tiesų sandorio dėl į ginčijamus sąrašus įtrauktam asmeniui priklausančio turto, kuris turi visus įprasto komercinio sandorio požymius ir kurio tikslas ar poveikis yra apeiti tam asmeniui nustatytas ribojamąsias priemones, šalys gali būti laikomos sudarančiomis palankesnes sąlygas apeiti ribojamąsias priemones, kaip tai suprantama pagal h punkto kriterijaus pirmą dalį, tačiau toks sandoris nėra pagrindas konstatuoti, kad jos turi bendrų interesų, kaip tai suprantama pagal susijusio asmens kriterijų.

91      Ketvirta, kalbant apie nurodomą h punkto kriterijaus pirmos dalies neproporcingumą dėl nurodomo jo baudžiamojo pobūdžio, ieškovo argumentus, grindžiamus tuo, kad netaikytos baudžiamojo proceso garantijos, reikia atmesti. Iš tiesų dėl šio sprendimo 62–68 punktuose nurodytų priežasčių nagrinėjamos ribojamosios priemonės visų pirma nėra baudžiamoji sankcija. Be to, negalima atmesti galimybės, kad įtraukimo į sąrašą kriterijaus taikymas reiškia, jog reikia surinkti įrodymų apie elgesį, kuris gali būti laikomas, be kita ko, nusikalstama veika, nepriklausomai nuo to, ar valstybės narės teisme vyksta koks nors procesas.

92      Be to, priešingai, nei teigia ieškovas, ribojamosios priemonės nėra baudžiamojo, galutinio ir negrįžtamo pobūdžio. Ribojamosios priemonės visų pirma yra apsauginio pobūdžio ir iš esmės laikinos, o jų galiojimas visada siejamas su faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis remiantis jos nustatytos, tęsimusi ir būtinybe jas toliau taikyti, siekiant įgyvendinti jomis siekiamą tikslą. Be to, skundžiami aktai taikomi ribotą laiką ir nuolat peržiūrimi, kaip numatyta iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 6 straipsnyje, taigi ribojamosios priemonės yra laikinos ir gali būti atšauktos. Galiausiai, iš dalies pakeistame Sprendime 2014/145 ir iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 269/2014 numatyta galimybė nustatyti nuo taikomų ribojamųjų priemonių nukrypti leidžiančias nuostatas (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 15 d. Sprendimo OT / Taryba, T‑193/22, EU:T:2023:716, 168 ir 197 punktus).

93      Be to, argumentas, kad h punkto kriterijaus pirmos dalies baudžiamąjį pobūdį patvirtina ieškovo pavardės įtraukimas į ginčijamus sąrašus dėl praeityje susiklosčiusių faktinių aplinkybių, taip pat nėra reikšmingas pagrindžiant visos minėtos dalies neteisėtumą, nes tai argumentas, susijęs su ieškovo individualia situacija, kuris bus nagrinėjamas analizuojant ieškinio antrąjį pagrindą, grindžiamą vertinimo klaida.

94      Penkta, dėl nurodomo h punkto kriterijaus pirmos dalies neproporcingumo dėl, kaip teigiama, jos eksteritorinio taikymo pakanka pažymėti, kad ribojamosios priemonės, kurios gali būti nustatytos taikant minėtą dalį, susijusios tik su Sąjungos teritorijoje esančiomis lėšomis ir ekonominiais ištekliais ir su draudimu atvykti į valstybių narių teritoriją. Taigi, tos priemonės neturi jokio tiesioginio eksteritorinio poveikio (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo Minin / Komisija, T‑362/04, EU:T:2007:25, 106 punktą).

95      Be to, h punkto kriterijaus pirmoje dalyje apskritai daroma nuoroda į asmenis, kurie „sudaro palankesnes sąlygas draudimo apeiti [Rusijos Federacijai skirtas ribojamąsias priemones] pažeidimams“, netaikant specialių teritorinių sąlygų. Kaip pažymi ieškovas, dėl tokios formuluotės neatmetama galimybė, kad veiksmai, dėl kurių taikoma minėta dalis, galėjo būti atlikti už Sąjungos ribų. Vis dėlto ši aplinkybė nereiškia, kad buvo pažeistas proporcingumo principas.

96      Viena vertus, įtraukimo į ginčijamus sąrašus kriterijai konkrečiai susiję su taikymu priemonių, priimtų pagal ESS 29 straipsnį, susijusį su Tarybos sprendimų priėmimu tam tikru geografinio ar teminio pobūdžio reikalu BUSP srityje, ir pagal SESV 215 straipsnį, susijusį su tokių sprendimų įgyvendinimu. Tokiomis priemonėmis, kuriomis įgyvendinami Sąjungos išorės veiksmai, pagal jų pobūdį numatomi veiksmai, susiję su trečiosiomis valstybėmis arba jų piliečiais. Šiuo klausimu, kaip matyti iš ESS 21 straipsnio, Sąjungos išorės veiksmais, be kita ko, siekiama išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą, laikantis 1945 m. birželio 26 d. San Franciske (Jungtinės Amerikos Valstijos) pasirašytos Jungtinių Tautų Chartijos principų. Vis dėlto tokių tikslų nebūtų galima pasiekti, jei Sąjunga savo veiksmus turėtų taikyti tik situacijoms, kai veiksmai vykdomi jos teritorijoje (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo Minin / Komisija, T‑362/04, EU:T:2007:25, 107 punktą). Taigi, nagrinėjamos kategorijos aktams būdinga tai, kad veiksmai, lemiantys h punkto kriterijaus pirmos dalies taikymą, galėjo būti atlikti už Sąjungos teritorijos ribų.

97      Kita vertus, kaip pažymėta šio sprendimo 94 punkte, priemonių, kurios gali būti nustatytos pagal šią dalį, tiesioginis poveikis tebėra griežtai apribotas Sąjungos teritorija. Darytina išvada, kad h punkto kriterijaus pirmos dalies formuluotėje numatyta galimybė aprėpti už Sąjungos ribų atliktus veiksmus nereiškia, jog Sąjungos teisė turi eksteritorinį poveikį, ir negali pažeisti proporcingumo principo.

98      Bet kuriuo atveju, taikant h punkto kriterijaus pirmą dalį asmeniui, turi būti įrodyta, kad jis „sudarė palankesnes sąlygas“, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 54 punktą, situacijai, kuri gali būti kvalifikuojama kaip „draudimo apeiti [ribojamąsias priemones, numatytas viename iš aštuonių toje dalyje aiškiai nurodytų ir šio sprendimo 11 punkte išvardytų Tarybos teisės aktų, tarp kurių yra, be kita ko, iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 269/2014,] pažeidimas“. Taigi, priešingai, nei teigia ieškovas, pagal h punkto kriterijaus pirmą dalį reikalaujama, kad situacija, kuriai pagal šią dalį nurodytas asmuo sudaro palankesnes sąlygas, iš tikrųjų patektų į draudimo apeiti tuos aktus taikymo sritį, net jei tokia situacija susiklostė ne Sąjungos teritorijoje.

99      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog h punkto kriterijaus pirma dalis yra akivaizdžiai netinkama. Vadinasi, ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį, taigi ir visą šį pagrindą reikia atmesti.

2.      Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo vertinimo klaida

100    Ieškinio antrąjį pagrindą ieškovas iš esmės padalija į tris dalis, grindžiamas, pirma, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2104 eksteritoriniu taikymu, antra, tuo, kad ribojamųjų priemonių apėjimo veiksmui nebuvo sudaromos palankesnės sąlygos, ir, trečia, tuo, kad ribojamosios priemonės nebėra aktualios dėl nagrinėjamo sandorio senumo ir jo pasekmių išnykimo.

a)      Dėl nurodomo Reglamento Nr. 269/2014 eksteritorinio taikymo

101    Ieškovas teigia, kad h punkto kriterijaus pirma dalis reiškia, jog turi būti įvykdytos dvi sąlygos, t. y. pirma, turi būti padarytas pažeidimas, susijęs su iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 269/2014 numatytų priemonių apėjimu, ir, antra, turi būti imtasi veiksmų, kuriais tam pažeidimui buvo sudarytos palankesnės sąlygos. Taigi, su apėjimu susijusį pažeidimą gali padaryti tik asmuo, kuriam minėtas reglamentas gali būti taikomas ratione loci, t. y., pagal jo 17 straipsnį, asmuo, turintis ryšį su Sąjungos teritorija.

102    Remdamasis šia prielaida, ieškovas teigia, kad iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 269/2014 netaikytinas nagrinėjamam sandoriui, nes, pirma, jis nėra valstybės narės pilietis, antra, minėtas sandoris neturi ryšio su Sąjungos teritorija ir, trečia, kiti asmenys, kaip antai Rusijos pilietis O. Deripaska, nurodyti dėl jo pateiktuose motyvuose, taip pat nėra valstybės narės piliečiai arba nėra valstybėje narėje įsisteigę subjektai, kaip antai nurodytos bendrovės, įsteigtos pagal Rusijos teisę. Ieškovo teigimu, nagrinėjamas sandoris buvo įmonių restruktūrizavimas Rusijoje, t. y. už Sąjungos teritorijos ribų, nes vienintelis jo tikslas buvo perleisti Rusijos bendrovės Rasperia kapitalą sudarančias akcijas, kurios dėl to nebuvo įšaldytos.

103    Galiausiai, ieškovas pabrėžia, kad dėl nagrinėjamo sandorio negalėjo būti automatiškai panaikintas O. Deripaska Sąjungos teritorijoje turimų Strabag akcijų įšaldymas ir kad tų akcijų nuosavybė nepasikeitė, nes jos ir toliau priklausė bendrovei Rasperia.

104    Taryba, palaikoma Belgijos Karalystės ir Komisijos, ginčija ieškovo argumentus.

105    Kaip pažymėta šio sprendimo 95 punkte, individualios ribojamosios priemonės pagal BUSP gali būti nustatomos dėl veiksmų, įvykdytų už Sąjungos teritorijos ribų.

106    Vis dėlto nagrinėjamu atveju, pateikdama motyvus dėl ieškovo, Taryba laikėsi nuomonės, kad dėl nagrinėjamo sandorio jis „sudar[ė] palankesnes sąlygas draudimo apeiti Reglamentą <…> Nr. 269/2014 pažeidimams“. Taigi, atsižvelgiant į Tarybos sprendimą remtis „draudimo apeiti“ Reglamentą Nr. 269/2014 pažeidimu, jai tenka pareiga įrodyti, kad ieškovas gali būti siejamas su situacija, galinčia pažeisti tokį draudimą nustatančią taisyklę, kaip nurodyta šio sprendimo 98 punkte.

107    Šiuo klausimu, kaip konstatuota šio sprendimo 56 punkte, tokia taisyklė numatyta iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 9 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią iš esmės draudžiamas „šiame reglamente išdėstytų draudimų apėjimas“.

108    Taigi, šiuo atveju reikia išanalizuoti, ar nagrinėjamas sandoris, nepriklausomai nuo to, ar jis kvalifikuojamas kaip iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 269/2014 numatytų ribojamųjų priemonių apėjimas, gali patekti į šio reglamento teritorinę taikymo sritį; ieškovas tai ginčija.

