<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<!DOCTYPE C_Doc_Ref SYSTEM "CNC.dtd">
<C_Doc_Ref C_Langue="lt" C_Version_doc="4.0" C_Debut_ID="LT62015-0610">
   <Properties>
      <Property name="Annee">2015</Property>
      <Property name="NumSuite">0001</Property>
      <Property name="TypeProc">P</Property>
      <Property name="NumProc">1</Property>
      <Property name="Gendoc_Vademecum">0</Property>
      <Property name="EP_Version">0</Property>
      <Property name="Canevas3_Vademecum">0</Property>
      <Property name="Vademecum">0</Property>
      <Property name="ReadyToPublish">OK</Property>
      <Property name="Created">Canevas 3.9.0</Property>
      <Property name="Formation">C</Property>
      <Property name="Juridiction">C</Property>
      <Property name="Langue">LT</Property>
      <Property name="TypeDoc">CNC</Property>
      <Property name="NumeroOrdre">0610</Property>
      <Property name="NatureAff">RP</Property>
      <Property name="MessInFileNumber"/>
      <Property name="DtFilename"/>
      <Property name="CreatedFrom">Referentiel</Property>
      <Property name="EP_Mode">0</Property>
      <Property name="EP_ModeText">DEF</Property>
      <Property name="EP_Titre1"/>
      <Property name="EP_Titre2"/>
      <Property name="EP_Titre3"/>
      <Property name="EP_Mention_Texte">Texte pour publication</Property>
      <Property name="EP_IsMention_Texte"/>
      <Property name="NEW"/>
      <Property name="FileDoc"/>
      <Property name="TypeOrd"/>
      <Property name="TOC_Position_NotVademecum">0</Property>
      <Property name="LitFilePath"/>
      <Property name="FootNotes"/>
      <Property name="EP_Titre0"/>
      <Property name="EP_FormJug_Footer"/>
      <Property name="EP_FormJug_ID"/>
      <Property name="EP_FormJug_Texte"/>
      <Property name="SectionType1">CNC</Property>
      <Property name="SectionData1">§124;pos=42866:lng=LT</Property>
      <Property name="Filename">TRA-DOC-LT-CONCL-C-0610-2015-201700115-07_00</Property>
      <Property name="QuotationMark_Open">„</Property>
      <Property name="QuotationMark_Close">“</Property>
      <Property name="serveur_nom">Doc2XML_2003 PUB</Property>
      <Property name="serveur_config_path">C:\Documents and Settings\gti_prod\Application Data\Doc2XML\PR_Doc2XML_2003_PUB.xml</Property>
      <Property name="watch">R:\flux_Publication\conversion\doc2xml_in\</Property>
   </Properties>
   <C_Header_Gauche>
      <blockquote id="A010000000">
         <para style="header" id="A150000000">GENERALINIO ADVOKATO M. SZPUNAR IŠVADA – BYLA C-610/15</para>
      </blockquote>
   </C_Header_Gauche>
   <C_Header_Droit>
      <blockquote id="A010000001">
         <para style="header" id="A150000001">STICHTING BREIN</para>
      </blockquote>
   </C_Header_Droit>
   <C_Footer_Gauche>
      <blockquote id="A010000002">
         <para style="footer" id="A150000002">I - 18<emphasis role="tab" id="A400000000"/>
         </para>
      </blockquote>
   </C_Footer_Gauche>
   <C_Footer_Droit>
      <blockquote id="A010000003">
         <para style="footer" id="A150000003">
            <emphasis role="tab" id="A400000001"/>
            <emphasis role="tab" id="A400000002"/>I - 17</para>
      </blockquote>
   </C_Footer_Droit>
   <Affaire>
      <Introduction>
         <section id="A000000000">
            <para style="36Centre" id="A150000004">GENERALINIO ADVOKATO</para>
            <para style="36Centre" id="A150000005">MACIEJ SZPUNAR IŠVADA,</para>
            <para style="36Centre" id="A150000006">pateikta 2017 m. vasario 8 d.<footnote role="fNote" id="A110000000">
                  <number>1</number>
                  <para style="40FootnoteLangue" id="A150000007"> –	Originalo kalba: prancūzų.</para>
               </footnote>
            </para>
            <para style="38Centregrasgrandespacement" id="A150000008">
               <emphasis role="bold" id="A400000003">Byla C‑610/15</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000009">
               <emphasis role="bold" id="A400000004">Stichting Brein</emphasis>
            </para>
            <para style="36Centre" id="A150000010">
               <emphasis role="bold" id="A400000005">prieš</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000011">
               <emphasis role="bold" id="A400000006">Ziggo BV,</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000012">
               <emphasis role="bold" id="A400000007">XS4ALL Internet BV</emphasis>
            </para>
            <para style="39Centreespacement" id="A150000013">(<emphasis role="italc" id="A400000008">Hoge Raad der Nederlanden </emphasis>(Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</para>
            <para style="71Indicateur" id="A150000014">
               <phrase role="QuotationMark_Open" id="A410000000">„</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000001">Autorių teisės ir gretutinės teisės </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000002">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000003"> Direktyva 2001/29/EB </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000004">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000005"> 3 straipsnio 1 dalis </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000006">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000007"> Viešas paskelbimas </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000008">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000009"> Sąvoka </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000010">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000011"> Indeksavimo interneto svetainė, kurioje autorių teisių saugomais kūriniais leidžiama dalytis be teisių turėtojų leidimo </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000012">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000013"> 8 straipsnio 3 dalis </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000014">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000015"> Atvejis, kai trečiasis asmuo naudojasi tarpininko paslaugomis siekdamas pažeisti autorių teisę </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000016">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000017"> Teismo draudimas</phrase>
               <phrase role="QuotationMark_Close" id="A410000018">“</phrase>
            </para>
         </section>
      </Introduction>
      <C_Conclusions role="page break">
         <C_Conc_Txt>
            <section id="B000000000">
               <para style="02AlineaAltA" id="B150000000"/>
               <section id="B000000001">
                  <title style="27Titresansnumero1" id="B200000000">
                     <titlecontent id="B300000000">
                        <emphasis role="bold" id="B400000000">Įžanga</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000000">
                     <title id="B210000000">
                        <number>1.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000001">„&lt;…&gt; the file being shared in the swarm is the treasure, the BitTorrent client is the ship, the.torrent file is the treasure map, The Pirate Bay provides treasure maps free of charge and the tracker is the wise old man that needs to be consulted to understand the treasure map.“<footnote role="fNote" id="B110000000">
                           <number>2</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000002"> –	„Rinkmena, kuria dalijamasi, yra lobis, <emphasis role="italc" id="B400000001">bittorrent</emphasis> klientas yra laivas, torento rinkmena yra lobio žemėlapis, <emphasis role="italc" id="B400000002">The Pirate Bay</emphasis> nemokamai dalija šiuos žemėlapius, o <emphasis role="italc" id="B400000003">tracker</emphasis> yra senas išminčius, su kuriuo reikia tartis, kad jis padėtų suprasti žemėlapį.“ (mano paties laisvas vertimas į prancūzų k.)</para>
                        </footnote>
                     </para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000001">
                     <title id="B210000001">
                        <number>2.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000003">Pateikdamas tokį palyginimą, kuris pats vertas autorių teisių apsaugos, Australijos teismo teisėjas <emphasis role="italc" id="B400000004">Justice Cowdroy</emphasis> paaiškino, kaip veikia dalijimasis duomenų rinkmenomis, kai autorių teisės pažeidžiamos naudojant <emphasis role="italc" id="B400000005">bittorrent</emphasis> protokolą<footnote role="fNote" id="B110000001">
                           <number>3</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000004"> –	2010 m. vasario 4 d. Australijos Federalinio Teismo sprendimo <emphasis role="italc" id="B400000006">Roadshow Films Pty Ltd v iiNet Limited (No. 3)</emphasis> [2010] FCA 24, 70 punktas. Šią ištrauką pagrindinėje byloje taip pat citavo <emphasis role="italc" id="B400000007">Hoge Raad der Nederlanden</emphasis> (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) generalinis advokatas M. van Peursem.</para>
                        </footnote>. Šioje byloje Teisingumo Teismo prašoma apibrėžti galimos atsakomybės už šiuos pažeidimus, kuriuos padaro „žemėlapių tiekėjai“, t. y. tokios interneto svetainės kaip <emphasis role="italc" id="B400000008">The Pirate Bay</emphasis> (toliau – TPB), teisinius pagrindus ir apimtį. TPB yra viena iš dalijimosi rinkmenomis interneto svetainių, kurioje pateikiami populiariausi ir garsiausi muzikos ir kinematografijos kūriniai. Šiomis rinkmenomis dalijamasi nemokamai, ir daugumos šių kūrinių atveju pažeidžiamos autorių teisės.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000002">
                     <title id="B210000002">
                        <number>3.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000005">Europos Komisija, kurios nuomonei, man atrodo, pritaria Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, teigia, kad šio pobūdžio interneto svetainių atsakomybė yra autorių teisės taikymo klausimas, į kurį galima atsakyti ne Sąjungos teisės lygmeniu, o atsižvelgiant į valstybių narių vidaus teisines sistemas. Tačiau, vadovaujantis tokiu požiūriu, ši atsakomybė ir galiausiai teisių turėtojams priklausančių teisių apimtis taptų priklausoma nuo labai skirtingų sprendimų, taikomų skirtingose nacionalinėse teisinėse sistemose. Taip būtų pakenkta autorių teisių srityje taikomų Sąjungos teisės aktų, kurių yra gana daug, tikslui, kuris būtent ir yra derinti autorių ir kitų teisių turėtojų turimų teisių apimtį bendrojoje rinkoje. Mano nuomone, dėl šios priežasties atsakymo į šioje byloje kylančius klausimus veikiau reikia ieškoti Sąjungos teisėje.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000003">
                     <title id="B210000003">
                        <number>4.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000006">Be to, iš karto norėčiau pažymėti, kad manau, jog šioje byloje gvildenami klausimai iš esmės skiriasi nuo neseniai nagrinėtų bylose, susijusiose su teise viešai skelbti kūrinius internete, t. y. bylose, kuriose priimti sprendimai <emphasis role="italc" id="B400000009">
                           <emphasis role="und" id="B400000010">Svensson ir kt.</emphasis>
                        </emphasis>
                        <footnote role="fNote" id="B110000002">
                           <number>4</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000007"> –	2014 m. vasario 13 d. sprendimas, C‑466/12, EU:C:2014:76.</para>
