2021 6 11   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 208/311


EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2021/834

2021 m. kovo 26 d.

dėl statistinės informacijos, kurią reikia teikti dėl vertybinių popierių emisijų (ECB/2021/15)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

vertybinių popierių emisijų statistika papildo pinigų statistiką, padeda geriau atlikti valstybių narių, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zona), pinigų ir finansų analizę ir yra naudojama euro vaidmeniui tarptautinėse finansų rinkose vertinti. Taigi euro zonos rezidentų vertybinių popierių emisijų statistiką, kurią renka NCB, reikėtų pateikti ECB;

(2)

vertybinių popierių emisijų statistika apima euro zonoje reziduojančių subjektų, įskaitant užsienio kapitalo subjektus, emisijas. Už euro zonos ribų esančių subjektų, priklausančių euro zonos rezidentams, emisijos turėtų būti laikomos ne euro zonos rezidentų emisijomis, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 (1) nustatyta metodika;

(3)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 (2) apibrėžtys taip pat svarbios atskaitomybės tikslais pagal šias gaires ir todėl turėtų būti taikomos;

(4)

kad ECB atliktų savo užduotis, NCB turėtų pateikti reikiamą informaciją iki nustatytos datos;

(5)

siekiant užtikrinti ECB renkamos statistinės informacijos tikslumą ir kokybę, būtina numatyti NCB teikiamos statistinės informacijos stebėseną, tikrinimą ir, kai tinkama, peržiūrą;

(6)

Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 5 straipsnyje bei Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad euro zonai nepriklausančios valstybės narės, kurios planuoja įsivesti eurą, ruošdamosi euro įvedimui, turėtų parengti ir įgyvendinti priemones rinkti statistinę informaciją, kurios reikia ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti. Taigi, per nustatytą ataskaitinį laikotarpį šios gairės taip pat gali būti taikomos euro zonai nepriklausančių valstybių narių NCB. Be to, kad ECB galėtų išsamiai apžvelgti renkamą statistinę informaciją ir atlikti atitinkamą analizę, euro zonai nepriklausančių valstybių narių, įsivedančių eurą, NCB reikėtų taikyti reikalavimą teikti ECB statistinę informaciją dėl tam tikro laikotarpio iki euro įvedimo;

(7)

reikėtų nustatyti bendras taisykles dėl NCB statistinės informacijos apie vertybinių popierių emisijas skelbimo, kad susiję pagrindiniai suvestiniai rodikliai būtų skelbiami tinkamai;

(8)

reikėtų numatyti bendrą statistinės informacijos, kurią ECB teikia visi NCB, perdavimo būdą. Taigi ECBS turėtų susitarti dėl suderinto elektroninio informacijos perdavimo formato ir jį nustatyti;

(9)

būtina nustatyti procedūrą, pagal kurią būtų veiksmingai priimami šių gairių priedo techniniai daliniai pakeitimai, jei tokie daliniai pakeitimai nepakeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nedaro poveikio atskaitomybės naštai. Taigi NCB turėtų siūlyti tokius techninius pakeitimus per Statistikos komitetą ir vykdant šią procedūrą turėtų būti atsižvelgiama į ECBS statistikos komiteto nuomonę;

(10)

teisinio saugumo sumetimais NCB turėtų vykdyti šių gairių nuostatas nuo tos pačios datos, kaip nurodyta Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2021/835 (ECB/2021/16) (3) 2 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiose gairėse nustatomi nacionaliniams centriniams bankams (NCB) keliami atskaitomybės reikalavimai, susiję su valstybių narių, kurių valiuta yra euro, rezidentų vertybinių popierių emisijomis. Visų pirma, šiose gairėse nurodoma statistinė informacija, kurią reikia teikti ECB, nustatomas tokios informacijos teikimo dažnis bei jos teikimui taikomi standartai.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiose gairėse taikomos Reglamento (ES) Nr. 2533/98 1 straipsnyje pateiktos apibrėžtys.

3 straipsnis

Statistinė informacija, kurią reikia teikti dėl vertybinių popierių emisijų

1.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia statistinę informaciją apie visas vertybinių popierių emisijas, kurias bet kokia valiuta išleidžia valstybių narių, kurių valiuta yra euro, rezidentai, kaip aprašyta priede.

2.   Pateikdami ECB statistinę informaciją pagal šį straipsnį NCB pateikia paaiškinimus, kaip nurodyta priedo 3 skirsnyje.

4 straipsnis

Duomenų teikimo dažnis

1.   Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia 3 straipsnyje nurodytą statistinę informaciją kas mėnesį ir ne vėliau nei per penkias savaites nuo mėnesio, su kuriuo statistinė informacija yra susijusi, pabaigos.

2.   ECB pateikia nacionaliniams centriniams bankams tikslias duomenų teikimo datas duomenų teikimo kalendoriuje.

5 straipsnis

Ankstesnių duomenų teikimo reikalavimai įvedant eurą

Jeigu valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, įsiveda eurą po šių gairių įsigaliojimo, tos valstybės narės NCB, kai įmanoma, ECB pateikia priede nurodytą statistinę informaciją už penkerius metus, įskaitant paskutinius ataskaitinius metus.

6 straipsnis

Tikrinimas

Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 2533/98, NCB stebi ir tikrina pagal šias gaires ECB teikiamos statistinės informacijos kokybę ir patikimumą.

7 straipsnis

Peržiūra

NCB gali peržiūrėti pagal 3 straipsnį pateiktą statistinę informaciją teikdami duomenis įprasta tvarka, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje.

8 straipsnis

Perdavimo standartai

1.   NCB perduoda pagal šias gaires teiktiną statistinę informaciją ECB nurodytomis elektroninėmis priemonėmis. Tokiems elektroniniams statistinės informacijos mainams sukurtas statistinių duomenų pranešimo formatas yra ECBS suderintas formatas.

2.   Jeigu 1 dalis netaikoma, gavę išankstinį ECB sutikimą NCB gali naudoti kitas statistinės informacijos perdavimo priemones.

9 straipsnis

Skelbimas

Jeigu NCB skelbia nacionalinius indėlius į euro zonos mėnesinius suvestinius rodiklius, jie turi būti tokie pat, kaip buvo pranešta ECB pagal šias gaires. Jeigu NCB atgamina ECB paskelbtus euro zonos suvestinius duomenis, jie juos atgamina tiksliai.

10 straipsnis

Supaprastinta dalinių pakeitimų procedūra

Atsižvelgdama į Statistikos komiteto nuomones, ECB vykdomoji valdyba atlieka visus būtinus techninius dalinius šių gairių priedo pakeitimus, jeigu tokie daliniai pakeitimai nepakeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nedaro poveikio atskaitingųjų agentų atskaitomybės naštai valstybėse narėse. Apie tokius pakeitimus Vykdomoji valdyba nedelsdama informuoja Valdančiąją tarybą.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šios gairės įsigalioja tą dieną, kai apie jas pranešama valstybių narių, kurių valiuta yra euro, NCB.

2.   Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, NCB ir ECB šias gaires vykdo nuo 2022 m. vasario 1 d.

12 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Priimta Frankfurte prie Maino 2021 m. kovo 26 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB Pirmininkė

Christine LAGARDE


(1)   2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(2)   1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (OL L 318, 1998 11 27, p. 8).

(3)   2021 m. kovo 26 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2021/835, kuriomis panaikinamos Gairės ECB/2014/15 dėl pinigų ir finansų statistikos (ECB/2021/16) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 335).


PRIEDAS

ATSKAITOMYBĖS SCHEMA

1 skirsnis. Įvadas

Euro zonos vertybinių popierių emisijų statistikoje sudaromi du pagrindiniai suvestiniai rodikliai:

—

visos euro zonos rezidentų emisijos bet kokia valiuta ir

—

visos emisijos pasaulyje eurais, ir vidaus, ir tarptautiniu lygmeniu.

Pagrindinis skirtumas turi būti daromas remiantis emitento rezidavimo vieta, pagal kurią Eurosistemos NCB kolektyviai aprėpia visas euro zonos rezidentų emisijas (1). Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) praneša apie likusio pasaulio emisijas, susijusias su visais ne euro zonos rezidentais (įskaitant euro zonoje nereziduojančias tarptautines organizacijas).

Toliau esančioje lentelėje apibendrinami atskaitomybės reikalavimai.

 

 

 

Vertybinių popierių emisijos

 

Euro zonos rezidentų

(kiekvienas NCB teikia informaciją apie savo rezidentus)

Likusio pasaulio rezidentai

(TAB)

 

Euro zonai nepriklausančios valstybės narės

Kitos šalys

Eurais / nacionalinėmis valiutomis

A blokas

B blokas

Kitomis valiutomis  (*1)

C blokas

D blokas

neprivaloma

2 skirsnis. Atskaitomybės reikalavimai

1 lentelė. NCB skirta A bloko duomenų teikimo forma

 

 

 

VIDAUS EMITENTAI REZIDENTAI / EURAIS / NACIONALINĖMIS VALIUTOMIS

 

Likučiai

Bendrosios emisijos

Išpirkimas

Grynosios emisijos  (*3)

 

A1

A2

A3

A4

1.

TRUMPALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI  (*2)

 

 

 

 

Iš viso

S1

S68

S135

S202

Centrinis bankas

S2

S69

S136

S203

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S3

S70

S137

S204

Kiti finansiniai tarpininkai

S4

S71

S138

S205

Iš jų FPB

S5

S72

S139

S206

Finansiniai pagalbininkai

S6

S73

S140

S207

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S7

S74

S141

S208

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S8

S75

S142

S209

Ne finansų bendrovės

S9

S76

S143

S210

Centrinė valdžia

S10

S77

S144

S211

Vyriausybė ir vietos valdžia

S11

S78

S145

S212

Socialinės apsaugos fondai

S12

S79

S146

S213

 

 

 

 

 

2.

ILGALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI  (*2)

 

 

 

 

Iš viso

S13

S80

S147

S214

Centrinis bankas

S14

S81

S148

S215

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S15

S82

S149

S216

Kiti finansiniai tarpininkai

S16

S83

S150

S217

Iš jų FPB

S17

S84

S151

S218

Finansiniai pagalbininkai

S18

S85

S152

S219

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S19

S86

S153

S220

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S20

S87

S154

S221

Ne finansų bendrovės

S21

S88

S155

S222

Centrinė valdžia

S22

S89

S156

S223

Vyriausybė ir vietos valdžia

S23

S90

S157

S224

Socialinės apsaugos fondai

S24

S91

S158

S225

 

 

 

 

 

2.1.

iš jų fiksuotos normos emisijos:

 

 

 

 

Iš viso

S25

S92

S159

S226

Centrinis bankas

S26

S93

S160

S227

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S27

S94

S161

S228

Kiti finansiniai tarpininkai

S28

S95

S162

S229

Iš jų FPB

S29

S96

S163

S230

Finansiniai pagalbininkai

S30

S97

S164

S231

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S31

S98

S165

S232

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S32

S99

S166

S233

Ne finansų bendrovės

S33

S100

S167

S234

Centrinė valdžia

S34

S101

S168

S235

Vyriausybė ir vietos valdžia

S35

S102

S169

S236

Socialinės apsaugos fondai

S36

S103

S170

S237

 

 

 

 

 

2.2.

iš jų kintamosios normos emisijos:

 

 

 

 

Iš viso

S37

S104

S171

S238

Centrinis bankas

S38

S105

S172

S239

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S39

S106

S173

S240

Kiti finansiniai tarpininkai

S40

S107

S174

S241

Iš jų FPB

S41

S108

S175

S242

Finansiniai pagalbininkai

S42

S109

S176

S243

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S43

S110

S177

S244

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S44

S111

S178

S245

Ne finansų bendrovės

S45

S112

S179

S246

Centrinė valdžia

S46

S113

S180

S247

Vyriausybė ir vietos valdžia

S47

S114

S181

S248

Socialinės apsaugos fondai

S48

S115

S182

S249

 

 

 

 

 

2.3.

iš jų nulinės atkarpos obligacijos:

 

 

 

 

Iš viso

S49

S116

S183

S250

Centrinis bankas

S50

S117

S184

S251

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S51

S118

S185

S252

Kiti finansiniai tarpininkai

S52

S119

S186

S253

Iš jų FPB

S53

S120

S187

S254

Finansiniai pagalbininkai

S54

S121

S188

S255

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S55

S122

S189

S256

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S56

S123

S190

S257

Ne finansų bendrovės

S57

S124

S191

S258

Centrinė valdžia

S58

S125

S192

S259

Vyriausybė ir vietos valdžia

S59

S126

S193

S260

Socialinės apsaugos fondai

S60

S127

S194

S261

 

 

 

 

 

3.

BIRŽINĖS AKCIJOS  ((†))

 

 

 

 

Iš viso

S61

S128

S195

S262

Centrinis bankas

S62

S129

S196

S263

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S63

S130

S197

S264

Kiti finansiniai tarpininkai

S64

S131

S198

S265

Finansiniai pagalbininkai

S65

S132

S199

S266

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S66

S133

S200

S267

Ne finansų bendrovės

S67

S134

S201

S268

 

 

 

 

 


2 lentelė. NCB skirta C bloko duomenų teikimo forma

 

VIDAUS EMITENTAI REZIDENTAI / KITOMIS VALIUTOMIS

 

Likučiai

Bendrosios emisijos

Išpirkimas

Grynosios emisijos

 

C1

C2

C3

C4

4.

TRUMPALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

 

 

 

 

Iš viso

S269

S335

S401

S467

Centrinis bankas

S270

S336

S402

S468

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S271

S337

S403

S469

Kiti finansiniai tarpininkai

S272

S338

S404

S470

Iš jų FPB

S273

S339

S405

S471

Finansiniai pagalbininkai

S274

S340

S406

S472

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S275

S341

S407

S473

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S276

S342

S408

S474

Ne finansų bendrovės

S277

S343

S409

S475

Centrinė valdžia

S278

S344

S410

S476

Vyriausybė ir vietos valdžia

S279

S345

S411

S477

Socialinės apsaugos fondai

S280

S346

S412

S478

 

 

 

 

 

5.

ILGALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

 

 

 

 

Iš viso

S281

S347

S413

S479

Centrinis bankas

S282

S348

S414

S480

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S283

S349

S415

S481

Kiti finansiniai tarpininkai

S284

S350

S416

S482

Iš jų FPB

S285

S351

S417

S483

Finansiniai pagalbininkai

S286

S352

S418

S484

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S287

S353

S419

S485

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S288

S354

S420

S486

Ne finansų bendrovės

S289

S355

S421

S487

Centrinė valdžia

S290

S356

S422

S488

Vyriausybė ir vietos valdžia

S291

S357

S423

S489

Socialinės apsaugos fondai

S292

S358

S424

S490

 

 

 

 

 

5.1.

iš jų fiksuotos normos emisijos:

 

 

 

 

Iš viso

S293

S359

S425

S491

Centrinis bankas

S294

S360

S426

S492

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S295

S361

S427

S493

Kiti finansiniai tarpininkai

S296

S362

S428

S494

Iš jų FPB

S297

S363

S429

S495

Finansiniai pagalbininkai

S298

S364

S430

S496

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S299

S365

S431

S497

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S300

S366

S432

S498

Ne finansų bendrovės

S301

S367

S433

S499

Centrinė valdžia

S302

S368

S434

S500

Vyriausybė ir vietos valdžia

S303

S369

S435

S501

Socialinės apsaugos fondai

S304

S370

S436

S502

 

 

 

 

 

5.2.

iš jų kintamosios normos emisijos:

 

 

 

 

Iš viso

S305

S371

S437

S503

Centrinis bankas

S306

S372

S438

S504

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S307

S373

S439

S505

Kiti finansiniai tarpininkai

S308

S374

S440

S506

Iš jų FPB

S309

S375

S441

S507

Finansiniai pagalbininkai

S310

S376

S442

S508

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S311

S377

S443

S509

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S312

S378

S444

S510

Ne finansų bendrovės

S313

S379

S445

S511

Centrinė valdžia

S314

S380

S446

S512

Vyriausybė ir vietos valdžia

S315

S381

S447

S513

Socialinės apsaugos fondai

S316

S382

S448

S514

 

 

 

 

 

5.3.

iš jų nulinės atkarpos obligacijos:

 

 

 

 

Iš viso

S317

S383

S449

S515

Centrinis bankas

S318

S384

S450

S516

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S319

S385

S451

S517

Kiti finansiniai tarpininkai

S320

S386

S452

S518

Iš jų FPB

S321

S387

S453

S519

Finansiniai pagalbininkai

S322

S388

S454

S520

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S323

S389

S455

S521

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S324

S390

S456

S522

Ne finansų bendrovės

S325

S391

S457

S523

Centrinė valdžia

S326

S392

S458

S524

Vyriausybė ir vietos valdžia

S327

S393

S459

S525

Socialinės apsaugos fondai

S328

S394

S460

S526

 

 

 

 

 

6.

BIRŽINĖS AKCIJOS

 

 

 

 

Iš viso

S329

S395

S461

S527

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S330

S396

S462

S528

Kiti finansiniai tarpininkai

S331

S397

S463

S529

Finansiniai pagalbininkai

S332

S398

S464

S530

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S333

S399

S465

S531

Ne finansų bendrovės

S334

S400

S466

S532


3 lentelė. NCB skirta A bloko papildomų straipsnių duomenų teikimo forma

 

VIDAUS EMITENTAI REZIDENTAI / EURAIS / NACIONALINĖMIS VALIUTOMIS

 

Likučiai

Bendrosios emisijos

Išpirkimas

Grynosios emisijos

 

A1

A2

A3

A4

6.

BIRŽINĖS AKCIJOS

 

 

 

 

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S533

S544

S555

S566

 

 

 

 

 

7.

NEBIRŽINĖS AKCIJOS

 

 

 

 

Iš viso

S534

S545

S556

S567

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S535

S546

S557

S568

Kiti finansiniai tarpininkai

S536

S547

S558

S569

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S537

S548

S559

S570

Ne finansų bendrovės

S538

S549

S560

S571

 

 

 

 

 

8.

KITA NUOSAVYBĖ

 

 

 

 

Iš viso

S539

S550

S561

S572

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S540

S551

S562

S573

Kiti finansiniai tarpininkai

S541

S552

S563

S574

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S542

S553

S564

S575

Ne finansų bendrovės

S543

S554

S565

S576

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.   Emitento rezidavimo vieta

Patronuojamųjų įmonių, priklausančių duomenis teikiančios šalies nerezidentams, vykdantiems veiklą duomenis teikiančios šalies ekonominėje teritorijoje, emisijos turi būti laikomos duomenis teikiančios šalies vienetų rezidentų emisijomis.

