EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 07 08
COM(2021) 372 final
2021/0184(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Konvencijos dėl atvirosios jūros žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo šiaurės Ramiajame vandenyne
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 07 08
COM(2021) 372 final
2021/0184(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Konvencijos dėl atvirosios jūros žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo šiaurės Ramiajame vandenyne
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
2018 m. birželio 22 d. 1 Taryba įgaliojo Komisiją derėtis dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Konvencijos dėl atvirosios jūros žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo šiaurės Ramiajame vandenyne (toliau – Konvencija).
Pagal Konvencijos 24 straipsnio 2 dalies a punktą, Susitariančiosios Šalys gali bendru sutarimu pakviesti prie jos prisijungti ekonominės integracijos regionines organizacijas, kurių žvejybos laivai nori žvejoti Konvencijos taikymo rajone.
2018, 2019, 2020 ir 2021 m. Sąjunga pateikė prašymus prisijungti prie Konvencijos. Šiaurės Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijai (NPFC) – Konvencija įsteigtai organizacijai žvejybai Konvencijos taikymo rajone valdyti – ketvirtajame ir penktajame metiniuose susitikimuose atitinkamai 2018 ir 2019 m. nepavyko pasiekti bendro sutarimo dėl 2018 ir 2019 m. Sąjungos prašymų. 2020 m. metinis susitikimas dėl COVID-19 pandemijos neįvyko, todėl NPFC Sąjungos 2020 m. prašymo nesvarstė. 2021 m. vasario 23–25 d. šeštajame metiniame susitikime NPFC priėmė Sąjungos prašymą ir bendru sutarimu pakvietė Sąjungą prisijungti prie Konvencijos ir deponuoti ratifikavimo dokumentus depozitarui – Korėjos Respublikos Vyriausybei.
Prisijungdama prie Konvencijos Sąjunga siekia patenkinti valstybių narių ir atitinkamų Sąjungos laivų interesus gauti galimybę naudotis Konvencijos taikymo rajone esančiais žvejybos ištekliais. Sąjunga taip pat siekia užtikrinti tvarų NPFC valdomų jūrų biologinių išteklių ir jūrų aplinkos naudojimą, valdymą ir išsaugojimą.
Šis pasiūlymas teikiamas dėl Tarybos sprendimo prisijungti prie Konvencijos gavus Europos Parlamento pritarimą.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO) yra: šalių, iš kurių kai kurios yra pakrančių valstybės, tarptautinės organizacijos, ekonominės integracijos regioninės organizacijos, kaip antai Europos Sąjunga, ir žvejybos subjektai, turintys žvejybos interesų tam tikrame rajone. Kai kurios RŽVO valdo visus tam tikrame rajone esančius žuvų išteklius, kitos daugiausia dėmesio skiria tam tikroms toli – per plačius geografinius rajonus – migruojančioms rūšims, pirmiausia tunams. Kai kurių organizacijų vaidmuo vien patariamasis, tačiau dauguma jų turi valdymo įgaliojimų ir gali nustatyti laimikio bei žvejybos pastangų apribojimus, technines priemones ir kontrolės pareigas.
Vadovaudamasi Komisijos komunikatu „Dalyvavimas regioninėse žuvininkystės organizacijose“ 2 , Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 3 28 ir 29 straipsniais ir 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadomis dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 4 , Europos Sąjunga, atstovaujama Komisijos, aktyviai dalyvauja 6 tunų išteklių žvejybos valdymo organizacijose ir 11 kitų žuvų išteklių žvejybos valdymo organizacijų.
ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ 5 ir 2017 m. balandžio 3 d. Tarybos išvadose dėl to bendro komunikato skatinama įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas RŽVO veiksmingumas, o prireikus gerinamas jų valdymas. Tai pagrindinis ES veiksmų šiuose forumuose siekis.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Sąjungos prisijungimas prie Konvencijos visiškai suderinamas su 2020 m. spalio 23 d. Tarybos išvadomis dėl Komisijos komunikato „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija“ 6 .
