<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2026-03-202603C112202402090-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0209-24-202505561-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="3/10/2025 10:50:30" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="81kslJUWRDfD32enxRiMa6YETl6UIuZ4WC2jl5p7c1VQECHatFwfiUx+GUtPyRNgtlQFaAFzDyTPBgkCOTd8t+6EcBtIFHcIQhzuofFx3AvfO2LttF6Jgfi9ZpkAoIHwZNL/CPJ3ILnVRKgrBD0F2RgRfTXK6RyjeZ5zGZeTVHM=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="lsav" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="e1dc84ad-a721-486f-ab97-f1e8434b0123" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0209" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2024" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="lsav" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 02-06-25 10:46:55" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2025-06-24T13:39:20Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="50379e46ffd149c6a8173d4598ee2d7a" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0209" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="PV" name="NatureAff"/>
    <meta content="PV" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinio advokato A. Rantos išvada – Byla C‑209/24 P</div>
      <div id="rId21" style="default">VP / CEDEFOP</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      ATHANASIOS RANTOS IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2025 m. birželio 12 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑209/24 P
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      VP
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Europos profesinio mokymo plėtros centrą (Cedefop)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-8" title="page-1">
      „Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Laikinasis tarnautojas – Atsisakymas pratęsti laikinojo tarnautojo sutartį neterminuotam laikotarpiui – SESV 266 straipsnis – Bendrojo Teismo sprendimo dėl panaikinimo vykdymo priemonės – Įrodymų iškraipymas – Teisingumo Teismo procedūros reglamentas – 151 straipsnio 1 dalis – Advokatų tarpusavio komunikacijos konfidencialumas“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-9" title="page-2">
      
        <br/>
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įžanga</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliaciniu skundu VP (toliau – apeliantė) prašo panaikinti 2024 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą VP / Cedefop (T‑563/22, EU:T:2024:72; toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo jis atmetė jos ieškinį, kuriuo ji prašė, pirma, panaikinti 2021 m. gruodžio 17 d. Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) vykdomojo direktoriaus sprendimą (toliau – ginčijamas sprendimas) ir 2022 m. birželio 17 d. Cedefop apeliacinės tarybos sprendimą (toliau – sprendimas atmesti skundą) ir, antra, priteisti 5 000 000 EUR kompensaciją kaip jos patirtos neturtinės žalos atlyginimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamą sprendimą ir sprendimą atmesti skundą Cedefop priėmė po 2020 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo sprendimo VP / Cedefop (T‑187/18, EU:T:2020:613; toliau – sprendimas dėl panaikinimo), kuriuo, be kita ko, buvo panaikinti sprendimai, kuriais Cedefop atmetė ieškovės prašymą pratęsti su šia agentūra sudarytą laikinojo tarnautojo sutartį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo prašymą, šioje išvadoje daugiausia dėmesio bus skiriama, pirma, apeliacinio skundo pirmajam pagrindui, grindžiamam SESV 266 straipsnio pažeidimu, taip pat akivaizdžia vertinimo klaida, nes Bendrasis Teismas esą iškraipė įrodymus, susijusius su sprendimo dėl panaikinimo vykdymu, ir, antra, Cedefop prašymui išimti iš bylos medžiagos dokumentą, kuriame yra dviejų advokatų susirašinėjimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčo aplinkybės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2007 m. lapkričio 16 d. apeliantė buvo įdarbinta Cedefop kaip laikinoji tarnautoja, kad atliktų patarėjo teisės klausimais pareigas pagal terminuotą sutartį, kuri buvo pratęsta iki 2017 m. lapkričio 15 d. Prieš šią datą ji nusiuntė Cedefop vykdomajam direktoriui prašymą pratęsti jos sutartį neterminuotam laikotarpiui nuo 2017 m. lapkričio 16 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>), kuris buvo atmestas 2017 m. gegužės 12 d. direktoriaus sprendimu. Apeliantė dėl šio sprendimo pateikė skundą, kuris buvo atmestas 2017 m. gruodžio 1 d. Cedefop apeliacinės tarybos (toliau – Apeliacinė taryba) sprendimu, o vėliau – ieškinį Bendrajame Teisme.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sprendimu dėl panaikinimo Bendrasis Teismas, pirma, panaikino 2017 m. gegužės 12 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>), antra, priteisė iš Cedefop sumokėti 30 000 EUR sumą apeliantei padarytai turtinei žalai atlyginti ir 10 000 EUR sumą ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti, trečia, atmetė likusią ieškinio dalį ir, ketvirta, priteisė iš Cedefop bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2021 m. sausio 8 d. apeliantė kreipėsi į naująjį Cedefop vykdomąjį direktorių, prašydama laikytis šio sprendimo pratęsiant jos sutartį, ir po to, kai Apeliacinė taryba (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>) panaikino pirmąjį sprendimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>), šis naujasis direktorius, pasiūlęs jai pateikti savo pastabas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>), ginčijamame sprendime informavo ją, kad, atsižvelgiant į tai, jog Cedefop sumokėjo visas Bendrojo Teismo sprendimu dėl panaikinimo priteistas sumas, nėra reikalo imtis papildomų priemonių šiam sprendimui įvykdyti. 2022 m. kovo 3 d. apeliantės pateiktas skundas dėl šio sprendimo buvo atmestas sprendimu atmesti skundą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2022 m. rugsėjo 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu ieškiniu ieškovė prašė, pirma, panaikinti ginčijamą sprendimą, įskaitant susijusį ir neatskiriamą sprendimą nepratęsti jos darbo sutarties neterminuotam laikotarpiui, ir sprendimą atmesti skundą, antra, atlyginti neturtinę žalą, kurią ji teigia patyrusi dėl šių sprendimų, ir, trečia, priteisti iš Cedefop bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantė nurodė penkis pagrindus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>), iš kurių pirmąjį atsiėmė per teismo posėdį, o kitus keturis Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime atmetė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiek tai susiję būtent su antruoju pagrindu, grindžiamu SESV 266 straipsnio pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida, skundžiamo sprendimo 36 punkte Bendrasis Teismas pirmiausia pažymėjo, kad sprendime atmesti skundą buvo papildyti ginčijamo sprendimo motyvai, nes jame atsisakymas pratęsti apeliantės sutartį grindžiamas ne tik šiame sprendime nurodytais motyvais, bet ir motyvais, susijusiais su vidine Cedefop veikla, kaip apibendrinta skundžiamo sprendimo 37 punkte.