<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑283/15</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62015CJ0283</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:102">EU:C:2017:102</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>9</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>9</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><DATE ISO="20170209">2017 M. VASARIO 9 D.</DATE> SPRENDIMAS – BYLA C-283/15</P><P>X</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (pirmoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20170209">2017 m. vasario 9 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: nyderlandų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Mokesčių teisės aktai</KEYWORD><KEYWORD>Pajamų mokestis</KEYWORD><KEYWORD>Valstybės narės pilietis, gaunantis pajamas šioje valstybėje narėje ir trečiojoje šalyje, o gyvenantis kitoje valstybėje narėje</KEYWORD><KEYWORD>Mokesčių lengvata, skirta atsižvelgti į asmeninę ir šeiminę padėtį</KEYWORD></INDEX><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑283/15</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad der Nederlanden</HT> (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) <DATE ISO="20150522">2015 m. gegužės 22 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20150611">2015 m. birželio 11 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">X</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Staatssecretaris van Financiën</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, teisėjai E. Regan, J.‑C. Bonichot (pranešėjas), C. G. Fernlund ir S. Rodin,</P><P>generalinis advokatas M. Wathelet,</P><P>posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus <DATE ISO="20160629">2016 m. birželio 29 d.</DATE> posėdžiui,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>X, atstovaujamo <HT TYPE="ITALIC">belastingadviseurs</HT> B. Dieleman, A. A. W. Langevoord ir T.C. Gerverdinck,</P></ITEM><ITEM><P>Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. Bulterman ir M. Noort, padedamų eksperto J. C. L. M. Fijen,</P></ITEM><ITEM><P>Belgijos vyriausybės, atstovaujamos M. Jacobs ir J.-C. Halleux,</P></ITEM><ITEM><P>Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir K. Petersen,</P></ITEM><ITEM><P>Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer, E. Lachmayer ir F. Koppensteiner,</P></ITEM><ITEM><P>Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes, M. Rebelo ir J. Martins da Silva,</P></ITEM><?PAGE NO="2"?><ITEM><P>Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Falk, C. Meyer-Seitz, U. Persson, E. Karlsson, L. Swedenborg ir N. Otte Widgren,</P></ITEM><ITEM><P>Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos M. Holt, padedamo baristerio R. Hill,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos W. Roels ir C. Soulay,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20160907">2016 m. rugsėjo 7 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>SESV nuostatų dėl laisvo asmenų judėjimo<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant X ir <HT TYPE="ITALIC">Staatssecretaris van Financiën</HT> (Finansų ministerijos valstybės sekretorius) ginčą dėl to, kad Nyderlandų mokesčių institucija jam neleido atskaičiuoti iš Ispanijoje esančio nuosavo būsto gautų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>neigiamų pajamų<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Wet Inkomstenbelasting 2001</HT> (2001 m. Pajamų mokesčio įstatymas, toliau – 2001 m. įstatymas) 2.3 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Pajamų mokesčiu apmokestinamos toliau nurodytos pajamos, kurias apmokestinamasis asmuo gavo nagrinėjamais kalendoriniais metais:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>iš darbo santykių ir gyvenamojo būsto gautos apmokestinamosios pajamos;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>iš pagrindinio akcijų paketo gautos apmokestinamosios pajamos;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>iš santaupų ir investicijų gautos apmokestinamosios pajamos.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>2001 m. įstatymo 2.4 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="002.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Iš darbo santykių ir būsto nuosavybės gautos apmokestinamosios pajamos nustatomos:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>vietos mokesčių mokėtojams: pagal 3 skyriaus nuostatas,</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>užsienio mokesčių mokėtojams: pagal 7.2 skirsnio nuostatas &lt;…&gt;.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>2001 m. įstatymo 2.5 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="002.