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šis pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo grindžiamas Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 43 straipsnio 2 dalimi kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Netaikoma.
•Proporcingumo principas
Netaikoma.
•Priemonės pasirinkimas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 6 dalies a punkte reikalaujama, kad Taryba priimtų šį sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Netaikoma.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
2017 m. pabaigoje valstybės narės ir keletas Sąjungos individualių žvejybos veiklos vykdytojų paprašė Komisijos pradėti derybas dėl prisijungimo. 2018 m. pradžioje konsultuotasi su atitinkamomis organizacijomis ir interesų grupėmis, siekiant užtikrinti, kad būsimose derybose dėl galimo Sąjungos prisijungimo prie Konvencijos būtų atsižvelgta į jų nuomonę. Tarp jų buvo valstybių narių administracijų, ES žuvininkystės sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, taip pat ES piliečių ir vartotojų. Per šias konsultacijas ES žuvininkystės pramonės atstovai paragino ES institucijas pasiekti susitarimą, kad ES laivynas galėtų kuo greičiau pradėti žvejybos veiklą Konvencijos taikymo rajone. Jų nuomone, greičiausias būdas tai pasiekti – dviejų etapų metodas, pagal kurį Sąjunga pirmiausia taptų bendradarbiaujančiąja šalimi, kuri nėra susitariančioji šalis, ir išreikštų siekį netrukus po to tapti tikrąja NPFC nare. Kitų pastabų per konsultaciją negauta.
Tarybos įgaliojimuose buvo numatyta galimybė pradėti derybas su NPFC, kad Sąjunga galėtų tapti bendradarbiaujančiąja šalimi, kuri nėra susitariančioji šalis, tačiau nuspręsta, kad verčiau reikėtų siekti visateisės narystės, nes bendradarbiaujančiosios šalies, kuri nėra susitariančioji šalis, statusas nepakankamai atitiktų numatomo Sąjungos dalyvavimo NPFC veikloje lygį ir intensyvumą.
Be to, suinteresuotosios šalys aktyviai dalyvavo rengiant Sąjungos prisijungimo prašymus, taip pat prieš 2018, 2019 ir 2021 m. NPFC metiniuose susitikimuose vykusias prisijungimo diskusijas ir jų metu.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Netaikoma.
•Poveikio vertinimas
Netaikoma.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Netaikoma.
•Pagrindinės teisės
Netaikoma.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Sąjungai prisijungus prie Konvencijos, reikės mokėti metinį finansinį įnašą NPFC pagal 08.05.02 biudžeto eilutę (Privalomi įnašai, mokami RŽVO ir kitoms tarptautinėms organizacijoms), kuris kasmet sudarytų apie 60 000 EUR. Priklausomai nuo būsimos Sąjungos žvejybos veiklos Konvencijos taikymo rajone, Sąjungos įnašas galėtų didėti. Tikslūs poreikiai bus įtraukti į sumas, nustatomas per metinę biudžeto procedūrą pagal atitinkamas biudžeto eilutes.
Taip pat galimi savanoriški įnašai į NPFC biudžetą pagal 08.04.02 biudžeto eilutę, ypač moksliniams tyrimams skatinti. Numatoma, kad tokie įnašai sudarys apie 200 000 EUR per metus. Be to, šioje biudžeto eilutėje numatyta techninė pagalba, kuria siekiama remti mokslinių rekomendacijų teikimą NPFC susitikimuose. Numatytos šios veiklos sąnaudos – 10 000 EUR per metus. Tikslūs poreikiai bus įtraukti į sumas, nustatomas per metinę biudžeto procedūrą pagal atitinkamas biudžeto eilutes.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Netaikoma.
•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)
Netaikoma.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Netaikoma.
