|
Europos Sąjungos |
LT L serija |
|
2025/2359 |
2025 11 21 |
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2025/2359
2025 m. liepos 8 d.
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1788 papildoma nustatant metodiką, pagal kurią vertinamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/1788 dėl dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2023/1791 ir panaikinama Direktyva 2009/73/EB (1), ypač į jos 9 straipsnio 5 dalį,
kadangi:
|
(1) |
mažo anglies dioksido pėdsako kuro išmetamo ŠESD kiekio apskaitos metodikoje turėtų būti atsižvelgiama į per visą gyvavimo ciklą išmetamą teršalų kiekį ir netiesiogiai išmetamą teršalų kiekį, atsirandantį nukreipiant pastoviuosius įvedinius nuo mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamybos, taip pat į pradinės grandies išmetamą metano kiekį ir faktinius anglies dioksido surinkimo rodiklius. Siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytos metodikos nuoseklumą su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro ir perdirbtos anglies kuro naudojimo vertinimo metodika, turėtų būti taikomi panašūs išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo vertinimo metodai, kaip ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2023/1185 (2); |
|
(2) |
Deleguotajame reglamente (ES) 2023/1185 nustatyta metodika taikoma nustatant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro ir perdirbtos anglies kuro, kuris yra mažo anglies dioksido pėdsako kuro pakategorė. Todėl tikslinga šiame reglamente nustatytos metodikos netaikyti perdirbtos anglies kurui; |
|
(3) |
Direktyvoje (ES) 2024/1788 nustatyta mažo anglies dioksido pėdsako kuro sertifikavimo sistema yra visiškai suderinta su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (3) nustatyta atsinaujinančiųjų išteklių kuro sertifikavimo sistema. Todėl mažo anglies dioksido pėdsako kurui gaminti naudojamos žaliavos ir pats mažo anglies dioksido pėdsako kuras turėtų būti atsekami Sąjungos duomenų bazėje taip pat, kaip žaliavos, naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių kurui gaminti, ir pats atsinaujinančiųjų išteklių kuras. Todėl, kalbant apie pradinės grandies išmetamo metano kiekio vertę, tikslinga skirti pavienes kuro partijas ir žaliavas, remiantis kuro, naudojamo mažo anglies dioksido pėdsako kurui gaminti, tiekėjo su metanu susijusiu aprašu; |
|
(4) |
vandenilio visuotinio atšilimo potencialas dar nenustatytas taip tiksliai, kad jį būtų galima įtraukti į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo metodiką. Todėl atitinkamos vandenilio visuotinio atšilimo potencialo vertės turėtų būti įtrauktos iš karto, kai moksliniai įrodymai taps pakankamai brandūs, ir taikomos vandenilio nutekėjimo poveikiui visoje tiekimo grandinėje matuoti pagal išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos metodikas, taikomas tiek mažo anglies dioksido pėdsako kurui, tiek nebiologinės kilmės kurui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių; |
|
(5) |
metodikoje išmetamų teršalų surinkimas ir saugojimas turėtų būti laikomas išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, kai teršalai nuolat saugomi geologinėje saugykloje, įskaitant atvejus, kai trečiosiose šalyse išmetamos ŠESD saugomos už Sąjungos ribų, jei taikytina nacionaline teise užtikrinamas nuotėkių aptikimas ir šalinimas taip, kaip pagal ES galiojančias teisines nuostatas, o į nuotėkius atsižvelgiama, kad jie nebūtų įskaičiuojami į išmetamo teršalų kiekio sumažėjimą. Geologinės saugyklos, iš kurių nuotėkiai kartojasi, neturėtų būti patvirtinamos teršalams įleisti. Šiuo metu pareigos atsisakyti apyvartinių taršos leidimų išvengiama tik dėl pagal ES ATLPS išmetamų teršalų, saugomų saugykloje, kurią eksploatuoti leidžiama pagal Direktyvą 2009/31/EB. Yra galimybių bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu anglies dioksido surinkimo ir saugojimo srityje. Galimas būsimas ES ATLPS išmetamųjų teršalų saugojimo pripažinimas saugyklose, esančiose trečiosiose šalyse, kurių nesaisto ATLPS, priklausytų nuo to, ar jose yra lygiavertės sąlygos, kuriomis užtikrinamas nuolatinis saugus ir aplinkai nekenksmingas surinkto CO2 geologinis saugojimas, su sąlyga, kad saugykla nenaudojama angliavandenilių gavybai didinti ir kad dėl tokio saugojimo bendras išmetamas teršalų kiekis sumažėja; |
|
(6) |
Siekiant užtikrinti šios metodikos nuoseklumą su Deleguotajame reglamente (ES) 2023/1185 nustatyta metodika atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurui, tikslinga nustatyti taisykles, kurios užtikrintų, kad mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio ir atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio, gaminamų elektrolizeryje tuo pačiu laikotarpiu, taršos intensyvumas visada būtų vienodas ir kad energijos dalys, apie kurias pranešama, būtų nuoseklios; |
|
(7) |
įgyvendinant Europos žaliąjį kursą reikia greitai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo elektrai gaminti. Tiek atsinaujinančiųjų energijos išteklių, tiek mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis padės pereiti prie švarios energijos. Kiekvienam iš jų taikytinos metodikos, nors jų teisinis pagrindas skiriasi, turėtų derėti tarpusavyje ir jose turėtų būti atsižvelgiama tiek į technologinius ypatumus, tiek į ekonominį efektyvumą. Komisija turėtų kuo greičiau pradėti vertinimą, kokį poveikį turės alternatyvių būdų atsižvelgti, remiantis tinkamais kriterijais, į mažo anglies dioksido pėdsako elektros energiją iš branduolinių elektrinių įvedimas. Iki 2026 m. birželio 30 d. Komisija turėtų pradėti viešas konsultacijas dėl metodikos, kurioje nustatomi šie kriterijai, projekto. Be to, Komisija turėtų įvertinti elektros energijos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo vertinimo remiantis vidurkiais poveikį ir pasekmes. Atliekant šiuos vertinimus būtina atsižvelgti į bendrą tokių metodų poveikį energetikos sistemai (įskaitant jos ekonominį efektyvumą ir jungiamųjų linijų užbaigimą), išmetamųjų teršalų mažinimo potencialą ir tai, kad svarbu išlaikyti vienodas sąlygas su elektros energija, gaminama tik iš atsinaujinančiųjų išteklių, kaip apibrėžta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2023/1184 (4), taip pat į poreikį apsaugoti esamus projektus, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Šiuo reglamentu nustatoma metodika, pagal kurią apskaičiuojamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl mažo anglies dioksido pėdsako kuro, išskyrus perdirbtos anglies kurą, naudojimo.