                        </footnote> ir <emphasis role="italc" id="B400000011">
                           <emphasis role="und" id="B400000012">GS Media</emphasis>
                        </emphasis>
                        <footnote role="fNote" id="B110000003">
                           <number>5</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000008"> –	2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimas, C‑160/15, EU:C:2016:644.</para>
                        </footnote>. Iš tiesų šios bylos buvo susijusios su antriniu internete prieinamų kūrinių paskelbimu, kai tai padarė asmuo, kuris pats sukūrė interneto turinį, o ši byla susijusi su pirminiu paskelbimu <emphasis role="italc" id="B400000013">peer-to-peer</emphasis> tinkle. Todėl nemanau, kad tose bylose Teisingumo Teismo pateiktus motyvus galima tiesiogiai taikyti pagrindinei bylai.</para>
                  </blockquote>
               </section>
               <section id="B000000002">
                  <title style="27Titresansnumero1" id="B200000001">
                     <titlecontent id="B300000001">
                        <emphasis role="bold" id="B400000014">Teisinis pagrindas</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000004">
                     <title id="B210000004">
                        <number>5.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000009">2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)<footnote role="fNote" id="B110000004">
                           <number>6</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000010"> –	OL L 178, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 25 t., p. 399.</para>
                        </footnote> 12 straipsnyje „Paprastas perdavimo kanalas“ nustatyta:</para>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000011">„1.<emphasis role="tab" id="B400000015"/>Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšio tinklu arba prieigos prie ryšių tinklo suteikimas, valstybės narės užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už perduodamą informaciją &lt;…&gt;:</para>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000012">&lt;…&gt;</para>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000013">3.<emphasis role="tab" id="B400000016"/>Šis straipsnis neturi įtakos teismo arba administracinės institucijos galimybei vadovaujantis valstybių narių teisinėmis sistemomis reikalauti, kad paslaugų teikėjas nutrauktų pažeidimą arba užkirstų jam kelią.“</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000005">
                     <title id="B210000005">
                        <number>6.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000014">Pagal šios direktyvos 14 straipsnį „Informacijos pateikimas internete“:</para>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000015">„1.<emphasis role="tab" id="B400000017"/>Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugos gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšio tinklu, valstybės narės užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už informaciją, kurią saugo paslaugos gavėjo prašymu, tik tada, jei:</para>
                     <blockquote id="B010000006">
                        <para style="15Margeretrait0" id="B150000016">a)<emphasis role="tab" id="B400000018"/>teikėjas neturi faktinių žinių apie neteisėtą veiklą arba informaciją ir reikalavimų atlyginti žalą atžvilgiu nežino apie faktus ar aplinkybes, rodančias, kad verčiamasi neteisėta veikla arba teikiama neteisėta informacija,</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000007">
                        <para style="15Margeretrait0" id="B150000017">arba</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000008">
                        <para style="15Margeretrait0" id="B150000018">b)<emphasis role="tab" id="B400000019"/>teikėjas, gavęs tokių žinių ar apie tai sužinojęs, nedelsdamas panaikina šią informaciją arba atima galimybę ją pasiekti.</para>
                     </blockquote>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000019">&lt;…&gt;</para>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000020">3.<emphasis role="tab" id="B400000020"/>Šis straipsnis neturi įtakos teismo arba administracinės institucijos galimybei vadovaujantis valstybių narių teisinėmis sistemomis reikalauti, kad paslaugų teikėjas nutrauktų pažeidimą arba užkirstų jam kelią, jis taip pat neturi įtakos valstybių narių galimybei nustatyti procedūras, reglamentuojančias informacijos panaikinimą arba galimybės ją pasiekti atėmimą.“</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000009">
                     <title id="B210000006">
                        <number>7.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000021">2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo<footnote role="fNote" id="B110000005">
                           <number>7</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000022"> –	OL L 167, 2001, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230.</para>
                        </footnote> 3 straipsnio „Teisė viešai paskelbti kūrinius ir teisė kitus objektus padaryti viešai prieinamus“ 1 dalyje nustatyta:</para>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000023">„Valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.“</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000010">
                     <title id="B210000007">
                        <number>8.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000024">Šios direktyvos 8 straipsnio „Nuobaudos ir teisių gynimo būdai“ 3 dalyje nurodyta:</para>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000025">„Valstybės narės užtikrina, kad teisių turėtojai turėtų galimybes prašyti teismo draudimo tarpininkams, kurių paslaugomis tretieji asmenys naudojasi autorių teisėms ar gretutinėms teisėms pažeisti.“</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000011">
                     <title id="B210000008">
                        <number>9.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000026">2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo<footnote role="fNote" id="B110000006">
                           <number>8</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000027"> –	OL L 157, 2004, p. 45; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 32.</para>
                        </footnote> 2 straipsnio „Taikymo sritis“ 2 dalyje nurodyta:</para>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000028">„Ši direktyva nepažeidžia specialių nuostatų dėl teisių gynimo bei dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apribojimų nustatytų Bendrijos teisės aktuose, visų pirma &lt;…&gt; Direktyvos 2001/29/EB ir, ypač, jos &lt;…&gt; 8 straipsnio nuostatų.“</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000012">
                     <title id="B210000009">
                        <number>10.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000029">Šios direktyvos 11 straipsnyje „Draudimai“ nustatyta:</para>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000030">„&lt;…&gt; Valstybės narės taip pat užtikrina, kad teisių turėtojai galėtų prašyti taikyti tokį draudimą, nepažeidžiant Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies, tarpininkams, kurių paslaugas naudoja trečioji šalis, pažeisdama intelektinės nuosavybės teises.“</para>
                  </blockquote>
               </section>
               <section id="B000000003">
                  <title style="27Titresansnumero1" id="B200000002">
                     <titlecontent id="B300000002">
                        <emphasis role="bold" id="B400000021">Faktinės bylos aplinkybės, procesas ir prejudiciniai klausimai</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000013">
                     <title id="B210000010">
                        <number>11.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000031">Ieškovė pagrindinėje byloje <emphasis role="italc" id="B400000022">Stichting Brein</emphasis> yra Nyderlandų teisės reglamentuojamas fondas, kurio pagrindinis tikslas – kova su neteisėtu autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos objektų naudojimu ir šių teisių turėtojų apsauga šioje srityje.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000014">
                     <title id="B210000011">
                        <number>12.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000032">Atsakovės pagrindinėje byloje <emphasis role="italc" id="B400000023">Ziggo BV</emphasis> ir <emphasis role="italc" id="B400000024">XS4ALL Internet BV</emphasis> (toliau – XS4ALL) yra Nyderlandų teisės reglamentuojamos bendrovės, kurių veikla, be kita ko, yra teikti vartotojams prieigą prie interneto. Remiantis <emphasis role="italc" id="B400000025">Stichting Brein</emphasis> rašytinėse pastabose pateikta informacija, jos yra dvi didžiausios interneto prieigos teikėjos Nyderlandų rinkoje.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000015">
                     <title id="B210000012">
                        <number>13.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000033">
                        <emphasis role="italc" id="B400000026">Stichting Brein</emphasis> prašo įpareigoti <emphasis role="italc" id="B400000027">Ziggo</emphasis> ir XS4ALL pagal Nyderlandų teisės nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 3 dalis<footnote role="fNote" id="B110000007">
                           <number>9</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000034"> –	T. y. <emphasis role="italc" id="B400000028">Auteurswet</emphasis> (Nyderlandų įstatymas dėl autorių teisių) 26d straipsnis ir <emphasis role="italc" id="B400000029">Wet op de naburige rechten</emphasis> (Įstatymas dėl gretutinių teisių) 15 straipsnis.</para>
                        </footnote>, užblokuoti jų paslaugų gavėjų prieigą prie interneto svetainės <emphasis role="italc" id="B400000030">The Pirate Bay</emphasis> (toliau – TPB), kurioje pagal principą <emphasis role="italc" id="B400000031">peer-to-peer</emphasis> dalijamasi rinkmenomis, interneto adresų. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad, būtent naudodamiesi šia dalijimosi rinkmenomis sistema, atsakovių pagrindinėje byloje paslaugų gavėjai, naudodami šias paslaugas, dideliu mastu pažeidžia autorių teises, dalydamiesi rinkmenomis, kuriose yra saugomų objektų (daugiausia muzikos ir kinematografijos kūrinių), be šių teisių turėtojų leidimo.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000016">
                     <title id="B210000013">
                        <number>14.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000035">Šį ieškinį, kuris pirmojoje instancijoje buvo patenkintas, atmetė apeliacinis teismas, iš esmės remdamasis tuo, kad, pirma, autorių teisę pažeidžia ne TPB, o atsakovių pagrindinėje byloje paslaugų gavėjai ir, antra, prašomas blokavimas nėra proporcingas siekiamam tikslui, t. y. veiksmingos autorių teisių apsaugos tikslui. <emphasis role="italc" id="B400000032">Stichting Brein</emphasis> apskundė tokį sprendimą kasacine tvarka prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000017">
                     <title id="B210000014">
                        <number>15.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000036">Šiomis aplinkybėmis <emphasis role="italc" id="B400000033">Hoge Raad der Nederlanden</emphasis> (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</para>