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Vietos mokesčių mokėtojas, kuris negyvena Nyderlanduose ištisus kalendorinius metus, ir užsienio mokesčių mokėtojas, gyvenantis kitoje Europos Sąjungos valstybėje arba trečiojoje šalyje, numatytoje ministro sprendime, su kuria Nyderlandų Karalystė sudarė dvigubo apmokestinimo išvengimo ir pasikeitimo informacija sutartį, apmokestinamas minėtoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, gali pasirinkti, kad jam būtų taikomos šiame įstatyme numatyta vietos mokesčių mokėtojams taikoma apmokestinimo tvarka. &lt;…&gt;</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Pagal 2001 m. įstatymo 3.120 straipsnio 1 dalį Nyderlandų rezidentas turi teisę atskaičiuoti iš Nyderlanduose esančio nuosavo būsto gautas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>neigiamas pajamas<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Pagal 2001 m. įstatymo 7.1 straipsnio a punktą mokestis skaičiuojamas nuo kalendoriniais metais gautų apmokestinamųjų pajamų iš profesinės veiklos ir gyvenamojo būsto Nyderlanduose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Remiantis 2001 m. įstatymo 7.2 straipsnio 2 dalies b ir f punktais, apmokestinamasis darbo užmokestis už Nyderlanduose vykdomą profesinę veiklą ir, atsižvelgiant į aplinkybes, apmokestinamosios pajamos, gautos iš Nyderlanduose turimo nuosavo būsto, sudaro apmokestinamąsias pajamas iš profesinės veiklos ir gyvenamojo būsto.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Pagal 2001 m. įstatymą fizinių asmenų pajamų mokesčiu Nyderlanduose apmokestinamos ne tik pajamos iš profesinės veiklos, bet ir pajamos, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>iš būsto<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>. Jeigu būstas yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>nuosavas<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>, laikoma, kad jam taikomos mokesčių lengvatos, apskaičiuojamos kaip jo vertės procentinė dalis. Šios <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>lengvatos<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> sumažinamos atskaičiuotinų išlaidų suma, prie kurių priskiriamos būstui įsigyti paimtų paskolų palūkanos ir išlaidos. Jeigu šių išlaidų suma viršija <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>lengvatų<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> sumą, laikoma, kad apmokestinamasis asmuo gauna <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>neigiamas pajamas<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Nyderlandų piliečio X atveju taip buvo 2007 m., kiek tai susiję su jo Ispanijoje esančiu būstu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Tais pačiais mokestiniais metais X iš profesinės veiklos gavo pajamų, jas jam išmokėjo dvi bendrovės, kurių kontrolinis akcijų paketas priklausė jam; vienos buveinė buvo Nyderlanduose, o kitos – Šveicarijoje. Pajamos iš šaltinio Nyderlanduose sudarė 60 % visų jo apmokestinamųjų pajamų, o pajamos iš šaltinio Šveicarijoje – 40 % visų jo apmokestinamųjų pajamų. Ispanijoje jokių pajamų negauta nei 2007 m., nei ketveriais paskesniais metais; pasibaigus šiam laikotarpiui X nebegyveno Ispanijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Pagal taikytiną dvišalę mokesčių sutartį iš Šveicarijos gautos pajamos buvo apmokestinamos Šveicarijoje, o Nyderlandų gautos pajamos – Nyderlanduose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su apmokestinimu pastarojoje valstybėje narėje, X pirma pageidavo būti prilyginamas apmokestinamajam asmeniui rezidentui, kaip numatyta 2001 m. įstatymo 2.5 straipsnyje, pagal kurį suinteresuotajam asmeniui Nyderlanduose buvo taikoma neribota mokestinė prievolė. Tuo remdamasi Nyderlandų mokesčių institucija atsižvelgė į jo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>neigiamas pajamas<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> iš būsto Ispanijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Vis dėlto visas taip apskaičiuotas mokestis viršijo mokestį, kurį X būtų turėjęs mokėti, jeigu nebūtų pasinaudojęs prilyginimo apmokestinamiesiems asmenims rezidentams galimybe (dėl to jis būtų buvęs apmokestintas Šveicarijoje už šioje valstybėje gautas pajamas, t. y. 40 % visų pajamų) ir jeigu jam dar būtų buvę leista atskaičiuoti visas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>neigiamas pajamas<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> iš Ispanijoje esančio nuosavo būsto.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Keisdamas savo prašymą dėl prilyginimo X ginčijo mokestinį pranešimą Nyderlandų teismuose ir teigė, kad Sąjungos teisės nuostatas dėl laisvo judėjimo reikia aiškinti taip, jog pagal jas apmokestinamiesiems asmenims nerezidentams leidžiama atskaičiuoti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>neigiamas pajamas<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> iš nuosavo būsto, ir tam neprivaloma pasirinkti prilyginimo rezidentams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Po to, kai <HT TYPE="ITALIC">Rechtbank te Haarlem</HT> (Harlemo pirmosios instancijos teismas, Nyderlandai) ir <HT TYPE="ITALIC">Gerechtshof Amsterdam</HT> (Amsterdamo apeliacinis teismas, Nyderlandai) atmetė X ieškinį, jis padavė kasacinį skundą <HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad der Nederlanden</HT> (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl <DATE