2 straipsnis
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl mažo anglies dioksido pėdsako kuro, išskyrus perdirbtos anglies kurą, naudojimo nustatomas pagal priede pateiktą metodiką.
3 straipsnis
Stebėsena ir peržiūra
Iki 2028 m. liepos 1 d. Komisija įvertina, kokį poveikį turės alternatyvių būdų atsižvelgti, remiantis tinkamais kriterijais, į mažo anglies dioksido pėdsako elektros energiją iš branduolinių elektrinių įvedimas ir elektros energijos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo vertinimo remiantis vidurkiais įvedimas. Atliekant šį vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į tokių būdų naudojimo poveikį energetikos sistemai ir išmetamų teršalų kiekio mažinimui, taip pat į poreikį išlaikyti vienodas sąlygas su elektros energijos gamyba tik iš atsinaujinančiųjų išteklių. Vertindama kriterijų pakeitimus Komisija atsižvelgs į poreikį apsaugoti esamus projektus.
4 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2025 m. liepos 8 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L, 2024/1788, 2024 7 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1788/oj.
(2) 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/1185, kuriuo nustatant minimalią išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl perdirbtos anglies kuro naudojimo ribą ir pateikiant išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro ir perdirbtos anglies kuro naudojimo vertinimo metodiką papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, (OL L 157, 2023 6 20, p. 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2023/1185/oj).
(3) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2018/2001/oj).
(4) 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/1184, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 papildoma Sąjungos metodika, kurioje išdėstytos išsamios nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių taisyklės, (OL L 157, 2023 6 20, p. 11, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2023/1184/oj).
PRIEDAS
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo dėl mažo anglies dioksido pėdsako kuro, išskyrus perdirbtos anglies kurą, naudojimo nustatymo metodika
A. METODIKA
|
1. |
Gaminant ir naudojant mažo anglies dioksido pėdsako kurą, išskyrus perdirbtos anglies kurą, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip:
E = e i + e p + e td + e u – e ccs – e ccu čia:
Į teršalų kiekį, išmetamą gaminant mašinas ir įrenginius, neatsižvelgiama. Mažo anglies dioksido pėdsako kuro taršos ŠESD intensyvumas nustatomas bendrą proceso, apimančio kiekvieną formulės elementą, išmetamą ŠESD kiekį padalijant iš viso proceso metu gauto kuro kiekio ir išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais vienam MJ kuro (g CO2e/MJ kuro). Jei kuras yra mažo anglies dioksido pėdsako kuro ir kitų rūšių kuro mišinys, laikoma, kad visų rūšių kuro taršos ŠESD intensyvumas yra vienodas. Šios taisyklės išimtis yra bendras perdirbimas, kai procese mažo anglies dioksido pėdsako kuru, nebiologinės kilmės kuru iš atsinaujinančiųjų išteklių, biokuru, skystaisiais bioproduktais ar biomasės kuru iš dalies pakeičiamas tradicinio iškastinio kuro įvedinys. Tokiu atveju taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas skaičiuojamas proporcingai atitinkamų energijos įvedinių energinei vertei ir atskiriama:
Jei procese naudojamas daugiau nei vienas svarbus energijos įvedinys, dviejų proceso dalių atskyrimas nustatomas remiantis įvedinių, kurie laikomi mažo anglies dioksido pėdsako kuru ar nebiologinės kilmės kuru iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, dalimi, kuria pakeičiama didžiausia tradicinio iškastinio kuro įvedinio dalis (1). Į procese naudojamą biokurą, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą skaičiuojant taršos intensyvumą atsižvelgiama tik tuomet, kai jie naudojami kaip nesvarbus energijos įvedinys, naudojami tik atskiroje proceso dalyje, kaip nurodyta pirmiau (2), arba kai į procese naudojamas žaliavas jau iš pradžių įtraukta biogeninė dalis, kaip antai mišrių komunalinių atliekų atveju. Biokuro, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro taršos intensyvumas nustatomas pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 31 straipsnyje nustatytas taisykles. Mažo anglies dioksido pėdsako kuro taršos ŠESD intensyvumas gali būti apskaičiuojamas kaip visos kuro gamybos per ne ilgesnį kaip vieno kalendorinio mėnesio laikotarpį (3) vidurkis. Tačiau jei elektros energija, pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 27 straipsnio 6 dalyje nustatytą metodiką laikoma tik iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagaminta elektros energija, naudojama vandeniliui gaminti elektrolizeryje, laikotarpis turi atitikti laikinei koreliacijai taikomus reikalavimus, nebent laikinei koreliacijai jokių konkrečių reikalavimų netaikoma. Apskaičiuotos atskirų laikotarpių taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo vertės gali būti naudojamos vidutiniam ne ilgesnio kaip vieno mėnesio laikotarpio taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumui apskaičiuoti, jei apskaičiuotos atskiros kiekvieno laikotarpio vertės atitinka bent 70 % sumažėjimo ribą. |
|
2. |
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl mažo anglies dioksido pėdsako kuro, išskyrus perdirbtos anglies kurą, naudojimo apskaičiuojamas taip:
sumažėjimas = (E F – E)/E F čia:
Visam mažo anglies dioksido pėdsako kurui taikomas bendras lyginamojo iškastinio kuro išmetamųjų teršalų kiekis turi būti lygus iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintam nebiologinės kilmės kurui nustatytai lyginamojo iškastinio kuro vertei, nurodytai Deleguotajame reglamente (ES) 2023/1185. |
|
3. |
Jei proceso išvedinys nevisiškai atitinka mažo anglies dioksido pėdsako kuro, išskyrus perdirbtos anglies kurą, kriterijus, mažo anglies dioksido pėdsako kuro, išskyrus perdirbtos anglies kurą, dalis nustatoma atitinkamą procesui tiekiamos energijos kiekį padalijant iš bendro atitinkamo procesui tiekiamos energijos kiekio (4).
