<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑660/15 P</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62015CC0660</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:854">EU:C:2016:854</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>11</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>11</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P>GENERALINIO ADVOKATO N. WAHL IŠVADA – BYLA C-660/15 P</P><P>VIASAT BROADCASTING UK / KOMISIJA</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Nils Wahl Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20161110">2016 m. lapkričio 10 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑660/15 P</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Viasat Broadcasting UK Ltd</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">prieš</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Europos Komisiją</HT></P></STI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Apeliacinis skundas</KEYWORD><KEYWORD>Valstybės pagalba</KEYWORD><KEYWORD>Danijos valdžios institucijų įgyvendinta pagalba Danijos visuomeninio transliuotojo TV2/Danmark naudai</KEYWORD><KEYWORD>Valstybės finansavimas, skirtas išlaidoms, patirtoms vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, kompensuoti</KEYWORD><KEYWORD>Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka</KEYWORD><KEYWORD>SESV 106 straipsnio 2 dalies ir 107 straipsnio 1 dalies ryšys</KEYWORD></INDEX><CONTENTS.CONCLUSION><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Apeliaciniu skundu <HT TYPE="ITALIC">Viasat Broadcasting UK Ltd</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT>) Teisingumo Teismo prašo panaikinti <DATE ISO="20150924">2015 m. rugsėjo 24 d.</DATE> sprendimą byloje T‑125/12<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20150924">2015 m. rugsėjo 24 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Viasat Broadcasting UK</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑125/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2015:687">EU:T:2015:687</NO.ECLI></REF.DOC.ECR> (toliau – skundžiamas sprendimas).</P></NOTE>, kuriuo Bendrasis Teismas atmetė jos ieškinį dėl Sprendimo 2011/839/ES<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="20110420">2011 m. balandžio 20 d.</DATE> Komisijos sprendimas dėl priemonių (C 2/03), kurias Danija įgyvendino <HT TYPE="ITALIC">TV2/Danmark</HT> naudai (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="340" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2011">OL L 340, 2011, p. 1</REF.DOC.OJ>) (toliau – ginčijamas sprendimas).</P></NOTE> panaikinimo tiek, kiek tame sprendime Komisija pripažino tam tikras Danijos Karalystės įgyvendintas priemones <HT TYPE="ITALIC">TV2/Danmark</HT> naudai suderinamomis su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Turėčiau pažymėti, kad, nepaisant to, jog <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> prašė Bendrojo Teismo panaikinti ginčijamą sprendimą (žr. skundžiamo sprendimo 30 punktą), atrodo, kad tas teismas skundžiamo sprendimo įžanginėje dalyje iš naujo apibrėžė jam pateikto nagrinėti bylos dalyką ir nurodė, kad <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> prašo „<HT TYPE="ITALIC">iš dalies</HT> panaikinti [ginčijamą sprendimą] (išskirta mano).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Kalbant apie valstybės pagalbos reguliavimą, šiuo apeliaciniu skundu keliamas svarbus su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų finansavimo klausimas. Iš esmės <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> kelia klausimų ir dėl svarbiame Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><DATE ISO="20030724">2003 m. liepos 24 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑280/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:415">EU:C:2003:415</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0089">89</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0093">93</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> (toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygos). Pagal <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygas nustatyta, kada su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus vykdančios įmonės, gaunančios už juos atlygį, negauna realios finansinės naudos, tad joms nėra sudaromos palankesnės konkurencinės sąlygos nei jų konkurentams. Šios sąlygos yra tokios. <HT TYPE="ITALIC">Pirma</HT>, kompensaciją gaunanti įmonė privalo faktiškai būti įpareigota vykdyti su viešąja paslauga susijusius įpareigojimus, o šie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti. <HT TYPE="ITALIC">Antra</HT>, kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija, turi būti nustatyti iš anksto objektyviai ir skaidriai, kad nebūtų suteikta ekonominė nauda, kuri galėtų sudaryti palankesnes sąlygas įmonei gavėjai konkuruojančių įmonių atžvilgiu. <HT TYPE="ITALIC">Trečia</HT>, kompensacija negali viršyti to, kas būtina, siekiant padengti visas ar dalį išlaidų, kurių patiriama vykdant viešosios paslaugos įpareigojimus, atsižvelgiant į gautas atitinkamas įplaukas ir protingą pelną, susijusį su šių įsipareigojimų vykdymu. <HT TYPE="ITALIC">Ketvirta</HT>, reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatytas remiantis išlaidų analize, kurių tipinė įmonė, gerai valdoma ir turinti pakankamai priemonių, kad galėtų atitikti būtinus viešosios paslaugos reikalavimus, būtų patyrusi vykdydama šias pareigas, atsižvelgiant į atitinkamas gaunamas įplaukas ir protingą pelną, susijusį su šių įpareigojimų vykdymu. Žr. šių sąlygų formuluotes, išdėstytas, be kita ko, <DATE ISO="20130508">2013 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Libert ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑197/11 ir C‑203/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:288">EU:C:2013:288</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 87, 89, 91 ir 92 punktuose.</P></NOTE>, ir dėl SESV 106 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>įmonėms, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, arba pajamų gaunančioms monopolinėms įmonėms Sutartyse nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės, yra taikomos, jei jų taikymas nei teisiškai, nei faktiškai netrukdo atlikti joms patikėtų specialių uždavinių. Prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Sąjungos interesams<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>.