02018R0761 — LT — 16.06.2020 — 001.002


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/761

2018 m. vasario 16 d.

kuriuo nustatomi nacionalinių saugos institucijų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 išdavusių bendrą saugos sertifikatą arba saugos leidimą, vykdomos priežiūros bendrieji saugos būdai ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1077/2012

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 129 2018.5.25, p. 16)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2020/782  2020 m. birželio 12 d.

  L 188

14

15.6.2020


Pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 183, 20.7.2023, p.  64 ((ES) 2018/761)




▼B

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/761

2018 m. vasario 16 d.

kuriuo nustatomi nacionalinių saugos institucijų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 išdavusių bendrą saugos sertifikatą arba saugos leidimą, vykdomos priežiūros bendrieji saugos būdai ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1077/2012

(Tekstas svarbus EEE)



1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi Direktyvos (ES) 2016/798 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti nacionalinių saugos institucijų, geležinkelio įmonėms išdavusių bendrą saugos sertifikatą arba infrastruktūros valdytojams išdavusių saugos leidimą, vykdomos saugos valdymo priežiūros bendrieji saugos būdai (BSB).

2 straipsnis

Apibrėžtis

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

saugos sertifikavimo įstaiga – įstaiga, atsakinga už bendro saugos sertifikato išdavimą, t. y. Agentūra arba nacionalinė saugos institucija;

b)

likęs susirūpinimą keliantis klausimas – atliekant paraiškos dėl bendro saugos sertifikato arba saugos leidimo vertinimą nustatytas nedidelis trūkumas, kuris netrukdo išduoti to sertifikato arba leidimo ir kurį galima palikti vėlesnei priežiūrai.

3 straipsnis

Priežiūros procesas

1.  
Nacionalinės saugos institucijos taiko I priede nustatytą priežiūros procesą.
2.  
Nacionalinės saugos institucijos nustato saugos vertinimo proceso valdymo vidaus taisykles arba procedūras.
3.  
Priežiūros tikslais nacionalinės saugos institucijos geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų, taip pat jų rangovų, partnerių arba tiekėjų pateiktus pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus išduotus su produktais ar paslaugomis susijusius leidimus, jų pripažinimo dokumentus ar sertifikatus pripažįsta kaip įrodymą, kad geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas geba vykdyti atitinkamus Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2018/762 ( 1 ) nustatytus reikalavimus.

4 straipsnis

Priežiūros metodai

Nacionalinės saugos institucijos nustato tinkamus būdus, pvz., auditus arba patikrinimus, ir pasirenka tinkamiausius planuodamos savo priežiūros veiklą.

5 straipsnis

Priežiūros ir vertinimo sąsajos

1.  
Priežiūrą vykdanti nacionalinė saugos institucija naudojasi ir, kai tinkama, dalijasi informacija apie saugos valdymo sistemos efektyvumą, sukaupta vykdant priežiūros veiklą, kurios tikslas – atnaujinti arba papildyti bendrą saugos sertifikatą arba saugos leidimą.
2.  
Tais atvejais, kai 1 dalyje nurodyta nacionalinė saugos institucija nėra atsakinga už bendro saugos sertifikato arba saugos leidimo išdavimą, ji, gavusi atnaujinimo arba papildymo paraišką, nedelsdama derina veiksmus su Agentūra, veikiančia kaip saugos sertifikavimo įstaiga, arba, kai infrastruktūra kerta valstybių sieną, atitinkama nacionaline saugos institucija pastarosios prašymu.