Įvedinių, kurie yra medžiagos, atitinkama energija yra medžiagos, kuri sudaro kuro molekulinę struktūrą, apatinis šilumingumas (5). Jei tiekiama elektros energija naudojama kuro ar tarpinių produktų šilumingumui padidinti, atitinkama energija yra elektros energija. Pramonės išeinančių dujų atitinkama energija yra išeinančių dujų energija pagal jų apatinį šilumingumą. Jei šiluma naudojama kuro ar tarpinio produkto šilumingumui padidinti, atitinkama energija yra šilumos, naudojamos kurui sintetinti, naudingoji šiluma. Naudingoji šiluma – bendra šilumos energija, padauginta iš Karno efektyvumo, apibrėžto Direktyvos (ES) 2018/2001 V priedo C dalies 1 punkto b papunktyje. Į kitus įvedinius atsižvelgiama tik nustatant kuro taršos intensyvumą. |
|
4. |
Nustatant su e i įvedinių tiekimu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį, reikia skirti kintamuosius įvedinius ir pastoviuosius įvedinius. Pastovieji įvediniai – įvediniai, kurių tiekimo negalima padidinti, kad būtų patenkintas papildomas poreikis. Taigi pastovieji yra visi įvediniai, laikomi perdirbtos anglies kuro gamybai skirtos anglies šaltiniu, taip pat išvediniai, gaminami pastoviu santykiu vykdant integruotą procesą (6) ir sudarantys mažiau kaip 10 % išvedinio ekonominės vertės. Jei jie sudaro ne mažiau kaip 10 % ekonominės vertės, jie laikomi kintamaisiais įvediniais. Apskritai kintamieji įvediniai yra tie įvediniai, kurių tiekimą galima padidinti, kad būtų patenkintas papildomas poreikis. Šiai kategorijai priskiriami naftos produktai iš naftos perdirbimo gamyklų, nes naftos perdirbimo gamyklos gali keisti savo produktų santykį. Dėl energijos ir medžiagų naudojimo anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) operacijoms (pavyzdžiui, deginant kurą, naudojant šilumą ir elektrą, taip pat naudojant medžiagas ir chemines medžiagas) išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas remiantis 5–11 punktuose dėl proceso įvedinių nustatytu metodu. |
|
5. |
Elektros energijai, kuri pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 27 straipsnio 6 dalies antrą ir trečią pastraipas gali būti laikoma pagaminta tik iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, priskiriama nulinė išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė. |
|
6. |
Elektros energijai, kuri pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 27 straipsnio 6 dalies antrą ir trečią pastraipas negali būti laikoma pagaminta tik iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir kuri naudojama mažo anglies dioksido pėdsako kurui gaminti, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertės kiekvienais kalendoriniais metais priskiriamos taikant vieną iš keturių alternatyvių metodų:
Jeigu naudojamas c punkte nustatytas metodas, jis turėtų būti taikomas ir elektros energijai, naudojamai mažo anglies dioksido pėdsako kurui gaminti, kuri pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 27 straipsnio 6 dalies antrą ir trečią pastraipas gali būti laikoma pagaminta tik iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. |
|
7. |
Dėl integruoto proceso kintamųjų įvedinių gaunamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis nustatomas pagal faktinio jų gamybos proceso duomenis. Jis apima visą teršalų kiekį, išmetamą dėl šių įvedinių gamybos visoje jų tiekimo grandinėje, (įskaitant teršalų kiekį, išmetamą išgaunant pirminę energiją, reikalingą įvediniui gauti, perdirbant įvedinį ir jį transportuojant). Degimo metu išsiskiriančių ŠESD kiekis, susijęs su dėl kuro įvedinių išmetamu anglies dioksido kiekiu, neįtraukiamas (7).
Tačiau dėl kintamųjų įvedinių gaunamas ŠESD kiekis, kuris nėra gaunamas iš integruoto proceso, nustatomas pagal šio priedo B dalyje pateiktas vertes. Jei įvediniai į sąrašą neįtraukti, informaciją apie taršos intensyvumą galima gauti iš naujausios versijos JEC (JRC, EUCAR ir CONCAWE) WTW (angl. Well-To-Wheels) ataskaitos, ECOINVENT duomenų bazės, oficialių šaltinių, pavyzdžiui, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) arba Vyriausybės, kitų peržiūrimų šaltinių, pavyzdžiui, E3 duomenų bazės ir Pasaulinio integruotųjų sistemų išmetamųjų teršalų modelio (GEMIS) duomenų bazės, ir recenzuojamų leidinių. Iškastinio kuro elastinių įvedinių gamybos taršos metanu intensyvumo apskaičiavimas grindžiamas šiais dalykais:
Tačiau jei taršos metanu intensyvumo apskaičiuoti neįmanoma dėl duomenų trūkumo arba kai dėl įvedinio nepadidėja mažo anglies dioksido pėdsako kuro šilumingumas, iškastinio kuro elastinių įvedinių taršos metanu intensyvumas yra atitinkama į šio priedo B dalį įtraukto kuro vieneto pradinės grandies išmetamo metano kiekio vertė. |
|
8. |
Kiekvieno kintamojo įvedinio, išskyrus tuos, kurių vertės imamos iš šio priedo B dalies, tiekėjas apskaičiuoja įvedinio taršos intensyvumą (10) pagal šiame priede nurodytas procedūras ir vertę praneša kito gamybos etapo vykdytojui arba galutinio kuro gamintojui. Ta pati taisyklė taikoma ir arčiau tiekimo grandinės pradžios esantiems įvedinių tiekėjams. |
|
9. |
Į teršalų kiekį, išmetamą dėl pastoviųjų įvedinių, (e i rigid) įtraukiamas išmetamųjų teršalų kiekis, kuris susidaro nukreipiant šiuos įvedinius nuo ankstesnio ar alternatyvaus naudojimo. Nustatant šį išmetamųjų teršalų kiekį atsižvelgiama į nepagamintą elektros energiją, šilumą arba produktus, kurie anksčiau buvo gaminami naudojant įvedinį, taip pat į teršalų kiekį, išmetamą įvedinį papildomai apdorojant ir transportuojant. Taikomos šios taisyklės:
|
|
10. |
Teršalų kiekis, išmetamas dėl įvedinio esamo naudojimo ar paskirties, (e ex-use) apima visą dėl įvedinio esamo naudojimo ar paskirties išmetamą teršalų kiekį, kurio išvengiama, kai įvedinys naudojamas kurui gaminti. Į šį išmetamųjų teršalų kiekį įtraukiamas kuro cheminėje sudėtyje esančios anglies, kuri kitu atveju būtų išmesta į atmosferą, kiekis CO2 ekvivalentu. Tai apima bet kokios formos anglį, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
