(1)

2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo reformuota ES ekonomikos valdymo sistema. Pagrindiniai reformuotos ES ekonomikos valdymo sistemos elementai yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros (1) kartu su iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo (2) ir iš dalies pakeista Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl valstybių narių biudžeto sistemų (3). Šia sistema siekiama skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, tvarų ir integracinį augimą bei atsparumą įgyvendinant reformas bei pasitelkiant investicijas ir užkirsti kelią perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui. Be to, ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir skiriamas didesnis dėmesys vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingesniam bei nuoseklesniam taisyklių laikymosi užtikrinimui;

(2)

naujosios ekonomikos valdymo sistemos pagrindas yra nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, kuriuos valstybės narės pateikia Tarybai ir Komisijai. Šiais planais siekiama dviejų tikslų: i) užtikrinti, kad, inter alia, iki koregavimo laikotarpio pabaigos valdžios sektoriaus bendroji skola imtų patikimai mažėti arba liktų apdairaus lygio, ir kad valdžios sektoriaus deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu būtų sumažintas ir išliktų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, ir ii) užtikrinti, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus ES prioritetus. Tuo tikslu kiekviename plane turi būti pateiktas vidutinės trukmės įsipareigojimas laikytis grynųjų išlaidų (4) plano, kuriuo veiksmingai nustatomas biudžeto apribojimas plano įgyvendinimo laikotarpiu, apimančiu ketverius ar penkerius metus (priklausomai nuo įprastos valstybės narės teisėkūros institucijos kadencijos trukmės). Be to, plane turi būti paaiškinta, kaip valstybė narė užtikrins, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste, visų pirma konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose (jei taikytina, įskaitant rekomendacijas, susijusias su makroekonominio disbalanso procedūra (MDP)), nustatytus iššūkius, ir kaip plane bus atsižvelgta į bendrus Sąjungos prioritetus. Fiskalinio koregavimo laikotarpis apima ketverių metų laikotarpį ir gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejais metais, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas, atitinkančias Reglamente (ES) 2024/1263 nustatytus kriterijus;

(3)

pateikus planą, Komisija įvertina, ar jis atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;

(4)

remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba tuomet turi priimti rekomendaciją, kurioje nustatomas atitinkamos valstybės narės grynųjų išlaidų planas ir, kai taikytina, pritaria reformų ir investicijų įsipareigojimams, kuriais grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas;

(5)

2024 m. spalio 25 d. Rumunija Tarybai ir Komisijai pateikė savo nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Planas pateiktas pratęsus Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnyje nustatytą terminą, kaip susitarta su Komisija. Susitarus su Komisija, pateikimo terminas, atsižvelgiant į Rumunijos nurodytas priežastis, buvo pratęstas;

(6)

siekdama suteikti struktūrą dialogui, po kurio pateikiami nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, 2024 m. birželio 21 d. Komisija Rumunijai pagal Reglamento (ES) 2024/1263 9 straipsnį išsiuntė orientacinę trajektoriją (5). Spalio 25 d. Komisija orientacinę trajektoriją paskelbė (6). Orientacinė trajektorija yra grindžiama rizika ir ja užtikrinama, kad iki fiskalinio koregavimo laikotarpio pabaigos ir nesiimant tolesnių biudžeto priemonių po koregavimo laikotarpio, valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu patikimai mažėtų arba liktų apdairaus lygio, o valdžios sektoriaus deficitas koregavimo laikotarpiu būtų sumažintas iki mažesnės nei 3 % BVP vertės ir vidutinės trukmės laikotarpiu išliktų mažesnis už tą pamatinę vertę. Vidutinės trukmės laikotarpis apibrėžiamas kaip dešimties metų laikotarpis po koregavimo laikotarpio pabaigos. Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio d punktą, 7 ir 8 straipsnius orientacinė trajektorija taip pat dera su deficito lyginamuoju dydžiu, skolos tvarumo apsaugos priemone ir atsparumo deficitui apsaugos priemone. Rumunijos orientacinėje trajektorijoje nustatyta, kad, remiantis Komisijos prielaidomis, kuriomis grindžiamos 2024 m. birželio mėn. perduotos išankstinės gairės, ir darant prielaidą, kad bus taikomas 7 metų koregavimo laikotarpis, grynosios išlaidos neturėtų didėti daugiau nei 1 lentelėje nurodytos vertės. Tai atitinka 5,2 % vidutinį grynųjų išlaidų augimą per koregavimo laikotarpį (2025–2031 m.) ir 5,5 % – per 2025–2028 m. laikotarpį;

1 lentelė. 2024 m. birželio 21 d. Komisijos Rumunijai pateikta orientacinė trajektorija