Duomenis teikiančios šalies ekonominėje teritorijoje esančių pagrindinių buveinių, vykdančių tarptautinę veiklą, emisijos taip pat turi būti laikomos vienetų rezidentų emisijomis. Pagrindinių buveinių ar patronuojamųjų įmonių, esančių už duomenis teikiančios šalies ekonominės teritorijos ribų, bet priklausančių duomenis teikiančios šalies rezidentams, emisijos turi būti laikomos nerezidentų emisijomis. Pavyzdžiui, „Volkswagen Brazil“ emisijos laikomos emisijomis, kurias išleido vienetai Brazilijos, o ne duomenis teikiančios šalies teritorijos rezidentai. Nesant jokių fizinių įmonės matų, jos rezidavimo vieta nustatoma pagal ekonominę teritoriją, pagal kurios įstatymus įmonė yra įsteigta ar užregistruota (2).

Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo ar spragų specialiosios paskirties vienetų (SPV) emisijų informacija turi būti tvarkoma dvišaliu pagrindu dalyvaujant suinteresuotiesiems pranešėjams. NCB (ne TAB) privalo pranešti apie SPV, atitinkančių peržiūrėtos Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (2010 m. ESS) rezidavimo vietos kriterijus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 (3) A priede, ir laikomų euro zonos rezidentais, emisijas.

2.   Emitentų suskirstymas pagal sektorius

Emisijos turi būti klasifikuojamos pagal sektorių, kuriam tenka atsakomybė už išleistus vertybinius popierius. Klasifikacijoje pagal sektorius yra šie 12 emitentų tipų:

—

centrinis bankas,

—

kitos PFĮ (4),

—

kiti finansiniai tarpininkai (5),

—

iš jų finansinių priemonių bendrovės, dalyvaujančios pakeičiant vertybiniais popieriais,

—

finansiniai pagalbininkai,

—

priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai,

—

draudimo korporacijos ir pensijų fondai (6),

—

ne finansų bendrovės,

—

centrinė valdžia,

—

vyriausybė ir vietos valdžia,

—

socialinės apsaugos fondai,

—

tarptautinės įstaigos.

Per SPV išleistus vertybinius popierius, kai pagrindinė atsakomybė už emisiją tenka patronuojančiajai įstaigai, o ne SPV, reikia priskirti prie patronuojančiosios įstaigos, o ne SPV. Pavyzdžiui, emisijas, kurias išleidžia SPV „AJAX Electronics“, euro zonos šalyje (A šalis) esanti ne finansų bendrovė, reikėtų priskirti prie ne finansų bendrovių sektoriaus ir duomenis turėtų teikti A šalis. Tačiau SPV ir jo patronuojančioji įstaiga turi būti tos pačios šalies rezidentai. Taigi, jeigu patronuojančioji įmonė nėra duomenis teikiančios šalies rezidentė, SPV reikia laikyti nominaliuoju duomenis teikiančios šalies rezidentu, o vertybinius popierius išleidžiantis sektorius turi atitikti SPV ekonominę funkciją. Pavyzdžiui, jeigu „ACME Motors“ yra Japonijoje reziduojanti ne finansų bendrovė, gaminanti automobilius, o „ACME Motor Finance“ – patronuojamoji įmonė, reziduojanti euro zonos šalyje (B šalis), „ACME Motor Finance“ emisijas reikėtų priskirti prie priklausomų finansų įstaigų ir pinigų skolintojų sektoriaus B šalyje, nes patronuojančioji įmonė „ACME Motors“ nėra tos pačios šalies rezidentė. Vienintelė išimtis yra atvejis, kai SPV priklauso vyriausybei, ir tokiu atveju vertybinis popierius registruojamas kaip išleistas patronuojančiosios įstaigos šalies vyriausybės (7).

Viešoji bendrovė, privatizuojama išleidžiant biržines akcijas, turi būti priskiriama prie ne finansų bendrovių sektoriaus. Panašiai, privatizuojama viešoji kredito įstaiga (KĮ) turi būti priskiriama prie PFĮ, kurios nepriklauso centrinių bankų sektoriui. Namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų emisijos turi būti laikomos ne finansų bendrovių emisijomis.

3.   Emisijų terminas

Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai – vertybiniai popieriai, kurių pirminis terminas yra vieni metai ar trumpesnis, net jeigu jie išleidžiami kaip ilgesnio termino priemonės.

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai – vertybiniai popieriai, kurių pirminis terminas yra ilgesnis nei vieni metai. Emisijos su pasirenkamais terminais, kurių vėliausias yra ilgesnis nei vieni metai, ir emisijos su neapibrėžtais terminais laikomos ilgalaikėmis.

Suskirstymas pagal dvejų metų trukmę, kaip PFĮ balansų statistikoje, nėra būtinas.

4.   Ilgalaikių skolos vertybinių popierių klasifikavimas pagal palūkanų normas

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai suskirstomi į šias kategorijas.

Fiksuotosios palūkanų normos skolos vertybiniai popieriai, t. y. vertybiniai popieriai, išleidžiami ir išperkami nominaliąja (angl. par) verte, ir skolos vertybiniai popieriai, išleidžiami diskontuojant ar padidinant jų nominaliąją (par) vertę.

Kintamosios palūkanų normos skolos vertybiniai popieriai, t. y. skolos vertybiniai popieriai, kurių atkarpos dydis ir (arba) pagrindinė suma yra susijusios su bendruoju prekių ir paslaugų kainų indeksu (kaip antai vartotojų kainų indeksu), lemiančiu kintamus nominalius atkarpos mokėjimus visą emisijos galiojimo laiką. Vertybinių popierių emisijų statistikos tikslais mišrios palūkanų normos skolos vertybiniai popieriai laikomi kintamosios palūkanų normos vertybiniais popieriais (8).

Nulinės atkarpos obligacijos, išleistos diskontuotos, t. y. priemonės, už kurias nemokamos palūkanos ir kurios yra išleidžiamos gerokai diskontuotos palyginti su nominaliąja (par) verte. Didžioji diskonto dalis atitinka per obligacijos galiojimo laiką sukauptas palūkanas.

5.   Emisijų klasifikavimas

Emisijos analizuojamos dviejose didelėse grupėse: a) skolos vertybiniai popieriai (9) ir b) biržinės akcijos (10). Privačiai išplatinti vertybiniai popieriai įtraukiami, kiek įmanoma. Pinigų rinkos vertybiniai popieriai įtraukiami jų neatskiriant nuo skolos vertybinių popierių. Nebiržinių akcijų (11) ir kitos nuosavybės (12) duomenis galima pateikti savanoriškai dviejuose atskiruose papildomuose straipsniuose. Pinigų rinkos fondų ir kitų investicinių fondų išleistos akcijos / vienetai neįtraukiami.

Toliau pateikiamas neišsamus į vertybinių popierių emisijų statistiką įtraukiamų priemonių sąrašas.

a)

Skolos vertybiniai popieriai

i)

Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai

Įtraukiamos bent šios priemonės.

—

Iždo vekseliai ir kiti valdžios sektoriaus išleisti trumpalaikiai vertybiniai popieriai.

—

Perleidžiamasis trumpalaikis vertybinis popierius, kurį išleidžia finansų ir ne finansų bendrovės. Tokiems vertybiniams popieriams pavadinti vartojama daug terminų, įskaitant šiuos: komerciniai popieriai, komerciniai vekseliai, skoliniai įsipareigojimai, prekybos vekseliai, įsakomieji vekseliai ir indėlių sertifikatai.

—

Trumpalaikiai vertybiniai popieriai, išleisti pagal ilgalaikes užtikrinto vekselių išleidimo programas.

—

Bankų akceptai.

ii)

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai

Įtraukiamos bent šios pavyzdinės priemonės.

—

Pareikštinės obligacijos.

—

Subordinuotosios obligacijos.

—

Pasirenkamo termino obligacijos, kurių paskutinė data yra vėliau kaip po vienų metų.

—

Neterminuotos arba pratęsiamosios obligacijos.

—

Kintamo pajamingumo obligacijos.

—

Konvertuojamosios obligacijos.

—

Padengtos obligacijos.

—

Indeksuotieji vertybiniai popieriai, kurių pagrindinės sumos vertė yra siejama su kainos indeksu, prekės kaina arba valiutos kurso indeksu.

—

Didelio diskonto obligacijos, kurių atkarpos mokėjimai nėra dideli ir kurios išleidžiamos diskontuota nominaliąja (face) verte.

—

Nulinės atkarpos obligacijos.

—

Euroobligacijos.

—

Pasaulinės obligacijos.

—

Privačiai išleistos obligacijos.

—

Vertybiniai popieriai, atsiradę konvertavus paskolas.

—

Paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis.

—

Bendrovių obligacijos ir kitas skolintas kapitalas, konvertuojami į akcijas (ar tai būtų jų emitento akcijos ar kitos bendrovės akcijos), iki tol, kol jie nėra konvertuoti. Jei konvertavimo galimybę galima atskirti nuo pagrindinės obligacijos, ši galimybė laikoma išvestine finansine priemone ir čia neįtraukiama.