2021/0184 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Konvencijos dėl atvirosios jūros žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo šiaurės Ramiajame vandenyne
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą 7 ,
kadangi:
(1)2018 m. birželio 22 d. 8 Taryba įgaliojo Europos Komisiją pradėti derybas su Šiaurės Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Konvencijos dėl atvirosios jūros žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo šiaurės Ramiajame vandenyne (toliau – Konvencija);
(2)Sąjunga yra kompetentinga priimti jūrų biologinių išteklių išsaugojimo priemones pagal bendrą žuvininkystės politiką ir sudaryti susitarimus su trečiosiomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis;
(3)pagal Tarybos sprendimą 98/392/EB 9 Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, pagal kurią visi tarptautinės bendruomenės nariai privalo bendradarbiauti išsaugant ir valdant jūrų biologinius išteklius, susitariančioji šalis;
(4)pagal Tarybos sprendimą 98/414/EB 10 Sąjunga yra Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių vienos valstybės ribas viršijančių su žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo susitariančioji šalis;
(5)2021 m. vasario 23–25 d. savo šeštajame metiniame susitikime Šiaurės Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija pakvietė Europos Sąjungą prisijungti prie Konvencijos 11 ;
(6)prisijungimas prie Konvencijos turėtų padėti Sąjungai visuose pasaulio vandenynuose nuosekliai taikyti išteklių išsaugojimo principą ir įtvirtinti įsipareigojimą dėl ilgalaikio žvejybos išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo visame pasaulyje. Remiantis ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendru komunikatu „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ ir Tarybos išvadomis dėl to bendro komunikato, pagrindinis Sąjungos veiksmų šiuose forumuose siekis – skatinti įgyvendinti priemones, kuriomis remiamas ir didinamas regioninių žvejybos valdymo organizacijų veiksmingumas, o prireikus gerinamas jų valdymas 12 ;
(7)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 13 42 straipsnio 1 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir […] jis pateikė nuomonę;
(8)todėl Europos Sąjunga turėtų prisijungti prie Konvencijos,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos prisijungimas prie Konvencijos dėl atvirosios jūros žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo šiaurės Ramiajame vandenyne (toliau – Konvencija).
Konvencijos tekstas pridedamas prie šio sprendimo.
2 straipsnis
Siekdama išreikšti Sąjungos sutikimą laikytis Konvencijos, Komisija pagal Konvencijos 24 straipsnio 4 dalį Korėjos Respublikos Vyriausybei, veikiančiai kaip Konvencijos depozitaras, Sąjungos vardu deponuoja prisijungimo dokumentą.
3 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną 14 .
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
Turinys
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
•Proporcingumo principas
•Priemonės pasirinkimas
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
•Poveikio vertinimas
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
•Pagrindinės teisės
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)
1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:
1.4.Tikslas (-ai)
1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)
1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)
1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį
1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.
1.5.3.Panašios patirties išvados
1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis
1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą
1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis
1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)
2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas
2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)
2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis
3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams
3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka
3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas
3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
3.3.Numatomas poveikis pajamoms
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Konvencijos dėl atvirosios jūros žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo šiaurės Ramiajame vandenyne
1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)
Skatinti vandenynų valdymą tarptautiniu lygmeniu
1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:
X nauju veiksmu
◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 15
◻ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu
◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą
1.4.Tikslas (-ai)
1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)
Komisijos daugiamečiai strateginiai tikslai, kurių siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva):
1) Europos žaliasis kursas,
2) pasaulyje stipresnė Europa.
1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)
1 konkretus tikslas
Tvaresnė ir konkurencingesnė žvejyba visame pasaulyje iki 2024 m.
2 konkretus tikslas
Tvaresnė žvejyba visame pasaulyje ir geresnis tarptautinis vandenynų valdymas iki 2024 m.
1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).
ES valstybės narės ir ekonominės veiklos vykdytojai turėtų turėti galimybę naudotis Šiaurės Ramiojo vandenyno žvejybos komisijos (NPFC) – Konvencija šiuo tikslu įsteigtos organizacijos – valdomu Konvencijos taikymo rajonu.