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vėliau skundžiamo sprendimo 38 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Cedefop įvykdė pareigą atnaujinti apeliantės prašymo dėl jos sutarties pratęsimo nagrinėjimo procedūrą ir priimti naują sprendimą, pakeičiantį 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>), nes, kaip matyti iš sprendimo atmesti skundą motyvų, ieškovės skundo nagrinėjimo etape Cedefop laikėsi nuomonės, kad nėra pagrindo pratęsti jos sutartį dėl priežasčių, susijusių su šios agentūros vidaus organizacija. Be to, skundžiamo sprendimo 41 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad motyvai, kuriais grindžiamas naujas atsisakymas patenkinti apeliantės prašymą pratęsti jos sutartį, skiriasi nuo motyvų, kuriais buvo grindžiamas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai skundžiamo sprendimo 43 ir 44 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad, pirma, apeliantė neginčijo pagrindo, grindžiamo Cedefop vidaus darbo organizavimo pokyčiais, pagrįstumo ir, antra, kad vien šio pagrindo pakanka, kad būtų pateisintas sprendimas nepratęsti jos sutarties. Taigi skundžiamo sprendimo 46 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad argumentai, kuriais apeliantė ginčijo pagrindo, jog po sprendimo dėl panaikinimo nereikėjo imtis jokių priemonių, nes šiame sprendime numatytos kompensacijos sumokėjimo pakako tinkamam jo įgyvendinimui užtikrinti, pagrįstumą, turi būti atmesti kaip nereikšmingi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2024 m. kovo 17 d. apeliantė pateikė apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo. Ji prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, priteisti iš Cedefop atlyginti jos patirtą neturtinę žalą, kuri ex aequo et bono įvertinta 5 000 000 EUR, ir priteisti iš Cedefop bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese ir Bendrajame Teisme.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Cedefop prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą, nurodyti išimti C.1 priedą iš bylos medžiagos ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip jau nurodžiau šios išvados įžangoje, savo analizėje daugiausia dėmesio skirsiu pirmajam iš devynių apeliantės nurodytų apeliacinio skundo pagrindų, grindžiamų bylos medžiagos iškraipymu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>), ir Cedefop prašymui iš bylos medžiagos išimti C.1 priedą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliacinio skundo pirmajame pagrinde, pažymėjusi, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 38 punkte jos ieškinio pirmojoje instancijoje antrąjį pagrindą pripažino pagrįstu, kai konstatavo, kad vykdydamas sprendimą dėl panaikinimo Cedefop turėjo priimti sprendimą dėl pakeitimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>), apeliantė kritikuoja Bendrąjį Teismą dėl to, kad jis iškraipė įrodymus, ypač sprendimą atmesti skundą. Skundžiamo sprendimo 22 ir 34–38 punktuose Bendrasis Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamu sprendimu ir sprendimu atmesti skundą buvo įgyvendintas sprendimas dėl panaikinimo, pakeičiant 2017 m. gegužės 12 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toliau šioje išvadoje pirmiausia priminsiu svarbius Bendrojo Teismo atlikto vertinimo aspektus ir tik paskui nagrinėsiu, ar, kaip teigia apeliantė, buvo iškraipyti įrodymai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Bendrojo Teismo vertinimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip matyti iš sprendimo dėl panaikinimo rezoliucinės dalies, Bendrasis Teismas panaikino 2017 m. gegužės 12 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimus ir įpareigojo Cedefop atlyginti apeliantei padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o „likusią ieškinio dalį“ atmetė. Išskyrus įpareigojimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, Bendrasis Teismas nenurodė jokių kitų galimų papildomų priemonių, kurių Cedefop turėjo imtis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Po šio sprendimo dėl panaikinimo Cedefop priėmė ginčijamą sprendimą ir, reaguodamas į apeliantės pateiktą skundą, – sprendimą atmesti skundą, šie sprendimai nagrinėti skundžiamame sprendime.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 34 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad pagal sprendimą dėl panaikinimo Cedefop, laikydamasis šio sprendimo rezoliucinės dalies ir motyvų, kurie buvo būtinas jo pagrindas, turėjo iš naujo išnagrinėti ieškovės prašymą pratęsti jos sutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo pakeičiamas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, skundžiamo sprendimo 47 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad apeliantė negalėjo pagrįstai teigti, jog Cedefop, nusprendęs nepratęsti jos darbo sutarties, pažeidė SESV 266 straipsnį ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Šią išvadą Bendrasis Teismas padarė remdamasis šiais dviem pagrindais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, šio sprendimo 38 punkte Bendrasis Teismas iš esmės konstatavo, kad Cedefop įvykdė apeliantės nurodytą pareigą atnaujinti prašymo dėl sutarties pratęsimo procedūrą ir priimti naują sprendimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>). Pirma, minėto sprendimo 35 punkte jis konstatavo, kad ginčijamame sprendime Cedefop vykdomasis direktorius laikėsi nuomonės, jog, be kompensacijos, kuri ieškovei buvo priteista sprendimu dėl panaikinimo, išmokėjimo, „jis neturėjo imtis jokių papildomų vykdymo priemonių“. Be to, to paties sprendimo 36 ir 37 punktuose jis nurodė, kad Apeliacinė taryba sprendimu atmesti skundą „papildė ginčijamo sprendimo motyvus“, „atsisakymą pratęsti sutartį taip pat pagrįsdama aplinkybėmis, susijusiomis su Cedefop vidaus veikla“, ir ypač tuo, kad Cedefop „ketino pertvarkyti agentūros teisinių funkcijų vykdymo būdą &lt;…&gt;, neketindama[s] sugrąžinti ankstesnių darbuotojų ar darbo organizavimo tvarkos“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, skundžiamo sprendimo 39–43 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Cedefop neprivalėjo pratęsti apeliantės sutarties, nes laikinasis tarnautojas neturi teisės į sutarties pratęsimą, o kiek tai susiję su argumentu, kad apeliantės grąžinimas į pareigas atitiko tarnybos interesus, apeliantė konkrečiai neginčijo motyvo, grindžiamo Cedefop vidaus darbo organizavimo pokyčiais, pagrįstumo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>). Vis