—

Akcijos ar pajai, už kuriuos gaunamos pastovios pajamos, bet nenumatomas dalyvavimas skirstant likutinę likviduojamos bendrovės vertę, įskaitant nedalyvaujančias privilegijuotąsias akcijas.

—

Finansinis turtas, išleistas kaip paskolų, hipotekos, kredito kortelių skolos, gautinų sumų ir kito turto pakeitimo vertybiniais popieriais dalis.

Neįtraukiamos šios priemonės:

—

sandoriai vertybiniais popieriais kaip atpirkimo sandorių dalis,

—

neperleidžiamųjų vertybinių popierių emisijos,

—

neperleidžiamosios paskolos.

b)

Biržinės akcijos

Biržinės akcijos apima:

—

ribotos atsakomybės bendrovių išleistas kapitalo akcijas,

—

išpirktas akcijas ribotos atsakomybės bendrovėse,

—

ribotos atsakomybės bendrovių išleistas dividendų akcijas,

—

pirmenybines arba privilegijuotąsias akcijas ar pajus, kurie suteikia teisę dalyvauti skirstant likutinę vertę bendrovės likvidavimo atveju. Jie gali būti įtraukti ar neįtraukti į pripažintos biržos prekybos sąrašus,

—

privačiai platinamas akcijas, jei įmanoma.

Jei bendrovė privatizuojama ir vyriausybė pasilieka tam tikrą privatizuojamos bendrovės akcijų dalį, o kita akcijų dalis yra įtraukta į biržos prekybos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, visa bendrovės kapitalo vertė apskaitoma kaip biržinių akcijų likučiai, nes visos akcijos potencialiai bet kuriuo metu gali būti parduotos rinkos verte. Tas pat taikoma, jei akcijų dalis parduodama dideliems investuotojams ir vertybinių popierių biržoje prekiaujama tik likusia dalimi, t. y. laisvomis akcijomis.

Į biržines akcijas neįtraukiama:

—

pasiūlytos pardavimui, bet neišplatintos akcijos,

—

bendrovių obligacijos ir skolintas kapitalas, konvertuojami į akcijas; jie įtraukiami, kai tik konvertuojami į akcijas,

—

neribotos atsakomybės partnerių įsteigtų įmonių nuosavybės vertybiniai popieriai,

—

valdžios sektoriaus investicijos į tarptautinių organizacijų, teisiškai įsteigtų kaip akcinio kapitalo bendrovės, kapitalą,

—

premijinių akcijų emisijos tik išleidimo metu ir padalintų akcijų emisijos, tačiau premijinės akcijos ir padalintos akcijos yra neatskiriamai įtraukiamos į visą biržinių akcijų kiekį.

6.   Emisijos valiuta

Dviejų valiutų obligacijos turi būti klasifikuojamos pagal valiutą, kuria obligacijos išreikštos. Dviejų valiutų obligacijos apibrėžiamos kaip obligacijos, kurios išperkamos arba kurių atkarpa mokama ne ta valiuta, kuria išreikšta obligacija. Jeigu pasaulinė obligacija yra išleista daugiau nei viena valiuta, kiekviena emisijos dalis turi būti nurodoma kaip atskira emisija pagal emisijos valiutą. Kai emisijos yra išreikštos dviem valiutomis, pavyzdžiui, 70 proc. eurais ir 30 proc. JAV doleriais, jei įmanoma, atitinkamos emisijos sudedamosios dalys turi būti pateikiamos atskirai pagal valiutą, kuria jos išreikštos. Taigi šiame pavyzdyje 70 proc. emisijos turi būti pateikiama kaip emisija eurais / nacionaline valiuta (13), o 30 proc. kaip emisija kitomis valiutomis. Kai neįmanoma atskirai nurodyti emisijos sudedamųjų dalių pagal valiutą, duomenis teikiančios šalies faktinis suskirstymas turi būti nurodytas nacionalinėse aiškinamosiose pastabose.

7.   Emisijos apskaitymo laikas

Emisija laikoma išplatinta, kai emitentas gauna mokėjimą, o ne kai sindikatas prisiima įsipareigojimą.

8.   Atsargų ir srautų suderinimas

NCB privalo teikti informaciją apie trumpalaikių bei ilgalaikių skolos vertybinių popierių ir biržinių akcijų likučius, bendrąsias emisijas, išpirkimą ir grynąsias emisijas.

Toliau lentelėje pavaizduotas ryšis tarp atsargų (t. y. likučių) ir srautų (t. y. bendrųjų emisijų, išpirkimo ir grynųjų emisijų). Praktiškai šis ryšys yra sudėtingesnis dėl kainų ir valiutų kursų pokyčių, pakartotinai investuotų (t. y. susikaupusių) palūkanų, perklasifikavimų, pataisymų ir kitų patikslinimų.

i)

Likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

≈

Likučiai ankstesnio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

+

Bendrosios emisijos per ataskaitinį laikotarpį

-

Išpirkimas per ataskaitinį laikotarpį

+

Perklasifikavimas ir kiti pokyčiai

ii)

Likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

≈

Likučiai ankstesnio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

+

Grynosios emisijos per ataskaitinį laikotarpį

 

 

+

Perklasifikavimas ir kiti pokyčiai

a)   Bendrosios emisijos

Bendrosios emisijos per ataskaitinį laikotarpį turi apimti visas skolos vertybinių popierių ir biržinių akcijų emisijas, kai emitentas naujus vertybinius popierius parduoda už grynuosius pinigus. Jos yra susijusios su reguliariu naujų priemonių kūrimu. Emisijų užbaigimo momentu laikomas tas momentas, kai yra atliktas mokėjimas; todėl apskaitant emisijas turi būti stengiamasi kuo tiksliau atspindėti pagrindinės emisijos apmokėjimo laiką.

Biržinių akcijų atveju bendrosios emisijos apima naujai sukurtas akcijas, kurias už grynuosius pinigus išleidžia bendrovės, pirmą kartą įtrauktos į biržos prekybos sąrašus, įskaitant naujai įsteigtas bendroves ar privačiąsias bendroves, tampančias akcinėmis. Į bendrąją emisiją taip pat įtraukiamos, privatizavus akcines bendroves, į biržos prekybos sąrašus įtrauktos jų akcijos, išleistos už grynuosius pinigus. Neįtraukiamos premijinių akcijų emisijos (14). Duomenys apie bendrąsias emisijas neteikiami, kai bendrovė tik įtraukiama į biržos prekybos sąrašus, bet nepritraukiamas naujas kapitalas.

Į apskaitomą bendrąją emisiją ar išpirkimą neįtraukiami jau egzistuojančių vertybinių popierių mainai ir perdavimai, įvykę perėmimo ar susijungimo metu (15), išskyrus naujas priemones, kurias už grynuosius pinigus sukūrė ir išleido euro zonos rezidentas.

Vertybinių popierių, kurie vėliau gali būti konvertuoti į kitas priemones, emisijos turi būti registruojamos jų pirminės priemonės kategorijoje; konvertuojant jie iš tos priemonių kategorijos nurašomi ir tokia pat suma nurodomi kaip bendrosios emisijos naujoje kategorijoje (16).

b)   Išpirkimas

Išpirkimas per ataskaitinį laikotarpį – tai visi emitento atpirkti skolos vertybiniai popieriai ir biržinės akcijos, kai investuotojas už vertybinius popierius gauna grynuosius pinigus. Dėl išpirkimo vyksta reguliarius priemonių nurašymas. Jis apima visus skolos vertybinius popierius, kurių terminas yra suėjęs, taip pat tuos, kurie išperkami prieš terminą. Prie išpirkimo priskiriami ir bendrovių akcijų atpirkimai, jei bendrovė atperka visas akcijas už grynuosius pinigus prieš pasikeičiant bendrovės teisiniam statusui arba už grynuosius pinigus atperka dalį savo akcijų, kurios panaikinamos, dėl ko sumažėja kapitalas. Bendrovių, kurios buvo investavusios į savo akcijas, akcijų atpirkimas nepriskiriamas išpirkimui (17).

Duomenys apie išpirkimą neteikiami, kai tik pašalinama iš vertybinių popierių biržos prekybos sąrašų.

c)   Grynosios emisijos

Grynosios emisijos – tai visų bendrųjų emisijų ir visų išpirkimo sandorių per ataskaitinį laikotarpį skirtumas.

Biržinių akcijų likučiai turi apimti visų rezidentų biržinių akcijų rinkos vertę. Todėl euro zonos valstybės pateikti biržinių akcijų likučiai gali padidėti arba sumažėti po į biržos sąrašus įtraukto subjekto perkėlimo. Tai taip pat taikoma bendrovių perėmimo arba susijungimo atveju, kai nesukuriama ir neišleidžiama jokių priemonių už grynuosius pinigus ir (arba) jos nėra išperkamos už grynuosius pinigus ir yra panaikinamos. Kad skolos vertybiniai popieriai ir biržinės akcijos nebūtų apskaitomos du kartus ar neliktų neįskaitytos, kai emitentas perkeliamas į kitą rezidavimo šalį, atitinkami NCB dvišaliu pagrindu turi susitarti dėl tokio įvykio pranešimo laiko.