Neįtraukiamas CO2, surinktas specialiai deginant kurą CO2 gaminti nepanaudojant energijos, ir CO2, už kurio surinkimą gautas anglies dioksido kreditas pagal kitas teisės nuostatas. Apskaičiuojant įvediniams priskiriamą išmetamųjų teršalų kiekį, įtraukiamas išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su įvediniais, naudojamais CO2 surinkimo procese, pavyzdžiui, elektros energija, šiluma ir suvartojamomis medžiagomis. |
|
11. |
10 punkto a papunktyje nustatytos datos bus peržiūrėtos atsižvelgiant į Sąjungos lygmens 2040 m. klimato politikos tikslo, nustatyto pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (13) 4 straipsnio 3 dalį, įgyvendinimą sektoriuose, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB. |
|
12. |
Dėl perdirbimo išmetami teršalai (e p) apima teršalus, tiesiogiai išmetamus į atmosferą perdirbimo metu, išsiskiriančius apdorojant atliekas ir dėl nuotėkio, taip pat
|
|
13. |
Deginant kurą išmetami teršalai (e u) yra visi deginant kurą išsiskiriantys teršalai, įskaitant teršalus, išsiskiriančius deginant biologinės kilmės anglį. |
|
14. |
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant išmetamųjų teršalų kiekį, ir jų anglies dioksido ekvivalentai turi būti tie patys, kurie nurodyti Direktyvos (ES) 2018/2001 V priedo C dalies 4 punkte. |
|
15. |
Jei proceso metu susidaro keli gretutiniai produktai, pavyzdžiui, kuras arba cheminės medžiagos, taip pat gretutiniai energiniai produktai, pavyzdžiui, šiluma, elektros energija ar mechaninė energija, eksportuojama iš gamyklos, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis šiems gretutiniams produktams paskirstomas toliau nurodytus metodus taikant taip:
|
|
16. |
Transportuojant ir skirstant išmetamas teršalų kiekis (e td) apima dėl gatavo kuro laikymo ir skirstymo išmetamą teršalų kiekį. Į įvediniams priskiriamą išmetamųjų teršalų kiekį ei įtraukiamas išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su jų transportavimu ir laikymu. |
|
17. |
Jei mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamybos proceso metu išmetamas anglies dioksidas nuolat saugomas geologinėje saugykloje, jis (išreiškiamas CO2e) gali būti priskirtas proceso produktams kaip išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas e ccs
(g CO2e/MJ kuro). Nariu e ccs
atsižvelgiama į mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamybos metu išmetamo CO2 surinkimo lygį, taip pat į visus teršalus, išmetamus vykdant anglies dioksido surinkimo ir CO2 transportavimo veiklą, ir į teršalus, išmetamus vykdant įleidimą į nuolatinę saugyklą, kaip nurodyta toliau:
e ccs = c CO2 – e CO2-c – e CO2-t – e CO2-i čia:
Narys e ccs apima:
Visuose CO2 vertės grandinės etapuose – nuo surinkimo iki saugojimo – atsižvelgiama į ŠESD kiekį, susidarantį naudojant kurą, šilumą ir elektros energiją bei naudojant medžiagos įvedinį surinkimo, dehidratavimo, suslėgimo ir skystinimo operacijoms. Tais atvejais, kurių šiame punkte nurodyti konkretūs skaičiavimo metodai neapima, išmetamųjų teršalų kiekis, susidarantis dėl energijos ir medžiagų įvedinių naudojimo CCS operacijoms, (pvz., dėl kuro deginimo, šilumos ir elektros energijos vartojimo, taip pat dėl medžiagų ir cheminių medžiagų naudojimo) analogiškai apskaičiuojamas taikant 5–11 punktus dėl proceso įvedinių. Atsižvelgiama į visus išmetamuosius teršalus, susidarančius dėl ventiliacijos, taip pat nevaldomuosius išmetamuosius teršalus ir kitus CO2 nuotėkius, susijusius su CO2 surinkimo, dehidratavimo, suslėgimo ir skystinimo, transportavimo ir įleidimo operacijomis. Įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti prieš 11 gruodžio 2025, CO2 galima priskirti visos proceso produkcijos daliai, jei anglies dioksido surinkimo lygis integruoto proceso dalyje neviršija 100 %. Visų kitų įrenginių grynasis išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas turi būti proporcingai paskirstytas visam kuro išvediniui. |
|
18. |
Jei vykdant mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamybos procesą išmetamas CO2 kiekis yra nuolat chemiškai sujungtas viename iš produktų, išvardytų deleguotajame akte, priimtame pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3b dalies antrą pastraipą, šis kiekis priskiriamas proceso mažo anglies dioksido kiekio kuro produktams kaip išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas e ccu
(g CO2e/MJ kuro). Nariu e ccu
atsižvelgiama į mažo anglies dioksido kiekio kuro gamybos metu išmetamo CO2 surinkimo lygį, į visus teršalus, išmetamus vykdant CO2 surinkimo ir transportavimo veiklą, taip pat į teršalus, išmetamus transformavimo ir panaudojimo proceso metu, kad jie būtų nuolat chemiškai surišti produkte, kaip nurodyta toliau:
E ccu = c CO2 – e CO2-c – e CO2-t – e CO2-u čia:
Išmetamųjų teršalų kiekis laikomas nuolat chemiškai sujungtu produkte tik tuo atveju, jei produktas yra įtrauktas į deleguotąjį aktą, priimtą pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3b dalies antrą pastraipą. Įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti prieš 11 gruodžio 2025, CO2 galima priskirti visos proceso produkcijos daliai, jei anglies dioksido surinkimo lygis integruoto proceso dalyje neviršija 100 %. Visų kitų įrenginių grynasis išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas turi būti proporcingai paskirstytas visam kuro išvediniui. |
B. ĮVEDINIŲ TARŠOS ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIOMIS DUJOMIS INTENSYVUMO STANDARTINĖS VERTĖS
1 ir 2 lentelėse nurodomas kitų nei elektros energija įvedinių taršos ŠESD intensyvumas:
1 lentelė
Numatytasis įvairių energijos įvedinių per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas medžiagos gramais vienam produkto MJ; kitos nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančios dujos konvertuojamos į CO2e padauginant jų kiekį iš atitinkamos jų visuotinio atšilimo potencialo vertės, nustatytos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1044 (18) priede. Neįtraukiami teršalai, išmetami deginant kurą jo naudojimo etapu
|
Kuras |
CO2 |
CH4 (*) (19) |
N2O |
||||||||||
|
Kietasis iškastinis kuras |
|
|
|
||||||||||
|
Antracitas |
6,50 |
0,390 |
0,00026 |
