BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėties) SPRENDIMAS

2026 m. birželio 3 d. ( *1 )

„Skaitmeninės paslaugos – Reglamentas (ES) 2022/1925 – Prieigos valdytojo statuso suteikimas – Sąvoka „pagrindinė platformos paslauga“ – Internetinė socialinių tinklų paslauga – Su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslauga – Internetinė tarpininkavimo paslauga – Vienodas požiūris – Reglamento 2022/1925 3 straipsnio 2 ir 5 dalys – Svarbi sąsaja, per kurią verslo klientai pasiekia galutinius naudotojus – Prielaidos – Prielaidų paneigimas – Reglamento 2022/1925 17 straipsnio 1 ir 3 dalys – Sąlygos rinkos tyrimui pradėti – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑1078/23

Meta Platforms, Inc., įsteigta Menlo Parke, Kalifornijoje (Jungtinės Valstijos), atstovaujama barristers D. Jowell, D. Bailey, solicitors J. Aitken, S. Malhi, advokatų A. Pliego Selie, O. Brouwer, T. Janssens, T. Oeyen ir T. Lübbig,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą T. Franchoo, P.‑J. Loewenthal, M. Mataija ir I. Naglis

atsakovę,

palaikomą

Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos T. Lechevallier,

įstojusios į bylą šalies,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėties),

kurį per pasitarimus sudarė pirmininkas M. van der Woude, teisėjai G. De Baere, D. Petrlík, K. Kecsmár ir S. Kingston (pranešėja),

posėdžio sekretorius A. Marghelis, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį, be kita ko:

–

2025 m. kovo 28 d. Bendrojo Teismo rašytinius klausimus ieškovei, Komisijai ir Prancūzijos Respublikai ir jų atsakymus, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2025 m. balandžio 23, 23 ir 18 d.,

–

2025 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo rašytinį klausimą ieškovei ir Komisijai bei jų atsakymus, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai 2025 m. gegužės 14 ir 13 d.,

įvykus 2025 m. birželio 3 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Meta Platforms, Inc. prašo iš dalies panaikinti 2023 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimą C(2023) 6105 final, kuriuo bendrovei Meta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų 3 straipsnį suteiktas prieigos valdytojos statusas (toliau – ginčijamas sprendimas).

Ginčo aplinkybės

2

Ieškovė yra 2004 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsteigta technologijų sektoriaus įmonė, kuri kartu su savo tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamomis bendrovėmis (toliau kartu – Meta) valdo internetinius socialinius tinklus Facebook ir Instagram bei kitas paslaugas.

3

2023 m. liepos 3 d. ieškovė pateikė Europos Komisijai pranešimą pagal 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (OL L 265, 2022, p. 1, toliau – SRA), 3 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą (toliau – pranešimas). Pranešime ieškovė nurodė, kad jos unikali internetinė socialinio tinklo paslauga, finansuojama iš internetinės reklamos, apimanti Facebook, Instagram, Meta Ads, Facebook Messenger (toliau – Messenger), Facebook Marketplace (toliau – Marketplace), Facebook Dating ir Facebook Gaming Play, turi būti laikoma internetinio socialinio tipo pagrindine platformos paslauga (toliau – PPP), kaip tai suprantama pagal SRA. Dėl Messenger ir Marketplace ji teigė, kad SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta riba nebuvo pasiekta, todėl bet kuriuo atveju ji negali būti laikoma atitinkančia SRA 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad jai būtų suteiktas šių paslaugų prieigos valdytojo statusas. Ieškovė taip pat pateikė argumentų ir įrodymų pagal SRA 3 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą, kuriais prireikus siekė paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytas prielaidas, kiek tai susiję su Messenger ir Marketplace.

4

2023 m. liepos 26 d. raštu Komisija pateikė ieškovei preliminarią nuomonę dėl galimo prieigos valdytojo statuso suteikimo Meta pagal SRA 3 straipsnio 4 dalį, be kita ko, dėl šių PPP: jos internetinės socialinio tinklo paslaugos Facebook, su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugos (toliau – NIICS) Messenger ir internetinės tarpininkavimo paslaugos (toliau – ITP) Marketplace (toliau – preliminari nuomonė).

5

2023 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė atsakė į preliminarią nuomonę.

6

2023 m. rugsėjo 5 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

7

Ginčijamame sprendime Komisija, pirma, konstatavo, kad:

–

Facebook yra internetinė socialinio tinklo paslauga, kaip tai suprantama pagal SRA 2 straipsnio 7 punktą, taigi ir PPP, kaip tai suprantama pagal SRA 2 straipsnio 2 punkto c papunktį;

–

Messenger yra NIICS, kaip tai suprantama pagal SRA 2 straipsnio 9 punktą, atskira ir nepriklausoma nuo internetinės socialinio tinklo paslaugos Facebook, taigi ir PPP, kaip tai suprantama pagal SRA 2 straipsnio 2 punkto e papunktį;

–

Marketplace yra atskira nuo internetinio socialinio tinklo Facebook paslaugos ITP, kaip tai suprantama pagal DMA 2 straipsnio 5 punktą, taigi ir PPP, kaip tai suprantama pagal DMA 2 straipsnio 2 punkto a papunktį.

8

Antra, Komisija iš esmės pažymėjo, kad Meta pasiekė visas SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytas ribas, kiek tai susiję su nagrinėjamomis PPP atskirai, todėl galima daryti prielaidą, kad ji atitinka visas SRA 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kad jai būtų suteiktas prieigos valdytojo statusas, kiek tai susiję su šiomis paslaugomis.

9

Trečia, Komisija konstatavo, jog ieškovės pateikti argumentai pagal SRA 3 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą nebuvo pakankamai pagrįsti, kad akivaizdžiai paneigtų SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas prielaidas dėl Messenger ir Marketplace. Taigi ji atmetė šiuos argumentus, nepradėjusi rinkos tyrimo pagal SRA 17 straipsnio 3 dalį.

10

Ginčijamo sprendimo 1 straipsnis suformuluotas taip:

„Įmonei Meta suteikiamas prieigos valdytojo statusas pagal [SRA] 3 straipsnį.“

11

Ginčijamo sprendimo 2 straipsnis suformuluotas taip:

„Toliau nurodytos Meta teikiamos [PPP] yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, kaip tai suprantama pagal [SRA] 3 straipsnio 1 dalies b punktą:

a)

Meta internetinė socialinio tinklo paslauga Facebook;

<…>

e)

Meta teikiama [NIICS] Mesenger;

f)

Meta teikiama [ITP] Marketplace.

Šalių reikalavimai

12

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–

panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jame numatyta, kad NIICS Messenger ir ITP Marketplace yra svarbios sąsajos, leidžiančios verslo klientams pasiekti galutinius naudotojus (toliau – svarbios sąsajos), kaip tai suprantama pagal SRA 3 straipsnio 1 dalies b punktą, arba, nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio e ir f punktus,

–

panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jame numatyta, kad internetinė socialinio tinklo paslauga Facebook yra svarbi sąsaja, kaip tai suprantama pagal SRA 3 straipsnio 1 dalies b punktą, arba, nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio a punktą, bent jau abiem atvejais tiek, kiek prie šios PPP nepriskirta Messenger,

–

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas į bylą galimai įstojusių šalių, kurios nepadengs savo bylinėjimosi išlaidų.

13

Komisija, palaikoma Prancūzijos Respublikos, Bendrojo Teismo prašo:

–

atmesti ieškinį,

–

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Dėl teisės

14

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo du pagrindus, grindžiamus, pirma, teisės klaidomis, akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, nepakankamu motyvavimu ir (arba) esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimu, kiek tai susiję su Messenger pripažinimu PPP, kuri yra svarbi sąsaja pagal SRA 3 straipsnio 9 dalį, ir, antra, teisės klaidomis, akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, nepakankamu motyvavimu ir (arba) esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimu, kiek tai susiję su Marketplace pripažinimu PPP, kuri yra svarbi sąsaja pagal SRA 3 straipsnio 9 dalį.

15

Prieš pradedant nagrinėti ieškovės nurodytus pagrindus pirmiausia reikia išnagrinėti, pirma, ieškovės prašymą neatskleisti tam tikrų duomenų visuomenei ir, antra, klausimą, ar ieškovė išsaugojo suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo tiek, kiek juo Marketplace pripažįstama PPP, kuri yra svarbi sąsaja.

Dėl prašymo neatskleisti duomenų visuomenei

16

Vykstant procesui Bendrajame Teisme ieškovė atskirais dokumentais, iš esmės remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 66 ir 66a straipsniais, paprašė neatskleisti visuomenei tam tikrų duomenų, be kita ko, tam tikros informacijos, susijusios, pirma, su 2023 m. liepos 31 d. padarytais Marketplace pakeitimais, aprašytais šio sprendimo 210 punkte, ir, antra, su sąvoka „power sellers“, kurią Meta savo vidaus sistemoje vartoja siekdama nustatyti Marketplace naudotojus, skelbiančius didelį skaičių skelbimų arba juos skelbiančius dažnai.

17

Šiuo klausimu reikia priminti, kad derindamas teismo sprendimų viešumą su teise į asmens duomenų ir verslo paslapties apsaugą teismas kiekvienos bylos aplinkybėmis turi siekti teisingos pusiausvyros, taip pat atsižvelgdamas į visuomenės teisę susipažinti su teismo sprendimais pagal SESV 15 straipsnyje įtvirtintus principus (žr. 2022 m. balandžio 27 d. Sprendimo Sieć Badawcza Łukasiewicz – Port Polski Ośrodek Rozwoju Technologii / Komisija, T‑4/20, EU:T:2022:242, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

18

Be to, informacijos konfidencialumas nėra pateisinamas, pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai informacija jau yra vieša arba su kuria gali susipažinti plačioji visuomenė ar tam tikri specialistai; informacija yra ir kitose bylos medžiagos dalyse ar dokumentuose, dėl kurių šalis, norinti išsaugoti atitinkamos informacijos konfidencialumą, nepateikė prašymo šiuo tikslu; informacija nėra pakankamai konkreti ar tiksli, kad būtų atskleisti konfidencialūs duomenys; arba informacija, kuri iš esmės yra akivaizdi arba jos turinį galima numanyti iš kitos suinteresuotiesiems asmenims teisėtai prieinamos informacijos (žr. 2022 m. kovo 14 d. Nutarties Bulgarian Energy Holding ir kt. / Komisija, T‑136/19, EU:T:2022:149, 9 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

19

Be to, buvusi slapta ar konfidenciali, tačiau senesnė nei penkerių metų informacija dėl prabėgusio laiko iš principo privalo būti laikoma istorine ir dėl šios aplinkybės praradusia slaptumą ar konfidencialumą, nebent išimtinai šalis, kuri remiasi šiuo slaptumu ar konfidencialumu, įrodo, kad, nepaisant senumo, ši informacija tebėra laikoma esminiais duomenimis apie jos arba trečiųjų suinteresuotųjų šalių komercinę padėtį (žr. 2018 m. birželio 19 d. Sprendimo Baumeister, C‑15/16, EU:C:2018:464, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

20

Vadinasi, kiek įmanoma, reikia patenkinti ieškovės prašymą, su sąlyga, kad tai neprieštarauja visuomenės teisei susipažinti su teismo sprendimais.

21

Nagrinėjamu atveju duomenų, susijusių su 2023 m. liepos 31 d. pakeitimais, nereikia laikyti konfidencialiais, nes, pirma, su tais pakeitimais susijusius duomenis ieškovė viešai paskelbė savo interneto svetainėje, kuri yra prieinama plačiajai visuomenei, antra, šie duomenys buvo aptarti per teismo posėdį ir gali būti numanomi iš viešos ginčijamo sprendimo versijos 241 ir 262 konstatuojamųjų dalių turinio ir, trečia, jų paminėjimas pateisinamas reikalavimu pateikti suprantamą atsakymą į šalių argumentus.

22

Dėl prašymo neatskleisti visuomenei Marketplace sąvokos „power sellers“ visų pirma reikia pažymėti, kad su šia sąvoka susiję duomenys, kokie jie yra naudojami ieškovės vidaus sistemoje, šiame sprendime neatskleidžiami. Taigi reikia konstatuoti, kad prašymas neatskleisti visuomenei minėtų duomenų neturi dalyko.

23

Be to, kiek tai susiję su pačiu žodžių junginiu „power sellers“, ieškovė, pirma, nenurodo priežasties, dėl kurios mano, kad šis žodžių junginys turi būti laikomas konfidencialiu visuomenės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ieškovė tik bendrai teigia, kad šis žodžių junginys susijęs su neskelbtinais komerciniais duomenimis apie tai, kaip ji viduje vertina tam tikrų kategorijų naudotojus, ir kad šių duomenų atskleidimas stipriai pakenktų jos teisėtiems komerciniams interesams. Iš šių motyvų Bendrasis Teismas negali suprasti, kaip paties žodžių junginio „power sellers“ (ieškovės teigimu, tai yra sąvoka, kurios ji nebevartojo viduje gerokai prieš priimant ginčijamą sprendimą) atskleidimas galėtų stipriai pakenkti jos teisėtiems komerciniams interesams. Antra, šis žodžių junginys buvo atskleistas per teismo posėdį. Trečia, Bendrasis Teismas mano, kad šio žodžių junginio atskleidimas pateisinamas reikalavimu pateikti suprantamą atsakymą į šalių argumentus.

24

Taigi reikia atmesti ieškovės prašymą neatskleisti visuomenei duomenų, susijusių su 2023 m. liepos 31 d. padarytų Marketplace pakeitimų aprašymu ir žodžių junginiu „power sellers“.

Dėl ieškovės suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, kiek juo „Marketplace“ pripažinta PPP, kuri yra svarbi sąsaja, išlikimo

25

Reikia išnagrinėti, ar ieškovė vis dar yra suinteresuota kreiptis į teismą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo tiek, kiek juo Marketplace pripažinta PPP, kuri yra svarbi sąsaja, po to, kai pagal SRA 4 straipsnio 1 dalį buvo priimtas 2025 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimas C(2025) 2547 (Byla SRA.100044 – Meta – Internetinės tarpininkavimo paslaugos – Marketplace), kurio santrauka buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C, 2025/4223), juo Komisija panaikino ginčijamo sprendimo 2 straipsnio f punktą, kuriuo Marketplace pripažinta PPP pagal SRA 3 straipsnio 9 dalį (toliau – keičiantis sprendimas).

26

Keičiančiame sprendime Komisija iš esmės padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į papildomas priemones, kurias ieškovė įgyvendino 2023 m. gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio mėn., ši įrodė, kad viena iš faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas ginčijamas sprendimas, iš esmės pasikeitė, kaip tai suprantama pagal SRA 4 straipsnio 1 dalies a punktą. Konkrečiai kalbant, Komisija iš esmės nusprendė, kad SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas kriterijus, susijęs su 10000 verslo klientų riba, nėra tenkinamas, todėl Marketplace nebėra svarbi sąsaja, kaip tai suprantama pagal SRA 3 straipsnio 1 dalies b punktą, ir kad ji neturi pareikšti nuomonės dėl to, ar keičiančio sprendimo priėmimo dieną Marketplace vis dar buvo PPP, kaip tai suprantama pagal SRA 2 straipsnio 5 punktą.

27

Atsakydama į 2025 m. gegužės 2 d. proceso organizavimo priemonę, kuria pagrindinių šalių buvo paprašyta pareikšti nuomonę dėl keičiančio sprendimo poveikio antrajam pagrindui, ieškovė nurodė, kad palieka visą šį pagrindą.

28

Atsakydama į šio sprendimo 27 punkte nurodytą proceso organizavimo priemonę Komisija neginčijo ieškovės suinteresuotumo kreiptis į teismą. Vis dėlto pagal jurisprudenciją (2025 m. liepos 15 d. Sprendimo ECB ir Komisija / Corneli, C‑777/22 P ir C‑789/22 P, EU:C:2025:580, 98 punktas) Bendrasis Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl jam pateiktos bylos esmės, prireikus ex officio, turi patikrinti, ar ieškovas išsaugo suinteresuotumą kreiptis į teismą.

29

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovo suinteresuotumas kreiptis į teismą nebūtinai išnyksta dėl to, kad vykstant procesui ginčijamas aktas neteko galios. Iš tiesų asmuo, su kuriuo šis aktas susijęs, gali išlaikyti suinteresuotumą reikalauti šio akto panaikinimo, kad būtų atkurta jo pradinė padėtis arba kad ginčijamo akto rengėjas būtų priverstas padaryti atitinkamus pakeitimus ateityje ir taip būtų išvengta ginčijamam aktui būdingo neteisėtumo pasikartojimo pavojaus. Net ir tais atvejais, kai dėl aplinkybių paaiškėja, kad institucija, kurios aktas buvo paskelbtas negaliojančiu, negali įgyvendinti pareigos imtis būtinų priemonių teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas šis aktas, įvykdyti, ieškinys dėl panaikinimo gali išlikti svarbus kaip galimo ieškinio dėl atsakomybės pagrindas (žr. 2022 m. birželio 30 d. Sprendimo Camerin / Komisija, C‑63/21 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:516, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

30

Konkrečiai kalbant apie ginčijamo sprendimo ar jo dalies panaikinimą, pažymėtina, kad ieškovas gali ir toliau įrodyti suinteresuotumą, kad būtų panaikintas aktas, jeigu institucijai panaikinus aktą nekylą tokių pačių teisinių pasekmių, kurios kiltų Bendrajam Teismui jį panaikinus. Iš tiesų institucijos akto panaikinimas nereiškia, kad pripažįstama, jog šis aktas neteisėtas, ir turi ex nunc poveikį, o Bendrojo Teismo atliktas panaikinimas turi ex tunc poveikį (žr. 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Dow AgroSciences ir kt. / Komisija, T‑475/07, EU:T:2011:445, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

31

Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo dalis, susijusi su Marketplace, be kita ko, jo rezoliucinės dalies 2 straipsnio f punktas, buvo panaikinta, o ne anuliuota keičiančiu sprendimu. Taigi ši dalis sukėlė teisinių pasekmių ieškovės padėčiai laikotarpiu iki šios ginčijamo sprendimo dalies panaikinimo.

32

Iš tiesų, kaip, beje, pripažįsta šalys, priėmus ginčijamą sprendimą ieškovė pagal SRA 3 straipsnio 10 dalį turėjo įvykdyti reikšmingas SRA nustatytas pareigas, kiek tai susiję su Marketplace, per šešis mėnesius nuo jo priėmimo, t. y. ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 7 d.

33

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nuo 2025 m. balandžio 23 d. iš dalies panaikinus ginčijamą sprendimą, kiek tai susiję su Marketplace, ieškovės padėtis nebuvo atkurta, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 29 ir 30 punktuose nurodytą jurisprudenciją, todėl ji išsaugo suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo tiek, kiek juo Marketplace pripažinta PPP, kuri yra svarbi sąsaja.

Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su „Messenger“ pripažinimu PPP, kuri yra svarbi sąsaja

34

Pirmąjį pagrindą sudaro keturios dalys, grindžiamos:

–

pirma, tuo, kad Komisija nepripažino, jog, atsižvelgiant į Messenger ypatybes, ši paslauga atitinka tokios PPP kaip internetinė socialinio tinklo paslauga Facebook pokalbių internetu funkciją, kuri yra sudedamoji šios PPP dalis,

–

antra, tuo, kad Komisija tinkamai netaikė ir neaiškino SRA nuostatų, kai pripažino Messenger atskira ir savarankiška nuo internetinio socialinio tinklo Facebook NIICS tipo PPP,

–

trečia, tuo, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog Messenger individualiai yra svarbi sąsaja, kai atmetė ieškovės per administracinę procedūrą pagal SRA 3 straipsnio 5 dalį pateiktus argumentus ir įrodymus, motyvuodama tuo, kad jais akivaizdžiai nepaneigiamos SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytos prielaidos, nepradėjusi rinkos tyrimo pagal SRA 17 straipsnio 1 arba 3 dalis,

–

ketvirta, tuo, kad Komisija pirmą kartą ginčijamame sprendime pateikė naujų įrodymų ir taip pažeidė esminį procedūrinį reikalavimą.

Dėl pirmos dalies, susijusios su „Messenger“ vertinimu „in concreto“ ir jos pripažinimu NIICS tipo PPP

35

Pirmoje dalyje ieškovė ginčija Komisijos vertinimą, kuriuo remdamasi ši atsisakė pripažinti, kad Messenger yra tiesiog tokios PPP kaip internetinė socialinio tinklo paslauga Facebook pokalbių internetu funkcija, kuri yra sudedamoji tokios PPP dalis. Šią dalį iš esmės sudaro trys priekaištai.

– Dėl pirmojo priekaišto, grindžiamo tuo, kad Komisija neatsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus, juos klaidingai aiškino ir (arba) iškraipė

36

Ieškovė teigia, kad Komisija neatsižvelgė į įrodymus, patvirtinančius, kad Messenger tiesiog atitinka tokios PPP kaip internetinis socialinis tinklas Facebook pokalbių internetu funkciją, kuri yra sudedamoji šios PPP dalis, juos klaidingai aiškino ir (arba) iškraipė. Komisija padarė vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad priimant ginčijamą sprendimą jos turimi įrodymai patvirtino, jog Messenger yra atskira nuo Facebook paslauga, kuria galutiniai naudotojai galėjo naudotis ir kurią šie naudojo.

37

Komisija ginčija ieškovės argumentus.

38

Pagal SRA 3 straipsnio 1 dalį įmonei suteikiamas prieigos valdytojo statusas, jeigu ji atitinka tris kumuliacines sąlygas, įskaitant šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą sąlygą teikti PPP, kuri yra svarbi sąsaja.

39

SRA 2 straipsnio 2 punkte numatyta, kad PPP – tai viena iš šioje nuostatoje išvardytų paslaugų, be kita ko, internetinės socialinių tinklų paslaugos ir NIICS.

40

Ginčijamame sprendime Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į konkrečiai įvertintas Messenger savybes, ši paslauga yra savarankiška NIICS tipo PPP, kuri negali būti laikoma tiesiog tokios PPP kaip internetinis socialinis tinklas Facebook pokalbių internetu funkcija.

41

Šiuo klausimu Komisija nusprendė, kad Meta rinkoje teikė Messenger kaip atskirą nuo Facebook paslaugą ir kad [konfidenciali informacija] ( 1 ) daugumai naudotojų Messenger naudojimas nebuvo susijęs su internetinio socialinio tinklo Facebook naudojimu.

42

Tačiau Komisija teisingai priėjo prie tokios išvados. Iš tiesų, pirma, ši išvada grindžiama tuo, kad Meta sukūrė savarankiškas Messenger programėles, be kita ko, skirtas mobiliesiems įrenginiams. Kaip Komisija nurodė ginčijamo sprendimo 177 konstatuojamojoje dalyje, egzistuoja nuo Facebook atskirta mobiliesiems įrenginiams skirta Messenger programėlė, kurią naudotojai turi parsisiųsti ir atidaryti, kad perskaitytų ar siųstų pranešimus. Kadangi, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 150 išnašoje, o to neginčijo ieškovė, Messenger dažniausiai naudojama mobiliuose renginiuose, ši nuo internetinio socialinio tinklo Facebook atskira mobiliesiems įrenginiams skirta programėlė yra Messenger prieigos taškas [konfidenciali informacija] daugumai naudotojų.

43

Antra, kaip Komisija pažymėjo ginčijamo sprendimo 169 konstatuojamojoje dalyje, naudotojai, identifikuoti pagal Facebook identifikatorių, gali naudotis Messenger, nepriklausomai nuo to, ar jų Facebook paskyra yra aktyvi ir ar jie tuo pačiu metu yra aktyvūs internetiniame socialiniame tinkle Facebook, ar ne, o tai yra svarbus veiksnys vertinant, ar Messenger ir Facebook yra atskiros paslaugos.

44

Trečia, Komisijos vertinimas taip pat teisingai grindžiamas tuo, kad Meta teikia ir reklamuoja konkrečias Messenger priemones, suteikiančias įmonėms galimybę bendrauti su plačiu naudotojų ratu, pavyzdžiui, leidžiančias pritraukti potencialius klientus, teikti klientų aptarnavimo paslaugas ir naudoti priminimo klientams sistemą. Kaip pažymėta ginčijamo sprendimo 181 konstatuojamojoje dalyje, tokių priemonių buvimas rodo, kad Meta savo paslaugą Messenger suvokia kaip savarankišką platformą savo ekosistemoje.

45

Be to, ieškovės pateikti argumentai, išdėstyti šio sprendimo 46 ir paskesniuose punktuose, neleidžia paneigti Komisijos išvados, kad priimant ginčijamą sprendimą jos turimi įrodymai patvirtina, jog Messenger yra NIICS tipo PPP, atskira ir savarankiška nuo tokios PPP kaip internetinis socialinis tinklas Facebook.

46

Pirma, ieškovė ginčija, kad prieigai prie Messenger mobiliuosiuose įrenginiuose ginčijamo sprendimo priėmimo dieną buvo reikalinga atskira programėlė, kaip nurodyta šio sprendimo 42 punkte. Ji teigia, kad ieškinio A.26 priede pateiktos tam tikrų esminių funkcijų, kurias naudoja Messenger ir prie kurių naudotojai tiesiogiai prisijungia iš programėlės Facebook, ekrano kopijos. Be to, ji nurodo, kad mobiliuosiuose įrenginiuose naudotojai, kurie naudoja ne Facebook programėlę, o Facebook internetinę versiją, galėjo prisijungti prie Messenger tiesiogiai per Facebook, o ne per Messenger programėlę.

47

Šiuo klausimu nebūtina nustatyti, ar šio sprendimo 46 punkte nurodytus argumentus ieškovė jau buvo pateikusi per administracinę procedūrą ir ar jie galėtų būti laikomi priimtinais (Komisija tai ginčija), jeigu jie pirmą kartą buvo pateikti Bendrajame Teisme. Iš tiesų šie argumentai bet kuriuo atveju neleidžia paneigti šio sprendimo 42 punkte nurodytos Komisijos išvados, kad Messenger teikimo būdas lemia tai, jog specialioji mobiliesiems įrenginiams skirta programėlė Messenger yra Messenger prieigos taškas [konfidenciali informacija] daugumai naudotojų. Konkrečiai, abu ieškovės nurodyti atvejai yra tik ribotos išimtys, susijusios su prieiga prie Messenger per specialią programėlę.

48

Iš tiesų, visų pirma ieškovės argumentas, kad tam tikri pranešimai Messenger gali būti siunčiami iš Facebook programėlės, kai Messenger programėlė (be kita ko, funkcijos, susijusios su reel (trumpu vaizdo įrašu) arba story (trumpų vaizdo įrašų ar nuotraukų sekos) dalijimusi) nėra atidaryta, susijęs tik su tomis konkrečiomis ieškovės nurodytomis priemonėmis, skirtomis palengvinti Facebook turinio platinimą per Messenger, o ne su kitomis įprastomis funkcijomis, pavyzdžiui, tomis, kurios leidžia rašyti ir skaityti žinutes bei į jas atsakyti.

49

Be to, ieškovės argumentas, kad nagrinėjamų paslaugų mobiliuosiuose įrenginiuose naudotojai visada turėjo galimybę prisijungti prie Messenger iš Facebook internetinės versijos, nenaudojant Messenger programėlės, susijęs su situacija, kuri yra nereikšminga, palyginti su [konfidenciali informacija] dauguma naudotojų, kurie prie Messenger prisijungia naudodami specialią mobiliųjų įrenginių programėlę, nes Messenger dažniausiai naudojama per mobiliuosius įrenginius, ko ieškovė neginčija (žr. šio sprendimo 42 punktą).

50

Antra, ieškovė remiasi tuo, kad 100 % pokalbių per Messenger vyksta tarp Facebook naudotojų ir kad, viena vertus, 2022 m. [80–100] % aktyvių Messenger naudotojų per mėnesį taip pat buvo aktyvūs kitų Facebook funkcijų naudotojai ir, kita vertus, [80–100] % aktyvių Messenger kasdienių naudotojų tą pačią dieną taip pat naudojosi kitomis Facebook funkcijomis. Tačiau šie duomenys neįrodo, kad SRA tikslais Messenger ir Facebook turi būti laikomos viena PPP, o tik įrodo, kad ieškovė pasirinko leisti naudoti Messenger naudotojams, turintiems Facebook paskyrą. Vis dėlto, kaip ginčijamo sprendimo 182 konstatuojamojoje dalyje nurodė Komisija, šie naudotojai gali naudoti ir veiksmingai naudoja Messenger nepriklausomai nuo internetinio socialinio tinklo Facebook.

51

Trečia, ieškovė priekaištauja Komisijai, kad ši ginčijamo sprendimo 184 konstatuojamojoje dalyje atmetė jos pateiktus duomenis apie aktyvius Messenger naudotojus per savaitę, jų tinkamai neišanalizavusi. Iš tiesų, Komisija turėjo palyginti šiuos duomenis apie Messenger ir Facebook naudojimo sąsają su šio sprendimo 50 punkte nurodytais duomenimis apie aktyvius naudotojus per mėnesį ir aktyvius naudotojus per dieną. Komisija turėjo bent jau paaiškinti priežastis, dėl kurių neatsižvelgė į pateiktus skaičius.

52

Vis dėlto tai, kad ginčijamame sprendime Komisija aiškiai nepaminėjo ieškovės per administracinę procedūrą pateiktų duomenų per mėnesį ir kasdien aktyvius Messenger naudotojus ir aiškiai nesusiejo šių duomenų su duomenimis apie per savaitę aktyvius Messenger naudotojus, nagrinėtais ginčijamo sprendimo 184 konstatuojamojoje dalyje, nereiškia, kad atlikdama vertinimą ji neatsižvelgė į visus šiuos duomenis.

53

Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą reikalaujamas motyvų lygis turi atitikti atitinkamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti patvirtintą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę, tačiau nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio antros pastraipos reikalavimus, reikia atsižvelgti ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei į visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (žr. 2024 m. liepos 29 d. Sprendimo Ryanair ir Laudamotion / Komisija, C‑591/21 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2024:635, 166 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

54

Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime nurodytos priežastys, dėl kurių Komisija nemanė, kad duomenys, susiję su Messenger ir Facebook naudojimo sąsaja, yra įtikinami. Taigi ginčijamo sprendimo 182 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad tai, jog visi pranešimai per Messenger buvo siunčiami tarp naudotojų, turinčių Facebook paskyrą, buvo paprasčiausia šios paslaugos koncepcijos to sprendimo priėmimo dieną pasekmė. Be to, to sprendimo 187 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad dalinis Messenger ir Facebook per mėnesį aktyvių galutinių naudotojų sutapimas nebuvo netikėtas, atsižvelgiant į tai, kad Meta pasirinko naudoti Facebook identifikatorių kaip identifikatorių, leidžiantį naudoti Messenger, todėl nebuvo pagrindo abejoti jos išvada dėl nepriklausomo naudotojų naudojimosi Messenger pobūdžiu.

55

Ketvirta, ieškovė negali priekaištauti Komisijai dėl to, kad ši tinkamai neatsižvelgė į ieškinio A.27 priede pateikto tyrimo, patvirtinančio, kad Komisijos nurodyti internetinių socialinių tinklų paslaugų naudotojai Europoje sistemingai laiko internetinio socialinio tinklo pokalbių internetu funkciją pagrindiniu šio socialinio tinklo naudotojo patirties elementu. Nesant reikalo priimti sprendimo dėl šio priedo priimtinumo, Komisijai negalima priekaištauti dėl to, kad ji neatsižvelgė į šio tyrimo rezultatus, nes jis buvo atliktas po ginčijamo sprendimo priėmimo. Bet kuriuo atveju aplinkybė, kad dauguma internetinių socialinių tinklų naudotojų mano, jog socialinio tinklo ir tiesioginių pranešimų funkcijų integravimas yra labai svarbus jų naudojimuisi šiais socialiniais tinklais ir kad jie yra nusivylę, jei šios funkcijos yra atskirtos, nesuteikia jokios informacijos apie tai, kaip naudotojams teikiama Messenger paslauga.

56

Penkta, ieškovė teigia, kad Komisija iškraipė jos pateiktus duomenis, nurodytus ginčijamo sprendimo 185 konstatuojamojoje dalyje. Iš tiesų ieškovė įrodė, kad, atsižvelgiant į pirmąją dienos sesiją, apie [10–20] mln. naudotojų mobiliuosiuose įrenginiuose prie Messenger mobiliųjų įrenginių programėlės prisijungė per Facebook pasiūlytą įėjimo tašką, o tai atitinka [0–30] % Messenger kasdienės naudotojų bazės. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad [70–100] % kasdienio prisijungimo prie Messenger nebuvo padaryta naudojantis Facebook. Vis dėlto ieškovės pateikti duomenys susiję tik su pirmąja naudotojų dienos sesija ir, be to, tik mobiliajame įrenginyje. Taigi šie duomenys neatspindi viso Messenger kasdienio naudojimo, kurį lemia Facebook naudojimas.

57

Šiuo klausimu, net darant prielaidą, kad Komisija padarė fakto klaidą dėl Messenger kasdienio naudojimo mobiliuosiuose įrenginiuose, kurį lemia ne Facebook naudojimas, procentinės dalies, ieškovės argumentai neleidžia paneigti ginčijamo sprendimo 185 konstatuojamojoje dalyje suformuluoto Komisijos teiginio, kad [konfidenciali informacija] dauguma Messenger mobiliesiems įrenginiams skirtos programėlės naudotojų pirmą kartą per dieną Messenger naudojo ne spustelėję nuorodą Facebook programėlėje, o tiesiogiai atidarę programėlę Messenger. Be to, kai per administracinę procedūrą Komisija paprašė ieškovės pateikti jai išsamesnių duomenų šiuo klausimu, visų pirma naudotojų, kurie pradėjo Messenger sesiją per Facebook internetinį puslapį, Facebook programėlę, Messenger programėlę mobiliesiems įrenginiams arba naudodami Facebook Messenger Chat išplėtimo modulį (plugin), suskirstymo 2020–2022 m. laikotarpiu, ji atsakė, kad tokių duomenų neturi.

58

Šešta, ieškovė teigia, kad Komisija neteisingai aiškino ar iškraipė viešai prieinamus komercinius dokumentus, pranešimus investuotojams ir naudotojams, taip pat Meta finansines ataskaitas, kai nusprendė, kad šiuose tekstuose nurodyta, jog Messenger nėra internetinio socialinio tinklo Facebook pokalbių internetu funkcija, kuri yra tokios PPP, kaip internetinis socialinis tinklas Facebook, dalis.

59

Vis dėlto Komisija, remdamasi šio sprendimo 58 punkte nurodytais dokumentais, padarė teisingą išvadą, kad Meta suvokia, pristato ir vertina Messenger kaip savarankišką paslaugą, kuri apima daugiau nei paprastą Facebook pokalbių internetu funkciją. Taigi, kaip Komisija nurodė ginčijamo sprendimo 180 konstatuojamojoje dalyje, pateikdama nuorodą į Meta Platforms formą „10-K“ už finansinius metus, kurie baigėsi 2022 m. gruodžio 31 d., Meta savo finansinėse ataskaitose išskiria šias keturias savo „App Produktų grupės“ paslaugas: Facebook, Instagram, Messenger ir WhatsApp. Kituose pranešimuose investuotojams, kaip antai Komisijos paminėtame ginčijamo sprendimo 180 konstatuojamosios dalies 158 išnašoje, kurį sudaro 2022 m. spalio 26 d. telefoninės konferencijos dėl Meta 2022 m. trečiojo ketvirčio rezultatų stenograma, Meta daro nuorodą į pačios Messenger monetizavimą ir nurodo, kad per WhatsApp ir Messenger teikiama pranešimų paslauga atveria „dideles monetizavimo galimybes“, kuriant tokius produktus, kaip antai reklamos „spustelėti, kad išsiųstumėt žinutę“ (click-to-message) ir mokamas pranešimų paslaugas.

60

Tiesa, kad klausimas, ar Messenger yra NIICS tipo PPP, ar funkcija, kuri yra neatskiriama tokios PPP, kaip antai internetinis socialinis tinklas Facebook, dalis, turi būti vertinamas objektyviai, žvelgiant iš galutinių naudotojų perspektyvos. Vis dėlto atsižvelgimas į tokio pobūdžio dokumentus, kaip nagrinėjamieji, nėra visiškai nesvarbus tokiam vertinimui, nes jie kartu su kita nuoseklia informacija (kaip yra šiuo atveju su šio sprendimo 42–44 punktuose pateiktais argumentais) gali pateikti informacijos apie tai, kaip paslaugų teikėjas konfigūruoja savo paslaugas minėtiems naudotojams, taigi ir apie tai, kaip šie naudotojai vėliau naudos šias paslaugas.

61

Taigi reikia atmesti ieškovės argumentus ir visą pirmąjį priekaištą.

– Dėl antrojo priekaišto, grindžiamo tariamai diskriminuojančiu ir savavališku „Messenger“ vertinimu

62

Ieškovė teigia, kad Komisija akivaizdžiai nenuosekliai vertino kitų įmonių, kurioms buvo suteiktas prieigos valdytojos statusas, socialinių tinklų paslaugų pokalbių internetu funkcijas, todėl ginčijamas sprendimas yra savavališkas ir diskriminacinis.