dėlto to sprendimo 46 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Cedefop argumentas, grindžiamas tuo, jog įgyvendinant sprendimą dėl panaikinimo nereikia imtis jokių papildomų priemonių, yra nereikšmingas, nes ši agentūra ginčijamame sprendime, jį vertinant sprendime atmesti skundą išdėstytų motyvų požiūriu, priėmė sprendimą dėl prašymo pratęsti sutartį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas savo sprendimą atmesti ieškinio pirmojoje instancijoje antrąjį pagrindą grindė tik šios išvados 20 punkte apibendrintu motyvu, grindžiamu „Cedefop vidaus darbo tvarkos organizavimo pokyčiais“, ir ypač tuo, kad ši agentūra „ketino keisti savo vidaus darbo organizavimo tvarką ir pertvarkyti agentūros teisinių funkcijų vykdymo būdą“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus, reikia patikrinti, ar, kaip teigia apeliantė, Bendrasis Teismas, konstatuodamas, kad Cedefop tinkamai įvykdė sprendimą dėl panaikinimo, iškraipė įrodymus ir, konkrečiau tariant, sprendimą atmesti skundą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl įrodymų iškraipymo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantė teigia, kad iki 2023 m. rugsėjo mėnesio Cedefop nuolat teigė, jog nereikėjo priimti jokio sprendimo, susijusio su sprendimo dėl panaikinimo įgyvendinimu, ir jis nebuvo priimtas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>), o Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime, iškraipydamas faktines aplinkybes, darė prielaidą, kad buvo priimtas sprendimas, kuriuo pakeičiami panaikinti 2017 m. gegužės 12 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimai, laikydamasis nuomonės, kad sprendimas atmesti skundą yra toks sprendimas dėl pakeitimo. Cedefop atkerta, kad, nors ir neprivalėjo to daryti, jis iš naujo išnagrinėjo apeliantės prašymą pratęsti jos sutartį ir jį, pakartotinai išnagrinėjęs, atmetė. Iš tiesų sprendime atmesti skundą Apeliacinė taryba iš esmės nurodė, kad Cedefop nebūtinai privalėjo iš naujo išnagrinėti prašymą pratęsti sutartį, ir dar nurodė, kad jis šį prašymą vis dėlto išnagrinėjo (ir atmetė).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos matyti, jog institucija, kurios aktas buvo paskelbtas negaliojančiu, privalo imtis būtinų priemonių sprendimui, kuriuo šis aktas buvo panaikintas, įvykdyti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija iš SESV 256 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos matyti, jog tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas, pirma, nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir, antra, įvertinti šias faktines aplinkybes. Darytina išvada, kad šių faktinių aplinkybių vertinimas nėra Teisingumo Teismo kontrolei pateiktinas teisės klausimas, išskyrus atvejus, kai Bendrasis Teismas iškraipė jam pateiktus įrodymus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>). Toks iškraipymas konstatuotinas, kai, nesiremiant naujais įrodymais, egzistuojančių įrodymų vertinimas yra akivaizdžiai klaidingas arba akivaizdžiai prieštarauja jų formuluotei. Vis dėlto toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagoje esančių dokumentų, neatliekant faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo iš naujo. Be to, jeigu apeliantas teigia, kad įrodymai buvo iškraipyti, jis turi tiksliai nurodyti, kokius įrodymus Bendrasis Teismas iškraipė, ir įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių, kaip jis mano, šis teismas iškraipė įrodymus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju po sprendimo dėl panaikinimo Cedefop priėmė ginčijamą sprendimą, vėliau patvirtintą sprendimu atmesti skundą, kuris, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 38 punkte, taip pat yra svarbus nagrinėjant ginčijamo sprendimo teisėtumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Laikausi nuomonės, kad šitaip Cedefop įvykdė sprendimą dėl panaikinimo pagal SESV 266 straipsnį ir įvykdė savo pareigą atsakyti į apeliantės prašymą ir vėliau pateiktą skundą. Atrodo, apeliantė savo argumentuose painioja du skirtingus aspektus: pirma, klausimą dėl sprendimo, kuriuo įgyvendinamas sprendimas dėl panaikinimo, egzistavimo ir, antra, klausimą dėl sprendimo, kuriuo Cedefop teigia įvykdęs sprendimą dėl panaikinimo (t. y. ginčijamą sprendimą, papildytą sprendimu atmesti skundą), pagrįstumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto reikia išnagrinėti, ar, kaip teigia apeliantė, Bendrasis Teismas, konstatuodamas, kad Cedefop tikrai įvykdė šį sprendimą, iškraipė įrodymus ir, konkrečiau tariant, sprendimą atmesti skundą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ginčijamu sprendimu Cedefop vykdomasis direktorius reagavo į ieškovės prašymą įvykdyti sprendimą dėl panaikinimo, iš esmės pabrėždamas, kad Bendrojo Teismo sprendime dėl panaikinimo konstatuoto neteisėtumo padariniai būtų panaikinti sumokėjus šiuo sprendimu priteistą kompensaciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, reikia pažymėti, kad sprendime atmesti skundą Apeliacinė taryba, be kita ko, išnagrinėjo pagrindą, susijusį su tuo, kad Cedefop pažeidė SESV 266 straipsnį. Visų pirma, šio sprendimo 16 ir 17 puslapiuose Cedefop atmetė argumentus, kurie susiję su „[sprendimo dėl panaikinimo] motyvais, susijusiais su teisinės tarnybos panaikinimu ir apeliantės sutarties nepratęsimu“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>). Šią minėto sprendimo dalį iš esmės sudaro trys argumentai, kuriuose Apeliacinė taryba nurodė:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">pirma, Bendrasis Teismas ex aequo et bono priteisė visos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nustatytų pažeidimų apeliantė „prarado galimybę“, kad jos sutartis būtų pratęsta (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>), ir kad Bendrasis Teismas nepriėmė ir negalėjo priimti sprendimo dėl Cedefop vidaus teisės tarnybos atkūrimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>);</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">antra, sprendimą įsteigti vidaus patarėjo teisės klausimais pareigybę Cedefop (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>) priėmė vykdomasis direktorius, o jam pritarė vykdomasis komitetas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>), ir šis sprendimas nesusijęs, pirma, su konkrečia apeliantės padėtimi, antra, su analize, kuria buvo grindžiamas buvusio direktoriaus sprendimas nepratęsti jos sutarties, ir, trečia, su sprendimu dėl panaikinimo;</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">galiausiai, remdamasis išsamia ir skaidria esamos padėties analize, Cedefop ketino pertvarkyti teisinių funkcijų užtikrinimo būdą, kad sumažintų nustatytą riziką, neketindamas sugrąžinti ankstesnių darbuotojų ar darbo organizavimo