ES prisijungimas prie Konvencijos prisidės taikant Sąjungos išteklių išsaugojimo principą visuose vandenynuose ir įtvirtinant įsipareigojimą dėl ilgalaikio žvejybos išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo visame pasaulyje.
1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai
Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.
Žvejybos veiklą vykdančių ES žvejybos laivų skaičius
ES sužvejotų žuvų kiekis
Didesnis ilgalaikis išteklių tvarumas
NPFC susitikimų, kuriuose dalyvavo ES, skaičius
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį
ES veiklos vykdytojai Nyderlanduose, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje siekia, kad jų žvejybos veikla apimtų ir Šiaurės Ramųjį vandenyną, kad jie galėtų toliau įsitvirtinti kaip pasaulinio masto subjektai. Taip pat bus skatinama masto ekonomija, nes ES laivynas jau vykdo žvejybos operacijas toliau į pietus, kaimyninėje regioninėje žvejybos valdymo organizacijoje (RŽVO), t. y. Regioninėje žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijoje (SPRFMO).
ES dalyvavimas NPFC darbe taip pat prisidės prie ilgalaikio išteklių tvarumo ir padės remti su šiaurės Ramiuoju vandenynu susijusius mokslinius tyrimus pagal bendros žuvininkystės politikos (BŽP) išorės tikslus.
1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.
Priežastys imtis Europos lygmens veiksmų (ex ante)
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 1 dalies d punktą, biologinių jūrų išteklių apsauga priklauso išimtinei ES kompetencijai.
Numatoma sukurti Sąjungos pridėtinė vertė (ex post)
Pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 28 straipsnį ES prisijungimu prie NFPC iš esmės siekiama:
a) turėti galimybę naudotis NPFC kompetencijai priklausančiais žvejybos ištekliais;
b) aktyviai remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtotę ir prie jos prisidėti;
c) didinti politikos suderinamumą su Sąjungos iniciatyvomis, ypač daug dėmesio skiriant aplinkosaugos, prekybos ir vystymosi veiklai, ir didinti veiksmų, kurių imamasi vykdant vystomąjį bendradarbiavimą ir mokslinį, techninį bei ekonominį bendradarbiavimą, nuoseklumą;
d) prisidėti prie tausios žvejybos veiklos, kuri yra ekonomiškai perspektyvi ir kuria skatinamas užimtumas Sąjungoje;
e) užtikrinti, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal bendros žuvininkystės politikos srities Sąjungos teisę, ir kartu skatinti Sąjungos veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas kitų trečiųjų šalių veiklos vykdytojų atžvilgiu;
f) visose tarptautinėse srityse skatinti ir remti veiksmus, reikalingus NNN žvejybai panaikinti;
g) skatinti nustatyti ir stiprinti atitikties pagal šalis mechanizmą.
1.5.3.Panašios patirties išvados
Komisijos veiksmai tarptautiniu ir dvišaliu lygmenimis yra svarbus elementas siekiant prioritetinio tikslo – stiprinti ES, kaip pasaulinio masto veikėjos, vaidmenį. ES pozicijos regioninėse žvejybos valdymo organizacijose, kurių susitariančioji šalis yra ES, grindžiamos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, BŽP standartais ir principais ir mūsų tarptautine vandenynų valdymo metodika. Tačiau dėl kitų susitariančiųjų šalių pozicijų ne visada galima užtikrinti visapusišką paramą. Komisija RŽVO susitikimuose atstovauja ES, todėl Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas ėmėsi iniciatyvos atitinkamose derybose nuosekliai užtikrinti tinkamas konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, kad BŽP tikslai būtų propaguojami pasauliniu mastu.
1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Pasiūlymu prisidedama prie pasaulinės ir daugiašalės darbotvarkės, kurią vykdant visame pasaulyje skatinama darni žuvininkystė ir siekiama spręsti tokius esminius klausimus, kaip neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos panaikinimas ir perteklinių pajėgumų mažinimas, įgyvendinimo.
