Briuselis, 2021 07 08

COM(2021) 372 final

PRIEDAS

prie

pasiūlymo dėl TARYBOS SPRENDIMO

dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Konvencijos dėl atvirosios jūros žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo šiaurės Ramiajame vandenyne


PRIEDAS 

KONVENCIJA DĖL ATVIROSIOS JŪROS ŽVEJYBOS IŠTEKLIŲ 
IŠSAUGOJIMO IR VALDYMO 
ŠIAURĖS RAMIAJAME VANDENYNE 

SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS,

įsipareigojusios užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą šiaurės Ramiajame vandenyne ir taip apsaugoti jūrų ekosistemas, kuriose šių išteklių esama;

prisimindamos atitinkamus tarptautinės teisės principus, įtvirtintus 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, 1995 m. gruodžio 4 d. Susitarime dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo ir 1993 m. lapkričio 24 d. Susitarime dėl skatinimo žvejybos laivams atviroje jūroje laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, ir atsižvelgdamos į 1995 m. spalio 31 d. 28-ojoje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) konferencijos sesijoje priimtą Atsakingos žuvininkystės kodeksą bei 2008 m. rugpjūčio 29 d. FAO priimtas Tarptautines giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gaires;

atsižvelgdamos į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijose Nr. 61/105 ir 64/72 išsakytą raginimą imtis veiksmų pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms ir su jomis susijusioms rūšims apsaugoti nuo reikšmingo neigiamo žalingos žvejybos praktikos poveikio ir į jos rezoliucijoje Nr. 60/31 išsakytą raginimą valstybėms atitinkamai pripažinti, kad 1995 m. gruodžio 4 d. Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo bendrieji principai turėtų būti taikomi ir pavieniams atvirosios jūros žuvų ištekliams;

pripažindamos būtinybę rinkti mokslinius duomenis siekiant suprasti regiono jūrų biologinę įvairovę ir ekologiją ir įvertinti žvejybos poveikį jūrų gyvūnų rūšims ir pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms;

suprasdamos būtinybę vengti neigiamo poveikio jūrų aplinkai, išsaugoti biologinę įvairovę, išlaikyti jūrų ekosistemų vientisumą ir sumažinti ilgalaikio arba negrįžtamo žvejybos operacijų poveikio riziką;

susirūpinusios dėl galimo neigiamo nereglamentuojamos dugninės žvejybos veiklos poveikio šiaurės Ramiojo vandenyno atvirosios jūros gyvūnų rūšims ir pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms;

toliau įsipareigojusios atsakingai žvejoti ir veiksmingai bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos (toliau – NNN žvejybos) veiklai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, taip pat vengti neigiamo tos veiklos poveikio pasaulio žvejybos išteklių ir ekosistemų, kuriose tų išteklių esama, būklei, neleisti, kad toks poveikis būtų daromas, ir tą poveikį panaikinti,

SUSITARĖ: 

1 straipsnis 
Vartojami terminai

Konvencijoje vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)1982 m. konvencija – 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija;

(b)1995 m. susitarimas – 1995 m. gruodžio 4 d. Susitarimas dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo;

(c)dugninė žvejyba – žvejybos veikla, kai vykdant įprastas žvejybos operacijas tikėtina, kad žvejybos įrankis lies jūros dugną;

(d)bendras sutarimas – oficialių prieštaravimų nebuvimas priimant sprendimą;

(e)Susitariančioji Šalis – bet kuri valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri sutiko, kad Konvencija jai būtų privaloma, ir kuriai ji galioja;

(f)Konvencijos rajonas – rajonas, kuriame taikoma Konvencija, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje;

(g)FAO tarptautinės gairės – 2008 m. rugpjūčio 29 d. FAO priimtos Tarptautinės giliavandenės žvejybos atvirojoje jūroje valdymo gairės su galimais prireikus atliktais pakeitimais;

(h)žvejybos ištekliai – visos žuvys, moliuskai, vėžiagyviai ir kitų rūšių jūrų gyvūnai, kuriuos Konvencijos rajone sužvejoja žvejybos laivai, išskyrus:

i)dugno rūšių gyvūnus, nes pagal 1982 m. konvencijos 77 straipsnio 4 dalį pakrantės valstybės į juos turi suverenias teises, ir pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinių rūšių gyvūnus, išvardytus šios Konvencijos 13 straipsnio 5 dalyje arba pagal ją patvirtintus;

ii)katadrominių rūšių gyvūnus;

iii)jūrų žinduolius, jūrų roplius ir jūrų paukščius;

iv)kitų rūšių jūrų gyvūnus, kuriems tarptautinių žvejybos valdymo priemonių taikymo rajonuose jau taikomos tokios anksčiau nustatytos priemonės;

(i)žvejybos veikla:

i)faktinis žvejybos išteklių ieškojimas, žvejojimas, gavimas ar surinkimas arba bandymas tai atlikti;

ii)bet kokia veikla, kurią vykdant bet kokiu tikslu galima pagrįstai tikėtis šiuos išteklius rasti, sužvejoti, gauti ar surinkti;

iii)šių išteklių perdirbimas jūroje ir perkrovimas jūroje arba uoste;

iv)bet kokia operacija jūroje, per kurią tiesiogiai padedama atlikti bet kurį iš i–iii papunkčiuose aprašytų veiksmų arba pasiruošti juos atlikti, išskyrus bet kokią operaciją ekstremaliosios situacijos, susijusios su įgulos narių sveikata ir sauga arba žvejybos laivų sauga, atveju;

(j)žvejybos laivas – laivas, naudojamas arba numatomas naudoti žvejybos veiklai, įskaitant žuvų perdirbimo laivus, aptarnaujančius laivus, transportinius laivus ir visus kitus tokioje žvejybos veikloje tiesiogiai dalyvaujančius laivus;

(k)NNN žvejyba – 2001 m. FAO tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, 3 dalyje nurodyta veikla ir kita veikla, dėl kurios gali nuspręsti Komisija;

(l)atsargumo principas – 1995 m. susitarimo 6 straipsnyje nurodytas atsargumo principas;

(m)ekonominės integracijos regioninė organizacija – ekonominės integracijos regioninė organizacija, kuriai jos valstybės narės perdavė kompetenciją į Konvenciją įtrauktais klausimais, įskaitant įgaliojimus tais klausimais priimti jos valstybėms narėms privalomus sprendimus;

(n)perkrovimas – Konvencijos rajone gautų žvejybos išteklių arba jų produktų iškrovimas iš vieno žvejybos laivo į kitą jūroje arba uoste.

2 straipsnis

Tikslas

Konvencijos tikslas – Konvencijos rajone užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą, kartu apsaugant šiaurės Ramiojo vandenyno jūrų ekosistemas, kuriose šių išteklių esama.

3 straipsnis

Bendrieji principai

Įgyvendinant Konvencijos tikslą, atitinkamai atskirai arba kartu turi būti imamasi šių veiksmų:

(a)skatinti optimalų žvejybos išteklių naudojimą ir užtikrinti jų ilgalaikį tvarumą;

(b)priimti geriausia turima moksline informacija pagrįstas priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikytas toks žvejybos išteklių dydis arba jie būtų atkurti iki tokio dydžio, kuriam esant būtų galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, atsižvelgiant į žvejybos modelius, išteklių tarpusavio sąveiką ir visuotinai rekomenduojamus minimalius tarptautinius subregioninius, regioninius ar pasaulinius standartus;

(c)priimti ir įgyvendinti priemones, laikantis atsargumo principo bei ekosisteminio žvejybos metodo ir atitinkamų tarptautinės teisės taisyklių, visų pirma įtrauktų į 1982 m. konvenciją, 1995 m. susitarimą ir kitus susijusius tarptautinius dokumentus;

(d)įvertinti žvejybos veiklos poveikį tai pačiai ekosistemai ar nuo tikslinių išteklių priklausančioms arba su jais susijusioms rūšims ir prireikus priimti tokių rūšių išsaugojimo ir valdymo priemones, kad būtų išlaikytas toks tų rūšių gyvūnų populiacijų dydis arba jų populiacijos būtų atkurtos iki tokio dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant jų reprodukcijai galėtų kilti didelė grėsmė;

(e)apsaugoti jūrų aplinkos biologinę įvairovę, be kita ko, vengiant reikšmingo neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, atsižvelgiant į atitinkamus tarptautinius standartus ar gaires, įskaitant FAO tarptautines gaires;

(f)užkirsti kelią peržvejojimui ir perteklinių žvejybos pajėgumų naudojimui arba tokią praktiką panaikinti ir užtikrinti, kad žvejybos pastangų ar išteklių rinkimo lygis būtų grindžiamas geriausia turima moksline informacija ir neviršytų tausų žvejybos išteklių naudojimą atitinkančio lygio;