(7)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 12 straipsnį 2024 m. liepos–spalio mėn. vyko Rumunijos ir Komisijos techninis dialogas. Dialoge daugiausia dėmesio skirta Rumunijos numatytam grynųjų išlaidų planui ir jo pagrindinėms prielaidoms, taip pat numatytiems reformų ir investicijų įsipareigojimams, kuriais grindžiamas Rumunijos prašymas dėl koregavimo laikotarpio pratęsimo. Pagrindinės diskusijų temos buvo mokesčių reforma, mokesčių administravimo reforma, labai mažų įmonių apmokestinimo tvarkos reforma ir išlaidų peržiūros. Be to, per techninį dialogą buvo analizuojamas numatomas reformų ir investicijų, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius ir bendrus Sąjungos prioritetus, susijusius su sąžininga žaliąja ir skaitmenine pertvarka, socialiniu ir ekonominiu atsparumu, energetiniu saugumu ir gynybos pajėgumų stiprinimu, įgyvendinimas;

(8)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 11 straipsnio 3 dalį ir 36 straipsnio 1 dalies c punktą 2024 m. spalio mėn. Rumunija, remiantis Rumunijos plane pateikta informacija, konsultavosi su pilietine visuomene ir socialiniais partneriais. Remiantis Rumunijos plane pateikta informacija, 2024 m. spalio 16 d. planas buvo pateiktas viešiems debatams su verslo ir pilietinės visuomenės atstovais;

(9)

šiuo metu Rumunijai taikoma perviršinio deficito procedūra (7). Pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį 2020 m. balandžio 3 d. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, priėmė Sprendimą (ES) 2020/509 dėl perviršinio deficito susidarymo Rumunijoje, nes šalis planavo nesilaikyti SESV deficito kriterijaus, ir pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priėmė rekomendaciją panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą Rumunijoje ne vėliau kaip 2022 m. Atsižvelgdama į didelį ekonominės veiklos susitraukimą, susijusį su COVID-19 pandemija, 2021 m. birželio 18 d. Taryba pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priėmė Rumunijai skirtą peržiūrėtą rekomendaciją, kuria ištaisymo terminas pratęstas iki 2024 m. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija padarė išvadą, kad Rumunija ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendaciją pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, ir nusprendė, kad tuo metu jokių papildomų veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą imtis nereikia. Tačiau 2023 m. gerokai nukrypta nuo visų 2021 m. Rumunijai skirtos Tarybos rekomendacijos subkomponentų. Nominalusis deficitas buvo gerokai didesnis (6,5 % BVP, palyginti su 4,4 % BVP Tarybos rekomendacijoje), struktūrinės pastangos buvo daug mažesnės, nei rekomenduota, o grynųjų išlaidų augimas buvo daug didesnis, nei rekomenduota;

(10)

todėl 2024 m. liepos 26 d. Taryba nustatė, kad Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendaciją (8). Ši rekomendacija teikiama vienu metu su peržiūrėta Tarybos rekomendacija pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Rumunijoje (9). Perėjimui prie naujos ekonomikos valdymo sistemos pritaikytas ir juo grindžiamas vienalaikis šių rekomendacijų priėmimas užtikrina rekomenduojamų koregavimo planų nuoseklumą;

(11)

2024 m. birželio 19 d. Komisija padarė išvadą, kad Rumunijoje yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas. Visų pirma, Rumunija tebėra pažeidžiama dėl išorės sąskaitų, daugiausia dėl didelio ir didėjančio valdžios sektoriaus deficito, didelis kainų ir išlaidų spaudimas dar sustiprėjo, o politikos veiksmai silpni (10);

(12)

2024 m. spalio 21 d. Taryba Rumunijai Europos semestro kontekste pateikė įvairių konkrečiai jai skirtų rekomendacijų (11);

(13)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnį Komisija planą įvertino taip:

(14)

2023 m. ekonominė veikla Rumunijoje išaugo 2,4 % dėl vidaus paklausos. Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2024 m. ekonomika išaugs 1,4 %, o šį sulėtėjimą lems nuosaikesnės tendencijos pramonės gamybos, gyvenamųjų namų statybos, informacinių technologijų ir transporto paslaugų srityse. Numatoma, kad realusis BVP 2025 m. išaugs 2,5 % dėl atsparaus privataus vartojimo ir privačiųjų investicijų didėjimo, kuriuos paskatins palankesnės finansavimo sąlygos. 2026 m. realusis BVP turėtų išaugti 2,9 %, nes Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės programai (EGADP) pasiekus baigiamąjį etapą kaip stiprus augimo stimulas turėtų pasitarnauti ES finansuojamos investicijos į viešąją infrastruktūrą. Numatoma, kad prognozės laikotarpiu (t. y. 2024–2026 m.) Rumunijos potencialusis BVP vidutiniškai augs 2,2 % dėl kapitalo imlumo didinimo ir bendro gamybos veiksnių našumo augimo. 2023 m. nedarbo lygis buvo 5,6 % ir Komisija prognozuoja, kad 2024 m. ir 2025 m. jis sieks 5,5 %, o 2026 m. – 5,4 %. Prognozuojama, kad infliacija (BVP defliatorius) sumažės nuo 12,8 % 2023 m. iki 9,0 % 2024 m. ir 2025 m. sieks 5,9 %, o 2026 m. – 5,3 %;

