(1)

dalijimasis informacija, saugoma pranešimo apie laivus sistemose ir kitose informacinėse sistemose, kurias valdo arba kuriomis gali naudotis tos agentūros, pagal atitinkamus jų teisinius pagrindus ir nedarant poveikio valstybių narių duomenų nuosavybės teisei, tokios informacijos jungimas ir analizė;

(2)

stebėjimo ir ryšių paslaugų, grindžiamų pažangiosiomis technologijomis, įskaitant palydovinę ir antžeminę infrastruktūrą ir ant bet kokių platformų sumontuotus jutiklius, teikimas;

(3)

gebėjimų rengiant gaires ir rekomendacijas bei nustatant geriausią patirtį, taip pat rengiant darbuotojų mokymą ir mainus stiprinimas;

(4)

keitimosi informacija ir bendradarbiavimo vykdant pakrančių apsaugos funkcijas, be kita ko, analizuojant veiklos sunkumus ir kylančias grėsmes jūrų srityje gerinimas;

(5)

dalijimasis pajėgumais planuojant ir įgyvendinant daugiatiksles operacijas bei dalijantis ištekliais ir kitais pajėgumais tiek, kiek tą veiklą koordinuoja tos agentūros ir dėl kurios yra gautas atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų sutikimas.

(a)

paslaugų, produktų, mokymo kursų katalogai, geriausios patirties gairės ir visos tarpžinybinės veiklos, kuria remiamos pakrančių apsaugos funkcijos valstybėse narėse, vadovai,

(b)

regioninio bendradarbiavimo sistemos ir

(c)

šalių informacijos suvestinės, kuriose pateikiama išsami informacija apie pakrančių apsaugos funkcijų struktūrą ir organizavimą.

(a)

aprašyti visas agentūrų teikiamas tarpsektorines paslaugas ir pateikti valstybėms narėms ir agentūroms gaires, kaip naudotis šiomis paslaugomis;

(b)

pateikti agentūrų parengtų mokymo galimybių apžvalgą bei vadovus ir nurodyti, kaip jais pasinaudoti;

(c)

pateikti esamų bendradarbiavimo mechanizmų, kurių pakrančių apsaugos funkcija susijusi su valstybių narių praktiniu darbu, apžvalgą;

(d)

pateikti valstybėms narėms informacijos suvestines, kuriose išvardijamos pakrančių apsaugos funkcijas atliekančios nacionalinės institucijos, įskaitant jų informacijos centrus.

(a)

apima penkias tarpžinybinio bendradarbiavimo sritis;

(b)

daugiausia apima tik tarpsektorinius klausimus;

(c)

apima su ta pačia funkcija susijusius klausimus, kurie gali priklausyti mažiausiai dviejų agentūrų kompetencijai (pvz., jūrų stebėjimas);

(d)

apima ES valstybes nares ir ELPA valstybes;

(e)

apima valstybių narių indėlį rengiant informacijos suvestines, įskaitant esamų regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmų nustatymą;

(f)

apima visus subjektus (civilinius ar karinius), atsakingus už pakrančių apsaugos funkcijas (pvz., bus aptartos valstybės narės karinės jūrų pajėgos, vykdančios pakrančių apsaugos funkciją).

(a)

Paslaugų kataloge daugiausia dėmesio skiriama tarpžinybinėms paslaugoms, kuriomis šiuo metu gali naudotis valstybių narių suinteresuotieji subjektai ir kurios padeda vykdyti pareigas pakrančių apsaugos srityje.

(b)

Mokymų katalogas, kuris yra neatsiejama agentūrų gebėjimų stiprinimo veiklos dalis, apima visus trijų agentūrų rengiamus mokymo kursus (visose jūrų srityse), kuriuose šiuo metu gali dalyvauti valstybių narių suinteresuotieji subjektai. Šiuos mokymo kursus organizuoja viena agentūra arba dvi ar trys agentūros kartu.