ISO="19950214">1995 m. vasario 14 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑279/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:31">EU:C:1995:31</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) suformuluotos teismo praktikos taikymo, atsižvelgiant į tai, kad, priešingai nei pagal toje byloje, dėl kurios priimtas tas sprendimas, nagrinėtą faktinę situaciją, X negauna visų arba beveik visų savo šeimos pajamų tik vienoje valstybėje narėje, kitoje nei jo gyvenamosios vietos valstybė narė, kuri yra kompetentinga apmokestinti šias pajamas, taigi kuri galėtų atsižvelgti į jo asmeninę ir šeiminę padėtį. X situacijai būdinga tai, kad tuo laikotarpiu, į kurį reikia atsižvelgti apskaičiuojant mokestį nuo jo pajamų, jis gyveno Ispanijoje, kur negavo jokių pajamų, o vieną dalį pajamų (60 %) gavo Nyderlanduose, kitą (40 %) – Šveicarijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, <DATE ISO="19990914">1999 m. rugsėjo 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gschwind</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑391/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:409">EU:C:1999:409</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20021212">2002 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">de Groot</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑385/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:750">EU:C:2002:750</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20120510">2012 m. gegužės 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Estija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑39/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:282">EU:C:2012:282</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) būtų galima aiškinti taip, kad veiklos vykdymo vietos valstybė visada turi atsižvelgti į suinteresuotojo asmens asmeninę ir šeiminę padėtį, jeigu gyvenamosios vietos valstybė negali to padaryti. Būtent taip yra pagrindinėje byloje, nes nagrinėjamais mokestiniais metais X Ispanijoje neturėjo jokių pajamų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad der Nederlanden</HT> (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>1.</NO.P><TXT>Ar ESV sutarties nuostatos dėl laisvo asmenų judėjimo turi būti aiškinamos kaip draudžiančios nacionalinę tvarką, pagal kurią Ispanijoje gyvenantis Sąjungos pilietis, kurio apytikriai 60 % pajamų iš profesinės veiklos apmokestinamos Nyderlanduose, o apie 40 % – Šveicarijoje, savo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>neigiamų pajamų<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> iš Ispanijoje esančio asmeniniams poreikiams naudojamo nuosavo būsto negali atskaičiuoti iš Nyderlanduose apmokestinamų pajamų iš profesinės veiklos ir tuomet, kai jis gyvenamosios vietos valstybėje [t. y.] Ispanijoje gauna tokias mažas pajamas, kad dėl minėtų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>neigiamų pajamų<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> atitinkamais metais gyvenamosios vietos valstybėje negali būti sumažinti mokesčiai?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar tokiu atveju kiekviena valstybė narė, kurioje Sąjungos pilietis gavo dalį savo pajamų, privalo atsižvelgti į visą minėtų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>neigiamų pajamų<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> sumą? Ar vis dėlto ši pareiga taikoma tik vienai iš profesinės veiklos valstybių narių, ir, jeigu taip, tuomet kuriai? O gal kiekviena profesinės veiklos vietos valstybė (išskyrus gyvenamosios vietos valstybę) turi leisti atskaičiuoti dalį šių <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>neigiamų pajamų<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>? Kaip pastaruoju atveju nustatyti atskaičiuotiną dalį?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Ar šiuo atžvilgiu svarbu tai, kurioje valstybėje narėje faktiškai dirbta, ar tai, kuri valstybė narė turi teisę apmokestinti pajamas iš minėtos darbo veiklos?</TXT></NP></ITEM></LIST></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ar į 2 punkte išdėstytus klausimus būtų atsakyta kitaip, jeigu viena iš valstybių, kuriose Sąjungos pilietis gauna pajamas, yra Šveicarijos Konfederacija, kuri nėra Sąjungos valstybė narė ir nepriklauso Europos ekonominei erdvei (EEE)?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Kiek šiuo požiūriu svarbu tai, ar gyvenamosios vietos valstybės (šiuo atveju – Ispanijos Karalystės) teisės aktuose numatyta galimybė atskaičiuoti hipotekinės paskolos palūkanas už skolininko nuosavą būstą ir galimybė įskaityti dėl to aptariamais metais patirtus mokestinius nuostolius į galimas pajamas šioje valstybėje paskesniais metais?