tvarkos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, trečia, reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 18 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog ginčijamu sprendimu „Cedefop vykdomasis direktorius tikrai pripažino &lt;…&gt;, kad nėra pagrindo pratęsti [apeliantės] darbo sutarties“, o šio sprendimo 38 punkte nurodė, kad sprendimu atmesti skundą, kuriuo, jo vertinimu, pateiktu šio sprendimo 22 punkte, buvo papildyti ginčijamo sprendimo motyvai, Cedefop išnagrinėjo ir atmetė prašymą pratęsti sutartį „remdamasi[s] su šios agentūros vidaus darbo tvarkos organizavimu susijusiais motyvais“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis reikia įvertinti, ar konstatavęs, kad sprendimu atmesti skundą Apeliacinė taryba papildė dar vieną apeliantės prašymo atmetimo pagrindą, Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime neiškraipė įrodymų. Šis vertinimas iš esmės susijęs su šios išvados 31 punkte nurodyto trečiojo argumento, pagal kurį ši taryba nurodė, kad Cedefop vidaus darbo organizavimo pertvarka, ypač jo Teisės tarnybos, nereiškė ketinimo sugrąžinti ankstesnių darbuotojų ar darbo organizavimo tvarkos, aiškinimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, nėra akivaizdu, kad šiuo argumentu taryba ketino grįsti atsisakymą pratęsti apeliantės sutartį, remdamasi ir papildomu pagrindu prie to, kuriuo buvo grindžiamas ginčijamas sprendimas, t. y. kaip Bendrasis Teismas nurodė šio sprendimo 38 punkte, „šios agentūros vidaus darbo tvarkos organizavimu susijusiais motyvais“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>). Vis dėlto negalima atmesti galimybės, kad ši pastraipa gali būti aiškinama taip, kad ja netiesiogiai atmetamas apeliantės prašymas pratęsti jos sutartį. Iš tiesų, konstatuodama, kad dėl priežasčių, nesusijusių su apeliantės asmenine padėtimi ir susijusių su Teisės tarnybos vidaus darbo organizavimu, agentūra neketino „sugrąžinti ankstesnių darbuotojų ar darbo organizavimo tvarkos“, Apeliacinė taryba galėjo tik netiesiogiai nurodyti, kad nėra jokio poreikio pratęsti apeliantės sutarties, o tai yra papildomas motyvas, besiskiriantis nuo vienintelio ginčijamo sprendimo motyvo, kuriame buvo nurodyta tik tiek, kad įgyvendindamas sprendimą dėl panaikinimo Cedefop neprivalėjo imtis jokių kitų priemonių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, atsižvelgdamas į šią galimybę, kuri yra bent jau pagrįsta, laikausi nuomonės, kad sąlygos, būtinos konstatuoti įrodymų iškraipymą, kaip apibendrintai nurodyta šios išvados 26 punkte, nėra įvykdytos, ir, konkrečiau kalbant, nėra taip, jog Bendrojo Teismo atliktas įrodymų vertinimas, t. y. sprendimas atmesti skundą, akivaizdžiai prieštarauja šio sprendimo tekstui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi tuo atveju, jei Teisingumo Teismas pritartų tokiam aiškinimui, apeliacinio skundo pirmasis pagrindas turėtų būti atmestas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad Bendrojo Teismo motyvuose buvo iškraipyti įrodymai, apeliacinio skundo pirmasis pagrindas turėtų būti pripažintas pagrįstu ir dėl to panaikintas skundžiamas sprendimas. Kaip matyti iš šio sprendimo 37, 43 ir 44 punktų, atmesdamas ieškinį pirmojoje instancijoje Bendrasis Teismas rėmėsi tik ginčijamų sprendimų motyvais, kurie buvo grindžiami Cedefop vidaus darbo organizavimo pokyčiais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>). Tokiu atveju reikės išnagrinėti, ar Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl ieškinio pirmojoje instancijoje, ir šis klausimas bus nagrinėjamas toliau šioje išvadoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ieškinio pirmojoje instancijoje</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Statuto 61 straipsnį, jei Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą dėl ginčo, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Laikausi nuomonės, kad taip būtų šioje byloje tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, jog reikia panaikinti skundžiamą sprendimą. Tokiu atveju jis turėtų visą informaciją, reikalingą priimti sprendimą dėl ieškinio pirmojoje instancijoje antrojo pagrindo, grindžiamo SESV 266 straipsnio pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pateikdama šį pagrindą apeliantė iš esmės nurodo du argumentus. Ji tvirtina, kad, pirma, vykdydamas sprendimą dėl panaikinimo, Cedefop privalėjo atnaujinti prašymo dėl jos sutarties pratęsimo nagrinėjimo procedūrą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pakeičiamas ginčijamas sprendimas, ir, antra, šios sutarties pratęsimas buvo vienintelė galima priemonė ištaisyti sprendime dėl panaikinimo konstatuotus pažeidimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiek tai susiję su pirmuoju argumentu, reikia priminti, kad, pirma, iš SESV 266 straipsnio pirmos pastraipos matyti, jog institucija, kurios aktas buvo paskelbtas negaliojančiu, privalo imtis priemonių, būtinų sprendimui, kuriuo šis aktas buvo panaikintas, įvykdyti, ir, antra, priėmus sprendimą dėl panaikinimo Cedefop privalėjo imtis priemonių, būtinų šiam sprendimui įvykdyti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>), ir, kaip pats Bendrasis Teismas pripažįsta sprendimo 34 punkte, priimti naują aktą, kuriuo būtų pakeistas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į sprendimą dėl panaikinimo, Cedefop priėmė ginčijamą sprendimą, kuris nebuvo panaikintas sprendimu atmesti skundą. Nors ginčijamu sprendimu ši agentūra iš naujo nenagrinėjo apeliantės prašymo pratęsti jos darbo sutartį, vis dėlto ji atsakė, kad neprivalo imtis jokių kitų priemonių, išskyrus kompensacijos, kurią Bendrasis Teismas jai priteisė sumokėti, išmokėjimą, o tai galiausiai netiesiogiai reiškė išvadą, kad nėra pagrindo pratęsti apeliantės darbo sutartį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo sprendime atmesti skundą Apeliacinė taryba pritarė šiam argumentui, be kita ko, pažymėdama, kad Bendrojo Teismo sprendimu dėl panaikinimo priteista kompensacija, kurios prašė pati apeliantė, siekdama turtinės žalos, padarytos nepratęsus jos sutarties, atlyginimo, yra „teisinga kompensacija už visą [jos] patirtą turtinę žalą“, kaip nusprendė Bendrasis Teismas sprendimo dėl panaikinimo 201 punkte.