|
2021 6 11 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 208/311 |
EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2021/834
2021 m. kovo 26 d.
dėl statistinės informacijos, kurią reikia teikti dėl vertybinių popierių emisijų (ECB/2021/15)
EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
|
(1) |
vertybinių popierių emisijų statistika papildo pinigų statistiką, padeda geriau atlikti valstybių narių, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zona), pinigų ir finansų analizę ir yra naudojama euro vaidmeniui tarptautinėse finansų rinkose vertinti. Taigi euro zonos rezidentų vertybinių popierių emisijų statistiką, kurią renka NCB, reikėtų pateikti ECB; |
|
(2) |
vertybinių popierių emisijų statistika apima euro zonoje reziduojančių subjektų, įskaitant užsienio kapitalo subjektus, emisijas. Už euro zonos ribų esančių subjektų, priklausančių euro zonos rezidentams, emisijos turėtų būti laikomos ne euro zonos rezidentų emisijomis, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 (1) nustatyta metodika; |
|
(3) |
Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 (2) apibrėžtys taip pat svarbios atskaitomybės tikslais pagal šias gaires ir todėl turėtų būti taikomos; |
|
(4) |
kad ECB atliktų savo užduotis, NCB turėtų pateikti reikiamą informaciją iki nustatytos datos; |
|
(5) |
siekiant užtikrinti ECB renkamos statistinės informacijos tikslumą ir kokybę, būtina numatyti NCB teikiamos statistinės informacijos stebėseną, tikrinimą ir, kai tinkama, peržiūrą; |
|
(6) |
Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 5 straipsnyje bei Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad euro zonai nepriklausančios valstybės narės, kurios planuoja įsivesti eurą, ruošdamosi euro įvedimui, turėtų parengti ir įgyvendinti priemones rinkti statistinę informaciją, kurios reikia ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti. Taigi, per nustatytą ataskaitinį laikotarpį šios gairės taip pat gali būti taikomos euro zonai nepriklausančių valstybių narių NCB. Be to, kad ECB galėtų išsamiai apžvelgti renkamą statistinę informaciją ir atlikti atitinkamą analizę, euro zonai nepriklausančių valstybių narių, įsivedančių eurą, NCB reikėtų taikyti reikalavimą teikti ECB statistinę informaciją dėl tam tikro laikotarpio iki euro įvedimo; |
|
(7) |
reikėtų nustatyti bendras taisykles dėl NCB statistinės informacijos apie vertybinių popierių emisijas skelbimo, kad susiję pagrindiniai suvestiniai rodikliai būtų skelbiami tinkamai; |
|
(8) |
reikėtų numatyti bendrą statistinės informacijos, kurią ECB teikia visi NCB, perdavimo būdą. Taigi ECBS turėtų susitarti dėl suderinto elektroninio informacijos perdavimo formato ir jį nustatyti; |
|
(9) |
būtina nustatyti procedūrą, pagal kurią būtų veiksmingai priimami šių gairių priedo techniniai daliniai pakeitimai, jei tokie daliniai pakeitimai nepakeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nedaro poveikio atskaitomybės naštai. Taigi NCB turėtų siūlyti tokius techninius pakeitimus per Statistikos komitetą ir vykdant šią procedūrą turėtų būti atsižvelgiama į ECBS statistikos komiteto nuomonę; |
|
(10) |
teisinio saugumo sumetimais NCB turėtų vykdyti šių gairių nuostatas nuo tos pačios datos, kaip nurodyta Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2021/835 (ECB/2021/16) (3) 2 straipsnyje, |
PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Šiose gairėse nustatomi nacionaliniams centriniams bankams (NCB) keliami atskaitomybės reikalavimai, susiję su valstybių narių, kurių valiuta yra euro, rezidentų vertybinių popierių emisijomis. Visų pirma, šiose gairėse nurodoma statistinė informacija, kurią reikia teikti ECB, nustatomas tokios informacijos teikimo dažnis bei jos teikimui taikomi standartai.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiose gairėse taikomos Reglamento (ES) Nr. 2533/98 1 straipsnyje pateiktos apibrėžtys.
3 straipsnis
Statistinė informacija, kurią reikia teikti dėl vertybinių popierių emisijų
1. Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia statistinę informaciją apie visas vertybinių popierių emisijas, kurias bet kokia valiuta išleidžia valstybių narių, kurių valiuta yra euro, rezidentai, kaip aprašyta priede.
2. Pateikdami ECB statistinę informaciją pagal šį straipsnį NCB pateikia paaiškinimus, kaip nurodyta priedo 3 skirsnyje.
4 straipsnis
Duomenų teikimo dažnis
1. Nacionaliniai centriniai bankai ECB pateikia 3 straipsnyje nurodytą statistinę informaciją kas mėnesį ir ne vėliau nei per penkias savaites nuo mėnesio, su kuriuo statistinė informacija yra susijusi, pabaigos.
2. ECB pateikia nacionaliniams centriniams bankams tikslias duomenų teikimo datas duomenų teikimo kalendoriuje.
5 straipsnis
Ankstesnių duomenų teikimo reikalavimai įvedant eurą
Jeigu valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, įsiveda eurą po šių gairių įsigaliojimo, tos valstybės narės NCB, kai įmanoma, ECB pateikia priede nurodytą statistinę informaciją už penkerius metus, įskaitant paskutinius ataskaitinius metus.
6 straipsnis
Tikrinimas
Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 2533/98, NCB stebi ir tikrina pagal šias gaires ECB teikiamos statistinės informacijos kokybę ir patikimumą.
7 straipsnis
Peržiūra
NCB gali peržiūrėti pagal 3 straipsnį pateiktą statistinę informaciją teikdami duomenis įprasta tvarka, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje.
8 straipsnis
Perdavimo standartai
1. NCB perduoda pagal šias gaires teiktiną statistinę informaciją ECB nurodytomis elektroninėmis priemonėmis. Tokiems elektroniniams statistinės informacijos mainams sukurtas statistinių duomenų pranešimo formatas yra ECBS suderintas formatas.
2. Jeigu 1 dalis netaikoma, gavę išankstinį ECB sutikimą NCB gali naudoti kitas statistinės informacijos perdavimo priemones.
9 straipsnis
Skelbimas
Jeigu NCB skelbia nacionalinius indėlius į euro zonos mėnesinius suvestinius rodiklius, jie turi būti tokie pat, kaip buvo pranešta ECB pagal šias gaires. Jeigu NCB atgamina ECB paskelbtus euro zonos suvestinius duomenis, jie juos atgamina tiksliai.
10 straipsnis
Supaprastinta dalinių pakeitimų procedūra
Atsižvelgdama į Statistikos komiteto nuomones, ECB vykdomoji valdyba atlieka visus būtinus techninius dalinius šių gairių priedo pakeitimus, jeigu tokie daliniai pakeitimai nepakeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nedaro poveikio atskaitingųjų agentų atskaitomybės naštai valstybėse narėse. Apie tokius pakeitimus Vykdomoji valdyba nedelsdama informuoja Valdančiąją tarybą.
11 straipsnis
Įsigaliojimas
1. Šios gairės įsigalioja tą dieną, kai apie jas pranešama valstybių narių, kurių valiuta yra euro, NCB.
2. Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, NCB ir ECB šias gaires vykdo nuo 2022 m. vasario 1 d.
12 straipsnis
Adresatai
Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.
Priimta Frankfurte prie Maino 2021 m. kovo 26 d.
ECB valdančiosios tarybos vardu
ECB Pirmininkė
Christine LAGARDE
(1) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).
(2) 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (OL L 318, 1998 11 27, p. 8).
(3) 2021 m. kovo 26 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2021/835, kuriomis panaikinamos Gairės ECB/2014/15 dėl pinigų ir finansų statistikos (ECB/2021/16) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 335).
PRIEDAS
ATSKAITOMYBĖS SCHEMA
1 skirsnis. Įvadas
Euro zonos vertybinių popierių emisijų statistikoje sudaromi du pagrindiniai suvestiniai rodikliai:
|
— |
visos euro zonos rezidentų emisijos bet kokia valiuta ir |
|
— |
visos emisijos pasaulyje eurais, ir vidaus, ir tarptautiniu lygmeniu. |
Pagrindinis skirtumas turi būti daromas remiantis emitento rezidavimo vieta, pagal kurią Eurosistemos NCB kolektyviai aprėpia visas euro zonos rezidentų emisijas (1). Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) praneša apie likusio pasaulio emisijas, susijusias su visais ne euro zonos rezidentais (įskaitant euro zonoje nereziduojančias tarptautines organizacijas).