<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="5"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl taikytinos judėjimo laisvės</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Pirmiausia pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepatikslina, į kurią judėjimo laisvę reikėtų atsižvelgti vertinant nacionalinės teisės aktus, kaip nagrinėjamieji pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Vis dėlto iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad X, turėdamas kontrolinį akcijų paketą, kontroliuoja Nyderlanduose ir Šveicarijoje įsteigtų bendrovių veiklą ir jai vadovauja; į pajamas, gautas iš šių bendrovių, jis siekia įskaityti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>neigiamas pajamas<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> iš Ispanijoje esančio nuosavo būsto.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Pagal nusistovėjusią teismo praktiką bet kuriam valstybės narės gyventojui, nesvarbu, kokia jo pilietybė, turinčiam kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės kapitalo dalį, leidžiančią jam daryti tam tikrą įtaką šios bendrovės sprendimams ir spręsti dėl jos veiklos, taikoma įsisteigimo laisvė (<DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">X</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑87/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2459">EU:C:2014:2459</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Taigi pagrindinės bylos teisės aktai turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į SESV 49 straipsnio nuostatas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo klausimo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar SESV 49 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis valstybei narei, pagal kurios mokesčių teisės aktus leidžiama atskaičiuoti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>neigiamas pajamas<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> iš būsto, neleisti pasinaudoti šiuo atskaitymu savarankiškai dirbančiam asmeniui nerezidentui, kai jis šios valstybės narės teritorijoje gauna 60 % visų savo pajamų, o valstybės narės, kurioje yra jo būstas, teritorijoje negauna pajamų, kurios jam leistų pasinaudoti lygiaverte teise į atskaitymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Norint atsakyti į šį klausimą, pirmiausia reikia priminti, kad nacionalinės mokesčių teisės normos turi atitikti Sąjungos teisę, visų pirma pagal Sutartis garantuojamas laisves, įskaitant SESV 49 straipsnyje įtvirtintą įsisteigimo laisvę (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20120510">2012 m. gegužės 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Estija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑39/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:282">EU:C:2012:282</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Atsižvelgimas į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>neigiamas pajamas<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> iš nekilnojamojo turto, esančio valstybėje narėje, kurioje apmokestinamasis asmuo pasirinko gyvenamąją vietą, yra mokesčių lengvata, susijusi su to asmens asmenine padėtimi, kuri yra svarbi vertinant jo bendrą gebėjimą mokėti mokesčius (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150618">2015 m. birželio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kieback</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑9/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:406">EU:C:2015:406</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą teismo praktiką).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Taigi tiek, kiek pagal valstybės narės teisės aktus apmokestinamajam asmeniui nerezidentui nesuteikiama apmokestinamiesiems asmenims rezidentams numatyta galimybė atskaičiuoti tokias <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>neigiamas pajamas<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>, pirmieji vertinami nepalankiau, palyginti su antraisiais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Vadinasi, reikia patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose nustatyti gyvenamosios vietos kriterijai yra diskriminuojantys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primintina, kad diskriminacija gali atsirasti tik tuomet, kai panašiomis aplinkybėmis taikomos skirtingos taisyklės arba kai ta pati taisyklė taikoma skirtingoms situacijoms (be kita ko, žr. <DATE ISO="19950214">1995 m. vasario 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT></NAME.CASE> <NO.CASE>C‑279/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:31">EU:C:1995:31</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20150618">2015 m. birželio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kieback</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑9/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:406">EU:C:2015:406</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Tiesioginių mokesčių srityje rezidentų ir nerezidentų padėtis paprastai nėra panaši, nes nerezidento vienos valstybės narės teritorijoje gaunamos pajamos dažniausiai sudaro tik dalį jo bendrų pajamų, sutelktų jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ir asmeninis nerezidento gebėjimas mokėti mokesčius, nustatomas atsižvelgus į jo bendras pajamas ir asmeninę bei šeiminę padėtį, lengviausiai gali būti įvertinamas toje vietoje, kurioje