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad ginčijamu sprendimu, kuris patvirtintas sprendimu atmesti skundą, Cedefop netiesiogiai iš naujo įvertino apeliantės prašymą pratęsti jos sutartį, laikydamasis nuomonės, kad jis neprivalo imtis jokių kitų priemonių, išskyrus kompensacijos, kurią Bendrasis Teismas jam nurodė sumokėti, išmokėjimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo argumento reikia pažymėti, kaip Bendrasis Teismas nurodo skundžiamo sprendimo 25, 26 ir 41 punktuose, kad laikinasis tarnautojas neturi teisės į sutarties pratęsimą, nes galimybė ją pratęsti yra tik paprasta galimybė, dėl kurios sprendžia kompetentinga tarnyba, nes institucijos turi plačią diskreciją organizuoti savo tarnybas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>). Šie argumentai yra dar svarbesni, kai kalbama apie terminuotos sutarties pakeitimą neterminuota sutartimi, sukuriančia stabilesnį ir laiko aspektu neribotą institucijos ir atitinkamo tarnautojo ryšį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>). Darytina išvada, kad įvykdžius sprendimą dėl panaikinimo nebūtinai turėjo būti pratęsta apeliantės sutartis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, neatsižvelgdamas į jo atsakymo, kuris yra kitų apeliacinio skundo pagrindų dalykas, pagrįstumą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>), manau, kad Cedefop ėmėsi priemonių, reikalingų tam, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl panaikinimo pagal SESV 266 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apibendrindamas noriu pabrėžti, kad tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą pripažinti pagrįstu ir priimti galutinį sprendimą dėl ieškinio pirmojoje instancijoje, siūlau atmesti ieškinio pirmojoje instancijoje antrąjį pagrindą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prašymo iš bylos medžiagos išimti C.1 priedą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo atsiliepime į apeliacinį skundą Cedefop prašo Teisingumo Teismo pagal Procedūros reglamento 151 straipsnį iš bylos medžiagos išimti apeliacinio skundo C.1 priedą, kuriame yra apeliantės, jo buvusios patarėjos teisės klausimais, ir trečiojo asmens susirašinėjimas, į kurį nukopijuotas 2021 m. balandžio 2 d. Cedefop patarėjo teisės klausimais elektroninio laiško, išsiųsto buvusiai apeliantės patarėjai teisės klausimais, turinys dėl galimybės pradėti diskusijas tarp šalių siekiant taikiai išspręsti ginčą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>). Cedefop iš esmės teigia, kad aptariamam susirašinėjimui taikomas advokatų tarpusavio komunikacijos konfidencialumo principas pagal Belgijos advokatų etikos kodeksą, pabrėždamas, kad nei apeliantė, nei jos dabartinis advokatas nebuvo ginčijamo elektroninio laiško adresatai, o apeliantė teigia, kad šiame kodekse numatytas konfidencialumas yra Briuselio (Belgija) advokatūros vidaus taisyklė, kuri jai nėra privaloma, ir kad šis susirašinėjimas yra lemiamą reikšmę turintis įrodymas jos pozicijai pagrįsti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Sąjungos teisėje nenustatyta jokių konkrečių įrodymų naudojimo taisyklių. Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją šiuo klausimu taikomas laisvo įrodymų vertinimo principas, iš kurio matyti, kad laiku pateikto įrodymo priimtinumas Sąjungos teisme gali būti ginčijamas tik remiantis tuo, kad jis gautas neteisėtai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>). Konkrečiai kalbant, kai šalis pateikia neteisėtai surinktus įrodymus, reikia pasverti atitinkamų proceso šalių interesus, susijusius su jų teise į teisingą bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į interesus, saugomus taisyklėmis, kurios pažeistos arba kurios apeitos renkant tokius įrodymus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>). Tuo remiantis darytina išvada, kad Sąjungos teismas, gavęs prašymą išimti iš bylos medžiagos įrodymus, turi įvertinti, viena vertus, šiuos įrodymus pateikusio ieškovo interesus, atsižvelgdamas, be kita ko, į tų įrodymų naudą vertinant jam pateikto ieškinio pagrįstumą, ir, kita vertus, į priešingos šalies interesus, kuriems konkrečiai ir realiai galėtų kilti grėsmė, jeigu tie įrodymai būtų palikti bylos medžiagoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiek tai susiję su situacija nagrinėjamoje byloje, taip pat reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau seniai yra pripažinęs teisę į advokato ir jo kliento susirašinėjimo konfidencialumą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>), visų pirma kaip teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir privataus gyvenimo gerbimo principų, įtvirtintų atitinkamai Chartijos 47 ir 7 straipsniuose (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>) bei 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 ir 8 straipsniuose, išraišką (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto laikausi nuomonės, kad advokato ir jo kliento komunikacijos konfidencialumo apsauga, kuri, be to, visų pirma skirta kliento interesams apsaugoti, bet kokiu atveju neapima advokatų tarpusavio susirašinėjimo, nebent šis susirašinėjimas yra advokato ir kliento komunikacijos dalis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>). Advokatų susirašinėjimo konfidencialumo apsauga nacionaliniu lygmeniu paprastai užtikrinama kompetentingų advokatūrų priimtomis elgesio taisyklėmis, kurios gali būti priimtos įstatymų leidėjo pavedimu ir yra privalomos tik tiems advokatams, kuriems šios taisyklės taikomos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">44</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darant prielaidą, kad, kaip teigia Cedefop, nagrinėjamu atveju buvusi apeliantės advokatė pažeidė Briuselio advokatūros elgesio taisykles (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">45</a>
</span>), atsakomybė, kylanti dėl šio pažeidimo, yra susijusi tik su šia advokate. Toks pažeidimas, darant prielaidą, kad jis įrodytas, pats savaime negali reikšti, kad apeliantei draudžiama pateikti įrodymus, kuriuos ji gavo teisėtai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">46</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios išvados nepaneigia tai, kad nagrinėjamu atveju kalbama apie susirašinėjimą, kuriame buvo kalbama apie galimybę taikiai išspręsti ginčą, nes bet kuriuo atveju šis susirašinėjimas nebuvo susijęs su galimu keitimusi konfidencialia informacija apie galimo taikaus ginčo išsprendimo turinį, o tik išreiškė Cedefop principinį pasirengimą pradėti tokias derybas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-47" href="#t-47">47</a>