109    Šiuo klausimu dėl iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 taikymo srities jo 17 straipsnyje numatyta:

„Šis reglamentas taikomas:

a)      Sąjungos teritorijoje, įskaitant jos oro erdvę;

b)      visuose valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose orlaiviuose ar laivuose;

c)      visiems Sąjungos teritorijoje arba už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybių narių piliečiai;

d)      visiems Sąjungos teritorijoje ar už jos ribų esantiems juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių narių teisę;

e)      visiems Sąjungoje visą verslą arba jo dalį vykdantiems juridiniams asmenims, subjektams arba įstaigoms.“

110    Tiesa, kaip pabrėžia ieškovas, pirma, nagrinėjamas sandoris buvo sudarytas 2023 m. gruodžio 14 d. sudarius sutartį tarp bendrovės Valtoura Holding Limited IJSC (toliau – Valtoura), įsteigtos Rusijoje, ir bendrovės Iliadis, taip pat įsteigtos Rusijoje. Antra, neginčijama, kad tų bendrovių akcininkai taip pat yra pagal Rusijos teisę įsteigtos bendrovės ir fiziniai asmenys Rusijos piliečiai, t. y., be kita ko, O. Deripaska ir ieškovas. Trečia, nagrinėjamo sandorio dalykas buvo bendrovės Valtoura atliktas jos turimų Rasperia, kuri yra pagal Rusijos teisę įsteigta bendrovė, vertybinių popierių perleidimas bendrovei Iliadis.

111    Vis dėlto šalys sutaria, kad bendrovei Rasperia priklausė 28,5 mln. Austrijoje įsteigtos bendrovės Strabag akcijų. Be to, taip pat neginčijama, kad tos akcijos buvo bendrovės Rasperia pagrindinis turtas. Nagrinėjamo sandorio sudarymo momentu minėtos akcijos buvo įšaldytos sąskaitoje, atidarytoje Austrijos banke RBI Austria, motyvuojant tuo, kad jos priklausė O. Deripaska, kurio pavardė buvo įtraukta į ginčijamus sąrašus, arba buvo jo kontroliuojamos.

112    Kaip pripažįsta ieškovas, nagrinėjamu sandoriu buvo siekiama, kad tų akcijų įšaldymas būtų panaikintas, ir jas parduoti. Kalbant konkrečiau, jis tvirtina, kad „[nagrinėjamo sandorio] šalys manė, jog pasikeitus akcininkams bus lengviau gauti leidimą pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata“ ir kad dėl minėto sandorio „geriausiu atveju padidėtų tikimybė, kad įšaldymas bus panaikintas“.

113    Darytina išvada, kad nagrinėjamas sandoris galėjo lemti bendrovės Strabag, kuri yra „Sąjungos teritorijoje“, kaip tai suprantama pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 17 straipsnio a punktą, įsteigta bendrovė, akcijų perleidimą.

114    Šiomis aplinkybėmis, nors nagrinėjamas sandoris laikomas už Sąjungos teritorijos ribų sudarytu sandoriu, vykdomu šalių, kurios nėra valstybės narės piliečiai ir nėra toje valstybėje narėje įsisteigę subjektai, jis susijęs su situacija, kuriai gali būti taikomas iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 9 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas apeiti priemones.

115    Dėl šių priežasčių ieškinio antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

b)      Dėl h punkto kriterijaus pirmos dalies taikymo ieškovui

116    Pirma, ieškovas teigia, kad baudžiamąsias bylas nagrinėjantis teismas neįrodė, jog buvo padarytas su apėjimu susijęs pažeidimas. Taigi, ieškovas negali būti laikomas sudariusiu palankesnes sąlygas tokiam pažeidimui.

117    Antra, ieškovas pažymi, kad lėšų ir ekonominių išteklių, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, įšaldymas gali būti panaikintas tik nacionaliniu lygmeniu priimtu administraciniu ar teismo sprendimu, kuriuo leidžiama taikyti vieną iš nukrypti leidžiančių nuostatų, numatytų iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 269/2014, arba Tarybos sprendimu išbraukti atitinkamo asmens pavardę iš ginčijamų sąrašų. Iš to jis daro išvadą, kad bendrovės Strabag akcijų įšaldymas negalėtų būti panaikintas tiesiog pakeitus bendrovės Rasperia, kuriai priklausė minėtos akcijos, akcininkus. Be to, Strabag tiek viešai, tiek tiesiogiai Tarybai pripažino, kad nagrinėjamas sandoris neturi įtakos jos akcijų įšaldymui. Ieškovo teigimu, to sandorio šalys siekė, kad pasikeitus akcininkams taptų lengviau gauti leidimą pasinaudoti nuo lėšų įšaldymo nukrypti leidžiančia nuostata, o ne apeiti ribojamąsias priemones.

118    Taigi, ieškovas mano, kad nagrinėjamas sandoris negali būti laikomas apėjimu, todėl neatitinka pirmosios sąlygos, numatytos h punkto kriterijaus pirmoje dalyje. Vadinasi, Taryba jam priekaištauja nebent dėl to, kad jis sudarė palankesnes sąlygas bandymui apeiti priemones, o ne faktiniam apėjimui. Šiuo klausimu ieškovas priduria, kad vien ketinimas apeiti iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 269/2014 numatytus draudimus nėra pagrindas konstatuoti apėjimo egzistavimą.

119    Trečia, ieškovas nesutinka, kad dėl nagrinėjamo sandorio galėjo būti pažeista iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalis, motyvuojant tuo, kad O. Deripaska iš Rasperia akcijų perleidimo gavo ekonominės naudos.

120    Šiuo klausimu ieškovas pabrėžia, kad, kaip asmuo, kuriam netaikomas Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas suteikti lėšų asmeniui, kuriam taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, atsižvelgiant į jo teritorinę taikymo sritį, jis galėjo teisėtai pervesti lėšas bendrovei Valtoura, nors ta suma buvo atlygis už vertybinių popierių, netiesiogiai susijusių su Sąjungos teritorijoje buvusiu įšaldytu turtu, pirkimą. Ieškovo teigimu, tokiu atveju tokio turto perleidimas įsigalioja tik panaikinus ribojamąsias priemones.

121    Galiausiai, ieškovas tvirtina, kad ginčijamo sandorio kaina buvo sumokėta bendrovei Valtoura, o ne jos nariams, ir Taryba neįrodė, kad buvo atliktas mokėjimas O. Deripaska naudai. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio eksteritorinį pobūdį, jokia Sąjungos teisės nuostata negali drausti ne Sąjungos teritorijoje įsteigtai bendrovei mokėti dividendų vienam iš savo akcininkų.

122    Ketvirta, ieškovas teigia, kad Taryba neįrodė ketinimo pažeisti nuostatas, kuriomis draudžiamas apėjimas, nors toks ketinimas reikalaujamas pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 9 straipsnį.

123    Šiuo klausimu ieškovas pabrėžia, kad nagrinėjamas sandoris buvo viešas ir kad jis ėmėsi įvairių atsargumo priemonių, kad įsitikintų, jog jis nėra nesuderinamas su atitinkamomis ribojamosiomis priemonėmis. Visų pirma, pagal trišalį susitarimą, kurio šalis buvo Austrijos bankas RBI Austria, minėto sandorio įgyvendinimas siejamas su teisinės nuomonės dėl sandorio suderinamumo su minėtomis ribojamosiomis priemonėmis gavimu ir glaudžiu veiksmų derinimu su Austrijos institucijomis, kompetentingomis ribojamųjų priemonių klausimais. Be to, būtent dėl tų atsargumo priemonių nagrinėjamas sandoris nebuvo sėkmingai sudarytas ir tai atitiko Austrijos institucijų poziciją.

124    Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovo argumentus.

1)      Pirminės pastabos

125    Remiantis jurisprudencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje garantuojamu teisminės kontrolės veiksmingumu taip pat reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, kad sprendimas, kuriuo nustatytos ar toliau taikomos ribojamosios priemonės ir kuris konkrečiai susijęs su atitinkamu asmeniu ar subjektu, būtų pagrįstas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad turi būti patikrintos dėstant motyvus, kuriais pagrįstas toks sprendimas, nurodytos faktinės aplinkybės, kad teisminė kontrolė neapsiribotų abstraktaus nurodytų motyvų tikėtinumo vertinimu ir kad būtų patikrinta, ar šie motyvai arba bent vienas jų, vertinami kaip savaime pakankami patvirtinti tokį sprendimą, yra pagrįsti (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 119 punktas ir 2014 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Mayaleh / Taryba, T‑307/12 ir T‑408/13, EU:T:2014:926, 128 punktas).

126    Tokį vertinimą reikia atlikti, įrodymus ir informaciją išnagrinėjant ne atskirai, bet atsižvelgiant į su jais susijusias aplinkybes. Taigi, kaip primenama šio sprendimo 66 punkte, Taryba įvykdo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, jei Sąjungos teismui pateikia pakankamai konkrečių, aiškių ir neprieštaringų įrodymų visumą, leidžiančią nustatyti, kad yra pakankamas asmens, kurio lėšos yra įšaldytos, ir režimo arba, bendrai kalbant, situacijų, su kuriomis kovojama, ryšys.

127    Iš tiesų būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi įrodyti motyvų, nurodytų atitinkamo asmens atžvilgiu, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų. Pateikti duomenys ir įrodymai turi pagrįsti dėl atitinkamo asmens nurodytus motyvus (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 121 ir 122 punktus ir 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo National Iranian Tanker Company / Taryba, T‑565/12, EU:T:2014:608, 57 punktą).

128    Tokiu atveju Sąjungos teismas, remdamasis šiais duomenimis ar įrodymais, turi patikrinti nurodytų faktinių aplinkybių faktinį teisingumą ir įvertinti jų įrodomąją galią, atsižvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma į atitinkamo asmens ar subjekto dėl jų pateiktas pastabas (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 124 punktą).

129    Atsižvelgiant būtent į šias pirmines pastabas reikia patikrinti, ar Taryba padarė vertinimo klaidą, kai nusprendė įtraukti ieškovo pavardę į skundžiamus aktus ir palikti ją ginčijamuose sąrašuose remdamasi h punkto kriterijaus pirma dalimi.

2)      Dėl Reglamente Nr. 269/2014 numatytų priemonių „apėjimo“ sąvokos

130    Kaip pažymėta šio sprendimo 106 ir 107 punktuose, Taryba nusprendė, kad ieškovas sudarė palankesnes sąlygas pažeisti draudimą apeiti Reglamente Nr. 269/2014 numatytas priemones, o toks draudimas numatytas to iš dalies pakeisto reglamento 9 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje numatyta:

„Draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra [Reglamente Nr. 269/2014] išdėstytų draudimų apėjimas, be kita ko, dalyvauti tokioje veikloje tyčia nesiekiant to tikslo ar poveikio, tačiau žinant, kad toks dalyvavimas gali turėti tą tikslą ar poveikį, ir sutinkant su tokia galimybe.“

131    Be to, taip pat reikia priminti, kad iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „[į]šaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai“, o to straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „[n]esuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai“.