</P></NOTE> ryšio. <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> apeliaciniame skunde iš esmės tvirtinama, kad svarstydama, ar pagalbą galima pripažinti suderinama pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį, Komisija turėtų taikyti <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygas. Šią mintį Bendrasis Teismas kelis kartus atmetė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20090311">2009 m. kovo 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">TF1</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑354/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2009:66">EU:T:2009:66</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0124">124</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0147">147</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20100701">2010 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M6</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑568/08 ir T‑573/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2010:272">EU:T:2010:272</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0127">127</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0141">141</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20121107">2012 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">CBI</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑137/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2012:584">EU:T:2012:584</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0289">289</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0301">301</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20131016">2013 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">TF1</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑275/11</NO.CASE> (nepaskelbta), <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:535">EU:T:2013:535</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0129">129</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0145">145</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> ir dabar Teisingumo Teismo prašoma išnagrinėti šį klausimą pirmą kartą po Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> priėmimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Dėl toliau išvardytų priežasčių manau, kad Bendrasis Teismas teisingai atmetė šią mintį. Taigi rekomenduoju atmesti apeliacinį skundą.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>I –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Bendroji informacija apie procesą</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT><DATE ISO="20000405">2000 m. balandžio 5 d.</DATE> gavusi skundą Komisija <DATE ISO="20040519">2004 m. gegužės 19 d.</DATE> sprendimu nurodė Danijos Karalystei iš savarankiškos valstybės įmonės <HT TYPE="ITALIC">TV2/Danmark</HT> susigrąžinti 628,2 mln. DKK su palūkanomis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><DATE ISO="20040519">2004 m. gegužės 19 d.</DATE> Komisijos sprendimas 2006/217/EB dėl Danijos priemonių <HT TYPE="ITALIC">TV2/Danmark</HT> naudai (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="085" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2006">OL L 85, 2006, p. 1</REF.DOC.OJ>, klaidų ištaisymas <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="368" PAGE.FIRST="112" DATE.PUB="2006">OL L 368, 2006, p. 112</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>. 2008 m. spalio mėn. Bendrasis Teismas tą sprendimą panaikino<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P><DATE ISO="20081022">2008 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">TV2/Danmark ir kt</HT>. / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑309/04, T‑317/04, T‑329/04 ir T‑336/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2008:457">EU:T:2008:457</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Be to, kadangi dėl to sprendimo <HT TYPE="ITALIC">TV2/Danmark</HT> perėmėja (valstybės akcinė bendrovė <HT TYPE="ITALIC">TV2/Danmark A/S</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Kad būtų aiškiau, šioje išvadoje Danijos visuomeninį televizijos transliuotoją <HT TYPE="ITALIC">TV2/Danmark</HT> vadinsiu sutrumpintu pavadinimu TV2, kad ir kokia būtų jo teisinė forma.</P></NOTE>) tapo nemoki, <DATE ISO="20040723">2004 m. liepos 23 d.</DATE> raštu Danijos Karalystė pranešė Komisijai apie planuojamą TV2 rekapitalizavimą. <DATE ISO="20041006">2004 m. spalio 6 d.</DATE> Komisija nusprendė, kad bet kokia valstybės pagalbos, kuri gali būti susijusi su planuojamu TV2 rekapitalizavimu, dalis yra suderinama su vidaus rinka pagal dabartinę SESV 106 straipsnio 2 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Komisijos sprendimas C(2004) 3632 <HT TYPE="ITALIC">final</HT> byloje dėl valstybės pagalbos Nr. N 313/2004, susijusioje su <HT TYPE="ITALIC">TV2/Danmark A/S</HT> rekapitalizacija (santrauka paskelbta <REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="172" PAGE.FIRST="3" DATE.PUB="2005">OL C 172, 2005, p. 3</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>. 2009 m. rugsėjo mėn. Bendrasis Teismas nusprendė, kad nebūtina priimti sprendimų dėl tam tikrų teisinių ginčų dėl to sprendimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P><DATE ISO="20090924">2009 m. rugsėjo 24 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SBS TV ir SBS Danish Television</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑12/05</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2009:357">EU:T:2009:357</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Viasat Broadcasting UK</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑16/05</NO.CASE>, nepaskelbta Rink, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2009:358">EU:T:2009:358</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Panaikinus šios išvados 4 punkte nurodytą sprendimą, 2011 m. balandžio mėn. Komisija, dar kartą įvertinusi nagrinėjamas priemones ir pasitarusi su suinteresuotosiomis šalimis, priėmė ginčijamą sprendimą. Ginčijamas sprendimas susijęs su 1995–2002 m. TV2 suteiktomis priemonėmis. Tačiau savo analizėje Komisija taip pat atsižvelgė į šio sprendimo 5 punkte nurodytas 2004 m. priimtas rekapitalizavimo priemones (toliau kartu – nagrinėjamos priemonės).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Ginčijamame sprendime Komisija pripažino nagrinėjamas priemones TV2 suteikta valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Tada Komisija padarė išvadą, jog tinkamas TV2 kapitalo rezervas yra 628,2 mln. DKK. Taigi ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>Priemonės, kurias [Danijos Karalystė] įgyvendino [TV2] naudai, 1995–2002 m. skirdama licencijos mokesčio lėšų [iš mokesčio gautus išteklius], ir kitos šiame sprendime minėtos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka, kaip apibrėžta [SESV] 106 straipsnio 2 dalyje.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>II –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Procesas Bendrajame Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT><DATE ISO="20120314">2012 m. kovo 14 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Grįsdama savo ieškinį, <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> pateikė du panaikinimo pagrindus: pirma, Komisija padarė teisės klaidą vertindama nagrinėjamų priemonių suderinamumą su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį ir neatsižvelgdama į antrąją ir ketvirtąją <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygas; antra, Komisija pažeidė SESV 296 straipsnį, nes ginčijamame sprendime nesugebėjo paaiškinti, kodėl toje byloje taikoma SESV 106 straipsnio 2 dalis, nors antroji ir ketvirtoji <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygos netenkinamos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Po <DATE ISO="20150115">2015 m. sausio 15 d.</DATE> viešo posėdžio Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog nereikia priimti sprendimo dėl ieškinio dalies, kuria prašoma panaikinti ginčijamo sprendimo dalį – joje Komisija nusprendė, jog 1995 ir 1996 m. pajamos iš reklamos, kurias TV2 mokėjo vadinamasis TV2 fondas, prilygsta valstybės pagalbai (to sprendimo motyvus žr. šios išvados 18 punkte), ir atmetė likusią ieškinio dalį. Jis taip pat nurodė <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> padengti savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas, o Danijos Karalystei ir TV2 – kiekvienai savo bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>III –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT><DATE ISO="20151208">2015 m. gruodžio 8 d.