(c)

Geriausios patirties gairėmis ir vadovų katalogu siekiama aprėpti visas geriausios patirties gaires ir vadovus, kuriuos suinteresuotieji subjektai gali gauti trijose agentūrose. Šias geriausios patirties gaires ir vadovus teikia viena agentūra arba dvi ar trys agentūros kartu. Be to, Europoje ir už jos ribų sudaryta keletas ilgalaikių regioninio bendradarbiavimo susitarimų, apimančių ES suinteresuotuosius subjektus. Pagal šiuos susitarimus parengta daug geriausios patirties gairių ir vadovų, kurie laikomi tinkamais šiam vadovui, ir į vadovų katalogą įtrauktos atitinkamos nuorodos.

(d)

Regioninio, tarptautinio, dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo skyriuje nurodomi kai kurie Europoje ir už jos ribų veikiantys koordinavimo ir bendradarbiavimo mechanizmai, susiję su visomis pakrančių apsaugos funkcijomis. Specialiame skyriuje (kuris pasiekiamas per specialią interneto platformą) pateikta nemažai šių mechanizmų ir kiekvienas jų susietas su atskirų šalių informacijos suvestinėmis (žr. toliau). Tai leidžia kiekvienai šaliai nurodyti, ar jos dalyvauja kiekviename iš šių mechanizmų.

(e)

Šalių informacijos suvestinėmis siekiama nustatyti, kuri organizacija dalyvauja vykdant tam tikrą konkrečią pakrančių apsaugos funkciją kiekvienoje šalyje. Informacijos suvestinių forma parengta konsultuojantis su agentūrų administracinės valdybos pasiūlytais ekspertais, vėliau formas užpildė atskiros šalys.

(a)

jūrų saugumas, įskaitant laivų eismo valdymą;

(b)

pagalbos skęstantiems laivams ir gelbėjimo jūroje paslaugos;

(c)

žuvininkystės patikra ir kontrolė;

(d)

jūrų sienų kontrolė;

(e)

jūrų aplinkos apsauga ir reagavimas;

(f)

neteisėtos prekybos ir kontrabandos prevencija bei slopinimas ir susijusios jūrų laivininkystės teisės vykdymo užtikrinimas;

(g)

paieška ir gelbėjimas jūroje;

(h)

jūrų stebėjimas ir priežiūra;

(i)

jūrų muitinės veikla;

(j)

reagavimas į avarijas ir nelaimes jūroje;

(k)

laivybos, laivų ir uostų saugumas.

(a)

EŽKA ir EMSA susitarimas dėl paslaugų lygio, sudarytas 2012 m. ir nuo to laiko reguliariai atnaujinamas ir plečiamas. Šiuo metu jo galiojimas kasmet automatiškai pratęsiamas. Jis apima specialias integruotąsias jūrų paslaugas, kurias EMSA teikia EŽKA, ir laivų, su kuriais EMSA sudariusi sutartis, mechanizmus, naudotinus EŽKA veiklai. Šiuo susitarimu EŽKA taip pat suteikiama galimybė naudoti EMSA nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemą (angl. RPAS) žvejybos stebėjimo ir kontrolės veiklos bei bendradarbiavimo reaguojant į taršą tikslais;

(b)

EMSA ir Frontex susitarimas dėl paslaugų lygio, sudarytas 2013 m. ir nuo to laiko reguliariai atnaujinamas ir plečiamas. Šiuo metu jis galioja neribotą laikotarpį ir apima EMSA teikiamas specialias jūrų paslaugas, kuriomis remiama Frontex Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) ir Frontex mechanizmas, pagal kurį EMSA RPAS naudojama sienų kontrolės veiklai vykdyti;

(c)

EŽKA ir Frontex susitarimas dėl paslaugų lygio, pagal kurį teikiamos paslaugos, kuriomis remiama EŽKA veikla, įskaitant stebėjimo iš oro paslaugas ir jūrų patrulinių laivų dislokavimą. Jo galiojimas kasmet automatiškai pratęsiamas;

(d)

EŽKA ir Frontex susitarimas dėl paslaugų lygio dėl sienų stebėjimo paslaugų teikimo sistemoje EUROSUR. Jo galiojimas kasmet automatiškai pratęsiamas, jis reguliariai atnaujinamas ir keičiamas.