Remdamasi pirmoje pastraipoje nurodyto derinimo rezultatais, nacionalinė saugos institucija nustato ir parenka informaciją, svarbią siekiant įvertinti, ar geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistema veikia efektyviai, įskaitant bent:

a) 

pagrindinių neatitikties atvejų, dėl kurių gali būti paveiktas saugos veiksmingumas arba kilti didelė saugos rizika, taip pat visų kitų vykdant priežiūrą nuo ankstesnio vertinimo nustatytų susirūpinimą keliančių klausimų aprašą;

b) 

veiksmų plano (arba planų), kurį (kuriuos) geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas parengė siekdama (-as) spręsti svarbius reikalavimų nesilaikymo klausimus ir visus kitus a punkte nurodytus susirūpinimą keliančius klausimus, būseną ir atitinkamus veiksmus, kurių ėmėsi nacionalinė saugos institucija, kad prižiūrėtų, kaip sprendžiami šie klausimai;

c) 

savo valstybėje narėje veikiančios geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo saugos veiksmingumo apžvalgą;

d) 

veiksmų plano (arba planų), kurį (kuriuos) geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas parengė siekdama (-as) išspręsti nuo ankstesnio vertinimo likusius susirūpinimą keliančius klausimus.

6 straipsnis

Priežiūrą atliekančių darbuotojų kompetencija

1.  

Nacionalinės saugos institucijos užtikrina, kad priežiūrą atliekantys darbuotojai turėtų šiuos gebėjimus:

a) 

išmanytų atitinkamą priežiūrai taikomą reglamentavimo sistemą;

b) 

išmanytų, kaip veikia geležinkelių sistema;

c) 

gebėtų tinkamai kritiškai analizuoti;

d) 

turėtų saugos arba panašaus pobūdžio valdymo sistemos geležinkelių sektoriuje arba saugos valdymo sistemos sektoriuje, kuriame kyla tokių pat veiklos ir techninių sunkumų, priežiūros patirties;

e) 

žinotų, kaip vesti pokalbius, ir turėtų atitinkamos patirties;

f) 

gebėtų spręsti problemas, bendrauti ir dirbti kolektyve.

2.  
Jei atliekamas kolektyvinis darbas, nebūtina, kad kiekvienas kolektyvo narys turėtų visus gebėjimus.
3.  

Siekdamos užtikrinti tinkamą 1 dalies taikymą, nacionalinės saugos institucijos nustato gebėjimų valdymo sistemą, apimančią:

a) 

kiekvienam darbui, pareigoms ar vaidmeniui reikalingų gebėjimų aprašo parengimą;

b) 

darbuotojų įdarbinimą vadovaujantis nustatytais gebėjimų aprašais;

c) 

darbuotojų gebėjimų išlaikymą, tobulinimą ir vertinimą vadovaujantis nustatytais gebėjimų aprašais.

7 straipsnis

Sprendimų priėmimo kriterijai

1.  
Nacionalinė saugos institucija nustato ir paskelbia sprendimų priėmimo kriterijus, pagal kuriuos ji vertina, ar geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas teisingai taiko saugos valdymo sistemą ir ar taikant saugos valdymo sistemą veiksmingai valdoma su geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo veikla susijusi rizika.

Šie kriterijai apima informaciją, kaip nacionalinė saugos institucija elgiasi nustačiusi geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemos neatitikties faktų.

2.  
Nacionalinė saugos institucija priima ir paskelbia procedūrą, pagal kurią geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir bet kuri kita suinteresuota šalis gali pateikti skundą dėl sprendimų, priimtų vykdant priežiūros veiklą.

8 straipsnis

Nacionalinių saugos institucijų veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ar įstaigomis

1.  
Infrastruktūros valdytojo, kurio infrastruktūra (-os) kerta valstybių sieną, arba geležinkelio įmonės, vykdančios veiklą daugiau nei vienoje valstybėje narėje, priežiūrą vykdančios nacionalinės saugos institucijos koordinuoja savo priežiūros metodą pagal Direktyvos (ES) 2016/798 17 straipsnio 7 ir 9 dalis.

Išdavusios saugos leidimą arba bendrą saugos sertifikatą, nacionalinės saugos institucijos nedelsdamos nusprendžia, kuri iš jų turėtų koordinuoti tinkamo saugos valdymo sistemos taikymo priežiūrą, nedarant poveikio nacionalinių saugos institucijų įpareigojimams pagal Direktyvos (ES) 2016/798 16 straipsnio 2 dalies d ir j punktus ir 17 straipsnį.

