<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-278/16</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62016CC0278</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:366">EU:C:2017:366</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>10</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>10</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P>GENERALINIO ADVOKATO N. WAHL IŠVADA – BYLA C-278/16</P><P>SLEUTJES</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Nils Wahl Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20170511">2017 m. gegužės 11 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑278/16</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Baudžiamoji byla prieš Frank Sleutjes</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Kita šalis:</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Staatsanwaltschaft Aachen</HT></P><P><HT TYPE="NORMAL">(Landgericht Aachen (Acheno apygardos teismas, Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2010/64/ES</KEYWORD><KEYWORD>3 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Teisė į vertimą raštu ir žodžiu baudžiamojoje byloje</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>esminis dokumentas<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>Teismo baudžiamasis įsakymas (<HT TYPE="ITALIC">Strafbefehl</HT>)</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Direktyva 2010/64/ES<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20101020">2010 m. spalio 20 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="280" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2010">OL L 280, 2010, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> užtikrinama teisė į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamosiose bylose yra esminis orientyras siekiant stiprinti asmenų, įtariamų ar kaltinamų padarius baudžiamąjį nusikaltimą, procesines teises, kaip numatyta Europos Vadovų Tarybos Stokholmo programoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>Europos Vadovų Taryba, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>Stokholmo programa – Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="115" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2010">OL C 115, 2010, p. 1</REF.DOC.OJ> ir 10).</P></NOTE>. Kaip yra paaiškinusi Europos Sąjungos Taryba, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>įtariamasis ar kaltinamasis turi turėti galimybę suprasti, kas vyksta, ir būti suprastas. Įtariamajam ar kaltinamajam, kuris nekalba kalba, kuri vartojama procese, ar jos nesupranta, bus reikalingas vertėjas žodžiu ir būtinų procesinių dokumentų vertimas raštu<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><DATE ISO="20091130">2009 m. lapkričio 30 d.</DATE> Tarybos rezoliucijos dėl veiksmų plano, skirto įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamajame procese procesinėms teisėms stiprinti, priedas (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="295" PAGE.FIRST="3" DATE.PUB="2009">OL C 295, 2009, p. 3</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>. Būtent šiomis aplinkybėmis šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą leis Teisingumo Teismui įtvirtinti savo jurisprudenciją pagal Direktyvą 2010/64<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Žr. <DATE ISO="20151015">2015 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Covaci</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑216/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:686">EU:C:2015:686</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160609">2016 m. birželio 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Balogh</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑25/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:423">EU:C:2016:423</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje <HT TYPE="ITALIC">Landgericht Aachen</HT> (Acheno apygardos teismas, Vokietija) iš esmės klausia Teisingumo Teismo, ar <HT TYPE="ITALIC">Strafbefehl</HT> (teismo baudžiamasis įsakymas) laikytinas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>esminiu dokumentu<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> baudžiamojoje byloje, kurį pagal Direktyvos 2010/64 3 straipsnį reikia išversti, jei asmuo, kuriam jis yra skirtas, nesupranta vokiečių kalbos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Dėl toliau nurodytų priežasčių siūlau Teisingumo Teismui į prejudicinius klausimus atsakyti teigiamai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="2"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT>Teisinis pagrindas</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT>Direktyva 2010/64</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Direktyvos 2010/64 14, 16 ir 30 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>(14)</NO.P><TXT>Asmenų, kurie nekalba ar nesupranta procese vartojamos kalbos [nekalba procese vartojama kalba ar jos nesupranta], teisė gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas yra nustatyta [<DATE ISO="19501104">1950 m. lapkričio 4 d.</DATE> Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos] 6 straipsnyje, kaip išaiškinta Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Ši direktyva sudaro palankesnes sąlygas taikyti tą teisę praktikoje. Tuo tikslu šia direktyva siekiama užtikrinti įtariamojo ar kaltinamojo teisę į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese, kad būtų apsaugota tų asmenų teisė į teisingą procesą.