</span>). Be to, pastarojo nurodyta jurisprudencija yra susijusi su galimybe susipažinti su tam tikrais Komisijos parengtais dokumentais nagrinėjant ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir nagrinėjamu atveju nėra aktuali (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-48" href="#t-48">48</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis siūlau atmesti Cedefop prašymą iš bylos medžiagos išimti C.1 priedą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-49" href="#t-49">49</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismui siūlau:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">atmesti apeliacinį skundą arba, jei Teisingumo Teismas laikytųsi nuomonės, kad apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu, panaikinti 2024 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą VP / Cedefop (T‑563/22, EU:T:2024:72) ir atmesti ieškinio antrąjį pagrindą, kurį VP pateikė Bendrajame Teisme;</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">atmesti prašymą iš bylos medžiagos išimti C.1 priedą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: prancūzų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) Jos prašymas buvo grindžiamas Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 90 straipsnio 1 dalimi, kuri pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 46 straipsnį taikoma laikiniesiems tarnautojams.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad, pirma, 2017 m. gegužės 12 d. sprendime padaryta akivaizdi vertinimo klaida, nes jame apeliantės sutarties nepratęsimas pateisinamas planuojamu Cedefop teisės tarnybos panaikinimu, ir, antra, tiek, kiek negalima atmesti, kad šis sprendimas galėjo būti grindžiamas atskiru pagrindu, t. y. Cedefop direktoriaus pasitikėjimo apeliante praradimu, minėtas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisę būti išklausytam, teisę į gynybą ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) Apeliantei pateikus skundą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, Apeliacinės tarybos pirmininkas 2021 m. liepos 29 d. raštu kreipėsi į apeliantę, nurodydamas, kad 2021 m. liepos 16 d. posėdyje ši taryba nusprendė patenkinti jos 2021 m. balandžio 28 d. skundą ir „panaikinti“ 2021 m. kovo 2 d. sprendimą, nes apeliantei nebuvo suteikta galimybė pateikti dėl jo pastabų. Tuo tarpu Bendrasis Teismas 2022 m. gegužės 20 d. Nutartimi VP / Cedefop (T‑534/21, EU:T:2022:327) atmetė apeliantės ieškinį dėl 2021 m. kovo 2 d. sprendimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) 2021 m. kovo 2 d. raštu (toliau – 2021 m. kovo 2 d. sprendimas) vykdomasis direktorius nurodė, kad vykdant minėtą sprendimą reikia tik atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nes Bendrojo Teismo konstatuoto neteisėtumo padariniai buvo kompensuoti išmokant kompensaciją.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) Minėtas naujasis direktorius 2021 m. rugsėjo 7 d. nusiuntė apeliantei raštą, kuriame ją informavo, kad neketina imtis papildomų priemonių, kurių ji prašė imtis savo skunde, motyvuodamas tuo, kad sprendimas dėl panaikinimo jau yra visiškai įvykdytas, ir paragino ją pateikti savo pastabas dėl siūlomo sprendimo; ji tą padarė 2021 m. spalio 15 d.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) Šie pagrindai buvo grindžiami Apeliacinės tarybos kompetencijos stoka (pirmasis pagrindas), SESV 266 straipsnio pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida (antrasis pagrindas), rūpestingumo pareigos nevykdymu (trečiasis pagrindas), teisėtų lūkesčių apsaugos, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu (ketvirtasis pagrindas) ir piktnaudžiavimu įgaliojimais (penktasis pagrindas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 38 punkto tekstas gali klaidinti. Iš tikrųjų Bendrasis Teismas pažymėjo, kad „apeliantė teig[ė], jog Cedefop, vykdydamas [sprendimą dėl panaikinimo], turėjo atnaujinti procedūrą &lt;…&gt; ir priimti naują sprendimą“, aiškiai neišreikšdamas pozicijos dėl tokios pareigos egzistavimo, o po to į šį argumentą atsakė, jog, „[k]ita vertus, reik[ėjo] pažymėti, kad nagrinėjamu atveju Cedefop šią pareigą įvykdė“ (pasviruoju šriftu išskirta mano).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Kiti apeliantės nurodyti pagrindai grindžiami pareigos savo iniciatyva atlikti patikrinimą nevykdymu ir pareigos konstatuoti, kad Apeliacinė taryba neturi kompetencijos priimti sprendimą, susijusį su sprendimo dėl panaikinimo vykdymu (antrasis ir trečiasis pagrindai), „pagal įstatymą įsteigto teismo“ principo, pripažinto Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje, pažeidimu ir tuo, kad Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos panaikinti sprendimą dėl panaikinimo (ketvirtasis ir penktasis pagrindai), SESV 266 straipsnio pažeidimu (šeštasis pagrindas), teisės principo, kildinamo iš 2013 m. spalio 25 d. Sprendimo Komisija / Moschonaki (T‑476/11 P, EU:T:2013:557, 71 ir 73 punktai) ir 2019 m. spalio 16 d. Sprendimo ZV / Komisija (T‑684/18, EU:T:2019:748, 20 punktas) pažeidimu (septintasis pagrindas), motyvų stokos (aštuntasis pagrindas) ir galiausiai Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės būti išklausytam pažeidimu (devintasis pagrindas). Visi šie pagrindai yra susiję tik su skundžiamo sprendimo motyvais, kuriais Bendrasis Teismas rėmėsi atmesdamas ieškinio pirmojoje instancijoje antrąjį pagrindą, grindžiamą SESV 266 straipsnio pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida (šiuo klausimu žr. išvados 9 punktą).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Šiame pagrinde apeliantė teigė, kad, pirma, vykdydamas sprendimą dėl panaikinimo Cedefop privalėjo atnaujinti prašymo dėl jos sutarties pratęsimo nagrinėjimo procedūrą ir priimti naują sprendimą, pakeičiantį ginčijamą sprendimą, ir, antra, jos sutarties pratęsimas buvo vienintelė galima priemonė ištaisyti sprendime dėl panaikinimo konstatuotus pažeidimus. Reikia pažymėti, kad nors apeliacinio skundo VII.1 punkto pavadinime ir 52 punkte apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas antrąjį pagrindą pirmojoje instancijoje „pripažino pagrįstu“, ji, mano nuomone, kalba apie tai, kad Bendrasis Teismas, atmesdamas šį pagrindą, pripažino „Cedefop pareigą priimti sprendimą dėl pakeitimo“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Žr. šios išvados 8 išnašą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Šis motyvas gali būti kildinamas iš sprendimo atmesti skundą 16 ir 17 puslapių.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Šio sprendimo 44 punkte nurodyta, kad „vien šio sprendime atmesti skundą išdėstyto motyvo pakanka, kad būtų pateisintas sprendimas nepratęsti [apeliantės] sutarties“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Kitaip tariant, Bendrasis Teismas atmetė apeliantės argumentą, kad Cedefop pažeidė SESV 266 straipsnį ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, motyvuodamas tuo, kad nepriklausomai nuo to, ar reikėjo imtis priemonių, ši agentūra bet kuriuo atveju priėmė sprendimą, kuriuo įgyvendinamas sprendimas dėl panaikinimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Kartu apeliantė kiek prieštaringai teigia, kad Cedefop vykdomasis direktorius atmetė jos prašymą grąžinti ją į pareigas, nepaisant to, kad buvo priimtas sprendimas dėl panaikinimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal šią nuostatą, panaikinus arba pripažinus negaliojančiu teisės aktą, jį priėmusios institucijos privalo tik imtis priemonių tam teismo sprendimui įvykdyti. Taigi institucijos turi plačią diskreciją