yra jo asmeninių ir turtinių interesų centras, paprastai sutampantis su jo įprasta gyvenamąja vieta (žr. <DATE ISO="19950214">1995 m. vasario 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑279/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:31">EU:C:1995:31</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20150618">2015 m. birželio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kieback</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑9/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:406">EU:C:2015:406</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Be to, Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑279/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:31">EU:C:1995:31</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR> Teisingumo Teismas nusprendė, jog tai, kad valstybė narė nesuteikia nerezidentams tam tikrų mokesčių lengvatų, kurias suteikia rezidentams, atsižvelgiant į objektyvius rezidentų ir nerezidentų situacijos skirtumus tiek dėl pajamų šaltinio, tiek dėl asmeninio gebėjimo mokėti mokesčius arba dėl asmeninės ir šeiminės padėties, paprastai nėra diskriminacija (taip pat žr. <DATE ISO="20150618">2015 m. birželio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kieback</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑9/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:406">EU:C:2015:406</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Nerezidentų diskriminacija, palyginti su rezidentais, kaip tai suprantama pagal ESV sutartį, gali būti tik tuomet, jei, nepaisant to, kad jie gyvena skirtingose valstybėse narėse, pagal atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų tikslą ir turinį nustatoma, kad šių dviejų kategorijų mokesčių mokėtojų situacija yra panaši (žr. <DATE ISO="19990914">1999 m. rugsėjo 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gschwind</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑391/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:409">EU:C:1999:409</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Būtent taip yra, kai apmokestinamasis asmuo nerezidentas valstybės narės, kurioje gyvena, teritorijoje negauna didelių pajamų, o didžiąją apmokestinamųjų pajamų dalį gauna iš kitoje valstybėje narėje vykdomos veiklos, todėl gyvenamosios vietos valstybė negali jam suteikti lengvatų, taikomų atsižvelgiant į jo asmeninę ir šeiminę padėtį (be kita ko, žr. <DATE ISO="19950214">1995 m. vasario 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑279/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:31">EU:C:1995:31</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20081016">2008 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Renneberg</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑527/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:566">EU:C:2008:566</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20150618">2015 m. birželio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kieback</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑9/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:406">EU:C:2015:406</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Tokiu atveju aplinkybė, kad į nerezidento, kuris didžiąją savo pajamų dalį ir beveik visas šeimos pajamas gauna kitoje valstybėje narėje, o ne savo gyvenamosios vietos valstybėje, asmeninę ir šeiminę padėtį neatsižvelgiama nei gyvenamosios vietos valstybėje narėje, nei darbo vietos valstybėje narėje, yra diskriminacija (<DATE ISO="19950214">1995 m. vasario 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑279/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:31">EU:C:1995:31</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20070718">2007 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lakebrink ir Peters-Lakebrink</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑182/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:452">EU:C:2007:452</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20150618">2015 m. birželio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kieback</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑9/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:406">EU:C:2015:406</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT><DATE ISO="20070718">2007 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lakebrink ir Peters-Lakebrink</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑182/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:452">EU:C:2007:452</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR> Teisingumo Teismas patikslino, kad šio sprendimo 27–33 punktuose nurodyta teismo praktika taikoma visoms mokesčių lengvatoms, susijusioms su nerezidento gebėjimu mokėti mokesčius, kurios nesuteiktos nei darbuotojo gyvenamosios vietos, nei darbo vietos valstybėje narėje (<DATE ISO="20150618">2015 m. birželio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kieback</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑9/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:406">EU:C:2015:406</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Įsisteigimo