63

Komisija ginčija ieškovės argumentus.

64

Reikia pažymėti, kad Komisija privalo atlikti individualią kiekvienos bylos aplinkybių analizę ir nėra saistoma ankstesnių sprendimų, susijusių su kitais ekonominės veiklos vykdytojais ar kitomis PPP (2024 m. liepos 17 d. Sprendimo Bytedance / Komisija, T‑1077/23, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2024:478, 68 ir 375 punktai).

65

Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją vienodo požiūrio principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose, pagal kurį reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (žr. 2022 m. birželio 16 d. Sprendimo Sony Optiarc ir Sony Optiarc America / Komisija, C‑698/19 P, EU:C:2022:480, 153 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

66

Šiuo klausimu ieškovė remiasi, pirma, 2023 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimu C(2023) 6100 final, kuriuo įmonei Apple suteikiamas prieigos valdytojos statusas pagal SRA 3 straipsnį (Bylos Nr. SRA.100013 Apple – online intermediation services – app stores, Nr. SRA.100025 Apple – operating systems ir Nr. SRA.100027 Apple – web browsers), kurio santrauka paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C, C/2023/548; toliau – sprendimas dėl statuso suteikimo Apple), jame Komisija nusprendė, kad App Store yra unikali ITP tipo PPP, neatsižvelgiant į įrenginio, iš kurio ši paslauga buvo prieinama, rūšį. Vis dėlto Komisijos požiūris į Messenger neprieštarauja požiūriui, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas dėl statuso suteikimo Apple. Iš tiesų Komisija neišskirstė Messenger į įvairias NIICS tipo PPP pagal tai, kokio tipo įrenginys buvo naudojamas prisijungti prie šios paslaugai, bet kvalifikavo Messenger kaip vieną NIICS tipo PPP, neatsižvelgiant į tai, kaip naudotojai galėjo prie jos prisijungti.

67

Dėl ieškovės nurodytos įmonės Apple teikiamos iMessage paslaugos reikia pažymėti, kad ši paslauga nėra susijusi su tokia PPP kaip internetinis socialinis tinklas. Taigi klausimas dėl NIICS ir internetinių socialinių tinklų atskyrimo nebuvo keliamas sprendime dėl statuso suteikimo Apple, todėl šis sprendimas šiuo klausimu nėra reikšmingas.

68

Dėl ieškovės nurodytų TikTok ir LinkedIn pokalbių internetu funkcijų reikia pažymėti, kad jos neturi tų pačių savybių kaip Messenger ir visų pirma neturi pagrindinių savybių, dėl kurių Komisija nusprendė, kad Messenger yra savarankiška ir atskira NIICS tipo PPP, t. y. pirma, tai, kad Messenger galėjo būti naudojama už internetinio socialinio tinklo Facebook ribų, visų pirma naudojant tam skirtą programėlę, ir, antra, tai, kad Messenger taip pat galėjo būti naudojama su išjungta Facebook paskyra.

69

Be to, atsakydama į 2025 m. kovo 28 d. Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus ieškovė nurodė, kad 2024 m. gegužės 13 d. Sprendime C(2024) 3176 final, susijusiame su sprendimu pagal SRA 3 straipsnį (BYLA SRA.100019 – „BOOKING“ – INTERNETINĖ TARPININKAVIMO PASLAUGA – VERTIKALIOSIOS STRUKTŪROS), jo santrauka buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C, C/2024/4360), Komisija laikėsi kitokios nuomonės; jame Booking Holdings Inc. buvo suteiktas prieigos valdytojos statusas, Booking.com ir RentalCars.com paslaugos buvo laikomos kaip viena PPP SRA tikslais, neatsižvelgiant į tai, kad egzistuoja atskiros programėlės ir interneto svetainės, nes šios paslaugos buvo prieinamos per vieną paskyrą, kaip yra Facebook ir Messenger atveju.

70

Vis dėlto, priešingai nei šioje byloje, iš Sprendimo C(2024) 3176 final matyti, kad naudotojai galėjo naudotis visomis nagrinėjamomis paslaugomis, įskaitant transporto priemonių nuomos paslaugas, nenaudodami atskiros programėlės. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šio sprendimo 42 punkte, Komisija teisingai konstatavo, kad Meta sukūrė savarankiškas Messenger programėles ir kad, kiek tai susiję su mobiliuosiuose įrenginiuose naudojama programėle, tai yra prieigos prie Messenger taškas daugumai naudotojų [konfidenciali informacija].

71

Taigi reikia atmesti antrąjį priekaištą.

– Dėl trečiojo priekaišto, grindžiamo tariamu SRA priedo nepaisymu

72

Ieškovė priekaištauja Komisijai, kad ši rėmėsi SRA priedu, kad nuspręstų, jog Messenger yra NIICS tipo PPP, atskira ir savarankiška nuo internetinio socialinio tinklo Facebook PPP. Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad darant prielaidą, jog SRA priedas yra reikšmingas nustatant PPP (ji ginčija tai), ginčijamame sprendime minėtas priedas netinkamai taikomas. Iš tiesų, atsižvelgiant į minėto priedo D dalies 2 punktą, reikėtų manyti, kad Messenger yra sudedamoji tokios PPP kaip internetinis socialinis tinklas Facebook dalis, nes ji naudojama tais pačiais tikslais kaip ir šis internetinis socialinis tinklas, t. y. sudaryti sąlygas Facebook naudotojams prisijungti ir bendrauti tarpusavyje, dalytis turiniu ir atrasti kitus naudotojus ir kitą turinį.

73

Komisija ginčija ieškovės argumentus.

74

Visų pirma dėl SRA priedo svarbos apibrėžiant integruotai siūlomas PPP reikia pažymėti, kad jis turi tokią pačią teisinę galią kaip ir pats SRA ir yra sudedamoji šio reglamento dalis (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2010 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑40/10, EU:C:2010:713, 61 punktą).

75

Pagal SRA priedo A dalies 1 punktą šio priedo tikslas – „nustatyti kiekvienos [SRA] 2 straipsnio 2 punkte išvardytos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų identifikavimo ir jų skaičiaus apskaičiavimo metodiką“, kad įmonės galėtų įvertinti, ar jų PPP atitinka SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas kiekybines ribas, todėl preziumuojama, kad jos atitinka SRA 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą.

76

Kadangi SRA priedu siekiama suteikti įmonėms galimybę nustatyti kiekvienos SRA 2 straipsnio 2 punkte išvardytos PPP aktyvius galutinius naudotojus ir aktyvius verslo klientus, reikia konstatuoti, kad jame yra svarbių nuorodų dėl integruotai siūlomų PPP apibrėžimo. Jei Komisija taikytų kitus PPP apibrėžties kriterijus nei tie, kuriuos įmonės taiko savo PPP aktyviems galutiniams naudotojams ir aktyviems verslo klientams apskaičiuoti, siekdamos įvertinti, ar pasiektos SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos ribos, įmonės negalėtų pasinaudoti teisiniu saugumu, kuris joms turi būti užtikrintas SRA priedu, kaip numatyta šio reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje.

77

Šiomis aplinkybėmis vertinant ir apibrėžiant PPP, kaip ji suprantama pagal SRA, taip pat reikia atsižvelgti į SRA priede pateiktas nuorodas dėl atvejų, kai įmonės teikiamos paslaugos turi būti laikomos atskiromis PPP, ypač kai jos teikiamos integruotai.

78

Taigi konkrečiau kalbant, vertinant aplinkybes, kuriomis įmonių teikiamos PPP turi būti laikomos viena paslauga arba atskiromis paslaugomis, reikia atsižvelgti į SRA priedo D punkto 2 dalį.

79

SRA priedo D punkto 2 dalyje, siekiant apskaičiuoti „aktyvių galutinių naudotojų“ ir „aktyvių verslo klientų“ skaičių, numatyta:

„c)

[PPP] teikianti įmonė atskiromis pagrindinėmis platformos paslaugomis laiko tas paslaugas, kurias atitinkama įmonė siūlo integruotai, tačiau:

i)

kurios nepriklauso tai pačiai [PPP] kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą, arba

ii)

kuriomis skirtingais tikslais naudojasi jų galutiniai naudotojai arba verslo klientai, arba ir vieni, ir kiti, net jei šių paslaugų galutiniai naudotojai arba jomis besinaudojantys verslo klientai gali būti tie patys ir net jei jos priklauso tai pačiai [PPP] kategorijai pagal 2 straipsnio 2 punktą.“

80

Taigi SRA priedo D punkto 2 dalies c punkto i papunktis leidžia patvirtinti ginčijamo sprendimo 172 konstatuojamojoje dalyje pateiktą Komisijos vertinimą, kad Messenger, kaip NIICS tipo PPP, turi būti atskirta nuo tokios PPP kaip internetinis socialinis tinklas Facebook, į kurią ji integruota, nes šios paslaugos nepriklauso tai pačiai PPP kategorijai.

81

Šios išvados nepaneigia ieškovės argumentai, kad pagal SRA priedo D punkto 2 dalies c punkto ii papunktį atitinkamos PPP gali būti laikomos atskiromis PPP, jeigu jos naudojamos skirtingais tikslais, o Messenger ir Facebook naudojimo tikslai tokie patys. Iš tiesų kriterijus, susijęs su nagrinėjamų paslaugų naudojimo tikslu, kaip nurodyta SRA priedo D punkto 2 dalies c papunktyje, yra alternatyvus kriterijus, palyginti su nagrinėjamu atveju taikytu kriterijumi, todėl ieškovė negali remtis šia nuostata.

82

Vadinasi, reikia atmesti trečiąjį priekaištą, taigi ir pirmojo pagrindo pirmą dalį.

Dėl antros dalies, susijusios su teisiniais kriterijais, taikomais tokios paslaugos kaip „Messenger“ kvalifikavimui kaip NIICS tipo PPP

83

Ieškovė teigia, kad Komisija, pripažindama Messenger NIICS tipo PPP, neteisingai aiškino ir taikė SRA 2 straipsnio 7 ir 9 punktus, 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir 9 dalį. Konkrečiai kalbant, ieškovė neginčija, kad Messenger atitinka NIICS apibrėžtį pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018, p. 36, toliau – Elektroninių ryšių kodeksas). Vis dėlto ji priekaištauja Komisijai, kad ši padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad paslauga, atitinkanti šiame kodekse numatytą NIICS apibrėžtį, būtinai turi būti laikoma NIICS tipo PPP, kaip tai suprantama pagal SRA. Ieškovės teigimu, tokia paslauga, kaip antai Messenger, kuri yra tiesiog internetinio socialinio tinklo pokalbių internetu funkcija, a priori gali būti priskiriama prie dviejų skirtingų PPP kategorijų, t. y. NIICS tipo PPP ir internetinio socialinio tinklo tipo PPP, kuriai priklauso ši paslauga. Taigi reikėtų atlikti konkretų, įrodymais grindžiamą minėtos paslaugos vertinimą, siekiant nustatyti, kurią PPP kategoriją tokia paslauga labiausiai atitinka.

84

Grįsdama savo argumentus ieškovė, pirma, teigia, kad ginčijamame sprendime Komisijos taikytas požiūris neatitinka SRA 2 straipsnio 7 punkte pateiktos PPP apibrėžties, pagal kurią aiškiai reikalaujama internetinio socialinio tinklo pokalbių internetu funkciją įtraukti į internetinio socialinio tinklo tipo PPP.

85

Antra, ieškovė teigia, kad išvada, kurią Komisija padarė ginčijamame sprendime, kad paslauga negali būti tokios PPP kaip internetinis socialinis tinklas dalis, jeigu ji jau atitinka NIICS apibrėžtį, reiškia, kad neatsižvelgiama į SRA pateiktos internetinio socialinio tinklo apibrėžties savarankišką pobūdį, nes joje nenumatytas pavaldumo ryšys su Elektroninių ryšių kodekse pateikta NIICS tipo PPP apibrėžtimi arba su SRA 2 straipsnio 9 punkte numatyta NIICS apibrėžtimi.

86

Trečia, ieškovė teigia, kad Komisija laikėsi nenuoseklaus ir diskriminacinio požiūrio, nes skirtingai vertino kitų internetinių socialinių tinklų, kaip antai TikTok, pokalbių internetu funkcijas. Iš tiesų 2023 m. rugsėjo 5 d. Sprendime C(2023) 6102 final pagal SRA 3 straipsnį (Byla NR. SRA.100040 – BYTEDANCE – ONLINE SOCIAL NETWORKING SERVICE), kurio santrauka paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C, C/2023/552) ir kuriuo ByteDance suteiktas prieigos valdytojos statusas, Komisija pripažino, kad paslauga a priori gali atitikti kelių PPP apibrėžtis, ir visų pirma tinkamai įvertino, ar TikTok labiau atitinka dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugą ar internetinę socialinių tinklų paslaugą.

87

Komisija, palaikoma Prancūzijos Respublikos, ginčija ieškovės argumentus.

88

Kaip nurodyta šio sprendimo 39 punkte, SRA 2 straipsnio 2 punkte numatyta, kad PPP – tai viena iš šioje nuostatoje išvardytų paslaugų, be kita ko, internetinės socialinių tinklų paslaugos ir NIICS.

89

SRA 2 straipsnio 9 punkte patikslinama, kad šiame reglamente NIICS – tai „[NIICS], kaip apibrėžta [Elektroninių ryšių kodekso] 2 straipsnio 7 punkte“.

90

Elektroninių ryšių kodekso 2 straipsnio 7 punkte NIICS apibrėžiama kaip „asmenų tarpusavio ryšio paslauga, kurią teikiant nesujungiama su viešai priskirtais numeracijos ištekliais, t. y. nacionalinio ar tarptautinio ryšio numeracijos planų numeriu ar numeriais, arba nesudaromos sąlygos ryšiui su nacionalinio ar tarptautinio ryšio numeracijos plano numeriu ar numeriais <…>“.

91

Siekiant suprasti NIICS sąvoką Elektroninių ryšių kodekse, taip pat reikia atsižvelgti į to paties kodekso 2 straipsnio 5 punkte pateiktą „asmenų tarpusavio ryšio paslaugos“ apibrėžtį, ji apibrėžiama kaip „paprastai už atlygį teikiama paslauga, leidžianti tiesiogiai ir interaktyviai keistis informacija elektroninių ryšių tinklais tarp riboto skaičiaus asmenų, kai ryšį pradedantys ar jame dalyvaujantys asmenys nustato informacijos gavėją (‑us), ir neapimanti paslaugų, kurias teikiant galimas asmenų tarpusavio ir interaktyvus ryšys vien tik kaip neesminė pagalbinė funkcija, kuri iš esmės susijusi su kita paslauga“.

92

Pirma, reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 165 ir 166 konstatuojamosiose dalyse Komisija įvertino, ar Messenger atitinka SRA pateiktą NIICS apibrėžtį, ir, taikydama Elektroninių ryšių kodekse, į kurį SRA daro nuorodą, numatytus kriterijus padarė išvadą, kad taip yra.

93

Iš tiesų ginčijamo sprendimo 166 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad Messenger atitinka Elektroninių ryšių kodekso 2 straipsnio 5 ir 7 punktuose pateiktas asmenų tarpusavio ryšio paslaugos ir NIICS apibrėžtis, nes ši paslauga leidžia tarpusavio ir interaktyvų keitimąsi informacija tarp galutinio asmenų skaičiaus ir ji nesiejama su viešai priskirtais numeracijos ištekliais.

94

Be to, kaip ginčijamo sprendimo 167 konstatuojamojoje dalyje pažymėjo Komisija, ieškovė per administracinę procedūrą neginčijo, kad Messenger atitinka Elektroninių ryšių kodekso 2 straipsnio 5 ir 7 punktuose pateiktas apibrėžtis; šią poziciją ji pakartojo savo rašytinėse pastabose ir atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį užduotą klausimą.

95

Antra, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 169 ir 172 konstatuojamosiose dalyse Komisija teisingai nurodė, jog tai, kad Messenger gali būti laikoma integruotai teikiama su internetiniu socialiniu tinklu Facebook, nes tai yra šio socialinio tinklo pokalbių internetu funkcija, netrukdo šios paslaugos laikyti NIICS tipo PPP, atskirta nuo šio internetinio socialinio tinklo.

96

Visų pirma, kaip nurodyta šio sprendimo 79 punkte, SRA priedo D punkto 2 dalies c punkto i papunktyje numatyta, kad PPP teikianti įmonė atskiromis PPP laiko tas paslaugas, kurias ji siūlo integruotai, tačiau kurios nepriklauso tai pačiai PPP kategorijai pagal SRA 2 straipsnio 2 punktą.

97

Be to, tai, kad NIICS, kaip antai Messenger, gali būti laikoma atskira PPP, nors ji tam tikra apimtimi teikiama integruotai su kitomis PPP, neprieštarauja SRA.

98

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas konkrečiai numatė tokią konfigūraciją. Iš tiesų SRA 64 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad prieigos valdytojai dažnai teikia NIICS kaip savo platformos ekosistemos dalį, o tai sudaro dar daugiau kliūčių alternatyviems tokių paslaugų teikėjams patekti į rinką ir padidina galutinių naudotojų išlaidas keičiant paslaugų teikėją. Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas puikiai suvokė tam tikrų platformų ekosistemų, apimančių, be kita ko, papildomas paslaugas, kurios galėjo būti susijusios arba sujungtos, sudėtingumą ir, konkrečiau kalbant, aplinkybę, kad NIICS, kaip antai Messenger, paprastai teikiamos tokiose ekosistemose.

99

Taigi Komisija teisingai nusprendė, jog tai, kad Messenger gali būti laikoma integruotai teikiama kartu su tokia PPP kaip internetinis socialinis tinklas Facebook, kiek Messenger yra jo pokalbių internetu funkcija, netrukdo jos laikyti atskira nuo šio internetinio socialinio tinklo NIICS tipo PPP.

100

Vis dėlto ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime padaryta teisės klaida, nes Komisija neatsižvelgė į tai, kad paslauga, atitinkanti Elektroninių ryšių kodekse pateiktą NIICS apibrėžtį, gali atitikti tiek NIICS, tiek internetinio socialinio tinklo PPP apibrėžtis, nes ji yra šio socialinio tinklo sudedamoji dalis, ir kad siekiant nustatyti, kurią PPP ji geriausiai atitinka, reikia in concreto įvertinti sąlygas, kuriomis ši NIICS buvo teikiama. Jei Komisija būtų teisingai aiškinusi SRA numatytus teisinius PPP apibrėžimo kriterijus, ji būtų atlikusi tokį vertinimą Messenger atžvilgiu.