</DATE> pateiktame apeliaciniame skunde <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> Teisingumo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>panaikinti skundžiamą sprendimą,</P></ITEM><ITEM><P>panaikinti ginčijamą sprendimą,</P></ITEM><ITEM><P>nurodyti Komisijai padengti <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas;</P></ITEM></LIST></P><P>arba:</P><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>panaikinti skundžiamą sprendimą,</P></ITEM><ITEM><P>grąžinti bylą Bendrajam Teismui,</P></ITEM><ITEM><P>atidėti bylinėjimosi pirmosios instancijos ir kituose teismuose išlaidų klausimo nagrinėjimą.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160211">2016 m. vasario 11 d.</DATE> atsiliepime Komisija Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepriimtiną, nepagrįstą ir nereikšmingą, taip pat nurodyti <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> padengti bylinėjimosi abiejų instancijų teismuose išlaidas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160219">2016 m. vasario 19 d.</DATE> atsiliepimu TV2 Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą. Arba, jeigu Teisingumo Teismas apeliacinį skundą patenkintų, TV2 prašo Teisingumo Teismo palikti galioti skundžiamo ir ginčijamo sprendimų pasekmes pagal SESV 264 straipsnio 2 dalį. Galiausiai TV2 Teisingumo Teismo prašo nurodyti <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> padengti TV2 bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160222">2016 m. vasario 22 d.</DATE> atsiliepime Danijos Karalystė Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Remiantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio 2 dalimi, posėdis nebuvo surengtas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>IV –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A</NO.P><TXT>–<HT TYPE="ITALIC">Įžanginės pastabos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Bendrajame Teisme jau daug bylinėtasi dėl kompensacijos už TV2 nustatytą pareigą teikti visuomeninio transliavimo paslaugą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Be šios išvados I dalyje išvardytų sprendimų, taip pat nurodyta <DATE ISO="20120322">2012 m. kovo 22 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Viasat Broadcasting UK</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑114/09</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2012:144">EU:T:2012:144</NO.ECLI></REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20121210">2012 m. gruodžio 10 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Viasat Broadcasting UK</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑210/12</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2012:660">EU:T:2012:660</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Tačiau į Teisingumo Teismą dėl šio seno ginčo nagrinėjimo kreipiamasi pirmą kartą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Be nagrinėjamos bylos, Teisingumo Teisme dabar nagrinėjami trys apeliaciniai skundai, kuriuos pateikė <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT>, TV2 ir Komisija. Visi tie apeliaciniai skundai susiję su sprendimu, priimtu tą pačią dieną, kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas, juo Bendrasis Teismas iš dalies patenkino TV2 pareikštą ieškinį dėl ginčijamo sprendimo dalies, kurioje nagrinėjamos priemonės pripažintos valstybės pagalba, panaikinimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P><DATE ISO="20150924">2015 m. rugsėjo 24 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">TV2/Danmark</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑674/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2015:684">EU:T:2015:684</NO.ECLI></REF.DOC.ECR> (toliau – kitas skundžiamas sprendimas). Šiuo metu nagrinėjami apeliaciniai skundai, pateikti bylose <HT TYPE="ITALIC">TV2/Danmark</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT>, C‑649/15 P; <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT> / <HT TYPE="ITALIC">TV2/Danmark</HT>, C‑656/15 P; <HT TYPE="ITALIC">Viasat Broadcasting UK</HT> / <HT TYPE="ITALIC">TV2/Danmark</HT>, C‑657/15 P.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Kitu skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas, remdamasis TV2 argumentais, pirma, panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek Komisija nusprendė, kad 1995 ir 1996 m. per TV2 fondą TV2 išmokėtos pajamos iš reklamos pripažintos valstybės pagalba, nes Bendrasis Teismas nusprendė, jog nebuvo įvykdytas valstybės lėšų reikalavimas (žr. kito skundžiamo sprendimo 211–220 punktus)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Vis dėlto skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nusprendė, kad nereikia priimti sprendimo dėl dalies <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> ieškinio dėl panaikinimo.</P></NOTE>. Antra, dėl antrosios <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygos Bendrasis Teismas nusprendė, jog Komisija padarė teisės klaidą, pareikalavusi, kad TV2 mokėtina kompensacija užtikrintų veiksmingą su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymą (žr. kito skundžiamo sprendimo 106 punktą). Šios išvados yra Teisingumo Teisme lygiagrečiai nagrinėjamų apeliacinių skundų dalykas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Jeigu būtų patenkintas TV2 apeliacinis skundas byloje C‑649/15 P ir padaryta išvada, kad Bendrasis Teismas suklydo nusprendęs, jog tik kai kurios nagrinėjamos priemonės nėra valstybės pagalba, galėtų nelikti prasmės priimti sprendimo dėl šio apeliacinio skundo, grindžiamo prielaida, kad nagrinėjamos priemonės yra pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Vis dėlto nagrinėjamoje byloje kyla svarbus teisės klausimas, dėl kurio Teisingumo Teismas dar nebuvo priėmęs sprendimo ir kuriam reikia skirti dėmesio. Neatsižvelgdamas į tų kitų apeliacinių procesų baigtį, šį apeliacinį skundą nagrinėsiu tokį, koks jis yra.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> nurodo tris apeliacinio skundo pagrindus. Pirma, <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> teigimu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą atmetęs jos skundą, kad ginčijamame sprendime Komisija neįvykdė savo pareigos motyvuoti pagal SESV 296 straipsnį. Antra, <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą konstatavęs, jog atlikdama vertinimą pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį Komisija neprivalėjo atsižvelgti į tai, kad pagalba TV2 suteikta nesilaikant pagrindinių skaidrumo ir išlaidų veiksmingumo principų. Galiausiai, <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> teigimu, Bendrasis Teismas pats suklydo, nes rūpestingai neišnagrinėjo <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> reikalavimų ir į juos neatsižvelgė.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Man atrodo, kad analizę reikėtų pradėti nuo antrojo apeliacinio skundo pagrindo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B</NO.P><TXT>–<HT TYPE="ITALIC">Antrasis apeliacinio skundo pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šalių argumentai</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> teigimu, kad pagalba būtų pripažinta suderinama pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį, turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos. Pirma, valstybėje narėje turi būti apibrėžta bendra ekonominės svarbos paslauga (toliau – apibrėžties reikalavimas); antra, ta valstybė narė turi būti pavedusi tos paslaugos teikimą tam tikrai įmonei (toliau – pavedimo reikalavimas); trečia: i) Sutartyse įtvirtintų taisyklių, įskaitant valstybės pagalbos taisykles, taikymas turi trukdyti vykdyti tam tikras tam paslaugos teikėjui pavestas užduotis (toliau – trukdymo kriterijus); ir ii) nukrypstant nuo tų taisyklių prekybos plėtrai neturi būti daromas toks poveikis, kad tai būtų nesuderinama su Sąjungos interesais (toliau – pusiausvyros kriterijus).