</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(16)</NO.P><TXT>Kai kuriose valstybėse narėse valdžios institucija, kita nei jurisdikciją baudžiamosiose bylose turintis teismas, yra kompetentinga taikyti sankcijas už sąlyginai nedidelius pažeidimus. Tokia situacija gali būti, pavyzdžiui, eismo pažeidimų, kurie padaromi itin dažnai ir kurie gali būti nustatomi vykdant eismo kontrolę, atveju. Tokiais atvejais būtų nepagrįsta reikalauti, kad kompetentinga valdžios institucija užtikrintų visas pagal šią direktyvą numatytas teises. Kai pagal valstybės narės teisės nuostatas numatyta, kad sankciją už nedidelį pažeidimą nustato tokia valdžios institucija, ir yra numatyta teisė apeliacine tvarka kreiptis į teismą, turintį jurisdikciją baudžiamosiose bylose, ši direktyva tuomet turėtų būti taikoma tik procedūroms tame teisme po tokios apeliacijos.</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(30)</NO.P><TXT>Siekiant užtikrinti proceso teisingumą, būtina, kad esminiai dokumentai ar bent svarbios tokių dokumentų dalys būtų išverstos įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, remiantis šia direktyva. Šiuo tikslu tam tikri dokumentai visada turėtų būti laikomi esminiais dokumentais ir todėl turėtų būti išversti, pavyzdžiui, visi sprendimai, kuriais asmeniui atimama laisvė, visi kaltinimai arba kaltinamieji aktai ir visi teismo sprendimai. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos pačios savo nuožiūra arba įtariamųjų ar kaltinamųjų ar jų gynėjo prašymu sprendžia, kurie kiti dokumentai laikomi esminiais proceso teisingumui užtikrinti ir todėl taip pat turėtų būti išversti.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Direktyvos 2010/64 1 straipsnio (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Dalykas ir taikymo sritis<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>) 1–3 dalyse numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Šia direktyva nustatomos taisyklės, susijusios su teise į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese &lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>1 dalyje nurodyta teisė taikoma asmenims nuo tada, kai valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, atsiųsdamos oficialų pranešimą ar kitaip praneša jiems, kad jie įtariami arba kaltinami padarę nusikalstamą veiką, iki proceso pabaigos, tai yra iki galutinio klausimo, ar jie padarė nusikalstamą veiką, išsprendimo, įskaitant, jei taikoma, bausmės paskyrimą ir su bet kokiu apeliaciniu skundu susijusio sprendimo priėmimą.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Kai pagal valstybės narės teisės aktus numatyta, kad sankcijas už nedidelį pažeidimą nustato kita nei teismas, turintis jurisdikciją baudžiamosiose bylose, valdžios institucija ir tokios sankcijos skyrimas gali būti apeliacine tvarka apskųstas tokiam teismui, ši direktyva taikoma tik procedūroms tokiame teisme nagrinėjant minėtąjį skundą.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Direktyvos 2010/64 3 straipsnyje (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Teisė gauti esminių dokumentų vertimą raštu<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>) nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės užtikrina, kad įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, kurie nesupranta atitinkamo baudžiamojo proceso kalbos, per protingą laikotarpį būtų raštu išversti visi esminiai dokumentai, kad jie galėtų pasinaudoti teise į gynybą ir apsaugoti teisingą procesą [ir kad būtų užtikrintas teisingas procesas].</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Esminiams dokumentams priskiriami visi sprendimai, kuriais asmeniui atimama laisvė, visi kaltinimai arba kaltinamieji aktai ir visi teismo sprendimai.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Kompetentingos valdžios institucijos kiekvienu atskiru atveju nusprendžia, ar bet kuris kitas dokumentas yra esminis. Įtariamieji arba kaltinamieji arba jų gynėjas gali tuo tikslu pateikti motyvuotą prašymą.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Neturi būti reikalavimų, kad esminių dokumentų dalys, kurios nėra svarbios įtariamiesiems ar kaltinamiesiems žinoti apie jiems iškeltą bylą, būtų verčiamos.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.005"><NO.PARAG>5.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės užtikrina, kad, vadovaujantis pagal nacionalinę teisę nustatytomis procedūromis, įtariamiesiems ar kaltinamiesiems būtų suteikta teisė ginčyti sprendimą, kad dokumentų ar jų dalių vertimas nebūtinas, o tais atvejais, kai vertimas raštu atliekamas – sudaryta galimybė skųsti vertimo raštu kokybę, jeigu ji nepakankamai gera proceso teisingumui apsaugoti.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="003.009"><NO.PARAG>9.</NO.PARAG><ALINEA>Pagal šį straipsnį teikiamos vertimo raštu paslaugos turi būti pakankamai kokybiškos, kad būtų užtikrintas teisingas procesas, ypač užtikrinant, kad įtariamieji ar kaltinamieji žinotų apie jiems iškeltą bylą ir galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT>Vokietijos teisė</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Teismų įstatymo (<HT TYPE="ITALIC">Gerichtsverfassungsgesetz</HT>, toliau – GVG) 184 straipsnyje nurodyta, be kita ko, kad teismų kalba yra vokiečių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>GVG su pakeitimais, padarytais įgyvendinant direktyvas 2010/64 ir 2012/13/ES<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P><DATE ISO="20120522">2012 m. gegužės 22 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="142" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2012">OL L 142, 2012, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>, 187 straipsnyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="187.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Kaltinamajam arba nuteistajam, kuris nemoka vokiečių kalbos arba turi klausos ar kalbos negalią, teismas paskiria vertėją žodžiu arba raštu, jeigu to reikia jo procesinėms teisėms įgyvendinti. Teismas kaltinamąjį jo suprantama kalba informuoja apie tai, kad šis per visą baudžiamąjį procesą gali prašyti leisti jam neatlygintinai naudotis vertėjo žodžiu arba raštu paslaugomis.