Siekiant toliau įgyvendinti tvaraus ir atsakingo valdymo tikslus, pasiūlyme labiau integruojamos žuvininkystės, plėtros, aplinkos, prekybos ir kitos politikos kryptys.
1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą
2021–2027 m. laikotarpiu finansiniai biudžeto įnašai NPFC bus mokami iš Europos jūrų reikalų ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) savanoriškų įnašų (dotacijų) atveju, o privalomų įnašų atveju – iš privalomų įnašų, mokamų tarptautinėms organizacijoms (abiem atvejais valdomi tiesiogiai).
1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis
◻ trukmė ribota
–◻ galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],
–◻ įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;
X trukmė neribota
–Įgyvendinimas nuo tos dienos, kai Sąjunga prisijungs prie Konvencijos, veikiausiai 2022 m. pradžioje.
1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 16
X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos
–X padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;
–X vykdomųjų įstaigų.
◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis
◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:
–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;
–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);
–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;
–◻ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;
–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;
–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;
–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;
–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.
–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.
Pastabos
Nuo 2022 m. finansinius įnašus NPFC valdys Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA). Visus 2021 m. finansinius įnašus NPFC valdys Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas.
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės
Nurodyti dažnumą ir sąlygas.
NPFC privalo bent kartą per dvejus metus rengti reguliarius posėdžius, nors praktiškai ji susitinka kasmet. Per kiekvieną reguliarų posėdį NPFC bendru sutarimu patvirtina metinį kiekvienų iš dvejų ateinančių metų biudžetą. Taikydama NPFC procedūras, Komisija nagrinės, tikrins ir komentuos NPFC sekretoriato pateiktą biudžeto projektą, kurį NPFC turi patvirtinti.
NPFC sekretoriatas kasmet teikia ataskaitas dėl NPFC biudžeto vykdymo. Biudžeto vykdymą per kiekvieną reguliarų posėdį tikrina NPFC.
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)
2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas
NPFC biudžetas paskirstomas jos narėms pagal sutartą formulę. Komisijos narė, kuria ji tapo finansiniams metams jau prasidėjus, į biudžetą moka sumą, proporcingą tais metais likusių visų mėnesių, kurie skaičiuojami nuo jos narystės pradžios dienos, skaičiui.
Metiniai (privalomi) finansiniai įnašai, kuriuos ES moka RŽVO, kurių narė ji yra, mokami pagal tiesioginio valdymo biudžeto eilutę (08.05.02). Be to, savanoriški įnašai, kuriuos ES moka RŽVO, kurių narė ji yra, taip pat techninės pagalbos, skirtos mokslinėms konsultacijoms RŽVO posėdžiuose teikti, išlaidos apmokamos pagal EJRŽAF tiesioginio valdymo komponento biudžeto eilutę (08.04.02).
Visi ES įnašo elementai bus įgyvendinami pagal tiesioginio valdymo principą. Įgyvendinimo mechanizmai, mokėjimo sąlygos ir sandorių kontrolė atitiks Finansiniame reglamente (Reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046) nustatytus principus ir taisykles.
2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)
NPFC narės reguliariai moka įnašus į NPFC biudžetą ir šiuo metu nė viena narė įsiskolinimų neturi. Visų įnašų dvejus metus iš eilės neįmokėjusios narės neturi teisės dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir teikti prieštaravimų jokiems NPFC priimtiems sprendimams tol, kol jos neįvykdė savo finansinių įsipareigojimų.
NPFC finansinę padėtį kasmet peržiūri jos Finansų ir administravimo komitetas. Išorės auditoriai kasmet atlieka sąskaitų auditą pagal patvirtintus įsipareigojimus ir išlaidas, o audito rezultatai pateikiami NPFC.