(a)

Antžeminė automatinio identifikavimo sistema

Antžeminė automatinio identifikavimo sistema (angl. T-AIS) yra jūrinė transliavimo sistema, grindžiama labai aukšto dažnio radijo signalų perdavimu. Laivai siunčia ataskaitas, kuriose nurodyti laivų identifikavimo duomenys, geografinės koordinatės ir kursas, taip pat pateikta informacija apie krovinį. Europoje AIS pranešimais keičiamasi naudojant sistemą SafeSeaNet (SSN).

(b)

Sąjungos keitimosi laivybos informacija sistema (SafeSeaNet)

Sąjungos keitimosi laivybos informacija sistema (SSN) (5) yra tarpsektorinė ir tarpvalstybinė dalijimosi ir keitimosi informacija sistema, teikianti integruotąsias jūrų paslaugas jūrų saugumo, uostų ir laivybos saugumo, jūrų aplinkos apsaugos ir laivybos bei jūrų transporto efektyvumo, taip pat informuotumo apie padėtį jūroje ir jūrų stebėjimo tikslais; per keitimosi laivybos duomenimis tinklą sistema jungia visos Europos laivybos institucijas. SSN apima informaciją apie laivus, gautą iš automatinio identifikavimo sistemos (AIS), privalomųjų pranešimų sistemų (angl. MIS), duomenis apie įplaukimus į uostą, pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius, saugumą, atliekų ir krovinių liekanas ir informaciją apie su sauga susijusius incidentus.

EMSA yra atsakinga už centrinės SSN sistemos kūrimą, eksploatavimą ir priežiūrą ir operatyviai bendrauja su naudotojais.

(c)

Palydovinė automatinio identifikavimo sistema (AIS)

Palydovai taip pat gali gauti AIS pranešimus apie geografines koordinates. Keičiantis AIS informacija per palydovą, pasitelkiant komercinius paslaugų teikėjus, padidėjo geografinė zona, kurioje galima stebėti laivus; tokiu atveju duomenys pateikiami greičiau nei per valandą.

Palydovinės AIS duomenys, kuriais galima naudotis per EMSA ir kuriais dalijamasi su EŽKA ir Frontex, yra pasaulinio masto.

(d)

Laivų nuotolinio identifikavimo ir stebėjimo sistema

Laivų nuotolinio identifikavimo ir stebėjimo sistema (LRIT) yra pasaulinė laivų identifikavimo ir stebėjimo sistema, grindžiama palydoviniu ryšiu. Pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) nuostatus keleiviniai laivai, krovininiai laivai (ne mažesnės kaip 300 t bendrosios talpos) ir mobilieji tarptautiniais reisais plaukiojantys gręžimo jūroje įrenginiai privalomuosius pranešimus apie geografines koordinates siunčia kartą per 6 valandas. EMSA valdo LRIT jungtinį duomenų centrą (angl. CDC), per kurį „ES LRIT CDC dalyvaujančių šalių“ naudotojai gali gauti LRIT informaciją apie visame pasaulyje su jų valstybės vėliava plaukiojančius laivus.

Valstybės narės privalomąsias geografinių koordinačių ataskaitas gauna nemokamai, nes susijusias išlaidas iš ES biudžeto apmoka EMSA. Yra sudarytas susitarimas, pagal kurį valstybės narės gali nuspręsti nemokamai dalytis duomenimis su kitomis valstybėmis narėmis apie laivus, plaukiojančius su jų valstybės vėliava.