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> nuomone, trukdymo kriterijus turi visuomet atspindėti Sutarties taisykles, nuo kurių siekiama nukrypti. Šiuo klausimu <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> tvirtina, jog apibrėžties ir pavedimo reikalavimai ir su pusiausvyros kriterijumi susijęs draudimas skirti pernelyg didelę kompensaciją, kurie visi turi būti įvykdyti pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį, atitinka pirmąją ir trečiąją <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygas. Tuo remdamasi <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> teigia, jog priėmus Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> dėl trukdymo kriterijaus reikia atlikti analizę, ar būtų trukdoma teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą, jeigu būtų reikalaujama: a) iš anksto skaidriai ir objektyviai nustatyti kompensavimo sąlygas (pagal antrąją <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygą); ir b) suteikti teisę teikti tą paslaugą viešojo konkurso būdu arba apriboti kompensaciją, kad ji padengtų veiksmingai lėšas naudojančios ir gerai valdomos įmonės išlaidas (pagal ketvirtąją <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygą). <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> teigimu, ginčijamame sprendime Komisija to nepadarė, o Bendrasis Teismas savo ruožtu neatliko tokios analizės skundžiamame sprendime.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Be to, <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> konkrečiai tvirtina, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą: i) pasirėmęs Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">M6</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P><DATE ISO="20100701">2010 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M6</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑568/08 ir T‑573/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2010:272">EU:T:2010:272</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> ir kitais jo priimtais sprendimais, kad atmestų <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> ieškinį; ii) nusprendęs, jog <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> argumentai veda į loginę aklavietę, nes SESV 106 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nebūtų įgyvendinama; iii) nepripažinęs tam tikrų 2005 ir 2011 m. Komisijos komunikatų ir sprendimų, nurodytų skundžiamo sprendimo 67 punkte, svarbos; iv) nusprendęs, jog pagal 2001 m. transliavimo komunikatą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo paslaugoms (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="320" PAGE.FIRST="5" DATE.PUB="2001">OL C 320, 2001, p. 5</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> Komisija negalėjo taikyti metodikos, kuri, <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> nuomone, turėtų būti taikoma pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Komisija, palaikoma TV2 ir Danijos Karalystės, ginčija <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> teiginius. Pirmiausia Komisija mano, jog <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> argumentas, kad 2001 m. transliavimo komunikatas negalioja, yra pasenęs, todėl nepriimtinas. Danijos Karalystė savo ruožtu, be kita ko, teigia, jog <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> argumentai, kuriuose Bendrasis Teismas kaltinamas dėl to, kad nepatikrino, ar ginčijamame sprendime vertindama pagalbos priemonių suderinamumą Komisija įsitikino, jog konkursas dėl su viešąja paslauga susijusių TV2 įsipareigojimų paskelbtas laikantis skaidrumo principo ir pagal SESV įtvirtintas laisvo judėjimo taisykles, nebuvo pateikti Bendrajam Teismui kaip pirmosios instancijos teismui, todėl yra nepriimtini.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Vertinimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Mano nuomone, Komisijos ir Danijos Karalystės pareikštus prieštaravimus dėl priimtinumo reikėtų svarstyti nagrinėjant argumentus, su kuriais jie susiję. Todėl iš karto pereisiu prie <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> apeliacinio skundo pagrindų esmės.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Dėl aiškumo reikėtų paminėti, kad SESV 106 straipsnio 2 dalies ir 107 straipsnio 1 dalies ryšys gana neaiškus daugelį metų. Toks nepakankamas aiškumas labiausiai akivaizdus bendros ekonominės svarbos paslaugų finansavimo srityje. Tačiau Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> Teisingumo Teismas plenarinėje sesijoje patvirtino naują metodą, kuris kartais vadinamas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>sąlyginio kompensavimo metodu<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Žr. O. Lynskey <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>The Application of Article 86(2) EC to Measures Which do Not Fulfil the Altmark Criteria; Institutionalising Incoherence in the Legal Framework Governing State Compensation of Public Service Obligations<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/>, <HT TYPE="ITALIC">World Competition Law and Economic Review</HT>, Kluwer Law International, 2007, 30 t., Nr. 1, p. 157.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> Teisingumo Teismo nustatytos keturios sąlygos susijusios su klausimu, ar įmonei suteikiamas pranašumas. Tad jos susijusios su sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>pagalba<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> sudedamąja dalimi pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20161026">2016 m. spalio 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Orange / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑211/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:798">EU:C:2016:798</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Praktiškai komentatoriai yra pažymėję, kad dėl griežtumo tos sąlygos neįvykdytos daugeliu atvejų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Žr., be kita ko, M. Klasse <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>The Impact of Altmark: The European Commission Case Law Responses<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>, E. Szyzyczak ir J. W. van de Gronden (red.) <HT TYPE="ITALIC">Financing Services of General Economic Interest</HT>, Haga, TMC Asser Press, 2013, p. 36, ir P. Nicolaides <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>The Perennial Altmark Questions<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>, <DATE ISO="20151027">2015 m. spalio 27 d.</DATE>, paskelbta http://www.stateaidhub.eu/blogs/stateaiduncovered/post/3961 (pastarąjį kartą žiūrėta <DATE ISO="20161107">2016 m. lapkričio 7 d.</DATE>).