(15)

kalbant apie fiskalinius pokyčius, 2023 m. Rumunijos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 6,5 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę jis turėtų siekti 8,0 % BVP 2024 m., o 2025 m. ir, remiantis nesikeičiančios politikos prielaida, 2026 m. – 7,9 %. Komisijos prognozėje neatsižvelgiama į Rumunijos 2025 m. biudžeto projektą, kuris dar turi būti parengtas. 2023 m. pabaigoje valdžios sektoriaus bendroji skola buvo 48,9 % BVP. Pagal Komisijos prognozę numatoma, kad skolos santykis 2024 m. pabaigoje padidės iki 52,2 % BVP. Numatoma, kad jis padidės iki 56,1 % BVP 2025 m. pabaigoje ir iki 59,7 % 2026 m. pabaigoje. Komisijos fiskalinėje prognozėje neatsižvelgiama į vidutinės trukmės laikotarpio planuose nustatytus politikos įsipareigojimus, kol jie nebus pagrįsti patikimai paskelbtomis ir pakankamai tiksliomis konkrečiomis politikos priemonėmis;

(16)

Rumunijos nacionalinis vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas apima 2025–2028 m. laikotarpį ir jame pateikiamas septynerių metų fiskalinis koregavimas;

(17)

plane pateikiama visa informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnį;

(18)

plane įsipareigojama laikytis 2 lentelėje nurodyto grynųjų išlaidų plano, atitinkančio 4,8 % vidutinį grynųjų išlaidų augimą 2025–2028 m. Be to, Rumunija įsipareigoja vykdyti reformas ir investicijas, kad koregavimo laikotarpis būtų pratęstas iki 7 metų (2025–2031 m.), ir planuojama, kad per tą pratęstą laikotarpį vidutinis grynųjų išlaidų augimas bus 4,4 %. Plane nurodytas vidutinis grynųjų išlaidų augimas koregavimo laikotarpiu (2025–2031 m.) yra mažesnis už 2024 m. birželio 21 d. Komisijos perduotoje orientacinėje trajektorijoje nurodytą vidutinių grynųjų išlaidų augimą (5,2 %). Plane daroma prielaida, kad potencialiojo realiojo BVP augimas laipsniškai mažės nuo 2,7 % 2024 m. iki 2,0 % 2031 m. Be to, plane numatoma, kad BVP defliatoriaus augimo tempas sumažės nuo 7,2 % 2024 m. iki 5,0 % 2025 m. ir toliau palaipsniui mažės iki 4,4 % 2031 m.;

2 lentelė. Rumunijos plane pateiktas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos

(19)

jei plane numatytas grynųjų išlaidų planas būtų įgyvendintas ir pagrindinės prielaidos pasitvirtintų, valdžios sektoriaus bendroji skola pagal planą padidėtų nuo 52,2 % BVP 2024 m. iki 62,6 % BVP 2029 m., o 2031 m. sumažėtų iki 61,4 % BVP, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Prognozuojama, kad vėliau, dešimt metų po plane numatyto laikotarpio pabaigos, ji nuolat mažės ir pasieks lygį, kuris bus gerokai žemiau 60 % BVP.

3 lentelė. Rumunijos plane pateikti valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir balanso pokyčiai

Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis vidutinės trukmės laikotarpiu taptų mažesnis už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Tai yra tikėtina, kadangi, remiantis plano prielaidomis, pagal visus Komisijos skolos tvarumo analizės deterministinius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis numatoma, kad skola iki 2041 m. bus mažesnė nei 60 % BVP. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su skolos reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio a punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje;

(20)

remiantis plane pateiktu grynųjų išlaidų planu ir prielaidomis, valdžios sektoriaus deficitas mažėtų nuo 7,9 % BVP 2024 m. iki 2,5 % BVP 2031 m. (tai būtų pirmieji metai, kai jis nesiektų 3 % BVP). Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus balansas koregavimo laikotarpio pabaigoje (2031 m.) neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės. Be to, per dešimt metų po koregavimo laikotarpio (t. y. iki 2041 m.) valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 % BVP. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su deficito reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio b punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje;