2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)
Visų su NPFC susijusių veiksmų, kalbant tiek apie privalomus įnašus (narystės mokesčius), tiek apie dotacijas savanoriškų įnašų forma, įgyvendinimą Komisija paves Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomajai įstaigai (CINEA). Biudžeto vykdymo užduočių perdavimas CINEA bus labai naudingas Jūrų reikalų ir žuvininkystės generaliniam direktoratui, nes padės optimizuoti procesus ir užtikrinti masto ekonomiją, o generalinis direktoratas, savo ruožtu, galės sutelkti dėmesį į su politika susijusias užduotis.
Dėl nedidelių metinių sumų ir operacijų pobūdžio (narystės mokesčiai ir tiesioginės dotacijos), numatoma klaidų tikimybė labai maža.
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.
Sekretoriatas kasmet rengia NPFC biudžeto ir išlaidų prognozę, o NPFC Finansų ir administravimo komitetas, teikiantis NPFC rekomendaciją dėl tvirtinimo, ją peržiūri ir patvirtina. Išorės auditoriai kasmet atlieka sąskaitų auditą pagal patvirtintus įsipareigojimus ir išlaidas, o audito rezultatai pateikiami NPFC.
Visi veiksmai, kuriems taikomas šis sprendimas ir kurie finansuojami iš ES biudžeto, bus vykdomi laikantis nustatytų kontrolės procedūrų ir tikrinami pasitelkiant pačios Komisijos atliekamą finansinį auditą (įskaitant Vidaus audito tarnybos auditą) ir Europos Audito Rūmų atliekamą auditą.
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis
·Dabartinės biudžeto eilutės
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija |
Biudžeto eilutė |
Išlaidų
|
Įnašas |
|||
|
Numeris
|
DA / NDA 17 |
ELPA šalių 18 |
valstybių kandidačių 19 |
trečiųjų valstybių |
pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą |
|
|
3 |
08.01.03.01 |
NDA |
NE |
NE |
NE |
NE |
|
3 |
08.04.02 |
DA |
NE |
NE |
NE |
NE |
|
3 |
08.05.02 |
DA |
NE |
NE |
NE |
NE |
|
7 |
20.02.06.01 |
NDA |
NE |
NE |
NE |
NE |
|
7 |
20.01.02.01 |
NDA |
NE |
NE |
NE |
NE |
3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams
Metinės išlaidos priklausys nuo įnašo, kurį ES turi įnešti į NPFC biudžetą, dydžio; dėl jo NPFC nuspręs savo reguliariame posėdyje, vadovaudamasi sutarta formule. Dabartiniu vertinimu, įnašas kasmet gali būti ne didesnis kaip 60 000 EUR, tačiau jis gali didėti priklausomai nuo ES laivyno metinės žvejybos veiklos.
3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka
–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami
–X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos
|
Numeris |
3 Gamtos ištekliai ir aplinka |
|
MARE GD |
2021 metai |
2022 metai |
2023 metai |
2024 metai |
2025 metai |
2026 metai |
2027 metai |
IŠ VISO |
|||
|
• Veiklos asignavimai |
|||||||||||
|
Biudžeto eilutė 08.05.02 |
Įsipareigojimai |
(1a) |
0,030 |
0,060 |
0,060 |
0,060 |
0,060 |
0,060 |
0,060 |
0,39 |
|
|
Mokėjimai |
(2a) |
0,030 |
0,060 |
0,060 |
0,060 |
0,060 |
0,060 |
0,060 |
0,39 |
||
|
Biudžeto eilutė 08.04.02 |
Įsipareigojimai |
(1b) |
0 |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
1,2 |
|
|
Mokėjimai |
(2b) |
0 |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
1,2 |
||
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 20 |
|||||||||||
|
Biudžeto eilutė 08.01.03.01 |
(3) |
0 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,060 |
||
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
= 1a + 1b + 3 |
0,030 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
1,65 |
|
|
Mokėjimai |
= 2a + 2b +3 |
0,030 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
1,65 |
||
|
|
Įsipareigojimai |
(4) |
0,030 |
0,260 |
0,260 |
0,260 |
0,260 |
0,260 |
0,260 |
1,59 |
|
Mokėjimai |
(5) |
0,030 |
0,260 |
0,260 |
0,260 |
0,260 |
0,260 |
0,260 |
1,59 |
|
|
•IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų |
(6) |
0 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,010 |
0,060 |
|