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="187.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Įgyvendinant kaltinamojo, kuris nemoka vokiečių kalbos, procesines teises, paprastai reikia raštu išversti dokumentus dėl laisvės apribojimo priemonių ir kaltinamuosius aktus, teismo baudžiamuosius įsakymus ir neįsiteisėjusius nuosprendžius &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Vokietijos baudžiamojo proceso kodekso (<HT TYPE="ITALIC">Strafprozessordnung</HT>, toliau – <HT TYPE="ITALIC">StPO</HT>) 37 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>tuo atveju, kai proceso šaliai pagal Teismų įstatymo 187 straipsnio 1 ir 2 dalis turi būti pateiktas nuosprendžio vertimas, nuosprendis turi būti įteiktas kartu su tuo vertimu.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">StPO</HT> 407 straipsnio 1 dalyje, susijusioje su galimybe priimti baudžiamąjį įsakymą, nurodyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>baudžiamojoje byloje &lt;…&gt; rašytiniu prokuratūros pareiškimu teisinės nusikaltimo pasekmės gali būti nustatytos raštu, priimant baudžiamąjį įsakymą, nerengiant teismo posėdžio. Prokuratūra pateikia šį prašymą, jei, atsižvelgusi į tyrimo baigtį, mano, kad posėdžio rengti nebūtina. Prašyme nurodomos tikslios teisinės pasekmės. Taip pareiškiamas valstybinis kaltinimas.<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">StPO</HT> 410 straipsnyje, susijusiame su prieštaravimu baudžiamajam įsakymui ir <HT TYPE="ITALIC">res judicata</HT> galia, numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="410.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Kaltinamasis per dvi savaites nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo gali šį įsakymą priėmusiam teismui raštu arba kanceliarijoje surašant protokolą pateikti prieštaravimą dėl šio įsakymo. &lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="410.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Prieštaravimas gali būti pateikiamas dėl tam tikrų kaltinimų.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="410.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Jei per nustatytą terminą prieštaravimas dėl baudžiamojo įsakymo nepateikiamas, šis įsakymas įgyja <HT TYPE="ITALIC">res judicata</HT> galią.<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT>Faktinės aplinkybės, procesas ir pateiktas prejudicinis klausimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT><DATE ISO="20151102">2015 m. lapkričio 2 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Amtsgericht Düren</HT> (Diureno apylinkės teismas, Vokietija) <HT TYPE="ITALIC">Staatsanwaltschaft Aachen</HT> (Acheno prokuratūra) pareiškimu priėmė dėl kaltinamojo Frank Sleutjes, Nyderlanduose gyvenančio Nyderlandų piliečio, baudžiamąjį įsakymą (toliau – ginčijamas teismo baudžiamasis įsakymas), kuriame už pasitraukimą iš įvykio vietos skyrė jam 30 dienų po 30 EUR per dieną mokėtiną baudą ir atėmė iš jo teisę vairuoti transporto priemones. Už vairuotojo pažymėjimų išdavimą atsakingai institucijai buvo nurodyta 9 mėnesius uždrausti kaltinamajam naudotis užsienio valstybės išduotu vairuotojo pažymėjimu ir neišduoti jam nacionalinio vairuotojo pažymėjimo. Ginčijamame teismo baudžiamajame įsakyme taip pat nurodyta, kad toks teisės vairuoti transporto priemones atėmimas reiškia, jog jam nebeleidžiama įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones Vokietijoje. Be to, iš kaltinamojo buvo priteistos proceso išlaidos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Ginčijamame teismo baudžiamajame įsakyme pateikiama informacija apie teisių gynimo priemones. Jame, be kita ko, nurodyta, kad ginčijamas teismo baudžiamasis įsakymas įsigalioja ir tampa vykdytinas, jei per 2 savaites nuo momento, kai jame nurodytas apylinkės teismas (šiuo atveju – <HT TYPE="ITALIC">Amtsgericht Düren</HT>) (Diureno apylinkės teismas) įteikia teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis raštu arba teismo kanceliarijai nepateikia prieštaravimo. Informuojant apie teisių gynimo priemones taip pat nurodoma, kad pateikiant prieštaravimą raštu terminas nelaikomas praleistu tik tada, jei teismas gauna prieštaravimą per 2 savaites. Galiausiai ten nurodytas toks paskutinis sakinys: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>raštu pateikiamas prieštaravimas turi būti surašytas vokiečių kalba.<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT><DATE ISO="20151112">2015 m. lapkričio 12 d.</DATE> teismo baudžiamasis įsakymas buvo įteiktas kaltinamajam registruotu laišku. Teismo baudžiamasis įsakymas kaltinamajam buvo pateiktas vokiečių kalba, o informacija apie teisių gynimo priemones kaltinamajam buvo pateikta ir išversta į nyderlandų kalbą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT><DATE ISO="20151124">2015 m. lapkričio 24 d.</DATE> 20 val. 32 min. kaltinamasis išsiuntė <HT TYPE="ITALIC">Amtsgericht Düren</HT> (Diureno apylinkės teismas) elektroninį laišką, kuriame nyderlandų kalba pateikė prieštaravimą dėl ginčijamo teismo baudžiamojo įsakymo. <DATE ISO="20151126">2015 m. lapkričio 26 d.</DATE> jis taip pat nyderlandų kalba paklausė <HT TYPE="ITALIC">Amtsgericht Aachen</HT> (Apylinkės teismas, Achenas), ar jo <DATE ISO="20151124">2015 m. lapkričio 24 d.</DATE> elektroninis laiškas buvo gautas. <DATE ISO="20151201">2015 m. gruodžio 1 d.</DATE> raštu, kuris buvo išsiųstas <DATE ISO="20151208">2015 m. gruodžio 8 d.</DATE>, <HT TYPE="ITALIC">Amtsgericht Düren</HT> (Diureno apylinkės teismas) pranešė kaltinamajam, kad teismui siunčiami raštai turi būti surašyti vokiečių kalba. Prieš tai, <DATE ISO="20151201">2015 m. gruodžio 1 d.</DATE>, dabartinis kaltinamojo gynėjas <DATE ISO="20151102">2015 m. lapkričio 2 d.