                     <blockquote id="B010000018">
                        <para style="15Margeretrait0" id="B150000037">„1.<emphasis role="tab" id="B400000034"/>Ar yra viešas kūrinio skelbimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, kurį atlieka interneto svetainės administratorius, kai toje svetainėje nėra saugomų kūrinių, tačiau ji veikia kaip sistema &lt;…&gt;, per kurią naudotojams pateikiama indeksuota ir pagal kategorijas suskirstyta metainformacija apie saugomus kūrinius, kurie yra naudotojų kompiuteriuose, ir ji leidžia jiems surasti saugomus kūrinius, juos įkelti ir parsisiųsti?</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000019">
                        <para style="15Margeretrait0" id="B150000038">2.<emphasis role="tab" id="B400000035"/>Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:</para>
                        <blockquote id="B010000020">
                           <para style="19Marge1" id="B150000039">ar remiantis Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 3 dalimi ir Direktyvos 2004/48 11 straipsniu tarpininko, kaip jis suprantamas pagal šias nuostatas, kuris leidžia tretiesiems asmenims daryti pirmajame klausime apibūdintus pažeidimus, atžvilgiu galima priimti teismo nurodymą?“</para>
                        </blockquote>
                     </blockquote>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000021">
                     <title id="B210000015">
                        <number>16.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000040">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimą Teisingumo Teismas gavo 2015 m. lapkričio 18 d. Rašytines pastabas pateikė pagrindinės bylos šalys, Ispanijos, Italijos, Portugalijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės ir Komisija. Pagrindinės bylos šalys, Ispanijos, Prancūzijos vyriausybės ir Komisija dalyvavo 2016 m. spalio 27 d. posėdyje.</para>
                  </blockquote>
               </section>
               <section id="B000000004">
                  <title style="27Titresansnumero1" id="B200000003">
                     <titlecontent id="B300000003">
                        <emphasis role="bold" id="B400000036">Analizė</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000022">
                     <title id="B210000016">
                        <number>17.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000041">Šioje byloje pateiktais dviem prejudiciniais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš tikrųjų kelia <emphasis role="italc" id="B400000037">peer-to-peer</emphasis> tinklų indeksavimo interneto svetainių operatorių atsakomybės už autorių teisių pažeidimus, padaromus naudojant šį tinklą, klausimą. Ar galima manyti, kad už šiuos pažeidimus atsakingi patys šie operatoriai, ir tai reikštų tiesioginę jų atsakomybę (pirmasis klausimas)? Jei jie nėra tiesiogiai atsakingi, ar galima įpareigoti blokuoti prieigą prie jų interneto svetainių, o tam, kaip paaiškinsiu toliau, turi būti netiesioginė atsakomybė (antrasis klausimas)?</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000023">
                     <title id="B210000017">
                        <number>18.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000042">Savo analizę pradėsiu trumpai primindamas <emphasis role="italc" id="B400000038">peer-to-peer </emphasis>tinklų veikimo būdą ir jų vaidmenį autorių teisių pažeidimų srityje.</para>
                  </blockquote>
                  <section id="B000000005">
                     <title style="28Titresansnumero2" id="B200000004">
                        <titlecontent id="B300000004">
                           <emphasis role="italc" id="B400000039">Pirminės pastabos dėl „peer-to-peer“ tinklų</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000024">
                        <title id="B210000018">
                           <number>19.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000043">Nors internetas buvo sukurtas kaip savarankiškai veikiančių kompiuterių tinklas, toks nuostabus reiškinys kaip internetas, arba žiniatinklis (<emphasis role="italc" id="B400000040">World Wide Web</emphasis>), veikia kitokiu principu, t. y. kaip centralizuota „kliento ir serverio“ sistema. Pagal šį modelį turinys (paprastai – interneto puslapis) saugomas serveryje ir naudotojai gali susipažinti su jo turiniu per savo kompiuterį, vadinamąjį „klientą“, ir savo kliento programinę įrangą (interneto naršyklę). Nesunku suprasti, kad tokia <emphasis role="italc" id="B400000041">World Wide Web</emphasis> sistema leidžia gana nesunkiai kontroliuoti turinio teisėtumą ir kovoti su neteisėtu turiniu: pakanka konfiskuoti serverį ar pareikalauti, kad jo administratorius išimtų neteisėtą turinį. Taip pat reikėtų pažymėti, kad teisės aktai, susiję su informacinės visuomenės paslaugomis, t. y. daugiausia internetu, labai tinka šiam veikimo modeliui, nes juose numatyta, be kita ko, kad tarpininkai nėra atsakingi už turinį, tačiau jiems nustatomi tam tikri įpareigojimai bendradarbiauti kovojant su neteisėtu turiniu.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000025">
                        <title id="B210000019">
                           <number>20.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000044">
                           <emphasis role="italc" id="B400000042">Peer-to-peer</emphasis> tinklai veikia kitokiu principu. Pagal šį modelį kiekvieno naudotojo kompiuteris, t. y. kiekvienas naudotojas (<emphasis role="italc" id="B400000043">peer</emphasis>), yra ne tik informaciją gaunantis klientas, bet ir ją saugantis serveris, pateikiantis šią informaciją kitiems naudotojams. Taigi tinklas yra decentralizuotas (nėra centrinių serverių), jo geometrija yra kintanti, nes konkrečiu momentu tinklą sudaro tik tarpusavyje sujungti naudotojų serveriai (priešingai nei kalbant apie „tradicinį“ tinklą, kai serveriai paprastai yra sujungti nuolat, o laikinai prisijungia ir atsijungia klientai). Tokia tinklo konfigūracija turi daug pranašumų, be kita ko, susijusių su saugojimo pajėgumų naudojimo ir duomenų perdavimo optimizavimu. Be to, dėl savo decentralizuotos struktūros toks tinklas yra atsparesnis atakoms ir teisėsaugos institucijų ar autorių teisių turėtojų intervencinėms priemonėms. Be to, <emphasis role="italc" id="B400000044">peer-to-peer</emphasis> tinkle esantį turinį sunku panaikinti, nes jis yra skirtinguose serveriuose, priklausančiuose skirtingose šalyse esantiems skirtingiems fiziniams asmenims.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000026">
                        <title id="B210000020">
                           <number>21.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000045">
                           <emphasis role="italc" id="B400000045">Peer-to-peer</emphasis> tinklai naudojami įvairiais tikslais, pavyzdžiui, žinutėms siųsti internetu, telefonijai, programinės įrangos platinimui ar net kariniais tikslais. Tačiau dažniausiai juose dalijamasi rinkmenomis.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000027">
                        <title id="B210000021">
                           <number>22.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000046">Ar kalbama tik apie rinkmenas, kuriose yra neteisėtų duomenų, kaip antai kūrinių, kuriais dalijamasi pažeidžiant autorių teises? Ne, kalbama ne tik apie tai. <emphasis role="italc" id="B400000046">Peer-to-peer</emphasis> tinkluose gali būti dalijamasi įvairaus pobūdžio rinkmenomis, be kita ko, tokiomis, kuriose yra autorių teisių nesaugomų duomenų, kūriniais, platinamais su autorių teisių turėtojų ar pačių autorių sutikimu, kūriniais, kurių apsaugos laikotarpis (bet kuriuo atveju, kiek tai susiję su turtinėmis teisėmis) jau pasibaigęs, arba kūriniais, kuriuos leidžiama platinti nemokamai.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000028">
                        <title id="B210000022">
                           <number>23.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000047">Tačiau, remiantis <emphasis role="italc" id="B400000047">Stichting Brein</emphasis> pateikta informacija, kuri neginčijama, jei teisingai suprantu, pagrindinėje byloje 90–95 % rinkmenų, kuriomis dalijamasi TPB, yra saugomi kūriniai, platinami be teisių turėtojų sutikimo. Atrodo, kad šie skaičiai tinka daugumai populiarių <emphasis role="italc" id="B400000048">peer-to-peer</emphasis> tinklų. Taip yra todėl, kad teisėtam turiniui platinti yra tam skirti kanalai, nesvarbu, ar jie sukurti profesionalų, ar mėgėjų (klasikinės interneto svetainės, interneto žurnalai, socialiniai tinklai ir pan.). Tačiau <emphasis role="italc" id="B400000049">peer-to-peer</emphasis> tinklai labai dažnai naudojami siekiant dalytis turiniu, kuris priešingu atveju nebūtų nemokamai prieinamas visuomenei. Šių tinklų administratoriai dažnai visai neslepia šio tikslo, nes kai kurie iš šių tinklų yra sukurti siekiant akivaizdaus tikslo apeiti autorių teises, kurios laikomos nesąžiningomis<footnote role="fNote" id="B110000008">
                              <number>10</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000048"> –	Pavyzdžiui, TPB įkūrė Švedijos kovos su autorių teisėmis organizacijos <emphasis role="italc" id="B400000050">Piratbyrån</emphasis> nariai.</para>
                           </footnote>. Dėl šios priežasties <emphasis role="italc" id="B400000051">peer-to-peer</emphasis> tinklai nuo pat jų atsiradimo yra daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur šie tinklai labai greitai išpopuliarėjo, vykstančios kovos su piratavimu objektas. <emphasis role="italc" id="B400000052">Napster</emphasis> buvo pirmas didelis <emphasis role="italc" id="B400000053">peer-to-peer</emphasis> tinklas, panaikintas dėl autorių teisių pažeidimų<footnote role="fNote" id="B110000009">
                              <number>11</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000049"> –	2001 m. vasario 12 d. <emphasis role="italc" id="B400000054">United States Court of Appeals for the Ninth Circuit</emphasis> sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000055">A&amp;M Records, Inc. v. Napster, Inc.</emphasis> (239 F.3d 1004).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000029">
                        <title id="B210000023">
                           <number>24.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000050">Po <emphasis role="italc" id="B400000056">Napster</emphasis> atsirado naujos kartos <emphasis role="italc" id="B400000057">peer-to-peer </emphasis>tinklų. Šiuo metu populiariausi bent jau Europos rinkoje yra <emphasis role="italc" id="B400000058">bittorrent </emphasis>protokolu grindžiami tinklai. Ši technologija, naudojant internete laisvai prieinamą programinę įrangą (vadinamąjį <emphasis role="italc" id="B400000059">bittorrent</emphasis> klientą), leidžia atsisiųsti tą pačią rinkmeną, padalytą į nedideles dalis, iš kelių naudotojų kompiuterių. Dėl šio atsisiunčiamos rinkmenos suskaidymo naudotojų kompiuteriai, iš kurių atsisiunčiamos rinkmenos (vadinamieji „seeders“) ir kurie atlieka serverių funkciją, ir jų interneto ryšys nėra apkrautas, todėl galima greitai atsisiųsti gana didelės apimties rinkmenas. Kadangi tą pačią rinkmeną turinčių ir besidalijančių ja naudotojų skaičius turi didelę reikšmę atsisiuntimo greičiui, naudojant <emphasis role="italc" id="B400000060">bittorrent</emphasis> technologiją kiekvieną atsisiunčiamos rinkmenos fragmentą tuo pačiu metu siūloma atsisiųsti ir kitiems naudotojams, ieškantiems tos pačios rinkmenos (jie vadinami „leechers“). Kitaip tariant, kiekvienas kompiuteris „klientas“, į kurį atsisiunčiama rinkmena, automatiškai tampa serveriu, kuriame rinkmena pateikiama kitiems naudotojams.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000030">