132    Taigi, nurodydamas iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 9 straipsnio 1 dalyje veiklą, kurios tikslas arba poveikis yra „apeiti“ šiame reglamente numatytus draudimus, tarp kurių yra jo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos priemonės, t. y. atitinkamai, pirma, į ginčijamus sąrašus įtrauktų asmenų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas ir, antra, draudimas suteikti tiems asmenims galimybę arba jų naudai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, Sąjungos teisės aktų leidėjas turi mintyje veiklą, kurios tikslas ar poveikis – išvengti, kad tos priemonės būtų taikomos kaltininkui, turint omenyje, kad tokia veikla skiriasi nuo veiksmų, kuriais formaliai pažeidžiami to 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti draudimai (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Afrasiabi ir kt., C‑72/11, EU:C:2011:874, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

133    Taigi, draudimas apeiti nagrinėjamas ribojamąsias priemones turi būti suprantamas kaip apimantis, be kita ko, veiklą, kurioje, remiantis objektyviais veiksniais, formaliai negalima įžvelgti į ginčijamus sąrašus įtrauktų asmenų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo arba draudimo leisti jiems arba jų naudai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais pažeidimo sudėties, tačiau kurios tikslas ar poveikis yra užkirsti kelią toms priemonėms (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Afrasiabi ir kt., C‑72/11, EU:C:2011:874, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

134    Taigi sąvoka „apėjimas“, kaip ji suprantama pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 9 straipsnio 1 dalį, apima bet kokios rūšies veiklą, neatsižvelgiant į jos formalią sudėtį, kurios vienos arba kartu su kitais sandoriais tikslas ar poveikis yra užkirsti kelią minėtame reglamente numatytoms ribojamosioms priemonėms. Šiuo klausimu, kaip matyti iš šioje nuostatoje vartojamo jungtuko „ar“ žodžių junginyje „tikslas ar poveikis“, ir, priešingai, nei teigia ieškovas, nebūtina, kad nagrinėjamai ribojamajai priemonei būtų faktiškai užkirstas kelias. Vien veiklos, dėl kurios yra objektyvių įrodymų, leidžiančių manyti, kad ja siekiama taip užkirsti kelią, egzistavimo pakanka, kad ją būtų galima laikyti apėjimu, kaip tai suprantama pagal h punkto kriterijaus pirmą dalį.

135    Galiausiai, tam, kad būtų taikoma iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 9 straipsnio 1 dalis, pagal šią nuostatą dalyvavimas veikloje, kuria apeinami šiame reglamente numatyti draudimai, turi būti vykdomas „sąmoningai ir apgalvotai“, o tai reiškia, kad turi būti kartu tenkinamos dvi sąlygos: sąmoningumo ir valios. Vis dėlto pagal tą pačią nuostatą ši dviguba sąlyga aiškiai laikoma įvykdyta, kai asmuo dalyvauja tokioje veikloje tyčia nesiekdamas tikslo ar poveikio apeiti ribojamąsias priemones, „tačiau žin[odamas], kad toks dalyvavimas gali turėti tą tikslą ar poveikį, ir suti[kdamas] su tokia galimybe“.

136    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiame etape reikia išnagrinėti, ar Taryba turėjo informacijos, leidžiančios jai padaryti išvadą, kad nagrinėjamas sandoris galėjo būti sandoris, kuriam ieškovas sudarė palankesnes sąlygas ir kurio tikslas ar poveikis buvo apeiti iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 269/2014 numatytas ribojamąsias priemones.

3)      Dėl palankesnių sąlygų draudimo apeiti Reglamente Nr. 269/2014 numatytas priemones pažeidimui sudarymo egzistavimo

137    Iš esmės skundžiamais aktais Taryba nusprendė, kad dalyvaudamas nagrinėjamame sandoryje ieškovas sukūrė sudėtingą sukčiavimo schemą, kad sudarytų palankesnes sąlygas įšaldyti O. Deripaska priklausančias ar jo kontroliuojamas akcijas ir apeiti draudimą leisti jam naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

138    Dėl ieškovo pateiktuose motyvuose nurodyta, kad jis yra „LLC Titul“ <…> savininkas“, o ši yra „įsteig[usi] patronuojamąją akcinę bendrovę „Iliadis“, kuri įsigijo O. Deripaska priklausantį „Rasperia“ akcijų paketą, taigi ir įšaldytas „S[trabag]“ akcijas“.

139    Pirma, reikia iš karto atmesti ieškovo argumentus, kad teisminė institucija nekonstatavo ribojamųjų priemonių apėjimo nusikalstamos veikos. Iš tiesų, kaip matyti išnagrinėjus ieškinio pirmąjį pagrindą, tam, kad būtų galima taikyti h punkto kriterijaus pirmą dalį, tokio konstatavimo nereikalaujama.

140    Antra, reikia išnagrinėti, ar Taryba turėjo duomenų, leidžiančių jai nuspręsti, kad sandoriu galėjo būti apeinamos iš dalies pakeistame Reglamente Nr. 269/2014 numatytos ribojamosios priemonės.

141    Šiuo klausimu iš bylos medžiagos matyti, ir šalys, beje, sutaria, kad, pirma, 2023 m. liepos 12 d. bendrovė Iliadis buvo įsteigta Rusijoje, 49 % jos akcijų valdant pagal Rusijos teisę įsteigtai bendrovei LLC Titul (100 % jos akcijų priklauso ieškovui), 43,5 % – pagal Rusijos teisę įsteigtai bendrovei InStroi Group LLC (toliau – Instroi) ir 7,5 % – pagal Rusijos teisę įsteigtai bendrovei Altera Capital LLC (toliau – Altera).

142    Antra, 2023 m. gruodžio 14 d. buvo įvykdytas nagrinėjamas sandoris. Tuo sandoriu Iliadis iš pagal Rusijos teisę įsteigtos bendrovės Valtoura įsigijo 100 % pagal Rusijos teisę įsteigtos bendrovės Rasperia akcijų iš viso už apie 70 mlrd. Rusijos rublių (apie 70 mln. EUR), o bendrovei Rasperia liko 28,5 mln. pagal Austrijos teisę įsteigtos bendrovės Strabag akcijų, t. y. 24,1 % pastarosios kapitalo. Austrijos institucijos įšaldė Strabag akcijas banke RBI Austria, nes tai buvo lėšos, priklausančios asmeniui, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, t. y. O. Deripaska, laikomam kontroliuojančiu bendrovę Valtoura, kuriai priklausė 100 % Rasperia akcijų. Šiuo klausimu iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 43,5 % Valtoura priklausė bendrovei Instroi, 7,5 % – Altera, 13,18 % – O. Deripaska, o 35,82 % – Kipre įsteigtai bendrovei Melisantis Ltd, kurios 100 % akcijų priklausė O. Deripaska.

143    Trečia, 2023 m. gruodžio 19 d. Rasperia sudarė trišalį susitarimą su Austrijos banku RBI Austria ir to banko patronuojamąja Rusijos bendrove Raiffeisen Russia. Tuo susitarimu buvo siekiama, kad Raiffeisen Russia nupirktų Rasperia priklausančias Strabag akcijas, kurios vėliau turėjo būti paskirstytos RBI Austria kaip dividendai. Teismo posėdyje ieškovas patikslino, kad nagrinėjamas sandoris ir trišalis susitarimas buvo sugalvoti kartu, buvo susiję ir vienas iš kito išplaukė.

144    Ketvirta, 2024 m. kovo 27 d. Strabag paskelbė pranešimą, kuriame pareiškė, kad nuo šiol 24,1 % jos akcijų priklausė bendrovei Iliadis per bendrovę Rasperia, nes O. Deripaska atsisakė netiesioginės kontrolės, tačiau ji vis dar laikys Rasperia turimas akcijas įšaldytomis, nes negalėjo patikrinti tokio akcininkų pasikeitimo poveikio esamoms ribojamosioms priemonėms (bylos WK dokumentas Nr. 3).

145    Penkta, 2024 m. balandžio 2 d. RBI Austria paskelbė pranešimą, kad kompetentingos institucijos nagrinėja trišalio susitarimo suderinamumą su ribojamųjų priemonių režimu ir kad jis atliko pradinį vertinimą ir padarė išvadą, kad minėtas susitarimas visapusiškai suderinamas su minėtu režimu. RBI Austria taip pat pabrėžė, kad Rasperia buvo perleista bendrovei Iliadis, ir pažymėjo, kad ribojamosios priemonės pastarajai netaikomos, o tai galėtų būti patikinimas, jog tai, kad RBI Austria įsigijo Strabag akcijų, neduos naudos asmeniui, kuriam tokios priemonės taikomos.

146    Šešta, 2024 m. gegužės 8 d. RBI Austria pranešė, kad jos valdyba nusprendė atsargumo sumetimais atsisakyti įsigyti Strabag akcijų po diskusijų su kompetentingomis institucijomis, iš kurių ji negavo pakankamo patikinimo, kad galėtų įvykdyti sandorį.

147    Galiausiai, septinta, 2024 m. gegužės 17 d. Österreichische Nationalbank (Austrijos nacionalinis bankas), kaip nacionalinė institucija, kompetentinga taikyti lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemones, raštu kreipėsi į RBI Austria ir jį informavo apie savo nuomonę, kad jeigu jis panaikintų Strabag akcijų įšaldymą, būtų pažeista iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalis arba to paties reglamento 9 straipsnyje numatytas draudimas apeiti ribojamąsias priemones (bylos WK dokumentas Nr. 4). Antra, Austrijos nacionalinis bankas taip pat raštu kreipėsi į Bundesministerium für europäische und internationale Angelegenheiten (Federalinė Europos ir tarptautinių reikalų ministerija, Austrija), kad informuotų ją apie nagrinėjamą sandorį ir apibūdintų jo schemą (bylos WK dokumentas Nr. 1).

148    Taigi, atrodo, nagrinėjamu sandoriu buvo siekiama sudaryti galimybę perleisti bendrovės Rasperia turimas Strabag akcijas, kurios buvo įšaldytos pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalį, motyvuojant tuo, kad jos priklausė O. Deripaska, kurio pavardė buvo įtraukta į ginčijamus sąrašus, arba jo kontroliuojamos, ir kad tuo tikslu Iliadis, pagal Rusijos teisę sudariusi sandorį Rusijoje, pervedė bendrovei Valtoura 70 mln. EUR vertės sumą.

149    Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 112 punkte, pats ieškovas pripažįsta, jog nagrinėjamo sandorio šalys manė, kad akcininko pasikeitimas sudarys palankesnes sąlygas pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata ir kad šiuo sandoriu buvo siekiama padidinti galimybes gauti leidimą panaikinti Rasperia turimų Strabag akcijų įšaldymą. Šiuo klausimu, paklaustas per teismo posėdį, ieškovas nenurodė tokios nukrypti leidžiančios nuostatos ar tokio įšaldymo panaikinimo teisinio pagrindo, o tik patikslino, kad nagrinėjamas sandoris apskritai būtų leidęs padidinti galimybes, kad Austrijos institucijos leis taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ar panaikins įšaldymą, nes juo buvo siekiama užtikrinti, kad įgyvendinant trišalį susitarimą lėšos nebūtų pervedamos asmeniui, kurio pavardė buvo įtraukta į ginčijamus sąrašus. Tokios aplinkybės įrodo, kad nagrinėjamu sandoriu buvo siekiama panaikinti O. Deripaska vykdomą bendrovės Rasperia turimų Strabag akcijų kontrolę sudarant sandorį už Sąjungos ribų, kad būtų galima in fine ir gavus reikiamus leidimus disponuoti tomis akcijomis, kurios tuo metu buvo įšaldytos.

150    Atsižvelgiant į tai, reikia konstatuoti, kad Taryba turėjo pakankamai informacijos, kad įrodytų, jog nagrinėjamas sandoris yra „sudėtinga schema“, kurios dalykas ar tikslas buvo užkirsti kelią iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su ginčijamais sąrašais, numatytos ribojamosios priemonės, t. y. O. Deripaska lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonės, poveikiui.