2.  
Taikydamos 1 dalį, nacionalinės saugos institucijos parengia tvarką remdamosi koordinuotos bendros priežiūros sistema, nustatyta II priede.
3.  
Nacionalinės saugos institucijos taip pat parengia bendradarbiavimo su nacionalinėmis tyrimo institucijomis, už priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo įstaigomis ir kitomis kompetentingomis institucijomis arba įstaigomis tvarką.

9 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1077/2012 panaikinamas 2019 m. birželio 16 d.

10 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

▼M1

Jis taikomas nuo 2019 m. birželio 16 d.

Tačiau 5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos nuo 2020 m. birželio 16 d. tose valstybėse narėse, kurios pagal Direktyvos (ES) 2016/798 33 straipsnio 2 dalį Agentūrai ir Komisijai yra pranešusios, kad pratęsė tos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminą, ir pagal Direktyvos (ES) 2016/798 33 straipsnio 2a dalį Agentūrai ir Komisijai nėra pranešusios, kad papildomai pratęsė tą perkėlimo į nacionalinę teisę terminą.

5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos nuo 2020 m. spalio 31 d. tose valstybėse narėse, kurios pagal Direktyvos (ES) 2016/798 33 straipsnio 2a dalį Agentūrai ir Komisijai yra pranešusios, kad papildomai pratęsė tos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminą.

▼B

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




I PRIEDAS

3 straipsnyje nurodytas priežiūros procesas

1.   BENDROJI NUOSTATA

Nacionalinė saugos institucija parengia struktūrinį patikrinamą visos veiklos procesą, kuriame atsižvelgiama į toliau nurodytus elementus. Taip užtikrinama, kad priežiūros procesas būtų kartotinis ir jame būtų atsižvelgta į nuolatinio tobulinimo poreikį, kaip parodyta toliau priedėlyje pateiktoje schemoje.

2.   PRIEŽIŪROS STRATEGIJOS IR PLANO (-Ų) PARENGIMAS

Nacionalinė saugos institucija:

▼C1

a) 

rengdama strategiją ir planą arba planus, renka ir analizuoja duomenis ir (arba) informaciją iš įvairių šaltinių. Tokie šaltiniai, be kita ko, gali būti: vertinant saugos valdymo sistemas surinkta informacija, ankstesnės priežiūros veiklos rezultatai, su leidimais eksploatuoti posistemius ar transporto priemones susijusi informacija, nacionalinių tyrimo įstaigų avarijų ataskaitos ir (arba) rekomendacijos, kitos ataskaitos ar duomenys apie avarijas ir (arba) incidentus, geležinkelio įmonių ar infrastruktūros valdytojų metinės ataskaitos nacionalinei saugos institucijai, už techninę priežiūrą atsakingų subjektų metinės techninės priežiūros ataskaitos, piliečių skundai ir kiti susiję šaltiniai;

▼B

b) 

priežiūros strategijoje nustato rizikos sritis tikslinės priežiūros veiklai, įskaitant, kai tinkama, susijusias su žmogiškųjų ir organizacinių veiksnių integravimu ir valdymu;

c) 

parengia priežiūros planą ar planus, kuriuose nurodo, kaip ji įgyvendins priežiūros strategiją per visą galiojančių bendrų saugos sertifikatų ir saugos leidimų gyvavimo ciklą;

d) 

remdamasi nustatytomis tikslinėmis sritimis, apytiksliai apskaičiuoja išteklius, reikalingus planui arba planams įgyvendinti;

e) 

skiria išteklius, reikalingus planui ar planams įgyvendinti;

f) 

koordinuodama veiksmus su kita nacionaline saugos institucija (ar institucijomis), priežiūros strategijoje ir plane (-uose) numato, kaip bus sprendžiami visi su veikla daugiau kaip vienoje valstybėje ar infrastruktūra, kertančia valstybių sieną, susiję klausimai.