(21)

fiskalinio koregavimo laiko profilis, matuojamas kaip plane aprašytas struktūrinio pirminio balanso pokytis, yra linijinis, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio c punkte. Todėl fiskalinis koregavimas per pirmuosius ketverius plano metus yra proporcingas bendroms koregavimo pastangoms. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su apsaugos sąlyga, pagal kurią neleidžiama fiskalinio koregavimo pastangų sutelkti laikotarpio pabaigoje, nustatyta Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio c punkte, ir pereinamojo laikotarpio nuostata, nustatyta jo 36 straipsnio 1 dalies e punkte;

4 lentelė. Rumunijos plane pateikti struktūrinio pirminio balanso pokyčiai

(22)

plane nustatytas grynųjų išlaidų planas atitinka perviršinio deficito procedūros reikalavimus (visų pirma Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje nustatytą minimalų metinį struktūrinį koregavimą);

(23)

Reglamento (ES) 2024/1263 8 straipsnyje nustatytas prevencinės dalies reikalavimas dėl atsparumo deficitui apsaugos priemonės, kuriuo siekiama nustatyti bendrą maržą, palyginti su 3 % BVP deficito pamatine verte, Rumunijai netaikomas, nes deficitą iki mažesnės nei 3 % BVP vertės planuojama sumažinti tik paskutiniais koregavimo laikotarpio metais;

(24)

pagal planą valdžios sektoriaus skola bus 60–90 % BVP 2027–2031 m. Tačiau kadangi pagal planą 2031 m. valdžios sektoriaus deficitas būtų mažesnis nei 3 % BVP ir todėl būtų panaikintas sprendimas, kuriuo nustatoma, kad yra susidaręs perviršinis deficitas kitais metais po koregavimo laikotarpio pabaigos, skolos tvarumo apsaugos priemonė plano laikotarpiu netaikoma;

(25)

planas grindžiamas prielaidomis, kurios skiriasi nuo birželio 21 d. Rumunijai perduotų Komisijos prielaidų. Visų pirma plane taikomos skirtingos prielaidos dėl penkių kintamųjų, t. y. pradinės būklės (struktūrinio pirminio balanso 2024 m.), potencialiojo ir realiojo BVP augimo, BVP defliatoriaus augimo, be to, jame atsižvelgiama į numatomą nacionalinės valiutos nuvertėjimą. Toliau pateikiamas tų prielaidų skirtumų vertinimas. Prielaidų skirtumai, turintys didžiausią poveikį vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, išvardyti toliau kartu su kiekvieno atskirai vertinamo skirtumo įvertinimu.

Likęs prielaidų skirtumas nedaro didelio poveikio vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, palyginti su Komisijos prielaidomis. Apskritai, atsižvelgus į visus prielaidų skirtumus, vidutinis grynųjų išlaidų augimas plane yra mažesnis nei orientacinėje trajektorijoje. Ateityje vertindama, ar laikomasi šios rekomendacijos, Komisija atsižvelgs į pirmiau pateiktą plano prielaidų vertinimą;

(26)

remiantis plane pateikta orientacine fiskaline strategija, įsipareigojimai dėl grynųjų išlaidų bus daugiausia vykdomi ribojant išlaidas. Numatoma, kad pirminių valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykis sumažės nuo 40,6 % 2024 m. iki 34,6 % 2031 m., t. y. 6 procentiniais punktais per 7 metus. Planuojama, kad, vertinant BVP procentine dalimi, sumažės visų kategorijų išlaidos. Šį įsipareigojimą tam tikru mastu palaiko plane nurodytos išlaidų reformos (išlaidų peržiūros, pensijų reformos, valstybės valdomų įmonių valdymo reforma), tačiau siekiant šių tikslų bus būtinas griežtas įgyvendinimas ir papildomos priemonės, susijusios su nurodytosiomis plane. Politikos priemonių apibrėžimas turi būti patvirtinamas arba koreguojamas ir kiekybiškai įvertinamas metiniuose biudžetuose;

(27)

tuo pat metu plane pateiktos orientacinės fiskalinės strategijos įgyvendinimui kyla tam tikra rizika. Daugumą tų įsipareigojimų turės vykdyti nauja vyriausybė. Be to, 2024 m. lapkričio 20 d. darbo ir socialinio solidarumo ministras paskelbė apie bazinės pensijos dydžio padidinimą 12,1 %. Vadinasi, pensijos bus didinamos daug daugiau (apie 1 % BVP), nei regis numatyta plane (jame daroma prielaida, kad 2025 m. pensijos bus įšaldytos nominaliąja verte);

(28)

plane Rumunija įsipareigoja vykdyti reformas ir investicijas, kuriomis siekiama pagerinti potencialų augimą ir fiskalinį tvarumą ir kuriomis grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas nuo 4 iki 7 metų. Reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, apima tam tikrus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus įsipareigojimus, tam tikri ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodyti įsipareigojimai, kuriems nustatytos papildomos specifikacijos, ir kelios naujos reformos. Tai apima šias priemones (taip pat žr. II priedą):