101

Vis dėlto iš ginčijamo sprendimo matyti, kad nagrinėjamu atveju Komisija neapsiribojo konstatavimu, jog Messenger atitinka NIICS apibrėžtį, kaip ji suprantama pagal Elektroninių ryšių kodeksą, kad padarytų išvadą, jog ši paslauga turi būti laikoma NIICS tipo PPP, kaip tai suprantama pagal SRA. Iš tiesų ginčijamo sprendimo 166 konstatuojamojoje dalyje konstatavusi, kad Messenger atitinka Elektroninių ryšių kodekse pateiktą NIICS apibrėžtį, ir šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 167–169 konstatuojamosiose dalyse patikslinusi priežastis, dėl kurių jai negali būti taikoma išimtis, numatyta paslaugoms, suteikiančioms galimybę palaikyti asmenų tarpusavio ir interaktyvius ryšius, vien tik kaip neesminė pagalbinė funkcija, kuri iš esmės susijusi su kita paslauga, Komisija tęsė savo vertinimą ir visų pirma ginčijamo sprendimo 176–190 konstatuojamosiose dalyse atliko konkrečią sąlygų ir aplinkybių, kuriomis Messenger buvo teikiama, analizę.

102

Taigi visų pirma ginčijamo sprendimo 177 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad iš to, kaip buvo teikiama Messenger, ypač iš to, kad Meta sukūrė atskirą ir savarankišką šios paslaugos programėlę mobiliesiems įrenginiams, kuri, kaip nurodyta šio sprendimo 42 punkte, yra prieigos prie Messenger taškas [konfidenciali informacija] daugumai naudotojų, matyti, kad ši paslauga kito taip, kad naudotojui būtų pasiūlyta kitokia patirtis nei Facebook ir taptų savarankiška NIICS. Be to, ginčijamo sprendimo 177–180 konstatuojamosiose dalyse Komisija nusprendė, kad Meta pranešimai investuotojams, visuomenei skirti komerciniai pranešimai, pranešimai naudotojams ir finansinės ataskaitos patvirtina, kad pati Meta suvokė Messenger kaip savarankišką paslaugą, kaip nurodyta šio sprendimo 59 punkte. Galiausiai ginčijamo sprendimo 181 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad teikdama ir skatindama konkrečias priemones, leidžiančias įmonėms bendrauti su naudotojais Messenger, Meta suvokia Messenger kaip savarankišką platformą savo ekosistemoje, kaip nurodyta šio sprendimo 44 punkte.

103

Komisija padarė išvadą, kad Messenger yra atskira paslauga, kuria naudotojai gali naudotis ir kuria jie naudojasi atskirai, todėl ją reikia kvalifikuoti kaip NIICS tipo PPP, kuri yra atskira ir savarankiška nuo internetinio socialinio tinklo Facebook.

104

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad šioje byloje, net darant prielaidą, kad šio sprendimo 100 punkte išdėstyti ieškovės argumentai yra pagrįsti, jie negali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimo nagrinėjant šį ieškinį, nes bet kuriuo atveju Komisija atliko konkrečią sąlygų ir aplinkybių, kuriomis Messenger teikiama, analizę.

105

Be to, šį in concreto sąlygų, kuriomis Messenger buvo teikiama naudotojams, vertinimą ieškovė ginčija pirmojo pagrindo pirmoje dalyje.

106

Taigi pagrindiniai ieškovės argumentai, išdėstyti šio sprendimo 100 punkte, ir jiems pagrįsti pateikti argumentai turi būti laikomi nereikšmingais.

107

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip iš dalies nepagrįstą ir iš dalies nereikšmingą.

Dėl trečios dalies, susijusios su prielaidos, kad „Messenger“ yra svarbi sąsaja, paneigimu

108

Ieškovė teigia, kad net darant prielaidą, jog Komisija nepadarė klaidos, kai Messenger kvalifikavo kaip NIICS tipo PPP, ji neteisingai aiškino ir taikė SRA 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir 9 dalį, kai nusprendė, kad ši paslauga atskirai yra svarbi sąsaja.

109

Trečią dalį sudaro trys priekaištai.

– Dėl pirmojo priekaišto, grindžiamo SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos prielaidos paneigimu

110

Ieškovė teigia, kad ginčijamame sprendime Komisija neįrodė, jog Messenger yra svarbi sąsaja, kaip tai suprantama pagal SRA 3 straipsnio 1 dalies b punktą. Šiuo klausimu ji, be kita ko, teigia, kad Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į įrodymus, kuriuos ji pateikė siekdama paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą prielaidą, arba juos atmetė.

111

Komisija, palaikoma Prancūzijos Respublikos, ginčija ieškovės argumentus.

112

Kaip nurodyta šio sprendimo 38 punkte, pagal SRA 3 straipsnio 1 dalį įmonei suteikiamas prieigos valdytojo statusas, jeigu ji atitinka tris kumuliacines sąlygas, įskaitant jeigu ji teikia PPP, kuri yra svarbi sąsaja.

113

Pagal SRA 3 straipsnio 2 dalies b punktą įmonė laikoma teikiančia PPP, kuri yra svarbi sąsaja, jeigu ji teikia PPP, kuria praėjusiais finansiniais metais per mėnesį naudojosi ne mažiau nei 45 mln. aktyvių galutinių naudotojų, įsisteigusių ar esančių Sąjungoje, ir kasmet naudojasi ne mažiau nei 10000 aktyvių verslo klientų, įsisteigusių Sąjungoje.

114

SRA 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytos prielaidos gali būti paneigtos, jeigu įmonė „kartu su pranešimu [pateikia] pakankamai pagrįstų argumentų, kad įrodytų, jog, nors ji yra pasiekusi visas 2 dalyje nustatytas ribas, dėl atitinkamų PPP veikimo aplinkybių ji vis dėlto neatitinka [SRA 3 straipsnio] 1 dalyje išvardytų reikalavimų“.

115

Nagrinėjamu atveju reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia ieškovė, Komisija padarė klaidingą išvadą, kad jos pateikti argumentai nebuvo pakankamai pagrįsti, kaip tai suprantama pagal SRA 3 straipsnio 5 dalį, kad būtų galima akivaizdžiai paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą prielaidą.

116

Pirma, ieškovė nurodo, kad per administracinę procedūrą įrodė, jog Messenger susijusi tik su [0–5] % business-to-consumer (toliau – B2C) pranešimų srauto Europos ekonominėje erdvėje (EEE), o pagrindinės priemonės, kurias naudoja verslo klientai, kad susisiektų su galutiniais naudotojais, yra telefonas ir elektroninis paštas. Ginčijamame sprendime pateiktas šios aplinkybės vertinimas yra akivaizdžiai klaidingas ir nepakankamai motyvuotas.

117

Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad SRA 3 straipsnio 5 dalyje nenumatytas išsamus informacijos, kuri gali būti pateikta siekiant paneigti to paties straipsnio 2 dalyje numatytas prielaidas, sąrašas, o tik nurodomos „atitinkamos PPP veikimo aplinkybės“ (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 17 d. Sprendimo Bytedance / Komisija, T‑1077/23, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2024:478, 50 punktą). Be to, SRA 23 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „[a]tlikdama pateiktų įrodymų ir argumentų vertinimą [pagal SRA 3 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą], Komisija turėtų atsižvelgti tik į tuos elementus, kurie yra tiesiogiai susiję [su] kiekybiniais kriterijais, t. y. su [PPP] teikiančios įmonės poveikiu vidaus rinkai neapsiribojant pajamomis ar rinkos kapitalizacija, pavyzdžiui, į jos dydį absoliučiais skaičiais ir valstybių narių, kuriose ji vykdo veiklą, skaičių; į tai, kokia dalimi faktiniai verslo klientų ir galutinių naudotojų skaičiai viršija ribas, ir į įmonės teikiamos [PPP] svarbą atsižvelgiant į bendrą atitinkamos [PPP] veiklos mastą; ir į tai, kiek metų tų ribų buvo laikomasi“. Šioje konstatuojamojoje dalyje nurodytų elementų, į kuriuos galima atsižvelgti, sąrašas nėra baigtinis (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 17 d. Sprendimo Bytedance / Komisija, T‑1077/23, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2024:478, 49 punktą).

118

Be to, iš SRA 23 konstatuojamosios dalies matyti, jog tam, kad į argumentus ir įrodymus būtų atsižvelgta, jie turėtų būti „tiesiogiai susiję su kiekybiniais kriterijais“, pažymint, kad sąvoka „kiekybiniai kriterijai“ reiškia SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas kiekybines ribas (2024 m. liepos 17 d. Sprendimo Bytedance / Komisija, T‑1077/23, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2024:478, 47 punktas). Tokie argumentai ir įrodymai yra tiesiogiai susiję su šiomis kiekybinėmis ribomis, kai jais konkrečiai ir specifiškai siekiama paneigti vieną iš trijų SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytų prielaidų (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 17 d. Sprendimo Bytedance / Komisija, T‑1077/23, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2024:478, 326 punktą).

119

Taigi a priori negalima atmesti galimybės, kad įrodymai, susiję su Messenger svarba, kalbant apie visus B2C pranešimus, yra reikšmingi siekiant pagrįsti aplinkybes, kuriomis ši PPP veikia, jeigu šie įrodymai yra „tiesiogiai susiję“, kaip tai suprantama pagal SRA 23 konstatuojamąją dalį, su šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytomis kiekybinėmis ribomis.

120

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Komisija išnagrinėjo ieškovės argumentus, grindžiamus tariamai nedidele Messenger svarba visų B2C pranešimų EEE kontekste ir padarė teisingą išvadą, kad šie argumentai nebuvo pakankamai pagrįsti, kad būtų galima akivaizdžiai paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą prielaidą.

121

Šiuo klausimu įrodymo standartą, kurio reikia norint paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas prielaidas, nustatė pats Sąjungos teisės aktų leidėjas, reikalaudamas, kad atitinkama įmonė, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga, pateiktų pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima akivaizdžiai suabejoti šiomis prielaidomis (2024 m. liepos 17 d. Sprendimo Bytedance / Komisija, T‑1077/23, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2024:478, 61 punktas). Iš SRA 3 straipsnio 5 dalyje vartojamų žodžių „exceptionnellement“ [„išimtinai“, redakcijoje lietuvių kalba šis žodis praleistas – vert. past.] ir „akivaizdžiai“ matyti, kad iš atitinkamos įmonės reikalaujama aukštų įrodymo standartų, nes jos pateikti argumentai turi būti labai įtikinami, kad būtų galima įrodyti, jog SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytos prielaidos yra paneigtos (2024 m. liepos 17 d. Sprendimo Bytedance / Komisija, T‑1077/23, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2024:478, 71 punktas).

122

Nagrinėjamu atveju Komisija konstatavo, kad ieškovės per administracinę procedūrą pateikti argumentai nėra įtikinami, nes jos nurodyta suma, paminėta šio sprendimo 116 punkte, buvo pagrįsta skaičiavimo metodu, kurį Komisija naudoja konkurencijos teisės srityje, tačiau nepaaiškino jo svarbos nagrinėjamos prielaidos paneigimo kontekste. Taigi Komisija nepadarė vertinimo klaidos, kai ginčijamo sprendimo 226 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų ar paaiškinimų savo argumentams šiuo klausimu pagrįsti.

123

Be to, ginčijamo sprendimo 227 konstatuojamojoje dalyje Komisija teisingai nurodė, kad to sprendimo 116 punkte nurodytus argumentus paneigia aplinkybė, kad ieškovė tiekė priemones, kurias verslo klientai plačiai naudojo, kad susisiektų su galutiniais naudotojais per Messenger, o tai įrodo Messenger, kaip B2C ryšio kanalo, svarbą.

124

Be to, reikia konstatuoti, kaip tai padarė Komisija ginčijamo sprendimo 220 konstatuojamojoje dalyje, kad Messenger gerokai viršijo SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą su verslo klientais susijusią ribą, nes šia paslauga besinaudojančių įmonių skaičius kiekvienais metais laikotarpiu 2020–2022 m. viršijo [konfidenciali informacija] mln., o minėta riba yra 10000. Pagal SRA 23 konstatuojamąją dalį aplinkybė, kiek verslo klientų skaičius viršija šią ribą, yra reikšminga analizuojant įmonės argumentus, kuriais siekiama paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą prielaidą.

125

Galiausiai, kalbant apie tariamą motyvavimo stoką, kurią ieškovė nurodė šiomis aplinkybėmis, reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 226–228 konstatuojamosiose dalyse yra paaiškinimų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai atskleidžia Komisijos motyvus dėl ieškovės argumentų atmetimo. Taigi šie motyvai atitinka iš SESV 296 straipsnio kylančius reikalavimus, primintus šio sprendimo 53 punkte.

126

Antra, ieškovė teigia, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į aplinkybę, jog net siauresnėje „pokalbių internetu paslaugų“ kategorijoje egzistuoja daug kitų paslaugų nei Messenger, pavyzdžiui, socialinių tinklų paslaugos (TikTok, X ir Snapchat), nuotolinių konferencijų paslaugos (Microsoft Teams, Zoom) ir NIICS (WhatsApp, Signal ir Telegram). Ji taip pat pabrėžia daugiatinkliškumo buvimą, nes 73 % galutinių paslaugų gavėjų naudojasi daugiau nei viena pokalbių internetu paslauga. Laikantis Komisijos požiūrio, kad reikia atsižvelgti tik į atitinkamos PPP kategorijos paslaugas, t. y. šiuo atveju į NIICS kategoriją, neatsižvelgiama į tai, kad Messenger veiklą užgožia elektroninio pašto veiklą, turint omenyje tai, kad, be kita ko, 2020 m. 67 mln. B2C pokalbių kiekvieną dieną vyko pasikeičiant elektroniniais laiškais, nors tik [0–5] mln. B2C pokalbių vyko per Messenger.

127

Šiuo klausimu reikia priminti, kad įrodinėjimo našta nuginčyti SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytas prielaidas tenka ieškovei. Vis dėlto jos pateikti argumentai ir įrodymai susiję tik su kitų paslaugų buvimu ir apskritai su daugiatinkliškumu. Konkrečiai, šie argumentai nebuvo pagrįsti tiksliais duomenimis apie šių įvairių paslaugų naudojimą ir specifines bei konkrečias daugiatinkliškumo ypatybes, t. y. be kita ko, jo intensyvumą – laiką, kurį naudotojas skyrė kiekvienai atitinkamai paslaugai. Dėl ieškovės nurodytų skaičių, susijusių su daugiatinkliškumu, t. y. dėl to, kad 73 % galutinių naudotojų naudojasi daugiau nei viena pokalbių internetu paslauga, Komisija galėjo nuspręsti, kad ši informacija nebuvo pakankamai pagrįsta, kad būtų galima akivaizdžiai paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą prielaidą, nes nurodytas skaičius buvo susijęs tik su naudotojais Vokietijoje tam tikrais metais, t. y. 2021 m., todėl jo nepakako visai Sąjungos padėčiai įvertinti.

128

Be to, kalbant apie naudojimosi elektroninio pašto paslaugomis, kaip antai ieškovės nurodytos Microsoft Outlook ir Gmail, reikšmingumą, pažymėtina, kad ieškovės šiuo klausimu pateiktų argumentų nepakanka šių paslaugų ir Messenger skirtumams paneigti. Konkrečiai, ieškovės NIICS neleidžia nei verslo klientams, nei galutiniams naudotojams laisvai bendrauti su kitų paslaugų naudotojais, priešingai nei elektroninis laiškas, kuris leidžia siųsti ir gauti pranešimus iš kitų šios paslaugos teikėjų.

129

Trečia, ieškovė teigia, kad Messenger yra plačiai naudojama paslauga consumer-to-consumer (toliau – C2C) kontekste, o tai paneigia prielaidą, kad ji yra svarbi sąsaja.

130

Šiuo klausimu iš SRA 15 konstatuojamosios dalies matyti, kad tai, jog PPP teikianti įmonė gali atlikti tarpininko vaidmenį ne tik tarp verslo klientų ir galutinių naudotojų, bet ir tarp pačių galutinių naudotojų, pavyzdžiui, NIICS atveju, netrukdo daryti išvados, kad tokia įmonė yra arba galėtų būti svarbi sąsaja.

131

Vadinasi, vien tai, kad, be B2C savybių, PPP turi C2C savybių, kaip šiuo atveju, neleidžia išvengti jos kvalifikavimo kaip svarbios sąsajos.

132

Ketvirta, ieškovė teigia, kad B2C ryšį per Messenger gali inicijuoti tik galutiniai naudotojai, todėl verslo klientai negali naudotis Messenger kaip svarbia sąsaja, kad pasiektų minėtus naudotojus.

133

Reikia pažymėti, kad ieškovė šiuo klausimu remiasi ieškinio A.28 priedu ir nurodo, kad galutiniai naudotojai turi duoti sutikimą gauti pranešimus iš verslo klientų. Vis dėlto, kaip ieškovė patvirtino per posėdį, šis priedas pirmą kartą buvo pateiktas ieškinyje ir nebuvo pateiktas Komisijai per administracinę procedūrą. Taigi atitinkama įmonė negali pirmą kartą Bendrajame Teisme pateikti argumentų ar įrodymų pagal SRA 3 straipsnio 5 dalį, kurių ji nepateikė per administracinę procedūrą, kad paneigtų SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytas prielaidas (2024 m. liepos 17 d. Sprendimo Bytedance / Komisija, T‑1077/23, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2024:478, 234 punktas). Taigi ieškinio A.28 priedas yra nepriimtinas.

134

Bet kuriuo atveju SRA 3 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta galimybė „pasiekti galutinius naudotojus“ nereiškia, kad verslo klientai būtinai turi turėti galimybę užmegzti ryšius su šiais naudotojais. Nei SRA 3 straipsnyje, nei SRA priedo E punkte pateiktoje aktyvių verslo klientų apibrėžtyje, skirtoje įmonėms, kurios „naudodam[osi] verslo paskyra arba kitu būdu, pasitelkdam[os] [NIICS], bent kartą per metus inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo, kad tiesiogiai susisiektų su galutiniu naudotoju“, nereikalaujama, kad egzistuotų tokia galimybė.

135

Taip yra juo labiau dėl to, kad, kaip ginčijamo sprendimo 222 konstatuojamojoje dalyje pažymėjo Komisija, Messenger siūlo galimybę inicijuoti pokalbį reaguojant į reklamą naudojantis funkcija „spustelėti, kad išsiųstumėt žinutę“, kuri leidžia „pereiti prie pokalbio Messenger“, nes tokia priemonė gali paskatinti galutinius naudotojus susisiekti su verslo klientais.

136

Penkta, ieškovė teigia, kad 2021 m. kovo 11 d. Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) ataskaitos dėl skaitmeninės prieigos valdytojų ex ante reguliavimo projekte buvo siūloma, kad NIICS dar nebūtų laikomos prieigos valdytojų teikiamomis PPP.