3.   PRANEŠIMAS APIE PRIEŽIŪROS STRATEGIJĄ IR PLANĄ (-US)

Nacionalinė saugos institucija:

a) 

susijusioms geležinkelio įmonėms ar infrastruktūros valdytojams ir, jei taikoma, platesniam kitų suinteresuotųjų subjektų ratui praneša bendrus priežiūros strategijos tikslus ir iš esmės paaiškina planą ar planus;

b) 

susijusioms geležinkelio įmonėms ar infrastruktūros valdytojams iš esmės paaiškina, kaip bus įgyvendinamas priežiūros planas ar planai.

4.   PRIEŽIŪROS VEIKLOS VYKDYMAS

Nacionalinė saugos institucija:

a) 

įgyvendina planą ar planus;

b) 

nustačiusi, kad geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas nevykdo savo teisinių pareigų, imasi proporcingo veiksmo (-ų), įskaitant, jei reikia, skubių įspėjimų apie pavojų saugai skelbimą ir laikinų saugos priemonių taikymą;

c) 

įvertina, ar tinkamai parengtas ir įgyvendinamas geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo veiksmų planas arba planai siekiant per konkretų laikotarpį pašalinti nacionalinės saugos institucijos nustatytą neatitiktį ar išspręsti likusį susirūpinimą keliantį klausimą;

d) 

dokumentuoja savo priežiūros veiklos rezultatus.

5.   PRIEŽIŪROS VEIKLOS REZULTATAI

Nacionalinė saugos institucija:

a) 

savo priežiūros veiklos rezultatais pasidalija su atitinkama geležinkelio įmone arba infrastruktūros valdytoju ir nurodo sritis, kuriose geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas neužtikrino atitikties, taip pat gerosios patirties pavyzdžius, kad skatintų gerinti saugą;

b) 

apžvelgia savo valstybėje narėje veikiančių atskirų geležinkelio įmonių ar infrastruktūros valdytojų saugos veiksmingumą;

c) 

paskelbia ir susijusiems suinteresuotiesiems subjektams praneša savo nuomonę apie bendrą saugos veiksmingumą valstybėje narėje;

d) 

paskelbia ir susijusiems suinteresuotiesiems subjektams praneša savo nuomonę apie saugos reglamentavimo sistemos veiksmingumą;

e) 

prieš iš naujo vertindama bendro saugos sertifikato arba saugos leidimo atnaujinimo arba papildymo paraišką, naudojasi ir, kai tinkama, dalijasi informacija apie saugos valdymo sistemos veiksmingumą, surinkta vykdant geležinkelio įmonių arba infrastruktūros valdytojų priežiūrą, su Agentūra, veikiančia kaip saugos sertifikavimo įstaiga, arba atitinkama nacionaline saugos institucija, kai paraiška susijusi su infrastruktūra, kertančia valstybių sieną;

f) 

kai tinkama, imasi vykdymo užtikrinimo veiksmų, nurodo, ar numatoma apriboti arba panaikinti bendrą saugos sertifikatą arba saugos leidimą, o tais atvejais, kai ji nėra atsakinga už bendro saugos sertifikato arba saugos leidimo išdavimą, atitinkamai informuoja kompetentingą instituciją.

6.   PRIEŽIŪROS VEIKLOS PERŽIŪRA

Remdamasi vykdant peržiūros veiklą surinkta informacija ir įgyta patirtimi, taip pat saugos veiksmingumu atskiroje organizacijoje ir valstybėje narėje, nacionalinė saugos institucija reguliariai:

a) 

atlieka priežiūros strategijos ir plano (planų) peržiūrą, kad patikrintų, ar iš pradžių nustatyta tikslinė veikla, duomenų ir (arba) informacijos iš įvairių šaltinių naudojimas, priežiūros rezultatai ir išteklių paskirstymas yra tinkami ir, jei reikia, keičia prioritetus;

b) 

prireikus persvarsto planą arba planus ir atsižvelgia į pakeitimų poveikį priežiūros strategijai;

c) 

jei reikia, pateikia savo nuomonę ir pasiūlymus savo valstybei narei, siekdama, kad būtų pašalinti visi saugos reglamentavimo sistemos trūkumai.