Toliau esančioje lentelėje apibendrinami atskaitomybės reikalavimai.
|
|
|
||
|
|
Vertybinių popierių emisijos |
||
|
|
Euro zonos rezidentų (kiekvienas NCB teikia informaciją apie savo rezidentus) |
Likusio pasaulio rezidentai (TAB) |
|
|
|
Euro zonai nepriklausančios valstybės narės |
Kitos šalys |
|
|
Eurais / nacionalinėmis valiutomis |
A blokas |
B blokas |
|
|
Kitomis valiutomis (*1) |
C blokas |
D blokas neprivaloma |
|
2 skirsnis. Atskaitomybės reikalavimai
1 lentelė. NCB skirta A bloko duomenų teikimo forma
|
|
|
|||||
|
|
VIDAUS EMITENTAI REZIDENTAI / EURAIS / NACIONALINĖMIS VALIUTOMIS |
|||||
|
|
Likučiai |
Bendrosios emisijos |
Išpirkimas |
Grynosios emisijos (*3) |
||
|
|
A1 |
A2 |
A3 |
A4 |
||
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S1 |
S68 |
S135 |
S202 |
||
|
Centrinis bankas |
S2 |
S69 |
S136 |
S203 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S3 |
S70 |
S137 |
S204 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S4 |
S71 |
S138 |
S205 |
||
|
Iš jų FPB |
S5 |
S72 |
S139 |
S206 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S6 |
S73 |
S140 |
S207 |
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S7 |
S74 |
S141 |
S208 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S8 |
S75 |
S142 |
S209 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S9 |
S76 |
S143 |
S210 |
||
|
Centrinė valdžia |
S10 |
S77 |
S144 |
S211 |
||
|
Vyriausybė ir vietos valdžia |
S11 |
S78 |
S145 |
S212 |
||
|
Socialinės apsaugos fondai |
S12 |
S79 |
S146 |
S213 |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S13 |
S80 |
S147 |
S214 |
||
|
Centrinis bankas |
S14 |
S81 |
S148 |
S215 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S15 |
S82 |
S149 |
S216 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S16 |
S83 |
S150 |
S217 |
||
|
Iš jų FPB |
S17 |
S84 |
S151 |
S218 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S18 |
S85 |
S152 |
S219 |
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S19 |
S86 |
S153 |
S220 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S20 |
S87 |
S154 |
S221 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S21 |
S88 |
S155 |
S222 |
||
|
Centrinė valdžia |
S22 |
S89 |
S156 |
S223 |
||
|
Vyriausybė ir vietos valdžia |
S23 |
S90 |
S157 |
S224 |
||
|
Socialinės apsaugos fondai |
S24 |
S91 |
S158 |
S225 |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S25 |
S92 |
S159 |
S226 |
||
|
Centrinis bankas |
S26 |
S93 |
S160 |
S227 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S27 |
S94 |
S161 |
S228 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S28 |
S95 |
S162 |
S229 |
||
|
Iš jų FPB |
S29 |
S96 |
S163 |
S230 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S30 |
S97 |
S164 |
S231 |
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S31 |
S98 |
S165 |
S232 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S32 |
S99 |
S166 |
S233 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S33 |
S100 |
S167 |
S234 |
||
|
Centrinė valdžia |
S34 |
S101 |
S168 |
S235 |
||
|
Vyriausybė ir vietos valdžia |
S35 |
S102 |
S169 |
S236 |
||
|
Socialinės apsaugos fondai |
S36 |
S103 |
S170 |
S237 |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S37 |
S104 |
S171 |
S238 |
||
|
Centrinis bankas |
S38 |
S105 |
S172 |
S239 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S39 |
S106 |
S173 |
S240 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S40 |
S107 |
S174 |
S241 |
||
|
Iš jų FPB |
S41 |
S108 |
S175 |
S242 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S42 |
S109 |
S176 |
S243 |
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S43 |
S110 |
S177 |
S244 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S44 |
S111 |
S178 |
S245 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S45 |
S112 |
S179 |
S246 |
||
|
Centrinė valdžia |
S46 |
S113 |
S180 |
S247 |
||
|
Vyriausybė ir vietos valdžia |
S47 |
S114 |
S181 |
S248 |
||
|
Socialinės apsaugos fondai |
S48 |
S115 |
S182 |
S249 |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S49 |
S116 |
S183 |
S250 |
||
|
Centrinis bankas |
S50 |
S117 |
S184 |
S251 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S51 |
S118 |
S185 |
S252 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S52 |
S119 |
S186 |
S253 |
||
|
Iš jų FPB |
S53 |
S120 |
S187 |
S254 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S54 |
S121 |
S188 |
S255 |
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S55 |
S122 |
S189 |
S256 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S56 |
S123 |
S190 |
S257 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S57 |
S124 |
S191 |
S258 |
||
|
Centrinė valdžia |
S58 |
S125 |
S192 |
S259 |
||
|
Vyriausybė ir vietos valdžia |
S59 |
S126 |
S193 |
S260 |
||
|
Socialinės apsaugos fondai |
S60 |
S127 |
S194 |
S261 |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S61 |
S128 |
S195 |
S262 |
||
|
Centrinis bankas |
S62 |
S129 |
S196 |
S263 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S63 |
S130 |
S197 |
S264 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S64 |
S131 |
S198 |
S265 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S65 |
S132 |
S199 |
S266 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S66 |
S133 |
S200 |
S267 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S67 |
S134 |
S201 |
S268 |
||
|
|
|
|
|
|
||
2 lentelė. NCB skirta C bloko duomenų teikimo forma
|
|
VIDAUS EMITENTAI REZIDENTAI / KITOMIS VALIUTOMIS |
|||||
|
|
Likučiai |
Bendrosios emisijos |
Išpirkimas |
Grynosios emisijos |
||
|
|
C1 |
C2 |
C3 |
C4 |
||
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S269 |
S335 |
S401 |
S467 |
||
|
Centrinis bankas |
S270 |
S336 |
S402 |
S468 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S271 |
S337 |
S403 |
S469 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S272 |
S338 |
S404 |
S470 |
||
|
Iš jų FPB |
S273 |
S339 |
S405 |
S471 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S274 |
S340 |
S406 |
S472 |
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S275 |
S341 |
S407 |
S473 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S276 |
S342 |
S408 |
S474 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S277 |
S343 |
S409 |
S475 |
||
|
Centrinė valdžia |
S278 |
S344 |
S410 |
S476 |
||
|
Vyriausybė ir vietos valdžia |
S279 |
S345 |
S411 |
S477 |
||
|
Socialinės apsaugos fondai |
S280 |
S346 |
S412 |
S478 |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S281 |
S347 |
S413 |
S479 |
||
|
Centrinis bankas |
S282 |
S348 |
S414 |
S480 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S283 |
S349 |
S415 |
S481 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S284 |
S350 |
S416 |
S482 |
||
|
Iš jų FPB |
S285 |
S351 |
S417 |
S483 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S286 |
S352 |
S418 |
S484 |
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S287 |
S353 |
S419 |
S485 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S288 |
S354 |
S420 |
S486 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S289 |
S355 |
S421 |
S487 |
||
|
Centrinė valdžia |
S290 |
S356 |
S422 |
S488 |
||
|
Vyriausybė ir vietos valdžia |
S291 |
S357 |
S423 |
S489 |
||
|
Socialinės apsaugos fondai |
S292 |
S358 |
S424 |
S490 |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S293 |
S359 |
S425 |
S491 |
||
|
Centrinis bankas |
S294 |
S360 |
S426 |
S492 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S295 |
S361 |
S427 |
S493 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S296 |
S362 |
S428 |
S494 |
||
|
Iš jų FPB |
S297 |
S363 |
S429 |
S495 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S298 |
S364 |
S430 |
S496 |
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S299 |
S365 |
S431 |
S497 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S300 |
S366 |
S432 |
S498 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S301 |
S367 |
S433 |
S499 |
||
|
Centrinė valdžia |
S302 |
S368 |
S434 |
S500 |
||
|
Vyriausybė ir vietos valdžia |
S303 |
S369 |
S435 |
S501 |
||
|
Socialinės apsaugos fondai |
S304 |
S370 |
S436 |
S502 |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S305 |
S371 |
S437 |
S503 |
||
|
Centrinis bankas |
S306 |
S372 |
S438 |
S504 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S307 |
S373 |
S439 |
S505 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S308 |
S374 |
S440 |
S506 |
||
|
Iš jų FPB |
S309 |
S375 |
S441 |
S507 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S310 |
S376 |
S442 |
S508 |
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S311 |
S377 |
S443 |
S509 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S312 |
S378 |
S444 |
S510 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S313 |
S379 |
S445 |
S511 |
||
|
Centrinė valdžia |
S314 |
S380 |
S446 |
S512 |
||
|
Vyriausybė ir vietos valdžia |
S315 |
S381 |
S447 |
S513 |
||
|
Socialinės apsaugos fondai |
S316 |
S382 |
S448 |
S514 |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S317 |
S383 |
S449 |
S515 |
||
|
Centrinis bankas |
S318 |
S384 |
S450 |
S516 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S319 |
S385 |
S451 |
S517 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S320 |
S386 |
S452 |
S518 |
||
|
Iš jų FPB |
S321 |
S387 |
S453 |
S519 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S322 |
S388 |
S454 |
S520 |
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S323 |
S389 |
S455 |
S521 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S324 |
S390 |
S456 |
S522 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S325 |
S391 |
S457 |
S523 |
||
|
Centrinė valdžia |
S326 |
S392 |
S458 |
S524 |
||
|
Vyriausybė ir vietos valdžia |
S327 |
S393 |
S459 |
S525 |
||
|
Socialinės apsaugos fondai |
S328 |
S394 |
S460 |
S526 |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S329 |
S395 |
S461 |
S527 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S330 |
S396 |
S462 |
S528 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S331 |
S397 |
S463 |
S529 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S332 |
S398 |
S464 |
S530 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S333 |
S399 |
S465 |
S531 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S334 |
S400 |
S466 |
S532 |
||
3 lentelė. NCB skirta A bloko papildomų straipsnių duomenų teikimo forma
|
|
VIDAUS EMITENTAI REZIDENTAI / EURAIS / NACIONALINĖMIS VALIUTOMIS |
|||||
|
|
Likučiai |
Bendrosios emisijos |
Išpirkimas |
Grynosios emisijos |
||
|
|
A1 |
A2 |
A3 |
A4 |
||
|
|
|
|
|
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S533 |
S544 |
S555 |
S566 |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S534 |
S545 |
S556 |
S567 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S535 |
S546 |
S557 |
S568 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S536 |
S547 |
S558 |
S569 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S537 |
S548 |
S559 |
S570 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S538 |
S549 |
S560 |
S571 |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S539 |
S550 |
S561 |
S572 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S540 |
S551 |
S562 |
S573 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S541 |
S552 |
S563 |
S574 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S542 |
S553 |
S564 |
S575 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S543 |
S554 |
S565 |
S576 |
||
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
||
1. Emitento rezidavimo vieta
Patronuojamųjų įmonių, priklausančių duomenis teikiančios šalies nerezidentams, vykdantiems veiklą duomenis teikiančios šalies ekonominėje teritorijoje, emisijos turi būti laikomos duomenis teikiančios šalies vienetų rezidentų emisijomis.