151    Be to, iš minėto 2024 m. gegužės 17 d. Austrijos nacionalinio banko laiško bankui RBI Austria (bylos WK dokumentas Nr. 4) matyti, kad 2024 m. balandžio 2 d. RBI Austria informavo Finanzmarktaufsichtsbehörde (Finansų rinkų priežiūros institucija (FMA), Austrija), kad sudarius nagrinėjamą sandorį O. Deripaska gaus 10–35 mln. EUR sumą. Tokią informaciją pateikė valstybės narės institucija, turinti įgaliojimus atlikti tyrimą, ir ieškovas jos iš esmės neginčija, o tik nesutinka su ja ir pabrėžia, kad kaina buvo sumokėta bendrovei Valtoura, o ne jos akcininkams. Be to, bylos WK dokumente Nr. 3, minėtame 2024 m. kovo 27 d. Strabag pranešime spaudai, paminėti O. Deripaska ir Iliadis pranešimai dėl bendrovės Rasperia perleidimo bendrovei Iliadis, kuris turėjo įvykti „užbaigus 2023 m. gruodžio mėn. paskelbtą pardavimą Rusijoje“, o tai patvirtina, pirma, O. Deripaska dalyvavimą nagrinėjamame sandoryje ir, antra, dėl žodžio „pardavimas“ vartojimo – atlygintiną sandorio pobūdį.

152    Be to, tai, kad bendrovė Valtoura pervedė pinigų sumą O. Deripaska, patvirtina Instroi ir Melisantis, kurių 100 % akcijų priklauso O. Deripaska, sudarytas akcininkų susitarimas dėl Valtoura administracijos, kuris yra pateiktas atsiliepimo į ieškinį priede ir kurį Austrijos nacionalinis bankas nurodė 2024 m. gegužės 17 d. laiškuose Federalinei Europos ir tarptautinių reikalų ministerijai ir bankui RBI Austria (bylos WK dokumentai Nr. 1 ir 4). Iš tiesų, viena vertus, minėto susitarimo 2.1 punkto vi papunktyje numatyta, kad iš esmės akcininkai turi vieningai susitarti dėl „dividendų ar kitų sumų išmokėjimo“. Kita vertus, pirma, pagal minėto susitarimo 4.1 punktą, „2.1 punktas netaikomas bendrovei Strabag“, antra, „Rasperia, kaip Strabag akcininkė, <…> savo teisėmis naudojasi pagal [Melisantis] nurodymus ir, trečia, [Instroi] turi balsuoti <…> pagal [Melisantis] nurodymus visais su Strabag susijusiais klausimais“. Atsižvelgiant į šias sąlygas, tikėtina, kad Valtoura sprendimas dėl su Rasperia ar Strabag susijusios pinigų sumos paskirstymo jos akcininkams, tarp kurių yra ir O. Deripaska, galėjo būti priimtas tik Melisantis, kurios 100 % akcijų priklausė O. Deripaska, prašymu, ir, darant nuorodą į FMA, tai patvirtina Austrijos nacionalinio banko, pateiktą informaciją.

153    Taigi, Taryba taip pat turėjo duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nagrinėjamo sandorio dalykas ar tikslas buvo užkirsti kelią iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalyje, siejamoje su ginčijamais sąrašais, numatytos ribojamosios priemonės poveikiui, leidžiant O. Deripaska gauti pinigų sumą už Sąjungos teritorijoje esančio įšaldyto turto perleidimą.

154    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Taryba nustatė, jog nagrinėjamu sandoriu buvo siekiama apeiti Reglamentu Nr. 269/2014 O. Deripaska nustatytas ribojamąsias priemones.

155    Tai, kad tas sandoris galiausiai nebuvo sėkmingas, šio vertinimo paneigti negali, kaip nurodyta šio sprendimo 134 punkte.

156    Trečia, dėl klausimo, ar ieškovas tam sandoriui „sudarė palankesnes sąlygas“, kaip tai suprantama pagal h punkto kriterijaus pirmą dalį, kaip ji išaiškinta šio sprendimo 54 punkte, reikia konstatuoti, kad sandoris buvo sudarytas dėl to, kad 2023 m. liepos mėn. dvi bendrovės, įskaitant bendrovę Titul, kurios 100 % akcijų priklauso ieškovui, įsteigė bendrovę Iliadis (žr. šio sprendimo 141 punktą). Be to, kaip 2024 m. kovo 17 d. laiške bankui RBI Austria (bylos WK dokumentas Nr. 4) pabrėžė Austrijos nacionalinis bankas ir kaip nurodyta šio sprendimo 142 punkte, 49 % bendrovių Iliadis ir Valtoura, t. y. šalių, kurios susitarė dėl Rasperia perleidimo, priklauso atitinkamai ieškovui ir O. Deripaska, o likę 51 % šių dviejų bendrovių priklauso tiems patiems akcininkams, t. y. bendrovėms Instroi ir Altera, kurių kiekviena atitinkamai valdo 43,5 % ir 7,5 % bendrovių Iliadis ir Valtoura. Ši situacija taip pat byloja apie tai, kad nagrinėjamas sandoris buvo sudarytas derinant veiksmus su O. Deripaska, siekiant jį pakeisti ieškovu, dalyvaujant su jais susijusioms bendrovėms, o tai patvirtina, kad ieškovas sudarė nagrinėjamam sandoriui palankesnes sąlygas.

157    Taigi, Taryba turėjo pakankamai įrodymų, kad galėtų nuspręsti, jog nagrinėjamas sandoris iš esmės pateisina ieškovo pavardės įtraukimą į ginčijamus sąrašus pagal h punkto kriterijaus pirmą dalį.

158    Šio sprendimo 157 punkte nurodyto vertinimo negali paneigti ieškovo argumentai, kad jis neketino dalyvauti apeinant ribojamąsias priemones iš esmės dėl to, jog nagrinėjamame sandoryje dalyvaujančios šalys žinojo, kad Strabag akcijų įšaldymo panaikinimas negali būti tiesioginė to sandorio pasekmė ir kad tam reikėjo nacionalinės valdžios institucijos leidimo, kad trišaliame susitarime buvo aiškiai nustatyta, jog jį įgyvendinant būtina laikytis taisyklių dėl Rusijos Federacijai skirtų ribojamųjų priemonių ir kad sandoris buvo vykdomas skaidriai, konsultuojantis su kompetentingomis Austrijos institucijomis ir remiantis ankstesnėmis teisininkų rekomendacijomis.

159    Iš tiesų ribojamųjų priemonių apėjimas gali turėti formaliai teisėto sandorio požymių, tačiau iš tikrųjų jis draudžiamas, jei kartu su kitais sandoriais juo trukdoma taikyti ribojamąsias priemones (žr. šio sprendimo 132–134 punktus). Nagrinėjamas sandoris galėjo lemti tokį trukdymą, nes jo tikslas buvo sudaryti Rusijos piliečių ir subjektų sandorį, siekiant pakeisti bendrovei Rasperia priklausančių įšaldytų Strabag akcijų nuosavybę ir leisti jas perleisti, nors jų įšaldymo priežastis, t. y. O. Deripaska pavardės įtraukimas į ginčijamus sąrašus, buvo išlikusi.

160    Šiomis aplinkybėmis, kaip iš esmės pabrėžia Taryba, buvo objektyvių priežasčių manyti, kad nagrinėjamo sandorio tikslas buvo Austrijos institucijoms pristatyti situaciją, kurioje po Rusijoje įvykdytų sandorių O. Deripaska nebebūtų susijęs su įšaldytomis akcijomis, kad tos institucijos leistų panaikinti tų akcijų įšaldymą.

161    Taigi tai, kad Austrijos institucijos dalyvavo sudarant nagrinėjamą sandorį ir kad jų sutikimas buvo būtina sąlyga tam, kad jis būtų sėkmingai užbaigtas, negali turėti lemiamos reikšmės.

162    Žinoma, tam, kad būtų taikoma iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 9 straipsnio 1 dalis, būtina, kad dalyvavimas tame reglamente numatytų draudimų apėjimo veikloje būtų „sąmoningas ir apgalvotas“. Vis dėlto ta pačia nuostata šis reikalavimas iš karto sušvelninamas, tame pačiame sakinyje nurodant, kad draudžiama, „be kita ko, dalyvauti tokioje veikloje tyčia nesiekiant to tikslo ar poveikio, tačiau žinant, kad toks dalyvavimas gali turėti tą tikslą ar poveikį, ir sutinkant su tokia galimybe“ (žr. šio sprendimo 135 punktą).

163    Šiuo atveju, kaip pripažįsta ieškovas, nagrinėjamo sandorio tikslas buvo sudaryti sąlygas, kad Strabag akcijų, kurios buvo įšaldytos dėl to, kad jas kontroliavo O. Deripaska, įšaldymas būtų panaikintas (žr. šio sprendimo 149 punktą), o tai prilygsta siekiui apeiti minėtam asmeniui nustatytas ribojamąsias priemones. Vadinasi, net darant prielaidą, jog taikant h punkto kriterijaus pirmą dalį reikalaujama, kad būtų įvykdyta iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 9 straipsnio 1 dalyje numatyta žinojimo ir valios sąlyga, apie kurią primenama šio sprendimo 162 punkte, ieškovas negalėjo nežinoti, kad jo faktinis dalyvavimas nagrinėjamame sandoryje įsteigiant bendrovę Iliadis ir vėliau jai perkant bendrovę Rasperia galėjo būti susijęs su veikla, kurios tikslas ar poveikis yra ribojamųjų priemonių apėjimas.

164    Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, Taryba nustatė, kad egzistuoja pakankamas ryšys tarp ieškovo ir sandorio, kuriuo siekiama apeiti iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 269/2014 O. Deripaska nustatytas ribojamąsias priemones, o tai leido jai manyti, kad ieškovas sudarė palankesnes sąlygas pažeisti draudimą apeiti minėtame reglamente numatytas priemones, kaip tai suprantama pagal h punkto kriterijaus pirmą dalį.

165    Taigi, šiame etape reikia išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio įvykdymo momentą, juo buvo galima pateisinti ieškovo pavardės įtraukimą į ginčijamus sąrašus ir palikimą juose; ieškovas tai ginčija.

c)      Dėl nurodomo ieškovui nustatytų ribojamųjų priemonių nebeaktualumo

166    Ieškovas teigia, kad nagrinėjamas sandoris yra praeityje susiklosčiusi faktinė aplinkybė, kuri negalėjo pateisinti jo pavardės įtraukimo į ginčijamus sąrašus 2024 m. birželio mėn. aktų priėmimo momentu, juo labiau kad h punkto kriterijaus pirma dalis suformuluota esamuoju laiku.

167    Pirmajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovas taip pat teigia, kad 2024 m. rugsėjo mėn. aktų priėmimo dieną jis negalėjo būti laikomas ketinančiu dalyvauti apeinant ribojamąsias priemones, nes buvo pareiškęs ieškinį kompetentinguose Rusijos teismuose dėl nagrinėjamo sandorio panaikinimo. Taryba į tai neatsižvelgė ir ieškovas priekaištauja jai dėl to, kad ji rėmėsi tik iki 2024 m. birželio mėn. aktų priėmimo buvusiomis aplinkybėmis, kad 2024 m. rugsėjo mėn. aktais paliktų jo pavardę ginčijamuose sąrašuose. Taigi, Taryba įtraukė ieškovo pavardę į ginčijamus sąrašus dėl praeityje susiklosčiusių faktinių aplinkybių, – tai reiškia, kad jam buvo skirtos baudžiamosios sankcijos, o ne ribojamosios priemonės.

168    Antrajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovas pažymi, kad 2024 m. gruodžio 12 d. Maskvos miesto komercinių bylų teisme sudarė taikos susitarimą, o 2025 m. vasario 28 d. tas teismas procesą nutraukė. Jo teigimu, pagal tą susitarimą, pirma, Rasperia akcijos buvo grąžintos bendrovei Valtoura, taigi nebepriklausė bendrovei Iliadis, antra, ieškovui buvo atlyginta patirta žala.