(g)užtikrinti, kad būtų renkami išsamūs ir tikslūs žvejybos veiklos duomenys, įskaitant su visomis Konvencijos rajone žvejojamomis tikslinių ir netikslinių rūšių žuvimis susijusius duomenis, ir jais būtų laiku bei tinkamai dalijamasi;

(h)užtikrinti, kad prieš didinant žvejybos pastangas, plėtojant naują ar tiriamosios žvejybos veiklą arba pakeičiant jau vykdomoje žvejybos veikloje naudojamą įrankį, būtų įvertintas tos žvejybos veiklos poveikis ilgalaikiam žvejybos išteklių tvarumui ir būtų nustatyta, kad ta veikla neturės reikšmingo neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, arba užtikrinti, kad ta veikla būtų valdoma taip, kad to poveikio būtų išvengta, arba jos nebūtų leidžiama vykdyti;

(i)pagal 1995 m. susitarimo 7 straipsnį užtikrinti, kad vienos valstybės ribas viršijantiems žuvų ištekliams atvirojoje jūroje nustatytos išsaugojimo ir valdymo priemonės būtų suderinamos su nacionalinei jurisdikcijai priklausantiems rajonams priimtomis priemonėmis, kad būtų užtikrintas visų šių žvejybos išteklių išsaugojimas ir valdymas;

(j)užtikrinti, kad būtų laikomasi išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, o už pažeidimus taikomos sankcijos būtų pakankamai griežtos, kad būtų veiksmingai užtikrinta atitiktis reikalavimams, atgrasyta nuo pažeidimų visuose vandenyse ir pažeidėjai iš neteisėtos veiklos negautų naudos;

(k)kuo labiau sumažinti taršą iš žvejybos laivų ir juose susidarančias atliekas, taip pat į jūrą išmetamų ir pamestais arba paliktais įrankiais sužvejojamų žuvų kiekį ir poveikį kitoms rūšims ir jūrų ekosistemoms, imantis priemonių, kurios, kiek įmanoma, apimtų selektyvių, aplinkai saugių ir ekonomiškai efektyvių žvejybos įrankių ir metodų kūrimą ir naudojimą;

(l)taikyti Konvenciją sąžiningai, skaidriai ir be diskriminacijos, laikantis tarptautinės teisės.

4 straipsnis

Konvencijos taikymo rajonas

1.Konvencija taikoma šiaurės Ramiojo vandenyno atvirosios jūros rajono vandenims, išskyrus Beringo jūros atvirosios jūros rajonus ir kitus vienos valstybės išskirtinės ekonominės zonos supamus atvirosios jūros rajonus. Konvencijos taikymo rajono riba pietuose brėžiama ištisine linija, kuri prasideda ties jūrine Jungtinių Amerikos Valstijų jurisdikcijai priklausančių vandenų, supančių Marianos Šiaurinių Salų Sandraugą, riba, esančia ties 20 laipsnių šiaurės platumos, tęsiasi į rytus ir jungia šių koordinačių taškus:

·20° 00′ 00″ šiaurės platumos, 180° 00′ 00″ rytų / vakarų ilgumos,

·10° 00′ 00″ šiaurės platumos, 180° 00′ 00″ rytų / vakarų ilgumos,

·10° 00′ 00″ šiaurės platumos, 140° 00′ 00″ vakarų ilgumos,

·20° 00′ 00″ šiaurės platumos, 140° 00′ 00″ vakarų ilgumos, ir

·tuomet tęsiasi į rytus nuo jūrinės vandenų, priklausančių Meksikos žvejybos jurisdikcijai, ribos.

2.Jokia Konvencijos nuostata ir jokie veiksmai ar veikla, kurių imamasi pagal Konvenciją, nereiškia, kad pripažįstami kurios nors Susitariančiosios Šalies reikalavimai ar pozicija dėl bet kurios tokios Susitariančiosios Šalies vandenų ir zonų teisinio statuso ir dydžio.

5 straipsnis

Komisijos įsteigimas

1.Įsteigiama Šiaurės Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija (toliau – Komisija). Komisija veikia laikydamasi Konvencijos nuostatų. Visos Susitariančiosios Šalys yra Komisijos narės.

2.Komisijos darbe, laikydamasis priedo, gali dalyvauti Konvencijoje nurodytas žvejybos subjektas. Žvejybos subjekto dalyvavimas Komisijos darbe nelaikomas nukrypimu nuo priimto tarptautinės teisės, įskaitant 1982 m. konvenciją, taikymo.

3.Komisija bent kartą per dvejus metus jos nustatytu laiku ir vietoje rengia reguliarius posėdžius ir gali surengti daugiau tokių posėdžių, jei jie gali būti reikalingi jos funkcijoms pagal Konvenciją atlikti.

4.Prašymą surengti Komisijos posėdį gali pateikti bet kuri Komisijos narė; toks posėdis sušaukiamas daugumai Komisijos narių pritarus. Tuomet pirmininkas, pasikonsultavęs su Komisijos narėmis ir nustatęs posėdžio laiką bei vietą, laiku sušaukia tokį posėdį.

5.Komisija iš Susitariančiųjų Šalių atstovų išrenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją; šie turi atstovauti skirtingoms Susitariančiosioms Šalims. Jie renkami dvejų metų kadencijai ir gali būti perrenkami, tačiau tų pačių pareigų negali eiti ilgiau kaip ketverius metus iš eilės. Pirmininkas ir jo pavaduotojas pareigas eina tol, kol išrenkami juos pakeisiantys asmenys.

6.Komisija, spręsdama dėl savo ir pagalbinių organų posėdžių dažnumo, trukmės ir tvarkaraščio, vadovaujasi ekonominio efektyvumo principu.

7.Komisija turi tarptautinį teisinį subjektiškumą ir tokį teisnumą, kuris jai gali būti reikalingas atliekant savo funkcijas ir siekiant savo tikslų. Privilegijos ir imunitetai, kuriuos Susitariančiosios Šalies teritorijoje turi Komisija ir jos pareigūnai, nustatomi Komisijos ir atitinkamos Susitariančiosios Šalies susitarimu.

8.Visuose Komisijos ir jos pagalbinių organų posėdžiuose pagal Komisijos priimtas darbo tvarkos taisykles gali dalyvauti akredituoti stebėtojai. Pagal tokias darbo tvarkos taisykles viešai skelbiami susiję dokumentai.

9.Komisija gali įsteigti nuolatinį sekretoriatą, kurį sudarytų vykdomasis sekretorius ir kiti Komisijai reikalingi darbuotojai, ir (arba) gali sutartimi įforminti susitarimą su esamos organizacijos sekretoriatu dėl paslaugų teikimo. Vykdomasis sekretorius skiriamas Susitariančiosioms Šalims pritarus.

6 straipsnis

Pagalbiniai organai

1.Įsteigiamas Mokslo komitetas ir Technikos ir atitikties komitetas. Komisija prireikus bendru narių sutarimu gali įsteigti kitų pagalbinių organų, kurie jai padėtų įgyvendinti Konvencijos tikslą.

2.Kiekvienas pagalbinis organas po kiekvieno posėdžio Komisijai pateikia savo darbo ataskaitą ir joje prireikus išdėsto savo nuomonę ir rekomendacijas Komisijai.

3.Pagalbiniai organai gali įsteigti darbo grupes ir pagal Komisijos pateiktas gaires konsultuotis su išorės ekspertais.

4.Pagalbiniai organai yra atskaitingi Komisijai ir savo veikloje vadovaujasi Komisijos darbo tvarkos taisyklėmis, jei Komisija nenusprendžia kitaip.