Duomenis teikiančios šalies ekonominėje teritorijoje esančių pagrindinių buveinių, vykdančių tarptautinę veiklą, emisijos taip pat turi būti laikomos vienetų rezidentų emisijomis. Pagrindinių buveinių ar patronuojamųjų įmonių, esančių už duomenis teikiančios šalies ekonominės teritorijos ribų, bet priklausančių duomenis teikiančios šalies rezidentams, emisijos turi būti laikomos nerezidentų emisijomis. Pavyzdžiui, „Volkswagen Brazil“ emisijos laikomos emisijomis, kurias išleido vienetai Brazilijos, o ne duomenis teikiančios šalies teritorijos rezidentai. Nesant jokių fizinių įmonės matų, jos rezidavimo vieta nustatoma pagal ekonominę teritoriją, pagal kurios įstatymus įmonė yra įsteigta ar užregistruota (2).
Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo ar spragų specialiosios paskirties vienetų (SPV) emisijų informacija turi būti tvarkoma dvišaliu pagrindu dalyvaujant suinteresuotiesiems pranešėjams. NCB (ne TAB) privalo pranešti apie SPV, atitinkančių peržiūrėtos Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (2010 m. ESS) rezidavimo vietos kriterijus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 (3) A priede, ir laikomų euro zonos rezidentais, emisijas.
2. Emitentų suskirstymas pagal sektorius
Emisijos turi būti klasifikuojamos pagal sektorių, kuriam tenka atsakomybė už išleistus vertybinius popierius. Klasifikacijoje pagal sektorius yra šie 12 emitentų tipų:
|
— |
centrinis bankas, |
|
— |
kitos PFĮ (4), |
|
— |
kiti finansiniai tarpininkai (5), |
|
— |
iš jų finansinių priemonių bendrovės, dalyvaujančios pakeičiant vertybiniais popieriais, |
|
— |
finansiniai pagalbininkai, |
|
— |
priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai, |
|
— |
draudimo korporacijos ir pensijų fondai (6), |
|
— |
ne finansų bendrovės, |
|
— |
centrinė valdžia, |
|
— |
vyriausybė ir vietos valdžia, |
|
— |
socialinės apsaugos fondai, |
|
— |
tarptautinės įstaigos. |
Per SPV išleistus vertybinius popierius, kai pagrindinė atsakomybė už emisiją tenka patronuojančiajai įstaigai, o ne SPV, reikia priskirti prie patronuojančiosios įstaigos, o ne SPV. Pavyzdžiui, emisijas, kurias išleidžia SPV „AJAX Electronics“, euro zonos šalyje (A šalis) esanti ne finansų bendrovė, reikėtų priskirti prie ne finansų bendrovių sektoriaus ir duomenis turėtų teikti A šalis. Tačiau SPV ir jo patronuojančioji įstaiga turi būti tos pačios šalies rezidentai. Taigi, jeigu patronuojančioji įmonė nėra duomenis teikiančios šalies rezidentė, SPV reikia laikyti nominaliuoju duomenis teikiančios šalies rezidentu, o vertybinius popierius išleidžiantis sektorius turi atitikti SPV ekonominę funkciją. Pavyzdžiui, jeigu „ACME Motors“ yra Japonijoje reziduojanti ne finansų bendrovė, gaminanti automobilius, o „ACME Motor Finance“ – patronuojamoji įmonė, reziduojanti euro zonos šalyje (B šalis), „ACME Motor Finance“ emisijas reikėtų priskirti prie priklausomų finansų įstaigų ir pinigų skolintojų sektoriaus B šalyje, nes patronuojančioji įmonė „ACME Motors“ nėra tos pačios šalies rezidentė. Vienintelė išimtis yra atvejis, kai SPV priklauso vyriausybei, ir tokiu atveju vertybinis popierius registruojamas kaip išleistas patronuojančiosios įstaigos šalies vyriausybės (7).
Viešoji bendrovė, privatizuojama išleidžiant biržines akcijas, turi būti priskiriama prie ne finansų bendrovių sektoriaus. Panašiai, privatizuojama viešoji kredito įstaiga (KĮ) turi būti priskiriama prie PFĮ, kurios nepriklauso centrinių bankų sektoriui. Namų ūkių ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų emisijos turi būti laikomos ne finansų bendrovių emisijomis.
3. Emisijų terminas
Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai – vertybiniai popieriai, kurių pirminis terminas yra vieni metai ar trumpesnis, net jeigu jie išleidžiami kaip ilgesnio termino priemonės.
Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai – vertybiniai popieriai, kurių pirminis terminas yra ilgesnis nei vieni metai. Emisijos su pasirenkamais terminais, kurių vėliausias yra ilgesnis nei vieni metai, ir emisijos su neapibrėžtais terminais laikomos ilgalaikėmis.
Suskirstymas pagal dvejų metų trukmę, kaip PFĮ balansų statistikoje, nėra būtinas.
4. Ilgalaikių skolos vertybinių popierių klasifikavimas pagal palūkanų normas
Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai suskirstomi į šias kategorijas.
Fiksuotosios palūkanų normos skolos vertybiniai popieriai, t. y. vertybiniai popieriai, išleidžiami ir išperkami nominaliąja (angl. par) verte, ir skolos vertybiniai popieriai, išleidžiami diskontuojant ar padidinant jų nominaliąją (par) vertę.
Kintamosios palūkanų normos skolos vertybiniai popieriai, t. y. skolos vertybiniai popieriai, kurių atkarpos dydis ir (arba) pagrindinė suma yra susijusios su bendruoju prekių ir paslaugų kainų indeksu (kaip antai vartotojų kainų indeksu), lemiančiu kintamus nominalius atkarpos mokėjimus visą emisijos galiojimo laiką. Vertybinių popierių emisijų statistikos tikslais mišrios palūkanų normos skolos vertybiniai popieriai laikomi kintamosios palūkanų normos vertybiniais popieriais (8).
Nulinės atkarpos obligacijos, išleistos diskontuotos, t. y. priemonės, už kurias nemokamos palūkanos ir kurios yra išleidžiamos gerokai diskontuotos palyginti su nominaliąja (par) verte. Didžioji diskonto dalis atitinka per obligacijos galiojimo laiką sukauptas palūkanas.