nuspręsti, kokių priemonių imtis konstatuotam teisės pažeidimui ištaisyti, su sąlyga, kad šios priemonės turi būti suderinamos su atitinkamo teismo sprendimo rezoliucine dalimi ir motyvais, kurie yra būtinas jos pagrindas (žr., be kita ko, 2018 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Bank Tejarat / Taryba, C‑248/17 P, EU:C:2018:967, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Bendrasis Teismas yra nurodęs, kad administracija, naudodamasi jai SESV 266 straipsniu suteikta diskrecija, turi pasirinkti iš skirtingų galimų priemonių, suderinamų su sprendimo dėl panaikinimo motyvais ir Sąjungos teisės principais bei taisyklėmis, kad suderintų tarnybos interesus ir poreikį tinkamai apsaugoti ieškovo teises ir kad siekdama pasirinkti įgyvendinimo priemonę atitinkama institucija ar įstaiga, visų pirma siekdama laikytis Sąjungos teisės principų ir taisyklių, turi vengti, kad nustatytose priemonėse nebūtų tų pačių pažeidimų, kurie buvo nustatyti sprendime dėl panaikinimo (žr., be kita ko, 2024 m. spalio 23 d. Sprendimo ZR / EUIPO, T‑634/22, EU:T:2024:746, 42 ir 45 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Žr. 2024 m. gruodžio 12 d. Sprendimą DD / FRA (C‑130/22 P, EU:C:2024:1018, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Žr. 2024 m. gruodžio 12 d. Sprendimą DD / FRA (C‑130/22 P, EU:C:2024:1018, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Šios ištraukos pateiktos šio sprendimo C punkto paskutinėje dalyje.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Apeliacinė taryba pažymi, kad apeliantė pati prašė atlyginti turtinę žalą, patirtą dėl to, kad jos sutartis nebuvo pratęsta.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Apeliacinė taryba pažymi, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Bendrasis Teismas, įgyvendindamas savo įgaliojimus, negali duoti nurodymų Sąjungos institucijoms ar veikti vietoj jų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Šis sprendimas kildinamas iš 2021 m. kovo 3 d. pateiktų vykdomojo komiteto išvadų, kurias savo skunde nurodo apeliantė.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Apeliacinė taryba nurodo, kad siūlomas nagrinėjamos įdarbinimo procedūros pradžios grafikas buvo glaudžiai susijęs su žmogiškųjų išteklių direktoriaus įdarbinimo procedūros rezultatais.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Bendrasis Teismas rėmėsi trečiuoju argumentu, nurodytu šios išvados 31 punkte.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) Reikia priminti, kad ši sprendimo atmesti skundą ištrauka originalo tekste anglų kalba skamba taip: „[b]ased on a thourough and transparent assessment of the status quo performed in 2021 on the basis of 2020 data, Cedefop intends to reorganise the way the legal function works to mitigate the identified risks without intending to reinstate persons or past working organisations“ („[r]emdamasis nuodugniu ir skaidriu status quo vertinimu, atliktu 2021 m. remiantis 2020 m. duomenimis, Cedefop ketina pertvarkyti teisinių funkcijų užtikrinimo būdą, kad sumažintų nustatytą riziką, neketindamas sugrąžinti ankstesnių darbuotojų ar darbo organizavimo tvarkos“).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Kitaip tariant, šiuo argumentu Apeliacinė taryba iš esmės tik paneigia apeliantės teiginį, grindžiamą tuo, kad Cedefop vykdomojo direktoriaus sprendimas atkurti vidaus patarėjo teisės klausimais pareigybę Cedefop, kuriam pritarė Vykdomasis komitetas, neišvengiamai reiškė jos darbo sutarties pratęsimą, bet nereiškia nuomonės dėl šio pratęsimo būtinumo ar tikslingumo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Reikia konstatuoti, kad sunku suvokti, kodėl Bendrasis Teismas sprendimą priėmė tik dėl vieno iš dviejų pagrindų, kuriuos jis nurodė ginčijamame sprendime, papildytame sprendimu atmesti skundą, ir nemanė, kad būtina nuspręsti dėl, Cedefop teigimu, pagrindinio apeliantės ieškinio atmetimo pagrindo, grindžiamo tuo, kad nereikia imtis jokių papildomų priemonių, kad būtų įvykdytas sprendimas panaikinti skundą, kurį Bendrasis Teismas tik pripažino nereikšmingu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) Kadangi šios išvados dalykas susijęs tik su apeliacinio skundo pirmuoju pagrindu, ši analizė nedaro poveikio kitų apeliacinio skundo pagrindų nagrinėjimui.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) Žr. šios išvados 17 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Bendrasis Teismas išnagrinėjo šį klausimą skundžiamo sprendimo 18 punkte.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Šiuo klausimu žr., be kita ko, 2024 m. gruodžio 12 d. Sprendimą DD / FRA (C‑130/22 P, EU:C:2024:1018, 39 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Tą patvirtina Bendrojo Teismo suformuota jurisprudencija (žr. 2022 m. lapkričio 9 d. Sprendimą QM / Europol, T-164/21, EU:T:2022:695, 83 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija)</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Atrodo, apeliantė painioja Cedefop pareigą po sprendimo dėl panaikinimo priimti naują sprendimą dėl jos prašymo pratęsti sutartį ir motyvus, kuriais grindžiamas naujas sprendimas (ginčijamas sprendimas, patvirtintas sprendimu atmesti skundą). Kitaip tariant, klausimas, ar šiuose sprendimuose pateikti motyvai yra pagrįsti, yra glaudžiai susijęs su šių sprendimų pagrįstumu, neatsižvelgiant į tai, ar ši agentūra priėmė sprendimą vykdydama sprendimą dėl panaikinimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) Žr. šios išvados 9 išnašą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) Šis elektroninis laiškas buvo išsiųstas po to, kai apeliantė kreipėsi į Cedefop su prašymu įvykdyti teismo sprendimą dėl panaikinimo pratęsiant jos sutartį, o Cedefop tam prieštaravo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) Siekiant aiškumo reikia pažymėti, kad apeliantė taip pat preliminariai teigia, jog prašymas yra nepriimtinas, nes jis nebuvo pateiktas atskiru dokumentu. Vis dėlto laikausi nuomonės, kad šis prieštaravimas negali būti laikomas pagrįstu. Iš tiesų, kaip teigia Cedefop, pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 151 straipsnio 1 dalį minėtas prašymas turėjo būti pateiktas atskiru dokumentu tik tuo atveju, jei ši agentūra būtų prašiusi Teisingumo Teismo priimti sprendimą dėl to paties prašymo nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, o nagrinėjamu atveju taip nebuvo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) Žr., be kita ko, 2022 m. liepos 12 d. Sprendimą Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba (C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 129 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taip pat žr. doktrinoje K. Lenaerts ir kt. ES Procedural Law, 2‑as leid., Oxford University Press, 2023, p. 