                        <title id="B210000024">
                           <number>25.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000051">Neaptarinėsiu kitų <emphasis role="italc" id="B400000061">peer-to-peer</emphasis> tinklų veikimo techninių ypatumų, nes išsamius jų techninius aprašymus nesunku surasti<footnote role="fNote" id="B110000010">
                              <number>12</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000052"> –	Pirmiausia kaip interneto srityje svarbų šaltinį galima nurodyti Vikipediją (įvestys „peer-to-peer“:, „bittorrent“, „The Pirate Bay“). Taip pat žr. šios išvados 3 išnašoje minėto Australijos teismo teisėjo sprendimo 43–78 punktus ir L. Edwards dokumentą „The Role and Responsibility of Internet Intermediaries in the Field of Copyright and Related Rights“, parengtą Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijai ir pateikiamą jos interneto svetainėje numeriu WIPO-ISOC / GE/11/REF/01/EDWARDS.</para>
                           </footnote>. Iš tiesų, kaip ir visose bylose, susijusiose su informacinėmis technologijomis, technologijų raida daug spartesnė už teisėkūros ar teismines procedūras, todėl teisiniai sprendimai, grindžiami konkrečios technologijos <emphasis role="italc" id="B400000062">status quo</emphasis>, gali netekti prasmės dar prieš tai, kai jie priimami<footnote role="fNote" id="B110000011">
                              <number>13</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000053"> –	Po to, kai šioje byloje buvo pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, TPB interneto svetainėje be galimybės atsisiųsti rinkmenas atsirado srautinio saugomų kūrinių siuntimo („streaming“) <emphasis role="italc" id="B400000063">peer-to-peer </emphasis>tinkle galimybė naudojant naują programinę įrangą. Šią galimybę per posėdį pristatė <emphasis role="italc" id="B400000064">Stichting Brein</emphasis> atstovas.</para>
                           </footnote>. Taigi manau, kad, norint išspręsti tokią bylą kaip pagrindinė byla, reikia išsiaiškinti tam tikrų veiksmų teisinę esmę, kuri nepriklauso nuo su šiais veiksmais susijusių techninių ypatumų. Šiuo požiūriu yra svarbus tokių interneto svetainių kaip TPB atliekamas vaidmuo dalijantis rinkmenomis <emphasis role="italc" id="B400000065">peer-to-peer</emphasis> tinkluose.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000031">
                        <title id="B210000025">
                           <number>26.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000054">Iš tiesų šis vaidmuo turi esminę reikšmę. Visi <emphasis role="italc" id="B400000066">peer-to-peer</emphasis> tinklai naudojami remiantis tuo pačiu principu – galimybe surasti naudotojus, pasiruošusius pasidalyti norima rinkmena. Ši informacija, nesvarbu, ar techniškai tai yra torentų rinkmenos, „magnetiniai saitai“ ar kt., pateikiama tokiose interneto svetainėse kaip TPB. Šiose interneto svetainėse pateikiama ne tik paieškos sistema, bet ir dažnai, kaip yra TPB, šiose rinkmenose esančių kūrinių sąrašai, kuriuose kūriniai suskirstyti pagal įvairias kategorijas, pavyzdžiui, „100 best“ arba „naujausi“. Taigi, nebūtina ieškoti konkretaus kūrinio, pakanka tiesiog pasirinkti iš siūlomų, pavyzdžiui, bibliotekos kataloge (arba, kitaip tariant, audiotekoje arba videotekoje, nes paprastai tai yra muzikos ir kinematografijos kūriniai). Šiose interneto svetainėse dažnai pateikiama papildoma informacija, be kita ko, susijusi su atsisiuntimo trukme ir konkrečios rinkmenos atveju aktyvių „seeders“ ir „leechers“ skaičiumi.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000032">
                        <title id="B210000026">
                           <number>27.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000055">Taigi, nors, kaip teigia atsakovės pagrindinėje byloje, rinkmenas, kuriomis siūloma dalytis <emphasis role="italc" id="B400000067">peer-to-peer </emphasis>tinkle, teoriškai įmanoma surasti neinant į tokią interneto svetainę kaip TPB, praktiškai ieškant šių rinkmenų dažniausiai patenkama į tokią interneto svetainę arba į interneto svetainę, kurioje sukaupti daugelio <emphasis role="italc" id="B400000068">peer-to-peer</emphasis> tinklų duomenys. Taigi tokių interneto svetainių kaip TPB vaidmuo šių tinklų veikimo srityje praktiškai neišvengiamas, bent jau vidutiniam interneto vartotojui.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
                  <section id="B000000006">
                     <title style="28Titresansnumero2" id="B200000005">
                        <titlecontent id="B300000005">
                           <emphasis role="italc" id="B400000069">Dėl pirmojo prejudicinio klausimo</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000033">
                        <title id="B210000027">
                           <number>28.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000056">Pirmuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar tai, kad interneto operatorius leidžia surasti rinkmenas, kuriose yra autorių teisių saugomų kūrinių, kuriais siūloma dalytis <emphasis role="italc" id="B400000070">peer-to-peer</emphasis> tinkle, indeksuojant su šiomis rinkmenomis susijusius metaduomenis ir suteikiant paieškos sistemą, yra viešas skelbimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000034">
                        <title id="B210000028">
                           <number>29.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000057">Šio klausimo analizę pradėsiu trumpai apžvelgdamas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, susijusią su teise viešai skelbti kūrinius.</para>
                     </blockquote>
                     <section id="B000000007">
                        <title style="29Titresansnumero3" id="B200000006">
                           <titlecontent id="B300000006">Teisė viešai skelbti kūrinius</titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000035">
                           <title id="B210000029">
                              <number>30.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000058">Tradiciškai, kiek tai susiję su jų kūrinių platinimu, autoriai turi išimtinę teisę leisti arba uždrausti, pirma, platinti šių kūrinių kopijas ir, antra, pateikti kūrinius jų pateikimo vietoje esančiai visuomenei. Paprastai tai yra koncertai ir teatro spektakliai.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000036">
                           <title id="B210000030">
                              <number>31.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000059">Atsiradus techninėms ryšio priemonėms, iš kurių pirmoji buvo garsas, transliuojamas per radiją, autorių teises tapo būtina saugoti, kiek tai susiję su šia galimybe naudoti jų kūrinius. Ši teisė pirmą kartą tarptautinėje teisėje įtvirtinta pataisytos Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (toliau – Berno konvencija)<footnote role="fNote" id="B110000012">
                                 <number>14</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000060"> –	1908 m. Berlyno aktas.</para>
                              </footnote> 11a straipsnyje. Šiuo metu Berno konvencijos 11a straipsnyje (1971 m. liepos 24 d. Paryžiaus akto redakcija) autoriams numatyta išimtinė teisė leisti transliuoti ar kitaip viešai skelbti jų kūrinius belaidžiu būdu, be to, leisti „antrinį“ transliuojamo kūrinio paskelbimą, kai tai daro kita nei kūrinio kilmės organizacija<footnote role="fNote" id="B110000013">
                                 <number>15</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000061"> –	Dabartinė Berno konvencijos 11bis straipsnio formuluotė grindžiama 1948 m. birželio 26 d. Briuselio aktu.</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000037">
                           <title id="B210000031">
                              <number>32.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000062">Šie viešo paskelbimo teisę reglamentuojantys teisės aktai buvo sumanyti dėl vadinamojo „linijinio“ paskelbimo ir visų pirma jam pritaikyti, vadovaujantis Direktyvos 2010/13/ES<footnote role="fNote" id="B110000014">
                                 <number>16</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000063"> –	2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010, p. 1). Tai linijinis paskelbimas laiko atžvilgiu, t. y. kūrinį galima priimti tik tada, kai jis transliuojamas (žr. Direktyvos 2010/13 1 straipsnio 1 dalies e punktą).</para>
                              </footnote> formuluotėmis. Pagal šį paskelbimo modelį signalas siunčiamas (arba anglų k. „push“) gavėjui, kuris signalo transliacijos metu gali jį priimti (arba jo nepriimti). Taigi gana nesunku nustatyti paskelbimo laiką, kas paskelbė ir kas yra gavėjai, t. y. visuomenė. Tai yra klasikinis radijo ir transliacijos veikimo modelis.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000038">
                           <title id="B210000032">
                              <number>33.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000064">Atsiradus užsakomajai televizijai (angl. „video on demand“), o vėliau, aišku, internetui, atsirado naujas paskelbimo būdas, kai pranešimo turinys pateikiamas tik potencialiems naudotojams, o jie gali pasinaudoti juo kada ir kur nori. Pagal šį modelį signalas naudotojui perduodamas („pull“) tik tada, kai naudotojas nusprendžia priimti turinį. Nebuvo aišku, ar šis veikimo būdas atitinka sąvoką „viešas paskelbimas“, kaip tai suprantama pagal Berno konvenciją<footnote role="fNote" id="B110000015">
                                 <number>17</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000065"> –	Žr., be kita ko, S. von Lewinski, M. Walter „European Copyright Law. A Commentary“, Oxford University Press, 2010, p. 973–980.</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000039">
                           <title id="B210000033">
                              <number>34.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000066">Berno konvencija buvo papildyta, be kita ko, siekiant pritaikyti jos nuostatas prie techninės pažangos, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartimi, priimta 1996 m. gruodžio 20 d. Ženevoje (toliau – ATS)<footnote role="fNote" id="B110000016">
                                 <number>18</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000067"> –	Sutartis, Europos bendrijos vardu patvirtinta 2000 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimu 2000/278/EB (OL L 89, 2000, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 33 t., p. 208).</para>
                              </footnote>. Joje buvo aiškiai įtvirtinta sąvoka „viešas paskelbimas“. Iš tiesų ATS 8 straipsnyje numatyta išimtinė autorių teisė leisti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, „įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenė galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku“. Joje numatytas ne tik linijinis paskelbimas, bet ir turinio pateikimas, kai jis gali būti priimtas vėliau. Būtent šis viešo paskelbimo būdas yra labai svarbus kalbant apie internetą, be kita ko, <emphasis role="italc" id="B400000071">peer-to-peer</emphasis> tinklus.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000040">