5. Emisijų klasifikavimas
Emisijos analizuojamos dviejose didelėse grupėse: a) skolos vertybiniai popieriai (9) ir b) biržinės akcijos (10). Privačiai išplatinti vertybiniai popieriai įtraukiami, kiek įmanoma. Pinigų rinkos vertybiniai popieriai įtraukiami jų neatskiriant nuo skolos vertybinių popierių. Nebiržinių akcijų (11) ir kitos nuosavybės (12) duomenis galima pateikti savanoriškai dviejuose atskiruose papildomuose straipsniuose. Pinigų rinkos fondų ir kitų investicinių fondų išleistos akcijos / vienetai neįtraukiami.
Toliau pateikiamas neišsamus į vertybinių popierių emisijų statistiką įtraukiamų priemonių sąrašas.
|
a) |
Skolos vertybiniai popieriai
|
|
b) |
Biržinės akcijos Biržinės akcijos apima:
Į biržines akcijas neįtraukiama:
|
6. Emisijos valiuta
Dviejų valiutų obligacijos turi būti klasifikuojamos pagal valiutą, kuria obligacijos išreikštos. Dviejų valiutų obligacijos apibrėžiamos kaip obligacijos, kurios išperkamos arba kurių atkarpa mokama ne ta valiuta, kuria išreikšta obligacija. Jeigu pasaulinė obligacija yra išleista daugiau nei viena valiuta, kiekviena emisijos dalis turi būti nurodoma kaip atskira emisija pagal emisijos valiutą. Kai emisijos yra išreikštos dviem valiutomis, pavyzdžiui, 70 proc. eurais ir 30 proc. JAV doleriais, jei įmanoma, atitinkamos emisijos sudedamosios dalys turi būti pateikiamos atskirai pagal valiutą, kuria jos išreikštos. Taigi šiame pavyzdyje 70 proc. emisijos turi būti pateikiama kaip emisija eurais / nacionaline valiuta (13), o 30 proc. kaip emisija kitomis valiutomis. Kai neįmanoma atskirai nurodyti emisijos sudedamųjų dalių pagal valiutą, duomenis teikiančios šalies faktinis suskirstymas turi būti nurodytas nacionalinėse aiškinamosiose pastabose.
7. Emisijos apskaitymo laikas
Emisija laikoma išplatinta, kai emitentas gauna mokėjimą, o ne kai sindikatas prisiima įsipareigojimą.
8. Atsargų ir srautų suderinimas
NCB privalo teikti informaciją apie trumpalaikių bei ilgalaikių skolos vertybinių popierių ir biržinių akcijų likučius, bendrąsias emisijas, išpirkimą ir grynąsias emisijas.
Toliau lentelėje pavaizduotas ryšis tarp atsargų (t. y. likučių) ir srautų (t. y. bendrųjų emisijų, išpirkimo ir grynųjų emisijų). Praktiškai šis ryšys yra sudėtingesnis dėl kainų ir valiutų kursų pokyčių, pakartotinai investuotų (t. y. susikaupusių) palūkanų, perklasifikavimų, pataisymų ir kitų patikslinimų.
|
i) |
Likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
≈ |
Likučiai ankstesnio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
+ |
Bendrosios emisijos per ataskaitinį laikotarpį |
- |
Išpirkimas per ataskaitinį laikotarpį |
+ |
Perklasifikavimas ir kiti pokyčiai |
|
ii) |
Likučiai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
≈ |
Likučiai ankstesnio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
+ |
Grynosios emisijos per ataskaitinį laikotarpį |
|
|
+ |
Perklasifikavimas ir kiti pokyčiai |
a) Bendrosios emisijos
Bendrosios emisijos per ataskaitinį laikotarpį turi apimti visas skolos vertybinių popierių ir biržinių akcijų emisijas, kai emitentas naujus vertybinius popierius parduoda už grynuosius pinigus. Jos yra susijusios su reguliariu naujų priemonių kūrimu. Emisijų užbaigimo momentu laikomas tas momentas, kai yra atliktas mokėjimas; todėl apskaitant emisijas turi būti stengiamasi kuo tiksliau atspindėti pagrindinės emisijos apmokėjimo laiką.
Biržinių akcijų atveju bendrosios emisijos apima naujai sukurtas akcijas, kurias už grynuosius pinigus išleidžia bendrovės, pirmą kartą įtrauktos į biržos prekybos sąrašus, įskaitant naujai įsteigtas bendroves ar privačiąsias bendroves, tampančias akcinėmis. Į bendrąją emisiją taip pat įtraukiamos, privatizavus akcines bendroves, į biržos prekybos sąrašus įtrauktos jų akcijos, išleistos už grynuosius pinigus. Neįtraukiamos premijinių akcijų emisijos (14). Duomenys apie bendrąsias emisijas neteikiami, kai bendrovė tik įtraukiama į biržos prekybos sąrašus, bet nepritraukiamas naujas kapitalas.
Į apskaitomą bendrąją emisiją ar išpirkimą neįtraukiami jau egzistuojančių vertybinių popierių mainai ir perdavimai, įvykę perėmimo ar susijungimo metu (15), išskyrus naujas priemones, kurias už grynuosius pinigus sukūrė ir išleido euro zonos rezidentas.
Vertybinių popierių, kurie vėliau gali būti konvertuoti į kitas priemones, emisijos turi būti registruojamos jų pirminės priemonės kategorijoje; konvertuojant jie iš tos priemonių kategorijos nurašomi ir tokia pat suma nurodomi kaip bendrosios emisijos naujoje kategorijoje (16).
b) Išpirkimas
Išpirkimas per ataskaitinį laikotarpį – tai visi emitento atpirkti skolos vertybiniai popieriai ir biržinės akcijos, kai investuotojas už vertybinius popierius gauna grynuosius pinigus. Dėl išpirkimo vyksta reguliarius priemonių nurašymas. Jis apima visus skolos vertybinius popierius, kurių terminas yra suėjęs, taip pat tuos, kurie išperkami prieš terminą. Prie išpirkimo priskiriami ir bendrovių akcijų atpirkimai, jei bendrovė atperka visas akcijas už grynuosius pinigus prieš pasikeičiant bendrovės teisiniam statusui arba už grynuosius pinigus atperka dalį savo akcijų, kurios panaikinamos, dėl ko sumažėja kapitalas. Bendrovių, kurios buvo investavusios į savo akcijas, akcijų atpirkimas nepriskiriamas išpirkimui (17).
Duomenys apie išpirkimą neteikiami, kai tik pašalinama iš vertybinių popierių biržos prekybos sąrašų.
c) Grynosios emisijos
Grynosios emisijos – tai visų bendrųjų emisijų ir visų išpirkimo sandorių per ataskaitinį laikotarpį skirtumas.
Biržinių akcijų likučiai turi apimti visų rezidentų biržinių akcijų rinkos vertę. Todėl euro zonos valstybės pateikti biržinių akcijų likučiai gali padidėti arba sumažėti po į biržos sąrašus įtraukto subjekto perkėlimo. Tai taip pat taikoma bendrovių perėmimo arba susijungimo atveju, kai nesukuriama ir neišleidžiama jokių priemonių už grynuosius pinigus ir (arba) jos nėra išperkamos už grynuosius pinigus ir yra panaikinamos. Kad skolos vertybiniai popieriai ir biržinės akcijos nebūtų apskaitomos du kartus ar neliktų neįskaitytos, kai emitentas perkeliamas į kitą rezidavimo šalį, atitinkami NCB dvišaliu pagrindu turi susitarti dėl tokio įvykio pranešimo laiko.
9. Vertinimas
Vertybinių popierių emisijos vertę sudaro kaina ir, kai emisijos yra išreikštos ne ta valiuta, kuria pateikiama ataskaita – valiutos kursas.
NCB turi pateikti duomenis apie trumpalaikius skolos vertybinius popierius nominaliąja (face) verte (18), o biržines akcijas – rinkos verte. Ilgalaikių skolos vertybinių popierių atveju vertinimui gali būti taikomi skirtingi metodai, priklausomai nuo palūkanų normos tipo, ir tai lemia mišrius visumos vertinimo rezultatus. Pavyzdžiui, fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų normų emisijos paprastai vertinamos nominaliąja (face) verte, o nulinės atkarpos obligacijos – nominaliąja (nominal) verte. Paprastai nulinės atkarpos obligacijų kiekis yra palyginti nedidelis, tad kodų sąraše mišraus vertinimo reikšmė nenumatyta; visa ilgalaikių skolos vertybinių popierių suma pateikiama nominaliąja verte. Tais atvejais, kai reiškinio mastas yra reikšmingas, naudojama „nenurodyta“ (Z) vertė. Apskritai tais atvejais, kai taikomas mišrusis vertinimas, NCB pateikia paaiškinimą požymių lygmeniu.
a) Kainų vertinimas
Biržinių akcijų atsargos ir srautai turi būti teikiami rinkos verte.