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
= 4 + 6 |
0,030 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
1,65 |
|
Mokėjimai |
= 5 + 6 |
0,030 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
0,270 |
1,65 |
|
|
|
7 |
„Administracinės išlaidos“ |
Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
2021 metai |
2022 metai |
2023 metai |
2024 metai |
2025 metai |
2026 metai |
2027 metai |
IŠ VISO |
|||
|
MARE GD |
||||||||||
|
•Žmogiškieji ištekliai |
0,046 |
0,046 |
0,046 |
0,046 |
0,046 |
0,046 |
0,046 |
0,322 |
||
|
•Kitos administracinės išlaidos |
0,008 |
0,020 |
0,020 |
0,020 |
0,020 |
0,020 |
0,020 |
0,128 |
||
|
IŠ VISO MARE GD |
Asignavimai |
0,054 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,450 |
|
|
IŠ VISO asignavimų
|
(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) |
0,054 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,450 |
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
2021 metai |
2022 metai |
2023 metai |
2024 metai |
2025 metai |
2026 metai |
2027 metai |
IŠ VISO |
|||
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
0,084 |
0,336 |
0,336 |
0,336 |
0,336 |
0,336 |
0,336 |
2,1 |
|
|
Mokėjimai |
0,084 |
0,336 |
0,336 |
0,336 |
0,336 |
0,336 |
0,336 |
2,1 |
||
3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas
Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Nurodyti tikslus ir atliktus darbus ⇩ |
2021 metai |
2022 metai |
2023 metai |
2024 metai |
2025 metai |
2026 metai |
2027 metai |
IŠ VISO |
|||||||||||
|
ATLIKTI DARBAI |
|||||||||||||||||||
|
Rūšis 21 |
Vidutinės sąnaudos |
Nr. |
Sąnaudos |
Nr. |
Sąnaudos |
Nr. |
Sąnaudos |
Nr. |
Sąnaudos |
Nr. |
Sąnaudos |
Nr. |
Sąnaudos |
Nr. |
Sąnaudos |
Bendras skaičius |
Iš viso sąnaudų |
||
|
1 KONKRETUS TIKSLAS 22 Tvaresnė ir konkurencingesnė žvejyba visame pasaulyje iki 2024 m. |
|||||||||||||||||||
|
– 1 atliktas darbas |
Išteklių, žvejojamų laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio, skaičius |
0,020 |
0,040 |
0,040 |
0,040 |
0,040 |
0,040 |
0,040 |
0,260 |
||||||||||
|
– 2 atliktas darbas |
ES laivyno pelningumas |
0,010 |
0,020 |
0,020 |
0,020 |
0,020 |
0,020 |
0,020 |
0,130 |
||||||||||
|
1 konkretaus tikslo tarpinė suma |
0,030 |
0,060 |
0,060 |
0,060 |
0,060 |
0,060 |
0,060 |
0,390 |
|||||||||||
|
2 KONKRETUS TIKSLAS Tvaresnė žvejyba visame pasaulyje ir geresnis tarptautinis vandenynų valdymas iki 2024 m. |
|||||||||||||||||||
|
– Atliktas darbas |
Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis priimtos išteklių išsaugojimo priemonės |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
1,2 |
|||||||||||
|
2 konkretaus tikslo tarpinė suma |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
0,200 |
1,2 |
||||||||||||
|
IŠ VISO |
0,030 |
0,260 |
0,260 |
0,260 |
0,260 |
0,260 |
0,260 |
1,59 |
|||||||||||
3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka
–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama
–X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
2021 metai |
2022 metai |
2023 metai |
2024 metai |
2025 metai |
2026 metai |
2027 metai |
IŠ VISO |
|
Daugiametės finansinės programos
|
||||||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
0,046 |
0,046 |
0,046 |
0,046 |
0,046 |
0,046 |
0,046 |
0,322 |
|
Kitos administracinės išlaidos |
0,008 |
0,020 |
0,020 |
0,020 |
0,020 |
0,020 |
0,020 |
0,128 |
|
Daugiametės finansinės programos
|
0,054 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,450 |
|
Neįtraukta į daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
23
|
||||||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
||||||||
|
Kitos administracinio
|
||||||||
|
Tarpinė suma,
|
|
IŠ VISO |
0,054 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,066 |
0,450 |
Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai
–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.