(29)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 3 dalį, kiekviena iš reformų ir investicijų, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, yra pakankamai detalizuota, sutelkta laikotarpio pradžioje, įgyvendintina per nustatytą laiką ir galima patikrinti;

(30)

įsipareigojimuose pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuriais grindžiamas laikotarpio pratęsimas, numatytos reikšmingos reformos ir investicijos, kuriomis siekiama gerinti fiskalinį tvarumą ir didinti ekonomikos augimo potencialą. Be to, Rumunija įsipareigoja tęsti reformų pastangas vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano laikotarpiu ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų lygius, pasiektus per ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano taikymo laikotarpį (žr. toliau 5 lentelę). Šis įsipareigojimas bus stebimas plano įgyvendinimo etapu. Todėl į įsipareigojimus pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą galima atsižvelgti pratęsiant koregavimo laikotarpį, kaip numatyta Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnio d punkte;

(31)

numatoma, kad reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas laikotarpio pratęsimas, tvariai pagerins Rumunijos ekonomikos augimo ir atsparumo potencialą, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies a punkte. Plane nepateikiami kiekybiniai reformų ir investicijų poveikio potencialiam augimui įverčiai. Tačiau pensijų (bendrosios sistemos ir specialiųjų pensijų) reformos ilgainiui turėtų prisidėti prie darbo jėgos augimo, palyginti su scenarijumi, pagal kurį reformos nevykdomos, ir taip padidinti potencialųjį BVP. Be to, pagal planą numatoma gerokai padidinti viešąsias investicijas, ypač pirmaisiais plano laikotarpio metais – nuo 5,4 % BVP 2023 m. iki 7,1 % BVP 2025 m. ir 7,3 % BVP 2026 m. Šios investicijos padės didinti ekonomikos augimo potencialą ir atsparumą visose srityse, įskaitant pagrindinę infrastruktūrą. Išlaidų peržiūros taip pat turėtų padėti perskirstyti biudžeto išteklius su ekonomikos augimo skatinimu susijusiems prioritetams;

(32)

numatoma, kad reformomis ir investicijomis, kuriomis grindžiamas laikotarpio pratęsimas, bus remiamas fiskalinis tvarumas, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies b punkte. Įgyvendinus reformas, susijusias su biudžeto pajamomis, valdžios sektorius gaus daug papildomų pajamų. Visiškai įgyvendinus mokesčių reformą, mokesčių administravimo reformą ir labai mažoms įmonėms taikomos apmokestinimo tvarkos reformą, turėtų būti gauta apie 2,0–2,5 % BVP dydžio papildomų pajamų. Kalbant apie išlaidas, numatoma, kad įgyvendinus reformas, kuriomis siekiama stiprinti išlaidų peržiūras ir valstybės ir (arba) vietos ekonominės veiklos vykdytojų (valstybės valdomų įmonių) valdymą, bus sutaupyta 0,5–1,0 % BVP dydžio lėšų, net jei kai kurie plane pateikti įverčiai atrodo pernelyg optimistiški. Be to, remiantis planu, teisės aktas dėl viešojo sektoriaus darbuotojų vienodo darbo užmokesčio, jei jis bus įgyvendintas neviršijant plane numatyto paketo, turėtų padėti 2024–2031 m. laikotarpiu reikšmingai (1,5 % BVP) sumažinti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidas. Galiausiai, iki 7 metų laikotarpio, kuriam taikomas planas, pabaigos jau bus sutaupoma lėšų dėl pensijų (bendrosios sistemos ir specialiųjų pensijų) reformų, tačiau pagrindinis taupymo efektas pasijus per ilgesnį laikotarpį;

(33)

reformomis ir investicijomis, kuriomis grindžiamas laikotarpio pratęsimas, prisidedama prie bendrų ES prioritetų įgyvendinimo, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies c punkte. Dauguma reformų, kuriomis grindžiamas prašymas dėl laikotarpio pratęsimo, didinamas socialinis ir finansinis atsparumas, kadangi jomis užtikrinamas fiskalinis stabilumas, didinamas viešojo sektoriaus veiksmingumas ir skatinamas tvarus ekonomikos augimas. Įsipareigojimai patobulinti mokesčių administravimą ir atlikti išsamias išlaidų peržiūras ilgainiui turėtų padėti perskirstyti išteklius ekonominės veiklos rezultatams ir socialinei pažangai palankiems prioritetams. Minimaliojo darbo užmokesčio nustatymo mechanizmo reforma turėtų užtikrinti tinkamą minimaliojo darbo užmokesčio lygį, kuris atitiktų socialinius ir ekonominius prioritetus. Pensijų (bendrosios sistemos ir specialiųjų pensijų) reformos užtikrins sistemos tvarumą ir pensijų dydžio teisingumą ir sąžiningumą. Galiausiai, prie skaitmeninės pertvarkos turėtų prisidėti patobulinimai mokesčių administravimo skaitmenizacijos srityje. Kiti bendri ES prioritetai, konkrečiau, energetinio saugumo užtikrinimas ir gynybos pajėgumų stiprinimas, nėra tiesiogiai įgyvendinami reformomis ir investicijomis, kuriomis grindžiamas laikotarpio pratęsimas, nors į pirmąjį iš jų atsižvelgiama Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane;