169    Ieškovas pažymi, kad apie šį padėties pasikeitimą pranešė Tarybai tik po to, kai buvo priimti 2025 m. kovo mėn. aktai, motyvuodamas tuo, kad prieš priimdama minėtus aktus Taryba jo neinformavo apie savo ketinimą atnaujinti jam taikomas ribojamąsias priemones, nors 2024 m. spalio 31 d. jis jai buvo pateikęs prašymą atlikti peržiūrą.

170    Trečiajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovas teigia, kad nagrinėjamas sandoris buvo panaikintas ir kad nuo to laiko jis nebeturi jokių ryšių su Valtoura, kuri, kaip teigiama, nuo 2024 m. gruodžio 12 d. vėl valdė visą Rasperia kapitalą ir 2025 m. birželio 30 d. grąžino jos pardavimo sumą bendrovei Iliadis. Ieškovas priduria, kad Iliadis nebeturi jokių akcijų ir nebevykdo jokios veiklos, todėl ketina iš jos pasitraukti arba ją likviduoti, tačiau pastarasis sprendimas priklauso nuo kitų akcininkų sutikimo. Bet kuriuo atveju, ieškovo teigimu, nagrinėjamas sandoris laikomas niekada neegzistavusiu ir vien bendrovės Iliadis egzistavimas, nesant jokio ryšio su Strabag, negali pateisinti jo pavardės palikimo ginčijamuose sąrašuose pagal h punkto kriterijaus pirmą dalį.

171    Taryba, palaikoma Belgijos Karalystės ir Komisijos, ginčija ieškovo argumentus.

172    Remiantis šio sprendimo 92 punkte nurodyta jurisprudencija, ribojamosios priemonės yra apsauginio pobūdžio ir iš esmės laikinos, o jų galiojimas visada siejamas su faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis remiantis jos nustatytos, tęsimusi ir būtinybe jas toliau taikyti siekiant įgyvendinti su jomis susijusį tikslą. Taigi periodiškai peržiūrėdama šias ribojamąsias priemones Taryba turi iš naujo įvertinti situaciją ir parengti tokių priemonių poveikio vertinimą, kad nustatytų, ar jos leido pasiekti pirminiu atitinkamų asmenų pavardžių ir subjektų pavadinimų įtraukimu į ginčijamą sąrašą siektus tikslus arba ar vis dar galima daryti tokią pačią išvadą dėl tų asmenų ir subjektų (žr. 2022 m. balandžio 27 d. Sprendimo Ilunga Luyoyo / Taryba, T‑108/21, EU:T:2022:253, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 67 punktą).

173    Vadinasi, siekiant pateisinti asmens pavardės palikimą nagrinėjamuose sąrašuose, Tarybai nedraudžiama remtis tais pačiais įrodymais, pateisinusiais pirminį to asmens pavardės įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus, pakartotinį įtraukimą ar palikimą juose, jeigu, pirma, įtraukimo į sąrašus motyvai lieka nepakitę ir, antra, aplinkybės nepasikeitė taip, kad šie įrodymai tapo nebeaktualūs (šiuo klausimu žr. 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Kaddour / Taryba, T‑510/18, EU:T:2020:436, 99 punktą). Taigi aplinkybių raida vertintina atsižvelgiant, pirma, į padėtį šalyje, kuriai nustatyta ribojamųjų priemonių sistema, ir į konkrečią atitinkamo asmens padėtį (2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 78 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2020 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Kaddour / Taryba, T‑510/18, EU:T:2020:436, 101 punktą) ir, antra, į visas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, į tai, ar pasiekti ribojamųjų priemonių tikslai (2022 m. balandžio 27 d. Sprendimo Ilunga Luyoyo / Taryba, T‑108/21, EU:T:2022:253, 56 punktas; šiuo klausimu pagal analogiją taip pat žr. 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, EU:T:2020:57, 82–84 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

174    Šiuo atveju ieškovas teigia, kad Taryba, įtraukdama jo pavardę į ginčijamus sąrašus ir ją juose palikdama, rėmėsi praeityje sudarytu sandoriu, o h punkto kriterijaus pirma dalis suformuluota esamuoju laiku. Jis visų pirma pabrėžia, kad ėmėsi būtinų priemonių, kad nagrinėjamo sandorio poveikis būtų panaikintas, bet Taryba į tai neatsižvelgė.

175    Pirma, tiesa, kad h punkto kriterijaus pirma dalis suformuluota esamuoju laiku, joje numatant galimybę į ginčijamus sąrašus įtraukti asmenų, „sudaran[čių] palankesnes sąlygas draudimo apeiti [priemones] pažeidimams“, pavardes.

176    Vis dėlto vien tai, kad Taryba nusprendė suformuluoti įtraukimo į ginčijamus sąrašus kriterijų esamuoju laiku, nereiškia, kad asmens pavardės įtraukimas į minėtus sąrašus pagal šį kriterijų negali būti grindžiamas praeityje susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios sprendimo dėl tokio įtraukimo priėmimo momentu jau buvo išnykusios.

177    Kaip primenama šio sprendimo 172 punkte, nepriklausomai nuo to, kuris laikas vartojamas apibrėžiant kriterijų, ribojamųjų priemonių galiojimas visada siejamas su faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis remiantis jos nustatytos, tęsimusi ir būtinybe jas toliau taikyti, siekiant įgyvendinti jomis siekiamą tikslą.

178    Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad, kiek tai susiję su įtraukimu į asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, esamasis laikas vartojamas dėl teisinėms apibrėžtims būdingo apibendrinimo, o ne dėl nuorodos į tam tikrą laikotarpį (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, EU:T:2020:57, 82 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

179    Visų pirma h punkto kriterijaus pirma dalis, atsižvelgiant į jos formuluotę, reiškia, kad reikia nurodyti konkrečius ir nustatytus atvejus, kai pažeidžiami tam tikrose nuostatose, kuriose numatytos ribojamosios priemonės Rusijos Federacijai, numatyti apėjimo draudimai, taigi ji neišvengiamai reiškia, kad atitinkamo asmens veiksmai ar neveikimas, dėl kurių to asmens pavardė buvo įtraukta į sąrašus, tuo metu, kai Taryba priima sprendimą, jau yra įvykę.

180    Vis dėlto laikas, praėjęs nuo apėjimo sandorio įvykdymo iki asmens, kuris sudarė palankesnes sąlygas tokiam sandoriui, pavardės įtraukimo į ginčijamus sąrašus, yra veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vertinant to asmens pavardės įtraukimo į sąrašus pagrįstumą (pagal analogiją žr. 2024 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Ezubov / Taryba, T‑741/22, nepaskelbtas Rink., EU:T:2024:605, 189 punktą ir 2024 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Tokareva / Taryba, T‑744/22, EU:T:2024:608, 145 punktą).

181    Antra, kiek tai susiję su klausimu, ar šiuo atveju nagrinėjamas sandoris yra reikšmingas, atsižvelgiant, pirma, į laiką, praėjusį nuo to sandorio momento iki ginčijamų aktų priėmimo, ir į veiksmus, kurių ieškovas ėmėsi, kad panaikintų šio sandorio padarinius, skundžiamus aktus reikia suskirstyti į grupes pagal skirtingas atitinkamas jų priėmimo datas.

1)      Dėl 2024 m. birželio mėn. aktų

182    Tuo metu, kai buvo priimti 2024 m. birželio mėn. aktai, kuriais ieškovo pavardė buvo pirmą kartą įtraukta į ginčijamus sąrašus, viena vertus, bendrovės Iliadis sudarytas bendrovės Rasperia pirkimo sandoris vis dar galiojo, o, kita vertus, RBI Austria paskelbė atsisakantis įgyvendinti trišalį susitarimą 2024 m. gegužės 8 d. (žr. šio sprendimo 146 punktą), t. y. likus labai nedaug laiko iki minėtų aktų priėmimo.

183    Taigi negalima teigti, kad ieškovo pavardės įtraukimas į ginčijamus sąrašus 2024 m. birželio mėn. aktų priėmimo momentu buvo nebeaktualus.

2)      Dėl 2024 m. rugsėjo mėn. aktų

184    Kiek tai susiję su 2024 m. rugsėjo mėn. aktais, ieškovas pažymi, kad jų priėmimo momentu jis sandoryje nebedalyvavo ir kad per bendrovę Titul ir bendrovės Iliadis vardu 2024 m. liepos 9 d. jis kreipėsi į Maskvos miesto komercinių bylų teismą, siekdamas susigrąžinti bendrovei Valtoura sumokėtą sumą mainais už Rasperia akcijų grąžinimą pastarajai.

185    Vis dėlto tokio teismo proceso, kuris 2024 m. rugsėjo mėn. aktų priėmimo momentu tebevyko ir kurio baigties nebuvo galima nuspėti, pradėjimas savaime negali būti laikomas veiksniu, dėl kurio su nagrinėjamu sandoriu siejamos ieškovui nustatytos ribojamosios priemonės galėtų būti pripažintos nebeaktualiomis, nors RBI Austria paskelbė atsisakantis įgyvendinti trišalį susitarimą 2024 m. gegužės 8 d., t. y. likus labai nedaug laiko iki minėtų aktų priėmimo.

186    Be to, reikėtų pažymėti, kad nors asmuo, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, gali geriausiai informuoti Tarybą apie visus konkrečiai jo padėties pasikeitimus (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 14 d. Sprendimo Benavides Torres / Taryba, T‑35/19, EU:T:2021:466, 61 punktą), ieškovas tinkamu laiku nepranešė Tarybai apie Maskvos miesto komercinių bylų teisme pradėtą procesą, apie kurį Taryba teigia sužinojusi iš 2024 m. spalio 31 d. pateikto pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo, t. y. po to, kai buvo priimti 2024 m. rugsėjo mėn. aktai, ir ieškovas tai pripažįsta.

187    Nors ieškovas teigia, kad negalėjo pateikti minėtos informacijos Tarybai, nes ši nepranešė jam apie savo ketinimą palikti jį ginčijamuose sąrašuose, toks priekaištas turi būti atmestas, nes Taryba neprivalėjo to daryti.

188    Remiantis jurisprudencija, prieš priimdama aktus palikti asmens pavardę ar subjekto pavadinimą asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše Taryba turi paisyti teisės būti išklausytam, jeigu sprendime dėl palikimo sąraše ji prieš šį asmenį ar subjektą remiasi naujais duomenimis, kurių nebuvo pirminiame sprendime dėl įtraukimo į šį sąrašą (žr. 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Amisi Kumba / Taryba, T‑163/18, EU:T:2020:57, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Vis dėlto, kaip šiuo atveju, kai atitinkamo asmens ar subjekto vardas ir pavardė paliekami asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše vadovaujantis tais pačiais motyvais, kuriais buvo grindžiamas pirminės priemonės priėmimas, ir nėra jokių naujų įrodymų, Taryba neprivalo dar kartą pranešti apie jam inkriminuojamus elementus, siekdama gerbti asmens teisę būti išklausytam (2016 m. balandžio 7 d. Sprendimo Central Bank of Iran / Taryba, C‑266/15 P, EU:C:2016:208, 32 ir 33 punktai ir 2023 m. lapkričio 15 d. Sprendimo OT / Taryba, T‑193/22, EU:T:2023:716, 103 punktas).