                           <title id="B210000034">
                              <number>35.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000068">ATS 8 straipsnis į Sąjungos teisę perkeltas Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalimi, kurią šioje byloje prašoma išaiškinti. Ši nuostata suformuluota beveik taip pat kaip ir ATS nuostata.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000041">
                           <title id="B210000035">
                              <number>36.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000069">Tačiau Direktyvoje 2001/29 nepateikiama jokios sąvokų „viešas paskelbimas“ ar „padarymas viešai prieinamo“ apibrėžties. Todėl Teisingumo Teismas turėjo apibrėžti šios sąvokos ribas. Pagal teismo praktiką norint konstatuoti viešą paskelbimą būtini du elementai: paskelbimo veiksmas ir paskelbimas viešai<footnote role="fNote" id="B110000017">
                                 <number>19</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000070"> –	Žr. neseniai priimtą 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000072">G<emphasis role="und" id="B400000073">S Media</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑160/15, EU:C:2016:644, 32 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000042">
                           <title id="B210000036">
                              <number>37.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000071">Dėl pirmojo elemento Teisingumo Teismas pabrėžė neišvengiamą skelbiančio subjekto vaidmenį ir sąmoningą jo veiksmo pobūdį. Subjektas paskelbia, kai, labai gerai žinodamas savo elgesio pasekmes, jis įsikiša ir suteikia savo klientams prieigą prie saugomo kūrinio, o jei tokio įsikišimo nebūtų, klientai iš esmės negalėtų mėgautis paskelbtu kūriniu<footnote role="fNote" id="B110000018">
                                 <number>20</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000072"> –	2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000074">
                                       <emphasis role="und" id="B400000075">GS Media</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑160/15, EU:C:2016:644, 35 punktas).</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000043">
                           <title id="B210000037">
                              <number>38.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000073">Reikėtų pridurti, kad, kaip jau pažymėjau pirmiau, jei kūrinys padaromas viešai prieinamas ir jo gavėjai gali jį bet kada priimti, paskelbimo veiksmą reikia vertinti atsižvelgiant į paskelbimo būdo specifiką. Taigi, priešingai nei tuo atveju, kai skelbiama skelbiančio subjekto iniciatyva, kūrinio padarymo viešai prieinamo atveju kūrinys faktiškai perduodamas tik potencialiai ir tik gavėjo iniciatyva. Tačiau autorių teisių turėtojo teisė prieštarauti šiam paskelbimui atsiranda būtent tuo metu, kai kūrinys padaromas viešai prieinamas, neatsižvelgiant į tai, ar kūrinys buvo faktiškai perduotas ir kada tai buvo padaryta<footnote role="fNote" id="B110000019">
                                 <number>21</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000074"> –	Šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 13 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000076">
                                       <emphasis role="und" id="B400000077">Svensson ir kt.</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑466/12, EU:C:2014:76, 19 punktas).</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000044">
                           <title id="B210000038">
                              <number>39.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000075">Antrajam elementui – viešam paskelbimui – pagal Teisingumo Teismo praktiką taikomi du reikalavimai. Pagal pirmąjį reikalavimą kūrinys turi būti skirtas paskelbti neapibrėžtam, tačiau dideliam galimų gavėjų skaičiui. Paprastai šis kriterijus tenkinamas, jei interneto svetainė yra iš esmės prieinama visiems interneto naudotojams<footnote role="fNote" id="B110000020">
                                 <number>22</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000076"> –	Šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 13 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000078">
                                       <emphasis role="und" id="B400000079">Svensson ir kt.</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑466/12, EU:C:2014:76, 22 punktas).</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000045">
                           <title id="B210000039">
                              <number>40.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000077">Pagal antrąjį reikalavimą nagrinėjamas viešas paskelbimas turi būti skirtas „naujai visuomenės daliai“. Kaip nurodė Teisingumo Teismas dėl kūrinio padarymo viešai prieinamo internete, kūrinys nėra paskelbiamas naujai visuomenės daliai, jei skelbiamas kūrinys, kuris jau yra pateiktas visuomenei ir laisvai prieinamas kitoje interneto svetainėje. Iš tiesų tokiu atveju paskelbimas bent potencialiai skirtas tai pačiai visuomenei kaip ir ta, kuriai kūrinys buvo pateiktas iš pradžių, t. y. visiems interneto naudotojams<footnote role="fNote" id="B110000021">
                                 <number>23</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000078"> –	Žr. 2014 m. vasario 13 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000080">
                                       <emphasis role="und" id="B400000081">Svensson ir kt.</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑466/12, EU:C:2014:76, 24–27 punktai).</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000046">
                           <title id="B210000040">
                              <number>41.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000079">Tačiau ši interneto naudotojų laisvė yra ribota. Iš tiesų, kaip nurodė Teisingumo Teismas, taikant naujos visuomenės dalies kriterijų, reikia atsižvelgti ne į tą visuomenės dalį, kuri faktiškai turi prieigą prie kūrinio, bet į tą visuomenės dalį, į kurią pradinio paskelbimo metu atsižvelgė autorių teisių turėtojas. Tačiau jei kūrinys vis dėlto padarytas prieinamas, tačiau be teisių turėtojo sutikimo, jis neatsižvelgė į jokią visuomenės dalį; bet koks naujas kūrinio padarymas viešai prieinamo būtinai yra susijęs su nauja visuomenės dalimi, todėl jį reikia laikyti viešu paskelbimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį<footnote role="fNote" id="B110000022">
                                 <number>24</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000080"> –	2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000082">
                                       <emphasis role="und" id="B400000083">GS Media</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑160/15, EU:C:2016:644, 43 punktas).</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000047">
                           <title id="B210000041">
                              <number>42.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000081">Tačiau analizuoti, ar paskelbimas skirtas naujai visuomenės daliai, nereikia, jei kūrinys skelbiamas naudojant specialų techninį būdą, t. y. kitokį būdą nei tas, kuris buvo naudojamas pradinio paskelbimo metu<footnote role="fNote" id="B110000023">
                                 <number>25</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000082"> –	2013 m. kovo 7 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000084">
                                       <emphasis role="und" id="B400000085">ITV Broadcasting ir kt.</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑607/11, EU:C:2013:147, 39 punktas).</para>
                              </footnote>. Tokiu atveju visada yra viešas paskelbimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2001/29.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000048">
                           <title id="B210000042">
                              <number>43.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000083">Dabar šiuos elementus reikia įvertinti atsižvelgiant į <emphasis role="italc" id="B400000086">peer-to-peer </emphasis>tinklus.</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                     <section id="B000000008">
                        <title style="29Titresansnumero3" id="B200000007">
                           <titlecontent id="B300000007">Viešas paskelbimas <emphasis role="italc" id="B400000087">peer-to-peer</emphasis> tinkluose</titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000049">
                           <title id="B210000043">
                              <number>44.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000084">Negalima paneigti, kad jei autorių teisių saugomais kūriniais dalijamasi <emphasis role="italc" id="B400000088">peer-to-peer</emphasis> tinkle, vyksta šių kūrinių viešas paskelbimas.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000050">
                           <title id="B210000044">
                              <number>45.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000085">Pirma, kūriniai padaromi prieinami tinklo naudotojų kompiuteriuose taip, kad juos gali atsiųsti bet kuris kitas naudotojas. Tai, kad <emphasis role="italc" id="B400000089">bittorrent</emphasis> sistemoje rinkmenos su šiais kūriniais yra išskaidytos ir atsisiunčiamos dalimis iš skirtingų kompiuterių, yra nereikšminga techninė detalė. Iš tiesų autorių teisių apsaugos objektas yra ne rinkmena, o kūrinys. O kūriniai padaromi prieinami visiškai ir naudotojai juos gauna taip pat atsisiųsdami visą kūrinį, nebent įvyktų kokia nors techninė klaida.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000051">
                           <title id="B210000045">
                              <number>46.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000086">Antra, potencialių atviro <emphasis role="italc" id="B400000090">peer-to-peer</emphasis> tinklo, kaip antai TPB, naudotojų neabejotinai yra neapibrėžtas skaičius ir jų yra daug.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000052">
                           <title id="B210000046">
                              <number>47.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000087">Galiausiai, trečia, neatsižvelgiant į tai, kad tai yra specialus techninis būdas, naujos visuomenės dalies kriterijus taip pat yra tenkinamas, bet kuriuo atveju kalbant apie kūrinius, kuriais dalijamasi be autorių sutikimo. Iš tiesų, kaip jau buvo priminta šios išvados 41 punkte, naujos visuomenės dalies kriterijų reikia vertinti atsižvelgiant į visuomenę, į kurią atsižvelgė autorius, duodamas savo sutikimą<footnote role="fNote" id="B110000024">
                                 <number>26</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000088"> –	Žr., be kita ko, 2014 m. vasario 13 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000091">
                                       <emphasis role="und" id="B400000092">Svensson ir kt.</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑466/12, EU:C:2014:76, EU:C:2014:76, 24 punktas) ir 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000093">