(34)

reformomis ir investicijomis, kuriomis grindžiamas laikotarpio pratęsimas, įgyvendinamos tam tikros atitinkamos (12) per Europos semestrą pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos (KŠSR), kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies d punkte. Visų pirma numatoma, kad reformos padės įgyvendinti 2023 m. pateiktą KŠSR dėl fiskalinės rekomendacijos, kurioje Rumunijos prašoma ištaisyti perviršinį deficitą ir panaikinti perviršinį disbalansą, įgyvendinimo. Pagal makroekonominį scenarijų, kuriuo grindžiamas planas, numatoma, kad einamosios sąskaitos deficitas sumažės nuo 7,7 % BVP 2024 m. iki 4,1 % BVP 2031 m. Didžiausią poveikį daro valdžios sektoriaus deficito sumažėjimas ir reformos, kuriomis grindžiamas prašymas dėl koregavimo plano pratęsimo. Numatoma, kad lėtesnis valdžios sektoriaus išlaidų augimas ir apdairios pajamų politikos priemonės (nuosaikus pensijų ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimas, minimaliojo darbo užmokesčio reforma) paskatins konkurencingumą;

(35)

numatoma, kad minimaliojo darbo užmokesčio ir pensijų reformos padės įgyvendinti 2019 m. KŠSR dėl būtinybės užtikrinti, kad minimalusis darbo užmokestis būtų nustatomas remiantis objektyviais kriterijais, derančiais su darbo vietų kūrimu ir konkurencingumu. Viešųjų išlaidų sistemos restruktūrizavimo reformos (išlaidų peržiūros) ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemos reforma turėtų padėti įgyvendinti 2019 m. ir 2020 m. KŠSR dėl būtinybės didinti viešųjų pirkimų veiksmingumą ir gerinti viešojo administravimo kokybę bei produktyvumą. Be to, pensijų ir specialiųjų pensijų reformos padės įgyvendinti 2019 m. paskelbtą KŠSR dėl valstybinės pensijų sistemos tvarumo ir ilgalaikio antrosios pakopos pensijų fondų gyvybingumo užtikrinimo, o mokesčių ir mokesčių administravimo reformos padės įgyvendinti 2019 ir 2020 m. KŠSR dėl fiskalinio tvarumo užtikrinimo ir mokestinių prievolių vykdymo bei mokesčių surinkimo gerinimo. Dauguma priemonių, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, taip pat turėtų padėti įgyvendinti 2022 ir 2023 m. KŠSR dėl fiskalinės politikos vykdymo siekiant panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą;

(36)

planu užtikrinama, kad būtų išlaikytas planuojamas bendras nacionalinėmis lėšomis finansuojamų viešųjų investicijų, vidutiniškai realizuotų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano taikymo laikotarpiu, lygis, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 4 dalyje;

5 lentelė. Plane numatytos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos viešosios investicijos (% BVP)

(37)

galiausiai, reformų ir investicijų įsipareigojimai, kuriais grindžiamas laikotarpio pratęsimas, gali būti laikomi derančiais su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane ir partnerystės susitarime, dėl kurio susitarta pagal daugiametę finansinę programą, nustatytais įsipareigojimais, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnio 2 dalies d punkte. Konkrečiau, pagal Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus kiekvienas įsipareigojimas turėtų būti įgyvendinamas atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą arba partnerystės susitarimą pagal Rumunijos Europos sanglaudos politiką ir juos papildyti, taip pat atliepti KŠSR ir vieną ar daugiau bendrų ES prioritetų;

(38)

apibendrinant vertinama, kad reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, visos kartu atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnyje nustatytus kriterijus. Todėl koregavimo laikotarpis gali būti pratęstas nuo 4 iki 7 metų, kaip numatyta plane;

(39)

be reformų ir investicijų, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, plane apibūdinami politikos ketinimai, susiję su kitomis investicijomis, kuriomis siekiama reaguoti į tam tikrus Europos semestro kontekste, visų pirma KŠSR, įskaitant rekomendacijas, susijusias su makroekonominio disbalanso procedūra, nustatytus iššūkius ir atsižvelgti į bendrus ES prioritetus;

