7.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 174/25

Pranešėjas

Pedro Sanz Alonso (ES/ELP), La Riochos autonominio regiono pirmininkas

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse

COM(2013) 812 final

1.

palankiai priima ir labai teigiamai vertina Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl reglamento, kadangi juo parodomas susidomėjimas informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonėmis vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse ir ypač todėl, kad siūloma nauja sistema, remianti ir skatinanti informavimo apie Europos žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemones tiek pačioje ES, tiek už jos ribų;

2.

mano, kad informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonės vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse yra labai svarbios tam, kad žemės ūkio sektorius pajėgtų įveikti daugelį iššūkių augančios konkurencijos sąlygomis ir kad būtų lengviau atverti rinkas ir įtvirtinti šiuos produktus turint omenyje, kad Europos žemės ūkio produkcijos gamintojai susiduria su sienų atvėrimo problema ir rinkų globalizacija;

3.

mano, kad šis pasiūlymas dėl informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonių suteiks Europos ir viso pasaulio vartotojams galimybę geriau pažinti ES produktų kokybę ir aukštus jų gamybos standartus, užtikrins maisto saugą ir aplinkos apsaugą ir suteiks jiems pasitikėjimo įsigyjamais ir vartojamais produktais. Taip propaguojant Europos žemės ūkio produktus galima užtikrinti didesnį pelną gamintojams;

4.

mano, kad Europos žemės ūkio sektorius yra itin svarbus vietos ir regionų ekonomikos vystymuisi. Jis labai prisideda prie darbo vietų kūrimo ir suteikia gyventojams galimybę pasilikti minėtose vietovėse ir vystyti veiklą, kadangi gamyba ir perdirbimas yra glaudžiai susiję su šiomis vietovėmis. Šis regioninis aspektas ir toliau turi būti esminis veiksnys siekiant darnaus Europos teritorijos tvarkymo tikslo;

5.

pabrėžia, kad regionai turi vykdyti plataus užmojo ir veiksmingą propagavimo politiką, kuria būtų pabrėžiama žemės ūkio produktų kokybė ir tipiškumas. Šie produktai yra Europos Sąjungos kultūros ir gastronomijos paveldas, taip pat labai svarbus daugelio Europos regionų ekonominio ir socialinio gyvenimo veiksnys, kadangi yra tiesiogiai susiję su šiuose regionuose, visų pirma kaimo vietovėse, vykdoma veikla;

6.

rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti tiems žemės ūkio produktams, kurie pagaminti naudojant tradicinius ingredientus ir apdorojami taip, kaip tai būdinga konkrečiam regionui;

7.

mano, kad būtina padidinti biudžeto asignavimus šiai priemonei, kadangi siūloma padidinti paramos gavėjų skaičių ir išplėsti reikalavimus atitinkančių produktų sąrašą; be to, padidinta Komisijos parama daugiašalėms programoms;

8.

dvišaliai susitarimai, dėl kurių šiuo metu deramasi su trečiosiomis šalimis: Kanada, JAV, MERCOSUR, ar kiti asociacijos susitarimai aiškiai rodo, kad informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonės vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse bus vis reikalingesnės, kad Europos produktai būtų konkurencingi;

9.

pabrėžia, kad informavimo ir propagavimo priemonės vidaus rinkoje ir toliau gali būti finansuojamos siekiant išlaikyti konkurencingumą bent jau tų produktų, kurie priklauso pripažintoms gamybos sistemoms ar ekologiniam ūkininkavimui;

10.

pažymi, kad patvirtinta BŽŪP reforma yra susijusi su Europos prekybos politika ir kad pasaulio lygmeniu Europos Sąjunga turi prisidėti prie pasaulinio apsirūpinimo maistu saugumo ir tarptautinės prekybos politikos ir taip PPO struktūroje užtikrinti vienodas sąlygas Europos Sąjungos žemės ūkio produkcijai;

11.

mano, kad 75 proc. biudžeto skiriant informavimo ir propagavimo priemonėms trečiosiose šalyse gali nukentėti vidaus rinka, kuri yra svarbiausia Europos produktams ir kurioje gamintojai turi sunkiai dirbti, kad išliktų konkurencingi susidurdami su produktų iš trečiųjų šalių konkurencija;

12.

ragina Komisiją iš anksto nenustatyti jokio tikslo, susijusio su informavimo apie Europos Sąjungos žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonėms trečiosiose šalyse numatytų lėšų procentine dalimi, kadangi šių šalių rinkai turi būti teikiama tokia pat svarba kaip ir ES vidaus rinkai;

13.

pritaria prekių ženklų ir produktų kilmės nuorodų naudojimo iniciatyvai ir mano, kad prekių ženklų matomumas vykdant bendro pobūdžio propagavimo veiklą suteiks paramos gavėjams daugiau finansavimo galimybių ir pažadins jų susidomėjimą, jei tik bus išlaikyta pusiausvyra, visų pirma Europos Sąjungos vidaus rinkoje;

14.

pritaria Komisijos idėjai dėl kokybės sistemų ženklinamo oficialiais ES logotipais, tačiau mano, kad regiono pavadinimas turi būti tinkamai susietas su bendru apibūdinimu, kuris turi perteikti esmines produkto savybes, todėl būtina pateikti aiškią produkto geografinės kilmės nuorodą;

15.

pažymi, kad Europos lygmeniu pripažintos kokybės sistemos yra plečiamos ir vis labiau pripažįstamos Sąjungos teritorijoje siekiant patenkinti vis didėjančius Europos vartotojų, kurie ypač domisi vietoje pagamintais, kokybiškais ir griežtus ES maisto saugos ir aplinkosaugos standartus atitinkančiais produktais, poreikius. Pabrėžia, kad pripažintoms kokybės sistemoms priklausantys produktai yra labai svarbūs vidaus rinkoje, todėl turi būti išlaikomi ir įtvirtinami;