137

Vis dėlto šiame dokumente nenagrinėjamas konkretus Meta ir atitinkamų paslaugų atvejis, todėl jis nepaneigia ginčijamame sprendime pateikto Meta ir minėtų paslaugų individualaus vertinimo. Bet kuriuo atveju galutinėje šios ataskaitos versijoje nebėra abejonių dėl NIICS kvalifikavimo kaip svarbių sąsajų.

138

Šešta, ieškovė ginčija tam tikrus papildomus Komisijos argumentus, išdėstytus ginčijamo sprendimo 222 ir 227 konstatuojamosiose dalyse ir iš esmės susijusius su papildomų ryšio priemonių, suteiktų verslo klientams, kad jie galėtų bendrauti per Messenger su galutiniais naudotojais, svarba.

139

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš ginčijamo sprendimo 222 konstatuojamosios dalies matyti, jog Komisija nelaikė aplinkybės, kad įmonė teikia tokias papildomas priemones, lemiama, o tik ginčijamo sprendimo 220–223 konstatuojamosiose dalyse suvokė ją kaip argumentą, sustiprinantį ieškovės argumentų ir įrodymų, pateiktų paneigiant SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą prielaidą, atmetimą.

140

Be to, ieškovė neginčija, kad Meta siūlo minėtas priemones verslo klientams. Visų pirma ji tik teigia, kad minėtos įmonės negali inicijuoti pokalbio per Messenger. Vis dėlto šis argumentas jau buvo išnagrinėtas ir atmestas šio sprendimo 133–135 punktuose. Be to, ji teigia, kad tokias priemones paprastai teikia kitos socialinių tinklų paslaugos ir jos skirtos jų pokalbių internete funkcijoms. Tačiau ieškovė nepaaiškino, kaip vien aplinkybė, kad kitos įmonės teikia panašias priemones, leistų paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą prielaidą.

141

Septinta, Komisijos požiūris lemtų nelygiavertį Messenger vertinimą, palyginti su kitomis įmonėmis ir jų paslaugomis, kurioms taip pat buvo taikomos SRA procedūros, t. y. Samsung interneto naršyklės paslauga ir Apple paslauga iMessage, nes dėl šių paslaugų Komisija sutiko su argumentais, panašiais į tuos, kuriuos pateikė ieškovė. Komisijos požiūris dėl Alphabet paslaugos Gmail ir Microsoft paslaugos Outlook yra nenuoseklus, nes ji nusprendė, kad dėl šių paslaugų buvo pateikti pakankamai pagrįsti argumentai, siekiant paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą prielaidą, nepaisant to, kad šiomis paslaugomis naudojasi keli milijonai verslo klientų ir galutinių naudotojų.

142

Vis dėlto, pirma, ieškovė nepaaiškino, kodėl jos padėtis dėl Messenger yra panaši į kitos rūšies PPP veiklą vykdančių įmonių, kaip antai Samsung, kiek tai susiję su jos interneto naršykle, padėtį.

143

Antra, kalbant apie Apple teikiamą paslaugą iMessage, Alphabet paslaugą Gmail ir Microsoft paslaugą Outlook, pažymėtina, jog ieškovė neįrodė, kad, išskyrus tai, jog kalbama apie tos pačios rūšies PPP, jų padėtis panaši į Messenger padėtį. Be to, ieškovės atliktas palyginimas su Apple teikiama paslauga iMessage ir Microsoft paslauga Outlook grindžiamas vienintele aplinkybe, kad šiomis paslaugomis naudojasi tam tikras skaičius verslo klientų ir galutinių naudotojų, neatsižvelgiant į visas aplinkybes, kuriomis šios paslaugos teikiamos.

144

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės argumentai, kuriais ji siekia paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtintą prielaidą, turi būti atmesti.

145

Vadinasi, ieškinio pirmojo pagrindo trečios dalies pirmąjį priekaištą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

– Dėl antrojo priekaišto, susijusio su reikalavimu, kad „Messenger“„atskirai“ būtų svarbi sąsaja

146

Ieškovė teigia, kad SRA 3 straipsnio 9 dalyje žodis „atskirai“ reiškia, kad kiekviena PPP turi būti vertinama atskirai ir savarankiškai, be kita ko, kiek tai susiję su galutinių naudotojų skaičiaus apskaičiavimu, siekiant įvertinti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas ribas. Ji iš esmės teigia, kad Komisija privalėjo taikyti Messenger galutinių naudotojų apskaičiavimo metodą, pagal kurį atsižvelgiama tik į galutinius naudotojus, kurie šia paslauga naudojosi atskirai nuo paslaugos, kuria naudojamasi kaip internetinio socialinio tinklo Facebook internetine pokalbių funkcija. Priešingas požiūris, kurio Komisija laikėsi ginčijamame sprendime, reiškia, kad būtų įtraukti kitos PPP naudotojai, todėl naudotojai būtų priskaičiuoti du kartus.

147

Be to, kalbant apie aktyvių verslo klientų skaičių, pažymėtina, kad Komisija negalėjo remtis vien 2020 m. vienos savaitės duomenimis.

148

Komisija, palaikoma Prancūzijos Respublikos, ginčija ieškovės argumentus.

149

Kaip pažymėta šio sprendimo 113 punkte, pagal SRA 3 straipsnio 2 dalies b punktą įmonė laikoma teikiančia PPP, kuri yra svarbi sąsaja, jeigu ji teikia PPP, kuria praėjusiais finansiniais metais per mėnesį naudojosi ne mažiau nei 45 mln. aktyvių galutinių naudotojų, įsisteigusių ar esančių Sąjungoje, ir kasmet naudojasi ne mažiau nei 10000 aktyvių verslo klientų, įsisteigusių Sąjungoje.

150

SRA 3 straipsnio 9 dalyje numatyta: „[k]iekvienos įmonės, kuriai suteikiamas prieigos valdytojo statusas pagal 4 arba 8 dalį, atveju Komisija sprendime dėl statuso suteikimo pateikia [PPP], kurias teikia ta įmonė ir kurios kiekviena atskirai yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, sąrašą.“

151

Pirma, reikia pažymėti, kad SRA 3 straipsnio 9 dalyje vartojamas žodis „atskirai“ nereiškia, kad Komisija privalėjo taikyti Messenger galutinių naudotojų apskaičiavimo metodą, pagal kurį atsižvelgiama tik į galutinius naudotojus, kurie šia paslauga naudojosi atskirai nuo paslaugos, kuria naudojamasi kaip internetinio socialinio tinklo Facebook internetine pokalbių funkcija.

152

Iš tiesų SRA 2 straipsnio 20 punkte numatyta, kad „galutinis naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris [PPP] naudojasi ne kaip verslo klientas“. To paties straipsnio 21 punkte nustatyta, kad „verslo klientas – komercinę ar profesinę veiklą vykdantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudojasi [PPP] prekių tiekimo ar paslaugų teikimo galutiniams naudotojams tikslu ar jas teikdamas ar tiekdamas“.

153

SRA 20 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„<…> Aktyvūs galutiniai naudotojai ir verslo klientai turėtų būti identifikuojami ir jų skaičius apskaičiuojamas taip, kad būtų tinkamai atspindėtas konkrečios [PPP] vaidmuo ir aprėptis. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą prieigos valdytojams, šio reglamento priede turėtų būti išdėstyti elementai, pagal kuriuos būtų nustatomas kiekvienos pagrindinės platformos paslaugos aktyvių galutinių naudotojų ir verslo klientų skaičius. <…>“

154

Dėl aktyvių NIICS galutinių naudotojų SRA priedo E punkte „Specialios apibrėžtys“ esančioje lentelėje nurodyta, kad šie naudotojai yra tie, „kurie bent kartą per mėnesį inicijavo ryšį arba kokiu nors būdu jame dalyvavo naudodamiesi [NIICS]“.

155

Taigi pagal SRA priede pateiktą NIICS „galutinio naudotojo“ apibrėžtį pakanka, kad būtų naudojamasi Messenger, t. y. ryšys užmezgamas ar jame dalyvaujama per Messenger bent kartą per mėnesį, nepaisant kokiomis kitomis paslaugomis ar PPP būtų naudojamasi, kad asmuo būtų laikomas aktyviu galutiniu naudotoju SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkto tikslais. Jei, kaip siūlo ieškovė, būtų atsižvelgta tik į dalį šių naudotojų, be kita ko, į tuos, kurių Facebook paskyra išjungta arba kurie naudojo „tik Messenger“, tai neleistų „tinkamai atspindėt[i] [Messenger] vaidm[ens] ir aprėpt[ies]“, kaip nurodyta SRA 20 konstatuojamojoje dalyje.

156

Antra, iš ginčijamo sprendimo 197 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija atsižvelgė į aktyvių Messenger galutinių naudotojų skaičių per mėnesį. Taigi Komisija atsižvelgė į naudotojus, kurie naudojosi Messenger, o tai, kad jie taip pat naudojosi kita paslauga, konkrečiai Facebook internetiniu socialiniu tinklu, neturėjo jokios reikšmės.

157

Šiuo klausimu, kaip nurodyta šio sprendimo 98 punkte, SRA 64 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad prieigos valdytojai dažnai teikia NIICS kaip platformos ekosistemos dalį. Taigi gali būti, kad NIICS bus teikiama integruotai kartu su tokia PPP kaip internetinis socialinis tinklas ir kad tokios konfigūracijos atveju dalis galutinių naudotojų naudojasi abiem PPP. Nepaisant šios konfigūracijos, SRA priedo D punkto 2 dalies c punkto i papunktyje reikalaujama, kad PPP teikiančios įmonės paslaugas, kurias jos teikia integruotai, tačiau kurios nepriklauso tai pačiai PPP kategorijai, apibrėžtai SRA 2 straipsnio 2 punkte, laikytų atskiromis PPP (žr. šio sprendimo 79 punktą). Be to, SRA priedo A punkto 3 dalyje numatyta, kad „tas pats fizinis ar juridinis asmuo tuo pačiu metu gali būti įvairių [PPP] aktyvus galutinis naudotojas arba aktyvus verslo klientas“. Taigi Komisija teisingai taikė šias nuostatas, kai skaičiavo aktyvius Messenger galutinius naudotojus, neatsižvelgdama į tai, ar tie patys naudotojai, be kita ko, naudojosi tokia PPP kaip internetinis socialinis tinklas Facebook.

158

Trečia, dėl ieškovės argumento, kad apskaičiuodama Messenger aktyvių verslo klientų skaičių Komisija negalėjo remtis tik šia paslauga besinaudojančių įmonių skaičiumi vieną 2020 m. savaitę, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš SRA priedo A punkto 1 dalies, atitinkama įmonė turi nustatyti ir apskaičiuoti aktyvių galutinių naudotojų ir aktyvių verslo klientų skaičių. Kaip nurodyta 2023 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/814 dėl Komisijos pagal [SRA] vykdomos tam tikros procedūros išsamios tvarkos (OL L 102, 2023, p. 6) I priedo 4.1 ir 4.2 punktuose, šie duomenys turėjo būti įtraukti į pranešimą. Be to, nors visų pirma atitinkama įmonė turi kaip geriausiai įmanoma apskaičiuoti verslo klientų ir galutinių naudotojų skaičių, niekas netrukdo Komisijai reikalauti, kad PPP teikianti įmonė pateiktų visą informaciją, būtiną aktyviems verslo klientams ar aktyviems galutiniams naudotojams nustatyti ir jų skaičiui apskaičiuoti.

159

Nagrinėjamu atveju pati ieškovė kartu su pranešimu pateikė nagrinėjamus 2020 m. rugsėjo mėn. duomenis, kurie Komisijos prašymu buvo ekstrapoliuoti 2020–2022 m. laikotarpiui. Be to, ginčijamo sprendimo 199 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokio kito įvertinimo ar duomenų, kuriais būtų galima remtis atliekant tokį vertinimą.

160

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija ginčijamo sprendimo 202 konstatuojamojoje dalyje teisingai nusprendė, kad Messenger aktyvių verslo klientų skaičiaus apskaičiavimas buvo grindžiamas geriausiu įvertinimu, ir tuo remdamasi galėjo konstatuoti, kad SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta riba buvo pasiekta, kiek tai susiję su verslo klientais.

161

Ketvirta, reikia atmesti ieškovės argumentą dėl tariamo technologinio atgrasymo. Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad Komisijos pasirinktas metodas, pagal kurį apskaičiuojamas Messenger aktyvių galutinių naudotojų skaičius, atgraso nuo papildomų savarankiškų funkcijų plėtojimo teikiant paslaugą, nes jos gali būti kvalifikuojamos kaip atskiros PPP, kurioms taikomos SRA numatytos pareigos. Vis dėlto ieškovė pakankamai teisiškai nepaaiškina priežasčių, dėl kurių į tokį atgrasomąjį poveikį, darant prielaidą, kad jis įrodytas, turėtų būti atsižvelgta įmonei suteikiant prieigos valdytojos statusą, kaip tai suprantama pagal SRA. Šiuo klausimu tiesa, kad, kaip matyti, be kita ko, iš SRA 107 konstatuojamosios dalies, SRA tikslas yra bendrai užtikrinti skaitmeninio sektoriaus ir konkrečiai PPP atvirumą konkurencijai ir sąžiningumą, be kita ko, siekiant skatinti inovacijas. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad SRA 3 straipsnyje, susijusiame su prieigos valdytojo statuso suteikimu, nenumatyta, kad technologinės inovacijos turi būti pripažintos vienu iš statuso suteikimo kriterijų.

162

Taigi ieškinio pirmojo pagrindo trečiosios dalies antrąjį priekaištą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

– Dėl trečiojo priekaišto, grindžiamo tuo, kad Komisija klaidingai nepradėjo rinkos tyrimo

163

Ieškovė teigia, kad Komisija negalėjo padaryti išvados, jog Messenger yra svarbi sąsaja, nepradėjusi rinkos tyrimo pagal SRA 17 straipsnio 1 arba 3 dalį. Anot ieškovės, kadangi ji pateikė pakankamai pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad atskirai vertinama Messenger nėra svarbi sąsaja, SRA ir gero administravimo principas įpareigoja Komisiją išsamiau išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes. Be to, Komisija padarė teisės ir vertinimo klaidą, kai nurodė, kad SRA 17 straipsnio 1 dalis susijusi su rinkos tyrimo pradėjimu tik tais atvejais, kai PPP nesiekia SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų kiekybinių ribų.

164

Komisija, palaikoma Prancūzijos Respublikos, ginčija ieškovės argumentus.

165

SRA 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija „gali atlikti rinkos tyrimą, kad būtų išnagrinėta, ar [PPP] teikiančiai įmonei turėtų būti suteiktas prieigos valdytojo statusas pagal 3 straipsnio 8 dalį, arba kad būtų nustatytos [PPP], kurios turi būti išvardytos sprendime dėl statuso suteikimo pagal 3 straipsnio 9 dalį“ ir „[ji] stengiasi rinkos tyrimą užbaigti per 12 mėnesių nuo [to rinkos tyrimo pradžios]“.

166

SRA 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „[j]ei [PPP] teikianti įmonė atitinka 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas, tačiau pagal 3 straipsnio 5 dalį pateikė pakankamai pagrįstus argumentus, dėl kurių buvo akivaizdžiai suabejota 3 straipsnio 2 dalyje padaryta prielaida, Komisija stengiasi rinkos tyrimą užbaigti per 5 mėnesius nuo [to rinkos tyrimo pradžios]“.

167

Iš šio sprendimo 165 ir 166 punktuose nurodytų nuostatų formuluočių matyti, kad jos susijusios su skirtingomis situacijomis.

168

SRA 17 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju reikia išnagrinėti, ar įmonė turi būti suteiktas statusas pagal DMA 3 straipsnio 8 dalį, arba nustatyti PPP, kurios turi būti nurodytos sprendime dėl statuso suteikimo pagal SRA 3 straipsnio 9 dalį, nepaisant to, kad ta įmonė ar minėtos PPP nesiekia SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų ribų. Taigi SRA 17 straipsnio 1 dalyje pateikta nuoroda į to paties reglamento 3 straipsnio 9 dalį apima atvejus, kai tam tikros įmonės PPP pasiekia minėtas ribas, o kitos PPP jų nepasiekia. Tokiais atvejais Komisija gali pradėti rinkos tyrimą pagal SRA 17 straipsnio 1 dalį, kad įvertintų, ar šios paslaugos atitinka SRA 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

169

Vis dėlto SRA 17 straipsnio 3 dalyje numatytas atvejis taikomas PPP teikiančioms įmonėms, kurios atitinka SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas. Tokiu atveju reikia išnagrinėti, ar įmonė pateikė pakankamai pagrįstų argumentų pagal SRA 3 straipsnio 5 dalį, t. y. argumentų, kuriais siekiama įrodyti, kad, nors ji atitinka visas nagrinėjamoje nuostatoje nustatytas ribas, dėl aplinkybių, kuriomis veikia PPP, ji išimtinai neatitinka SRA 3 straipsnio 1 dalyje išvardytų reikalavimų.

170

Vadinasi, PPP teikiančios įmonės, kurios atitinka SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas, kaip yra ieškovės atveju, kiek tai susiję su Messenger, nepatenka į SRA 17 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

171

Dėl argumento, kad Komisija turėjo pradėti rinkos tyrimą pagal SRA 17 straipsnio 3 dalį, reikia konstatuoti, kad, kaip matyti išnagrinėjus pirmojo pagrindo trečios dalies pirmąjį ir antrąjį prieštaravimus, Komisija teisingai nusprendė, jog ieškovė nepateikė pakankamai pagrįstų argumentų, kad įrodytų, jog, nors ir pasiekė visas SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytas ribas, dėl aplinkybių, kuriomis veikė Messenger, ji išimtinai neatitiko SRA 3 straipsnio 1 dalyje išvardytų reikalavimų. Taigi SRA 17 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos rinkos tyrimui pradėti bet kuriuo atveju nebuvo įvykdytos, todėl ieškovės argumentą reikia atmesti.

172

Dėl tariamos ginčijamo sprendimo motyvavimo stokos, nes nebuvo paaiškintos priežastys, dėl kurių Komisija nepradėjo rinkos tyrimo, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 215–218 konstatuojamosiose dalyse Komisija, kiek tai susiję su SRA 17 straipsnio 1 dalies taikymu, paaiškino priežastis, dėl kurių pagal šią nuostatą (ji nesusijusi su Messenger atveju, kaip patvirtinta šio sprendimo 170 punkte) ji neprivalėjo pradėti rinkos tyrimo. Dėl Komisijos sprendimo nepradėti rinkos tyrimo pagal SRA 17 straipsnio 3 dalį ginčijamo sprendimo 215–232 konstatuojamosiose dalyse Komisija, kaip pažymėta šio sprendimo 115–144 punktuose, įvertino ieškovės argumentus, pateiktus pagal SRA 3 straipsnio 5 dalį, ir padarė išvadą, kad šie argumentai nebuvo pakankamai pagrįsti, kad būtų galima akivaizdžiai paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytas prielaidas, todėl juos galima atmesti nepradėjus rinkos tyrimo pagal SRA 17 straipsnio 3 dalį. Kadangi, remiantis šio sprendimo 53 punkte nurodyta jurisprudencija, šie paaiškinimai yra aiškūs ir nedviprasmiški, ieškovės argumentus reikia atmesti.