                                       <emphasis role="und" id="B400000094">GS Media</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑160/15, EU:C:2016:644, 37 ir 42 punktai).</para>
                              </footnote>. Jei kūrinio autorius nesutiko su tuo, kad jo kūriniu būtų dalijamasi <emphasis role="italc" id="B400000095">peer-to-peer</emphasis> tinkle, šio tinklo naudotojai savaime laikomi nauja visuomenės dalimi<footnote role="fNote" id="B110000025">
                                 <number>27</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000089"> –	Tai netiesiogiai matyti iš 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo <emphasis role="italc" id="B400000096">
                                       <emphasis role="und" id="B400000097">GS Media</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑160/15, EU:C:2016:644) 43 punkto.</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000053">
                           <title id="B210000047">
                              <number>48.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000090">Belieka nustatyti, kokie asmenys <emphasis role="italc" id="B400000098">peer-to-peer</emphasis> tinkle padaro prieinamus kūrinius, kuriais dalijamasi šiame tinkle: ar tai yra šio tinklo naudotojai, ar torentus indeksuojančios interneto svetainės, kaip antai TPB, operatorius.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000054">
                           <title id="B210000048">
                              <number>49.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000091">Naudotojai, savo kompiuteriuose įdiegdami ir paleisdami dalijimosi programinę įrangą (vadinamąją „bittorrent client“), pateikdami TPB torentus, leidžiančius susekti jų kompiuteriuose esančias rinkmenas, ir paliekantys šiuos kompiuterius veikti, kad jie galėtų būti aktyvūs tinkle, sąmoningai padaro savo turimus kūrinius prieinamus kitiems tinklo naudotojams.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000055">
                           <title id="B210000049">
                              <number>50.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000092">Tačiau šie kūriniai nebūtų prieinami, o tinklas negalėtų veikti arba jo naudojimas būtų bent jau gerokai sunkesnis ir mažiau veiksmingas nesant tokių interneto svetainių kaip TPB, kuriose galima surasti kūrinius ir gauti prieigą prie jų. Taigi šio tinklo operatoriai vadovauja sistemai, kuri leidžia naudotojams gauti kūrinius, kuriuos padaro prieinamus kiti naudotojai. Taigi jų vaidmenį galima laikyti būtinu<footnote role="fNote" id="B110000026">
                                 <number>28</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000093"> –	Šiuo klausimu taip pat žr. šios išvados 26 ir 27 punktus.</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000056">
                           <title id="B210000050">
                              <number>51.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000094">Žinoma, tokioje interneto svetainėje tiesiog pateikiamas <emphasis role="italc" id="B400000099">peer-to-peer</emphasis> tinkle esantis turinys, t. y. su kūriniais susiję metaduomenys, kuriais tinklo naudotojai siūlo dalytis. Taigi tinklo operatorius iš esmės neturi jokios įtakos konkretaus kūrinio atsiradimui šiame tinkle. Jis yra tik tarpininkas, leidžiantis naudotojams dalytis turiniu pagal principą <emphasis role="italc" id="B400000100">peer-to-peer</emphasis>. Taigi tinklo operatoriui negalima priskirti lemiamo vaidmens viešai paskelbiant konkretų kūrinį, kol jam nėra žinoma, kad kūrinys paskelbtas neteisėtai, arba, jei įspėjus apie neteisėtumą, jis sąžiningai imasi veiksmų šiai padėčiai ištaisyti. Tačiau nuo tada, kai operatorius sužino, kad kūrinys buvo padarytas prieinamas pažeidžiant autorių teises, ir nesiima veiksmų, kad padarytų prieigą prie nagrinėjamo kūrinio neįmanomą, jo elgesį galima laikyti tokiu, kurio tikslas yra aiškiai leisti toliau tęsti neteisėtą šio kūrinio padarymą prieinamo, taigi sąmoningu elgesiu.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000057">
                           <title id="B210000051">
                              <number>52.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000095">Reikėtų patikslinti, kad šis interneto svetainės operatoriaus žinojimas turi būti realus. Taip yra, be kita ko, tada, kai teisių turėtojas aiškiai pranešė šiam operatoriui apie neteisėtą interneto svetainėje esančios informacijos pobūdį<footnote role="fNote" id="B110000027">
                                 <number>29</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000096"> –	Remiantis bylos medžiagos informacija, taip yra kalbant apie pagrindinėje byloje nagrinėjamą interneto svetainę TPB.</para>
                              </footnote>. Taigi šiai interneto svetainei nereikėtų taikyti žinojimo prezumpcijos, analogiškos tai, kurią Teisingumo Teismas konstatavo Sprendime <emphasis role="italc" id="B400000101">
                                 <emphasis role="und" id="B400000102">GS Media</emphasis>
                              </emphasis> dėl asmenų, komerciniais tikslais pateikusių saito nuorodą<footnote role="fNote" id="B110000028">
                                 <number>30</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000097"> –	2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimas (C‑160/15, EU:C:2016:644, 51 punktas).</para>
                              </footnote>. Iš tiesų darant tokią prezumpciją <emphasis role="italc" id="B400000103">peer-to-peer </emphasis>tinklų indeksavimo interneto svetainių operatoriams, kurie paprastai siekia pelno, būtų nustatyta bendra pareiga stebėti indeksuojamą turinį.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000058">
                           <title id="B210000052">
                              <number>53.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000098">Taigi šių operatorių veiksmai atitinka Teisingumo Teismo praktikoje nustatytus būtinumo ir sąmoningumo kriterijus<footnote role="fNote" id="B110000029">
                                 <number>31</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000099"> –	2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000104">
                                       <emphasis role="und" id="B400000105">GS Media</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑160/15, EU:C:2016:644, 35 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).</para>
                              </footnote>. Tad, mano nuomone, reikia manyti, kad šie operatoriai tuo pačiu metu ir kartu su tinklo naudotojais padaro viešai prieinamus kūrinius, kuriais dalijamasi tinkle be autorių teisių turėtojų sutikimo, jei šie operatoriai žino apie šį neteisėtumą ir nereaguoja, kad padarytų prieigą prie šių kūrinių neįmanomą.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000059">
                           <title id="B210000053">
                              <number>54.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000100">Taigi į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad jei interneto svetainės operatorius, indeksuodamas rinkmenas ir pateikdamas paieškos sistemą, leidžia surasti rinkmenas, kuriose yra autorių teisių saugomų kūrinių, kuriais siūloma dalytis <emphasis role="italc" id="B400000106">peer-to-peer</emphasis> tinkle, tai reiškia viešą paskelbimą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, jei šis operatorius žino, kad kūrinys yra padarytas prieinamas tinkle be autorių teisių turėtojų sutikimo, ir nereaguoja, kad padarytų prieigą prie šio kūrinio neįmanomą.</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                  </section>
                  <section id="B000000009">
                     <title style="28Titresansnumero2" id="B200000008">
                        <titlecontent id="B300000008">
                           <emphasis role="italc" id="B400000107">Dėl antrojo prejudicinio klausimo</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <section id="B000000010">
                        <title style="29Titresansnumero3" id="B200000009">
                           <titlecontent id="B300000009">Pirminės pastabos</titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000060">
                           <title id="B210000054">
                              <number>55.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000101">Antrąjį prejudicinį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė tuo atveju, jei Teisingumo Teismas neigiamai atsakytų į pirmąjį klausimą, o aš siūlau į jį atsakyti teigiamai. Jei Teisingumo Teismas vis dėlto nepritartų šioje išvadoje mano pateiktai analizei, reikėtų išanalizuoti antrąjį klausimą. Taigi pasiūlysiu atsakymą ir į antrąjį prejudicinį klausimą.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000061">
                           <title id="B210000055">
                              <number>56.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000102">Antrajame prejudiciniame klausime minima Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 3 dalis ir Direktyvos 2004/48 11 straipsnis. Tačiau pagal Direktyvos 2004/48 2 straipsnio 2 dalį ir pagal šios direktyvos 11 straipsnio paskutinį sakinį, kur ši mintis suformuluota tiesiogiai, jos nuostatos taikomos nepažeidžiant Direktyvos 2001/29 nuostatų, visų pirma jos 8 straipsnio. Manau, iš to darytina išvada, kad, kalbant apie dalykus, kuriems taikomas Direktyvos 2001/29 8 straipsnis, šiai nuostatai teikiama pirmenybė prieš Direktyvos 2004/48 11 straipsnį. Iš to darytina išvada, kad atsakymui į antrąjį prejudicinį klausimą reikšmę turi tik Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 3 dalis. Bet kuriuo atveju abiejų nuostatų turinys yra panašus.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000062">
                           <title id="B210000056">
                              <number>57.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000103">Šiuo antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją interneto prieigos teikėjui gali būti taikomas teismo draudimas, kuriuo jis būtų įpareigotas blokuoti savo naudotojų prieigą prie<emphasis role="italc" id="B400000108"> peer-to-peer</emphasis> tinklo rinkmenų indeksavimo interneto svetainės, kurioje daroma autorių teisių pažeidimų, net jei šios interneto svetainės operatorius pats viešai neskelbia kūrinių, kurie padaromi prieinami šiame tinkle.</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                     <section id="B000000011">
                        <title style="29Titresansnumero3" id="B200000010">
                           <titlecontent id="B300000010">Priemonių taikymas pagal Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 3 dalį tokioms interneto svetainėms kaip TPB</titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000063">
                           <title id="B210000057">
                              <number>58.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000104">Reikėtų priminti, kad pagal Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 3 dalį autorių teisių turėtojai turi turėti galimybę prašyti teismo taikyti draudimą tarpininkui, kurio paslaugomis trečiasis asmuo naudojasi siekdamas pažeisti autorių teises.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000064">
                           <title id="B210000058">