(40)

kalbant apie bendrą sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įskaitant Reglamente (ES) 2021/1119 išdėstytus klimato srities tikslus, prioritetą, į planą įtrauktos reformos ir investicijos, skirtos remti stambių pramonės šakų (plieno ir cheminių medžiagų) priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą elektrifikuojant gamybos procesus ir pereinant prie vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba iš tokio vandenilio pagaminto kuro naudojimo. Bendras šios schemos biudžetas yra 1 mlrd. EUR, o mokėjimai turi būti atlikti 2025–2031 m. laikotarpiu. Ši schema turi būti finansuojama lėšomis, gautomis pardavus šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinius taršos leidimus (CO2 leidimų). Į planą taip pat įtraukta investicijų programa, skirta pagrindinei drėkinimo infrastruktūrai (2,3 mlrd. EUR) ir drenažo infrastruktūrai (34 mln. EUR) atkurti. Šios priemonės padės įgyvendinti 2022 m. ir 2023 m. paskelbtas KŠSR dėl būtinybės mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir paspartinti energetikos pertvarką sparčiau diegiant atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir didinant tinklo pajėgumus, kad rinkoje galėtų veikti nauji pajėgumai. Su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sąžiningumu susiję aspektai plane neapibūdinti;

(41)

kalbant apie bendrą socialinio ir ekonominio atsparumo prioritetą, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, į planą įtraukta nauja valstybės paramos schema, skirta investicijoms, kuriomis remiama regioninė plėtra, vykdant didelio masto investicinius projektus, skirtus aukščiausios klasės sektoriams, ir remiant ekonominės veiklos įvairinimą nepalankiausioje padėtyje esančiuose regionuose. Iš viso skirtas 450 mln. EUR dydžio biudžetas. Be to, į planą įtraukta strateginėms investicijoms skirta valstybės pagalbos schema, apimanti dotacijas, mokesčių lengvatas ir administracinio supaprastinimo priemones (leidimų išdavimo terminų trumpinimą, tiesioginį sutarčių dėl žemės sudarymą siekiant įgyvendinti investicijas valstybės / vietos valdžios institucijų valdomose valstybinėse ar privačiose valdose, aprūpinimą investicijoms būtina transporto infrastruktūra ir komunalinių paslaugų įrenginiais). Bendras šios schemos biudžetas yra 1 mlrd. EUR, o mokėjimai turi būti atlikti 2025–2031 m. laikotarpiu. Šia schema galės pasinaudoti šie sektoriai: maisto, chemijos, farmacijos, metalurgijos, gynybos, metalo statybos pramonės sektoriai, taip pat mašinų ir įrenginių statybos, mašinų ir įrangos gamybos, elektros įrangos sektoriai. Šios priemonės padės įgyvendinti 2020 m. paskelbtas KŠSR dėl įmonėms skirtos likvidumo paramos teikimo ekonomikai;

(42)

kalbant apie bendrą energetinio saugumo prioritetą, plane minimas Rumunijos dalyvavimas tarpvalstybinėse energetikos transporto infrastruktūros iniciatyvose, be kita ko, pietiniame koridoriuje, Bulgarijos–Rumunijos–Vengrijos–Austrijos (BRUA) koridoriuje ir Balkanų koridoriuje, kuriomis siekiama padidinti Europos energetinį saugumą;

(43)

kalbant apie bendrą gynybos pajėgumų prioritetą, plane nurodomos naujos iniciatyvos reglamentuoti bendrą teisinę sistemą, pagal kurią sudaromos galimybės investicijoms, turinčioms didelį poveikį gamybos srityje. Viena iš šių priemonių yra valstybės pagalbos schema, skirta, inter alia, gynybos pramonei;

(44)

plane pateikiama informacijos apie sanglaudos politikos fondų ir Rumunijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sanglaudos politikos fondų suderinamumą ir, kai tinkama, papildomumą bei jų naudą Rumunijai, taip pat pabrėžiamas nacionalinių ir Europos fondų papildomumas, ypač kalbant apie stambius infrastruktūros ir kaimo plėtros projektus, ir tai, kad sėkmingą Europos lėšų naudojimą lemia veiksmingas Europos fondų ir iš Rumunijos konsoliduoto bendrojo biudžeto skirtų lėšų valdymas;

(45)

plane pateikiama Rumunijos viešųjų investicijų poreikių, susijusių su bendrais ES prioritetais, apžvalga. Kalbant apie sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, plane nurodoma pagalbos schema, skirta pramonės gamybos procesų priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti elektrifikuojant gamybos procesus ir pereinant prie vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba iš tokio vandenilio pagaminto kuro naudojimo. Kalbant apie socialinį ir ekonominį atsparumą, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, plane visų pirma nurodoma būtinybė įgyvendinti investicijų programą, skirtą pagrindinei drėkinimo infrastruktūrai atkurti, valstybės pagalbos schemą investiciniams projektams gamybos sektoriuje remti ir investicijas, kuriomis siekiama užtikrinti regioninę plėtrą, įskaitant didelio masto investicinius projektus. Gynybos pajėgumų stiprinimo klausimu plane nurodoma būtinybė iki galo įgyvendinti strateginėms investicijoms skirtą valstybės pagalbos schemą, apimančią dotacijas, mokesčių lengvatas ir kitas paramos formas, kuria, be kita ko, bus remiamas gynybos sektorius;