189    Atsižvelgiant į tai, 2024 m. rugsėjo mėn. aktais Taryba pagrįstai paliko ieškovo pavardę ginčijamuose sąrašuose.

3)      Dėl 2025 m. kovo mėn. aktų

190    Reikia konstatuoti, kad laikas, praėjęs nuo 2024 m. gegužės 8 d. RBI Austria pranešimo apie atsisakymą įgyvendinti trišalį susitarimą „atsargumo sumetimais, po diskusijų su kompetentingomis institucijomis“, iki 2025 m. kovo mėn. aktų priėmimo, buvo palyginti trumpas, t. y. trumpesnis nei vieni metai, todėl vien dėl šios priežasties negalima laikytis nuomonės, kad ieškovo palikimas ginčijamuose sąrašuose nebebuvo pagrįstas.

191    Tiesa, tuo metu, kai buvo priimti 2025 m. kovo mėn. aktai, po to, kai ieškovas kreipėsi į Maskvos miesto komercinių bylų teismą, 2024 m. gruodžio mėn. Iliadis ir Valtoura sudarė susitarimą dėl taikaus ginčo sprendimo, kurio tikslas buvo tai, kad bendrovė Iliadis grąžintų Rasperia akcijas bendrovei Valtoura, o bendrovė Valtoura atlygintų bendrovės Iliadis patirtus nuostolius.

192    Vis dėlto pirmiausia reikia pažymėti, kad Maskvos miesto komercinių bylų teismas į šį susitarimą atsižvelgė tik 2025 m. vasario 28 d., t. y. likus tik dviem savaitėms iki 2025 m. kovo mėn. aktų priėmimo, o tai yra nepakankamai laiko, kad apskritai būtų galima nuspręsti, jog ieškovui skirtos ribojamosios priemonės yra nebeaktualios.

193    Be to, remiantis tuo, kas primenama šio sprendimo 186 punkte, ieškovas gali geriausiai informuoti Tarybą apie jo konkrečios situacijos pasikeitimus. Jis pats pripažįsta, kad apie proceso Maskvos miesto komercinių bylų teisme pabaigą jis Tarybą informavo 2025 m. gegužės 23 d. laišku, t. y. po to, kai buvo priimti 2025 m. kovo mėn. aktai. Taigi, Tarybai negalima priekaištauti dėl to, kad ji neatsižvelgė į tą informaciją. Šiuo klausimu, kaip matyti iš šio sprendimo 188 punkte nurodytos jurisprudencijos, Taryba, priešingai, nei teigia ieškovas, neprivalėjo jam pranešti apie savo ketinimą palikti jo pavardę ginčijamuose sąrašuose prieš priimdama 2025 m. kovo mėn. aktus, nes tais aktais ji nekeitė nurodytų motyvų ir neįtraukė su juo susijusių naujų įrodymų.

194    Galiausiai, reikia atmesti ieškovo argumentą, kad Taryba turėjo išbraukti jo pavardę iš ginčijamų sąrašų, nes nagrinėjamas sandoris buvo viešai panaikintas. Toks argumentas grindžiamas tik 2024 m. gruodžio 16 d. Strabag pranešimu spaudai, kuriame tiesiog pažymima, jog Iliadis „grąžino“ bendrovę Rasperia bendrovei Valtoura, tačiau tokio „grąžinimo“ sąlygos išsamiai neapibūdinamos.

195    Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad motyvai, kuriais grindžiamos ieškovui nustatytos ribojamosios priemonės, 2025 m. kovo mėn. aktų priėmimo momentu nebuvo nebeaktualūs ir kad Taryba tais aktais pagrįstai paliko ieškovo pavardę ginčijamuose sąrašuose.

4)      Dėl 2025 m. rugsėjo mėn. aktų

196    Tuo metu, kai buvo priimti 2025 m. rugsėjo mėn. aktai, pagal 2025 m. vasario 28 d. Maskvos miesto komercinių bylų teisme sudarytą susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo, apie kurį Taryba buvo informuota 2025 m. gegužės 23 d., Iliadis grąžino Rasperia vertybinius popierius bendrovei Valtoura, o Valtoura grąžino bendrovei Iliadis už tų vertybinių popierių pardavimą sumokėtą kainą atitinkančią sumą.

197    Vis dėlto vien ši aplinkybė neleidžia konstatuoti, kad 2025 m. rugsėjo mėn. aktų priėmimo momentu Taryba neturėjo pagrindo palikti ieškovo pavardės ginčijamuose sąrašuose.

198    Pirma, iš ieškovo pateiktos informacijos matyti, kad nors Rasperia vertybiniai popieriai bendrovei Valtoura buvo grąžinti 2024 m. gruodžio 12 d., tų vertybinių popierių pardavimo bendrovei Iliadis kainą atitinkanti suma buvo grąžinta 2025 m. birželio 30 d., t. y. likus vos dviem su puse mėnesio iki 2025 m. rugsėjo mėn. aktų priėmimo. Taigi, ieškovas klaidingai teigia, kad nagrinėjamas sandoris įvyko „gerokai anksčiau“, nei buvo priimti tie aktai.

199    Antra, negalima manyti, kad ieškovas gali nedelsiant ir vien nagrinėjamo sandorio šalių valia tiesiog panaikinti savo ankstesnių veiksmų pasekmes susitarimu dėl taikaus ginčų sprendimo, pagal kurį visiškai jam priklausanti bendrovė Titul ir su O. Deripaska susijusi bendrovė Valtoura susitaria dėl turto, kuris yra nagrinėjamo sandorio dalykas, abipusio grąžinimo.

200    Šiuo klausimu iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovė Titul bendrovės Iliadis vardu paprašė grąžinti status quo ante ir atlyginti nuostolius dėl to, kad Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos po nagrinėjamo sandorio nustatė ribojamąsias priemones, dėl kurių buvo pažeisti jos interesai. Be to, kaip ieškovas paaiškino per teismo posėdį atsakydamas į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą, tai, kad Maskvos miesto komercinių bylų teismas atsižvelgė į susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo, nereiškia, kad tas susitarimas įsigaliojo atgaline data; tokiu būdu buvo tik ištaisytos praeityje susiklosčiusios situacijos pasekmės. Šio sprendimo 58 punkte nurodytų ribojamųjų priemonių, taikomų pagal h punkto kriterijaus pirmą dalį, tikslus gali būti sunkiau pasiekti, jei minėto susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo šalys galėtų panaikinti nagrinėjamo sandorio, dėl kurio buvo nustatytos tokios priemonės, pasekmes tiesiog to panorėjusios.

201    Trečia, svarbu pabrėžti, kad nagrinėjamas sandoris nebuvo tik vienkartinis šių dviejų šalių sandoris; jis buvo sudarytas įgyvendinant teisinę schemą, kurią galima apibūdinti kaip „sudėtingą schemą“ (žr. šio sprendimo 150 punktą), pagal kurią buvo numatyta sudaryti bent dvi kelių šalių sutartis, t. y. patį nagrinėjamą sandorį ir trišalį susitarimą, kurie buvo susiję ir vienas iš kito išplaukė (žr. šio sprendimo 143 punktą). Tas sandoris truko kelis mėnesius nuo bendrovės Iliadis įsteigimo 2023 m. liepos mėn. iki banko RBI Austria atsisakymo pirkti Strabag akcijas 2024 m. gegužės mėn. pagal trišalį susitarimą (žr. šio sprendimo 141–146 punktus).

202    Be to, nagrinėjamas sandoris buvo nutrauktas keliais etapais, kurie tęsėsi kelis mėnesius tarp kreipimosi į Maskvos miesto komercinių bylų teismą 2024 m. liepos 9 d., Rasperia akcijų grąžinimo bendrovei Valtoura 2024 m. gruodžio 12 d., minėtame teisme patvirtinto susitarimo dėl taikaus ginčų sprendimo 2025 m. vasario 28 d. ir pardavimo kainą atitinkančios sumos grąžinimo bendrovei Iliadis 2025 m. birželio 30 d.

203    Ketvirta, nagrinėjamu sandoriu buvo siekiama, kad Valtoura perleistų Rasperia vertybinius popierius bendrovei Iliadis. Taigi, 49 % bendrovių Iliadis ir Valtoura akcijų priklauso atitinkamai ieškovui ir O. Deripaska, o 51 % atitinkamo jų akcinio kapitalo tokiomis pačiomis dalimis priklauso tiems patiems akcininkams, t. y. 43,5 % bendrovei Instroi ir 7,5 % – bendrovei Altera (žr. šio sprendimo 141 ir 142 punktus). Dėl tokios struktūros kyla abejonių dėl to sandorio realistiškumo ir sustiprinama išvada, kad ji buvo sukurta siekiant pakeisti O. Deripaska ieškovu Strabag akcijų nuosavybės struktūroje (žr. šio sprendimo 156 punktą).

204    Žinoma, ieškovo padėtis negali būti laikoma statiška ir, kaip primenama šio sprendimo 180 punkte, vertinant jo pavardės palikimo ginčijamuose sąrašuose pagrįstumą, reikia atsižvelgti į praėjusį laiką.

205    Vis dėlto tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, kai buvo sudarytas sandoris, kurio tikslas buvo apeiti ribojamąsias priemones taikant sudėtingą teisinę ir finansinę schemą, skirtą pakeisti į ginčijamus sąrašus įtrauktą asmenį kitu asmeniu, ir kurią, nepaisant kelis mėnesius trukusios procedūros, atsisakyta vykdyti vien nustačius ribojamąsias priemones su tuo sandoriu susijusiems asmenims, norint padaryti išvadą, kad ribojamosios priemonės nebėra pagrįstos, nuo tokio sandorio galutinio nutraukimo tikriausiai turi praeiti pakankamai laiko.

206    Taigi, Taryba galėjo pagrįstai nuspręsti, kad ribojamųjų priemonių apėjimo rizika, kylanti dėl nagrinėjamo sandorio, 2025 m. rugsėjo mėn. aktų priėmimo momentu išliko, nepaisant to, kad minėtas sandoris pagal pirmiau nurodytą susitarimą dėl taikaus ginčų sprendimo buvo nutrauktas.

207    Be to, tiek dėl ieškovo pateiktuose motyvuose, tiek atsiliepime į ieškinį Taryba tvirtino, kad bendrovė Iliadis buvo įsteigta tik nagrinėjamo sandorio tikslais, ir ieškovas to neginčijo. Be to, trečiajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovas pažymi, kad, grąžinusi Rasperia akcijas bendrovei Valtoura, bendrovė Iliadis „nuo šiol yra bendrovė, neturinti jokių akcijų ir nevykdanti jokios veiklos“.

208    Taigi, tuo metu, kai buvo priimti 2025 m. rugsėjo mėn. aktai, Iliadis, kuri buvo nagrinėjamo sandorio dalis, tebeegzistavo ir ieškovas per bendrovę Titul tebebuvo jo pagrindinis akcininkas, o tai yra papildomas veiksnys, leidžiantis manyti, kad Taryba turėjo pagrindo palikti jo pavardę ginčijamuose sąrašuose.

209    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovas klaidingai teigia, jog 2025 m. rugsėjo mėn. aktuose padaryta vertinimo klaida.

5)      Išvada

210    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Taryba įrodė ieškovo pavardės įtraukimo į ginčijamus sąrašus 2024 m. birželio mėn. aktais pagrįstumą, taip pat jos palikimo sąrašuose 2024 m. rugsėjo mėn., 2025 m. kovo mėn. ir 2025 m. rugsėjo mėn. aktais pagrįstumą. Taigi, reikia atmesti visą ieškinio antrąjį pagrindą.

3.      Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo teisės į gynybą ir teisinio saugumo principo pažeidimu

211    Ieškovas teigia, kad h punkto kriterijaus pirmos dalies taikymas nenuspėjamas, ir daro nuorodą į argumentus, kuriuos jis pateikė ieškinio pirmojo pagrindo pirmoje dalyje.