Be to, „ES LRIT CDC dalyvaujančių šalių“ naudotojai, pateikę prašymą, tačiau už tam tikrą kainą, gali gauti duomenis apie laivus, plaukiojančius su bet kokios valstybės vėliava arba 1 000 jūrmylių atstumu nuo ES vandenų.

(e)

EMSA centrinės bazinių laivybos duomenų bazės

EMSA valdo daug centrinių laivybos duomenų bazių. Šiuo metu ypač aktualios (taip pat susijusios su Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka, EMSWe) yra centrinė organizacijos duomenų bazė (angl. COD), centrinė pavojingų medžiagų duomenų bazė (angl. CHD) ir centrinė laivų duomenų bazė (angl. CSD).

COD saugoma informacija, susijusi su viešosiomis organizacijomis, pavyzdžiui, vietos ir nacionalinėmis institucijomis, priklausančiomis SafeSeaNet ekosistemos sąsajai. Iš pradžių COD turėjo būti naudojama kaip krante veikiančios eismo stebėjimo infrastruktūros duomenų bazė (angl. STMID), kuri supaprastina ir palengvina keitimąsi informacija apie institucijas ir pakrantės stotis, kurias valstybės narės paskyrė pagal Direktyvos 2002/59/EB, įdiegiančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą, 22 straipsnį.

CSD gali būti naudojama kryžminiam laivo identifikavimo duomenų (IMO, MMSI, pavadinimo, šaukinio ir vėliavos), saugomų nacionalinėse laivų duomenų bazėse arba gautų iš ataskaitas teikiančių šalių, patikrinimui. Laivų duomenis (pvz., talpą, ilgį, plotį) taip pat galima gauti, kai šią informaciją pateikia atitinkami suinteresuotieji subjektai. CSD veikia EMSA ir teikia bendrą paslaugą vidaus EMSA naudotojams ir visoms valstybėms narėms.

Pagrindinis CHD tikslas – pagerinti pranešimų apie pavojingus ir aplinką teršiančius krovinius kokybę sistemoje SafeSeaNet. Joje pateikiamas išsamus visų pavojingų ir aplinką teršiančių krovinių, apie kuriuos turi būti pranešta pagal iš dalies pakeistą Direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą (6), sąrašas. Ji taip pat suteikia prieigą prie jūrų cheminių medžiagų informacijos dokumentų (angl. MAR-CIS) duomenų bazės, kurioje pateikta informacija apie susijusius pavojus bei pavojingų ir aplinką teršiančių produktų riziką. CHD gali naudotis valstybių narių institucijos, pramonės subjektai ir plačioji visuomenė.

(f)

Su žuvininkyste susiję duomenys ir informacija

Vykdydama jungtinės veiklos planus ir tarptautinius įsipareigojimus, EŽKA iš valstybių narių kompetentingų institucijų ir tarptautinių organizacijų gauna įvairių su žuvininkyste susijusių duomenų ir paslaugų.

Laivų stebėjimo sistema (LSS) yra palydovinio ryšio stebėjimo sistema, kuri reguliariai teikia duomenis vėliavos valstybių žuvininkystės institucijoms apie žvejybos laivų buvimo vietą, kursą ir greitį. ES šią sistemą privaloma naudoti 12 metrų ir ilgesniems žvejybos laivams (7).

Žvejybos laivų denyje įrengtas nuo klastojimo apsaugotas terminalas. Šis terminalas palydoviniu ryšiu gauna pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) padėties duomenis ir per palydovą, paprastai kas 1 ar 2 valandas (daugiausia), perduoda LSS duomenis į sausumos Žemės radijo ryšio stotį, kad jie vėliau būtų perduoti atitinkamam žvejybos stebėjimo centrui. Sistema sukurta taip, kad veiktų visiškai automatiškai, nereikalaujant rankinės įvesties.