</DATE> faksu pateikė prieštaravimą dėl teismo baudžiamojo įsakymo ir kartu prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prieštaravimą dėl teismo baudžiamojo įsakymo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160128">2016 m. sausio 28 d.</DATE> nutartimi <HT TYPE="ITALIC">Amtsgericht Düren</HT> (Diureno apylinkės teismas) atmetė kaltinamojo prieštaravimą dėl ginčijamo teismo baudžiamojo įsakymo kaip nepriimtiną, nes jis buvo pateiktas praleidus terminą. Kartu jis atmetė ir kaltinamojo prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prieštaravimą dėl baudžiamojo įsakymo, motyvuodamas tuo, kad jame nenurodyta pakankamai tokį prašymą pagrindžiančių motyvų. Apie šią nutartį kaltinamojo gynėjui buvo pranešta <DATE ISO="20160202">2016 m. vasario 2 d.</DATE> <DATE ISO="20160204">2016 m. vasario 4 d.</DATE> faksu kaltinamojo gynėjas nedelsdamas pateikė apeliacinį skundą dėl šios nutarties, gautu tą pačią dieną,; šiuo metu jis nagrinėjamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatavo, kad atsakovas nemoka vokiečių kalbos, kaip tai suprantama pagal GVG 187 straipsnio 1 dalį. Jis taip pat konstatavo, kad <DATE ISO="20160128">2016 m. sausio 28 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Amtsgericht Düren</HT> (Apylinkės teismas, Diurenas) sprendimas yra teisingas, tačiau pagal ES teisę, visų pirma Direktyvos 2010/64 3 straipsnį, gali prireikti aiškinti kitaip. Šiuo klausimu jis pažymi, kad, kitaip nei pagal GVG 187 straipsnio 2 dalį, <HT TYPE="ITALIC">StPO</HT> 37 straipsnio 3 dalyje teismo baudžiamieji įsakymai nenurodyti. Minėto teismo nuomone, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje aiškiai neišspręstas klausimas dėl to, ar kaltinamajam būtina išversti teismo baudžiamuosius įsakymus. Jei taip būtų, tuomet jam reikėtų padaryti išvadą, kad terminas, per kurį galima pateikti prieštaravimą, dar neprasidėjo. Atsižvelgdamas į tai, kad Direktyvoje 2010/64 tokio vertimo nereikalaujama, bet vis dėlto turėdamas abejonių dėl, be kita ko, skirtingų Vokietijos teismų pozicijų šiuo klausimu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>Ar [Direktyvos 2010/64] 3 straipsnį reikia aiškinti taip, kad <HT TYPE="ITALIC">StPO</HT> 37 straipsnio 3 dalyje numatyta sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>nuosprendis<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> apima ir teismo baudžiamuosius įsakymus, kaip tai suprantama pagal <HT TYPE="ITALIC">StPO</HT> 407 ir paskesnius straipsnius?<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė F. Sleutjes, Vokietijos, Čekijos ir Nyderlandų vyriausybės ir Komisija. Remiantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio 2 dalimi, posėdis nebuvo surengtas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT>Analizė</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT>Dėl formos</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Vokietijos vyriausybė pažymi, kad, tinkamai aiškinant taikytinas Vokietijos teisės normas, <HT TYPE="ITALIC">StPO</HT> 37 straipsnio 3 dalyje esanti sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>nuosprendis<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> taip pat apima teismo baudžiamuosius įsakymus, kaip tai suprantama pagal <HT TYPE="ITALIC">StPO</HT> 407 ir paskesnius straipsnius. Taigi ši vyriausybė laikosi nuomonės, kad ginčo pagrindinėje byloje sprendimas nepriklauso nuo atsakymo į pateiktą klausimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu pakanka priminti, kad nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytą teisinį pagrindą ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Žr. <DATE ISO="20161208">2016 m. gruodžio 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Eurosaneamientos ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑532/15 ir C‑538/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:932">EU:C:2016:932</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Nėra akivaizdu, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašomas Direktyvos 2010/64 3 straipsnio išaiškinimas būtų nesusijęs su jo nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis ar dalyku, kad pagrindinėje byloje kilęs ginčas dėl vertimo yra hipotetinis ar kad Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktą klausimą. Todėl Vokietijos vyriausybės nurodytos abejonės negali paneigti šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Pateikto prejudicinio klausimo formuluotė iš pirmo žvilgsnio sudaro įspūdį, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo išaiškinti <HT TYPE="ITALIC">StPO</HT> 37 straipsnio 3 dalį, o pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismas neturi tam jurisdikcijos. Vis dėlto iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvų aišku, kad iš tikrųjų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti Direktyvos 2010/64 3 straipsnį. Todėl pateiktą klausimą reikėtų atitinkamai performuluoti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Be to, nesivadovausiu Komisijos siūlymu performuluoti pateiktą klausimą, kad būtų įtrauktas ir prašymas išaiškinti Direktyvą 2012/13. Vadovaujantis minėta svarbos prezumpcija, negalima daryti prielaidos, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nenurodęs tos kitos direktyvos, pateikė netinkamą klausimą. Priešingai, nėra jokio pagrindo teigti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nežino apie tą kitą direktyvą: nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą cituojamas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Covaci</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><DATE ISO="20151015">2015 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Covaci</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑216/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:686">EU:C:2015:686</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, kuriame