Taisyklės, pagal kurią skolos vertybinių popierių atsargos ir srautai turi būti apskaitomi nominaliąja (face) verte, išimtis taikoma didelio diskonto ir nulinės atkarpos obligacijoms, kurių likučiai ir bendrosios emisijos apskaitomos nominaliąja (nominal) verte, t. y. diskontuota kaina išleidimo metu pridėjus sukauptas palūkanas, ir nominaliąja (face) verte – suėjus terminui išperkant. Nulinės atkarpos obligacijų likučių nominalioji (nominal) vertė gali būti apskaičiuojama, kaip aprašyta toliau.
Čia:
|
A |
= |
nominalioji (nominal) vertė = faktiškai sumokėta suma ir sukauptos palūkanos |
|
E |
= |
diskontuota kaina išleidimo metu (suma, sumokėta išleidžiant) |
|
P |
= |
nominalioji (face) vertė (grąžinta suėjus terminui) |
|
T |
= |
laikotarpis tarp išleidimo datos iki termino (dienomis) |
|
t |
= |
laikas, praėjęs nuo išleidimo datos (dienomis) |
Įvairiose šalyse kainų vertinimo procedūra gali šiek tiek skirtis.
2010 m. ESS kainų vertinimo metodas, kurį taikant skolos vertybinių popierių ir akcijų srautus reikia apskaityti sandorio verte, o atsargas – rinkos verte, šiuo atveju netaikomas.
Didelio diskonto ir nulinės atkarpos obligacijų atveju duomenis teikiantis NCB, kai įmanoma, turi apskaičiuoti sukauptas palūkanas.
b) Valiuta, kuria teikiami duomenys, ir vertinimas pagal valiutų kursą
NCB turi teikti ECB visus duomenis eurais, įskaitant ankstesnes eilutes. Perskaičiuodami eurais vertybinius popierius, vidaus rezidentų išleistus kitomis valiutomis (C blokas) (19), NCB kuo tiksliau laikosi vertinimo pagal valiutų kursą principų, pagrįstų 2010 m. ESS (20), kaip aprašyta toliau.
|
i) |
Likučiai turi būti perskaičiuoti eurais / nacionaline valiuta taikant atitinkamą vidutinį rinkos kursą, buvusį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, t. y. ataskaitinio laikotarpio paskutinės darbo dienos pabaigoje. |
|
ii) |
Bendrosios emisijos ir išpirkimo sandoriai turi būti perskaičiuoti eurais / nacionaline valiuta taikant vidutinį rinkos kursą, buvusį mokėjimo metu. Jeigu neįmanoma nustatyti tikslaus perskaičiavimui taikytino valiutų kurso, galima taikyti valiutų kursą, kuris kuo tiksliau atitinka mokėjimo metu buvusį vidutinį rinkos kursą. |
10. Konceptualus suderinamumas
PFĮ perleidžiamųjų priemonių emisijų atveju vertybinių popierių emisijų statistika ir PFĮ balansų statistika yra susijusios. Priemonių ir jas išleidžiančių PFĮ aprėptis yra konceptualiai suderinta; toks yra ir priemonių klasifikavimas pagal terminų intervalus ir suskirstymas pagal valiutą. Skiriasi vertybinių popierių emisijų statistikos ir PFĮ balansų statistikos vertinimo principai (t. y. skolos vertybiniai popieriai pirmuoju atveju vertinami nominaliąja (face) verte, o pastaruoju – rinkos verte). Nepaisant vertinimo skirtumų ir kiekvienos valstybės PFĮ balanse turimų nuosavų vertybinių popierių užskaitos, PFĮ išleistų vertybinių popierių likučiai, apie kuriuos pranešama vertybinių popierių statistikos tikslais, atitinka 11 straipsnį („išleisti skolos vertybiniai popieriai“) PFĮ balanso įsipareigojimų pusėje. Trumpalaikiai vertybiniai popieriai, kaip apibrėžta vertybinių popierių emisijų statistikoje, atitinka skolos vertybinių popierių, kurių terminas yra iki vienų metų, sumą. Ilgalaikiai vertybiniai popieriai, kaip apibrėžta vertybinių popierių emisijų statistikoje, lygūs skolos vertybinių popierių, kurių terminas – nuo vienų iki dvejų metų, ir skolos vertybinių popierių, kurių terminas – daugiau nei dveji metai, sumą.
NCB turi peržiūrėti vertybinių popierių emisijų statistikos ir PFĮ balansų statistikos aprėptį ir nurodyti ECB visus konceptualius skirtumus. Atliekami trijų tipų suderinamumo patikrinimai dėl emisijų, kurias išleidžia: a) NCB – eurais / nacionaline valiuta, b) PFĮ, išskyrus centrinius bankus – eurais /nacionaline valiuta ir c) PFĮ, išskyrus centrinius bankus – kitomis valiutomis. Tarp vertybinių popierių emisijų statistikos ir PFĮ balansų statistikos gali atsirasti konceptualių skirtumų, nes vertybinių popierių emisijų statistika ir PFĮ balansų statistika gaunamos iš nacionalinių atskaitomybės sistemų skirtingais tikslais.
11. Duomenų reikalavimai
Iš kiekvienos šalies tikimasi gauti statistines ataskaitas apie kiekvieną taikytiną laiko eilutę. Jeigu kurioje nors šalyje tam tikras straipsnis nėra taikomas, NCB privalo nedelsdami raštu pranešti ECB ir pateikti paaiškinimus. Jei atitinkamo reiškinio nėra, NCB laikinai gali neteikti tokios laiko eilutės. NCB taip pat turi pranešti apie tokius atvejus ar visus kitus nukrypimus nuo šiame priede aprašytos atskaitomybės schemos. Be to, jie privalo pranešti ECB, kai pataisymai yra siunčiami kartu su paaiškinimais dėl tų pataisymų pobūdžio.
3 skirsnis. Nacionalinės aiškinamosios pastabos
Kiekvienas NCB privalo pateikti ataskaitą, kurioje aprašomi šiame procese pateikti duomenys. Ataskaita turi apimti toliau nurodytas temas ir joje kuo tiksliau turi būti laikomasi siūlomos struktūros. NCB privalo pateikti papildomos informacijos apie atvejus, kai pateikti duomenys neatitinka šių gairių arba kai jie nepateikė duomenų, ir nurodyti priežastis. Ataskaita turi būti pateikta ne vėliau nei duomenys.
|
1. |
Duomenų šaltiniai ir duomenų rinkimo sistema: turi būti pateikiama išsami informacija apie duomenų šaltinius, naudotus vertybinių popierių emisijų statistikai parengti: administraciniai šaltiniai duomenims apie valdžios sektoriaus emisijas, tiesioginės PFĮ ir kitų įstaigų ataskaitos, laikraščiai ir duomenų teikėjai, kaip antai International Financial Review ir kt. NCB turi nurodyti, ar duomenys surenkami ir saugomi dėl kiekvienos emisijos ir kokie kriterijai yra taikomi. Priešingu atveju NCB turi nurodyti, ar duomenys surenkami ir saugomi jų neatskiriant pagal pavienių emitentų emisijos sumas per ataskaitinį laikotarpį, pavyzdžiui, kai taikomos tiesioginio duomenų surinkimo sistemos. NCB privalo pateikti informaciją apie tiesioginėse ataskaitose naudotus kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atskaitingieji agentai ir teiktina informacija. |
|
2. |
Rengimo procedūros: turi būti trumpai aprašytas naudojamas duomenų rengimo metodas, pavyzdžiui, informacijos apie pavienes vertybinių popierių emisijas apibendrinimas, paskelbtų ar nepaskelbtų laiko eilučių tvarkymas. |
|
3. |
Emitento rezidavimo vieta: NCB privalo nurodyti, ar klasifikuojant emisijas galima visapusiškai taikyti 2010 m. ESS (ir TVF) rezidavimo vietos apibrėžtį. Jeigu tai neįmanoma ar įmanoma tik iš dalies, NCB privalo pateikti išsamų paaiškinimą dėl faktiškai naudojamų kriterijų. |
|
4. |
Emitentų suskirstymas pagal sektorius: NCB privalo nurodyti nukrypimus nuo emitentų klasifikavimo pagal sektorius, kaip apibrėžta 2 skirsnio 2 punkte. Pastabose reikia pateikti paaiškinimus dėl nustatytų nukrypimų ir bet kokių neaiškumų. |
|
5. |
Emisijos valiuta: jeigu neįmanoma nustatyti atskirų emisijos valiutos sudedamųjų dalių, NCB privalo paaiškinti nukrypimus nuo taisyklių. Be to, NCB, kurie negali išskirti visų vertybinių popierių emisijų vietos valiuta, eurais / nacionaline valiuta ir kitomis valiutomis, turi aprašyti, kur tokios emisijos yra priskirtos, ir nurodyti emisijų, kurios nėra tinkamai priskirtos, bendrą sumą, kad būtų galima suprasti iškraipymo mastą. |
|
6. |
Emisijų klasifikavimas: NCB privalo pateikti išsamią informaciją apie vertybinių popierių, įtrauktų į nacionalinius duomenis, rūšį, įskaitant jų nacionalinius terminus. Jei žinoma, kad aprėptis yra dalinė, NCB turi paaiškinti esamas spragas. Visų pirma, NCB turi pateikti toliau išvardytą informaciją.