LSS naudojama siekiant patikrinti žvejybos laivo tikralaikes ir ankstesnes geografines koordinates, kad būtų užtikrinta atitiktis įrašams apie laimikį, remiamas teisės aktų dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos įgyvendinimas ir padedama vykdyti pakrančių apsaugos funkcijas. Pagal jungtinės veiklos planą EŽKA gauna visų ES valstybių narių, įtrauktų į kiekvieną jungtinės veiklos planą, LSS duomenis. Valstybės narės EŽKA taip pat siunčia LSS duomenis, gautus iš trečiųjų šalių laivų, kuriems leidžiama žvejoti jų vandenyse.

Kadangi EŽKA taip pat koordinuoja jungtinės veiklos planus tarptautiniuose vandenyse, žvejybos valdymo organizacijos EŽKA LSS siunčia duomenis iš šiose vietovėse plaukiojančių trečiųjų šalių žvejybos laivų.

Elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistema (angl. ERS) naudojama automatiniam keitimuisi žvejybos veiklos duomenimis. Šiuos duomenis žvejybos laivai teikia vėliavos valstybės nacionalinėms institucijoms ir jais per ERS keičiamasi naudojant standartinį vėliavos valstybės ir kitų šalių (pakrantės valstybės, kontrolės valstybės, EŽKA) formatą ir protokolą. ERS naudojama ES žvejybos žurnaluose (įskaitant laimikio ir iškrovimo deklaracijas ir pan.), o EŽKA gauna duomenis apie iš anksto sudarytą laivų sąrašą.

(a)

„Copernicus“ jūrų stebėjimo paslauga

(b)

Sintezuotosios apertūros radaro (SAR) palydoviniai vaizdai

SAR jutikliai naudoja mikrobangų dažnius, kad gautų apačioje aptikto paviršiaus (jūros ar sausumos) atgalinės sklaidos matavimus. Vaizdus galima gauti neatsižvelgiant į oro sąlygas, debesuotumą ir bet kuriuo dienos ar nakties metu.

SAR vandenyno vaizdai labai priklauso nuo paviršiaus nelygumo, kurį lemia vėjo stiprumas jūroje. Matuojant bangų aukštį, gautuose vaizduose matomos fone išsiskiriančios ypatybės, pavyzdžiui, laivai ir kitos žmogaus sukurtos konstrukcijos atrodo kaip šviesios dėmės, o naftos išsiliejimas ar labai mažo vėjo zonos – kaip tamsūs pavidalai.

(c)

Optiniai palydoviniai vaizdai

Optiniai vaizdai gali suteikti daugybę informacijos skirtingose spektro juostose. Jie padeda lengviau aiškinti vaizdus ir nustatyti objektus pasitelkiant raudonos, žalios ir mėlynos spalvų dažnių derinį ir didesnį kontrastą, nors ir labai priklauso nuo saulės šviesos ir oro sąlygų. Optiniai jutikliai negali fiksuoti vaizdų naktį ar esant debesuotumui.

d)

„Copernicus“ jūros aplinkos stebėjimo paslauga (8)

e)

Okeanografiniai palydoviniai produktai

Kai kurie palydovai „Sentinel“ yra skirti vandenynams stebėti, naudojant tokias priemones kaip aukščiamačiai, radiometrai ir optiniai įtaisai su specialiomis spektro juostomis. Šiais trijų rūšių jutikliais (laive, pvz., „Sentinel3“, „Sentinel6“) užtikrinamas bazinis stebėjimas, siekiant gauti bet kokią informaciją apie vandenyno būklę ir fizines ypatybes, kad būtų galima teikti vandenynų prognozes: srovės, bangos, jūros lygis, jūros ledas, temperatūra, druskingumas. Kartu su daugybe optinių vaizdų šaltinių jie pateikia ir biogeocheminio turinio jūroje stebėjimo duomenis (įskaitant susijusias prognozes).