173

Be to, reikia atmesti ieškovės argumentus dėl tariamo nevienodo požiūrio į Microsoft paslaugas Bing, Edge ir Microsoft Advertising bei Apple paslaugą iMessage sprendimuose pradėti rinkos tyrimą jų atžvilgiu pagal SRA 17 straipsnio 3 dalį.

174

Iš tiesų, kaip pažymėta šio sprendimo 64 ir 65 punktuose, pirma, Komisija privalo atlikti individualią kiekvienos bylos aplinkybių analizę, nesaistoma ankstesnių sprendimų, susijusių su kitais ūkio subjektais ar kitomis PPP, ir, antra, bendrasis vienodo požiūrio principas taikomas panašioms situacijoms.

175

Nagrinėjamu atveju visų pirma iš SRA 3 straipsnio 5 dalies formuluotės matyti, kad SRA 17 straipsnio 3 dalyje numatytomis aplinkybėmis Komisija „gali“ pradėti rinkos tyrimą, o tai reiškia, kad ji šiuo klausimu turi diskreciją.

176

Be to, kiek tai susiję su Bing, Edge ir Microsoft Advertising paslaugomis, kurios, beje, nepriklauso tai pačiai PPP kategorijai kaip Messenger, ieškovė nepaaiškino priežasčių, dėl kurių jų padėtis panaši į Messenger padėtį.

177

Galiausiai dėl paslaugos iMessage reikia pažymėti, kad Komisija nusprendė pradėti rinkos tyrimą dėl šios paslaugos, padariusi išvadą, kad Apple pateikė pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiamos SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytos prielaidos. Tačiau, kaip pažymėta šio sprendimo 115–144 punktuose, ieškovė nepateikė tokių argumentų.

178

Vadinasi, reikia atmesti trečiąjį priekaištą, taigi ir pirmojo pagrindo trečią dalį.

Dėl ketvirtos dalies, grindžiamos teisės į gynybą pažeidimu

179

Ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė jos teisę į gynybą, kai pateikė naujų įrodymų, kuriais grindė ginčijamą sprendimą, nesuteikusi galimybės dėl jų pateikti pastabų vykstant administracinei procedūrai.

180

Komisija, palaikoma Prancūzijos Respublikos, ginčija ieškovės argumentus.

181

Nepaisant to, kad pagal SRA 3 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą priimti sprendimai, kaip antai ginčijamas sprendimas, nepaminėti SRA 34 straipsnio „Teisė būti išklausytam ir susipažinti su byla“ 1 dalyje, Sąjungos teismas turi užtikrinti visas prieigos valdytojų teises į gynybą, įskaitant jų teisę būti išklausytiems (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 17 d. Sprendimo Bytedance / Komisija, T‑1077/23, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2024:478, 340–343 punktus).

182

Teisė būti išklausytam kiekvienam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki bet kokio sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę (žr. 2024 m. liepos 17 d. Sprendimo Bytedance / Komisija, T‑1077/23, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2024:478, 344 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

183

Taigi Komisija negali teigti, kad, įtraukdama į preliminarią nuomonę „pagrindinius galimus nesutarimus dėl tam tikrų pranešime nurodytų esminių klausimų“ ir „pagrindinius argumentus, kuriais remiantis [jos] preliminarios išvados <…> skyrėsi nuo tų, kurias [ieškovė] pateikė savo pranešime“, ji viršijo SRA numatytą teisės būti išklausytam apsaugos lygį. Iš tiesų, kadangi teisė būti išklausytam apima visas faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimas, Komisija turėjo išklausyti ieškovę dėl šių klausimų.

184

Nors teisė būti išklausytam apima visas faktines ar teisines aplinkybes, kuriomis remiantis priimamas sprendimas, ji netaikoma galutiniam sprendimui, kurį ketina priimti administracinė institucija (žr. 2024 m. liepos 17 d. Sprendimo Bytedance / Komisija, T‑1077/23, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2024:478, 349 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

185

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą ieškovė buvo išklausyta kelis kartus. Taigi, visų pirma prieš patį pranešimą įvyko bent šeši ieškovės ir Komisijos susitikimai: 2022 m. spalio 26 d., gruodžio 8 d. ir 15 d. ir 2023 m. sausio 9 d., gegužės 16 d. ir birželio 6 d. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu iki minėto pranešimo ieškovei buvo pateikti bent septyni prašymai pateikti informaciją. Po to, kai 2023 m. liepos 3 d. buvo pateiktas pranešimas, 2023 m. liepos 26 d. Komisija pateikė ieškovei preliminarią nuomonę ir suteikė jai galimybę išdėstyti savo poziciją; ieškovė tai padarė dviem 2023 m. rugpjūčio 3 d. ir 13 d. raštais.

186

Vis dėlto ieškovė teigia, kad, nepaisant šio sprendimo 185 punkte minėto susirašinėjimo, ji neturėjo galimybės pateikti pastabų dėl ginčijamo sprendimo 144–148, 151, 154, 158 ir 193–195 išnašose pateiktų argumentų ir įrodymų, kuriais grindžiamos ginčijamo sprendimo 177, 179, 180, 221 ir 222 konstatuojamosios dalys.

187

Pirma, ginčijamo sprendimo 177 konstatuojamojoje dalyje esančiose ginčijamo sprendimo 144–148 ir 151 išnašose Komisija paminėjo argumentus ir įrodymus, kuriais siekė pagrįsti savo poziciją, kad Messenger keitėsi ir tapo NIICS, atskira nuo tokios PPP kaip internetinis socialinis tinklas Facebook. Taigi minėtose išnašose Komisija nurodė, kad atskiros Messenger programėlės buvo sukurtos mobiliesiems įrenginiams, kuriuose naudojamos iOS ir Android operacinės sistemos (144 išnaša), Windows ir iMac (145 išnaša), iPad (146 išnaša), ieškovės išplėstinės realybės įrenginiams (147 išnaša) ir kad egzistavo ieškovės interneto svetainė, skirta Messenger (148 išnaša). Be to, 151 išnašoje Komisija pacitavo viešą ieškovės generalinio direktoriaus pareiškimą, kuriame jis kaip pavyzdį nurodė Messenger, kad iliustruotų savo argumentą, jog tam tikros Facebook funkcijos buvo išvystytos ir tapo „atskira patirtimi“.

188

Ginčijamo sprendimo 177 konstatuojamoji dalis susijusi su Komisijos vertinimu, kad Messenger yra NIICS tipo PPP, o ne tiesiog tokios PPP kaip internetinis socialinis tinklas Facebook pokalbių internetu funkcija. Konkrečiau kalbant, minėtoje konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad Messenger keitėsi ir tapo NIICS, kuri skiriasi nuo tokios PPP kaip internetinis socialinis tinklas Facebook.

189

Klausimas dėl Messenger raidos, kad ši taptų atskira NIICS tipo PPP, buvo aptartas per administracinę procedūrą. Konkrečiai kalbant, ginčijamo sprendimo 177 konstatuojamojoje dalyje pateikti argumentai buvo įtraukti į preliminarios nuomonės 39 punkto d papunktį. Į šiuos argumentus ieškovė atsakė 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašto 3.9 punkto a papunkčio ii dalyje. Taigi ieškovė turėjo galimybę pateikti pastabas dėl Komisijos pozicijos, pagrįstos, be kita ko, 144–148 ir 151 išnašose pateikta informacija, kad Messenger iš tikrųjų keitėsi ir tapo atskira PPP.

190

Bet kuriuo atveju nagrinėjamos išnašos buvo papildomos, palyginti su įrodymais, kuriais siekta įrodyti, kad Messenger keitėsi ir tapo atskira PPP. Iš tiesų ginčijamo sprendimo 176–182 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodydama, kad Messenger yra atskira PPP, rėmėsi kitais argumentais ir įrodymais, dėl kurių ieškovė netvirtina, kad neturėjo galimybės pateikti savo pastabų, be kita ko, nurodytais ginčijamo sprendimo 149, 150, 152, 153, 155–157 ir 160 išnašose ir to sprendimo 176–182 konstatuojamosiose dalyse.

191

Antra, ginčijamo sprendimo 179 konstatuojamojoje dalyje esančioje 154 išnašoje Komisija kaip argumentą nurodė Facebook interneto svetainės puslapį, kiek tai susiję su galimybe vietoj Instagram Direct funkcijos naudoti Messenger kaip komunikacijos kanalą Instagram platformoje.

192

Ginčijamo sprendimo 179 konstatuojamoji dalis susijusi su Komisijos vertinimu, kad Meta savo pačios komerciniuose pranešimuose ir investuotojams bei naudotojams skirtuose pranešimuose numatė, pristatinėjo ir laikė Messenger atskira PPP. Konkrečiau kalbant, minėtoje konstatuojamojoje dalyje Komisija, be kita ko, nurodė, kad iš minėtų pranešimų matyti, jog tariamai Messenger ir internetiniam socialiniam tinklui Facebook būdingas ryšys, priešingai, nei teigia ieškovė, nėra toks svarbus, atsižvelgiant į panašius ryšius tarp minėtos NIICS ir kitų Meta paslaugų, be kita ko, tarp Messenger ir Instagram.

193

Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, kad Messenger ir Facebook ryšys buvo aptartas per administracinę procedūrą. Iš tiesų preliminarios nuomonės 39 punkto d papunkčio pabaigoje Komisija ginčijo ieškovės teiginį dėl minėto ryšio. Be to, 2023 m. kovo 9 d. ir gegužės 30 d. prašymuose pateikti informacijos Komisija uždavė ieškovei klausimų dėl galimybės naudotis Messenger Instagram platformoje. Taigi ieškovė turėjo galimybę pateikti pastabas dėl ginčijamo sprendimo 179 konstatuojamojoje dalyje pateiktų išvadų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su galimybe naudoti Messenger bendraujant per Instagram ir su pasekmėmis, kurios iš to galėjo būti padarytos dėl Messenger ir Facebook ryšio.

194

Antra, 179 konstatuojamojoje dalyje padaryta Komisijos išvada, kad Facebook ir Messenger ryšys nėra toks svarbus, kaip teigė ieškovė, buvo grindžiama kitais argumentais ir įrodymais, kurių atžvilgiu ieškovė netvirtina, kad neturėjo galimybės pateikti pastabų, jie, be kita ko, pateikti ginčijamo sprendimo 152, 153, 155 ir 156 išnašose.

195

Trečia, kaip matyti iš jos atsakymo į 2023 m. kovo 9 d. prašymą pateikti informacijos 23 punkto ir iš jos atsakymo į 2023 m. gegužės 30 d. prašymą pateikti informacijos 23 punkto c papunkčio, ieškovė per administracinę procedūrą neginčijo, kad vietoj Instagram Direct funkcijos buvo galima naudoti Messenger kaip Instagram komunikacijos kanalą.

196

Trečia, ginčijamo sprendimo 180 konstatuojamojoje dalyje esančioje 158 išnašoje Komisija kaip įrodymą nurodė ieškovės viešą pareiškimą, padarytą per telekonferenciją dėl rezultatų (earnings call), kuriame nurodyta, kad Messenger atveria dideles monetizavimo galimybes.

197

Ginčijamo sprendimo 180 konstatuojamoji dalis taip pat susijusi su Komisijos vertinimu, kad Meta savo pačios komerciniuose pranešimuose ir investuotojams bei naudotojams skirtuose pranešimuose numatė, pristatinėjo ir laikė Messenger atskira PPP. Konkrečiau kalbant, minėtoje konstatuojamojoje dalyje Komisija, be kita ko, nustatė, kad investuotojams skirtuose pranešimuose ieškovė pabrėžė pačios Messenger paslaugos monetizavimo galimybes, nurodydama reklamos priemones „spustelėti, kad išsiųstumėt žinutę“ ir mokamas pranešimų paslaugas.

198

Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad Messenger pozicionavimo kaip atskiros paslaugos strategijos klausimas, kuris, be kita ko, kilo iš Meta pranešimų investuotojams, buvo aptartas administracinėje procedūroje. Iš tiesų preliminarios nuomonės 39 punkto d papunktyje Komisija, remdamasi Meta komerciniais ir finansiniais pranešimais savo naudotojams ir investuotojams, konstatavo, kad Meta sukūrė strategiją, kuria siekiama pozicionuoti Messenger kaip atskirą paslaugą. Preliminarios nuomonės 59 išnašoje Komisija nurodė tokio pranešimo pavyzdį, t. y. 10-K formą už finansinius metus, kurie baigėsi 2022 m. gruodžio 31 d., taip pat nurodytą ginčijamo sprendimo 157 išnašoje. Į šį argumentą ieškovė atsakė, be kita ko, 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašto 3.9 punkte.

199

Be to, ginčijamo sprendimo 180 konstatuojamojoje dalyje Komisija teigė, kad savo strategijoje Meta pozicionavo Messenger kaip atskirą PPP, remdamasi ginčijamo sprendimo 157 išnašoje nurodytu įrodymu, dėl kurio ieškovė neteigia, kad neturėjo galimybės pateikti pastabų.

200

Galiausiai, kaip matyti iš 2023 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės rašto 3.9 punkto, ji per administracinę procedūrą neginčijo, kad Meta sukūrė strategiją, kuria siekiama pozicionuoti Messenger kaip atskirą paslaugą, bet tik kėlė abejonių dėl to, ar į minėtą strategiją reikėjo atsižvelgti vertinant, ar Messenger atitinka NIICS apibrėžimą SRA tikslais.

201

Ketvirta, ginčijamo sprendimo 221 konstatuojamojoje dalyje esančioje 193 išnašoje Komisija kaip įrodymą nurodė Statista tyrimą ir BEREC ataskaitą apie Europos Sąjungos vartotojų nuomonę ir elgseną skaitmeninių ryšių platformose. Dėl Statista tyrimo ieškovė tvirtina, kad Komisija, nesuteikusi jai galimybės pateikti pastabų, pasinaudojo šiuo įrodymu, kad įrodytų, jog Messenger„labai“ viršijo kiekybines ribas, taikomas siekiant nustatyti, kad ji yra svarbi sąsaja.

202

Ginčijamo sprendimo 221 konstatuojamoji dalis yra analizės dėl SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos prielaidos paneigimo dalis, turint omenyje, kad Komisija konstatavo, jog Messenger yra viena iš Sąjungoje dažniausiai naudojamų internetinių ryšių paslaugų.

203

Visų pirma pažymėtina, kad klausimas dėl Messenger pozicijos kitų ryšių paslaugų atžvilgiu buvo aptartas per administracinę procedūrą. Iš tiesų preliminarios nuomonės 47 punkto b papunktyje Komisija pažymėjo, kad, remiantis viešomis ataskaitomis ir kitais viešai prieinamais šaltiniais, Meta yra viena iš labiausiai Sąjungoje naudojamų ryšių paslaugų teikėjų. Be to, preliminarios nuomonės 77 išnašoje Komisija pacitavo ginčijamo sprendimo 193 išnašoje nurodytą BEREC ataskaitą. Ieškovė pateikė pastabas dėl šio įrodymo, be kita ko, 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašto 3.17 punkte.

204

Tai, kad Messenger„labai“ viršijo kiekybines ribas, įrodo ieškovės Komisijai pateikti duomenys apie minėtos paslaugos verslo klientus ir galutinius naudotojus, o Statista ataskaita skirta tik šiems įrodymams patvirtinti. Be to, aplinkybė, kad Komisija atmetė ieškovės argumentą, jog Messenger nėra svarbi sąsaja, grindžiama ne vien tuo, kad ši paslauga gerokai viršijo taikomas ribas, bet ir argumentais bei įrodymais, dėl kurių ieškovė neteigia, kad neturėjo galimybės pateikti pastabų, be kita ko, BEREC ataskaita, kuri įrodo, kad Messenger yra antroji komunikacijos programėlė tiriamose šalyse po WhatsApp, taip pat plačiu Messenger paplitimu tarp galutinių naudotojų.

205

Penkta, dėl ginčijamo sprendimo 222 konstatuojamosios dalies, kuri grindžiama to sprendimo 194 ir 195 išnašose pateiktais įrodymais, reikia pažymėti, kad ji taip pat yra analizės dėl SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos prielaidos paneigimo dalis. Kalbant konkrečiai, Komisija nustatė, kad Messenger siūlo priemones verslo klientams, kad šie galėtų bendrauti su galutiniais naudotojais. 194 išnašoje Komisija citavo bendrovės Meta interneto svetainę, kurioje patvirtinta, kad tokios priemonės yra siūlomos. Komisija taip pat nustatė, kad Meta įmonėms siūlo reklamos priemones, kuriomis siekiama, kad naudotojai būtų nukreipti į Messenger pokalbį, ir kad tokios kampanijos yra svarbus bendrovės Meta pajamų šaltinis. Siekdama pagrįsti išvadą, kad Messenger reklamos priemonė „spustelėti, kad išsiųstumėt žinutę“ yra reikšmingas Meta pajamų šaltinis, Komisija 195 išnašoje citavo viešą pareiškimą, pateiktą per telekonferenciją dėl rezultatų, ir spaudos straipsnyje esantį ieškovės generalinio direktoriaus pareiškimą.

206

Šiuo aspektu, pirma, klausimas dėl priemonių, kurias Meta siūlė verslo klientams per Messenger, buvo aptartas per administracinę procedūrą. Iš tiesų preliminarios nuomonės 47 punkto a ir b papunkčiuose Komisija pažymėjo, kad ieškovė Messenger verslo klientams siūlė priemones. Į šią pastabą ieškovė atsakė 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašto 3.16 punkto d papunktyje.

207

Antra, ieškovė neteigia, kad neturėjo galimybės pateikti pastabų dėl ginčijamo sprendimo 222 konstatuojamosios dalies, pagal kurią ji siūlė papildomus įrankius prisijungti prie pranešimų paslaugos.

208

Trečia, kaip matyti iš ieškovės 2023 m. rugpjūčio 3 d. rašto 3.16 punkto d papunkčio, ji per administracinę procedūrą ginčijo tik tai, kad buvo atsižvelgta į aplinkybę, jog ji siūlė priemones Messenger verslo klientams, o ne pačią šią aplinkybę.