||||||||||
|
Koksinės anglys |
6,50 |
0,390 |
0,00026 |
||||||||||
|
Kitos bituminės anglys |
6,50 |
0,390 |
0,00026 |
||||||||||
|
Subbituminės anglys |
1,70 |
0 |
0 |
||||||||||
|
Lignitas |
1,70 |
0 |
0 |
||||||||||
|
Akmens anglių briketai |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Koksavimo krosnių koksas |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Dujinis koksas |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Akmens anglių degutas |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Rusvųjų anglių briketai |
1,70 |
0 |
0 |
||||||||||
|
Pagamintos dujos |
|
|
|
||||||||||
|
Dujų gamyklų dujos |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Koksavimo dujos |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Aukštakrosnių dujos |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Kitos regeneruotos dujos |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Durpės ir durpių produktai |
0 |
0 |
0 |
||||||||||
|
Naftingieji skalūnai ir bitumingasis smėlis |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Nafta ir naftos produktai |
|
|
|
||||||||||
|
Žalia nafta |
5,00 |
0,228 (= CH4 _crude) |
0 |
||||||||||
|
Gamtiniai dujų kondensatai |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Naftos perdirbimo gamyklų žaliavos |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Priedai ir oksigenatai |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Kiti angliavandeniliai |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Naftos perdirbimo gamyklų dujos |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Etanas |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Suskystintos naftos dujos |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Automobilinis benzinas |
13,40 |
1,08 * CH4 _crude |
0 |
||||||||||
|
Aviacinis benzinas |
13,40 |
1,08 * CH4 _crude |
0 |
||||||||||
|
Benzininiai reaktyviniai degalai |
13,40 |
1,08 * CH4 _crude |
0 |
||||||||||
|
Žibaliniai reaktyviniai degalai |
13,40 |
1,08 * CH4 _crude |
0 |
||||||||||
|
Kitas žibalas |
13,40 |
1,08 * CH4 _crude |
0 |
||||||||||
|
Pirminis benzinas |
13,40 |
1,08 * CH4 _crude |
0 |
||||||||||
|
Gazolis ir dyzelinas |
15,65 |
1,09 *CH4 _crude |
0 |
||||||||||
|
Mazutas |
0 |
1,01 * CH4 _crude |
0 |
||||||||||
|
Vaitspiritas ir SBP |
13,40 |
1,08 * CH4 _crude |
0 |
||||||||||
|
Tepalai |
15,65 |
1,09 *CH4 _crude |
0 |
||||||||||
|
Bitumas |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Naftos koksas |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Parafinas |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Kiti naftos produktai |
5,00 |
0,228 |
0 |
||||||||||
|
Gamtinės dujos (išskyrus SGD skystinimą, transportavimą ir pakartotinį dujinimą) (**) (20) |
4,90 |
0,190 |
0,00037 |
||||||||||
|
Atliekos |
|
|
|
||||||||||
|
Pramonės atliekos (iš neatsinaujinančiųjų išteklių) |
0 |
0 |
0 |
||||||||||
|
Komunalinės atliekos iš neatsinaujinančiųjų išteklių |
0 |
0 |
0 |
||||||||||
|
Branduolinė energija |
|
|
|
||||||||||
|
Branduolinė šiluma |
0,50 |
0 |
0 |
||||||||||
|
|||||||||||||
2 lentelė
Su medžiagų įvediniais susijęs numatytasis per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis
|
Medžiagos įvedinys |
Visas išmetamas kiekis g CO2e/kg |
||
|
Amoniakas |
2 351,3 |
||
|
Kalcio chloridas (CaCl2) |
38,8 |
||
|
Cikloheksanas |
723,0 |
||
|
Vandenilio chlorido rūgštis (HCl) |
1 061,1 |
||
|
Tepalai |
947,0 |
||
|
Magnio sulfatas (MgSO4) |
191,8 |
||
|
Azotas |
56,4 |
||
|
Fosforo rūgštis (H3PO4) |
3 124,7 |
||
|
Kalio hidroksidas (KOH) |
419,1 |
||
|
Grynas procesams skirtas CaO |
1 193,2 |
||
|
Natrio karbonatas (Na2CO3) |
1 245,1 |
||
|
Natrio chloridas (NaCl) |
13,3 |
||
|
Natrio hidroksidas (NaOH) |
529,7 |
||
|
Natrio metoksidas (Na(CH3O)) |
2 425,5 |
||
|
Sieros dioksidas (SO2) |
53,3 |
||
|
Sieros rūgštis (H2SO4) |
217,5 |
||
|
Karbamidas |
1 846,6 |
||
|
|||
C. ELEKTROS ENERGIJOS TARŠOS ŠESD INTENSYVUMAS
Elektros energijos taršos ŠESD intensyvumo apskaičiavimo metodika
Elektros energijos taršos ŠESD intensyvumas nustatomas šalių lygmeniu arba prekybos zonų lygmeniu. Elektros energijos taršos ŠESD intensyvumas prekybos zonų lygmeniu gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei reikiami duomenys yra prieinami viešai. Skaičiuojant elektros energijos taršos anglies dioksidu intensyvumą, išreikštą g CO2e/MJ elektros energijos, atsižvelgiama į visus galimus elektros energijai gaminti skirtos pirminės energijos šaltinius, faktinį elektrinės tipą, konversijos efektyvumą ir pačios elektrinės suvartojamą elektros energiją.
Apskaičiuojant atsižvelgiama į visą CO2 ekvivalentu išreikštą išmetamųjų teršalų kiekį, susijusį su elektros energijai gaminti naudojamo kuro deginimu ir tiekimu. Tas skaičiavimas priklauso nuo elektros energijos gamybos įrenginiuose naudojamo įvairių rūšių kuro kiekio, kuro deginimui taikomų išmetamųjų teršalų faktorių ir kuro tiekimo pirminės grandies (gavybos, rafinavimo ir transportavimo etapai) išmetamųjų teršalų faktorių.
Kitos nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančios dujos konvertuojamos į CO2e padauginant jų kiekį iš atitinkamos jų visuotinio atšilimo potencialo vertės, nustatytos Deleguotojo reglamento (ES) 2020/1044 priede. Dėl deginant biomasės kurą išmetamo CO2 biogeninės kilmės į jo kiekį neatsižvelgiama, tačiau atsižvelgiama į išmetamą CH4 ir N2O kiekį.
Apskaičiuojant dėl kuro deginimo išmetamą ŠESD kiekį, naudojami IPCC numatytieji išmetamųjų teršalų faktoriai, taikomi stacionariems deginimo įrenginiams energetikos sektoriuje (žr. 3 lentelę). Pirminės grandies išmetamieji teršalai apima visų procesų ir etapų, kurių reikia ruošiant kurą elektros energijai gaminti, išmetamuosius teršalus. Jie susidaro išgaunant, perdirbant ir transportuojant elektros energijai gaminti naudojamą kurą.
Be to, turi būti atsižvelgiama į visus pirminės grandies išmetamuosius teršalus, susijusius su žemės dirbimu, biomasės ruoša, surinkimu, perdirbimu ir transportavimu. Durpės ir iškastinės kilmės atliekų komponentai laikytini iškastiniu kuru.