212    Ieškovas taip pat teigia, kad jo atžvilgiu nurodyti motyvai susiję su praeityje atliktais veiksmais, taigi jis nesupranta, kokių veiksmų turėtų imtis, kad Taryba panaikintų jam skirtas ribojamąsias priemones.

213    Dublike ieškovas tvirtina tik glaustai išdėstęs ieškinio trečiąjį pagrindą, motyvuodamas tuo, kad jo argumentai, kuriais jis grindžia šį pagrindą, atitinka argumentus, kuriuos jis išdėstė pateikdamas pirmąjį pagrindą, tačiau kuriais grindžiamas skundžiamų aktų kaip su juo susijusių individualių priemonių, o ne kaip argumentų, kuriais ginčijamas h punkto kriterijaus pirmos dalies teisėtumas, panaikinimas.

214    Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovo argumentus.

215    Pirma, dėl nurodomo teisės į gynybą pažeidimo reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą ieškinyje turi būti pateikta, be kita ko, pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, ši santrauka turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio, prireikus – be papildomos informacijos. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, kad esminė faktinė ir teisinė jį pagrindžianti informacija, bent glaustai, bet nuosekliai ir suprantamai būtų išdėstyta pačiame ieškinyje. Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją bet koks ieškinio pagrindas, kuris nepakankamai aiškiai suformuluotas ieškinyje, turi būti laikomas nepriimtinu. Analogiški reikalavimai taikomi tada, kai grindžiant ieškinio pagrindą pateikiamas prieštaravimas (žr. 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo Kampete / Taryba, T‑164/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:54, 112 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

216    Nors teisės į gynybą pažeidimas šio ieškinio pagrindo pavadinime iš tiesų paminėtas, reikia konstatuoti, kad ieškovas dėl šio priekaišto nepateikė jokių išsamių argumentų. Taigi, pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą šį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

217    Antra, dėl argumentų dalies, susijusios su teisinio saugumo principo pažeidimu, ieškovas teigia, kad dėl jo nurodyti motyvai yra nepakankamai aiškūs ir jis nesupranta, ką jie reiškia, norint, kad jo pavardė būtų išbraukta iš ginčijamų sąrašų.

218    Šiuo požiūriu, kaip primenama nagrinėjant ieškinio pirmąjį pagrindą, teisinio saugumo principas reiškia, kad Sąjungos teisės aktai turi būti aiškūs ir tikslūs, o jų taikymą teisės subjektai gali numatyti (žr. šio sprendimo 48 punktą). Kalbant konkrečiau, šis principas reiškia, kad reikia įvertinti, ar Sąjungos teisės aktas leidžia suinteresuotiesiems asmenims tiksliai ir aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir atitinkamai imtis veiksmų, ir šis reikalavimas turi būti taikomas ypač griežtai tais atvejais, kai aktas gali turėti finansinių pasekmių (žr. 2009 m. kovo 10 d. Sprendimo Heinrich, C‑345/06, EU:C:2009:140, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

219    Šiuo atveju, pirma, kiek tai susiję su iš skundžiamų aktų kylančiomis ieškovo teisėmis ir pareigomis, pagal iš dalies pakeistą Sprendimą 2014/145 ir iš dalies pakeistą Reglamentą Nr. 269/2014 akivaizdu, kad ieškovas neturi teisės vykti į valstybių narių teritoriją ir kad jo lėšos bei ekonominiai ištekliai, esantys Sąjungos teritorijoje, yra įšaldyti. Tuose pačiuose aktuose taip pat numatytos deklaravimo prievolės ir atvejai, kada nuo šių priemonių galima nukrypti.

220    Antra, kiek tai susiję su teisinio saugumo principo laikymusi dėl ieškovo pateiktuose motyvuose, Taryba neprivalo aiškiai nurodyti, ką turi padaryti asmuo, kurio pavardė įtraukta į ginčijamus sąrašus, kad jo pavardė būtų iš jų išbraukta.

221    Be to, dėl ieškovo nuorodos į argumentus, kuriuos jis pateikė ieškinio pirmojo pagrindo pirmoje dalyje, pakanka priminti, kad tokiais argumentais teisinio saugumo principo pažeidimo ieškovas, kaip matyti iš šio sprendimo 50–70 punktų, neįrodė.

222    Taigi, ieškinio trečiąjį pagrindą reikia atmesti.

4.      Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo neproporcingu pagrindinių teisių pažeidimu

223    Ieškovas teigia, kad skundžiamais aktais neproporcingai pažeidžiama jo teisė į privatų gyvenimą, teisė į nuosavybę, laisvė užsiimti verslu ir laisvo judėjimo teisė.

224    Tokių pažeidimų negalima pateisinti h punkto kriterijaus pirma dalimi, kiek ji susijusi su asmenimis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja Rusijos Federacijos veiksmuose Ukrainoje ir dėl to negali daryti spaudimo tos valstybės vyriausybei.

225    Taryba, palaikoma Komisijos, ginčija ieškovo argumentus.

226    Pirma, jau buvo nuspręsta, kad ribojamosiomis priemonėmis, kaip antai taikomomis ieškovui šioje byloje, neabejotinai apribojamas naudojimasis teise į nuosavybę ir daromas poveikis privačiam atitinkamo asmens gyvenimui ir laisvei užsiimti verslu (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Rotenberg / Taryba, T‑720/14, EU:T:2016:689, 167 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2023 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Pumpyanskiy / Taryba, T‑291/22, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:499, 94 punktą).

227    Vis dėlto šioms teisėms Sąjungos teisėje nėra suteikiama absoliuti apsauga, bet jos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų funkciją visuomenėje (žr. 2014 m. kovo 12 d. Sprendimo Al Assad / Taryba, T‑202/12, EU:T:2014:113, 113 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

228    Šiuo klausimu primintina, kad Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, pirma, „[b]et koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės“ ir, antra, „[r]emiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti“.

229    Tam, kad atitiktų Sąjungos teisę, aptariamas naudojimosi pagrindinėmis teisėmis apribojimas turi atitikti keturias sąlygas. Pirma, aptariamas apribojimas turi būti „numatytas įstatymo“, t. y. Sąjungos institucija, nustatydama priemones, galinčias apriboti minėtas asmens teises, šiuo tikslu turi turėti teisinį pagrindą. Antra, aptariamas apribojimas turi nekeisti atitinkamos pagrindinės teisės esmės. Trečia, apribojimu turi būti iš tikrųjų siekiama Sąjungos pripažinto bendrojo intereso tikslo. Ketvirta, aptariamas apribojimas turi būti proporcingas (žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 145 bei 222 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

230    Šiuo atveju ieškovas neginčija, kad pirmosios trys sąlygos yra įvykdytos. Šiuo klausimu jau buvo nuspręsta, kad iš dalies pakeistu Sprendimu 2014/145 ir iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 269/2014 priimtos individualios ribojamosios priemonės šias sąlygas tenkina (šiuo klausimu žr. 2024 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Ezubov / Taryba, T‑741/22, nepaskelbtas Rink., EU:T:2024:605, 214–217 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Vis dėlto ieškovas ginčija pirmiau nurodytų pagrindinių teisių ribojimo proporcingumą, nes pagal h punkto kriterijaus pirmą dalį leidžiama įtraukti asmenų, kurie, kaip ir jis, negali asmeniškai daryti spaudimo Rusijos vyriausybei, pavardes.

231    Vis dėlto pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tokius tarptautinei bendrijai svarbius bendrojo intereso tikslus, kaip nurodytieji šio sprendimo 81 punkte, nagrinėjamos ribojamosios priemonės savaime negali būti laikomos netinkamomis (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 15 d. Sprendimo OT / Taryba, T‑193/22, EU:T:2023:716, 199 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

232    Dėl ribojamųjų priemonių būtinumo pažymėtina, kad kitos, mažiau ribojančios priemonės, kaip antai išankstinio leidimo sistema, neleistų taip pat veiksmingai pasiekti numatyto tikslo, t. y. daryti spaudimą asmenims, dalyvaujantiems apeinant Rusijos Federacijai skirtas ribojamąsias priemones, siekiant užtikrinti minėtų priemonių veiksmingumą (šiuo klausimu žr. 2023 m. lapkričio 15 d. Sprendimo OT / Taryba, T‑193/22, EU:T:2023:716, 200 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

233    Be to, kaip pažymėta nagrinėjant ieškinio pirmąjį pagrindą, nagrinėjamos priemonės yra laikini apribojimai, kurie gali būti atšaukti, ir yra numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, kurias valstybės narės gali leisti taikyti (žr. šio sprendimo 92 punktą).

234    Iš tiesų, viena vertus, remiantis iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 6 straipsnio pirma ir antra pastraipomis, Taryba privalo kas šešis mėnesius peržiūrėti ginčijamus sąrašus, siekdama užtikrinti, kad asmenų ir subjektų, nebeatitinkančių įtraukimo į ginčijamus sąrašus kriterijų, pavardės ir pavadinimai būtų išbraukti.

235    Kita vertus, reikia priminti, kad iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė leisti naudotis įšaldytomis lėšomis siekiant patenkinti pagrindinius poreikius ar įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus ir galimybė išduoti specialius leidimus, leidžiančius panaikinti lėšų, kito finansinio turto ar kitų ekonominių išteklių įšaldymą. Be to, pagal iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 1 straipsnio 6 dalį kompetentinga valstybės narės institucija taip pat gali leisti asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, atvykti į savo teritoriją dėl skubių humanitarinių priežasčių.

236    Dėl aplinkybės, kad ieškovo pavardė buvo įtraukta į ginčijamus sąrašus pagal h punkto kriterijaus pirmą dalį, nors jis teigia, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvavo Rusijos Federacijos veiksmuose Ukrainoje, reikia pažymėti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 84 punkte, h punkto kriterijaus pirmos dalies taikymas susijęs su situacija, kai apeinamos jau nustatytos ribojamosios priemonės. Taigi, nesvarbu, ar asmenys, dalyvaujantys tokio apėjimo veiksmuose, patys yra susiję su Rusijos vyriausybe.

237    Vadinasi, ieškovui sukelti nepatogumai neatrodo neproporcingi, palyginti su skundžiamais aktais siekiamo tikslo svarba.

238    Taigi, skundžiamais aktais nebuvo neproporcingai pažeista ieškovo teisė į nuosavybę, laisvė užsiimti verslu ir teisė į privatų ir šeimos gyvenimą.

239    Antra, dėl nurodomo ieškovo teisės laisvai judėti Sąjungos teritorijoje pažeidimo reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš SESV 20 straipsnio 2 dalies a punkto, SESV 21 straipsnio 1 dalies ir Chartijos 45 straipsnio 1 dalies, teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje suteikiama tik Sąjungos piliečiams. Kadangi iš bylos medžiagos nematyti, kad ieškovas turėtų valstybės narės pilietybę, jis nėra Sąjungos pilietis, galintis pasinaudoti teise laisvai judėti valstybių narių teritorijoje.

240    Tiesa, ieškinio dalyje, kurioje išdėstytos faktinės aplinkybės, ieškovas pažymi, kad „turi Kipro Respublikos leidimą gyventi šalyje“. Vis dėlto Chartijos 45 straipsnio 2 dalyje, kuri yra vienintelė nuostata, kuria šiuo klausimu remiasi pareiškėjas, numatyta, kad „[p]agal Sutartis judėjimo ir apsigyvenimo laisvė gali būti suteikta trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems valstybės narės teritorijoje“. Vis dėlto ši nuostata, numatanti galimybę, laisvo judėjimo teisės nesuteikia.