790. Teisingumo Teismas yra nusprendęs išimti iš bylos medžiagos dokumentą, be kita ko, susijusį su institucijų teisės tarnybų (2002 m. spalio 23 d. Nutartis Austrija / Taryba, C‑445/00, EU:C:2002:607, 12 punktas ir 2019 m. gegužės 14 d. Nutarties Vengrija / Parlamentas, C‑650/18, EU:C:2019:438, 8–19 punktai) arba nacionalinės administracijos vidaus reikmėms pateiktomis teisinėmis nuomonėmis (2007 m. kovo 23 d. Nutarties Stadtgemeinde Frohnleiten ir Gemeindebetriebe Frohnleiten, C‑221/06, EU:C:2007:185, 19–23 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2022 m. liepos 12 d. Sprendimą Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba (C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 130 punktas). Šiuo atveju buvo nagrinėjami vidaus dokumentai, kuriems taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), ir kurių pateikti neleido nei atitinkama institucija, nei tą daryti buvo nurodęs Sąjungos teismas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 12 d. Sprendimą Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba (C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 131 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) Žr. 1982 m. gegužės 18 d. Sprendimą AM &amp; S Europe / Komisija (155/79, EU:C:1982:157, 18–27 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) Šiuo klausimu, kiek tai susiję su bendresniu advokatų profesinės paslapties apsaugos pagrindu, žr. generalinio advokato M. Poiares Maduro išvados byloje Ordre des barreaux francophones et germanophone ir kt. (C‑305/05, EU:C:2006:788, 36–46 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Taip pat žr. doktrinoje D. Van Gerven, „Professional Secrecy in Europe“, knygoje Professional Secrecy of Lawyers in Europe, Cambridge University Press, 2013, p. 6–8.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) Kaip pažymėjau savo išvadoje byloje Orde van Vlaamse Balies ir kt. (C‑694/20, EU:C:2022:259, 49 punktas), kuriai šiuo klausimu pritarė Teisingumo Teismas 2022 m. gruodžio 8 d. Sprendime Orde van Vlaamse Balies ir kt. (C‑694/20, EU:C:2022:963, 27 punktas), iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad pagal EŽTK 8 straipsnio 1 dalį saugomas bet kokio asmenų susirašinėjimo slaptumas ir suteikiama sustiprinta advokato ir kliento tarpusavio bendravimo apsauga (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 6 d. EŽTT sprendimo Michaud prieš Prancūziją, CE:ECHR:2012:1206JUD001232311, 117 ir 118 punktus). Panašiai, kaip ir minėta nuostata, kurioje numatyta apsauga apima ne tik asmens gynybą, bet ir teisines konsultacijas, Chartijos 7 straipsniu užtikrinamas šių teisinių konsultacijų slaptumas, kiek tai susiję tiek su jų turiniu, tiek su jų buvimu. Kaip pažymėjo EŽTT, asmenys, kurie konsultuojasi su advokatu, gali pagrįstai tikėtis, kad jų komunikacija išliks privati ir konfidenciali (2019 m. balandžio 9 d. EŽTT sprendimo Altay prieš Turkiją (Nr. 2), CE:ECHR:2019:0409JUD001123609, 49 punktas). Taigi, išskyrus išimtinius atvejus, šie asmenys turi turėti teisėtą lūkestį, kad advokatas be jų sutikimo niekam neatskleis, kad jie su juo konsultuojasi.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) Šiuo klausimu žr., be kita ko, D. Van Gerven, „Professional Secrecy in Europe“, knygoje Professional Secrecy of Lawyers in Europe, Cambridge University Press, 2013, p. 17 ir 18.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">44</a>
</span>) Be to, nacionalinės teisinės sistemos šiuo klausimu nėra vienodos. Žinoma, tam tikrose sistemose tokiam susirašinėjimui galioja beveik absoliuti apsauga (žr., pavyzdžiui, be Cedefop nurodyto Belgijos advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 1 dalies, Prancūzijos nacionalinių vidaus taisyklių dėl advokato profesijos 3.1 straipsnį ir Italijos advokatų etikos kodekso 48 straipsnį), tačiau net ir tokiais atvejais iš šios apsaugos kylanti pareiga lieka atitinkamiems advokatams. Europos lygmeniu pagal Europos advokatų etikos kodekso (CCBE) (2019 m. leidimas) 5.3.1 straipsnį, su kuriuo galima susipažinti prancūzų kalba šiuo adresu: https://www.ccbe.eu/fileadmin/speciality_distribution/public/documents/DEONTOLOGY/DEON_CoC/FR_DEON_CoC.pdf, „[a]dvokatas, norintis kolegai kitoje valstybėje narėje siųsti pranešimus, kuriuos jis pageidauja laikyti konfidencialiais arba „without prejudice“, turi aiškiai nurodyti tokį norą prieš siųsdamas pirmąjį iš šių pranešimų“. Šio kodekso 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad „jeigu numatomas pranešimų gavėjas negali suteikti jiems konfidencialaus arba „without prejudice“ pobūdžio, jis privalo nedelsdamas apie tai informuoti siuntėją“. Be to, šio dokumento aiškinamojo memorandumo 5.3 straipsnio komentare kalbama apie skirtingus požiūrius valstybėse narėse.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">45</a>
</span>) Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nors apeliantės nurodyta aplinkybė, jog Cedefop atstovas pats paprašė buvusios apeliantės atstovės atskleisti jos komunikacijos su apeliante turinį, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, atsižvelgiant į patį tokios komunikacijos turinį, mano nuomone, reikalaujama, kad ji informuotų savo klientę apie tai, kad Cedefop yra pasirengęs kalbėtis. Vis dėlto nesiimsiu vertinti galimybės pažodžiui atkartoti visą abiejų nurodytų kolegų bendravimą, o tik jį apibendrinsiu, nes šis klausimas bet kokiu atveju priklauso nuo kompetentingos advokatūros taisyklių ir šioje byloje nėra aktualus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">46</a>
</span>) Be kita ko, pagal šios išvados 49 punkte nurodytą jurisprudenciją.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-47" href="#c-47">47</a>
</span>) Šiuo klausimu esant panašiai situacijai Bendrasis Teismas iš esmės pripažino galimybę remtis tuo, kad tarp šalių vyksta dialogas, kuriuo siekiama galimo taikaus ginčo išsprendimo (2023 m. spalio 18 d. Sprendimo BZ / ECB, T‑162/21, EU:T:2023:647, 133 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-48" href="#c-48">48</a>
</span>) Iš tiesų, atsižvelgdamas į šią jurisprudenciją, Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad šio tikslo, t. y. ginčo tarp Komisijos ir atitinkamos valstybės narės taikaus sprendimo iki priimant Teisingumo Teismo sprendimą, apsauga pateisina atsisakymą leisti susipažinti su nagrinėjamame procese parengtais dokumentais (žr. 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo API / Komisija, T‑36/04, EU:T:2007:258, 121 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-49" href="#c-49">49</a>
</span>) Ši išvada, žinoma, nedaro poveikio klausimui dėl šio dokumento įrodomosios vertės, kurią Teisingumo Teismas įvertins vadovaudamasis šios išvados 49 punkte nurodytu laisvo įrodymų vertinimo principu.</p>
</body>
</html>