209

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ieškovės teisė būti išklausytai nebuvo pažeista. Todėl reikia atmesti pirmojo pagrindo ketvirtą dalį kaip nepagrįstą, taigi ir visą pirmąjį pagrindą.

Dėl antrojo pagrindo, susijusio su „Marketplace“ pripažinimu PPP, kuri yra svarbi sąsaja

210

Antrąjį pagrindą sudaro penkios dalys:

–

pirma, grindžiama tuo, kad Komisija neteisingai aiškino ir taikė SRA 2 straipsnio 5 punktą, kai pripažino Marketplace ITP tipo PPP, atsižvelgiant, be kita ko, į ginčijamo sprendimo 266 konstatuojamojoje dalyje Komisijos išplėtotą teisinį kriterijų, pagal kurį tam, kad paslauga atitiktų šią apibrėžtį, svarbu, jog įmonės „praktiškai [turėtų] galimybę“ siūlyti naudotojams prekes ar paslaugas;

–

antra, grindžiama tuo, kad net jei Bendrasis Teismas, nagrinėdamas pirmą dalį, nuspręstų, jog ginčijamo sprendimo 266 konstatuojamojoje dalyje nurodytas teisinis kriterijus yra teisingas, minėtame sprendime neįrodyta, kad Marketplace atitinka minėtą kriterijų, be kita ko, dėl to, kad Komisija klaidingai neatsižvelgė į 2023 m. sausio 30 d. padarytus pakeitimus, kuriais Meta nutraukė galimybę įmonėms Prancūzijoje ir Vokietijoje naudoti savo Facebook verslo puslapius tam tikrų kategorijų prekių, būtent transporto priemonių ir nekilnojamojo turto, skelbimui Marketplace;

–

trečia, grindžiama tuo, kad Komisija neatsižvelgė į 2023 m. liepos 31 d. padarytus pakeitimus, remiantis kuriais Marketplace naudotojai per mėnesį gali skelbti ne daugiau kaip 20 skelbimų kiekvienoje „prekių“ kategorijoje ir ne daugiau kaip 5 skelbimų kiekvienoje kategorijoje „transporto priemonės“, „automobilių dalys ir priedai“ ir „namai pardavimui ar nuomai“ (toliau – 2023 m. liepos 31 d. pakeitimai), apie kuriuos ieškovė pranešė Komisijai prieš tai, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas;

–

ketvirta, grindžiama tuo, kad Komisija padarė klaidingą išvadą, jog Marketplace individualiai yra svarbi sąsaja, kai atmetė argumentus ir įrodymus, kuriuos ieškovė pateikė per administracinę procedūrą pagal DMA 3 straipsnio 5 dalį, kaip akivaizdžiai nepaneigiančius SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytų prielaidų, nepradėjusi rinkos tyrimo pagal SRA 17 straipsnio 1 arba 3 dalį,

–

penkta, grindžiama tuo, kad Komisija pirmą kartą ginčijamame sprendime pateikė naujų įrodymų, pažeisdama esminį procedūrinį reikalavimą.

211

Bendrasis Teismas mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti argumentus, susijusius su laikotarpiu, į kurį Komisija atsižvelgė ginčijamame sprendime pripažindama Marketplace kaip ITP, ir su nepakankamu ginčijamo sprendimo motyvavimu, kiek tai susiję su 2023 m. liepos 31 d. pakeitimais.

212

Antrojo pagrindo antroje ir trečioje dalyse ieškovė, be kita ko, teigia, kad ginčijamame sprendime yra teisės klaidų ir akivaizdžių vertinimo klaidų, nes nebuvo atsižvelgta į reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su Marketplace, susiklosčiusias nuo 2023 m. sausio mėn. iki ginčijamo sprendimo priėmimo, be kita ko, į pakeitimus, padarytus 2023 m. sausio 30 d. ir 2023 m. liepos 31 d. pakeitimus, arba bent jau nebuvo suteikta pakankamai reikšmės joms.

213

Konkrečiai kalbant, Komisija klaidingai nusprendė, kad neprivalėjo atsižvelgti į Marketplace pakeitimus, padarytus 2023 m. prieš priimant ginčijamą sprendimą, kad nustatytų, ar Marketplace gali būti laikoma ITP tipo PPP. Laikydamasi tokio požiūrio Komisija padarė teisės klaidą, nes SRA 2 straipsnio 2 ir 5 punktai turi būti aiškinami taip, kad šių nuostatų taikymas turi būti grindžiamas visais statuso suteikimo metu turėtais įrodymais. Be to, Komisija pažeidė pareigą rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti bylą, kad priimdama sprendimą turėtų kuo išsamesnių ir patikimesnių įrodymų.

214

Be to, ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su ITP tipo PPP statuso suteikimu Marketplace. Be to, ji teigia, kad neatsižvelgusi į 2023 m. liepos 31 d. pakeitimus Komisija neįvykdė gero administravimo pareigos. Atsakydama į 2025 m. kovo 28 d. proceso organizavimo priemonę, kuria Bendrasis Teismas paprašė šalių pareikšti nuomonę dėl to, ar ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su 2023 m. liepos 31 d. pakeitimais, ieškovė pridūrė, kad ginčijamame sprendime nėra jokių svarbių motyvų, paaiškinančių, kodėl po 2023 m. liepos 31 d. pakeitimų Komisija laikė, kad vis dar gali būti daug Marketplace verslo klientų, ir juo labiau kodėl arba kokiu mastu šių įmonių skaičius pateisina šios paslaugos laikymą joms svarbia sąsaja.

215

Ieškovė taip pat teigia, kad 2023 m. liepos 31 d. pakeitimų pasekmė buvo ta, kad nė vienas Marketplace naudotojas nebegalėjo būti laikomas power seller pagal rodiklį, naudotą ginčijamame sprendime siekiant identifikuoti Marketplace verslo klientus, t. y. Sąjungoje įsisteigusiu ir įsikūrusiu naudotoju, kuris per bent vieną finansinių metų mėnesį paskelbė ne mažiau kaip 28 skelbimus ir kurio ne mažiau kaip 80 % skelbimų priklauso tai pačiai kategorijai (toliau – power seller). Iš tiesų dėl šių pakeitimų skelbimų skaičius buvo apribotas iki 20 toje pačioje skelbimų kategorijoje ir ne daugiau kaip 5 skelbimų kiekvienoje kategorijoje „transporto priemonės“, „automobilių dalys ir priedai“ ir „namai pardavimui ar nuomai“ per tą patį mėnesį. Taigi, remiantis Komisijos požiūriu, grindžiamu power sellers rodikliu, kuriuo ji pati nusprendė remtis, ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Marketplace nebeturėjo verslo klientų. Vadinasi, ginčijamas sprendimas nėra pakankamai teisiškai motyvuotas, kiek tai susiję su Marketplace B2C naudojimu po šių pakeitimų.

216

Dėl laikotarpio, į kurį atsižvelgta pripažįstant Marketplace ITP, Komisija atsiliepime į ieškinį laikėsi ginčijamo sprendimo 256 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos pozicijos (ji pateikta to sprendimo 5.6.1 punkte, skirtame Marketplace kvalifikavimui ir ribų nustatymui), pagal kurią, siekdama įtraukti į sąrašą pagal SRA 3 straipsnį, ji turėjo atsižvelgti į paskutinių trejų finansinių metų iki ginčijamo statuso suteikimo, t. y. 2020–2022 m., informaciją. Taigi, remiantis ta konstatuojamąja dalimi, aplinkybė, kad 2023 m. sausio mėn. bendrovė Meta įgyvendino pakeitimus ir numatė įgyvendinti kitus pakeitimus, kuriais siekiama apriboti verslo klientų galimybę naudotis Marketplace, neturėjo jokios įtakos Komisijos išvadai, kad Marketplace nėra vien C2C platforma.

217

Be to, Komisija nurodė, kad iš tikrųjų atsižvelgė į visus įrodymus, kuriuos turėjo priimdama ginčijamą sprendimą, be kita ko, į 2023 m. liepos 31 d. pakeitimus, kad patikrintų, ar Marketplace yra ITP pagal SRA 2 straipsnio 5 punktą. Taigi ieškovės argumentai dėl laikotarpio, į kurį reikia atsižvelgti vertinant PPP kvalifikavimą, yra nepagrįsti.

218

Dėl ginčijamo sprendimo motyvų, susijusių su 2023 m. liepos 31 d. pakeitimais, Komisija teigia, kad ginčijamame sprendime pakankamai išdėstė savo poziciją pagrindžiančias priežastis. Konkrečiai kalbant, atsakydama į 2025 m. kovo 28 d. proceso organizavimo priemonę Komisija teigė, kad minėto sprendimo 256–262 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos priežastys, dėl kurių 2023 m. liepos 31 d. pakeitimai niekaip nepakeitė jos vertinimo, kad ieškovė leido verslo klientams naudoti Marketplace prekėms naudotojams siūlyti, taigi ir dėl to, kad Marketplace yra ITP.

219

SRA 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonei suteikiamas prieigos valdytojo statusas, jeigu ji atitinka šiuos tris kumuliacinius reikalavimus:

„a)

daro didelį poveikį vidaus rinkai;

b)

teikia pagrindinę platformos paslaugą, kuri yra svarbi sąsaja, <…>;<…>

c)

užima įsitvirtinusios ir ilgalaikės rinkos dalyvės poziciją arba numatoma, kad tokią poziciją užims artimiausiu metu.“

220

SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, kad laikoma, jog įmonė atitinka 1 dalies b punkte išdėstytus atitinkamus reikalavimus, jei ji teikia PPP, kuria praėjusiais finansiniais metais per mėnesį naudojosi ne mažiau nei 45 mln. aktyvių galutinių naudotojų, įsisteigusių ar esančių Sąjungoje, ir kasmet naudojasi ne mažiau nei 10000 aktyvių verslo klientų, įsisteigusių Sąjungoje, identifikuotų ir apskaičiuotų naudojant SRA priede išdėstytą metodiką ir rodiklius.

221

Pagal SRA 3 straipsnio 2 dalies c punktą laikoma, kad įmonė atitinka šio straipsnio 1 dalies c punkte numatytą reikalavimą, jeigu šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos ribos buvo pasiektos kiekvienais iš praėjusių trejų finansinių metų.

222

Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, tiesa, kad, kaip ginčijamo sprendimo 265 konstatuojamojoje dalyje iš esmės pažymi Komisija, norint atsakyti į klausimą, ar įmonė atitinka SRA 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytas ribas, reikia atlikti retrospektyvinį vertinimą, apimantį praėjusius trejus finansinius metus iki statuso suteikimo.

223

Šiuo klausimu reikia priminti, kad SRA numatyta ex ante reguliavimo sistema, pagal kurią prieigos valdytojų, kuriems šį statusą suteikė Komisija, teikiamų PPP verslo klientams ir galutiniams naudotojams turėtų būti taikomos tam tikros teisės aktuose įtvirtintos garantijos (šiuo klausimu žr. SRA 7 konstatuojamąją dalį). Taigi pagal SRA 3 straipsnio 10 dalį įmonė, kuriai suteiktas prieigos valdytojos statusas, turi įvykdyti minėto reglamento 5–7 straipsniuose numatytus įsipareigojimus per šešis mėnesius nuo PPP įtraukimo į sąrašą sprendime dėl statuso suteikimo.

224

Klausimas dėl kvalifikavimo kaip PPP, kaip tai suprantama pagal SRA 2 straipsnio 2 punktą, kuris apima kokybinį vertinimą, susijusį su PPP pobūdžiu, skiriasi nuo klausimo, ar įmonė atitinka SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas kiekybines ribas, kiek tai susiję su šia paslauga, pastarasis aspektas (jeigu tos ribos yra pasiektos) leidžia daryti prielaidą, kad tenkinami šio straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai.

225

Priešingai, nei numatyta vertinimo, ar pasiektos SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytos kiekybinės ribos, atveju, Sąjungos teisės aktų leidėjas nenumatė, kad paslaugos pripažinimas PPP, kaip ji suprantama pagal SRA 2 straipsnio 2 punktą, turi būti atliekamas remiantis informacija, susijusia su laikotarpiu iki metų, kai buvo suteiktas statusas.

226

Nesant tokio apribojimo laiko atžvilgiu kvalifikuojant paslaugą, reikia pažymėti, kad Sąjungos akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į akto priėmimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes (žr. 2023 m. liepos 18 d. Sprendimo Holding ir kt. / Komisija, C‑501/11 P, EU:C:2013:522, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo García Fernández ir kt. / Komisija ir BPV, C‑541/22 P, EU:C:2024:820, 327 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, Komisija, siekdama gero administravimo, privalo kruopščiai ir nešališkai atlikti tyrimą, kad priimdama galutinį sprendimą turėtų kuo išsamesnių ir patikimesnių įrodymų (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimo Agrobet CZ, C‑446/18, EU:C:2020:369, 43 ir 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Komisija / Valencia Club de Fútbol, C‑211/20 P, EU:C:2022:862, 78 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

227

Atsakydama į Bendrojo Teismo per teismo posėdį pateiktus klausimus Komisija patikslino mananti, kad nuo 2023 m. sausio mėn. ir prieš priimant ginčijamą sprendimą padaryti Marketplace pakeitimai yra reikšmingi atsakant į klausimą, ar Marketplace yra ITP. Taigi ji nurodė, kad nebepalaiko šio sprendimo 216 punkte apibendrintos pozicijos dėl laikotarpio, reikšmingo paslaugos kvalifikavimo kaip PPP vertinimui, nurodytam ginčijamo sprendimo 256 konstatuojamojoje dalyje.

228

Reikia pridurti, kad ginčijamo sprendimo 256 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta pradinė Komisijos pozicija, be kita ko, nesuderinama su Įgyvendinimo reglamento 2023/814 3 straipsnio 3 dalimi, kurioje, be kita ko, numatyta, kad pranešimą pateikusi įmonė privalo, kol vyksta jos pranešimo nagrinėjimas, kuo greičiau informuoti Komisiją apie bet kokius esminius pranešime pateiktų faktų pasikeitimus.

229

Tokiomis aplinkybėmis pirmiausia reikia daryti išvadą, kad ginčijamame sprendime vertindama, ar Marketplace turi būti kvalifikuojama kaip ITP tipo PPP, Komisija atsižvelgė į teisiškai klaidingą laikotarpį, nes ginčijamo sprendimo 256 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta jos pozicija painioja laikotarpį, reikšmingą nagrinėjant klausimą, ar SRA 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta riba pasiekta (jis apsiriboja paskutiniais trejais finansiniais metais iki statuso sutekimo), su laikotarpiu, kuris yra svarbus vertinant paslaugos kvalifikavimą kaip PPP pagal SRA 2 straipsnio 2 punktą, dėl jo Sąjungos teisės aktų leidėjas nenumatė tokio vertinimo atgaline data.

230

Antra, reikia išnagrinėti šios teisės klaidos poveikį ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes Komisija subsidiariai teigia, kad vis dėlto ji atsižvelgė į 2023 m. liepos 31 d. pakeitimus, kai padarė išvadą, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu Marketplace buvo ITP tipo PPP, kaip tai suprantama pagal SRA 2 straipsnio 2 punktą.

231

Remiantis jurisprudencija, ginčijamo akto argumentavimo klaida nelemia šio akto panaikinimo, jei konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ši klaida negalėjo turėti lemiamos įtakos rezultatui (žr. 2024 m. liepos 17 d. Sprendimo Bytedance / Komisija, T‑1077/23, apskųstas apeliacine tvarka, EU:T:2024:478, 112 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

232

Šiuo klausimu reikia išnagrinėti ginčijamame sprendime pateiktų motyvų, susijusių su 2023 m. liepos 31 d. pakeitimais, pakankamumą, šis klausimas keliamas ieškinio antrojo pagrindo trečioje dalyje. (žr. šio sprendimo 214 ir 215 punktus).

233

Ginčijamo sprendimo 247 konstatuojamojoje dalyje Komisija priminė, kad SRA 2 straipsnio 5 punkte ITP apibrėžiamos kaip internetinės tarpininkavimo paslaugos, kaip jos suprantamos pagal 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019, p. 57) 2 straipsnio 2 punktą. Pagal pastarąją nuostatą tam, kad paslauga atitiktų ITP apibrėžtį, be kitų sąlygų, ji turi leisti verslo klientams siūlyti prekes arba paslaugas naudotojams siekiant sudaryti sąlygas tų verslo klientų ir naudotojų tiesioginiams tarpusavio sandoriams, neatsižvelgiant į tai, ar tie sandoriai galiausiai sudaromi (toliau – antroji ITP apibrėžties sąlyga).

234

Pripažįstant Marketplace ITP, kaip ji suprantama pagal SRA 2 straipsnio 5 punktą, Komisija, siekdama nustatyti Marketplace verslo klientus, rėmėsi rodikliu, susijusiu su power sellers.

235

Taigi ginčijamo sprendimo 258 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškino, kad šio sprendimo priėmimo dieną verslo klientai galėjo veikti komerciniais ar profesiniais tikslais, skelbdami Marketplace per savo asmeninį Facebook profilį naudotojams skirtus prekių ir paslaugų skelbimus. Nors ieškovė „oficialiai neidentifikavo“ šių naudotojų, Komisija nusprendė, kad didelis tos pačios rūšies skelbimų skaičius gali rodyti, kad naudotojas veikia profesionaliai ar komerciniais tikslais ir kad šie naudotojai taip pat turi būti laikomi verslo klientais. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad ieškovė vidaus tikslais naudojo panašų su power sellers susijusį rodiklį, kad nustatytų naudotojus, skelbiančius didelį skelbimų skaičių arba juos skelbiančius labai dažnai, ir nurodė, kad, remiantis ieškovės pateiktais skaičiais, naudojant su power sellers susijusį rodiklį, šių verslo klientų skaičius 2020 m. buvo [> 100000], 2021 m. [> 100000] ir 2022 m. – [> 100000].

236

Ginčijamo sprendimo 259 konstatuojamojoje dalyje Komisija nustatė, kad ieškovės argumentas, jog galutiniai naudotojai tą patį mėnesį galėjo teisėtai sukurti didelį tos pačios kategorijos skelbimų skaičių dėl nekomercinių priežasčių, yra nereikšmingas, nes tai bet kuriuo atveju neatmetė galimybės, kad verslo klientai naudoja Marketplace per savo asmeninį profilį skelbimams skelbti komerciniais ar profesiniais tikslais. Komisija konstatavo, kad net darant prielaidą, jog tam tikri galutiniai naudotojai dėl nekomercinių priežasčių gali sukurti didelį skelbimų skaičių, remiantis duomenimis, grindžiamais ieškovės vidaus sistemoje naudojamais proxy, nustatytas naudotojų skaičius gerokai viršijo SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą aktyvių verslo klientų per metus ribą.