(a)

Nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos

Nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų paslaugomis padedama vykdyti jūrų stebėjimo operacijas, kuriomis remiamos institucijos, dalyvaujančios valstybėms narėms ir ES agentūroms atliekant pakrančių apsaugos funkcijas tokiose srityse kaip:

RPAS, naudojama kaip papildoma priemonė visoje stebėjimo grandinėje, gali skraidyti ilgą laiką (daugiau kaip 10 valandų, atsižvelgiant į sistemą). Tai leidžia stebėti didelius plotus, o RPAS prireikus gali likti „vietoje“ ir dieną, ir naktį.

Dabartinis EMSA RPAS portfelis apima vertikaliojo kilimo ir tūpimo (angl. VTOL) sistemas ir nejudamųjų sparnų RPAS, kai kurios iš jų naudoja palydovinį ryšį, kad galėtų vykdyti užhorizontines radijo ryšio operacijas. VTOL RPAS ypač naudinga žuvininkystės kontrolei, laivų išmetamųjų teršalų stebėsenai (naudojant duomenų paketų analizatorius laivo dangoje) ir reagavimo į taršą operacijoms. Atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą krovinio svorį, RPAS gali būti sumontuota daugybė jutiklių, pvz., optinės ir (arba) infraraudonųjų spindulių vaizdo kameros, skirtos stebėti dieną ar naktį, infraraudonosios spinduliuotės ir (arba) radaro jutikliai laivams ir naftai sklandžiai nustatyti.

Tiesioginiai vaizdo srautai ir naudojant RPAS surinkti duomenys platinami per internetinį RPAS duomenų centrą, kuris pasiekiamas darbo ir (arba) atokiose vietose. Duomenys susiejami su jūrų vaizdu, kurį jau galima gauti integruojant kitas jūrų stebėjimo paslaugas.

(b)

Pilotuojamais orlaiviais pagrįsti šaltiniai

Pilotuojamų orlaivių paslaugos suteikia galimybę tikruoju laiku stebėti, be kita ko, svarbias „pasienio“ zonas, o stebėjimo duomenys prašytojams pateikiami nedelsiant operacijos metu.

Tikruoju laiku vaizdo ir informacijos srautai pateikiami jutikliais, sumontuotais ant platformos ore, ir tiesiogiai perduodami ES stebėjimo vietoms ir partnerių koordinavimo centrams.

Pagrindinis tikslas – padėti valstybių narių nacionalinėms institucijoms ir Šengeno asocijuotosioms šalims, vykdančioms pakrančių apsaugos funkcijas, ES agentūroms ir subjektams, vykdantiems priežiūros ir stebėjimo veiklą konkrečioje svarbioje zonoje, daugiausia dėmesio skiriant ES „pasienio“ zonoms.

Daugiafunkcis stebėjimas iš oro padeda naudotojams, kurie:

Frontex ir EŽKA teikia šias paslaugas pagal bendrą tarpinstitucinę preliminariąją sutartį.

(a)

Meteorologiniai ir okeanografiniai duomenys

Yra įvairių meteorologinių ir okeanografinių duomenų, kurie integruoti į EMSA sistemas. Duomenų rinkiniai aprašyti toliau.

(b)

Papildoma su laivais susijusi ir reisų informacija

Valstybės narės per EMSA sistemas taip pat keičiasi papildomais duomenimis (apie laivus, reisus, patikrinimus ir kita susijusia informacija). Tai, be kita ko, apima: inspektavimo duomenis ir įspėjimus, susijusius su tarptautiniais ar ES reglamentais (THETIS, THETIS-EU); avarijų tyrimo ataskaitas (EMCIP); jūrininkų sertifikavimo duomenis (STCW-IS); jūrų įrangos patvirtinimus („MarED“); pranešimus apie įplaukimą į uostą ir išvykimą iš jo, pavojingų krovinių vežimą ir pranešimus apie incidentus (SafeSeaNet).