</P></NOTE>. Tiesioginė pasekmė yra tai, kad esminės nuostatos, pagal kurias gali būti leidžiama skirti valstybės pagalbą, t. y. SESV 106 straipsnio 2 dalis ir 107 straipsnio 2 ir 3 dalys, vis dar vaidina pagrindinį vaidmenį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Šios pastabos, atrodo, netiesiogiai buvo patvirtintos skundžiamame sprendime. To sprendimo 63 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog nors abu sąlygų (atitinkamai nustatytų Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> ir SESV 106 straipsnio 2 dalyje) rinkiniai šiek tiek panašūs, jais atsakoma į iš esmės skirtingus klausimus. Jo nuomone, Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> nustatytos sąlygos susijusios su paskesniais proceso etapais, nei SESV 106 straipsnio 2 dalyje išdėstytos suderinamumo sąlygos. Padaręs tokią pagrindinę išvadą, skundžiamo sprendimo 75–99 punktuose Bendrasis Teismas apsvarstė ir atmetė įvairius argumentus, kuriuos buvo pateikusi apeliantė savo teorijai pagrįsti. Dabar apeliantė tikisi, kad Teisingumo Teismas tą teoriją patvirtins ir atitinkamai nuspręs, jog Bendrasis Teismas, atmesdamas apeliantės pateikus argumentus, padarė teisės klaidą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Vis dėlto Bendrasis Teismas tokios klaidos nepadarė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Pirmiausia tarp Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> ir jame nustatytų sąlygų ir SESV 106 straipsnio 2 dalies reikalavimų yra svarbus skirtumas. Kaip minėta, pagal pirmuosius nustatoma, ar suteiktas pranašumas, tad jie apskritai susiję su sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>pagalba<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Taip užbėgama už akių vertinimui pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį, kurioje keliamas klausimas, ar pagalbos priemonę galima pripažinti suderinama. Jeigu įvykdytos <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygos, pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį pagalba neteikiama, tad nereikia svarstyti galimybės taikyti SESV 106 straipsnio 2 dalį. Be to, tas skirtumas turi skirtingą praktinį poveikį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Viena vertus, jeigu pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį nustatyta valstybės pagalba, atsiranda tam tikrų teisinių pasekmių, kaip antai pareiga pranešti iš anksto ir draudimas valstybėms narėms įgyvendinti tokią pagalbą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Žr. <DATE ISO="20131121">2013 m. lapkričio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Deutsche Lufthansa</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑284/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:755">EU:C:2013:755</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>. Pareiga pranešti iš anksto taip pat taikoma priemonėms, kurioms taikoma SESV 106 straipsnio 2 dalis; žr. <DATE ISO="20031021">2003 m. spalio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">van Calster ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑261/01 ir C‑262/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:571">EU:C:2003:571</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą teismo praktiką.</P></NOTE>. Taip paaiškinama, kodėl SESV 107 straipsnio 1 ir 3 dalimis pagrįstas sprendimas, kuriuo atitinkama priemonė pripažinta valstybės, tačiau suderinama su vidaus rinka pagalba, turi būti laikomas aktu, kurį galima ginčyti pagal SESV 263 straipsnį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20110908">2011 m. rugsėjo 8 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Nyderlandai</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑279/08 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:551">EU:C:2011:551</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Be to, nacionaliniai teismai turi apsaugoti asmenų teises nuo SESV 108 straipsnio 3 dalies pažeidimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20160915">2016 m. rugsėjo 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">PGE</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑574/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:686">EU:C:2016:686</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir juose nurodytą teismo praktiką.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Kita vertus, pagalbos priemonių suderinamumo su vidaus rinka vertinimas priklauso išimtinei Komisijos kompetencijai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20131121">2013 m. lapkričio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Deutsche Lufthansa</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑284/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:755">EU:C:2013:755</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą teismo praktiką.</P></NOTE>. Tokia išimtinė kompetencija tvirtinant valstybės pagalbą aprėpia ir SESV 106 straipsnio 2 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19940315">1994 m. kovo 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Banco Exterior de España</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑387/92</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1994:100">EU:C:1994:100</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Tai reiškia, kad SESV 106 straipsnio 2 dalis tvirtinant valstybės pagalbą tiesiogiai netaikytina<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Taip pat žr. generalinio advokato P. Léger išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑280/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:13">EU:C:2003:13</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>. Dėl kitokios nuomonės žr. generalinio advokato A. Tizzano išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ferring</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑53/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:253">EU:C:2001:253</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0078">78</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Jeigu būtų nuspręsta priešingai, tai pakenktų išankstinės valstybės pagalbos kontrolės tikslui, pagal kurį reikalaujama, kad planuojamos pagalbos įgyvendinimas būtų atidėtas, kol galutiniu Komisijos sprendimu bus išsklaidytos visos abejonės dėl jos suderinamumo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20131121">2013 m. lapkričio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Deutsche Lufthansa</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑284/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:755">EU:C:2013:755</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad SESV 106 straipsnio 2 dalis būtų nesvarbi, jeigu pagal tą nuostatą pagalbos priemonė galėtų gauti Komisijos patvirtinimą tik atitikusi Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> nustatytas sąlygas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> savo ruožtu tvirtina neprieštaraujanti nuomonei, kad SESV 106 straipsnio 2 dalis ir 107 straipsnio 1 dalis susijusios su skirtingais klausimais, tačiau teigia, jog tai neatsako į jos argumentus, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teisme. Vis dėlto toks teiginys nepagrįstas, nes juo nepripažįstamos su minėtu skirtumu susijusios pasekmės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Pirma, priminsiu, kad Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> pasekmė – padėti valstybių narių valdžios institucijoms ir Komisijai įvertinti, ar įmonei mokama kompensacija už su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymą yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>pranašumas<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Šiuo požiūriu tomis sąlygomis bandoma atsakyti į hipotetinį ir priešingą klausimą – ar suinteresuotoji įmonė būtų gavusi nagrinėjamą kompensaciją įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. sąlygomis, galiojančiomis tam tikroje rinkoje, nesant valstybės narės intervencijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150205">2015 m. vasario 5 d.