237

Ginčijamo sprendimo 260 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad dėl šios priežasties 2023 m. sausio mėn. ieškovės padaryti Marketplace pakeitimai neturėjo įtakos aplinkybei, kad verslo klientai vis dar galėjo veikti Marketplace per savo asmeninį profilį. Komisijos teigimu, ši išvada galioja net ir tuo atveju, jei dėl pakeitimų tam tikras skaičius verslo klientų, kurie skelbė skelbimus per savo Facebook verslo tinklalapį, pasitraukė iš platformos arba skelbė savo skelbimus per savo asmeninį profilį. Bet kuriuo atveju, jos nuomone, didžioji dauguma Marketplace verslo klientų skelbimus apie prekes skelbdavo per savo asmeninius profilius.

238

Be to, ginčijamo sprendimo 261 konstatuojamojoje dalyje Komisija pateikė tris ekrano kopijas, kurios, jos nuomone, yra naujausi, be kita ko, verslo klientų per asmeninį profilį publikuotų skelbimų Marketplace pavyzdžiai.

239

Ginčijamo sprendimo 262 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad klausimas, ar naudotojas turi būti laikomas verslo klientu dėl jo Marketplace paskelbtų skelbimų skaičiaus ir dažnumo, priklauso nuo kiekvieno atvejo aplinkybių. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad naudotojai, kurie per mėnesį sukuria 20 baldų skelbimų arba 5 parduodamų ar nuomojamų namų skelbimus, atsižvelgiant į būsimus apribojimus, kuriuos Meta tuo metu diegė, vis tiek galėtų būti laikomi verslo klientais, priklausomai nuo faktinių aplinkybių.

240

Kaip nurodyta šio sprendimo 53 punkte, pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą reikalaujama motyvacija turi atitikti atitinkamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti patvirtintą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. į akto turinį, nurodytų priežasčių pobūdį ir asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimų. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybes, nes akto motyvavimo atitiktis SESV 296 straipsnio antros pastraipos reikalavimams vertintina atsižvelgiant ne vien į akto tekstą, bet taip pat į jo kontekstą ir į atitinkamą klausimą reguliuojančių teisės normų visumą.

241

Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad Sąjungos institucijos ar įstaigos priimto sprendimo motyvai turi būti, be kita ko, be prieštaravimų, kad suinteresuotieji asmenys galėtų susipažinti su tikraisiais šio sprendimo motyvais, siekdami ginti savo teises jurisdikciją turinčiame teisme, o šis galėtų vykdyti kontrolę (žr. 2025 m. sausio 22 d. Sprendimo Norddeutsche Landesbank – Girozentrale / BPV (Ex ante įnašai už 2022 m.), T‑407/22, nepaskelbtas Rink., EU:T:2025:56, 193 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

242

Atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus reikia išnagrinėti ginčijamame sprendime pateiktų motyvų, susijusių su 2023 m. liepos 31 d. pakeitimais, pakankamumą.

243

Pirma, reikia konstatuoti, kad 2023 m. liepos 31 d. pakeitimai ginčijamame sprendime aptariami tik labai paviršutiniškai.

244

Visų pirma ginčijamo sprendimo 262 konstatuojamojoje dalyje pateikti argumentai yra neaiškūs ir hipotetiniai. Iš tiesų, paminėjusi būsimus apribojimus, kuriuos Meta diegė, kiek tai susiję su galimybe Facebook naudotojams naudoti savo asmeninį profilį profesiniais tikslais (tai, Komisijos teigimu, turėjo būti suprantama kaip nuoroda į 2023 m. liepos 31 d. pakeitimus), Komisija pažymėjo, kad šie naudotojai „vis dar galėtų būti laikomi verslo klientais, atsižvelgiant į faktines aplinkybes“.

245

Ginčijamo sprendimo 262 konstatuojamojoje dalyje Komisija nepateikė jokios konkrečios 2023 m. liepos 31 d. pakeitimų analizės, kad pagrįstų savo išvadą, jog Marketplace atitiko antrąją ITP apibrėžties sąlygą, nepaisant to, kad minėti pakeitimai buvo atlikti.

246

Be to, remiantis ginčijamo sprendimo 262 konstatuojamąja dalimi, aplinkybė, ar naudotojas turėtų būti laikomas verslo klientu dėl jo paskelbtų skelbimų skaičiaus ir dažnio, „priklauso nuo kiekvieno atvejo aplinkybių“. Vis dėlto Komisija nenurodė aplinkybių, kurias laikė reikšmingomis šioje byloje, kad paneigtų 2023 m. liepos 31 d. pakeitimų poveikį, taigi jos motyvai yra neišsamūs.

247

2023 m. rugpjūčio 3 d. atsakyme į preliminarią nuomonę ir Bendrajam Teismui pateiktuose rašytiniuose dokumentuose ieškovė taip pat nurodė, o Komisija to neginčijo, kad 2023 m. liepos 31 d. pakeitimų pasekmė buvo ta, jog nebebuvo nė vieno Marketplace verslo kliento, nustatyto remiantis Komisijos naudojamu power sellers rodikliu.

248

Iš tiesų, kaip pažymėta šio sprendimo 215 punkte, 2023 m. liepos 31 d. pakeitimais buvo numatytas skelbimų, kuriuos naudotojas galėjo skelbti, skaičiaus apribojimas, t. y. ne daugiau kaip 20 skelbimų toje pačioje skelbimų kategorijoje per mėnesį, o šis didžiausias skelbimų skaičius yra mažesnis už ribą, kurią viršijus toks naudotojas buvo laikomas power seller.

249

Kaip pažymėta šio sprendimo 234 punkte, būtent pati Komisija, siekdama nustatyti Marketplace verslo klientus, nusprendė remtis rodikliu, susijusiu su power sellers.

250

Taigi iš ginčijamo sprendimo 262 konstatuojamosios dalies negalima aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti priežasčių, dėl kurių Komisija padarė išvadą, kad antroji ITP apibrėžties sąlyga, susijusi su verslo klientų naudojimusi paslauga, ginčijamo sprendimo priėmimo dieną buvo įvykdyta.

251

Galiausiais, kaip taip pat matyti iš ginčijamo sprendimo 262 konstatuojamosios dalies, Komisija 2023 m. liepos 31 d. pakeitimus vertino kaip „būsimus apribojimus, kuriuos Meta tuo metu diegė“.

252

Šiuo klausimu iš bylos medžiagos matyti, kad per administracinę procedūrą ieškovė tinkamai informavo Komisiją apie 2023 m. liepos 31 d. pakeitimų pobūdį ir apimtį, taip pat apie jų poveikį kriterijui, kuriuo Komisija nusprendė remtis nustatydama Marketplace verslo klientus.

253

Iš tiesų 2023 m. liepos 3 d. pranešime ieškovė nurodė Komisijai, kad įgyvendina sprendimą apriboti skelbimų, kuriuos galutinis naudotojas galėjo skelbti Marketplace per mėnesį, skaičių iki ne daugiau kaip 20 skelbimų kategorijoje „prekės“ ir ne daugiau kaip 5 skelbimų kategorijose „transporto priemonės“ ir „namai pardavimui ar nuomai“. Taigi ji nurodė, kad atlikus šiuos pakeitimus Marketplace nebeliks power sellers.

254

Vėliau 2023 m. rugpjūčio 3 d. atsakyme į preliminarią nuomonę ieškovė informavo Komisiją apie pakeitimų, kuriuos ji ką tik įgyvendino 2023 m. liepos 31 d., pobūdį ir tikslią apimtį.

255

Taigi ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Komisija buvo informuota apie tai, kad 2023 m. liepos 31 d. pakeitimai buvo ne būsimi apribojimai, kuriuos Meta tuo metu diegė, o apribojimai, kuriuos ši jau įgyvendino po to, kai apie juos informavo savo pranešime. Kaip nustatyta šio sprendimo 219–229 punktuose, Komisija turėjo į juos atsižvelgti.

256

Ginčijamame sprendime nėra argumentų, leidžiančių suprasti, kodėl, nepaisydama minėtos informacijos, Komisija šiuos pakeitimus to sprendimo 262 konstatuojamojoje dalyje vertino kaip „būsimus apribojimus, kuriuos Meta tuo metu diegė“.

257

Dėl visų šių priežasčių negalima teigti, kad ginčijamo sprendimo 262 konstatuojamojoje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos priežastys, dėl kurių po 2023 m. liepos 31 d. pakeitimų Komisija manė, kad Marketplace atitiko antrąją ITP apibrėžties sąlygą.

258

Antra, priešingai, nei Komisija teigia atsakydama į 2025 m. kovo 28 d. proceso organizavimo priemonę, kitos ginčijamo sprendimo konstatuojamosios dalys negali kompensuoti šio nepakankamo motyvavimo.

259

Atsakydama į 2025 m. kovo 28 d. proceso organizavimo priemonę Komisija nurodė, kad ginčijamo sprendimo 256–261 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos priežastys, dėl kurių 2023 m. liepos 31 d. pakeitimai niekaip nepakeitė jos pozicijos, kuria remiantis Meta leido verslo klientams naudoti Marketplace prekėms naudotojams siūlyti, taigi Marketplace atitiko antrąją ITP apibrėžties sąlygą.

260

Vis dėlto vien teiginys, kad naudotojas gali veikti komerciniais tikslais, skelbdamas skelbimus Marketplace per savo asmeninį Facebook profilį, net jei jis pateikiamas kartu su dviem ekrano nuotraukomis, padarytomis po 2023 m. liepos 31 d. pakeitimų, neleidžia aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kodėl po 2023 m. liepos 31 d. pakeitimų Komisija manė, kad Marketplace atitiko antrąją ITP apibrėžties sąlygą.

261

Be to, negalima pritarti Komisijos argumentui, kad savo preliminarioje nuomonėje ji jau buvo pateikusi ieškovei nuomonę dėl 2023 m. liepos 31 d. pakeitimų, kai jie dar nebuvo įgyvendinti. Iš tiesų minėtoje nuomonėje Komisija nurodė, kad būsimi pakeitimai, kuriuos Meta tuo metu diegė siekdama užkirsti kelią verslo klientams naudotis Marketplace, neatrodo galintys pakeisti aplinkybės, kad Marketplace pripažinta ITP, nes jie „netrukdo naudotojams naudoti savo asmeninio profilio komerciniais ar profesiniais tikslais, siekiant tiekti prekes ar teikti paslaugas galutiniams naudotojams arba siekti jas tiekti“. Reikia pažymėti, kad dėl tų pačių priežasčių, kuriomis grindžiama šio sprendimo 260 punkte padaryta išvada, minėtoje nuomonėje nurodytas motyvas negali būti laikomas aiškiu ir nedviprasmišku motyvu, leidžiančiu ieškovei ir Bendrajam Teismui suprasti, kodėl po 2023 m. liepos 31 d. pakeitimų buvo laikoma, kad įvykdyta antroji ITP apibrėžties sąlyga.

262

Taigi darytina išvada, kad ieškovė negali žinoti Marketplace kvalifikavimo kaip ITP pagrindimo po 2023 m. liepos 31 d. pakeitimų ir kad Sąjungos teismas negali vykdyti kontrolės šiuo klausimu, todėl ginčijamo sprendimo motyvai šiuo klausimu neatitinka šio sprendimo 240 ir 241 punktuose primintos jurisprudencijos reikalavimų.

263

Kiti Komisijos pateikti argumentai nepaneigia šios išvados.

264

Pirma, Komisija teigia, kad naudotojas, atsižvelgiant į aplinkybes, galėtų būti laikomas verslo klientu, nes, laikydamasis 2023 m. liepos 31 d. pakeitimais nustatyto skelbimų skaičiaus apribojimo, galėtų paskelbti 240 naujų skelbimų per metus toje pačioje kategorijoje. Be to, vienas skelbimas gali būti susijęs su kelių prekių ar kelių prekių variantų pardavimu.

265

Vis dėlto ginčijamame sprendime nepaminėta nei galimybė naudotojui paskelbti 240 tos pačios kategorijos skelbimų per metus, nei hipotetinis teiginys, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, naudotojas gali būti laikomas verslo klientu, kai paskelbia vieną skelbimą apie daugelio prekių pardavimą. Bet kuriuo atveju, kaip pažymėta šio sprendimo 247 punkte, ieškovė nurodė (Komisija tam neprieštaravo), kad 2023 m. liepos 31 d. pakeitimų pasekmė buvo ta, jog nebebuvo nė vieno Marketplace verslo kliento, nustatyto remiantis Komisijos naudojamu power sellers rodikliu. Taigi šis argumentas negali paneigti šio sprendimo 262 punkte padarytos išvados, kad ginčijamo sprendimo motyvai, kiek jie susiję su atsižvelgimu į 2023 m. liepos 31 d. pakeitimus, neatitinka šio sprendimo 240 ir 241 punktuose primintos jurisprudencijos reikalavimų.

266

Antra, nors tiesa, kad, kaip teigia Komisija, paprasto formalaus verslo klientams taikomų sąlygų pakeitimo iš esmės nepakanka, kad būtų atmesta galimybė, jog paslauga yra ITP, ši aplinkybė neatleidžia Komisijos nuo pareigos nurodyti tinkamas ir pakankamas priežastis, paaiškinančias, kaip ji atsižvelgė į tokį pakeitimą, juo labiau kad, kaip pažymėta šio sprendimo 247 punkte, anot ieškovės, o Komisija tam neprieštaravo, minėti pakeitimai lėmė tai, kad Marketplace neturėjo verslo klientų, remiantis Komisijos ginčijamame sprendime jiems identifikuoti naudotu power sellers rodikliu.

267

Trečia, Komisija teigia, kad SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta 10000 verslo klientų riba buvo gerokai viršyta kiekvienais iš paskutinių trejų finansinių metų iki statuso suteikimo. Taigi, Komisijos teigimu, nėra akivaizdu, kad paprasčiausias apribojimas iki 20 skelbimų per mėnesį kiekvienoje „prekių“ kategorijoje ir ne daugiau kaip 5 skelbimų kiekvienoje kategorijoje „transporto priemonės“, „automobilių dalys ir priedai“ ir „namai pardavimui ar nuomai“ lemtų, kad būtų pašalinta tiek Marketplace verslo klientų, kad jų skaičius neviršytų minėtos 10000 ribos.

268

Ginčijamame sprendime Komisija turėjo paaiškinti, kaip po 2023 m. liepos 31 d. pakeitimų Marketplace galėjo būti laikoma paslauga, atitinkančia antrąją ITP apibrėžties sąlygą. Vis dėlto, kaip pažymėta šio sprendimo 244 ir 245 punktuose, iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad Komisija būtų atlikusi konkrečią minėtų pakeitimų analizę. Be to, kaip nustatyta šio sprendimo 219–229 punktuose, Komisija, kvalifikuodama Marketplace kaip ITP tipo PPP, negalėjo apsiriboti informacija apie paskutinius trejus finansinius metus iki statuso suteikimo. Taigi aplinkybė, kad aptariama riba tais finansiniais metais buvo gerokai viršyta, nėra pakankamas motyvas, galintis pagrįsti išvadą, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną Marketplace atitiko antrąją ITP apibrėžties sąlygą.

269

Taigi reikia atmesti papildomus Komisijos argumentus.

270

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pritarti, pirma, antrojo pagrindo antrai ir trečiai dalims, kiek Komisija padarė teisės klaidą nustatydama laikotarpį, į kurį atsižvelgta Marketplace pripažįstant ITP, nes nusprendė, kad ji turėjo atsižvelgti tik į informaciją, susijusią su paskutiniais trejais finansiniais metais iki statuso suteikimo, ir, antra, antrojo pagrindo trečiai daliai, nes Komisija pažeidė pareigą motyvuoti, susijusią su Marketplace pripažinimo ITP pagrindimu, nepaisant 2023 m. liepos 31 d. pakeitimų.

271

Vadinasi, reikia panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio f punktą, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškovės pateiktų argumentų antrajam pagrindui pagrįsti, o likusią ieškinio dalį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

272

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

273

Kadangi dalis kiekvienos iš pagrindinių šalių reikalavimų buvo atmesta, Bendrasis Teismas laikosi nuomonės, jog būtų teisinga nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

274

Be to, pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

 

Remdamasis šiais motyvais,

Bendrasis Teismas (aštuntoji kolegija, posėdžiaujanti penkių teisėjų sudėties)

nusprendžia:

 

1.

Panaikinti 2023 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimo C(2023) 6105 final, kuriuo bendrovei Meta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų 3 straipsnį suteiktas prieigos valdytojos statusas, 2 straipsnio f punktą.

 

2.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

 

3.

Meta Platforms, Inc ., Europos Komisija ir Prancūzijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

 

van der Woude

De Baere

Petrlík

Kecsmár

Kingston

Paskelbtas 2026 m. birželio 3 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge

Parašai.

Turinys

 

Ginčo aplinkybės

 

Šalių reikalavimai

 

Dėl teisės

 

Dėl prašymo neatskleisti duomenų visuomenei

 

Dėl ieškovės suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, kiek juo „Marketplace“ pripažinta PPP, kuri yra svarbi sąsaja, išlikimo

 

Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su „Messenger“ pripažinimu PPP, kuri yra svarbi sąsaja

 

Dėl pirmos dalies, susijusios su „Messenger“ vertinimu „in concreto“ ir jos pripažinimu NIICS tipo PPP

 

– Dėl pirmojo priekaišto, grindžiamo tuo, kad Komisija neatsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus, juos klaidingai aiškino ir (arba) iškraipė

 

– Dėl antrojo priekaišto, grindžiamo tariamai diskriminuojančiu ir savavališku „Messenger“ vertinimu

 

– Dėl trečiojo priekaišto, grindžiamo tariamu SRA priedo nepaisymu

 

Dėl antros dalies, susijusios su teisiniais kriterijais, taikomais tokios paslaugos kaip „Messenger“ kvalifikavimui kaip NIICS tipo PPP

 

Dėl trečios dalies, susijusios su prielaidos, kad „Messenger“ yra svarbi sąsaja, paneigimu

 

– Dėl pirmojo priekaišto, grindžiamo SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos prielaidos paneigimu

 

– Dėl antrojo priekaišto, susijusio su reikalavimu, kad „Messenger“„atskirai“ būtų svarbi sąsaja

 

– Dėl trečiojo priekaišto, grindžiamo tuo, kad Komisija klaidingai nepradėjo rinkos tyrimo

 

Dėl ketvirtos dalies, grindžiamos teisės į gynybą pažeidimu

 

Dėl antrojo pagrindo, susijusio su „Marketplace“ pripažinimu PPP, kuri yra svarbi sąsaja

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų


( *1 ) Proceso kalba: anglų.

( 1 ) Neskelbiami konfidencialūs duomenys.