7 straipsnis

Komisijos funkcijos

1.Komisija, vadovaudamasi 3 straipsnyje išdėstytais principais ir remdamasi geriausia turima moksline informacija bei Mokslo komiteto nuomone:

(a)priima išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, skirtas ilgalaikiam žvejybos išteklių tvarumui Konvencijos rajone užtikrinti, ir, be kita ko, gali nuspręsti nustatyti bendrą leidžiamą sužvejoti tų žvejybos išteklių kiekį arba bendrą leidžiamą tų išteklių žvejybos pastangų dydį;

(b)užtikrina, kad bendras leidžiamas sužvejoti kiekis arba bendras leidžiamas žvejybos pastangų dydis derėtų su Mokslo komiteto nuomone ir rekomendacijomis;

(c)prireikus priima tai pačiai ekosistemai ar nuo tikslinių išteklių priklausančių arba su jais susijusių rūšių išsaugojimo ir valdymo priemones;

(d)prireikus priima žvejybos išteklių ir tai pačiai ekosistemai ar nuo tikslinių išteklių priklausančių arba su jais susijusių rūšių valdymo strategijas, jei jos būtinos Konvencijos tikslui pasiekti;

(e)priima išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kuriomis Konvencijos rajone būtų siekiama išvengti reikšmingo neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms ir kurios, be kita ko, apima:

i)poveikio vertinimų atlikimo ir peržiūros priemones, skirtas nustatyti, ar žvejybos veikla tam tikrame rajone turėtų tam tikrą poveikį tam tikroms ekosistemoms;

ii)priemones, skirtas klausimams, susijusiems su vykdant įprastą dugninės žvejybos veiklą netikėtai aptiktomis pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis, spręsti;

iii)prireikus priemones, kuriomis nustatomos vietos, kuriose žvejybos veikla neturi būti vykdoma;

(f)nustato dalyvavimo esamoje žvejybos veikloje pobūdį ir mastą, be kita ko, paskirstydama žvejybos galimybes;

(g)bendru sutarimu nustato naujos žvejybos veiklos Konvencijos rajone sąlygas ir dalyvavimo tokioje žvejybos veikloje pobūdį ir mastą, be kita ko, paskirstydama žvejybos galimybes;

(h)sutaria dėl priemonių, kuriomis, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ilgalaikį žvejybos išteklių, kuriems taikoma Konvencija, tvarumą, būtų patenkinti naujų Susitariančiųjų Šalių žvejybos interesai.

2.Komisija priima priemones, kad užtikrintų veiksmingą stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, taip pat atitiktį Konvencijos nuostatoms ir pagal ją priimtoms priemonėms ir jų vykdymo užtikrinimą. Tuo tikslu Komisija:

(a)nustato Konvencijos rajone gautų žvejybos išteklių ir jų produktų perkrovimo reguliavimo ir stebėjimo procedūras, įskaitant jai skirtų pranešimų apie perkrovimo vietą ir perkrautą kiekį teikimą;

(b)parengia ir įgyvendina Žvejybos šiaurės Ramiajame vandenyne stebėtojų programą (toliau – Stebėtojų programa), atsižvelgdama į atitinkamus tarptautinius standartus ir gaires;

(c)nustato įlaipinimo į žvejybos laivus ir jų inspektavimo Konvencijos rajone procedūras;

(d)siekdama užtikrinti jos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių vykdymą, nustato tinkamus bendradarbiavimo mechanizmus, pagal kuriuos atliekama stebėsena, kontrolė ir priežiūra, įskaitant mechanizmus, kuriais siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti;

(e)kuria standartus, specifikacijas ir procedūras, pagal kuriuos Komisijos narės, naudodamos palydovinius tikralaikių buvimo vietos duomenų siųstuvus, teikia pranešimus apie Konvencijos rajone žvejybos veiklą vykdančių laivų judėjimą ir veiklą, ir vadovaudamasi tomis procedūromis koordinuoja per narių palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemas gautų duomenų savalaikę sklaidą;

(f)nustato procedūras, pagal kurias Komisijai laiku teikiami pranešimai apie Konvencijos rajone žvejybos išteklius žvejojančių arba planuojančių žvejoti žvejybos laivų įplaukimą į tą rajoną ir išplaukimą iš jo;

(g)siekdama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, prireikus nustato su tarptautine teise derančias nediskriminacines su rinka susijusias priemones;

(h)nustato atitikties Konvencijos nuostatoms ir pagal ją priimtoms priemonėms peržiūros procedūras.

3.Komisija:

(a)prireikus bendru sutarimu priima ir (arba) iš dalies keičia savo posėdžių vedimo ir funkcijų atlikimo taisykles, įskaitant darbo tvarkos, finansines ir kitas taisykles;

(b)priima Mokslo komiteto, Technikos ir atitikties komiteto ir prireikus kitų pagalbinių organų darbo planą ir įgaliojimus;

(c)kreipiasi į Mokslo komitetą visais klausimais, susijusiais su sprendimų, kuriuos jai gali reikėti priimti dėl žvejybos išteklių ir tai pačiai ekosistemai ar nuo tų pačių tikslinių išteklių priklausančių arba su jais susijusių rūšių išsaugojimo ir valdymo, taip pat dėl žvejybos veiklos poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms vertinimo ir mažinimo, moksliniu pagrindu;

(d)nustato eksperimentinės, mokslinės ir tiriamosios žvejybos veiklos Konvencijos rajone sąlygas ir bendrų mokslinių tyrimų, susijusių su žvejybos ištekliais, pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis ir tai pačiai ekosistemai ar nuo tikslinių išteklių priklausančiomis ar su jais susijusiomis rūšimis, aprėptį.

(e)prireikus priima ir iš dalies keičia pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinių rūšių, kurių specializuotoji žvejyba turi būti draudžiama, sąrašą;

(f)koordinuoja savo išorės santykius;

(g)atlieka kitas tokias funkcijas ir veiklą, kurios gali būti reikalingos skatinant įgyvendinti Konvencijos tikslą.

8 straipsnis 
Sprendimų priėmimas

1.Paprastai Komisija sprendimus priima bendru sutarimu.

2.Jei Konvencijoje aiškiai nenustatyta, kad sprendimas priimamas bendru sutarimu, ir jei pirmininkas mano, kad visos pastangos priimti sprendimą bendru sutarimu išnaudotos:

(a)Komisijos sprendimai procedūriniais klausimais priimami Komisijos narių, balsuojančių už arba prieš, balsų dauguma, o

(b)sprendimai esminiais klausimais priimami Komisijos narių, balsuojančių už arba prieš, trijų ketvirtadalių balsų dauguma.

3.Jei iškyla abejonių dėl to, ar klausimas yra esminis, tas klausimas svarstomas kaip esminis klausimas.

4.Jei tuo metu, kai turi būti priimtas sprendimas, nėra kvorumo, t. y. dviejų trečdalių Komisijos narių, sprendimai nepriimami.

9 straipsnis

Komisijos sprendimų įgyvendinimas

1.Privalomi Komisijos sprendimai įsigalioja tokia tvarka:

(a)Komisijai priėmus sprendimą, Komisijos pirmininkas apie jį nedelsdamas raštu praneša visoms Komisijos narėms;

(b)jei sprendime nenurodyta kitaip, jis visoms Komisijos narėms tampa privalomas po devyniasdešimt (90) dienų nuo pirmininko pranešime apie priimtą Komisijos sprendimą, pateiktame pagal a punktą, nurodytos perdavimo dienos;

(c)Komisijos narė gali paprieštarauti sprendimui remdamasi tik tuo, kad sprendimas yra nesuderinamas su Konvencijos, 1982 m. konvencijos ar 1995 m. susitarimo nuostatomis arba kad sprendimu dėl jo formos ar turinio nepateisinamai diskriminuojama prieštaravimą teikianti narė;

(d)prieštaravimą teikianti Komisijos narė apie tai raštu praneša Komisijos pirmininkui likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki dienos, kurią sprendimas tampa privalomas pagal b punktą; tuo atveju sprendimas tiek, kiek tai nurodyta, tai narei nėra privalomas; tačiau, jei Komisija nenusprendžia kitaip, sprendimas toliau yra privalomas visoms kitoms narėms;

(e)pranešimą pagal d punktą teikianti Komisijos narė nurodo, ar sprendimas yra nesuderinamas su Konvencijos, 1982 m. konvencijos ar 1995 m. susitarimo nuostatomis, ar sprendimo forma ar turiniu ta narė yra nepateisinamai diskriminuojama, ir kartu raštiškai paaiškina savo pozicijos motyvus. Narė taip pat turi priimti ir įgyvendinti alternatyvias priemones, kurių poveikis atitinka sprendimo, dėl kurio ji pateikė prieštaravimą, poveikį ir kurios taikomos nuo tos pačios datos;

(f)pirmininkas nedelsdamas išsiunčia visoms Komisijos narėms bet kokio pagal d ir e punktus gauto pranešimo ir paaiškinimo detales;

(g)jei viena iš Komisijos narių pasinaudoja galimybe taikyti d ir e punktuose nustatytą procedūrą, bet kurios kitos narės prašymu surengiamas Komisijos posėdis, per kurį peržiūrimas sprendimas, dėl kurio pateiktas prieštaravimas. Komisija į tą posėdį savo lėšomis pakviečia du ar daugiau ekspertų, kurie yra kitų nei Komisijos narės valstybių piliečiai ir kurie pakankamai gerai išmano su žvejyba susijusią tarptautinę teisę ir regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiklą, kad galėtų teikti Komisijai nuomonę nagrinėjamu klausimu. Šie ekspertai atrenkami ir vykdo veiklą pagal procedūras, kurias turi priimti Komisija;