</DATE> Nutarties <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Graikija</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑296/14 P</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:72">EU:C:2015:72</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>. Norint nustatyti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>įprastas rinkos sąlygas<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>, reikia atlikti ekonominę analizę: žr. <DATE ISO="19960711">1996 m. liepos 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SFEI ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑39/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:285">EU:C:1996:285</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. O SESV 106 straipsnio 2 dalis pagrįsta mintimi, kad patikėdama įmonei teikti visuotinę ekonominės svarbos paslaugą valstybė narė kišasi tos įmonės naudai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Antra, tiesa, jog Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Ferring</HT> Teisingumo Teismas nusprendė, kad kompensacija viešosios paslaugos teikėjui yra valstybės pagalba pagal (dabartinę) SESV 107 straipsnio 1 dalį tiek, kiek nagrinėjamas pranašumas viršija papildomas išlaidas, patiriamas vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, ir kad tokiu atveju pranašumo tikrai negalima laikyti būtinu tam tikroms įmonei pavestoms užduotims atlikti, tad jam negali būti taikoma (dabartinė) SESV 106 straipsnio 2 dalis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P><DATE ISO="20011122">2001 m. lapkričio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ferring</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑53/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:627">EU:C:2001:627</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> (toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Ferring</HT>).</P></NOTE>. Tačiau, nors Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> Teisingumo Teismas nurodo Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Ferring</HT>, jis taip pat išaiškino sąvoką <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>pranašumas<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>, susijusią su kompensacija pagal (dabartinę) SESV 107 straipsnio 1 dalį, taip, kaip ją supranta dabar. Vis dėlto, priešingai nei byloje <HT TYPE="ITALIC">Ferring</HT>, byloje <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> Teisingumo Teismo nebuvo prašoma išaiškinti dabartinės SESV 106 straipsnio 2 dalies, tad galbūt dėl to Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl tų dviejų nuostatų ryšio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Taip pat derėtų paminėti, kad nors vienas iš Komisijos apeliacinio skundo pagrindų byloje, kurioje priimtas <DATE ISO="20100902">2010 m. rugsėjo 2 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Deutsche Post</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑399/08 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:481">EU:C:2010:481</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, buvo ir (dabartinės) SESV 106 straipsnio 2 dalies, ir 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas, Teisingumo Teismas vertino tik (dabartinę) SESV 107 straipsnio 1 dalį, o (dabartinės) SESV 106 straipsnio 2 dalies neaiškino; pirmiausia žr. to sprendimo 38–48 punktus.</P></NOTE>. Vis dėlto fakto, jog šis klausimas nebuvo išspręstas, negalima aiškinti taip, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog norint taikyti SESV 106 straipsnio 2 dalį reikia atsižvelgti į <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygas, nes tokiu atveju SESV 106 straipsnio 2 dalis netektų veiksmingumo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Šiuo klausimu žr. generalinio advokato P. Léger išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑280/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:188">EU:C:2002:188</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 79 ir paskesnius punktus.</P></NOTE>. Priėmęs Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT>, Teisingumo Teismas vis dėlto ir toliau aiškino SESV 106 straipsnio 2 dalį taip, kaip anksčiau<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Žr. <DATE ISO="20071115">2007 m. lapkričio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">International Mail Spain</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑162/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:681">EU:C:2007:681</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Trečia, SESV 106 straipsnio 2 dalies aiškinimo, pagal kurį reikia įvertinti, ar reikalavimas laikytis antrosios ir ketvirtosios <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygų trukdytų teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą, niekaip nepatvirtina tos nuostatos formuluotė arba Teisingumo Teismo praktika.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį siekiama suderinti valstybių narių interesą tam tikras įmones, pirmiausia viešajame sektoriuje, naudoti kaip ekonominės ar fiskalinės politikos (arba ekonominį ar fiskalinį poveikį turinčios politikos) priemonę su Sąjungos interesu užtikrinti pirmiausia konkurencijos taisyklių laikymąsi ir išsaugoti vidaus rinkos vientisumą. Kad Sutartyse nustatytos taisyklės potencialiai nebūtų taikomos įmonei, kuriai pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį pavesta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą, pakanka, kad tų taisyklių taikymas teisiškai arba faktiškai trukdytų vykdyti specialiuosius tai įmonei tenkančius įsipareigojimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19971023">1997 m. spalio 23 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Prancūzija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑159/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:501">EU:C:1997:501</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Šiuo požiūriu, kad būtų taikoma SESV 106 straipsnio 2 dalis, nebūtina, kad kiltų grėsmė pačiam įmonės išgyvenimui. Pakanka, kad, nesant nagrinėjamų teisių arba pagalbos priemonių, įmonė negalėtų atlikti tam tikrų jai pavestų užduočių, susijusių su viešosios paslaugos įsipareigojimais. Pirmiausia SESV 106 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos įvykdytos, jeigu nagrinėjamas teises ar pagalbos priemones būtina išlaikyti, kad jų turėtojas ar gavėjas galėtų atlikti bendros ekonominės svarbos užduotis, pavestas jam <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>ekonomiškai priimtinomis sąlygomis<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19930519">1993 m. gegužės 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Corbeau</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑320/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:198">EU:C:1993:198</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="19971023">1997 m. spalio 23 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Prancūzija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑159/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:501">EU:C:1997:501</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0095">95</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0096">96</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20071115">2007 m. lapkričio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">International Mail Spain</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑162/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:681">EU:C:2007:681</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Atvirkščiai, <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> argumentas