taip pat buvo aiškinama Direktyva 2012/13. Bet kuriuo atveju jis gali pateikti kitą klausimą Teisingumo Teismui dėl šios direktyvos išaiškinimo, jei manytų, kad to reikia<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20140717">2014 m. liepos 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Torresi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑58/13 ir C‑59/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2088">EU:C:2014:2088</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis, man atrodo, savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>esminis dokumentas<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>, nurodytas Direktyvos 2010/64 3 straipsnyje, apima teismo baudžiamąjį įsakymą, kaip tai suprantama pagal <HT TYPE="ITALIC">StPO</HT> 407 ir paskesnius straipsnius.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT>Dėl esmės</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT>Teismo baudžiamasis įsakymas yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>esminis dokumentas<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> pagal Direktyvos 2010/64 3 straipsnį</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas yra linkęs neigiamai atsakyti į pirmesniame punkte performuluotą klausimą. Tačiau visos pastabas pateikusios šalys laikosi priešingos nuomonės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Prieš atsakant į šį klausimą, vertėtų priminti, kad nustatyta, jog teismo baudžiamajam įsakymui, kaip jis suprantamas pagal <HT TYPE="ITALIC">StPO</HT> 407 ir paskesnius straipsnius, taikomas supaprastintas procesas, kai nereikalaujama rengti posėdžio ar bylos nagrinėjimo <HT TYPE="ITALIC">inter partes</HT>. Konkrečiau Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Vokietijos teisėje numatytas teismo baudžiamasis įsakymas priimamas <HT TYPE="ITALIC">sui generis</HT> tvarka. Pagal šį procesą vienintelė galimybė kaltinamajam dalyvauti teisminiuose ginčuose, kai jis gali visiškai įgyvendinti savo teisę būti išklausytas, suteikiama pateikus prieštaravimą dėl šio įsakymo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P><DATE ISO="20151015">2015 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Covaci</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑216/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:686">EU:C:2015:686</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Todėl nenuostabu, jog Teisingumo Teismas nusprendė, kad asmens, kuris nori pareikšti prieštaravimą dėl jam skirto neįsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo, situacija aiškiai patenka į šios direktyvos taikymo sritį, todėl šis asmuo turi turėti galimybę pasinaudoti minėta direktyva užtikrinama teise į vertimą žodžiu ir raštu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P><DATE ISO="20151015">2015 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Covaci</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑216/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:686">EU:C:2015:686</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Covaci</HT> prokuratūra prašė nacionalinio teismo priimti baudžiamąjį įsakymą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad prieštaravimas turi būti pateiktas vokiečių kalba. Kadangi nacionaliniam teismui kilo abejonių, jis Teisingumo Teismo klausė, be kita ko, ar pagal Direktyvą 2010/64 draudžiamos nacionalinės taisyklės, pagal kurias asmeniui, kuriam yra skirtas teismo baudžiamasis<?PAGE NO="7"?> įsakymas ir kuris nesupranta vokiečių kalbos, neleidžiama pateikti prieštaravimo dėl šio įsakymo ta kalba, kurią jis moka. Teisingumo Teismas neigiamai atsakė į šį klausimą, nors ir pridūrė, kad nacionalinės institucijos gali aiškiai leisti šį prieštaravimą pateikiančiam asmeniui padaryti tai, jei jos mano, kad minėtas dokumentas yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>esminis dokumentas<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P><DATE ISO="20151015">2015 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Covaci</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑216/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:686">EU:C:2015:686</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Kalbant apie paties teismo baudžiamojo įsakymo vertimą – nagrinėjamos bylos esmę – toje byloje Teisingumo Teismo nebuvo prašoma nagrinėti šio klausimo. Tačiau nereikėtų abejoti: įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, nesuprantantiems vokiečių kalbos, per pagrįstą laikotarpį turi būti pateiktas teismo baudžiamojo įsakymo vertimas raštu. Tai matyti iš Direktyvos 2010/64 3 straipsnio formuluotės, konteksto ir tikslo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Kalbant, pirma, apie Direktyvos 2010/64 3 straipsnio 1 dalies <HT TYPE="ITALIC">formuluotę</HT>, pažymėtina, kad joje nurodyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>visi esminiai dokumentai, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų pasinaudoti teise į gynybą ir apsaugoti teisingą procesą [ir kad būtų užtikrintas teisingas procesas].<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> Direktyvos 2010/64 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>esminiams dokumentams priskiriami visi sprendimai, kuriais asmeniui atimama laisvė, visi kaltinimai arba kaltinamieji aktai ir visi teismo sprendimai.