(h)per Komisijos posėdį nagrinėjama, ar nurodytos Komisijos narės pateikto prieštaravimo priežastys yra pagrįstos ir ar priimtų alternatyvių priemonių poveikis atitinka sprendimo, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, poveikį;

(i)jei Komisija nustato, kad sprendimo, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, forma ar turiniu prieštaravimą pateikusi Komisijos narė nėra diskriminuojama ir kad jis nėra nesuderinamas su Konvencija, 1982 m. konvencija arba 1995 m. susitarimu, tačiau alternatyvių priemonių poveikis yra lygiavertis Komisijos sprendimo poveikiui ir Komisija jas turėtų priimti, prieštaravimą pateikusiai narei alternatyvios priemonės tampa privalomos vietoje sprendimo, dėl kurio pateiktas prieštaravimas;

(j)jei Komisija nustato, kad sprendimo, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, forma ar turiniu prieštaravimą pateikusi narė nediskriminuojama ir jis nėra nesuderinamas su Konvencija, 1982 m. konvencija arba 1995 m. susitarimu, tačiau alternatyvių priemonių poveikis nėra lygiavertis sprendimo, dėl kurio pateiktas prieštaravimas, poveikiui, prieštaraujanti narė gali:

i)pateikti Komisijai apsvarstyti kitas alternatyvias priemones,

ii)per keturiasdešimt penkias (45) dienas įgyvendinti pirminį sprendimą, dėl kurio ji pateikė prieštaravimą, arba

iii)pradėti ginčo sprendimo procedūrą pagal 19 straipsnį arba priedo 4 dalį.

2.Bet kuri Komisijos narė, pasinaudojusi 1 dalyje nustatyta prieštaravimo teise, gali bet kuriuo metu savo prieštaravimo pranešimą atšaukti; tuomet sprendimas jai tampa iš karto privalomas, jei jis jau galioja, arba tampa privalomas tada, kai jis įsigalioja pagal šį straipsnį.

10 straipsnis

Mokslo komitetas

1.Mokslo komitetas teikia mokslinę nuomonę ir rekomendacijas, vadovaudamasis jam suteiktais įgaliojimais, kurie turi būti priimti per pirmąjį reguliarų Komisijos posėdį ir prireikus gali būti keičiami.

2.Jei Komisija nenusprendžia kitaip, Mokslo komitetas posėdžiauja bent kartą per dvejus metus prieš reguliarų Komisijos posėdį.

3.Mokslo komitetas deda visas pastangas, kad savo ataskaitas priimtų bendru sutarimu. Jei dedant visas pastangas bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ataskaitoje nurodomos daugumos ir mažumos nuomonės ir gali būti išdėstomos skirtingos narių atstovų nuomonės dėl visos ataskaitos ar jos dalies.

4.Mokslo komiteto funkcijos:

(a)teikti Komisijai rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų plano, įskaitant konkrečius klausimus bei dalykus, kuriuos turi spręsti mokslo ekspertai arba atitinkamos kitos organizacijos ar pavieniai asmenys, taip pat nustatyti duomenų poreikius ir koordinuoti veiklą, reikalingą tiems poreikiams patenkinti;

(b)reguliariai planuoti, atlikti ir peržiūrėti žvejybos išteklių Konvencijos rajone būklės mokslinį vertinimą, nustatyti reikiamus jų išsaugojimo ir valdymo veiksmus ir teikti Komisijai nuomonę bei rekomendacijas;

(c)rinkti, analizuoti ir skleisti aktualią informaciją;

(d)vertinti žvejybos veiklos poveikį žvejybos ištekliams ir tai pačiai ekosistemai ar nuo tikslinių išteklių priklausančioms arba su jais susijusioms rūšims;

(e)parengti pažeidžiamų jūrų ekosistemų nustatymo procedūrą, įskaitant atitinkamus jų nustatymo kriterijus, ir remiantis geriausia turima moksline informacija nustatyti rajonus ar jų elementus, kuriuose pagal turimus duomenis šių ekosistemų aptinkama ar gali būti aptinkama, ir dugninės žvejybos vietas ir šias vietas palyginti su tais rajonais ar jų elementais, tinkamai atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti konfidencialią informaciją;

(f)nustatyti papildomas pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorines rūšis, kurių specializuotoji žvejyba turi būti draudžiama, ir dėl jų teikti nuomones Komisijai;

(g)remiantis tokiais tarptautiniais standartais, kaip FAO tarptautinės gairės, parengti moksliškai pagrįstus standartus ir kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar dugninės žvejybos veikla galėtų turėti reikšmingo neigiamo poveikio konkretaus rajono pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms ar jūrų gyvūnų rūšims, ir rengti rekomendacijas dėl priemonių, kurios padėtų tokio poveikio išvengti;

(h)peržiūrėti visus vertinimus, nutarimus bei valdymo priemones ir teikti visas Konvencijos tikslui įgyvendinti būtinas rekomendacijas;

(i)rengti ir teikti Komisijai priimti duomenų apie žvejybos išteklius, tai pačiai ekosistemai ar nuo tikslinių išteklių priklausančias arba su jais susijusias rūšis ir žvejybos veiklą Konvencijos rajone rinkimo, tikrinimo, teikimo, saugumo, mainų, sklaidos ir naudojimosi jais taisykles bei standartus;

(j)kiek įmanoma, teikti Komisijai alternatyvių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių analizę, kurioje būtų įvertinta, kiek kiekviena iš alternatyvių priemonių padėtų pasiekti bet kurios Komisijos priimtos ar svarstomos valdymo strategijos tikslų;

(k)teikti Komisijai kitas mokslines nuomones, kurios, jo nuomone, reikalingos arba kurių prašo Komisija.

5.Mokslo komitetas, vadovaudamasis Komisijos pagal 4 dalies i punktą ir 21 straipsnį priimtomis taisyklėmis ir standartais, gali keistis informacija abipusiškai svarbiais klausimais su kitomis atitinkamomis mokslo organizacijomis ar struktūromis.

6.Mokslo komitetas neturi dubliuoti kitų mokslo organizacijų ir struktūrų, kurių veikla susijusi su Konvencijos rajonu, veiklos.

11 straipsnis

Technikos ir atitikties komitetas

1.Technikos ir atitikties komiteto funkcijos:

(a)stebėti ir peržiūrėti atitiktį Komisijoms priimtoms išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėms ir prireikus teikti Komisijai rekomendacijas;

(b)peržiūrėti Komisijos priimtas bendradarbiavimo priemones, skirtas stebėsenos, kontrolės, priežiūros ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo klausimams spręsti, ir prireikus teikti Komisijai rekomendacijas.

2.Dėl įžanginio Technikos ir atitikties komiteto posėdžio datos sprendžia Komisija. Vėliau, jei Komisija nenusprendžia kitaip, Technikos ir atitikties komitetas posėdžiauja bent kartą per dvejus metus prieš reguliarų Komisijos posėdį.

3.Technikos ir atitikties komitetas deda visas pastangas, kad savo ataskaitas priimtų bendru sutarimu. Jei dedant visas pastangas bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ataskaitoje nurodomos daugumos ir mažumos nuomonės ir gali būti išdėstomos skirtingos narių atstovų nuomonės dėl visos ataskaitos ar jos dalies.

4.Atlikdamas savo funkcijas, Technikos ir atitikties komitetas:

(a)yra forumas, kuriame keičiamasi informacija apie būdus, kaip Komisijos narės Konvencijos rajone įgyvendina Komisijos priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones ir atitinkamas papildomas priemones gretimuose vandenyse;

(b)yra forumas, kuriame keičiamasi informacija apie reikalavimų vykdymo užtikrinimą, įskaitant vykdymo užtikrinimo pastangas, strategijas ir planus;

(c)gauna kiekvienos Komisijos narės pranešimus apie priemones, kurių ši ėmėsi siekdama stebėti bei tirti Konvencijos nuostatų ir pagal ją priimtų priemonių pažeidimus ir už juos bausti;

(d)teikia Komisijai pranešimus apie nustatytus faktus arba išvadas, kiek laikomasi išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių;

(e)teikia Komisijai rekomendacijas klausimais, susijusiais su stebėsena, kontrole, priežiūra ir reikalavimų vykdymo užtikrinimu;

(f)rengia taisykles ir procedūras, kuriomis reglamentuojamas duomenų ir kitos informacijos naudojimas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tikslais;

(g)svarsto ir (arba) tiria visus kitus Komisijos jam nurodytus klausimus.