(a)

Automatizuotos elgsenos stebėsenos (angl. ABM) algoritmai ir neįprasto judėjimo nustatymo paslauga

ABM yra algoritmais pagrįstos priemonės, kuriomis analizuojamos laivo geografinės koordinatės, kad būtų nustatytas konkretus laivo elgesys ir įspėtas atitinkamas veiklos vykdytojas. Iki šiol buvo sukurta daugiau nei 20 algoritmų, įskaitant patekimo į svarbią zoną algoritmus, dviejų laivų susidūrimą jūroje ir prie kranto artėjantį laivą. Visas ABM naudotojas gali pasirinkti ir konfigūruoti tiesiogiai; veiklos vykdytojai automatiškai įspėjami tikruoju laiku el. paštu arba naudojant grafinę naudotojo sąsają „ SafeSeaNet Graphical User Interface“ (angl. SEG).

ABM naudoja vis daugiau ES valstybių narių ir įstaigų įvairiose veiklos srityse, tokiose kaip žuvininkystės kontrolė, sienų kontrolė, saugumas, jūrų eismo sauga, pakrančių apsauga ir aplinkos apsauga.

ABM per EMSA integruotąsias jūrų paslaugas (IMS) gali naudotis valstybės narės ir EŽKA. Asocijuotoji platforma yra SEG. Jos taip pat teikiamos Frontex informacijos mainų tarp sistemų pagrindu per ataskaitų apie bendras operacijas teikimo priemonę (angl. JORA). Frontex platformoje šios priemonės vadinamos neįprasto judėjimo nustatymo paslauga.

(b)

Žemės stebėjimo pridėtinės vertės produktai

Pridėtinės vertės produktai padeda naudotojams gauti ypač vertingą informaciją iš pagrindinių vaizdavimo produktų, todėl institucijos gali greičiau ir efektyviau atlikti aukštesnio lygio objektų, funkcijų ar veiklos jūroje analizę. Pridėtinės vertės produktai gali būti teikiami kaip viršutinis pirminio palydovinio vaizdo produkto sluoksnis arba kaip atskiras informacijos sluoksnis, pvz., vektoriaus sluoksnis, arba kaip prognozė arba klimato pakartotinė analizė ar prognozė. Šiuo metu naudotojams, be kita ko, siūlomi šie pridėtinės vertės produktai:

Šiais Žemės stebėjimo pridėtinės vertės produktais per EMSA IMS gali naudotis valstybės narės ir EŽKA. Valstybės narės ir EŽKA šiais produktais gali nemokamai naudotis naudojimo vietoje, nes finansavimas gali būti padengiamas teikiant „Copernicus“ jūrų stebėjimo paslaugą ir „Copernicus“ jūros aplinkos stebėjimo paslaugą (12). Jie gali būti vizualizuoti SEG, taip pat informacijos mainų tarp sistemų pagrindu per JORA gali būti teikiami Frontex. Frontex platformoje jie vadinami laivų aptikimo paslauga (angl. VDS) ir veiklos nustatymo paslauga.

(c)

Stebint Žemę gautų laivų duomenų koreliacija

Laivų aptikimai, gauti iš SAR ir optinių vaizdų, koreliuojami su laivų duomenimis (pvz., AIS, LRIT ir LSS duomenimis). Taip galima apžvelgti, kurie laivai teikia ataskaitas nurodytoje vietovėje, o kurie ne. Ši informacija pateikiama dviem vektoriaus sluoksniais:

Naudotojai gaus tik laivų pranešimų informacijos, kurios atžvilgiu jiems suteiktos atitinkamos prieigos teisės, koreliacijas.

(a)

EŽKA: EŽKA IMS pateikiama integruota informacija apie jūras, specialiai pritaikyta žuvininkystės kontrolei, kuria remiama valstybių narių žuvininkystės kontrolės veikla. Ji rengiama per EMSA sukurtą SEG.