                              <number>59.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000105">Pagrindinėje byloje neginčijama, kad atsakovės kaip interneto prieigos teikėjos yra tarpininkės, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000065">
                           <title id="B210000059">
                              <number>60.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000106">Mano nuomone, taip pat aišku, kad tretieji asmenys naudojasi šių tarpininkų paslaugomis siekdami pažeisti autorių teises. Iš tiesų buvo konstatuota, kad kai kurie šių paslaugų naudotojai naudoja <emphasis role="italc" id="B400000109">peer-to-peer</emphasis> tinklą siekdami jame dalytis kūriniais be autorių teisių turėtojų leidimo. Šis dalijimasis yra kūrinio padarymas viešai prieinamo be autorių teisių turėtojo leidimo, todėl tai yra šių teisių pažeidimas.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000066">
                           <title id="B210000060">
                              <number>61.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000107">Pagrindinės bylos ypatumas tas, kad prašoma priemonė, t. y. prieigos prie interneto svetainės TPB užblokavimas, paveiktų ne tik autorių teises pažeidžiančius naudotojus, bet ir interneto svetainę TPB, kuri nebegalėtų siūlyti savo paslaugų prie interneto prisijungusiems naudotojams pasitelkiant atsakoves pagrindinėje byloje.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000067">
                           <title id="B210000061">
                              <number>62.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000108">Teisingumo Teismas tikrai yra pripažinęs tokios priemonės taikymo galimybę Sprendime <emphasis role="italc" id="B400000110">
                                 <emphasis role="und" id="B400000111">UPC Telekabel Wien</emphasis>
                              </emphasis>
                              <footnote role="fNote" id="B110000030">
                                 <number>32</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000109"> –	2014 m. kovo 2 d. sprendimas (C‑314/12, EU:C:2014:192).</para>
                              </footnote>. Tačiau toje byloje buvo kalbama apie prieigos prie interneto svetainės, kurios operatorius pats buvo laikomas pažeidžiančiu autorių teises, blokavimą. Iš tiesų kūriniai, kurie buvo neteisėtai padaryti viešai prieinami, buvo nagrinėjamoje interneto svetainėje, ir naudotojai siuntėsi juos iš šios svetainės. Būtent tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas galėjo nuspręsti, kad šios interneto svetainės operatorius, siekdamas pažeisti autorių teises, naudojosi interneto prieigos asmenims, kurie lankosi toje svetainėje, teikėjo teikiamomis paslaugomis.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000068">
                           <title id="B210000062">
                              <number>63.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000110">Šioje byloje nagrinėjama kitokia situacija, nes nustatyta, kad TPB pati viešai neskelbia kūrinių be autorių teisių turėtojų sutikimo, be to, negalima daryti išvados, kad ji naudojasi <emphasis role="italc" id="B400000112">peer-to-peer</emphasis> tinklo naudotojų interneto prieigos teikėjo paslaugomis siekdama pažeisti autorių teises.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000069">
                           <title id="B210000063">
                              <number>64.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000111">Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 3 dalyje numatytas atvejis reikalauja, kad tarp teismo draudimo objekto ir autorių teisių pažeidimo būtų ryšys. Kad būtų imtasi interneto svetainės blokavimo priemonės, turi būti konstatuota šios interneto svetainės operatoriaus atsakomybė už autorių teisių pažeidimą pasitelkiant tarpininko, kuriam yra skirtas teismo draudimas, paslaugas. Būtent esant šiai sąlygai operatorius laikytinas trečiuoju asmeniu, pažeidžiančiu autorių teises, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 3 dalį.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000070">
                           <title id="B210000064">
                              <number>65.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000112">Jei operatorius pats neatlieka veiksmo, kuriam taikomas autoriaus monopolis (pavyzdžiui, viešo paskelbimo), pažeidimas gali būti tik netiesioginis. Kadangi atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus Sąjungos teisės lygmeniu nesuderinta, ji turi būti aiškiai numatyta nacionalinėje teisėje. Nacionaliniai teismai turi patikrinti, ar jų vidaus teisėje tokia atsakomybė numatyta.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000071">
                           <title id="B210000065">
                              <number>66.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000113">Jei tokią <emphasis role="italc" id="B400000113">peer-to-peer</emphasis> tinklo rinkmenų indeksavimo interneto svetainės, kurioje saugomais kūriniais dalijamasi be autorių teisių turėtojų leidimo, operatoriaus atsakomybę galima konstatuoti, reikia manyti, kad šis operatorius naudojasi interneto prieigos teikėjų, kurių klientai šiame tinkle dalijasi rinkmenomis, paslaugomis, kaip ir asmuo, kuris pats tiesiogiai pažeidžia autorių teises.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000072">
                           <title id="B210000066">
                              <number>67.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000114">Šios išvados nepaneigia tai, kad tokia interneto svetainė kaip TPB galėtų būti priskiriama prie informacijos pateikimo internete paslaugų teikėjų, kurių atsakomybė už saugomą informaciją pagal Direktyvos 2000/31 14 straipsnio 1 dalį iš esmės negalima. Tačiau šis imunitetas yra sąlyginis. Jis suteikiamas tik tuo atveju, jei paslaugų teikėjas nežinojo apie neteisėtą saugomos informacijos arba veiklos, atliekamos naudojant šią informaciją, pobūdį, ir su sąlyga, kad, paaiškėjus šiam neteisėtumui, jis ėmėsi skubių veiksmų, kad pašalintų nagrinėjamą informaciją arba padarytų prieigą prie jos neįmanomą.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000073">
                           <title id="B210000067">
                              <number>68.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000115">Jei tarpinis paslaugų teikėjas neįvykdo šių sąlygų, t. y. jei jis žinojo apie saugomos informacijos neteisėtumą, tačiau nesiėmė veiksmų, kad ją pašalintų arba padarytų prieigą prie jos neįmanomą, jis gali būti laikomas netiesiogiai atsakingu už šią informaciją.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000074">
                           <title id="B210000068">
                              <number>69.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000116">Taip yra, be kita ko, kalbant apie <emphasis role="italc" id="B400000114">peer-to-peer</emphasis> tinklo rinkmenų indeksavimo interneto svetainės operatorių, kuris žinojo arba buvo įspėtas apie tai, kad torentų rinkmenos, kurias tiekia tinklo naudotojai, leidžia dalytis kūriniais, pateikiamais šiame tinkle be autorių teisių turėtojų sutikimo, ir nesiėmė veiksmų, kad pašalintų šias rinkmenas. Tačiau pagrindinėje byloje neginčijama, kad TPB atveju taip ir yra. Taigi Direktyvos 2000/31 14 straipsnis neužkerta kelio kilti TPB atsakomybei už autorių teisių pažeidimus, daromus dėl tokio kūrinių padarymo prieinamų.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000075">
                           <title id="B210000069">
                              <number>70.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000117">Dar reikėtų išanalizuoti, ar tokia priemonė atitinka pagrindines teises.</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                     <section id="B000000012">
                        <title style="29Titresansnumero3" id="B200000011">
                           <titlecontent id="B300000011">Prieigos prie interneto svetainės blokavimo atitiktis pagrindinėms teisėms</titlecontent>
                        </title>
                        <blockquote id="B010000076">
                           <title id="B210000070">
                              <number>71.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000118">Priemonės, kurių imamasi remiantis Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 3 dalimi, turi atitikti taikytinas pagrindines teises<footnote role="fNote" id="B110000031">
                                 <number>33</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000119"> –	2014 m. kovo 27 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000115">
                                       <emphasis role="und" id="B400000116">UPC Telekabel Wien</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑314/12, EU:C:2014:192, 45 ir 46 punktai ir juose nurodyta teismo praktika).</para>
                              </footnote>. Šios atitikties klausimą, susijusį su priemone, kuria buvo blokuojama interneto prieigos teikėjo paslaugų naudotojų galimybė lankytis interneto svetainėje, kuri buvo pripažinta atsakinga už autorių teisių pažeidimą, Teisingumo Teismas išsamiai išanalizavo Sprendime <emphasis role="italc" id="B400000117">
                                 <emphasis role="und" id="B400000118">UPC Telekabel Wien</emphasis>
                              </emphasis>
                              <footnote role="fNote" id="B110000032">
                                 <number>34</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000120"> –	2014 m. kovo 27 d. sprendimas (C‑314/12, EU:C:2014:192, 46–63 punktai).</para>
                              </footnote>. Teisingumo Teismas pripažino, kad ši priemonė atitinka pagrindines teises, tačiau nustatė tris sąlygas<footnote role="fNote" id="B110000033">
                                 <number>35</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000121"> –	2014 m. kovo 27 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000119">
                                       <emphasis role="und" id="B400000120">UPC Telekabel Wien</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑314/12, EU:C:2014:192, 64 punktas).</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000077">
                           <title id="B210000071">
                              <number>72.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000122">Pirma, paslaugų teikėjas, kuriam taikomas draudimas, turi turėti galimybę pasirinkti technines priemones, įgyvendinamas, kad būtų laikomasi šio draudimo, ir jis turi galėti įvykdyti jam nustatytus įpareigojimus, įrodydamas, kad šiuo tikslu jis ėmėsi visų pagrįstų priemonių. Šios sąlygos yra nustatytos nacionalinėje teisėje, o jų laikymosi kontrolę turi atlikti nacionaliniai teismai.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000078">
                           <title id="B210000072">
                              <number>73.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000123">Antra, dėl priemonių, kurių imtasi, interneto naudotojai neturi nepagrįstai netekti galimybės teisėtai gauti prieinamą informaciją. Akivaizdu, kad dėl konkrečios interneto svetainės blokavimo priemonės interneto naudotojai netenka prieigos prie joje pateikiamos informacijos, nesvarbu, ar ji būtų teisėta, ar ne.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000079">
                           <title id="B210000073">