–X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:
Sąmatą surašyti etatų vienetais
|
2021 metai |
2022 metai |
2023 metai |
2024 metai |
2025 metai |
2026 metai |
2027 metai |
|||
|
•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) |
|||||||||
|
20 01 02 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) |
0,3 |
0,3 |
0,3 |
0,3 |
0,3 |
0,3 |
0,3 |
||
|
20 01 02 03 (Delegacijos) |
|||||||||
|
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) |
|||||||||
|
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) |
|||||||||
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) |
|||||||||
|
•Išorės darbuotojai (etatų vienetais: FTE) 24 |
|||||||||
|
20 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) |
|||||||||
|
20 02 03 (CA, LA, SNE, INT ir JPD atstovybėse) |
|||||||||
|
XX 01 xx yy zz 25 |
– būstinėje |
||||||||
|
– delegacijose |
|||||||||
|
01 01 01 02 (AC, END, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) |
|||||||||
|
01 01 01 12 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai) |
|||||||||
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) |
|||||||||
|
IŠ VISO |
0,3 |
0,3 |
0,3 |
0,3 |
0,3 |
0,3 |
0,3 |
||
XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.
Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
Vykdytinų užduočių aprašymas:
|
Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai |
Prisidėti prie tvaraus jūrų biologinių išteklių valdymo ir išsaugojimo tarptautiniuose vandenyse ir sustiprinti NPFC veiksmingumą, atsižvelgiant į BŽP tikslus ir į jos išorės aspektą ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato prioritetus. Skatinti laikytis BŽP principų ir standartų, susijusių su NPFC taikomomis išsaugojimo, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėmis, ir atsižvelgiant į tai parengti derybų strategijas ES tikslams pasiekti. RŽVO analizuoti ir plėtoti išsaugojimo ir valdymo priemones žuvininkystės srityje, kartu užtikrinant politikos koordinavimą įgyvendinant BŽP. Palaikyti nuolatinį dialogą su suinteresuotosiomis šalimis ir palaikyti konstruktyvius santykius su kitomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis. |
|
Išorės darbuotojai |
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
Pasiūlyme (iniciatyvoje):
–X Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.
Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. Jeigu programavimas keičiamas iš esmės, pateikti „Excel“ lentelę.
–◻ Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.
Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes bei sumas ir pasiūlytas naudoti priemones.
–◻ Reikia persvarstyti DFP.
Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
Pasiūlyme (iniciatyvoje):
–X nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo
–◻ numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:
Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
N metai 26 |
N+1 metai |
N+2 metai |
N+3 metai |
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) |
Iš viso |
|||
|
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą |
||||||||
|
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų |
||||||||
3.3.Numatomas poveikis pajamoms
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:
◻ nuosaviems ištekliams
◻ kitoms pajamoms
◻ Nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Biudžeto pajamų eilutė: |
Einamųjų finansinių metų asignavimai |
Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 27 |
||||||
|
N metai |
N+1 metai |
N+2 metai |
N+3 metai |
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) |
||||
|
…………. straipsnis |
||||||||
Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.
Nėra
Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).
Nėra