5.Technikos ir atitikties komitetas savo funkcijas atlieka vadovaudamasis Komisijos prireikus priimtomis procedūromis ir gairėmis.

12 straipsnis 
Biudžetas

1.Kiekviena Komisijos narė padengia su dalyvavimu Komisijos ir jos pagalbinių organų posėdžiuose susijusias savo išlaidas.

2.Per kiekvieną reguliarų posėdį Komisija bendru sutarimu patvirtina metinį kiekvienų iš dvejų ateinančių metų biudžetą. Vykdomasis sekretorius kiekvienų tų metų biudžeto projektus ir įnašų mokėjimo grafikus persiunčia narėms ne vėliau kaip likus šešiasdešimčiai (60) dienų iki reguliaraus Komisijos posėdžio, per kurį tie biudžetai turi būti nagrinėjami. Jei Komisija bendro sutarimo dėl bet kurių konkrečių metų metinio biudžeto priėmimo pasiekti negali, į tuos metus perkeliamas ankstesnių metų Komisijos biudžetas.

3.Biudžetas Komisijos narėms paskirstomas pagal formulę, kurią bendru sutarimu turi priimti Komisija. Komisijos narė, kuria ji tapo finansiniams metams jau prasidėjus, į biudžetą moka sumą, proporcingą tais metais likusių visų mėnesių, kurie skaičiuojami nuo jos narystės pradžios dienos, skaičiui.

4.Vykdomasis sekretorius kiekvienai Komisijos narei praneša apie jos įnašo sumą. Įnašai sumokami ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šio pranešimo datos valstybės, kurioje yra įsikūręs Komisijos sekretoriatas, valiuta. Jei Komisijos narė to termino laikytis negali, ji tokio negalėjimo priežastis išdėsto Komisijai.

5.Visų įnašų dvejus metus iš eilės neįmokėjusi Komisijos narė neturi teisės dalyvauti Komisijos sprendimų priėmimo procedūrose ir teikti prieštaravimų bet kuriems Komisijos priimtiems sprendimams tol, kol ji neįvykdė savo finansinių įsipareigojimų Komisijai.

6.Komisijos finansinius reikalus kasmet tikrina išorės auditoriai, kuriuos parenka Komisija.

13 straipsnis 
Vėliavos valstybės pareigos

1.Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi tokių priemonių, kokios gali būti reikalingos siekiant užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava:

(a)vykdydami veiklą Konvencijos rajone laikytųsi Konvencijos nuostatų ir pagal ją priimtų priemonių ir nesiimtų jokios veiklos, kuri pakenktų tokių priemonių veiksmingumui;

(b)nevykdytų neteisėtos žvejybos veiklos greta Konvencijos rajono esančiuose kitos valstybės nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose.

2.Nė viena Susitariančioji Šalis neleidžia, kad žvejybos laivas, turintis teisę plaukioti su jos vėliava, būtų naudojamas žvejybos veiklai Konvencijos rajone, jei jis neturi atitinkamos tos Susitariančiosios Šalies valdžios institucijos arba institucijų leidimo. Kiekviena Susitariančioji Šalis leidžia, kad laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, būtų naudojami žvejybos veiklai Konvencijos rajone tik jei ji gali tokių laivų atžvilgiu veiksmingai vykdyti savo pareigas pagal Konvenciją, 1982 m. konvenciją ir 1995 m. susitarimą.

3.Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad žvejybos laivų, turinčių teisę plaukioti su jos vėliava, žvejybos veikla, kuri vykdoma pažeidžiant Konvencijos nuostatas, pagal Konvenciją priimtas priemones ir 2 dalyje nurodyto leidimo sąlygas, pagal jos teisinę sistemą būtų laikoma pažeidimu.

4.Kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava ir vykdantys žvejybos veiklą Konvencijos rajone:

(a)Konvencijos rajone, vadovaudamiesi pagal 7 straipsnio 2 dalies e punktą parengtomis procedūromis, naudotų palydovinius tikralaikių buvimo vietos duomenų siųstuvus;

(b)vadovaudamiesi pagal 7 straipsnio 2 dalies f punktą parengtomis procedūromis, praneštų Komisijai apie savo ketinimą įplaukti į Konvencijos rajoną ir iš jo išplaukti;

(c)kol Komisija nėra pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą priėmusi perkrovimo reguliavimo ir stebėjimo procedūrų, praneštų jai apie Konvencijos rajone gautų žvejybos išteklių ir jų produktų perkrovimo vietą.

5.Kiekviena Susitariančioji Šalis uždraudžia laivams, turintiems teisę plaukioti su jos vėliava, vykdyti šių poklasių koralų specializuotąjį rinkimą: Alcyonacea, Antipatharia, Gorgonacea ir Scleractinia, taip pat specializuotąją žvejybą, susijusią su visomis kitomis pažeidžiamų jūrų ekosistemų indikatorinėmis rūšimis, kurias prireikus gali nustatyti Mokslo komitetas ir priimti Komisija.

6.Kiekviena Susitariančioji Šalis, vadovaudamasi pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą parengtina Stebėtojų programa, į žvejybos laivus, turinčius teisę vykdant veiklą Konvencijos rajone plaukioti su jos vėliava, paskiria stebėtojus. Stebėtojų programa taikoma visiems (100 procentų) dugninę žvejybą Konvencijos rajone vykdantiems žvejybos laivams. Stebėtojų programa kitų rūšių žvejybos veiklą Konvencijos rajone vykdantiems žvejybos laivams taikoma tiek, kiek nusprendžia Komisija.

7.Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, leistų į juos įlaipinti pagal įlaipinimo į žvejybos laivus ir jų inspektavimo Konvencijos rajone procedūras, kurias Komisija priima vadovaudamasi 7 straipsnio 2 dalies c punktu, išduotus tinkamus leidimus turinčius inspektorius. Tinkamus leidimus turintys inspektoriai turi laikytis šių procedūrų.

8.Siekdama veiksmingai įgyvendinti Konvenciją, kiekviena Susitariančioji Šalis:

(a)vadovaudamasi Komisijos priimtais informacijos teikimo reikalavimais, taisyklėmis, standartais ir procedūromis, veda žvejybos laivų, kurie turi teisę plaukioti su jos vėliava ir gali būti naudojami žvejybos veiklai Konvencijos rajone, registrą;

(b)vadovaudamasi Komisijos nustatytinomis procedūromis, kasmet Komisijai teikia jos nurodytą informaciją apie kiekvieną į registrą, kurį reikalaujama vesti pagal šią dalį, įtrauktą žvejybos laivą ir nedelsdama praneša Komisijai apie visus šios informacijos pasikeitimus;

(c)teikdama pagal 16 straipsnį reikalaujamą metinę ataskaitą, pateikia Komisijai į registrą įtrauktų žvejybos laivų, ankstesniais kalendoriniais metais vykdžiusių žvejybos veiklą, pavadinimus.

9.Kiekviena Susitariančioji Šalis taip pat nedelsdama informuoja Komisiją apie:

(a)visus registro papildymo atvejus ir

(b)visus išbraukimo iš registro atvejus ir nurodo, dėl kurios iš šių priežasčių tai daroma:

i)žvejybos laivo savininkas ar operatorius savanoriškai atsisako žvejybos leidimo;

ii)žvejybos laivui pagal 2 dalį išduotas žvejybos leidimas panaikinamas arba neatnaujinamas jo galiojimas;

iii)atitinkamas žvejybos laivas netenka teisės plaukioti su jos vėliava;

iv)atitinkamas žvejybos laivas atiduodamas į metalo laužą, nutraukiama jo eksploatacija ar jo netenkama arba

v)kitos priežastys (pateikiamas konkretus paaiškinimas).

10.Komisija, remdamasi jai pagal 8 ir 9 dalis pateikta informacija, veda savo žvejybos laivų registrą. Komisija, naudodamasi sutartomis priemonėmis ir tinkamai atsižvelgdama į būtinybę pagal kiekvienos Susitariančiosios Šalies vidaus praktiką apsaugoti asmeninės informacijos konfidencialumą, šį registrą skelbia viešai. Be to, Komisija, gavusi bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymą, jai teikia kitais būdais viešai neprieinamą informaciją apie bet kurį į Komisijos registrą įtrauktą laivą.

11.Bet kuri Susitariančioji Šalis, nepateikusi pagal 16 straipsnio 3 dalį reikalaujamų duomenų ir informacijos už bet kuriuos metus, kuriais žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, žvejojo Konvencijos rajone, nevykdo atitinkamos žvejybos veiklos tol, kol nepateikia tų duomenų ir informacijos. Išsamesnės šios dalies įgyvendinimo gairės išdėstomos darbo tvarkos taisyklėse, kurias turi priimti Komisija.