241    Bet kuriuo atveju jau buvo nuspręsta, kad priimdama BUSP srities aktus Taryba iš esmės gali apriboti trečiųjų valstybių piliečių teisę laisvai judėti ir apsigyventi Sąjungoje, jeigu ji veikė laikydamasi proporcingumo principo (žr. 2023 m. gegužės 24 d. Sprendimo Lyubetskaya / Taryba, T‑556/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2023:283, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

242    Šio sprendimo 231–237 punktuose pateikti argumentai taip pat leidžia daryti išvadą, kad ieškovo judėjimo Sąjungos teritorijoje apribojimai yra proporcingi.

243    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.

5.      Dėl ieškinio penktojo pagrindo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

244    Ieškovas teigia, kad jo pavardės įtraukimas į ginčijamus sąrašus pažeidžia proporcingumo principą, nes buvo kitų apsaugos priemonių, skirtų užkirsti kelią O. Deripaska nustatytų ribojamųjų priemonių apėjimui. Taigi, dėl nagrinėjamo sandorio jam priklausančių lėšų įšaldymas bet kuriuo atveju negalėjo būti automatiškai panaikintas ir reikėjo pradėti leidimo nukrypti procedūrą, pagal kurią nacionalinėms valdžios institucijoms suteikiama plati diskrecija. Be to, šioje byloje nagrinėjamas sandoris nebuvo sėkmingai įvykdytas dėl Austrijos valdžios institucijų sprendimo.

245    Taryba ginčija ieškovo argumentus.

246    Kaip primenama šio sprendimo 79 punkte, pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad Sąjungos teisės nuostatoje numatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti.

247    Šiuo atveju ieškovo argumentai grindžiami klaidinga prielaida, kad ribojamųjų priemonių nustatymo jam tikslas buvo užkirsti kelią nagrinėjamam sandoriui. Iš tiesų, kaip pažymėta nagrinėjant ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį, nagrinėjamomis ribojamosiomis priemonėmis siekiama padidinti spaudimą Rusijos vyriausybei ir jos veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, kainą, kad ji nutrauktų tokius veiksmus, o h punkto kriterijaus pirma dalis atitinka šį tikslą (žr. šio sprendimo 81–83 punktus).

248    Be to, išnagrinėjus ieškinio antrąjį pagrindą matyti, kad Taryba turėjo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovo pavardės įtraukimą į ginčijamus sąrašus ir palikimą juose pagal h punkto kriterijaus pirmą dalį, taigi ir ribojamųjų priemonių jam nustatymą.

249    Be to, išnagrinėjus ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį ir ieškinio ketvirtąjį pagrindą matyti, kad tos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui.

250    Taigi, ieškinio penktąjį pagrindą reikia atmesti.

6.      Dėl ieškinio šeštojo pagrindo, grindžiamo procedūriniais trūkumais, dėl kurių buvo pažeista pareiga atlikti peržiūrą

251    Ieškinio šeštuoju pagrindu, pateiktu pagrindžiant prašymą panaikinti 2025 m. rugsėjo mėn. aktus, ieškovas teigia, kad nagrinėjamas sandoris buvo sudarytas 2023 m. gruodžio mėn. ir kad nuo to laiko jis ėmėsi veiksmų, kad teismas jį panaikintų; Maskvos miesto komercinių bylų teismas tai padarė 2025 m. vasario 28 d., remdamasis susitarimu dėl taikaus ginčų sprendimo. Nors Taryba buvo apie tai informuota laiku, likus keliems mėnesiams iki 2025 m. rugsėjo mėn. aktų priėmimo, ji į tai neatsižvelgė ir taip pažeidė savo pareigą atlikti peržiūrą. Be to, ieškovo teigimu, Taryba taip pat neatsižvelgė į naujus duomenis, kuriuos jis jai pateikė prieš priimant ankstesnius aktus, kuriais jo pavardė buvo palikta ginčijamuose sąrašuose.

252    Taryba ginčija ieškovo argumentus.

253    Pirmiausia pažymėtina, kad, remiantis iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 3 straipsnio 3 dalimi ir iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 269/2014 14 straipsnio 3 dalimi, jeigu pateikiama pastabų arba naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri savo sprendimą ir apie tai informuoja atitinkamą asmenį. Be to, iš dalies pakeisto Sprendimo 2014/145 6 straipsnio trečioje pastraipoje nustatyta, kad „[š]is sprendimas nuolat peržiūrimas“ ir „[j]o galiojimas atitinkamai pratęsiamas arba jis iš dalies keičiamas, jei Taryba mano, kad jo tikslai nebuvo pasiekti“.

254    Kaip pažymima šio sprendimo 172 punkte, tokios nuostatos reiškia, kad persvarstydama šias ribojamąsias priemones Taryba turi atlikti naują situacijos įvertinimą ir parengti tokių priemonių poveikio vertinimą, kad nustatytų, ar jos leido pasiekti pirminiu atitinkamų asmenų pavardžių ir subjektų pavadinimų įtraukimu į ginčijamą sąrašą siektų tikslų arba ar vis dar galima daryti tokią pačią išvadą dėl tų asmenų ir subjektų.

255    Darytina išvada, kad ribojamųjų priemonių peržiūra reiškia, jog Tarybai tenka pareiga iš esmės iš naujo įvertinti minėtų priemonių galiojimo pratęsimo svarbą, taigi ir pagrįstumą. Taigi, Tarybos teigimu, ieškovas, priešingai, nei jis tvirtina, nurodo ne procedūros trūkumus, o priekaištauja šiai institucijai dėl to, kad ši nusprendė palikti jo pavardę ginčijamuose sąrašuose neatsižvelgusi į jo pateiktus įrodymus, o tai sietina su ieškinio antruoju pagrindu, grindžiamu vertinimo klaida. Šio sprendimo 208 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad toks palikimas sąrašuose 2025 m. rugsėjo mėn. aktais yra pagrįstas.

256    Žinoma, pareiga periodiškai peržiūrėti ribojamąsias priemones reiškia, kad atitinkamam asmeniui turi būti leidžiama pareikšti savo nuomonę, taigi ir tai, kad turi būti paisoma tam tikrų procedūrinių garantijų, susijusių su teise į gynybą ir visų pirma teise būti išklausytam. Vis dėlto tai pareigos, kurios skiriasi nuo pareigos atlikti peržiūrą, kurios pažeidimą nurodo ieškovas.

257    Darant prielaidą, kad ieškovas ketina remtis tokių garantijų pažeidimu, primintina, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta teisė būti išklausytam per bet kurią procedūrą, kuri yra neatsiejama nuo teisės į gynybą paisymo, užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą prieš priimant sprendimą, kuris gali neigiamai paveikti jo interesus (žr. 2022 m. liepos 27 d. Sprendimo RT France / Taryba, T‑125/22, EU:T:2022:483, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

258    Vis dėlto, nors pagal teisės į gynybą ir teisės būti išklausytam paisymo principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijos sudarytų asmeniui, dėl kurio priimtas jam nepalankus sprendimas, galimybę veiksmingai pareikšti savo nuomonę, negali būti reikalaujama, kad minėtos institucijos su ja sutiktų, o vien tai, kad Taryba nepadarė išvados, kad ribojamųjų priemonių galiojimo pratęsimas nėra pagrįstas, ir kad ji nemanė, jog, atsižvelgiant į minėto asmens pateiktas pastabas, reikia atlikti patikrinimus, negali reikšti, kad į tokias pastabas nebuvo atsižvelgta (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, T‑288/15, EU:T:2018:619, 330 ir 331 punktus ir 2021 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Boshab / Taryba, T‑107/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:583, 103 ir 104 punktus).

259    Šiuo atveju, priimdama 2025 m. kovo mėn. aktus, Taryba paprašė ieškovo pateikti pastabas iki 2025 m. birželio 2 d.; jis jas pateikė 2025 m. gegužės 23 d. pateikęs prašymą atlikti peržiūrą. Be to, 2025 m. rugsėjo 15 d. laiške, kuriuo Taryba pranešė ieškovui apie 2025 m. rugsėjo mėn. aktus, ji aiškiai atsakė į jo argumentus, grindžiamus nurodomu ribojamųjų priemonių nebeaktualumu dėl to, kad Maskvos miesto komercinių bylų teismas panaikino nagrinėjamą sandorį. Taryba pažymėjo, kad ieškovo pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog minėtos priemonės nebėra svarbios, ir, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad su ieškovu susijusios bendrovės ir su O. Deripaska susijusios bendrovės vis dar egzistavo ir kad tarp jų vis dar turėjo įvykti lėšų pervedimas, o tai reiškia, kad priemonių apėjimo rizika nebuvo išnykusi.

260    Tokiomis aplinkybėmis ieškovui, atrodo, buvo suteikta galimybė tinkamai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę prieš priimant 2025 m. rugsėjo mėn. aktus, bet Taryba į tokią nuomonę atsižvelgė. Tai, kad, nepaisant pateiktų pastabų, Taryba nusprendė palikti jo pavardę ginčijamuose sąrašuose, negali būti laikoma teisės į gynybą pažeidimu, nes pagal šio sprendimo 258 punkte nurodytą jurisprudenciją ji neprivalėjo pritarti ieškovo nuomonei.

261    Vadinasi, ieškinio šeštąjį pagrindą, taigi ir visą ieškinį, reikia atmesti.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

262    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Tarybos pateiktus reikalavimus.

263    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, Belgijos Karalystė ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėties)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Dimitry Aleksandrovich Beloglazov padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Sąjungos Tarybos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

3.      Belgijos Karalystė ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

I. Gâlea

M. J. Costeira

T. Tóth

B. Ricziová

 

      L. Spangsberg Grønfeldt

Paskelbta 2026 m. liepos 15 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai


Turinys


I. Ginčo aplinkybės ir aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

II. Šalių reikalavimai

III. Dėl teisės

A. Dėl prašymo neatskleisti visuomenei tam tikrų duomenų

B. Dėl prašymo panaikinti skundžiamus aktus

1. Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo h punkto kriterijaus pirmos dalies neteisėtumu

a) Dėl tariamo teisinio saugumo principo pažeidimo

b) Dėl nurodomo proporcingumo principo pažeidimo

2. Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo vertinimo klaida

a) Dėl nurodomo Reglamento Nr. 269/2014 eksteritorinio taikymo

b) Dėl h punkto kriterijaus pirmos dalies taikymo ieškovui

1) Pirminės pastabos

2) Dėl Reglamente Nr. 269/2014 numatytų priemonių „apėjimo“ sąvokos

3) Dėl palankesnių sąlygų draudimo apeiti Reglamente Nr. 269/2014 numatytas priemones pažeidimui sudarymo egzistavimo

c) Dėl nurodomo ieškovui nustatytų ribojamųjų priemonių nebeaktualumo

1) Dėl 2024 m. birželio mėn. aktų

2) Dėl 2024 m. rugsėjo mėn. aktų

3) Dėl 2025 m. kovo mėn. aktų

4) Dėl 2025 m. rugsėjo mėn. aktų

5) Išvada

3. Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo teisės į gynybą ir teisinio saugumo principo pažeidimu

4. Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo neproporcingu pagrindinių teisių pažeidimu

5. Dėl ieškinio penktojo pagrindo, grindžiamo proporcingumo principo pažeidimu

6. Dėl ieškinio šeštojo pagrindo, grindžiamo procedūriniais trūkumais, dėl kurių buvo pažeista pareiga atlikti peržiūrą

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų


*      Proceso kalba: prancūzų.