|
|
7. |
Ilgalaikių vertybinių popierių analizė pagal priemones: jeigu fiksuotųjų palūkanų, kintamųjų palūkanų ir nulinės atkarpos obligacijų suma nėra lygi ilgalaikių skolos vertybinių popierių bendrai sumai, NCB turi nurodyti ilgalaikių vertybinių popierių, kurių neįmanoma suskirstyti pagal šias kategorijas, rūšį ir sumą. |
|
8. |
Emisijų terminas: jeigu neįmanoma griežtai laikytis trumpalaikių ir ilgalaikių skolos vertybinių popierių apibrėžčių, NCB turi nurodyti atvejus, kai pateikti duomenys nukrypsta nuo taisyklės. |
|
9. |
Išpirkimas: NCB turi nurodyti, kaip jie gauna informaciją apie išpirkimą, ir ar ši informacija renkama iš tiesiogiai ataskaitose pateiktų duomenų, ar apskaičiuojama pagal likutines sumas. |
|
10. |
Kainų vertinimas: NCB nacionalinėse aiškinamosiose pastabose išsamiai nurodo vertinimo procedūrą, taikomą a) trumpalaikiams skolos vertybiniams popieriams, b) ilgalaikiams skolos vertybiniams popieriams, c) diskontuotoms obligacijoms ir d) biržinėms akcijoms. Jei atsargoms ir srautams taikomas vertinimas skiriasi, tai turi būti paaiškinta. |
|
11. |
Ataskaitų teikimo dažnis, savalaikiškumas ir laikotarpis: NCB privalo nurodyti, kada šiuo tikslu parengti duomenys buvo pateikti pagal naudotojo reikalavimus, t. y. teikiant mėnesio duomenis per nustatytą penkių savaičių terminą. Taip pat turi būti nurodoma nustatytų laiko eilučių trukmė. Turi būti pažymėti visi trūkiai eilutėse, pavyzdžiui, vertybinių popierių aprėpties skirtumai per tam tikrą laiką. |
|
12. |
Peržiūra: NCB privalo pateikti trumpas aiškinamąsias pastabas dėl visų peržiūrėtų duomenų ir paaiškinti peržiūros priežastį ir mastą. |
|
13. |
Kiekvienos vidaus rezidentų išleistos priemonės aprėpties įverčiai: NCB turi pateikti kiekvienos vidaus rezidentų išleistų vertybinių popierių kategorijos nacionalinius aprėpties įverčius, t. y. trumpalaikių vertybinių popierių, ilgalaikių vertybinių popierių ir biržinių akcijų emisijų vietos valiuta, eurais / nacionaline valiuta, įskaitant ekiu, ir kitomis valiutomis pagal toliau pateiktą lentelę. Skilties „Aprėptis %“ įverčiai turi rodyti vertybiniams popieriams tenkančią visos emisijos procentinę dalį kiekvienoje priemonių kategorijoje; šie duomenys turi būti pateikiami pagal atskaitomybės taisykles atitinkamoje lentelės dalyje. Skiltyje „Pastabos“ galima pateikti trumpus aprašymus. NCB taip pat turi nurodyti bet kokius aprėpties pokyčius dėl prisijungimo prie pinigų sąjungos.
|
4 skirsnis. Tarptautinių atsiskaitymų bankui keliami reikalavimai
TAB keliami atskaitomybės reikalavimai atitinka tuos pačius principus, kaip 1–3 skirsniuose išdėstyti NCB taikomi reikalavimai, išskyrus šiuos.
4 lentelė. TAB skirta B bloko duomenų teikimo forma
|
|
LIKUSIO PASAULIO REZIDENTAI EMITENTAI / EURAIS / NACIONALINĖMIS VALIUTOMIS |
||||
|
|
Likučiai |
Bendrosios emisijos |
Išpirkimas |
||
|
|
B1 |
B2 |
B3 |
||
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S577 |
S642 |
S707 |
||
|
Centrinis bankas |
S578 |
S643 |
S708 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S579 |
S644 |
S709 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S580 |
S645 |
S710 |
||
|
Iš jų FPB |
S581 |
S646 |
S711 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S582 |
S647 |
S712 |
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S583 |
S648 |
S713 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S584 |
S649 |
S714 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S585 |
S650 |
S715 |
||
|
Centrinė valdžia |
S586 |
S651 |
S716 |
||
|
Vyriausybė ir vietos valdžia |
S587 |
S652 |
S717 |
||
|
Socialinės apsaugos fondai |
S588 |
S653 |
S718 |
||
|
Tarptautinės organizacijos |
S589 |
S654 |
S719 |
||
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S590 |
S655 |
S720 |
||
|
Centrinis bankas |
S591 |
S656 |
S721 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S592 |
S657 |
S722 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S593 |
S658 |
S723 |
||
|
Iš jų FPB |
S594 |
S659 |
S724 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S595 |
S660 |
S725 |
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S596 |
S661 |
S726 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S597 |
S662 |
S727 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S598 |
S663 |
S728 |
||
|
Centrinė valdžia |
S599 |
S664 |
S729 |
||
|
Vyriausybė ir vietos valdžia |
S600 |
S665 |
S730 |
||
|
Socialinės apsaugos fondai |
S601 |
S666 |
S731 |
||
|
Tarptautinės organizacijos |
S602 |
S667 |
S732 |
||
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S603 |
S668 |
S733 |
||
|
Centrinis bankas |
S604 |
S669 |
S734 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S605 |
S670 |
S735 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S606 |
S671 |
S736 |
||
|
Iš jų FPB |
S607 |
S672 |
S737 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S608 |
S673 |
S738 |
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S609 |
S674 |
S739 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S610 |
S675 |
S740 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S611 |
S676 |
S741 |
||
|
Centrinė valdžia |
S612 |
S677 |
S742 |
||
|
Vyriausybė ir vietos valdžia |
S613 |
S678 |
S743 |
||
|
Socialinės apsaugos fondai |
S614 |
S679 |
S744 |
||
|
Tarptautinės organizacijos |
S615 |
S680 |
S745 |
||
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S616 |
S681 |
S746 |
||
|
Centrinis bankas |
S617 |
S682 |
S747 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S618 |
S683 |
S748 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S619 |
S684 |
S749 |
||
|
Iš jų FPB |
S620 |
S685 |
S750 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S621 |
S686 |
S751 |
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S622 |
S687 |
S752 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S623 |
S688 |
S753 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S624 |
S689 |
S754 |
||
|
Centrinė valdžia |
S625 |
S690 |
S755 |
||
|
Vyriausybė ir vietos valdžia |
S626 |
S691 |
S756 |
||
|
Socialinės apsaugos fondai |
S627 |
S692 |
S757 |
||
|
Tarptautinės organizacijos |
S628 |
S693 |
S758 |
||
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
||
|
Iš viso |
S629 |
S694 |
S759 |
||
|
Centrinis bankas |
S630 |
S695 |
S760 |
||
|
PFĮ, kurie nėra centriniai bankai |
S631 |
S696 |
S761 |
||
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
S632 |
S697 |
S762 |
||
|
Iš jų FPB |
S633 |
S698 |
S763 |
||
|
Finansiniai pagalbininkai |
S634 |
S699 |
S764 |
||
|
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai |
S635 |
S700 |
S765 |
||
|
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai |
S636 |
S701 |
S766 |
||
|
Ne finansų bendrovės |
S637 |
S702 |
S767 |
||
|
Centrinė valdžia |
S638 |
S703 |
S768 |
||
|
Vyriausybė ir vietos valdžia |
S639 |
S704 |
S769 |
||
|
Socialinės apsaugos fondai |
S640 |
S705 |
S770 |
||
|
Tarptautinės organizacijos |
S641 |
S706 |
S771 |
||
|
|
|
|
|
||
Emisijų terminas
Kalbant apie terminą, visus Europos komercinius popierius (EKP) ir kitas euroobligacijas, išleistas pagal trumpalaikę programą, TAB laiko trumpalaikėmis priemonėmis, o visas priemones, išleistas pagal ilgalaikę dokumentaciją, – ilgalaikėmis priemonėmis, nesvarbu, koks būtų jų pirminis terminas.