16.

prašo Komisijos įgyvendinimo nuostatas apibrėžti įgyvendinimo akte. Be to, mano, kad viešinimo agentūros gali koordinuoti ir netgi įgyvendinti kolektyvinius gamintojų grupių veiksmus savo regionuose;

17.

mano, kad teigiama įvairių regioninių produktų sinergija gali padėti pakelti kiekvieno Europos regiono gerovę. Todėl svarbūs yra regiono pajamų šaltiniai ir aukštos kokybės paslaugos, susietos su regiono tapatybe ir paveldu. Tai padėtų pagerinti su regioniniais žemės ūkio produktais susijusių vietovių padėtį, turėtų teigiamos įtakos darbo vietų kūrimui, visų pirma nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse, ir atvertų naujų galimybių tiek artimose, tiek tarptautinėse rinkose;

18.

sutinka, kad svarbus vaidmuo būtų suteiktas visų sektorių gamintojų organizacijoms, tačiau mano, kad turėtų būti išsamiai išdėstyti atstovaujamumo reikalavimai, kurie joms gali būti taikomi siekiant užtikrinti, kad jos atstovautų visiems sektoriams;

19.

prašo, kad gamintojų organizacijose ypatingas dėmesys būtų skiriamas MVĮ, jei tik jos propaguoja pripažintas kokybės sistemas. Šio tipo įmonės labiausiai paplitusios Europos regionuose ir užima didelę Europos žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės dalį;

20.

sutinka, kad visiems ES produktams būtų taikomos informavimo ir propagavimo vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse priemonės, išskyrus tabako gaminius, pirmenybę teikiant siūlomoms priemonėms tiems produktams, kurie padeda užtikrinti subalansuotą mitybą, ir siūlomoms priemonėms kitiems produktams, turintiems išskirtinį Europos teritorijoje naudojamą kokybės ženklą;

21.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą parengti darbo programą, kuri padėtų propagavimo politikai sukurti aiškias ir tikslias strategijas;

22.

prašo konkrečiai nurodyti, kaip Komisija atsižvelgs į valstybių narių prioritetus ir kaip juos įtrauks į darbo programą;

23.

siūlo, vadovaujantis dabartinių propagavimo kampanijų pavyzdžiu, priimti trejų metų darbo programą, kuri leistų atsižvelgti į rinkų pokyčius neatmetant kasmetinio patikslinimo galimybės;

24.

mano, kad programų vertinimą ir atranką turėtų vykdyti ne tik Komisija; šiame procese turėtų dalyvauti ir valstybės narės taip sudarant galimybes prisidėti ir Europos regionams, kadangi jie bendrai finansuos propagavimo priemones, kurios galiausiai numatytos EŽŪFKP 2014–2020 m. laikotarpiui (17 straipsnis) labai panašiomis sąlygomis, kurios buvo taikomos 2007–2013 m. pagal 133 priemonę;

25.

ragina Komisiją Europos Sąjungos finansuojamoje propagavimo programoje numatyti priemones, užtikrinančias valstybių narių dalyvavimą ir regionų bendradarbiavimą, neapsunkinant šio proceso, kad pagal šią programą finansuojamos priemonės atitiktų regionines propagavimo strategijas;

26.

be to, pritaria tam, kad būtų išlaikyti du paraiškų teikimo etapai, kurie leidžiami pagal dabartinį reglamentą, kad pareiškėjai galėtų ilgai nelaukę pateikti pasiūlymą dar kartą, jei jų programos nebuvo atrinktos per pirmąjį atrankos etapą;

27.

pritaria Komisijos siūlomiems bendro finansavimo procentiniams dydžiams, mano, kad jie atitinka tikslą skatinti programų pristatymą trečiosiose šalyse ir daugiašales programas, tačiau siūlo daugiašalių programų trečiosiose šalyse bendro finansavimo procentinę dalį padidinti iki 75 proc. Ši procentinė dalis galėtų būti taikoma netgi MVĮ, kai įgyvendinamos ypač svarbios programos;

28.

supranta, kad iki šiol vykdyta propagavimo politika padėjo susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą krizių atvejais, tačiau reikia ir toliau taikyti vis lankstesnes ir veiksmingesnes informavimo ir propagavimo priemones;

29.

siūlo pasvarstyti apie bendro ES finansavimo dalies padidinimą, ypač propagavimo ir informavimo priemonėms žemės ūkio sektoriaus krizių atvejais, kad būtų išvengta gamintojų diskriminacijos;

30.

mano, kad pasiūlyme dėl reglamento būtina paaiškinti, kaip numatoma gerinti pasirengimą krizėms, kad būtų veikiama sparčiai ir veiksmingai;

31.

prašo leisti valstybėms narėms savanoriškai su Komisija bendrai finansuoti programas turint omenyje, kad tai gali būti reikalinga menkai išsivysčiusiems ar mažą ekonominį pajėgumą turintiems gamybos sektoriams;

32.

rekomenduoja Komisijai labiau pripažinti ES regionus ir jų svarbų vaidmenį gaminant kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas dalyvauti programų atrankoje;

33.

rekomenduoja Komisijai finansuoti propagavimo priemones vidaus rinkoje siekiant padidinti žemės ūkio ir maisto produktų, pagamintų Europos Sąjungoje ir priklausančių pripažintoms kokybės sistemoms ar ekologiškam tradiciniam ir regioniniam ūkininkavimui, pardavimą. Tradicinių produktų platinimas ir propagavimas padės keisti vartojimo įpročius, kuriuos lemia Europos rinkos globalizacija.