(46)

apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Rumunijos planas atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;

(47)

Taryba palankiai vertina Rumunijos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą ir mano, kad jo visapusiškas įgyvendinimas padėtų užtikrinti patikimus viešuosius finansus ir remti valstybės skolos tvarumą, taip pat tvarų ir integracinį augimą;

(48)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą plano vertinimą. Tačiau Taryba prašo Komisijos pateikti būsimų planų vertinimą atskirame dokumente, o ne Komisijos rekomendacijose dėl Tarybos rekomendacijų;

(49)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą grynųjų išlaidų plano vertinimą ir pagrindines plane pateiktas makroekonomines prielaidas, be kita ko, susijusias su išankstinėmis Komisijos gairėmis, taip pat į plano grynųjų išlaidų plano poveikį valdžios sektoriaus deficitui ir skolai. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad makroekonominės ir fiskalinės prielaidos, nors kai kuriais atvejais skiriasi nuo Komisijos prielaidų, be kita ko, siekiant atsižvelgti į atnaujintus makroekonominius ir fiskalinius duomenis, iš esmės yra tinkamai pagrįstos ir paremtos patikimais ekonominiais argumentais. Taryba atkreipia dėmesį į plano plačią fiskalinę strategiją ir perspektyvai kylančią riziką, kuri galėtų turėti įtakos makroekonominio scenarijaus realizavimui bei pagrindinėms prielaidoms ir plano grynųjų išlaidų plano įgyvendinimui. Taryba taip pat pažymi, kad geopolitinė rizika gali daryti spaudimą gynybos išlaidoms;

(50)

Taryba tikisi, kad Rumunija bus pasirengusi prireikus pakoreguoti savo fiskalinę strategiją, kad užtikrintų savo grynųjų išlaidų plano įgyvendinimą. Taryba yra pasiryžusi atidžiai stebėti ekonominius ir fiskalinius pokyčius, įskaitant pokyčius, kuriais grindžiamas plano scenarijus;

(51)

Taryba mano, kad būtina laiku iki kito fiskalinės priežiūros etapo surengti tolesnes diskusijas siekiant bendro sutarimo dėl bendrų grynųjų išlaidų augimo tempų poveikio metinei priežiūrai;

(52)

Taryba pritaria Rumunijos vidutinės trukmės laikotarpio plane pateiktus reformų ir investicijų įsipareigojimus, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, ir palankiai vertina pastangas kiekybiškai įvertinti poveikį augimui ir fiskaliniam tvarumui. Taryba pritaria Komisijai, kad Rumunijos pateikti reformų ir investicijų įsipareigojimai pateisina koregavimo laikotarpio pratęsimą nuo 4 iki 7 metų. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kuriame nurodoma, kad reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas laikotarpio pratęsimas, bendrai atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 14 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat atsižvelgiant į to reglamento 36 straipsnio 1d dalies pereinamojo laikotarpio nuostatą. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kuriame nurodoma, kad reformų ir investicijų įsipareigojimai turėtų tvariai pagerinti ekonomikos augimo potencialą ir atsparumą bei remti fiskalinį tvarumą. Taryba rekomenduoja Rumunijai visapusiškai įgyvendinti reformų ir investicijų įsipareigojimus, kad būtų išlaikytas koregavimo laikotarpio pratęsimas;

(53)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą reformų ir investicijų poreikių bei ketinimų, taip pat reformų ir investicijų įsipareigojimų, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, vertinimo, kuriais reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius, aprašymą ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tokių reformų ir investicijų įgyvendinimą. Remdamasi Komisijos pateiktomis ataskaitomis Taryba įvertins tokias reformas bei investicijas ir stebės jų įgyvendinimą Europos semestro kontekste;

(54)

Taryba laukia Rumunijos parengtų metinių pažangos ataskaitų, kuriose visų pirma pateikiama informacija apie pažangą įgyvendinant Tarybos nustatytą grynųjų išlaidų planą ir platesnio masto reformų bei investicijų įgyvendinimą Europos semestro kontekste, taip pat reformų ir investicijų, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, įgyvendinimą;

(55)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 17 straipsnį Taryba Rumunijai turėtų rekomenduoti plane nustatytą grynųjų išlaidų planą ir turėtų būti pritarta reformoms ir investicijoms, kuriomis grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas iki 7 metų,

1.

2.