Emitentų suskirstymas pagal sektorius
TAB atsižvelgia į suskirstymo pagal sektorius ryšius tarp TAB duomenų bazėje užregistruotų emitentų su prašomais pateikti ataskaitų formose, kaip parodyta lentelėje toliau.
|
Suskirstymas pagal sektorius TAB duomenų bazėje |
|
Klasifikavimas ataskaitų formose |
|
Centrinis bankas |
→ |
Centrinis bankas |
|
Komerciniai bankai |
→ |
PFĮ |
|
Kiti finansiniai tarpininkai |
→ |
Kiti finansiniai tarpininkai |
|
Centrinė valdžia |
→ |
Centrinė valdžia |
|
Kitas valdžios sektorius Valstybės agentūros |
→ |
Vyriausybė ir vietos valdžia |
|
Bendrovės |
→ |
Ne finansų bendrovės |
|
Tarptautinės įstaigos |
→ |
Tarptautinės įstaigos (likęs pasaulis) |
Emisijų klasifikavimas
Skolos vertybiniais popieriais vertybinių popierių emisijų statistikoje laikomos šios TAB duomenų bazėje užregistruotos priemonės:
|
— |
indėlių sertifikatai, |
|
— |
komerciniai popieriai, |
|
— |
iždo vekseliai, |
|
— |
obligacijos, |
|
— |
Europos komerciniai popieriai, |
|
— |
vidutinės trukmės obligacijos, |
|
— |
kiti trumpalaikiai popieriai. |
Vertinimas
Pagal galiojančias TAB taisykles skolos vertybiniai popieriai vertinami remiantis nominaliąja (face) verte, o biržinės akcijos – emisijos kaina.
TAB praneša ECB apie visas likusio pasaulio rezidentų emisijas eurais / nacionalinėmis valiutomis (B blokas) JAV doleriais likučiams taikydamas laikotarpio pabaigos valiutų kursą, o emisijoms ir išpirkimui – vidutinį laikotarpio valiutų kursą. ECB perskaičiuoja visus duomenis eurais taikydamas tą patį principą, kaip iš pradžių taikė TAB. Dėl laikotarpių iki 1999 m. sausio 1 d. kaip pakaitinį reikia naudoti ekiu ir JAV dolerio kursą.
ŽODYNĖLIS
Biržinės akcijos, taip pat vadinamos kotiruojamomis akcijomis, išskyrus investicinių fondų akcijas / vienetus (Listed shares, also referred to as quoted shares, excluding investment fund’s shares/units) – nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Tokia birža gali būti pripažinta vertybinių popierių birža arba bet kokia antrinė rinka. Į biržos sąrašus įtrauktos akcijos taip pat vadinamos kotiruojamomis akcijomis. Į biržos sąrašus įtrauktų akcijų kotiruojamų kainų buvimas reiškia, kad paprastai lengva gauti dabartines rinkos kainas.
Centrinei valdžiai (Central government) priskiriami visi šalies administraciniai padaliniai ir kitos centrinės įstaigos, kurių kompetencijai priklauso visa ekonominė teritorija, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą (2010 m. ESS 2.114 punktas).
Centrinis bankas (Central bank) – finansų bendrovė ir kvazibendrovė, kurių pagrindinė paskirtis – leisti į apyvartą pinigus, palaikyti vidinę ir išorinę pinigų vertę ir saugoti visas šalies tarptautines atsargas arba jų dalį.
Draudimo bendrovės (Insurance corporations) – finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip rizikos mažinimo (daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma) pasekmė (2010 m. ESS 2.100–2.104 punktai).
Emitentai nerezidentai (Non-resident issuers) – vienetai, kurie yra: a) duomenis teikiančios šalies ekonominėje teritorijoje, bet vienus metus ar ilgiau nedalyvauja ir neketina dalyvauti ekonominėje veikloje ar sudaryti sandorių duomenis teikiančios šalies teritorijoje, arba b) yra už duomenis teikiančios šalies ekonominės teritorijos ribų.
Emitento rezidavimo vieta (Residency of issuer) – duomenis teikiančios šalies rezidentu laikomas emitentas, kurio ekonominių interesų centras yra duomenis teikiančios šalies ekonominėje teritorijoje, t. y. kai jis ilgesnį laiką (vienus metus ar ilgiau) dalyvauja šioje teritorijoje vykdomoje ekonominėje veikloje.
Euroobligacijos (Euro bonds) – obligacijos, kurios per tarptautinį kelių šalių finansų bendrovių sindikatą vienu metu platinamos mažiausiai dviejų šalių rinkose ir kurios neprivalo būti išreikštos kurios nors iš šių dviejų šalių valiuta.
Fiksuotojo pajamingumo emisijos (Fixed rate issues) – visos emisijos, kai atkarpos išmokos, remiantis vertybinių popierių pagrindinės atkarpos palūkanų norma, nesikeičia visą emisijos galiojimo laikotarpį.
Finansiniai pagalbininkai (Financial auxiliaries) – visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra su finansiniu tarpininkavimu glaudžiai susijusi veikla, tačiau kurios pačios nėra finansiniai tarpininkai. Pagrindinės buveinės, kurių visos patronuojamosios bendrovės arba jų dauguma yra taip pat finansų bendrovės, taip pat yra finansiniai pagalbininkai (2010 m. ESS 2.95–2.97 punktai).
Finansinių priemonių bendrovės (FPB), užsiimančios pakeitimo vertybiniais popieriais (Financial vehicle corporations engaged in securitisation transactions (FVCs)) – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) 1 straipsnio 1 punkte.
Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai (Long-term debt securities) – visos skolos vertybinių popierių emisijos su ne trumpesniu nei vienų metų pirminiu terminu; ilgalaikiai vertybiniai popieriai paprastai išleidžiami su atkarpomis.
Išpirktos ribotos atsakomybės bendrovių akcijos (Redeemed shares in limited liability companies) –akcijos už kurias kapitalas buvo grąžintas, bet kurios lieka jų turėtojams, kurie ir toliau yra bendrasavininkiai, turintys teisę gauti pelno, likusio išmokėjus dividendus už likusį registruotąjį kapitalą, dalį bei likviduojamos bendrovės turto dalį.
Kintamojo pajamingumo emisijos (Variable rate) – visos atkarpų mokėjimus teikiančios emisijos, kurių atkarpa arba pagrindinė suma reguliariai nustatoma iš naujo remiantis nepriklausoma palūkanų norma arba indeksu.
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (Other financial intermediaries, except insurance corporations and pension funds (OFIs)) – finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, prisiimant įsipareigojimus kitokia nei pinigų, indėlių (arba artimų indėlių pakaitalų), investicinių fondų akcijų (vienetų) forma arba susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis (2010 m. ESS 2.86–2.94 punktai).
Kitos nuosavybės priemonės (Other equity) – visi sandoriai su kitomis nuosavybės priemonėmis, kurios nėra biržinės ir nebiržinės akcijos.
Menami vienetai rezidentai (Notional resident units) – a) vienetų nerezidentų dalys, kurių pagrindiniai ekonominiai interesai susiję su šalies ekonomine teritorija (paprastai tai reiškia, kad šis vienetas vienus metus ar ilgiau vykdo ekonominius sandorius); b) vienetai nerezidentai, kuriems priklauso žemė ar pastatai tos šalies ekonominėje teritorijoje (atsižvelgiama tik į su ta žeme ar pastatais susijusius sandorius).
Namų ūkiai (Households) – asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jeigu prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ir asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui (2010 m. ESS 2.118–2.128 punktai).
Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (Non-profit institutions serving households (NPISHs)) sektorių sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurios yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų (2010 m. ESS 2.129 ir 2.130 punktai).
Ne finansų bendrovės (Non-financial corporations) – instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Šiam sektoriui taip pat priskiriamos ne finansų kvazibendrovės (2010 m. ESS 2.45–2.54 punktai).
Nebiržinės akcijos, išskyrus investicinių fondų akcijas (Unlisted shares, excluding investment fund shares) – nuosavybės vertybiniai popieriai, neįtraukti į biržos prekybos sąrašus.
Nulinės atkarpos obligacijos (Zero coupon bonds) – visos emisijos be atkarpų mokėjimų. Paprastai tokios obligacijos išleidžiamas diskontuotos ir išperkamos nominaliąja (par) verte. Į jas taip pat įeina obligacijos, išleistos nominaliąja (par) verte ir išperkamos su premija, pavyzdžiui, obligacijos, kurių išpirkimo kaina yra susieta su valiutų kursu ar indeksu. Dažniausiai diskontas arba premija yra lygūs palūkanoms, susikaupusioms per obligacijos galiojimo laiką.
Pakeitimas vertybiniais popieriais (Securitisation) – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) 1 straipsnio 2 punkte.
Pasaulinės obligacijos (Global bonds) – tuo pačiu metu vidaus ir euro rinkoje išleidžiamos obligacijos.
Patronuojamosios įmonės (Subsidiaries) – atskiri įsteigti subjektai, kurių daugumą akcijų arba visą akcijų paketą turi kitas subjektas.