Kuro sąnaudos, tenkančios bendram pagamintos elektros energijos kiekiui tik elektros energiją gaminančiose elektrinėse, nustatomos pagal pagamintos elektros energijos kiekį ir konversijos į elektros energiją efektyvumą. Vykdant bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, šilumai tokiuose įrenginiuose pagaminti sunaudotas kuras skaičiuojamas atsižvelgiant į alternatyvią šilumos gamybą, kurios bendras vidutinis efektyvumas yra 85 %, o likusi dalis priskiriama elektros energijos gamybai.
Dėl branduolinių elektrinių daroma prielaida, kad branduolinės šilumos konversijos efektyvumas yra 33 %, arba naudojamasi Eurostato ar panašaus akredituoto šaltinio duomenimis.
Gaminant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant hidroenergiją, saulės energiją, vėjo energiją ir geoterminę energiją, kuras nenaudojamas. Į elektros energijos gamybos įrenginių statybos, eksploatavimo nutraukimo ir atliekų tvarkymo metu išmetamą teršalų kiekį neatsižvelgiama. Todėl laikoma, kad anglies dioksido ekvivalentu išreikštas išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (vėjo, saulės, vandens ir geoterminės energijos), yra lygus nuliui.
Į CO2 išreikštą išmetamųjų teršalų kiekį, susijusį su bendru pagamintos elektros energijos kiekiu, įtraukiami 1 lentelėje nurodyti pirminės grandies išmetamųjų teršalų kiekiai, taip pat 3 ir 4 lentelėse nurodyti stacionariųjų deginimo įrenginių numatytieji išmetamųjų teršalų faktoriai. Naudojamo kuro tiekimo pirminės grandies išmetamųjų teršalų kiekiai apskaičiuojami taikant 1 lentelėje nurodytus pirminės grandies išmetamųjų teršalų faktorius.
Elektros energijos taršos anglies dioksidu intensyvumas apskaičiuojamas pagal šias formules:
čia:
|
e gross_prod |
= |
išmetamųjų teršalų kiekis, išreikštas CO2 ekvivalentu [g CO2e]; |
|
c i-ups |
= |
pirminės grandies išmetamųjų teršalų faktoriai, išreikšti CO2 ekvivalentu [g CO2e/MJ]; |
|
c i-comb |
= |
kuro deginimo išmetamųjų teršalų faktoriai, išreikšti CO2 ekvivalentu [g CO2e/MJ], iš 3 ir 4 lentelių; jie apima išmetamą CH4 ir N2O kiekį, išreikštą CO2e/MJ. Jei CO2 nuolat saugomas CCS įrenginiuose, kuro deginimo išmetamo CO2 faktorius yra 3 lentelėje pateiktos numatytosios CO2 vertės, sumažintos grynuoju CCS poveikiu; |
|
Bi |
= |
kuro sąnaudos i elektros energijai gaminti [MJ]; |
|
i = 1…k |
= |
elektros energijai gaminti naudojamo kuro rūšis. |
Grynasis pagamintos elektros energijos kiekis nustatomas pagal bendrą pagamintos elektros energijos kiekį, pačios elektrinės suvartojamos elektros energijos kiekį ir elektros energijos nuostolius dėl hidroakumuliacijos.
E net = E gros – E own – E pump
čia:
|
E net |
= |
grynasis pagamintos elektros energijos kiekis [MJ]; |
|
E gross |
= |
bendrasis pagamintos elektros energijos kiekis [MJ]; |
|
E own |
= |
pačios elektrinės suvartotos elektros energijos kiekis [MJ]; |
|
E pump |
= |
hidroakumuliacijos įrenginių suvartotos elektros energijos kiekis [MJ]. |
Grynojo pagamintos elektros energijos kiekio taršos anglies dioksidu intensyvumas yra bendras visų ŠESD kiekis, išmestas gaminant grynąjį elektros energijos kiekį:
CI = egros_prod/Enet
čia:
CI – CO2 ekvivalentu išreikštas dėl elektros energijos gamybos išmestas teršalų kiekis [g CO2e/MJ].
Elektros energijos gamybos ir kuro sąnaudų duomenys
TEA narių ir asocijuotųjų šalių duomenys apie elektros energijos gamybą ir kuro sąnaudas gaunami iš TEA duomenų ir statistikos skyriaus, kuriame pateikiami duomenys apie energijos balansą ir elektros energiją, pagamintą naudojant įvairių rūšių kurą, pvz., iš TEA interneto svetainės Duomenų ir statistikos skyriaus („Energy Statistics Data Browser“) (21).
Vietoj šių duomenų ES valstybės narės gali naudoti Eurostato duomenis, jie yra išsamesni. Jeigu taršos ŠESD intensyvumas nustatomas prekybos zonų lygmeniu, naudojami oficialūs nacionalinės statistikos, perdavimo sistemos operatorių arba Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) duomenys – jie yra tokie pat išsamūs, kaip ir TEA duomenys. Kuro sąnaudų duomenys turi apimti kuo išsamesnius turimus nacionalinės statistikos duomenis apie kietąjį iškastinį kurą, pagamintas dujas, durpes ir durpių produktus, degiuosius skalūnus ir bitumingąjį smėlį, naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, atsinaujinančiuosius išteklius ir biokurą, atliekas iš neatsinaujinančiųjų išteklių ir branduolinę energiją. Atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir biokurą sudaro biokuras, biogeninės atliekos, hidroenergija, vandenynų, potvynių, bangų, geoterminė, vėjo, saulės energija ir aplinkos energija iš šilumos siurblių.
Grynoji prekyba elektros energija
Apskaičiavus nacionalinę elektros energijos gamybą ir jos taršos anglies dioksidu intensyvumą, atsižvelgiama į grynąjį metinį importą iš kitų šalių. Kiekvienos šalies, su kuria keičiamasi elektros energija, grynasis importas apskaičiuojamas kaip importo ir eksporto skirtumas. Jei jis didesnis už nulį, o tai reiškia, kad šalis yra grynoji elektros energijos importuotoja, nacionalinis taršos anglies dioksidu intensyvumas apskaičiuojamas proporcingai atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, susijusį su grynuoju importuotos elektros energijos kiekiu. Siekiant atsižvelgti ir į eksportuojančios šalies importą, šis skaičiavimas iteracijos būdu turėtų būti atliekamas, bent tris kartus, kol vertės supanašės. Kai elektros energijos taršos ŠESD intensyvumas nustatomas prekybos zonų lygmeniu, tas pats metodas taikomas prekybos zonų lygmeniu.