9.   Vertinimas

Vertybinių popierių emisijos vertę sudaro kaina ir, kai emisijos yra išreikštos ne ta valiuta, kuria pateikiama ataskaita – valiutos kursas.

NCB turi pateikti duomenis apie trumpalaikius skolos vertybinius popierius nominaliąja (face) verte (18), o biržines akcijas – rinkos verte. Ilgalaikių skolos vertybinių popierių atveju vertinimui gali būti taikomi skirtingi metodai, priklausomai nuo palūkanų normos tipo, ir tai lemia mišrius visumos vertinimo rezultatus. Pavyzdžiui, fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų normų emisijos paprastai vertinamos nominaliąja (face) verte, o nulinės atkarpos obligacijos – nominaliąja (nominal) verte. Paprastai nulinės atkarpos obligacijų kiekis yra palyginti nedidelis, tad kodų sąraše mišraus vertinimo reikšmė nenumatyta; visa ilgalaikių skolos vertybinių popierių suma pateikiama nominaliąja verte. Tais atvejais, kai reiškinio mastas yra reikšmingas, naudojama „nenurodyta“ (Z) vertė. Apskritai tais atvejais, kai taikomas mišrusis vertinimas, NCB pateikia paaiškinimą požymių lygmeniu.

a)   Kainų vertinimas

Biržinių akcijų atsargos ir srautai turi būti teikiami rinkos verte.

Taisyklės, pagal kurią skolos vertybinių popierių atsargos ir srautai turi būti apskaitomi nominaliąja (face) verte, išimtis taikoma didelio diskonto ir nulinės atkarpos obligacijoms, kurių likučiai ir bendrosios emisijos apskaitomos nominaliąja (nominal) verte, t. y. diskontuota kaina išleidimo metu pridėjus sukauptas palūkanas, ir nominaliąja (face) verte – suėjus terminui išperkant. Nulinės atkarpos obligacijų likučių nominalioji (nominal) vertė gali būti apskaičiuojama, kaip aprašyta toliau.

Image 1

Čia:

A

=

nominalioji (nominal) vertė = faktiškai sumokėta suma ir sukauptos palūkanos

E

=

diskontuota kaina išleidimo metu (suma, sumokėta išleidžiant)

P

=

nominalioji (face) vertė (grąžinta suėjus terminui)

T

=

laikotarpis tarp išleidimo datos iki termino (dienomis)

t

=

laikas, praėjęs nuo išleidimo datos (dienomis)

Įvairiose šalyse kainų vertinimo procedūra gali šiek tiek skirtis.

2010 m. ESS kainų vertinimo metodas, kurį taikant skolos vertybinių popierių ir akcijų srautus reikia apskaityti sandorio verte, o atsargas – rinkos verte, šiuo atveju netaikomas.

Didelio diskonto ir nulinės atkarpos obligacijų atveju duomenis teikiantis NCB, kai įmanoma, turi apskaičiuoti sukauptas palūkanas.

b)   Valiuta, kuria teikiami duomenys, ir vertinimas pagal valiutų kursą

NCB turi teikti ECB visus duomenis eurais, įskaitant ankstesnes eilutes. Perskaičiuodami eurais vertybinius popierius, vidaus rezidentų išleistus kitomis valiutomis (C blokas) (19), NCB kuo tiksliau laikosi vertinimo pagal valiutų kursą principų, pagrįstų 2010 m. ESS (20), kaip aprašyta toliau.

i)

Likučiai turi būti perskaičiuoti eurais / nacionaline valiuta taikant atitinkamą vidutinį rinkos kursą, buvusį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, t. y. ataskaitinio laikotarpio paskutinės darbo dienos pabaigoje.

ii)

Bendrosios emisijos ir išpirkimo sandoriai turi būti perskaičiuoti eurais / nacionaline valiuta taikant vidutinį rinkos kursą, buvusį mokėjimo metu. Jeigu neįmanoma nustatyti tikslaus perskaičiavimui taikytino valiutų kurso, galima taikyti valiutų kursą, kuris kuo tiksliau atitinka mokėjimo metu buvusį vidutinį rinkos kursą.

10.   Konceptualus suderinamumas

PFĮ perleidžiamųjų priemonių emisijų atveju vertybinių popierių emisijų statistika ir PFĮ balansų statistika yra susijusios. Priemonių ir jas išleidžiančių PFĮ aprėptis yra konceptualiai suderinta; toks yra ir priemonių klasifikavimas pagal terminų intervalus ir suskirstymas pagal valiutą. Skiriasi vertybinių popierių emisijų statistikos ir PFĮ balansų statistikos vertinimo principai (t. y. skolos vertybiniai popieriai pirmuoju atveju vertinami nominaliąja (face) verte, o pastaruoju – rinkos verte). Nepaisant vertinimo skirtumų ir kiekvienos valstybės PFĮ balanse turimų nuosavų vertybinių popierių užskaitos, PFĮ išleistų vertybinių popierių likučiai, apie kuriuos pranešama vertybinių popierių statistikos tikslais, atitinka 11 straipsnį („išleisti skolos vertybiniai popieriai“) PFĮ balanso įsipareigojimų pusėje. Trumpalaikiai vertybiniai popieriai, kaip apibrėžta vertybinių popierių emisijų statistikoje, atitinka skolos vertybinių popierių, kurių terminas yra iki vienų metų, sumą. Ilgalaikiai vertybiniai popieriai, kaip apibrėžta vertybinių popierių emisijų statistikoje, lygūs skolos vertybinių popierių, kurių terminas – nuo vienų iki dvejų metų, ir skolos vertybinių popierių, kurių terminas – daugiau nei dveji metai, sumą.

NCB turi peržiūrėti vertybinių popierių emisijų statistikos ir PFĮ balansų statistikos aprėptį ir nurodyti ECB visus konceptualius skirtumus. Atliekami trijų tipų suderinamumo patikrinimai dėl emisijų, kurias išleidžia: a) NCB – eurais / nacionaline valiuta, b) PFĮ, išskyrus centrinius bankus – eurais /nacionaline valiuta ir c) PFĮ, išskyrus centrinius bankus – kitomis valiutomis. Tarp vertybinių popierių emisijų statistikos ir PFĮ balansų statistikos gali atsirasti konceptualių skirtumų, nes vertybinių popierių emisijų statistika ir PFĮ balansų statistika gaunamos iš nacionalinių atskaitomybės sistemų skirtingais tikslais.

11.   Duomenų reikalavimai

Iš kiekvienos šalies tikimasi gauti statistines ataskaitas apie kiekvieną taikytiną laiko eilutę. Jeigu kurioje nors šalyje tam tikras straipsnis nėra taikomas, NCB privalo nedelsdami raštu pranešti ECB ir pateikti paaiškinimus. Jei atitinkamo reiškinio nėra, NCB laikinai gali neteikti tokios laiko eilutės. NCB taip pat turi pranešti apie tokius atvejus ar visus kitus nukrypimus nuo šiame priede aprašytos atskaitomybės schemos. Be to, jie privalo pranešti ECB, kai pataisymai yra siunčiami kartu su paaiškinimais dėl tų pataisymų pobūdžio.

3 skirsnis. Nacionalinės aiškinamosios pastabos

Kiekvienas NCB privalo pateikti ataskaitą, kurioje aprašomi šiame procese pateikti duomenys. Ataskaita turi apimti toliau nurodytas temas ir joje kuo tiksliau turi būti laikomasi siūlomos struktūros. NCB privalo pateikti papildomos informacijos apie atvejus, kai pateikti duomenys neatitinka šių gairių arba kai jie nepateikė duomenų, ir nurodyti priežastis. Ataskaita turi būti pateikta ne vėliau nei duomenys.

1.

Duomenų šaltiniai ir duomenų rinkimo sistema: turi būti pateikiama išsami informacija apie duomenų šaltinius, naudotus vertybinių popierių emisijų statistikai parengti: administraciniai šaltiniai duomenims apie valdžios sektoriaus emisijas, tiesioginės PFĮ ir kitų įstaigų ataskaitos, laikraščiai ir duomenų teikėjai, kaip antai International Financial Review ir kt. NCB turi nurodyti, ar duomenys surenkami ir saugomi dėl kiekvienos emisijos ir kokie kriterijai yra taikomi. Priešingu atveju NCB turi nurodyti, ar duomenys surenkami ir saugomi jų neatskiriant pagal pavienių emitentų emisijos sumas per ataskaitinį laikotarpį, pavyzdžiui, kai taikomos tiesioginio duomenų surinkimo sistemos. NCB privalo pateikti informaciją apie tiesioginėse ataskaitose naudotus kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atskaitingieji agentai ir teiktina informacija.

2.

Rengimo procedūros: turi būti trumpai aprašytas naudojamas duomenų rengimo metodas, pavyzdžiui, informacijos apie pavienes vertybinių popierių emisijas apibendrinimas, paskelbtų ar nepaskelbtų laiko eilučių tvarkymas.

3.

Emitento rezidavimo vieta: NCB privalo nurodyti, ar klasifikuojant emisijas galima visapusiškai taikyti 2010 m. ESS (ir TVF) rezidavimo vietos apibrėžtį. Jeigu tai neįmanoma ar įmanoma tik iš dalies, NCB privalo pateikti išsamų paaiškinimą dėl faktiškai naudojamų kriterijų.

4.