Pensijų fondai (Pension funds) – finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondai kaip socialinio draudimo sistemos suteikia pajamų išėjus į pensiją (ir dažnai skiria išmokas mirties ar negalios atveju) (2010 m. ESS 2.105–2.110 punktai).
Pinigų finansų įstaigos (PFĮ), kurios nėra centriniai bankai (Monetary financial institutions (MFIs) other than central banks) – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje.
Premijinių akcijų (Issue of bonus shares) – naujų akcijų perleidimas akcininkams atsižvelgiant į turimas akcijų dalis.
Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (Captive financial institutions and money lenders) – visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje. Šiam subsektoriui priskiriamos kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių grupės akcinį kapitalą (kontrolinį akcijų paketą) ir kurių pagrindinė veikla yra tos grupės nuosavybės teisių turėjimas, neteikiant jokios kitos paslaugos įmonėms, kuriose akcinis kapitalas yra laikomas, t. y. jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų (2010 m. ESS 2.98 ir 2.99 punktai).
Privačiai išleistos obligacijos (Privately issued bonds) – obligacijos, dvišaliu susitarimu skirtos tik tam tikriems investuotojams, jei jos bent potencialiai gali būti perleidžiamos.
Privačiai išplatinti vertybiniai popieriai (Private placements) – vienam pirkėjui arba ribotam pirkėjų skaičiui neviešai parduota vertybinių popierių emisija.
Ribotos atsakomybės bendrovių išleistos dividendų akcijos (Dividend shares issued by limited liability companies) – vertybiniai popieriai, kurie įvairiose šalyse ir priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis jie yra sukurti, turi įvairius pavadinimus, tokius kaip steigėjų akcijos, pelno akcijos, dividendų akcijos ir t. t. Šie vertybiniai popieriai: a) nėra registruotojo kapitalo dalis; b) griežtai kalbant, turėtojams nesuteikia bendrasavininkių statuso ir c) turėtojams nesuteikia teisės į pelno, likusio išmokėjus dividendus už registruotąjį kapitalą, dalį ir į bet kokio likutinio turto, likusio po likvidavimo, dalį.
Ribotos atsakomybės bendrovių išleistos kapitalo akcijos (Capital shares issued by limited liability companies) – vertybiniai popieriai, suteikiantys jų savininkams bendrasavininkių statusą ir teisę gauti dalį bendro paskirstomo pelno ir dalį grynojo turto likvidavimo atveju.
Skolos vertybiniai popieriai (Debt securities) – perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola ir kuriomis paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba kurios gali būti užskaitytos rinkoje ir kurios nesuteikia turėtojui jokių nuosavybės teisių į instituciją emitentę.
Socialinės apsaugos fondai (Social security funds) – centriniai, krašto (regiono) ir vietos instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra teikti socialines išmokas ir kurie atitinka abu šiuos kriterijus: a) pagal teisės aktus arba taisykles tam tikros gyventojų grupės privalo dalyvauti toje sistemoje arba mokėti įmokas ir b) valdžios sektorius yra atsakingas už įstaigos valdymą ir už įmokų ir išmokų patvirtinimą ir mokėjimą, nepriklausomai nuo jo, kaip priežiūros institucijos ar darbdavio, vaidmens (2010 m. ESS 2.117 punktas).
Subordinuotosios obligacijos, dažnai vadinamos subordinuotąja skola (Subordinated bonds, often referred to as subordinated debt) – papildomas reikalavimas institucijai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus aukštesnį statusą turinčius reikalavimus (pvz., dėl indėlių / paskolų ar viršesnių skolos vertybinių popierių) ir kuris tam tikrais atvejais gali būti apibūdinamas kaip „akcijos ir kita nuosavybė“.
Suskaidytos akcijų emisijos (Split share issues) – emisijos, kai bendrovės ar kvazibendrovės padidina akcijų skaičių tam tikru santykiu ar padaugindamos iš tam tikro koeficiento.
Tarptautinės įstaigos (International institutions) – tokios viršvalstybinės ir tarptautinės organizacijos, kaip Europos investicijų bankas, TVF ir Pasaulio bankas.
Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai (Short-term debt securities) – visos vienų metų arba trumpesnio pirminio termino skolos vertybinių popierių emisijos; trumpalaikiai vertybiniai popieriai dažniausiai išleidžiami diskontuoti. Į šią subpoziciją neįeina vertybiniai popieriai, kurių perleidžiamumas, nors teoriškai įmanomas, praktiškai yra labai apribotas.
Valdžios sektorių (General government) sudaro instituciniai vienetai, ne rinkos gamintojai, kurių produkcija skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui, ir kuriuos finansuoja privalomieji kitiems sektoriams priklausančių vienetų ir institucinių vienetų, kurie daugiausia verčiasi nacionalinių pajamų ir turto perskirstymu, mokėjimai (2010 m. ESS 2.111–2.113 punktai). Valdžios sektorius apima centrinę valdžią, vyriausybę, vietos valdžią ir socialinės apsaugos fondus (2010 m. ESS 2.114–2.117 punktai).
Vertybinių popierių emitentai (Issuers of securities) – bendrovės ir kvazibendrovės, leidžiančios vertybinius popierius bei tokiu būdu įgyjančios emisijos sąlygose numatytus teisinius įsipareigojimus šių priemonių turėtojams.
Vyriausybė ir vietos valdžia (State and local government) – viešojo administravimo tipai, kurie yra atskiri instituciniai vienetai, vykdantys kai kurias valdžios funkcijas, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą, žemesniu nei centrinės valdžios lygmeniu ir aukštesniu nei vietos valdžios institucinių vienetų lygmeniu. Vietos valdžia – tų rūšių viešasis administravimas, kurio kompetencijai priklauso tik vietinė ekonomikos dalis, išskyrus socialinės apsaugos fondų vietos įstaigas (2010 m. ESS 2.115 ir 2.116 punktai).
(1) Jeigu pranešėjai susiduria su metodine problema, kuri nėra išsamiai išnagrinėta šiose gairėse, jie turėtų taikyti peržiūrėtą Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą (toliau – 2010 m. ESS), nustatytą 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1) A priede.
(*1) Kitos valiutos – tai visos kitos valiutos, įskaitant euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalines valiutas.
(*2) Skolos vertybiniai popieriai, kurie nėra akcijos, – tai vertybiniai popieriai, kurie nėra akcijos, išskyrus išvestines finansines priemones.
(*3) Grynosios emisijos privalomos tik tuo atveju, jeigu NCB negali pateikti bendrųjų emisijų ar išpirkimo duomenų.
((†)) Biržinės akcijos – tai biržinės akcijos, išskyrus investicinių fondų ir pinigų rinkos fondų akcijas / vienetus.
(2) Žr. 2010 m. ESS 2.07 punktą.
(3) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).
(4) Pinigų rinkos fondų sektoriaus duomenys nerenkami.
(5) Investicinių fondų sektoriaus duomenys nerenkami.
(6) Praktiškai pensijų fondai skolos vertybinių popierių neišleidžia.
(7) Žr. 2010 m. ESS 2.17–2.20 punktus.
(8) Žr. 2010 m. ESS 5.102 punktą.
(9) 2010 m. ESS F.3 kategorija.
(10) 2010 m. ESS F.511 kategorija.
(11) 2010 m. ESS F.512 kategorija.
(12) 2010 m. ESS F.519 kategorija.
(13) A blokas – NCB, B blokas – TAB.
(14) Nėra laikoma finansiniu sandoriu; žr. 2010 m. ESS 5.158 ir 6.59 punktus ir šio priedo 2 skirsnio 5 dalies b punktą.
(15) Sandoris antrinėje rinkoje, kai įvyksta savininko pasikeitimas, neįtraukiamas į šią statistiką.
(16) Laikoma dviem finansiniais sandoriais; žr. 2010 m. ESS 5.96 ir 6.25 punktus ir šio priedo 2 skirsnio 5 dalies a punkto ii papunktį.
(17) Sandoris antrinėje rinkoje, kai įvyksta savininko pasikeitimas, neįtraukiamas į šią statistiką.
(18) Išsamiau dėl sąvokų „nominalioji (angl. face) vertė“, „rinkos vertė“ ir „nominalioji (angl. nominal) vertė“ apibrėžčių žr. 2010 m. ESS 5.90, 7.38 ir 7.39 punktus.
(19) Nuo 1999 m. sausio 1 d. teikiant vidaus rezidentų eurais išleistų vertybinių popierių duomenis (A bloko dalis) vertinimo pagal valiutos kursą nereikia, o vidaus rezidentų eurais / nacionalinėmis valiutomis išleisti vertybiniai popieriai (likusi A bloko dalis) konvertuojami į eurus taikant 1998 m. gruodžio 31 d. neatšaukiamus perskaičiavimo kursus.
(20) Žr. 2010 m. ESS 6.64 punktą.