Įvedinių duomenys iš literatūros šaltinių
3 lentelė
Stacionariųjų deginimo įrenginių numatytieji išmetamųjų teršalų faktoriai [g CO2e/MJ kuro pagal apatinį šilumingumą]
|
Kuras |
CO2 |
CH4 |
N2O |
||
|
Kietasis iškastinis kuras |
|
|
|
||
|
Antracitas |
98,3 |
0,03 |
0,41 |
||
|
Koksinės anglys |
94,6 |
0,03 |
0,41 |
||
|
Kitos bituminės anglys |
94,6 |
0,03 |
0,41 |
||
|
Subbituminės anglys |
96,1 |
0,03 |
0,41 |
||
|
Lignitas |
101,0 |
0,03 |
0,41 |
||
|
Akmens anglių briketai |
97,5 |
0,03 |
0,41 |
||
|
Koksavimo krosnių koksas |
107,0 |
0,03 |
0,41 |
||
|
Dujinis koksas |
107,0 |
0,03 |
0,03 |
||
|
Akmens anglių degutas |
80,7 |
0,03 |
0,41 |
||
|
Rusvųjų anglių briketai |
97,5 |
0,03 |
0,41 |
||
|
Pagamintos dujos |
|
|
|
||
|
Dujų gamyklų dujos |
44,4 |
0,03 |
0,03 |
||
|
Koksavimo dujos |
44,4 |
0,03 |
0,03 |
||
|
Aukštakrosnių dujos |
260,0 |
0,03 |
0,03 |
||
|
Kitos regeneruotos dujos |
182,0 |
0,03 |
0,03 |
||
|
Durpės ir durpių produktai |
106,0 |
0,03 |
0,41 |
||
|
Naftingieji skalūnai ir bitumingasis smėlis |
107,0 |
0,03 |
0,41 |
||
|
Nafta ir naftos produktai |
|
|
|
||
|
Žalia nafta |
73,3 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Gamtiniai dujų kondensatai |
64,2 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Naftos perdirbimo gamyklų žaliavos |
73,3 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Priedai ir oksigenatai |
73,3 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Kiti angliavandeniliai |
73,3 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Naftos perdirbimo gamyklų dujos |
57,6 |
0,03 |
0,03 |
||
|
Etanas |
61,6 |
0,03 |
0,03 |
||
|
Suskystintos naftos dujos |
63,1 |
0,03 |
0,03 |
||
|
Automobilinis benzinas |
69,3 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Aviacinis benzinas |
70,0 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Benzininiai reaktyviniai degalai |
70,0 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Žibaliniai reaktyviniai degalai |
71,5 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Kitas žibalas |
71,9 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Pirminis benzinas |
73,3 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Gazolis ir dyzelinas |
74,1 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Mazutas |
77,4 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Vaitspiritas ir SBP |
73,3 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Tepalai |
73,3 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Bitumas |
80,7 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Naftos koksas |
97,5 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Parafinas |
73,3 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Kiti naftos produktai |
73,3 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Gamtinės dujos |
56,1 |
0,03 |
0,03 |
||
|
Atliekos |
|
|
|
||
|
Pramonės atliekos (iš neatsinaujinančiųjų išteklių) |
143,0 |
0,89 |
1,09 |
||
|
Komunalinės atliekos iš neatsinaujinančiųjų išteklių |
91,7 |
0,89 |
1,09 |
||
|
|||||
4 lentelė
Biomasės kilmės kuro stacionariojo deginimo numatytieji išmetamųjų teršalų faktoriai [g CO2e/MJ kuro pagal apatinį šilumingumą]
|
Kuras |
CO2 |
CH4 |
N2O |
||
|
Pirminis kietasis biokuras |
0 |
0,89 |
1,09 |
||
|
Medžio anglys |
0 |
5,96 |
1,09 |
||
|
Biodujos |
0 |
0,03 |
0,03 |
||
|
Komunalinės atliekos iš neatsinaujinančiųjų išteklių |
0 |
0,89 |
1,09 |
||
|
Grynas biobenzinas |
0 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Įmaišytas biobenzinas |
0 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Grynas biodyzelinas |
0 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Įmaišytas biodyzelinas |
0 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Grynas reaktyvinis biožibalas |
0 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Įmaišytas reaktyvinis biožibalas |
0 |
0,09 |
0,16 |
||
|
Kiti skystieji biodegalai |
0 |
0,09 |
0,16 |
||
|
|||||
5 lentelėje nurodytos metinės vidutinės elektros energijos taršos ŠESD intensyvumo vertės, apskaičiuotos pagal šioje C dalyje nurodytas formules šalių lygmeniu Sąjungoje. Elektros energijai, kurios kilmė yra atitinkamos šalys, galima rinktis vieną iš penkių naujausių turimų metinių verčių (22).
5 lentelė
Pagamintos ir grynosios importuotos elektros energijos taršos intensyvumas valstybėse narėse 2019–2023 m.
|
Šalis |
Pagamintos ir grynosios importuotos elektros energijos taršos intensyvumas (g CO2e/MJ) |
||||||
|
|
2019 |
2020 |
2021 |
2022 |
2023 |
||
|
Austrija |
65,2 |
55,6 |
62,7 |
65,3 |
43,8 |
||
|
Belgija |
57,0 |
58,2 |
47,9 |
53,2 |
48,2 |
||
|
Bulgarija |
136,7 |
117,6 |
129,4 |
149,7 |
100,5 |
||
|
Kroatija |
76,1 |
63,0 |
79,9 |
87,8 |
64,3 |
||
|
Kipras |
203,4 |
199,3 |
194,3 |
191,7 |
184,6 |
||
|
Čekija |
146,5 |
132,0 |
142,5 |
146,7 |
127,6 |
||
|
Danija |
37,1 |
22,6 |
27,5 |
26,3 |
15,9 |
||
|
Estija |
162,6 |
88,8 |
111,0 |
135,4 |
78,0 |
||
|
Suomija |
24,3 |
18,7 |
21,5 |
18,9 |
12,5 |
||
|
Prancūzija |
18,8 |
17,8 |
18,3 |
25,0 |
15,4 |
||
|
Vokietija |
110,5 |
99,7 |
110,2 |
117,2 |
103,8 |
||
|
Graikija |
158,3 |
127,9 |
115,5 |
115,4 |
101,1 |
||
|
Vengrija |
80,2 |
73,0 |
70,8 |
71,3 |
54,6 |
||
|
Airija |
100,0 |
92,2 |
110,5 |
101,4 |
85,6 |
||
|
Italija |
97,6 |
92,4 |
97,0 |
108,1 |
87,9 |
||
|
Latvija |
84,7 |
57,5 |
68,4 |
85,9 |
44,6 |
||
|
Lietuva |
33,8 |
31,8 |
35,6 |
32,1 |
19,1 |
||
|
Liuksemburgas |
86,2 |
76,5 |
76,1 |
87,1 |
70,6 |
||
|
Мalta |
122,7 |
129,8 |
120,4 |
121,7 |
115,7 |
||
|
Nyderlandai |
123,9 |
99,7 |
101,8 |
96,0 |
77,8 |
||
|
Lenkija |
211,9 |
198,1 |
211,2 |
202,8 |
174,8 |
||
|
Portugalija |
81,0 |
64,4 |
53,1 |
56,9 |
39,1 |
||
|
Rumunija |
108,0 |
91,3 |
88,1 |
93,9 |
73,1 |
||
|
Slovakija |
85,8 |
79,1 |
86,6 |
93,2 |
60,9 |
||
|
Slovėnija |
72,3 |
66,4 |
68,8 |
67,9 |
54,2 |
||
|
Ispanija |
69,4 |
54,7 |
52,6 |
60,8 |
47,3 |
||
|
Švedija |
4,3 |
3,3 |
3,7 |
3,6 |
3,4 |
||
|
|||||||
(1) Ši dalis nustatoma palyginant tos pačios rūšies įvedinį, pavyzdžiui, mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio dalį visame procese naudojamame vandenilyje.