EŽKA IMS gali tikruoju laiku integruoti ir sugretinti padėties duomenų rinkinius, surinktus tokiais kanalais kaip LSS, antžeminė AIS ir palydovinė AIS, taip pat LRIT ir VDS ataskaitos bei palydoviniai vaizdai, pateikti pasitelkiant „Copernicus“ jūrų stebėjimo paslaugą.

Programoje yra daug funkcijų ir bazinių duomenų rinkinių, kurie gali būti naudojami konkrečioms žuvininkystės kontrolės užduotims atlikti. Šios užduotys įvairios – nuo žvejybos veiklos ES ir regioninių žvejybos valdymo organizacijų vandenų stebėjimo iki patikimo pasaulinio istorinio laivų judėjimo informacijos šaltinio (neapsiribojant tik žvejybos laivais) teikimo NNN žvejybos laimikio sertifikatų patikrinimo tikslais (NNN reglamentas (13)).

Be to, integruojant su žuvininkyste susijusią informaciją apie jūrų sienas ir žvejybos rajonus ir, dar svarbiau, apie konkrečius žvejybos laivų vykdomos žvejybos veiklos požymius, pvz., Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) laivų rūšis, žvejybos įrankių rūšis, ES laivyno registro išorės žymas ir žvejybos leidimų informaciją, sudaromos sąlygos naudotis pažangiomis filtravimo ir paieškos funkcijomis. Teikiamos įvairios funkcijos:

(b)

EMSA: SEG yra pagrindinė SafeSeaNet ir integruotųjų jūrų paslaugų, įskaitant automatizuotą elgsenos stebėseną, vizualizavimo platforma, skirta daugumai naudotojų bendruomenių. Integruotąsias jūrų paslaugas galima pasiekti naudojant SEG internetinę grafinę naudotojo sąsają, kuri prieinama staliniuose, nešiojamuosiuose ir mobiliuosiuose įrenginiuose (naudojant IMS programą). Šios paslaugos taip pat teikiamos informacijos mainų tarp sistemų sąsajose, kuriomis naudotojams suteikiama galimybė peržiūrėti integruotuosius duomenis savo sistemose ir gauti įspėjimus apie konkrečius iš anksto nustatytus stebėjimo atvejus.

Be to, pagrindinė Žemės stebėjimo produktų valdymo platforma yra Žemės stebėjimo duomenų centras. RPAS veiklos duomenų pagrindinė platforma yra RPAS duomenų centras.

(c)

Frontex:

—

kursų siekį,

—

kursų tikslus ir

—

tikslinę kursų auditoriją.

(a)

nacionaliniai informacijos centrai ministerijose ir strateginiu lygmeniu, atitinkami jų kontaktiniai duomenys, t. y. el. paštas ir telefonas;

(b)

ministerijos, departamentai, agentūros ir organizacijos, dalyvaujantys vykdant įvairias pakrančių apsaugos funkcijas, jų adresas, kontaktiniai duomenys (telefonas ir el. paštas), kuriais galima kreiptis bet kuriuo metu, ir prireikus atitinkama interneto svetainė;

(c)

informacijos suvestinėje taip pat nurodoma „pagrindinė“ organizacija, atsakinga už kiekvieną pakrančių apsaugos funkciją, ir bet kuri kita organizacija, kuriai tenka su šiomis funkcijomis susijęs vaidmuo arba atsakomybė. Joje taip pat bus nustatyta, ar ir kada šis vadovaujamas vaidmuo pasikeis, atsižvelgiant į jūrų teritoriją (jurisdikciją) (t. y. teritorines jūras, gretimą zoną, išskirtinę ekonominę zoną ir atvirąją jūrą);

(d)

įvairių regioninių ir tarptautinių organizacijų, kurių veikloje dalyvauja šalis, sąrašas.