14 straipsnis 
Uosto valstybės pareigos

1.Susitariančioji Šalis turi teisę ir pareigą pagal tarptautinę teisę imtis priemonių, kuriomis skatinamas subregioninių, regioninių ir pasaulinių išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas.

2.Kiekviena Susitariančioji Šalis:

(a)įgyvendina Komisijos priimtas uosto valstybės priemones, susijusias su žvejybos veiklą Konvencijos rajone vykdžiusių žvejybos laivų įplaukimu į jos uostus ir naudojimusi jais, įskaitant, inter alia, priemones, susijusias su žvejybos išteklių iškrovimu ir perkrovimu, žvejybos laivų, dokumentų, laive esančio laimikio ir žvejybos įrankių inspektavimu ir naudojimusi uosto paslaugomis, ir

(b)pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę teikia pagrįstai įmanomą pagalbą vėliavos valstybėms, kai žvejybos laivas savanoriškai įplaukia į jos uostus, o laivo vėliavos valstybė paprašo Susitariančiosios Šalies suteikti pagalbą, kad būtų užtikrinta atitiktis Konvencijos nuostatoms ir Komisijos priimtoms išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonėms.

3.Jei Susitariančioji Šalis mano, kad jos uostais besinaudojantis žvejybos laivas pažeidė Konvencijos nuostatą arba Komisijos priimtą išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonę, ji apie tai praneša atitinkamai vėliavos valstybei, Komisijai ir kitoms susijusioms valstybėms bei atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms. Susitariančioji Šalis vėliavos valstybei ir prireikus Komisijai pateikia visus su tuo klausimu susijusius dokumentus, įskaitant inspektavimo protokolą.

4.Nė viena šio straipsnio nuostata netrukdoma Susitariančiosioms Šalims pagal tarptautinę teisę naudotis suvereniomis teisėmis į jų teritorijoje esančius uostus, įskaitant teisę neleisti į juos įplaukti, ir joms netrukdoma priimti griežtesnių uosto valstybės priemonių nei tos, kurias pagal Konvenciją priėmė Komisija.

15 straipsnis

Žvejybos subjektų pareigos

Visiems žvejybos subjektams, pagal priedą išreiškusiems savo tvirtą įsipareigojimą, mutatis mutandis taikomas 13 straipsnis ir 14 straipsnio 2 ir 3 dalys.

16 straipsnis

Duomenų rinkimas, rengimas ir keitimasis jais

1.Komisija, visapusiškai atsižvelgdama į 1995 m. susitarimo I priedą ir atitinkamas 10 bei 11 straipsnių nuostatas, parengia standartus, taisykles ir procedūras, kurie naudojami, inter alia:

(a)Komisijos narėms renkant, tikrinant ir laiku perduodant Komisijai visus susijusius duomenis;

(a)Komisijai rengiant ir tvarkant tikslius ir išsamius duomenis, kad būtų lengviau atlikti veiksmingą išteklių vertinimą ir taip užtikrinti galimybę gauti geriausias mokslines nuomones;

(b)Komisijos narėms tarpusavyje ir su kitomis regioninėmis žvejybos valdymo organizacijomis bei struktūromis ir kitomis susijusiomis organizacijomis keičiantis duomenimis, įskaitant su NNN žvejybą vykdančiais laivais susijusius duomenis ir atitinkamai duomenis apie tikruosius tų laivų savininkus, siekiant tą informaciją sukaupti vienodo formato duomenų bazėje, kad prireikus ją būtų galima skleisti;

(c)siekiant sudaryti palankesnes sąlygas regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms bei struktūroms koordinuotai rinkti dokumentus ir keistis duomenimis – be kita ko, Komisija atitinkamais atvejais parengia keitimosi duomenimis apie laivų registrus procedūras ir su rinka susijusias priemones – ir

(d)reguliariai atliekant auditą, per kurį tikrinama Komisijos narės atitiktis duomenų rinkimo ir keitimosi jais reikalavimams, ir sprendžiant per tokį auditą nustatytos neatitikties šalinimo klausimus.

2.Komisija užtikrina, kad duomenys, susiję su Konvencijos rajone veiklą vykdančių žvejybos laivų skaičiumi, pagal Konvenciją valdomų žvejybos išteklių būkle, žvejybos išteklių vertinimu, Konvencijos rajone vykdomų mokslinių tyrimų programomis ir bendradarbiavimo su regioninėmis ir pasaulinėmis organizacijomis iniciatyvomis, būtų viešai prieinami.

3.Komisija nustato metinės ataskaitos, kurią turi pateikti kiekviena Komisijos narė, formą. Kiekviena Komisijos narė pagal šią formą nedelsdama pateikia Komisijai savo metinę ataskaitą. Metinėje ataskaitoje aprašoma, kaip Komisijos narė įgyvendino Komisijos priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones ir stebėsenos, kontrolės, priežiūros ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo procedūras, be to, į ją įtraukiami visų veiksmų, kurių narė ėmėsi įgyvendindama 17 straipsnį, rezultatai ir informacija visais kitais Komisijos nurodytais klausimais.

4.Komisija nustato duomenų – įskaitant palydoviniais tikralaikių buvimo vietos duomenų siųstuvais perduodamus duomenis – saugumo, prieigos prie jų ir jų sklaidos užtikrinimo taisykles, kartu atitinkamais atvejais užtikrindama konfidencialumą ir tinkamai atsižvelgdama į Komisijos narių vidaus praktiką.

17 straipsnis

Atitiktis ir reikalavimų vykdymo užtikrinimas

1.Kiekviena Komisijos narė užtikrina, kad būtų vykdomos Konvencijos nuostatos ir visi susiję Komisijos sprendimai.

2.Kiekviena Komisijos narė, gavusi atitinkamą informaciją, savo iniciatyva arba bet kurios kitos Komisijos narės prašymu visapusiškai ištiria bet kokį tvirtinimą, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, pažeidė bet kurią iš Konvencijos nuostatų arba bet kurią Komisijos priimtą išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonę.

3.Kai turima pakankamai informacijos, kad žvejybos laivas, turintis teisę plaukioti su Komisijos narės vėliava, tariamai pažeidė Konvencijos nuostatas ar pagal ją priimtas priemones:

(a)apie tariamą pažeidimą nedelsiant pranešama tai Komisijos narei ir

(b)Komisijos narė pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus imasi tinkamų veiksmų: be kita ko, nedelsdama pradeda teisminį nagrinėjimą ir atitinkamais atvejais susijusį laivą sulaiko.

4.Jei pagal Komisijos narės įstatymus nustatoma, kad žvejybos laivas, turintis teisę plaukioti su jos vėliava, dalyvavo veikloje, kuria šiurkščiai pažeistos Konvencijos nuostatos arba Komisijos priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, ta Komisijos narė įsako žvejybos laivui nutraukti operacijas ir atitinkamais atvejais – nedelsiant išplaukti iš Konvencijos rajono. Komisijos narė užtikrina, kad susijęs laivas žvejybos išteklių Konvencijos rajone nežvejotų tol, kol nebus įvykdytos visos dėl to pažeidimo tos narės skirtos sankcijos.

5.Taikant šį straipsnį, šiurkštus pažeidimas apima visus 1995 m. susitarimo 21 straipsnio 11 dalies a–h punktuose nurodytus pažeidimus ir kitus pažeidimus, kuriuos gali nustatyti Komisija.

6.Jei per trejus (3) metus nuo Konvencijos įsigaliojimo Komisija negali sutarti dėl įlaipinimo į žvejybos laivus ir jų inspektavimo Konvencijos rajone tvarkos, kaip Konvencijos dalis taikomi 1995 m. susitarimo 21 ir 22 straipsniai. Įlaipinimas į žvejybos laivus bei jų inspektavimas Konvencijos rajone ir visi kiti tolesni reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmai atliekami pagal tuose straipsniuose nustatytas procedūras ir visas papildomas Komisijos nutartas taikyti praktines procedūras.

7.Nepažeisdama vėliavos valstybės atsakomybės viršenybės, kiekviena Komisijos narė pagal savo įstatymus:

(a)imasi kuo daugiau priemonių ir bendradarbiauja siekdama užtikrinti, kad jos piliečiai ir jos piliečiams priklausantys, jų naudojami ar kontroliuojami žvejybos laivai laikytųsi Konvencijos nuostatų ir visų Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių;

(b)gavusi atitinkamą informaciją, savo iniciatyva arba bet kurios kitos Komisijos narės prašymu nedelsdama ištiria bet kokį tariamą jos piliečių arba jos piliečiams priklausančių, jų naudojamų ar kontroliuojamų žvejybos laivų padarytą Konvencijos nuostatų arba bet kurių Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimą.