                              <number>74.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000124">Todėl manau, kad tokios priemonės teisėtumą reikėtų vertinti atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, analizuojant, viena vertus, priemonės ir jos nulemtos galimybės naudotis informacija atėmimo ir, kita vertus, naudojant šią interneto svetainę padarytų autorių teisių pažeidimų reikšmingumo ir sunkumo proporcingumą.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000080">
                           <title id="B210000074">
                              <number>75.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000125">Kalbant apie TPB atvejį, remiantis ieškovės pagrindinėje byloje pateikta informacija, kurią, suprantama, turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, daugiau nei 90 % rinkmenų, prie kurių per šią interneto svetainę suteikiama prieiga, esantys kūriniai padaromi viešai prieinami be autorių teisių turėtojų sutikimo. Be to, TPB operatoriai jau buvo ne kartą įspėti apie neteisėtą jų interneto svetainės turinio pobūdį ir paprašyti jį pašalinti, tačiau jie aiškiai atsisakė tai padaryti.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000081">
                           <title id="B210000075">
                              <number>76.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000126">Mano nuomone, tokiomis aplinkybėmis interneto naudotojų galimybės gauti informaciją atėmimas pritaikius interneto svetainės TPB blokavimo priemonę būtų proporcingas šioje interneto svetainėje padarytų autorių teisių pažeidimų reikšmingumui ir sunkumui. Mano vertinimas grindžiamas ir neteisėto turinio dalimi, ir šios interneto svetainės operatorių požiūriu. Taip yra dar ir todėl, kad nors kūriniais teisėtai dalijamasi <emphasis role="italc" id="B400000121">peer-to-peer </emphasis>tinkle, labai tikėtina, kad jie bus taip pat nesunkiai ir nemokamai prieinami kitais būdais arba jie galės būti nesunkiai padaromi prieinami. Būtų visai kitaip, jei interneto svetainėje neteisėto turinio būtų labai nedaug ir jos operatoriai sąžiningai bendradarbiautų siekdami jį pašalinti.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000082">
                           <title id="B210000076">
                              <number>77.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000127">Suprantama, galutinę analizę, susijusią su numatomos priemonės proporcingumu, turi atlikti nacionaliniai teismai.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000083">
                           <title id="B210000077">
                              <number>78.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000128">Galiausiai, trečia, dėl taikomos priemonės turi būti sukliudyta neteisėtai susipažinti su saugomais objektais arba tai turi būti bent jau sunku padaryti, o interneto naudotojai, kurie naudojasi asmens, kuriam skirtas draudimas, paslaugomis, turi būti rimtai atgrasomi nuo susipažinimo su šiais objektais, kurie padaromi jiems prieinami pažeidžiant autorių teises. Kitaip tariant, priemonės tikslas turi būti nutraukti autorių teisių pažeidimą ir užkirsti jam kelią, be to, ji turi būti pagrįstai veiksminga siekiant šio tikslo.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000084">
                           <title id="B210000078">
                              <number>79.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000129">Šioje byloje atsakovės pagrindinėje byloje rimtai abejoja priemonės, kuria būtų blokuojama prieiga prie interneto svetainės TPB, veiksmingumu. Jų teigimu, viena vertus, ši priemonė būtų neveiksminga, nes tuos pačius kūrinius būtų galima surasti ir keistis jais internete naudojant kitas priemones nei TPB. Kita vertus, kiekvienas patyręs interneto naudotojas galėtų nesunkiai apeiti priemonę, kuria būtų blokuojamas interneto adresas.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000085">
                           <title id="B210000079">
                              <number>80.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000130">Vis dėlto pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką nebūtina, kad intelektinės nuosavybės apsauga būtų užtikrinama absoliučiai, t. y. kad numatyta priemone autorių teisių pažeidimai būtų visiškai nutraukti. Iš tiesų pakanka, kad ja interneto naudotojai būtų rimtai atgrasomi nuo šių pažeidimų darymo ir kad juos būtų sunku padaryti<footnote role="fNote" id="B110000034">
                                 <number>36</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000131"> –	2014 m. kovo 27 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000122">
                                       <emphasis role="und" id="B400000123">UPC Telekabel Wien</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑314/12, EU:C:2014:192, 61–63 punktai). Kaip nurodė Teisingumo Teismas, šiuos kriterijus atitinka net tokia priemonė, kuria tiesiogiai neužkertamas kelias autorių teisių pažeidimams, tačiau pagal kurią tik reikalaujama, kad naudotojai turėtų identifikuotis tam, kad galėtų prisijungti prie interneto (2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000124">
                                       <emphasis role="und" id="B400000125">Mc Fadden</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑484/14, EU:C:2016:689, 95 ir 96 punktai)).</para>
                              </footnote>. Atsižvelgiant į tokių interneto svetainių kaip TPB vaidmenį <emphasis role="italc" id="B400000126">peer-to-peer</emphasis> tinklų veikimo srityje, man atrodo nepaneigiama, kad prieigos prie šios interneto svetainės blokavimas daugumai naudotojų sukliudytų surasti kūrinius, kurie padaromi prieinami tokiame tinkle, arba jiems būtų labai sunku juos rasti ir atsisiųsti pažeidžiant autorių teises.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000086">
                           <title id="B210000080">
                              <number>81.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000132">Antra, tai, kad kitos interneto svetainės nei TPB gali atlikti tą patį vaidmenį, visai nepanaikina pagrindinėje byloje prašomos taikyti priemonės veiksmingumo, nes galima prašyti taikyti analogiškas priemones siekiant užblokuoti prieigą prie šių interneto svetainių. Sutikus su atsakovių pagrindinėje byloje argumentu, tektų pripažinti, kad nė viena teisės pažeidimo prevencijos priemonė nėra veiksminga, nes kasdien pažeidimus daro kiti asmenys.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000087">
                           <title id="B210000081">
                              <number>82.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000133">Galiausiai, trečia, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra įvertinęs tikrai veiksmingesnę priemonę nurodyti blokuoti visą interneto srautą, susijusį su kūriniais, kuriais neteisėtai dalijamasi <emphasis role="italc" id="B400000127">peer-to-peer</emphasis> tinkluose. Jis atmetė tokią priemonę, pripažindamas, kad ji pernelyg varžo prieigos prie interneto teikėjus ir pernelyg riboja naudotojų teises<footnote role="fNote" id="B110000035">
                                 <number>37</number>
                                 <para style="footnotetext" id="B150000134"> –	2011 m. lapkričio 24 d. Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000128">
                                       <emphasis role="und" id="B400000129">Scarlet Extended</emphasis>
                                    </emphasis> (C‑70/10, EU:C:2011:771, 38–52 punktai).</para>
                              </footnote>.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000088">
                           <title id="B210000082">
                              <number>83.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000135">Jei dabar atmestume priemonę, kuri mažiau varžo paslaugų teikėjus ir kuri mažiau riboja naudotojų teises, remdamiesi tuo, kad ji nepakankamai veiksminga, interneto prieigos teikėjai būtų galutinai <emphasis role="italc" id="B400000130">de facto </emphasis>atleisti nuo pareigos bendradarbiauti kovojant su autorių teisių pažeidimais. Direktyvoje 2000/31 numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su tarpinių paslaugų teikėjų atsakomybe, yra vienas iš šia direktyva įtvirtintų įvairių iškylančių interesų pusiausvyros elementų, kaip nurodyta jos 41 konstatuojamojoje dalyje. Norint taikyti šias leidžiančias nukrypti nuostatas, kad būtų užtikrinta minėta pusiausvyra, tarpinių paslaugų teikėjai turi ne tik nebendrininkauti darant teisės pažeidimus, bet ir bendradarbiauti siekiant išvengti šių pažeidimų arba užkirsti jiems kelią. Jie negali išvengti šio įpareigojimo, pagal aplinkybes remdamiesi pernelyg varžančiu priemonių pobūdžiu ar jų neveiksmingumu.</para>
                        </blockquote>
                        <blockquote id="B010000089">
                           <title id="B210000083">
                              <number>84.</number>
                           </title>
                           <para style="01PointAltN" id="B150000136">Todėl, jei į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta neigiamai, siūlau Teisingumo Teismui į antrąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip, jog Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją tarpininkui galima taikyti teismo draudimą siekiant įpareigoti jį užblokuoti jo naudotojų prieigą prie <emphasis role="italc" id="B400000131">peer-to-peer</emphasis> tinklo rinkmenų indeksavimo interneto svetainės, jei šios svetainės operatorius pagal nacionalinę teisę gali būti laikomas atsakingu už šio tinklo naudotojų padarytus autorių teisių pažeidimus, su sąlyga, kad ši priemonė yra proporcinga padarytų autorių teisių pažeidimų reikšmingumui ir sunkumui, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.</para>
                        </blockquote>
                     </section>
                  </section>
               </section>
            </section>
         </C_Conc_Txt>
         <C_Conc_Conc>
            <section id="C000000000">
               <title style="27Titresansnumero1" id="C200000000">
                  <titlecontent id="C300000000">
                     <emphasis role="bold" id="C400000000">Išvada</emphasis>
                  </titlecontent>
               </title>
               <blockquote id="C010000000">
                  <title id="C210000000">
                     <number>85.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="C150000000">Atsižvelgdamas į visa tai, kas nurodyta pirmiau, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <emphasis role="italc" id="C400000001">Hoge Raad der Nederlanden</emphasis> (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) pateiktus prejudicinius klausimus:</para>
                  <para style="02AlineaAltA" id="C150000001">Jei interneto svetainės operatorius, indeksuodamas rinkmenas ir pateikdamas paieškos sistemą, leidžia surasti rinkmenas, kuriose yra autorių teisių saugomų kūrinių, kuriais siūloma dalytis <emphasis role="italc" id="C400000002">peer-to-peer</emphasis> tinkle, tai reiškia viešą paskelbimą, kaip tai suprantama pagal 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 dalį, jei šis operatorius žinojo apie tai, kad kūrinys yra padarytas prieinamas tinkle be autorių teisių turėtojų sutikimo, ir nereaguoja, kad padarytų prieigą prie šio kūrinio neįmanomą.</para>
               </blockquote>
            </section>
         </C_Conc_Conc>
      </C_Conclusions>
   </Affaire>
</C_Doc_Ref>