(2) Biokuras, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras gali būti atskiro proceso dalimi, kai jais pakeičiamas ne įprastinio iškastinio kuro įvedinys, o kitas įvedinys, kurio didžiausia dalis pakeičiama mažo anglies dioksido pėdsako kuru ir atsinaujinančiųjų išteklių kuru.
(3) Kai tame pačiame įrenginyje gaminamas ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras, ir mažo anglies dioksido pėdsako kuras, pagal Reglamentą (ES) 2023/1185 ir pagal šią metodiką pasirinktas laikotarpis turi būti tas pats.
(4) Jei kuras gaminamas vykdant kelis vėlesnius procesus, nustatoma kiekvieno proceso dalis, išskyrus atvejus, kai įprasta pramoninė praktika yra procesus integruoti techniškai ir geografiškai.
(5) Medžiagos, kurios sudėtyje yra vandens, apatiniu šilumingumu laikomas sausos medžiagos dalies apatinis šilumingumas (t. y. neatsižvelgiama į energiją, reikalingą vandeniui išgarinti). Į iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintą nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą, kuris naudojamas kaip tarpinis produktas tradiciniam kurui ir biokurui gaminti, neatsižvelgiama.
(6) Integruoti procesai apima procesus, kurie
|
— |
vykdomi tame pačiame pramoniniame komplekse ir |
|
— |
kuriuose panaudojama vieno iš procesų šiluma ar kiti išvediniai, kuriuos sunku transportuoti. |
(7) Jei taršos anglies dioksidu intensyvumas imamas iš šio priedo B dalyje pateiktos lentelės, į degimo metu išmetamą teršalų kiekį neatsižvelgiama. Taip yra todėl, kad degimo metu išmetamas teršalų kiekis įskaičiuojamas į galutinio kuro perdirbimo arba degimo metu išmetamą teršalų kiekį.
(8) 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2024/1787, dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/942 (OL L, 2024/1787, 2024 7 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1787/oj).
(9) Pranešamos vertės apskaičiuojamos pagal metodiką, kurią Komisija nustatė pagal Reglamento (ES) 2024/1787 29 straipsnio 4 dalį. Kol tokia metodika nenustatyta, atitinkamai gali būti taikomi kiti moksliniai metodai, kaip antai OGMP 2.0 metodika.
(10) Atsižvelgiant į 6 punktą, į taršos intensyvumą neįtraukiamas išmetamas teršalų kiekis, susijęs su tiekiamo įvedinio anglies dioksido kiekiu.
(11) Nustatant elektros energijos gamybos sumažėjimo dėl atliekinių proceso dujų ir neatsinaujinančiųjų išteklių kilmės išmetamųjų dujų, gaunamų kaip neišvengiama ir netyčinė gamybos proceso pramoniniuose įrenginiuose pasekmė, panaudojimo išmetamųjų teršalų faktorius gali būti taikomos taisyklės, lygiavertės taisyklėms, pagal 27 straipsnio 6 dalį nustatytoms nebiologinės kilmės kurui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
(12) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB, (OL L 275, 2003 10 25, p. 32, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2003/87/oj).
(13) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999, (Europos klimato teisės aktas), (OL L 243, 2021 7 9, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1119/oj).
(14) 2024 m. liepos 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2024/2620, kuriuo papildant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB nustatomi kriterijai, iš kurių sprendžiama, ar šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra nuolat chemiškai surištos produkte (OL L, 2024/2620, 2024 10 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2024/2620/oj).
(15) 2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/3012, kuriuo sukuriama Sąjungos ilgalaikio anglies dioksido absorbavimo, anglies kaupimo ūkininkavimo ir anglies saugojimo produktuose sertifikavimo sistema (OL L, 2024/3012, 6.12.2024, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/3012/oj).
(16) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL L 140, 2009 6 5, p. 114, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/31/oj).
(17) 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012, (OL L 334, 2018 12 31, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2018/2066/oj).
(18) 2020 m. gegužės 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1044, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 papildomas nuostatomis dėl visuotinio atšilimo potencialo verčių, apskaitos gairių ir Sąjungos apskaitos sistemos ir panaikinamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 666/2014 (OL L 230, 2020 7 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2020/1044/oj).
(19) Apskaičiuojant naftos produktų pirminės grandies išmetamą teršalų kiekį (pagal faktinį metano pirminės grandies išmetamo teršalų kiekio faktorių, susijusį su nagrinėjama žalia nafta), atsižvelgiama į paskirstymo koeficientą: 1,09, 1,08, 1,01 (MJ žalios naftos/MJ produkto) atitinkamai dyzelinui, benzinui ir mazutui.
(20) Gamtinėms dujoms, kurios buvo transportuojamos suskystintos, pridedamas papildomas išmetamųjų ŠESD (CO2, CH4 ir N2O) kiekis dėl gamtinių dujų skystinimo, transportavimo ir pakartotinio dujinimo.
Dėl išmetamo metano kiekio, susijusio su SGD skystinimo, transportavimo ir pakartotinio dujinimo etapais, veiklos vykdytojai vadovaujasi šio priedo 7 punkto nuostatomis pagal Reglamentą (ES) 2024/1787.
(21) Pavyzdys: https://www.iea.org/data-and-statistics/data-tools/energy-statistics-data-browser?country=GERMANY&fuel=Energy%20supply&indicator=TESbySource.
(22) Atnaujintus duomenis reguliariai teiks Europos Komisija.
ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2025/2359/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)