8.Visi tyrimai ir teismo procesai atliekami operatyviai. Komisijos narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytos sankcijos turi būti pakankamai griežtos, kad būtų veiksmingai užtikrinta atitiktis reikalavimams, atgrasyta nuo pažeidimų visuose vandenyse ir pažeidėjai iš neteisėtos veiklos negautų naudos.

9.Prašymą pateikusiai Komisijos narei ir Komisijai kuo skubiau ir bet kuriuo atveju per du mėnesius nuo prašymo dienos pateikiama pagal 2, 3, 4 ar 7 dalis atlikto tyrimo pažangos ataskaita, kurioje smulkiai aprašomi visi su tariamu pažeidimu susiję veiksmai, kurių imtasi ar siūloma imtis. Užbaigus tyrimą, prašymą pateikusiai Komisijos narei ir Komisijai pateikiama jo rezultatų ataskaita.

10.Šio straipsnio nuostatomis nepažeidžiamos:

(a)jokių Komisijos narių teisės, kuriomis jos naudojasi pagal savo su žvejyba susijusius įstatymus ir kitus teisės aktus, ir

(b)jokių Susitariančiųjų Šalių teisės, susijusios su bet kurio atitinkamo dvišalio ar daugiašalio susitarimo nuostatomis dėl atitikties ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo ir neprieštaraujančios Konvencijos, 1982 m. konvencijos ir 1995 m. susitarimo nuostatoms.

18 straipsnis 
Skaidrumas

Komisija skatina, kad priimant sprendimus ir vykdant kitą veiklą būtų laikomasi skaidrumo principo. Komisijos ir jos pagalbinių organų posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitu pagrindu, kuris, Komisijos narių manymu, yra tinkamas arba kuris numatytas darbo tvarkos taisyklėse, kurias turi priimti Komisija, suteikiama galimybė dalyvauti tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, susijusių su aktualiais Konvencijos įgyvendinimo klausimais, atstovams. Šiuo atžvilgiu tvarka neturi būti pernelyg griežta. Tarpvyriausybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms suteikiama teisė, laikantis taisyklių ir procedūrų, kurias gali priimti Komisija, laiku susipažinti su susijusia informacija. Jei Komisija nenusprendžia kitaip, visos išteklių išsaugojimo, valdymo ir kitos priemonės arba klausimai, dėl kurių Komisija ar pagalbiniai organai priima sprendimą, skelbiami viešai.

19 straipsnis

Ginčų sprendimas

Visiems Susitariančiųjų Šalių ginčams mutatis mutandis taikomos 1995 m. susitarimo VIII dalyje nustatytos ginčų sprendimo nuostatos, nepriklausomai nuo to, ar tos šalys taip pat yra 1995 m. susitarimo šalys.

20 straipsnis

Bendradarbiavimas su šalimis, kurios nėra Susitariančiosios Šalys

1.Komisijos narės keičiasi informacija apie žvejybos laivų, turinčių teisę plaukioti su šalių, kurios nėra Konvencijos Susitariančiosios Šalys, vėliavomis, veiklą Konvencijos rajone.

2.Komisija atkreipia bet kurios šalies, kuri nėra Konvencijos Susitariančioji Šalis, dėmesį į bet kokią veiklą, kurios imasi tos šalies piliečiai ar žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, ir kuri, Komisijos nuomone, daro įtaką Konvencijos tikslo įgyvendinimui.

3.Komisija paprašo 2 dalyje nurodytos šalies, kuri nėra Susitariančioji Šalis, visapusiškai bendradarbiauti su Komisija tampant Susitariančiąja Šalimi arba sutinkant taikyti Komisijos priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones. Laikydamasi Komisijos nustatytų sąlygų, tokia bendradarbiaujančioji šalis, kuri nėra Konvencijos Susitariančioji Šalis, gali naudotis dalyvavimo žvejybos veikloje teikiama nauda, kuri yra proporcinga, inter alia, jos įsipareigojimui laikytis atitinkamiems žvejybos ištekliams skirtų išsaugojimo ir valdymo priemonių bei faktiniam tų priemonių laikymuisi ir jos finansiniams įnašams į Komisijos biudžetą.

4.Kiekviena Komisijos narė imasi su Konvencija, 1982 m. konvencija, 1995 m. susitarimu ir kita susijusia tarptautine teise derančių priemonių, kad žvejybos laivus, turinčius teisę plaukioti su šalių, kurios nėra Konvencijos Susitariančiosios Šalys, vėliavomis atgrasytų nuo veiklos, kuria mažinamas Komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumas.

5.Kiekviena Komisijos narė, vadovaudamasi savo įstatymais, imasi tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią laivams, turintiems teisę plaukioti su jos vėliava, pakeisti savo registracijos vietą įsiregistruojant šalyse, kurios nėra Konvencijos Susitariančiosios Šalys, ir taip išvengti reikalavimo laikytis Konvencijos nuostatų.

21 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis ar struktūromis

1.Prireikus Komisija abipusiai aktualiais klausimais bendradarbiauja su FAO, kitomis specializuotomis Jungtinių Tautų agentūromis ir susijusiomis regioninėmis organizacijomis ar struktūromis, visų pirma su tomis regioninėmis žvejybos valdymo organizacijomis ar struktūromis, kurios atsakingos už žvejybą jūrų rajonuose netoli ar greta Konvencijos rajono.

2.Komisija atsižvelgia į regioninių žvejybos valdymo organizacijų bei struktūrų ir kitų susijusių tarpvyriausybinių organizacijų, kurių kompetencija susijusi su greta Konvencijos rajono esančiais rajonais arba Konvencijoje nenumatytais žvejybos ištekliais, taip pat su tai pačiai ekosistemai ar nuo tikslinių išteklių priklausančiomis arba su jais susijusiomis rūšimis ir kurių tikslai dera su Konvencijos tikslu ir jį remia, priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones arba rekomendacijas.

3.Komisija siekia užmegzti bendradarbiavimo ryšius ir šiuo tikslu gali sudaryti susitarimus su tarpvyriausybinėmis organizacijomis, galinčiomis jai padėti vykdyti veiklą ir turinčiomis kompetenciją užtikrinti ilgalaikį gyvųjų išteklių ir jų ekosistemų išsaugojimą ir tausų naudojimą. Ji gali pasiūlyti šioms organizacijoms atsiųsti stebėtojų dalyvauti jos arba jos pagalbinių organų posėdžiuose. Be to, ji gali atitinkamai siekti dalyvauti šių organizacijų posėdžiuose.

4.Komisija siekia sudaryti tinkamus konsultavimosi, bendradarbiavimo ir bendros veiklos susitarimus su kitomis regioninėmis žvejybos valdymo organizacijomis ar struktūromis, kad siekdama Konvencijos tikslo kuo daugiau pasinaudotų esamomis institucijomis. Dėl to Komisija siekia užmegzti bendradarbiavimą reikalavimų vykdymo užtikrinimo srityje su tokią veiklą Konvencijos rajone vykdančiomis organizacijomis ir struktūromis.

22 straipsnis 
Peržiūra

1.Komisija rengia reguliarias jos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumo ir jų laikymosi įgyvendinant Konvencijos tikslą peržiūras. Per šias peržiūras gali būti nagrinėjamas pačios Konvencijos nuostatų veiksmingumas.

2.Komisija nustato šių peržiūrų tvarką ir metodiką; per peržiūras:

(a)atsižvelgiama į kitų regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiklos rezultatų peržiūrų praktiką;

(b)prireikus pasinaudojama pagalbinių organų indėliu ir

(c)numatomas pripažintą kompetenciją turinčio (-ių) ir nuo Komisijos narių nepriklausomo (-ų) asmens (-ų) dalyvavimas.

3.Komisija atsižvelgia į atlikus tokias peržiūras pateiktas rekomendacijas ir prireikus imasi veiksmų, be kita ko, tinkamai iš dalies pakeisdama savo išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones ir jų įgyvendinimo mechanizmus. Atlikus tokias peržiūras pateikti Konvencijos nuostatų keitimo pasiūlymai nagrinėjami pagal 29 straipsnį.

4.Komisijai pateikti tokių peržiūrų rezultatai ir jos vėliau atliktas tų rezultatų vertinimas kuo skubiau skelbiami viešai.

23 straipsnis

Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas ir tvirtinimas

1.Konvencija pateikiama pasirašyti Seule 2012 m. balandžio 1 d. valstybėms, dalyvavusioms daugiašaliuose posėdžiuose žvejybos šiaurės Ramiojo vandenyno atvirojoje jūroje valdymo klausimais, ir ją galima pasirašyti per dvylika (12) mėnesių.