Emitentų suskirstymas pagal sektorius: NCB privalo nurodyti nukrypimus nuo emitentų klasifikavimo pagal sektorius, kaip apibrėžta 2 skirsnio 2 punkte. Pastabose reikia pateikti paaiškinimus dėl nustatytų nukrypimų ir bet kokių neaiškumų.

5.

Emisijos valiuta: jeigu neįmanoma nustatyti atskirų emisijos valiutos sudedamųjų dalių, NCB privalo paaiškinti nukrypimus nuo taisyklių. Be to, NCB, kurie negali išskirti visų vertybinių popierių emisijų vietos valiuta, eurais / nacionaline valiuta ir kitomis valiutomis, turi aprašyti, kur tokios emisijos yra priskirtos, ir nurodyti emisijų, kurios nėra tinkamai priskirtos, bendrą sumą, kad būtų galima suprasti iškraipymo mastą.

6.

Emisijų klasifikavimas: NCB privalo pateikti išsamią informaciją apie vertybinių popierių, įtrauktų į nacionalinius duomenis, rūšį, įskaitant jų nacionalinius terminus. Jei žinoma, kad aprėptis yra dalinė, NCB turi paaiškinti esamas spragas. Visų pirma, NCB turi pateikti toliau išvardytą informaciją.

—

Privačiai išplatinti vertybiniai popieriai: NCB turi nurodyti, ar jie yra įtraukti į pateiktus duomenis ar ne.

—

Bankų akceptai: jeigu jie yra perleidžiami ir įtraukiami pateikiant duomenis apie trumpalaikius skolos vertybinius popierius, duomenis teikiantis NCB nacionalinėse aiškinamosiose pastabose turi pateikti paaiškinimą dėl tokių priemonių registravimo nacionalinių procedūrų ir jų pobūdžio.

—

Biržinės akcijos: NCB privalo nurodyti, ar į pateiktus duomenis yra įtrauktos nebiržinės akcijos ar kitos nuosavybės priemonės ir apytiksliai pateikti nebiržinių akcijų ir (arba) kitų nuosavybės priemonių sumą, kad būtų galima suprasti iškraipymo mastą. Nacionalinėse aiškinamosiose pastabose NCB privalo pažymėti visas žinomas biržinių akcijų aprėpties spragas.

7.

Ilgalaikių vertybinių popierių analizė pagal priemones: jeigu fiksuotųjų palūkanų, kintamųjų palūkanų ir nulinės atkarpos obligacijų suma nėra lygi ilgalaikių skolos vertybinių popierių bendrai sumai, NCB turi nurodyti ilgalaikių vertybinių popierių, kurių neįmanoma suskirstyti pagal šias kategorijas, rūšį ir sumą.

8.

Emisijų terminas: jeigu neįmanoma griežtai laikytis trumpalaikių ir ilgalaikių skolos vertybinių popierių apibrėžčių, NCB turi nurodyti atvejus, kai pateikti duomenys nukrypsta nuo taisyklės.

9.

Išpirkimas: NCB turi nurodyti, kaip jie gauna informaciją apie išpirkimą, ir ar ši informacija renkama iš tiesiogiai ataskaitose pateiktų duomenų, ar apskaičiuojama pagal likutines sumas.

10.

Kainų vertinimas: NCB nacionalinėse aiškinamosiose pastabose išsamiai nurodo vertinimo procedūrą, taikomą a) trumpalaikiams skolos vertybiniams popieriams, b) ilgalaikiams skolos vertybiniams popieriams, c) diskontuotoms obligacijoms ir d) biržinėms akcijoms. Jei atsargoms ir srautams taikomas vertinimas skiriasi, tai turi būti paaiškinta.

11.

Ataskaitų teikimo dažnis, savalaikiškumas ir laikotarpis: NCB privalo nurodyti, kada šiuo tikslu parengti duomenys buvo pateikti pagal naudotojo reikalavimus, t. y. teikiant mėnesio duomenis per nustatytą penkių savaičių terminą. Taip pat turi būti nurodoma nustatytų laiko eilučių trukmė. Turi būti pažymėti visi trūkiai eilutėse, pavyzdžiui, vertybinių popierių aprėpties skirtumai per tam tikrą laiką.

12.

Peržiūra: NCB privalo pateikti trumpas aiškinamąsias pastabas dėl visų peržiūrėtų duomenų ir paaiškinti peržiūros priežastį ir mastą.

13.

Kiekvienos vidaus rezidentų išleistos priemonės aprėpties įverčiai: NCB turi pateikti kiekvienos vidaus rezidentų išleistų vertybinių popierių kategorijos nacionalinius aprėpties įverčius, t. y. trumpalaikių vertybinių popierių, ilgalaikių vertybinių popierių ir biržinių akcijų emisijų vietos valiuta, eurais / nacionaline valiuta, įskaitant ekiu, ir kitomis valiutomis pagal toliau pateiktą lentelę. Skilties „Aprėptis %“ įverčiai turi rodyti vertybiniams popieriams tenkančią visos emisijos procentinę dalį kiekvienoje priemonių kategorijoje; šie duomenys turi būti pateikiami pagal atskaitomybės taisykles atitinkamoje lentelės dalyje. Skiltyje „Pastabos“ galima pateikti trumpus aprašymus. NCB taip pat turi nurodyti bet kokius aprėpties pokyčius dėl prisijungimo prie pinigų sąjungos.

 

 

 

Aprėptis %

Pastabos

Eurais / nacionalinėmis valiutomis

Vietos

valiuta

STS

 

 

LTS

 

 

QUS

 

 

Eurais / nacionaline valiuta, išskyrus vietos valiutą, įskaitant ekiu

STS

 

 

LTS

 

 

Kitomis valiutomis

 

STS

 

 

LTS

 

 

STS

=

trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai.

LTS

=

ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai.

QUS

=

biržinės akcijos.

4 skirsnis. Tarptautinių atsiskaitymų bankui keliami reikalavimai

TAB keliami atskaitomybės reikalavimai atitinka tuos pačius principus, kaip 1–3 skirsniuose išdėstyti NCB taikomi reikalavimai, išskyrus šiuos.

4 lentelė. TAB skirta B bloko duomenų teikimo forma

 

LIKUSIO PASAULIO REZIDENTAI EMITENTAI / EURAIS / NACIONALINĖMIS VALIUTOMIS

 

Likučiai

Bendrosios emisijos

Išpirkimas

 

B1

B2

B3

9.

TRUMPALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

 

 

 

Iš viso

S577

S642

S707

Centrinis bankas

S578

S643

S708

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S579

S644

S709

Kiti finansiniai tarpininkai

S580

S645

S710

Iš jų FPB

S581

S646

S711

Finansiniai pagalbininkai

S582

S647

S712

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S583

S648

S713

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S584

S649

S714

Ne finansų bendrovės

S585

S650

S715

Centrinė valdžia

S586

S651

S716

Vyriausybė ir vietos valdžia

S587

S652

S717

Socialinės apsaugos fondai

S588

S653

S718

Tarptautinės organizacijos

S589

S654

S719

 

 

 

 

10.

ILGALAIKIAI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

 

 

 

Iš viso

S590

S655

S720

Centrinis bankas

S591

S656

S721

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S592

S657

S722

Kiti finansiniai tarpininkai

S593

S658

S723

Iš jų FPB

S594

S659

S724

Finansiniai pagalbininkai

S595

S660

S725

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S596

S661

S726

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S597

S662

S727

Ne finansų bendrovės

S598

S663

S728

Centrinė valdžia

S599

S664

S729

Vyriausybė ir vietos valdžia

S600

S665

S730

Socialinės apsaugos fondai

S601

S666

S731

Tarptautinės organizacijos

S602

S667

S732

 

 

 

 

10.1.

iš jų fiksuotos normos emisijos:

 

 

 

Iš viso

S603

S668

S733

Centrinis bankas

S604

S669

S734

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S605

S670

S735

Kiti finansiniai tarpininkai

S606

S671

S736

Iš jų FPB

S607

S672

S737

Finansiniai pagalbininkai

S608

S673

S738

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S609

S674

S739

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S610

S675

S740

Ne finansų bendrovės

S611

S676

S741

Centrinė valdžia

S612

S677

S742

Vyriausybė ir vietos valdžia

S613

S678

S743

Socialinės apsaugos fondai

S614

S679

S744

Tarptautinės organizacijos

S615

S680

S745

 

 

 

 

10.2.

iš jų kintamosios normos emisijos:

 

 

 

Iš viso

S616

S681

S746

Centrinis bankas

S617

S682

S747

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S618

S683

S748

Kiti finansiniai tarpininkai

S619

S684

S749

Iš jų FPB

S620

S685

S750

Finansiniai pagalbininkai

S621

S686

S751

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S622

S687

S752

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S623

S688

S753

Ne finansų bendrovės

S624

S689

S754

Centrinė valdžia

S625

S690

S755

Vyriausybė ir vietos valdžia

S626

S691

S756

Socialinės apsaugos fondai

S627

S692

S757

Tarptautinės organizacijos

S628

S693

S758

 

 

 

 

10.3.

iš jų nulinės atkarpos obligacijos:

 

 

 

Iš viso

S629

S694

S759

Centrinis bankas

S630

S695

S760

PFĮ, kurie nėra centriniai bankai

S631

S696

S761

Kiti finansiniai tarpininkai

S632

S697

S762

Iš jų FPB

S633

S698

S763

Finansiniai pagalbininkai

S634

S699

S764

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

S635

S700

S765

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai

S636

S701

S766

Ne finansų bendrovės

S637

S702

S767

Centrinė valdžia

S638

S703

S768

Vyriausybė ir vietos valdžia

S639

S704

S769

Socialinės apsaugos fondai

S640

S705

S770

Tarptautinės organizacijos

S641

S706

S771

 

 

 

 

Emisijų terminas

Kalbant apie terminą, visus Europos komercinius popierius (EKP) ir kitas euroobligacijas, išleistas pagal trumpalaikę programą, TAB laiko trumpalaikėmis priemonėmis, o visas priemones, išleistas pagal ilgalaikę dokumentaciją, – ilgalaikėmis priemonėmis, nesvarbu, koks būtų jų pirminis terminas.

