<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.1.1-->
  <head>
    <title>2018-09-201809C120201701140-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0114-17-201802979-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="14/05/2018 17:08:00" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="sZgnCwNdLe3NwTraOHyJu8PtI/baMFOUKNZzFh3eX1PXUwGX9a8XSmc3k7WsJafI0MQ0UvQZ3IFsv2atfcoczH5VMyXrTaAq1/Kz/m3NEiTaVPsB0Q+xwCzrQDRQv+gbddhpaP11c8xQV7kM86IS82WpJehDTuhXoSKBraTnH0g=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="grs" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0114" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2017" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="grs" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_green" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 19/04/2018 07:57:24" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="a3b91b6a8fd443138a8b085097a6e2bc" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0114" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="PV" name="NatureAff"/>
    <meta content="PV" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId25" style="first"/>
      <div id="rId21" style="even">Generalinės Advokatės E. Sharpston išvada – Byla C-114/17 P</div>
      <div id="rId22" style="default">Ispanija / Komisija</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINĖS ADVOKATĖS
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2018 m. gegužės 8 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑114/17 P
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Ispanijos Karalystė
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Europos Komisiją
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-8" title="page-1">
      „Apeliacinis skundas – Pagalba skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Comunidad Autónoma Kastilijos‑La Mančos regionuose – Subsidijos skaitmeninės antžeminės televizijos platformų operatoriams – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta iš dalies nesuderinama su vidaus rinka – Iš dalies keičiančio Komisijos sprendimo priėmimas – Nauji pagrindai – Reikalavimo patikslinimas – Atitinkamos valstybės narės teisė būti išklausytai prieš priimant šį iš dalies keičiantį sprendimą“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-9" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo apeliaciniu skundu Ispanija prašo Teisingumo Teismo panaikinti visą Bendrojo Teismo sprendimą Ispanija / Komisija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>), kuriame Bendrasis Teismas atmetė Ispanijos ieškinį dėl Komisijos sprendimo C(2014) 6846 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>) panaikinimo. Grįsdama savo apeliacinį skundą, Ispanija visų pirma teigia, kad Komisija, priimdama Sprendimą C(2015) 7193 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas C(2014) 6846, pažeidė jos teisę būti išklausytai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje Teisingumo Teismas turi galimybę išplėtoti savo jurisprudenciją, susijusią su Europos Komisijos pareiga išklausyti valstybę narę, su kuria yra susijusi valstybės pagalbos kontrolės procedūra, prieš priimdama sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamas jos ankstesnis sprendimas dėl tos pačios valstybės pagalbos. Teisingumo Teismas savo sprendimu šioje byloje galėtų pateikti gairių, naudingų Teisingumo Teismo dar nagrinėjamai bylai Komisija / Gmina Miasto Gdynia and Port Lotniczy Gdynia Kossakowo, C‑56/18 P (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tik pirmiausia Teisingumo Teismui reikės išaiškinti sąlygas, kuriomis, reiškiant ieškinį dėl Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos panaikinimo, galima pateikti argumentus dėl akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis sprendimas. Šiuo tikslu Teisingumo Teismui reikės paaiškinti Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 ir 86 straipsnių reikšmę ir tarpusavio santykį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrojo Teismo procedūros reglamentas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnį vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrįsti teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Atitinkama šalis turi pateikti šį pagrindą iš karto, kai tik sužino apie šias aplinkybes.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „kai aktas, kurį prašoma panaikinti, visiškai ar iš dalies pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats[,] &lt;…&gt; ieškovas gali patikslinti ieškinį, kad atsižvelgtų į šią naują aplinkybę“. 