<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> Kaip patvirtinta Direktyvos 2010/64 30 konstatuojamojoje dalyje, šis sąrašas nėra išsamus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P><DATE ISO="20151015">2015 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Covaci</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑216/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:686">EU:C:2015:686</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Kitaip nei Komisija, nesu tikras, ar teismo baudžiamąjį įsakymą reikia prilyginti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>kaltinimui ar kaltinamajam aktui<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>. Žinoma, tiesa ir tai, jog Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad teismo baudžiamasis įsakymas yra viena iš pranešimo apie atitinkamam asmeniui pareikštus kaltinimus formų pagal Direktyvą 2012/13<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P><DATE ISO="20151015">2015 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Covaci</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑216/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:686">EU:C:2015:686</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tačiau, skirtingai nei kaltinimas ar kaltinamasis aktas, teismo baudžiamasis įsakymas yra teismo priimtas sprendimas, kuris įgyja <HT TYPE="ITALIC">res judicata</HT> galią, jei per nustatytą laiką jis neapskundžiamas. Todėl jis turi tam tikrų panašumų į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>teismo sprendimą<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> pagal Direktyvos 2010/64 3 straipsnio 2 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Šiuo klausimu sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>teismo sprendimas<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> pagal Briuselio sistemą dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo yra plati. Visų pirma žr. <DATE ISO="20121212">2012 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="351" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2012">OL L 351, 2012, p. 1</REF.DOC.OJ>) 2 straipsnio a punktą, kuriame numatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>teismo sprendimas“ – tai bet koks valstybių narių teismo sprendimas, neatsižvelgiant į tai, kaip tas sprendimas gali būti įvardijamas, įskaitant nutartį, įsakymą, nutarimą ar vykdomąjį raštą, taip pat teismo pareigūno sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>. Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20090402">2009 m. balandžio 2 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gambazzi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑394/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:219">EU:C:2009:219</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Nesvarbu, ar jis būtų viena, ar kita, atrodo akivaizdu, kad teismo baudžiamojo įsakymo vertimas turi esminę reikšmę siekiant užtikrinti, kad asmuo, kuriam skirtas šis įsakymas, galėtų suprasti jo turinį, taigi ir pasinaudoti savo teise į gynybą dėl bausmės, kurią siekiama paskirti šiuo įsakymu. Todėl jį neišvengiamai reikėtų laikyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>esminiu dokumentu<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Antra, Direktyvos 2010/64 <HT TYPE="ITALIC">kontekstas</HT> patvirtina mintį, kad teismo baudžiamasis įsakymas pagal Direktyvos 2010/64 3 straipsnį yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>esminis dokumentas<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Šiuo atveju, pritardamas Nyderlandų vyriausybei, remiuosi Direktyvos 2010/64 1 straipsnio 3 dalimi. Šioje nuostatoje iš šios direktyvos taikymo srities pašalinamos tam tikros administracinės nuobaudos už nedidelius pažeidimus. Kaip nurodyta Direktyvos 2010/64 16 konstatuojamojoje dalyje, šios direktyvos tikslas – panaikinti administracinėms institucijoms tenkančią pareigą užtikrinti visas pagal šią direktyvą numatytas teises, jei to būtų nepagrįsta reikalauti. Šioje konstatuojamojoje dalyje patikslinta, kad visų pirma tai pasakytina apie eismo taisyklių pažeidimus, kurie padaromi itin dažnai ir kurie gali būti nustatomi vykdant eismo kontrolę (pirmas pavyzdys – greičio viršijimas). Kita vertus, tai taip pat patvirtina požiūrį, kad teismo sprendimas, kuriuo remiantis gali būti paskirta bauda už eismo taisyklių pažeidimą ne paprastu greičio viršijimo atveju, kaip antai ginčijamas teismo baudžiamasis įsakymas, yra tipiškas atvejis, kuriam taikomos direktyvoje numatytos teisės.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Galiausiai Direktyvos 2010/64 <HT TYPE="ITALIC">tikslas</HT>, kuris yra aiškus iš jos 14 konstatuojamosios dalies, taip pat patvirtina požiūrį, kad teismo baudžiamąjį įsakymą reikia pripažinti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>esminiu dokumentu<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>, kurį būtina išversti, jei kaltinamasis nesupranta vokiečių kalbos. Šis tikslas yra užtikrinti įtariamojo ar kaltinamojo teisę į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese, kad būtų apsaugota šių asmenų teisė į teisingą procesą. Asmenų, nekalbančių proceso kalba ar jos nesuprantančių, teisė į vertimą žodžiu ir raštu įtvirtinta EŽTK 6 straipsnyje. Iš tikrųjų siekiant laikytis teisingo proceso reikalavimų pakanka užtikrinti, kad kaltinamasis žinotų, kuo yra kaltinamas, ir galėtų gintis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20151015">2015 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Covaci</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑216/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:686">EU:C:2015:686</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Direktyva sudaro palankesnes sąlygas taikyti tą teisę praktiškai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Jeigu nebūtų reikalaujama išversti teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo gali būti ilgam laikui paskirta sankcija, visų pirma jei asmuo, kuriam jis skirtas, nesupranta šio įsakymo, nes nesupranta vokiečių kalbos, būtų aiškiai pažeista šio asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Iš tikrųjų