Emitentų suskirstymas pagal sektorius

TAB atsižvelgia į suskirstymo pagal sektorius ryšius tarp TAB duomenų bazėje užregistruotų emitentų su prašomais pateikti ataskaitų formose, kaip parodyta lentelėje toliau.

Suskirstymas pagal sektorius TAB duomenų bazėje

 

Klasifikavimas ataskaitų formose

Centrinis bankas

→

Centrinis bankas

Komerciniai bankai

→

PFĮ

Kiti finansiniai tarpininkai

→

Kiti finansiniai tarpininkai

Centrinė valdžia

→

Centrinė valdžia

Kitas valdžios sektorius

Valstybės agentūros

→

Vyriausybė ir vietos valdžia

Bendrovės

→

Ne finansų bendrovės

Tarptautinės įstaigos

→

Tarptautinės įstaigos (likęs pasaulis)

Emisijų klasifikavimas

Skolos vertybiniais popieriais vertybinių popierių emisijų statistikoje laikomos šios TAB duomenų bazėje užregistruotos priemonės:

—

indėlių sertifikatai,

—

komerciniai popieriai,

—

iždo vekseliai,

—

obligacijos,

—

Europos komerciniai popieriai,

—

vidutinės trukmės obligacijos,

—

kiti trumpalaikiai popieriai.

Vertinimas

Pagal galiojančias TAB taisykles skolos vertybiniai popieriai vertinami remiantis nominaliąja (face) verte, o biržinės akcijos – emisijos kaina.

TAB praneša ECB apie visas likusio pasaulio rezidentų emisijas eurais / nacionalinėmis valiutomis (B blokas) JAV doleriais likučiams taikydamas laikotarpio pabaigos valiutų kursą, o emisijoms ir išpirkimui – vidutinį laikotarpio valiutų kursą. ECB perskaičiuoja visus duomenis eurais taikydamas tą patį principą, kaip iš pradžių taikė TAB. Dėl laikotarpių iki 1999 m. sausio 1 d. kaip pakaitinį reikia naudoti ekiu ir JAV dolerio kursą.

ŽODYNĖLIS

Biržinės akcijos, taip pat vadinamos kotiruojamomis akcijomis, išskyrus investicinių fondų akcijas / vienetus (Listed shares, also referred to as quoted shares, excluding investment fund’s shares/units) – nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Tokia birža gali būti pripažinta vertybinių popierių birža arba bet kokia antrinė rinka. Į biržos sąrašus įtrauktos akcijos taip pat vadinamos kotiruojamomis akcijomis. Į biržos sąrašus įtrauktų akcijų kotiruojamų kainų buvimas reiškia, kad paprastai lengva gauti dabartines rinkos kainas.

Centrinei valdžiai (Central government) priskiriami visi šalies administraciniai padaliniai ir kitos centrinės įstaigos, kurių kompetencijai priklauso visa ekonominė teritorija, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą (2010 m. ESS 2.114 punktas).

Centrinis bankas (Central bank) – finansų bendrovė ir kvazibendrovė, kurių pagrindinė paskirtis – leisti į apyvartą pinigus, palaikyti vidinę ir išorinę pinigų vertę ir saugoti visas šalies tarptautines atsargas arba jų dalį.

Draudimo bendrovės (Insurance corporations) – finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip rizikos mažinimo (daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma) pasekmė (2010 m. ESS 2.100–2.104 punktai).

Emitentai nerezidentai (Non-resident issuers) – vienetai, kurie yra: a) duomenis teikiančios šalies ekonominėje teritorijoje, bet vienus metus ar ilgiau nedalyvauja ir neketina dalyvauti ekonominėje veikloje ar sudaryti sandorių duomenis teikiančios šalies teritorijoje, arba b) yra už duomenis teikiančios šalies ekonominės teritorijos ribų.

Emitento rezidavimo vieta (Residency of issuer) – duomenis teikiančios šalies rezidentu laikomas emitentas, kurio ekonominių interesų centras yra duomenis teikiančios šalies ekonominėje teritorijoje, t. y. kai jis ilgesnį laiką (vienus metus ar ilgiau) dalyvauja šioje teritorijoje vykdomoje ekonominėje veikloje.

Euroobligacijos (Euro bonds) – obligacijos, kurios per tarptautinį kelių šalių finansų bendrovių sindikatą vienu metu platinamos mažiausiai dviejų šalių rinkose ir kurios neprivalo būti išreikštos kurios nors iš šių dviejų šalių valiuta.

Fiksuotojo pajamingumo emisijos (Fixed rate issues) – visos emisijos, kai atkarpos išmokos, remiantis vertybinių popierių pagrindinės atkarpos palūkanų norma, nesikeičia visą emisijos galiojimo laikotarpį.

Finansiniai pagalbininkai (Financial auxiliaries) – visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra su finansiniu tarpininkavimu glaudžiai susijusi veikla, tačiau kurios pačios nėra finansiniai tarpininkai. Pagrindinės buveinės, kurių visos patronuojamosios bendrovės arba jų dauguma yra taip pat finansų bendrovės, taip pat yra finansiniai pagalbininkai (2010 m. ESS 2.95–2.97 punktai).

Finansinių priemonių bendrovės (FPB), užsiimančios pakeitimo vertybiniais popieriais (Financial vehicle corporations engaged in securitisation transactions (FVCs)) – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) 1 straipsnio 1 punkte.

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai (Long-term debt securities) – visos skolos vertybinių popierių emisijos su ne trumpesniu nei vienų metų pirminiu terminu; ilgalaikiai vertybiniai popieriai paprastai išleidžiami su atkarpomis.

Išpirktos ribotos atsakomybės bendrovių akcijos (Redeemed shares in limited liability companies) –akcijos už kurias kapitalas buvo grąžintas, bet kurios lieka jų turėtojams, kurie ir toliau yra bendrasavininkiai, turintys teisę gauti pelno, likusio išmokėjus dividendus už likusį registruotąjį kapitalą, dalį bei likviduojamos bendrovės turto dalį.

Kintamojo pajamingumo emisijos (Variable rate) – visos atkarpų mokėjimus teikiančios emisijos, kurių atkarpa arba pagrindinė suma reguliariai nustatoma iš naujo remiantis nepriklausoma palūkanų norma arba indeksu.

Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (Other financial intermediaries, except insurance corporations and pension funds (OFIs)) – finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, prisiimant įsipareigojimus kitokia nei pinigų, indėlių (arba artimų indėlių pakaitalų), investicinių fondų akcijų (vienetų) forma arba susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis (2010 m. ESS 2.86–2.94 punktai).

Kitos nuosavybės priemonės (Other equity) – visi sandoriai su kitomis nuosavybės priemonėmis, kurios nėra biržinės ir nebiržinės akcijos.

Menami vienetai rezidentai (Notional resident units) – a) vienetų nerezidentų dalys, kurių pagrindiniai ekonominiai interesai susiję su šalies ekonomine teritorija (paprastai tai reiškia, kad šis vienetas vienus metus ar ilgiau vykdo ekonominius sandorius); b) vienetai nerezidentai, kuriems priklauso žemė ar pastatai tos šalies ekonominėje teritorijoje (atsižvelgiama tik į su ta žeme ar pastatais susijusius sandorius).

Namų ūkiai (Households) – asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jeigu prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ir asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui (2010 m. ESS 2.118–2.128 punktai).

Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (Non-profit institutions serving households (NPISHs)) sektorių sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurios yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų (2010 m. ESS 2.129 ir 2.130 punktai).

Ne finansų bendrovės (Non-financial corporations) – instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Šiam sektoriui taip pat priskiriamos ne finansų kvazibendrovės (2010 m. ESS 2.45–2.54 punktai).

Nebiržinės akcijos, išskyrus investicinių fondų akcijas (Unlisted shares, excluding investment fund shares) – nuosavybės vertybiniai popieriai, neįtraukti į biržos prekybos sąrašus.

Nulinės atkarpos obligacijos (Zero coupon bonds) – visos emisijos be atkarpų mokėjimų. Paprastai tokios obligacijos išleidžiamas diskontuotos ir išperkamos nominaliąja (par) verte. Į jas taip pat įeina obligacijos, išleistos nominaliąja (par) verte ir išperkamos su premija, pavyzdžiui, obligacijos, kurių išpirkimo kaina yra susieta su valiutų kursu ar indeksu. Dažniausiai diskontas arba premija yra lygūs palūkanoms, susikaupusioms per obligacijos galiojimo laiką.