laisvės atveju toks teismo praktikos taikymas gali būti perkeltas su gebėjimu mokėti mokesčius susijusioms mokesčių lengvatoms, kurios negali būti suteikiamos nei savarankiškai dirbančio asmens gyvenamosios vietos valstybėje narėje, nei jo veiklos vykdymo vietos valstybėje narėje (dėl teismo praktikos, suformuotos <DATE ISO="19950214">1995 m. vasario 14 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑279/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:31">EU:C:1995:31</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, pirmiausia pradėtos plėtoti laisvo darbuotojų judėjimo srityje, taikymo įsisteigimo laisvei žr. <DATE ISO="19950811">1995 m. rugpjūčio 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wielockx</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑80/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:271">EU:C:1995:271</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="19960627">1996 m. birželio 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Asscher</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑107/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:251">EU:C:1996:251</NO.ECLI></REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20130228">2013 m. vasario 28 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ettwein</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑425/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:121">EU:C:2013:121</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Kalbant apie tokias mokesčių lengvatas, kurios pagal nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų normas skirtos nustatyti atitinkamo apmokestinamojo asmens gebėjimui mokėti mokesčius – kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamos normos, pagal kurias apmokestinamos fiktyvios pajamos iš nuosavo būsto ir<?PAGE NO="7"?> atitinkamai leidžiama atskaityti su tuo susijusias išlaidas, – vienintelės aplinkybės, kad nerezidentas savo veiklos vykdymo vietos valstybėje narėje gavo pajamų daugiau ar mažiau panašiomis sąlygomis kaip ir šios šalies rezidentai, nepakanka, kad jo padėtis būtų laikoma objektyviai panašia į rezidentų padėtį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Kadangi šis nerezidentas didžiąją dalį savo pajamų gauna ne gyvenamosios vietos valstybėje narėje, siekiant konstatuoti tokį objektyvų panašumą, dar reikia, kad ši valstybė negalėtų jam suteikti lengvatų, kurios suteikiamos atsižvelgiant į visas jo pajamas ir į asmeninę bei šeiminę padėtį (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20150618">2015 m. birželio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kieback</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑9/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:406">EU:C:2015:406</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Tuo atveju, kai nerezidentas valstybėje narėje, kurioje vykdo dalį savo veiklos, gauna 60 % visų savo tarptautiniu mastu gaunamų pajamų, niekas neleidžia manyti, kad jo gyvenamosios vietos valstybė narė vien dėl šios aplinkybės negalės atsižvelgti į visas jo pajamas ir asmeninę bei šeiminę padėtį. Kitaip būtų tuomet, jeigu paaiškėtų, kad atitinkamas asmuo savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje negavo jokių pajamų arba gavo tokias mažas pajamas, kad ši valstybė negali jam suteikti lengvatų, kurios taikomos atsižvelgus į visas jo pajamas ir asmeninę bei šeiminę padėtį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Veikiausiai taip yra X atveju, nes, kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, jis per pagrindinėje byloje nagrinėjamus mokestinius metus savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, t. y. Ispanijos Karalystėje, negavo jokių pajamų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Kadangi į X asmeninę ir šeiminę padėtį negalėjo atsižvelgti nei ši valstybė narė, nei valstybė narė, kurios teritorijoje jis gavo 60 % visų pajamų iš savo veiklos, t. y. Nyderlandų Karalystė, konstatuotina, kad jo atžvilgiu būta diskriminacijos, kaip ji suprantama pagal šio sprendimo 27–32 punktuose nurodytą teismo praktiką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Šios išvados negali paneigti aplinkybė, kad X tais pačiais metais kitų pajamų, be kita ko, gavo kitoje valstybėje nei Nyderlandų Karalystė ir Ispanijos Karalystė. Kaip savo išvados 47–53 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, tai, kad apmokestinamasis asmuo didžiąją dalį savo pajamų gauna ne vienoje, o keliose valstybėse, kurios nėra jo gyvenamosios vietos valstybės, neturi įtakos <DATE ISO="19950214">1995 m. vasario 14 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑279/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:31">EU:C:1995:31</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) suformuotų principų taikymui. Faktiškai lemiamas kriterijus yra valstybės narės negalėjimas dėl apmokestinamųjų pajamų nepakankamumo mokesčių požiūriu atsižvelgti į asmeninę ir šeiminę apmokestinamojo asmens padėtį, nors esant pakankamai pajamų kitur į tai atsižvelgti galima.