jam būtų užkirstas kelias kreiptis į teismą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>To, kas nurodyta pirmiau, nepaneigia faktas, kad pagal Direktyvos 2010/64 3 straipsnio 3 dalį kompetentingos institucijos kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, ar bet kuris kitas dokumentas yra esminis. Iš tiesų ši nuostata susijusi su dokumentais, <HT TYPE="ITALIC">kurie dar nėra laikomi esminiais pagal direktyvos 3 straipsnio 1 ir 2 dalis</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20151015">2015 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Covaci</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑216/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:686">EU:C:2015:686</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Mano siūlomu sprendimu taip pat neleidžia suabejoti Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Balogh</HT>. Toji byla buvo susijusi su Austrijoje priimto galutinio teismo sprendimo, kuriuo István Balogh nuteistas laisvės atėmimo bausme, priteisiant iš jo bylinėjimosi išlaidas, pripažinimu Vengrijoje. I. Balogh Austrijoje iškelta baudžiamoji byla jau buvo baigta nagrinėti, ir joje buvo užtikrinta jo teisė į vertimą. Todėl Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyva netaikoma tokiai pripažinimo procedūrai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P><DATE ISO="20160609">2016 m. birželio 9 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Balogh</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑25/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:423">EU:C:2016:423</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad dokumentas, kaip antai teismo baudžiamasis įsakymas, kaip jis suprantamas pagal <HT TYPE="ITALIC">StPO</HT> 407 ir paskesnius straipsnius, yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>esminis dokumentas<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2010/64 3 straipsnį. Todėl jis turi būti išverstas, jei asmuo, kuriam jis yra skirtas, nesupranta vokiečių kalbos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT>Papildomi argumentai, susiję su teise į vertimą raštu baudžiamojoje byloje pagal Direktyvos 2010/64 3 straipsnį</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į pirmiau išdėstyto požiūrio pasekmes, reikėtų pateikti tam tikrus papildomus argumentus dėl teisės į vertimą raštu baudžiamojoje byloje pagal Direktyvos 2010/64 3 straipsnį, nes jos gali padėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui išspręsti jo nagrinėjamą bylą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Viena vertus, ši teisė yra universali, nes Direktyva 2010/64 neribojamas <HT TYPE="ITALIC">ratione personae</HT> asmenų, kurie gali turėti teisę į ja suteikiamą apsaugą, ratas. Vienintelis reikalavimas, kuris turi būti įvykdytas, kad ši apsauga atsirastų – asmenims turi būti pranešta apie tai, kad jie yra įtariami ar kaltinami padarę baudžiamąjį nusikaltimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Kita vertus, Direktyvoje nenurodyta kalba, kuria asmuo, įtariamas ar kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusikaltimą ir nesuprantantis proceso kalbos, turi gauti esminių dokumentų vertimą. Todėl niekas nerodo, kad tai turi būti gimtoji šio asmens kalba. Priešingai, šios direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje paaiškinama, kad vertimo raštu tikslas – leisti įtariamajam ar kaltinamajam <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>žinoti apie jiems iškeltą bylą<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>. Todėl atrodytų įmanoma pasinaudoti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>pagrindine<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> kalba, kurią tas asmuo supranta, jei tik ja nepasinaudojama dėl savavališkų priežasčių.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Kalbant konkrečiai, pagal pastarąją nuostatą valstybėms narėms leidžiama neversti esminių dokumentų dalių, kurios nėra svarbios įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, kad jie žinotų apie jiems iškeltą bylą. Tačiau joje neleidžiama, užuot pateikus esminio dokumento vertimą raštu, tiesiog pateikti papildomą informaciją apie šiam asmeniui prieinamus teisinius teisių gynimo būdus jam suprantama kalba, kaip nutiko pagrindinėje byloje. Be to, pagal Direktyvos 2010/64 3 straipsnio 9 dalį teikiamos vertimo raštu paslaugos turi būti pakankamai kokybiškos, neatsižvelgiant į pasirinktą kalbą, kad būtų užtikrintas teisingas procesas. Pagal direktyvos 3 straipsnio 5 dalį atitinkamas asmuo turi teisę paduoti skundą pagal nacionalinės teisės normas, jei vertimas nekokybiškas arba jeigu buvo manoma, kad jis nebūtinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Kalbant apie terminus, pagal Direktyvos 2010/64 3 straipsnį teisė į vertimą raštu baudžiamojoje byloje pagal jos 1 straipsnio 2 dalį taikoma nuo tada, kai atitinkamam asmeniui pranešta apie tai, kad jis įtariamas ar kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusikaltimą, iki bus galutinai nustatyta, ar jis padarė šį nusikaltimą, įskaitant, jei taikytina, nuteisimą ir galimas apeliacines procedūras. Tačiau esminio dokumento vertimo nebūtina pateikti tuo pačiu metu kaip ir paties esminio dokumento, nes šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis vertimas turi būti pateiktas atitinkamam asmeniui tik <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>per protingą laikotarpį<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>. Kad ir kaip ten būtų, vargu ar reikia priminti, kad atitinkamam asmeniui taip pat turi būti suteiktas pagrįstas laikotarpis, kad jis susipažintų su esminio dokumento turiniu ir prireikus atsakytų į jį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Kalbant apie teisės į vertimą raštu