2.Konvenciją turi ratifikuoti, priimti ar patvirtinti pasirašančios šalys. Ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami depozitarui – Korėjos Respublikos Vyriausybei. Depozitaras informuoja visas pasirašančias šalis ir visas Susitariančiąsias Šalis apie visus deponuotus ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus ir atlieka kitas 1969 m. Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės ir tarptautinėje paprotinėje teisėje numatytas funkcijas.

24 straipsnis

Prisijungimas

1.Prie Konvencijos gali prisijungti 23 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės.

2.Įsigaliojus Konvencijai, Susitariančiosios Šalys gali bendru sutarimu pakviesti prie jos prisijungti:

(a)kitas valstybes ar ekonominės integracijos regionines organizacijas, kurių žvejybos laivai nori Konvencijos rajone žvejoti žvejybos išteklius, ir

(b)kitas Konvencijos rajono pakrantės valstybes.

3.Bet kuri Susitariančioji Šalis, kuri nepritaria bendram sutarimui dėl 2 dalies, tokio nepritarimo priežastis raštu išdėsto Komisijai.

4.Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui. Depozitaras apie visus prisijungimo dokumentus informuoja visas pasirašančias šalis ir visas Susitariančiąsias Šalis.

25 straipsnis 
Įsigaliojimas

1.Konvencija įsigalioja praėjus šimtui aštuoniasdešimt (180) dienų nuo dienos, kurią depozitaras gauna ketvirtą ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą.

2.Susitariančiosioms Šalims, deponavusioms su Konvencija susijusį ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą po to, kai įvykdomi jam įsigalioti būtini reikalavimai, bet prieš jo įsigaliojimo datą, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas įsigalioja Konvencijos įsigaliojimo dieną arba praėjus trisdešimčiai (30) dienų nuo dokumento deponavimo dienos, pasirenkant vėlesnę datą.

3.Susitariančiosioms Šalims, deponavusioms ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą po Konvencijos įsigaliojimo dienos, Konvencija įsigalioja praėjus trisdešimčiai (30) dienų nuo dokumento deponavimo dienos.

26 straipsnis

Išlygos ir išimtys

Konvencijai netaikomos jokios išlygos arba išimtys.

27 straipsnis

Deklaracijos ir pareiškimai

26 straipsniu nekliudoma valstybei arba ekonominės integracijos regioninei organizacijai pasirašant, ratifikuojant, priimant ar tvirtinant Konvenciją arba prisijungiant prie jos teikti deklaracijas ar pareiškimus (nesvarbu, kaip suformuluotus ar pavadintus), siekiant, inter alia, suderinti savo įstatymus ir kitus teisės aktus su Konvencijos nuostatomis, su sąlyga, kad tokiomis deklaracijomis ar pareiškimais nebūtų siekiama panaikinti ar pakeisti tai valstybei ar ekonominės integracijos regioninei organizacijai taikomų Konvencijos nuostatų teisinio poveikio.

28 straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais

1.Konvencija nekeičiamos Susitariančiųjų Šalių teisės ir pareigos pagal kitus susitarimus, kurie dera su Konvencija ir netrukdo kitoms Susitariančiosioms Šalims pagal Konvenciją naudotis savo teisėmis ar vykdyti savo pareigas.

2.Nė viena Konvencijos nuostata nepažeidžiamos 1982 m. konvencijoje arba 1995 m. susitarime nustatytos Susitariančiųjų Šalių teisės, jurisdikcija ir pareigos. Konvencija aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į 1982 m. konvenciją bei 1995 m. susitarimą ir jų laikantis.

29 straipsnis 
Pakeitimai

1.Visi Konvencijos pakeitimo pasiūlymai siunčiami raštu Komisijos pirmininkui likus ne mažiau kaip devyniasdešimt (90) dienų iki posėdžio, kuriame juos siūloma nagrinėti, dienos, o Komisijos pirmininkas juos nedelsdamas persiunčia visoms Komisijos narėms. Siūlomi Konvencijos pakeitimai svarstomi reguliariame Komisijos posėdyje, išskyrus tuos atvejus, kai dauguma Komisijos narių paprašo sušaukti specialų posėdį, skirtą siūlomam pakeitimui apsvarstyti. Specialus posėdis gali būti sušaukiamas apie jį pranešus ne vėliau kaip prieš devyniasdešimt (90) dienų.

2.Komisijos atliekami Konvencijos pakeitimai priimami Susitariančiųjų Šalių bendru sutarimu. Taip priimtų pakeitimų tekstą depozitaras persiunčia visoms Susitariančiosioms Šalims.

3.Pakeitimas visoms Susitariančiosioms Šalims įsigalioja praėjus šimtui dvidešimt (120) dienų nuo perdavimo dienos, nurodytos depozitaro pranešime apie tai, kad gauti raštiški visų Susitariančiųjų Šalių pranešimai dėl patvirtinimo.

4.Bet kuri valstybė ar ekonominės integracijos regioninė organizacija, kuri Konvencijos Susitariančiąja Šalimi tampa po to, kai pagal 2 dalį priimamas pakeitimas, laikoma tą pakeitimą patvirtinusia.

30 straipsnis 
Priedas

Priedas yra sudedamoji Konvencijos dalis ir, jeigu aiškiai nenustatyta kitaip, darant nuorodą į Konvenciją daroma nuoroda ir į priedą.

31 straipsnis

Pasitraukimas

1.Bet kuri Susitariančioji Šalis gali pasitraukti iš Konvencijos bet kurių metų gruodžio 31 d., apie tai depozitarui pranešusi ne vėliau kaip tų metų birželio 30 d.; depozitaras tokio pranešimo kopijas išsiunčia kitoms Susitariančiosioms Šalims.

2.Tuomet pasitraukti iš Konvencijos tų pačių metų gruodžio 31 d. gali ir bet kuri kita Susitariančioji Šalis, apie tai depozitarui pranešusi per vieną mėnesį nuo pranešimo apie pasitraukimą, pateikto pagal 1 dalį, kopijos gavimo datos.

TAI PALIUDYDAMI Konvenciją pasirašė toliau tinkamai jų atitinkamų Vyriausybių įgalioti asmenys.

SUDARYTA 2012 m. vasario dvidešimt ketvirtą dieną Tokijuje anglų ir prancūzų kalbomis, kiekvienas tekstas yra vienodai autentiškas.

Priedas

Žvejybos subjektai

1.Įsigaliojus Konvencijai, bet kuris žvejybos subjektas, kurio laivai žvejojo ar ketina žvejoti žvejybos išteklius, gali pateikti depozitarui raštišką dokumentą ir jame pareikšti esąs tvirtai įsipareigojęs laikytis Konvencijos sąlygų ir visų pagal ją priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Toks įsipareigojimas įsigalioja praėjus trisdešimčiai (30) dienų nuo dokumento gavimo dienos. Bet kuris toks žvejybos subjektas gali tokį įsipareigojimą atšaukti bet kurių metų gruodžio 31 d., pateikdamas depozitarui raštišką pranešimą ne vėliau kaip tų metų birželio 30 d.

2.Bet kuris 1 dalyje nurodytas žvejybos subjektas gali pateikti depozitarui raštišką dokumentą ir jame pareikšti esąs tvirtai įsipareigojęs laikytis Konvencijos su galimais pakeitimais pagal 29 straipsnio 3 dalį sąlygų. Šis įsipareigojimas įsigalioja nuo 29 straipsnio 3 dalyje nurodytų datų arba nuo šioje dalyje nurodyto raštiško pranešimo gavimo datos, pasirenkant vėlesnę datą.

3.Žvejybos subjektas, pagal 1 dalį pareiškęs esąs tvirtai įsipareigojęs laikytis Konvencijos sąlygų ir pagal ją priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, privalo vykdyti Komisijos narių pareigas ir gali dalyvauti Komisijos veikloje, įskaitant sprendimų priėmimą, pagal Konvencijos nuostatas. Konvencijos taikymo tikslu darant nuorodas į Komisiją arba Komisijos nares, daroma nuoroda ir į tokį žvejybos subjektą.

4.Jeigu ginčas susijęs su žvejybos subjektu, kuris pareiškė esąs įsipareigojęs pagal šį priedą laikytis Konvencijos sąlygų, ir jeigu ginčo negalima išspręsti draugiškai, bet kurios ginčo šalies prašymu ginčas pagal atitinkamas Nuolatinio arbitražo teismo taisykles perduodamas galutiniam ir privalomam arbitražui.

5.Su žvejybos subjekto dalyvavimu susijusios šio priedo nuostatos taikomos tik Konvencijos tikslais.