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: SESV 49 straipsnis aiškintinas kaip draudžiantis valstybei narei, pagal kurios mokesčių teisės aktus leidžiama atskaičiuoti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>neigiamas pajamas<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> iš būsto, neleisti pasinaudoti šiuo atskaitymu savarankiškai dirbančiam asmeniui nerezidentui, kai jis šios valstybės narės teritorijoje gauna 60 % visų savo pajamų, o valstybės narės, kurioje yra jo būstas, teritorijoje negauna pajamų, kurios jam leistų pasinaudoti lygiaverte teise į atskaitymą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo klausimo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar draudimas, kuris išplaukia iš atsakymo į pirmąjį klausimą, taikomas tik valstybei narei, kurios teritorijoje gauta 60 % visų pajamų, ar jis taikomas ir visoms kitoms valstybėms narėms, kurių teritorijoje apmokestinamasis asmuo gavo apmokestinamųjų pajamų, leidžiančių jam pasinaudoti lygiaverte teise į atskaitymą, ir kokia padalijimo schema reikia vadovautis. Šis teismas taip pat klausia, ar sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>veiklos vietos valstybė<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> nurodo valstybę narę, kurios teritorijoje konkrečiai vykdoma veikla, ar valstybę narę, turinčią teisę apmokestinti iš veiklos gautas pajamas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Siekiant atsakyti į antrą antrojo klausimo dalį, pakanka priminti, kad tikslas, kurio siekia teismo praktika, nurodyta atsakant į pirmąjį klausimą, – taikant mokesčių lengvatą, t. y. mažesnį apmokestinimą, atsižvelgti į apmokestinamojo asmens asmeninę ir šeiminę padėtį. Todėl sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>veiklos vietos valstybė<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, kaip ji vartojama šiame sprendime, reikia suprasti tik kaip reiškiančią valstybę narę, kompetentingą apmokestinti visas apmokestinamojo asmens pajamas iš veiklos ar jų dalį, nesvarbu, kur konkrečiai vykdyta veikla, iš kurios gautos pajamos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Nagrinėjant pirmą antrojo klausimo dalį, susijusią su naštos, atsirandančios dėl atsižvelgimo į asmeninę ir šeiminę apmokestinamojo asmens padėtį, padalijimu keliose veiklos vietos valstybėse narėse, reikia remtis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika dėl valstybių narių apmokestinimo kompetencijos padalijimo (be kita ko, žr. <DATE ISO="20021212">2002 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">de Groot</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑385/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:750">EU:C:2002:750</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0093">93</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą teismo praktiką).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Pagal ją visų pirma valstybių narių laisvė, kai Sąjungos teisė nenumato suvienodinimo ar suderinimo priemonių, pasidalyti apmokestinimo kompetencijos įgyvendinimą, be kita ko, siekiant išvengti mokesčių lengvatų sumavimo, turi būti suderinama su būtinybe užtikrinti atitinkamų valstybių narių apmokestinamiesiems asmenims, kad bus tinkamai atsižvelgta į bendrą jų asmeninę ir šeiminę padėtį, nesvarbu, kaip atitinkamos valstybės narės šią pareigą pasidalys. Nesant tokio suderinamumo, laisvas apmokestinimo kompetencijos padalijimas valstybėms narėms galėtų lemti nevienodą požiūrį į atitinkamus apmokestinamuosius asmenis, kuris būtų nesuderinamas su įsisteigimo laisve, nes kiltų ne dėl nacionalinės mokesčių teisės aktų skirtumų (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20131212">2013 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Imfeld ir Garcet</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑303/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:822">EU:C:2013:822</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0070">70</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0077">77</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Tuo atveju, kai savarankiškai dirbantis asmuo apmokestinamąsias pajamas gauna keliose valstybėse narėse, kurios nėra jo gyvenamosios vietos valstybės, šį suderinimą galima pasiekti tik jam leidžiant pasinaudoti teise atskaičiuoti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>neigiamas pajamas<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> kiekvienoje veiklos vietos valstybėje, kurioje suteikiama tokios rūšies lengvata, proporcingai pajamų, gautų kiekvienoje iš šių valstybių narių, daliai ir jį įpareigojant pateikti kompetentingoms mokesčių institucijoms visą informaciją apie savo tarptautiniu mastu gautas pajamas, pagal kurias jos galėtų nustatyti šią proporciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Taigi į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad draudimas, kuris išplaukia iš atsakymo į pirmąjį klausimą, taikomas visoms veiklos vietos valstybėms, kurių teritorijoje apmokestinamasis asmuo gauna apmokestinamųjų pajamų, leidžiančių jam pasinaudoti lygiaverte teise į atskaitymą proporcingai minėtų pajamų, gautų kiekvienoje veiklos vietos valstybėje, daliai. Šiuo požiūriu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>veiklos vietos valstybė<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> yra bet kuri valstybė narė, turinti teisę apmokestinti šias jos teritorijoje iš veiklos gautas nerezidento pajamas, neatsižvelgiant į tai, kurioje vietoje konkrečiai vykdyta ši veikla.