Priedėlis

image

▼B




II PRIEDAS

8 straipsnio 2 dalyje nurodyta koordinuotos bendros priežiūros sistema

Atitinkamos nacionalinės saugos institucijos parengia tvarką remdamosi šiais principais ir konkrečiais elementais:

1. 

Sutaria, kurios geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai veikia taip, kad būtina vykdyti koordinuotą bendrą jų priežiūrą.

2. 

Sutaria dėl taikant koordinavimo tvarką vartojamos bendros kalbos (-ų) ir informacijos konfidencialumo lygio.

3. 

Sutaria dėl informacijos, kuria bus keičiamasi, ir tvarkaraščio, pagal kurį:

a) 

keičiamasi atitinkama informacija apie 1 punkte nurodytas geležinkelio įmones ir infrastruktūros valdytojus ir dalijamasi jų vertinimo veiklos rezultatais;

b) 

kai tinkama, pateikiamos saugos leidimų kopijos;

c) 

dalijamasi susijusios priežiūros veiklos rezultatais, įskaitant, kai tinkama, vykdymo užtikrinimo sprendimus ir veiksmus;

d) 

dalijamasi informacija apie 1 punkte nurodytų geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų saugos veiksmingumą kiekvienoje valstybėje narėje.

4. 

Taiko bendrus sprendimų priėmimo kriterijus:

a) 

dalijasi informacija apie tai, kam kiekviena nacionalinė saugos institucija, įgyvendindama priežiūros planą, skiria daugiausia dėmesio vykdydama kiekvienos atitinkamos geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo priežiūrą;

b) 

užmezga atitinkamų nacionalinių saugos institucijų dialogą dėl siūlomo reagavimo į didžiausius atitikties trūkumus.

5. 

Valdo koordinavimą:

a) 

bendrai taiko esamas priežiūros strategijas ir planus;

b) 

nustato bendrus interesus ir (arba) bendrus klausimus;

c) 

efektyviai planuoja atskiras, koordinuotas ar bendras iniciatyvas, nesukurdamos nereikalingų nepatogumų geležinkelio įmonėms ir infrastruktūros valdytojams ir vengdamos šių iniciatyvų taikymo sričių dubliavimosi.

6. 

Sutaria, kuri nacionalinė saugos institucija (ar institucijos), kai tinkama, turėtų toliau stebėti veiksmus, kuriais siekiama išspręsti likusius neišspręstus klausimus, atidėtus priežiūros laikotarpiui.

7. 

Sutaria, kokioms sritims koordinuotai arba bendrai skirti daugiausia dėmesio:

a) 

nustato atitinkamų geležinkelio įmonių arba infrastruktūros valdytojų svarbiausių rūšių riziką, kurios klausimus nacionalinės saugos institucijos turi spręsti koordinuotai arba bendrai;

b) 

kai tinkama, remdamosi nustatytais kriterijais sutaria, kuri nacionalinė saugos institucija koordinuos su kuriais klausimais susijusią veiklą;

c) 

kai tinkama, sutaria, kokių rūšių bendrą priežiūros veiklą vykdyti;

d) 

sutaria, kaip geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turėtų būti informuojami apie nacionalinių saugos institucijų sutartą tvarką ir pasiektus susitarimus.

8. 

Dalijasi gerąja patirtimi:

a) 

parengia atitinkamų geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų priežiūros veiklos peržiūros ir koordinavimo tvarką;

b) 

parengia nacionalinių saugos institucijų tarpusavio veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo ir, kai tinkama, veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo su Agentūra, veiksmingumo vertinimo tvarką.



( 1 )  2018 m. kovo 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/762, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomi su saugos valdymo sistemų reikalavimais susiję bendrieji saugos būdai ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 1158/2010 ir (ES) Nr. 1169/2010 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 26).