pažeidimą, Direktyvoje 2010/64 nenurodytos konkrečios priemonės, kurių turi imtis valstybės narės. Direktyvoje šiuo klausimu nieko nenurodyta, tad valstybės narės gali pasirinkti vieną iš sprendimų, tinkamų šios nuostatos tikslui pasiekti, atsižvelgiant į įvairias situacijas, kurios gali susiklostyti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Pagal analogiją žr. <DATE ISO="20080717">2008 m. liepos 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Raccanelli</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑94/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:425">EU:C:2008:425</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Tai galima padaryti, pavyzdžiui, patenkinant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nuo termino prieštaravimui pateikti pasibaigimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20170322">2017 m. kovo 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Tranca ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑124/16, C‑188/16 ir C‑213/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:228">EU:C:2017:228</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> arba prireikus netaikant nacionalinės taisyklės, kurioje nustatytas prieštaravimų pateikimo terminas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Dėl nacionaliniams teismams pagal ES teisę tenkančios pareigos netaikyti nacionalinės teisės aiškinimo, kuris neatitinka ES teisės, pavyzdžiui, žr. <DATE ISO="20160419">2016 m. balandžio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DI</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑441/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:278">EU:C:2016:278</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju aišku, kad valstybei narei draudžiama vykdyti asmens, kuris nesupranta proceso kalbos, baudžiamąjį persekiojimą, remiantis esminiais dokumentais, kurie turėtų būti (bet nebuvo) išversti atitinkamam asmeniui. Taip direktyva ne tik netektų viso praktinio poveikio, bet ir būtų pažeista teisė į gynybą bei į teisingą bylos nagrinėjimą pagal EŽTK 6 straipsnį, kurių įgyvendinimą direktyva siekiama praktiškai supaprastinti. Todėl man atrodo, kad valstybės narės yra suinteresuotos užtikrinti, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>protingas laikotarpis<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>, per kurį asmenys, įtariami ar kaltinami nusikaltimo padarymu, gautų šiuos vertimus, būtų kuo trumpesnis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodo Direktyvos 2010/64 3 straipsnio pažeidimo pasekmes terminui, nustatytam prieštaravimui dėl teismo baudžiamojo įsakymo pateikti. Jis nurodo, kad pranešimas apie ginčijamą teismo baudžiamąjį įsakymą, pridedant viso jo teksto vertimą į nyderlandų kalbą, būtų buvęs neveiksmingas, nes dar nebūtų pradėtas skaičiuoti apeliacinio skundo pateikimo terminas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Šiuo aspektu priminčiau, kad, nesant ES taisyklių, valstybės narės pagal procesinės autonomijos principą turi teisę reguliuoti teismo procesus, nustatydamos tokius terminus, kuriuos mano esant tinkamus. Tačiau pagal lygiavertiškumo principą įtariami ar kaltinami padarę baudžiamąjį nusikaltimą ir nesuprantantys proceso kalbos asmenys, jei siekia remtis savo teisėmis pagal Direktyvą 2010/64, neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje, palyginti su asmenimis, kurie supranta kalbą ir kurie, labiau<?PAGE NO="10"?> tikėtina, yra kaltinančiosios valstybės narės piliečiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Dėl šiek tiek skirtingų aplinkybių žr. <DATE ISO="19981124">1998 m. lapkričio 24 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bickel ir Franz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑274/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:563">EU:C:1998:563</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20140327">2014 m. kovo 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Grauel Rüffer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑322/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:189">EU:C:2014:189</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Todėl sutinku su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiu teismu, kad teismo baudžiamojo įsakymo apskundimo terminas neturėtų būti pradedamas skaičiuoti dar prieš šiam asmeniui gaunant tinkamą teismo baudžiamojo įsakymo vertimą. Bet koks trumpesnis terminas pažeistų teisę į gynybą ir kartu – veiksmingumo principą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Dėl termino, per kurį leidžiama apskųsti teismo baudžiamąjį įsakymą, Direktyvos 2012/13 kontekste, žr. <DATE ISO="20170322">2017 m. kovo 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Tranca ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑124/16, C‑188/16 ir C‑213/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:228">EU:C:2017:228</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT>Išvada</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Remdamasis pirmiau pateiktais argumentais, siūlau Teisingumo Teismui į <HT TYPE="ITALIC">Landgericht Aachen</HT> (Acheno apygardos teismas, Vokietija) pateiktą klausimą atsakyti taip, kad, tinkamai aiškinant <DATE ISO="20101020">2010 m. spalio 20 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese 3 straipsnį, dokumentas, kaip antai teismo baudžiamasis įsakymas, kaip jis suprantamas pagal Vokietijos baudžiamojo proceso kodekso (<HT TYPE="ITALIC">Strafprozessordnung</HT>) 407 ir paskesnius straipsnius, yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>esminis dokumentas<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>, todėl jis turi būti išverstas, jei asmuo, kuriam jis skirtas, nesupranta vokiečių kalbos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>