reiškia, jog tam, kad kompensacijos viešosios paslaugos teikėjui sistema, neatitinkanti kartu taikytinų <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygų ir turinti pagalbos elementų, būtų patvirtinta, ji turi atitikti tuos pačius objektyvumo, skaidrumo ir išlaidų veiksmingumo reikalavimus. Dėl to būtų nepagrįstai susiaurinta sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>ekonomiškai priimtinos sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>. Nors, kaip teigia <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT>, pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį leidžiama nukrypti nuo Sutartyse įtvirtintų taisyklių, tad ją reikia aiškinti griežtai, dėl griežto aiškinimo neturi būti mažinamas tos nuostatos veiksmingumas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19971023">1997 m. spalio 23 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Prancūzija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑159/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:501">EU:C:1997:501</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> siūlomas SESV 106 straipsnio 2 dalies aiškinimas atrodo ypač neįtikinamas, kiek tai susiję su visuomeninio transliavimo paslauga. Iš tiesų prie Europos bendrijos sutarties pridėtame Protokole dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P><REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="340" PAGE.FIRST="109" DATE.PUB="1997">OL C 340, 1997, p. 109</REF.DOC.OJ> (toliau – Amsterdamo protokolas).</P></NOTE> nustatyta, kad dabartinės SESV nuostatos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>nepažeidžia valstybių narių kompetencijos teikti finansavimą viešųjų paslaugų transliavimui, jei toks finansavimas transliavimo organizacijoms teikiamas už viešųjų paslaugų funkcijos vykdymą taip, kaip nutaria, nustato ir sutvarko kiekviena valstybė narė, ir jei toks finansavimas nekenkia verslo sąlygoms ir konkurencijai [Sąjungoje] taip, kad tai prieštarautų bendriems interesams, atsižvelgiant į tos viešųjų paslaugų funkcijos vykdymą<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>. Tame protokole minimas pusiausvyros kriterijus, bet nedaroma nuorodos į trukdymo kriterijų, juo labiau taip, kaip siūlo <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, kad, norint tinkamai taikyti SESV 106 straipsnio 2 dalį, nereikalaujama atsižvelgti į antrąją ir ketvirtąją <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Šia išvada neleidžia suabejoti nė vienas <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> apeliaciniame skunde pateiktas argumentas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Pirma, kalbant apie <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> kritikuojamus Bendrojo Teismo sprendimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P><DATE ISO="20100701">2010 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M6</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑568/08 ir T‑573/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2010:272">EU:T:2010:272</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20090311">2009 m. kovo 11 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">TF1</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑354/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2009:66">EU:T:2009:66</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20121107">2012 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">CBI</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑137/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2012:584">EU:T:2012:584</NO.ECLI></REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20131016">2013 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">TF1</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑275/11</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2013:535">EU:T:2013:535</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, Teisingumo Teismui to teismo praktika neprivaloma ir nesant apeliacinio skundo Teisingumo Teismas negali patikrinti, ar tie sprendimai teisingi. Todėl argumentas, grindžiamas tariamai klaidinga Bendrojo Teismo praktika nagrinėjant ankstesnes bylas, susijusias su SESV 106 straipsnio 2 dalimi, netinkamas. Tas pats pasakytina apie <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> ginčijamas generalinių advokatų išvadas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Generalinio advokato G. Tesauro išvada byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Corbeau</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑320/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:52">EU:C:1993:52</NO.ECLI></REF.DOC.ECR> ir generalinio advokato A. Tizzano išvada byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ferring</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑53/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:253">EU:C:2001:253</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>. <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> taip pat kritikuoja <DATE ISO="19970227">1997 m. vasario 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">FFSA ir kt</HT>. / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑106/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:1997:23">EU:T:1997:23</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, kuriame daroma nuoroda į tas išvadas.</P></NOTE>; jos taip pat Teisingumo Teismui neprivalomos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P><DATE ISO="20160609">2016 m. birželio 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pesce ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑78/16 ir C‑79/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:428">EU:C:2016:428</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta teismo praktika.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Antra, kalbant apie <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> argumentą, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 91 punkte tvirtina Bendrasis Teismas, jos požiūris neveda į loginę aklavietę, pakaks pasakyti, jog tas punktas prasideda žodžiu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>beje<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> ir tai rodo, kad tas argumentas perteklinis. Todėl šis argumentas yra neveiksmingas. Bet kuriuo atveju <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> prieštarauja pati sau tvirtindama, kad dėl jos siūlomo SESV 106 straipsnio 2 dalies aiškinimo ta nuostata netampa beprasmiška: <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> negali tvirtinti, jog Komisija kiekvienu konkrečiu atveju gali netaikyti kurios nors vienos <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygos, kai vertina suderinamumą, ir kartu laikytis nuomonės, kad pagal trukdymo kriterijų pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį, priešingai nei pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, turi būti taikomos <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygos, nes pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį tos sąlygos yra kumuliacinės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Trečia, dėl 2005 ir 2011 m. Komisijos komunikatų ir sprendimų, nurodytų skundžiamo sprendimo 67 punkte, <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> teigia, jog tie komunikatai ir sprendimai netaikytini, kaip skundžiamo sprendimo 93 punkte nusprendė Bendrasis Teismas. Vadinasi, jie nėra svarbūs šiam ginčui, susijusiam su tuo, ar Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog vertindama pagalbos priemonės suderinamumą pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį Komisija neprivalo atsižvelgti į antrąją ir ketvirtąją <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Ketvirta, kalbant apie argumentą, kad skundžiamo sprendimo 97–99 punktuose Bendrasis Teismas neatsižvelgė į 2001 m. transliavimo komunikato svarbą, priešingai, nei teigia Komisija, atrodo, jog <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> neginčija to komunikato galiojimo. Dėl to argumento pagrindų pažymėtina, kad faktas, jog remdamasi neseniai patvirtintais komunikatais ir gairėmis Komisija galbūt galėjo pasirinkti aiškinimą, labiau atitinkantį apeliantės požiūrį, nereiškia, kad Bendrasis Teismas suklydo nusprendęs, jog Komisija neprivalėjo to daryti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Galiausiai, kalbant apie <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> argumentą, kad pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį teisė teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą turi būti suteikiama konkurso tvarka, šios išvados 26 punkte nurodytą Danijos Karalystės prieštaravimą dėl priimtinumo reikia atmesti, nes <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT>, atrodo, pateikė iš esmės panašų argumentą pirmosios instancijos teisme. Tačiau konkretus <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> teiginys, kad ginčijamame sprendime nagrinėjama sutartis dėl visuomeninio transliavimo paslaugų susijusi su tarpvalstybiniais interesais, nesietinas su skundžiamu sprendimu ir <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT>, atrodo, pirmosios instancijos teisme to klausimo nekėlė. Be to, tokiam vertinimui atlikti reikia įvertinti faktines aplinkybes, o Teisingumo Teismas negali to daryti apeliacine tvarka. Taigi šis konkretus prieštaravimas nepriimtinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Kalbant apie su tuo argumentu susijusį teisės klausimą, pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 99 punkte Bendrasis Teismas nesuklydo konstatavęs, jog norint suteikti teisę teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį nereikalaujama rengti konkurso. Kaip pažymi Komisija, pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį galima nukrypti nuo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>Sutartyse nurodytų taisyklių<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>, įskaitant laisvo judėjimo taisykles ir su jomis susijusius bendruosius principus, jeigu ši institucija<?PAGE NO="10"?> įsitikina, kad trukdymo ir pusiausvyros kriterijai tenkinami ir juos gali persvarstyti ES teismai. Šiuo požiūriu Amsterdamo protokolą galima aiškinti tik taip, kad juo patvirtinamas principas, pagal kurį valstybės narės, paisydamos viešojo intereso, gali tiesiogiai suteikti įmonei specialias arba išimtines teises kaip visuomeninio transliavimo paslaugos koncesiją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti antrąjį apeliacinio skundo pagrindą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>C</NO.P><TXT>–<HT TYPE="ITALIC">Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> teigia, jog Bendrasis Teismas suklydo atmetęs panaikinimo pagrindą, kuriame teigiama, kad ginčijamame sprendime Komisija neįvykdė pareigos motyvuoti pagal SESV 296 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Skundžiamo sprendimo 103 punkte Bendrasis Teismas atmetė šį panaikinimo pagrindą, pažymėdamas, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>tai, jog sprendime nieko nepasakyta apie antrosios ir ketvirtosios <HT TYPE="ITALIC">Altmark</HT> sąlygų vaidmenį vertinant aptariamų priemonių suderinamumą su vidaus rinka, lėmė ne Komisijos argumentavimo klaida ar ginčijamo sprendimo nemotyvavimas, o aplinkybė, kad šiame sprendime taikoma kitokia analizės sistema, nei pageidautų [<HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT>]<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Kaip pripažįsta <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT>, ginčijamas sprendimas būtų nepakankamai motyvuotas tik jeigu Komisija būtų įpareigota atlikti analizę, kaip, teigia <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT>, numatyta SESV 106 straipsnio 2 dalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Vis dėlto Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos nusprendęs, jog Komisija neturi tokios prievolės, ir atitinkamai nesuklydo priėjęs prie išvados, kad ginčijamas sprendimas pakankamai motyvuotas. Todėl reikia atmesti šį apeliacinio skundo pagrindą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>D</NO.P><TXT>–<HT TYPE="ITALIC">Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Paskutinėje apeliacinio skundo dalyje <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> pažymi, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>Bendrasis Teismas suklydo, nes tinkamai neišnagrinėjo <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> prieštaravimo<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>, ir kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>šioje byloje Bendrojo Teismo atliktas <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> prieštaravimų nagrinėjimas neatitinka &lt;…&gt; teismo praktikoje įtvirtinto standarto<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Tęsdamas šio argumento nagrinėjimą ir darydamas prielaidą, kad šis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su visais skundžiamo sprendimo punktais, pritariu Komisijai, jog jis bet kuriuo atveju nepakankamai motyvuotas, kad į jį atsakytų kitos šalys arba kad Teisingumo Teismas priimtų dėl jo sprendimą. Todėl jis nepriimtinas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20140206">2014 m. vasario 6 d.</DATE> Nutarties <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Thesing and Bloomberg Finance / ECB</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑28/13 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:230">EU:C:2014:230</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą teismo praktiką.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>E</NO.P><TXT>–<HT TYPE="ITALIC">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Mano nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima pritarti nė vienam <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> apeliacinio skundo pagrindui. Todėl reikia atmesti visą apeliacinį skundą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>V –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išlaidos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Remiantis Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalimi, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal to reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija ir TV2 prašė<?PAGE NO="11"?> padengti bylinėjimosi išlaidas, o apeliantė pralaimėjo bylą, <HT TYPE="ITALIC">Viasat</HT> turi būti nurodyta padengti savo ir Komisijos, taip pat TV2 bylinėjimosi išlaidas. Be to, pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal to reglamento 184 straipsnio 1 dalį, Danijos Karalystė turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>VI –</NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>atmesti apeliacinį skundą,</P></ITEM><ITEM><P>nurodyti <HT TYPE="ITALIC">Viasat Broadcasting UK Ltd</HT> padengti savo ir Europos Komisijos bei <HT TYPE="ITALIC">TV2/Danmark A/S</HT> bylinėjimosi išlaidas,</P></ITEM><ITEM><P>nurodyti Danijos Karalystei padengti savo bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>