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl trečiojo klausimo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar aplinkybė, kad atitinkamas apmokestinamasis asmuo nerezidentas dalį savo apmokestinamųjų pajamų gauna ne valstybės narės, o trečiosios šalies teritorijoje, turi įtakos atsakymui į antrąjį klausimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primintina, kad ESV sutarties nuostatų, susijusių su įsisteigimo laisve, aiškinimas dėl iš jų kylančios pareigos nediskriminuoti savarankiškai dirbančių asmenų, profesinę veiklą vykdančių valstybėje narėje, kuri nėra jų gyvenamosios vietos valstybė, privalomas kiekvienai valstybei narei. Tai irgi galioja tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kalbant apie valstybę narę, kurioje savarankiškai dirbantis asmuo, gyvenantis kitoje valstybėje narėje, vykdė dalį savo veiklos, o likusią veiklą – trečiojoje šalyje, ir tuomet, kai pastaroji valstybė yra ne valstybė narė, o trečioji šalis (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20150618">2015 m. birželio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kieback</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑9/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:406">EU:C:2015:406</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Taigi į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip: aplinkybė, kad atitinkamas apmokestinamasis asmuo nerezidentas dalį savo apmokestinamųjų pajamų gauna ne valstybės narės, o trečiosios šalies teritorijoje, neturi įtakos atsakymui į antrąjį klausimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl ketvirtojo klausimo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar į pirma pateiktus klausimus būtų atsakyta kitaip, jeigu pagal savarankiškai dirbančio asmens gyvenamosios vietos valstybės narės teisės aktus jam mokesčio mokėjimo šioje valstybėje narėje tikslais būtų leidžiama atskaičiuoti hipotekinės paskolos palūkanas už nuosavą būstą ir dėl to patirtus mokestinius nuostolius įskaityti į pajamas paskesniais mokestiniais metais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, kurią šiuo klausimu patvirtino per posėdį žodines pastabas pateikęs X, matyti, kad jis Ispanijoje pajamų negavo nei 2007 m., nei vėlesniais mokestiniais metais. Kadangi per tuos metus X savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje negavo apmokestinamųjų pajamų, jis bet kuriuo atveju negalėjo Ispanijos mokesčių institucijose remtis teise į atskaitymą, kad būtų atsižvelgta į jo asmeninę ir šeiminę padėtį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Vadinasi, ketvirtas klausimas yra hipotetinis, taigi – nepriimtinas (žr. <DATE ISO="20130129">2013 m. sausio 29 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Radu</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑396/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:39">EU:C:2013:39</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">SESV 49 straipsnis aiškintinas kaip draudžiantis valstybei narei, pagal kurios mokesčių teisės aktus leidžiama atskaičiuoti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>neigiamas pajamas<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> iš būsto, neleisti pasinaudoti šiuo atskaitymu savarankiškai dirbančiam asmeniui nerezidentui, kai jis šios valstybės narės teritorijoje gauna 60 % visų savo pajamų, o valstybės narės, kurioje yra jo būstas, teritorijoje negauna pajamų, kurios jam leistų pasinaudoti lygiaverte teise į atskaitymą.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Draudimas, kuris išplaukia iš atsakymo į pirmąjį klausimą, taikomas visoms veiklos vietos valstybėms, kurių teritorijoje apmokestinamasis asmuo gauna apmokestinamųjų pajamų, leidžiančių jam pasinaudoti lygiaverte teise į atskaitymą proporcingai minėtų pajamų, gautų kiekvienoje veiklos vietos valstybėje, daliai. Šiuo požiūriu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>veiklos vietos valstybė<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> yra bet kuri valstybė narė, turinti teisę apmokestinti šias jos teritorijoje iš veiklos gautas nerezidento pajamas, neatsižvelgiant į tai, kurioje vietoje konkrečiai vykdyta ši veikla.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Aplinkybė, kad atitinkamas apmokestinamasis asmuo nerezidentas dalį savo apmokestinamųjų pajamų gauna ne valstybės narės, o trečiosios šalies teritorijoje, neturi įtakos atsakymui į antrąjį klausimą.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>