Pakeitimas vertybiniais popieriais (Securitisation) – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) 1 straipsnio 2 punkte.

Pasaulinės obligacijos (Global bonds) – tuo pačiu metu vidaus ir euro rinkoje išleidžiamos obligacijos.

Patronuojamosios įmonės (Subsidiaries) – atskiri įsteigti subjektai, kurių daugumą akcijų arba visą akcijų paketą turi kitas subjektas.

Pensijų fondai (Pension funds) – finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondai kaip socialinio draudimo sistemos suteikia pajamų išėjus į pensiją (ir dažnai skiria išmokas mirties ar negalios atveju) (2010 m. ESS 2.105–2.110 punktai).

Pinigų finansų įstaigos (PFĮ), kurios nėra centriniai bankai (Monetary financial institutions (MFIs) other than central banks) – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje.

Premijinių akcijų (Issue of bonus shares) – naujų akcijų perleidimas akcininkams atsižvelgiant į turimas akcijų dalis.

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (Captive financial institutions and money lenders) – visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje. Šiam subsektoriui priskiriamos kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių grupės akcinį kapitalą (kontrolinį akcijų paketą) ir kurių pagrindinė veikla yra tos grupės nuosavybės teisių turėjimas, neteikiant jokios kitos paslaugos įmonėms, kuriose akcinis kapitalas yra laikomas, t. y. jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų (2010 m. ESS 2.98 ir 2.99 punktai).

Privačiai išleistos obligacijos (Privately issued bonds) – obligacijos, dvišaliu susitarimu skirtos tik tam tikriems investuotojams, jei jos bent potencialiai gali būti perleidžiamos.

Privačiai išplatinti vertybiniai popieriai (Private placements) – vienam pirkėjui arba ribotam pirkėjų skaičiui neviešai parduota vertybinių popierių emisija.

Ribotos atsakomybės bendrovių išleistos dividendų akcijos (Dividend shares issued by limited liability companies) – vertybiniai popieriai, kurie įvairiose šalyse ir priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis jie yra sukurti, turi įvairius pavadinimus, tokius kaip steigėjų akcijos, pelno akcijos, dividendų akcijos ir t. t. Šie vertybiniai popieriai: a) nėra registruotojo kapitalo dalis; b) griežtai kalbant, turėtojams nesuteikia bendrasavininkių statuso ir c) turėtojams nesuteikia teisės į pelno, likusio išmokėjus dividendus už registruotąjį kapitalą, dalį ir į bet kokio likutinio turto, likusio po likvidavimo, dalį.

Ribotos atsakomybės bendrovių išleistos kapitalo akcijos (Capital shares issued by limited liability companies) – vertybiniai popieriai, suteikiantys jų savininkams bendrasavininkių statusą ir teisę gauti dalį bendro paskirstomo pelno ir dalį grynojo turto likvidavimo atveju.

Skolos vertybiniai popieriai (Debt securities) – perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola ir kuriomis paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba kurios gali būti užskaitytos rinkoje ir kurios nesuteikia turėtojui jokių nuosavybės teisių į instituciją emitentę.

Socialinės apsaugos fondai (Social security funds) – centriniai, krašto (regiono) ir vietos instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra teikti socialines išmokas ir kurie atitinka abu šiuos kriterijus: a) pagal teisės aktus arba taisykles tam tikros gyventojų grupės privalo dalyvauti toje sistemoje arba mokėti įmokas ir b) valdžios sektorius yra atsakingas už įstaigos valdymą ir už įmokų ir išmokų patvirtinimą ir mokėjimą, nepriklausomai nuo jo, kaip priežiūros institucijos ar darbdavio, vaidmens (2010 m. ESS 2.117 punktas).

Subordinuotosios obligacijos, dažnai vadinamos subordinuotąja skola (Subordinated bonds, often referred to as subordinated debt) – papildomas reikalavimas institucijai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus aukštesnį statusą turinčius reikalavimus (pvz., dėl indėlių / paskolų ar viršesnių skolos vertybinių popierių) ir kuris tam tikrais atvejais gali būti apibūdinamas kaip „akcijos ir kita nuosavybė“.

Suskaidytos akcijų emisijos (Split share issues) – emisijos, kai bendrovės ar kvazibendrovės padidina akcijų skaičių tam tikru santykiu ar padaugindamos iš tam tikro koeficiento.

Tarptautinės įstaigos (International institutions) – tokios viršvalstybinės ir tarptautinės organizacijos, kaip Europos investicijų bankas, TVF ir Pasaulio bankas.

Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai (Short-term debt securities) – visos vienų metų arba trumpesnio pirminio termino skolos vertybinių popierių emisijos; trumpalaikiai vertybiniai popieriai dažniausiai išleidžiami diskontuoti. Į šią subpoziciją neįeina vertybiniai popieriai, kurių perleidžiamumas, nors teoriškai įmanomas, praktiškai yra labai apribotas.

Valdžios sektorių (General government) sudaro instituciniai vienetai, ne rinkos gamintojai, kurių produkcija skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui, ir kuriuos finansuoja privalomieji kitiems sektoriams priklausančių vienetų ir institucinių vienetų, kurie daugiausia verčiasi nacionalinių pajamų ir turto perskirstymu, mokėjimai (2010 m. ESS 2.111–2.113 punktai). Valdžios sektorius apima centrinę valdžią, vyriausybę, vietos valdžią ir socialinės apsaugos fondus (2010 m. ESS 2.114–2.117 punktai).

Vertybinių popierių emitentai (Issuers of securities) – bendrovės ir kvazibendrovės, leidžiančios vertybinius popierius bei tokiu būdu įgyjančios emisijos sąlygose numatytus teisinius įsipareigojimus šių priemonių turėtojams.

Vyriausybė ir vietos valdžia (State and local government) – viešojo administravimo tipai, kurie yra atskiri instituciniai vienetai, vykdantys kai kurias valdžios funkcijas, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą, žemesniu nei centrinės valdžios lygmeniu ir aukštesniu nei vietos valdžios institucinių vienetų lygmeniu. Vietos valdžia – tų rūšių viešasis administravimas, kurio kompetencijai priklauso tik vietinė ekonomikos dalis, išskyrus socialinės apsaugos fondų vietos įstaigas (2010 m. ESS 2.115 ir 2.116 punktai).


(1)  Jeigu pranešėjai susiduria su metodine problema, kuri nėra išsamiai išnagrinėta šiose gairėse, jie turėtų taikyti peržiūrėtą Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą (toliau – 2010 m. ESS), nustatytą 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1) A priede.

(*1)  Kitos valiutos – tai visos kitos valiutos, įskaitant euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalines valiutas.

(*2)  Skolos vertybiniai popieriai, kurie nėra akcijos, – tai vertybiniai popieriai, kurie nėra akcijos, išskyrus išvestines finansines priemones.

(*3)  Grynosios emisijos privalomos tik tuo atveju, jeigu NCB negali pateikti bendrųjų emisijų ar išpirkimo duomenų.

((†))  Biržinės akcijos – tai biržinės akcijos, išskyrus investicinių fondų ir pinigų rinkos fondų akcijas / vienetus.

(2)  Žr. 2010 m. ESS 2.07 punktą.

(3)   2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(4)  Pinigų rinkos fondų sektoriaus duomenys nerenkami.

(5)  Investicinių fondų sektoriaus duomenys nerenkami.

(6)  Praktiškai pensijų fondai skolos vertybinių popierių neišleidžia.

(7)  Žr. 2010 m. ESS 2.17–2.20 punktus.

(8)  Žr. 2010 m. ESS 5.102 punktą.

(9)  2010 m. ESS F.3 kategorija.

(10)  2010 m. ESS F.511 kategorija.

(11)  2010 m. ESS F.512 kategorija.

(12)  2010 m. ESS F.519 kategorija.

(13)  A blokas – NCB, B blokas – TAB.

(14)  Nėra laikoma finansiniu sandoriu; žr. 2010 m. ESS 5.158 ir 6.59 punktus ir šio priedo 2 skirsnio 5 dalies b punktą.

(15)  Sandoris antrinėje rinkoje, kai įvyksta savininko pasikeitimas, neįtraukiamas į šią statistiką.

(16)  Laikoma dviem finansiniais sandoriais; žr. 2010 m. ESS 5.96 ir 6.25 punktus ir šio priedo 2 skirsnio 5 dalies a punkto ii papunktį.

(17)  Sandoris antrinėje rinkoje, kai įvyksta savininko pasikeitimas, neįtraukiamas į šią statistiką.

(18)  Išsamiau dėl sąvokų „nominalioji (angl. face) vertė“, „rinkos vertė“ ir „nominalioji (angl. nominal) vertė“ apibrėžčių žr. 2010 m. ESS 5.90, 7.38 ir 7.39 punktus.

(19)  Nuo 1999 m. sausio 1 d. teikiant vidaus rezidentų eurais išleistų vertybinių popierių duomenis (A bloko dalis) vertinimo pagal valiutos kursą nereikia, o vidaus rezidentų eurais / nacionalinėmis valiutomis išleisti vertybiniai popieriai (likusi A bloko dalis) konvertuojami į eurus taikant 1998 m. gruodžio 31 d. neatšaukiamus perskaičiavimo kursus.

(20)  Žr. 2010 m. ESS 6.64 punktą.