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „ieškinys tikslinamas pateikiant atskirą dokumentą per SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatytą terminą; šiame dokumente gali būti prašoma panaikinti aktą, dėl kurio tikslinamas ieškinys“. 86 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad pareiškime dėl patikslinimo būtų nurodyti patikslinti reikalavimai ir, jei reikia, patikslinti pagrindai ir argumentai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamentas Nr. 2015/1589</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Reglamento (ES) 2015/1589 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>) 15 straipsnio 1 dalį galimos neteisėtos pagalbos tikrinimas gali būti užbaigiamas priimant sprendimą pradėti formalaus tyrimo procesą [formalią tyrimo procedūrą]. Jeigu ši procedūra pradedama, ji turėtų būti užbaigiama priimant sprendimą pagal 9 straipsnį. Pagal 9 straipsnio 8 dalį, prieš priimdama sprendimą, Komisija turėtų suteikti atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti pastabas dėl informacijos, kurią Komisija gavo atlikdama tyrimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">11 straipsnyje, kuris pagal 15 straipsnio 3 dalį taikomas šiai procedūrai, Komisijai leidžiama panaikinti tokį sprendimą, jeigu jis buvo priimtas remiantis klaidinga informacija, nulėmusia sprendimą. 11 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija, prieš panaikindama sprendimą ir prieš priimdama naują sprendimą, pradėtų formalią tyrimo procedūrą ir suteiktų atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės aplinkybės ir procesas Bendrajame Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2005–2008 m. Ispanija ėmėsi tam tikrų priemonių siekdama paremti skaitmeninės antžeminės sistemos, skirtos televizijos transliavimo paslaugoms teikti atokiuose ir mažiau urbanizuotuose jos regionuose, visų pirma Kastilijoje‑La Mančoje, įdiegimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Gavusi dviejų televizijos operatorių skundus, 2010 m. rugsėjo 29 d. laišku Komisija pranešė Ispanijai, kad nusprendė pradėti formalią tyrimo procedūrą dėl šių priemonių. Vykstant šiai procedūrai Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas ir pateikė jas Ispanijai, kad ši pateiktų pastabas. Ispanija per keletą kartų pateikė pastabas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2014 m. spalio 1 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2014) 6846 dėl Kastilijos‑La Mančos regione suteiktos pagalbos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To sprendimo 1 straipsnio pirmoje pastraipoje buvo nurodyta, kad dviem televizijos operatoriams – Telecom CLM ir Abertis – Ispanija suteikė pagalbą, kurios tikslas– atnaujinti jų transliavimo centrus ir statyti naujus transliavimo centrus, taip pat diegti, prižiūrėti ir eksploatuoti skaitmenines paslaugas Kastilijos‑La Mančos II zonoje, taip ji pažeidė SESV 108 straipsnio 3 dalį – ši pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka. 1 straipsnio antroje pastraipoje ši išvada buvo pakartota dėl palydovinių signalų transliuotojo Hispasat, kuris ketino diegti palydovinio ryšio imtuvus signalams perduoti toje vietovėje. 3 straipsnio 1 dalyje Ispanijai buvo nurodyta iš šių trijų operatorių susigrąžinti šitaip apibrėžtą pagalbą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2014 m. gruodžio 12 d. Ispanija pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme dėl Sprendimo C(2014) 6846 panaikinimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2015 m. sausio 23 d. Hispasat pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme dėl šio sprendimo panaikinimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>). Ieškinyje ji teigė niekada negavusi jokios pagalbos iš Ispanijos ar jos vietos valdžios institucijų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">O įgyvendinant Sprendimą C(2014) 6846, Ispanija ir Komisija nesutarė dėl to, ar skaitmeninės įrangos (ją įsigijo Kastilijos‑La Mančos vietos valdžios institucijos, siekdamos perduoti televizijos signalą) išlaidos pateko į šio sprendimo taikymo sritį ir ar dėl to Ispanija turėjo susigrąžinti jas iš atitinkamų operatorių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2015 m. spalio 20 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2015) 7193, kuriuo iš dalies pakeistas Sprendimas C(2014) 6846. Įvadinėje šio sprendimo dalyje ji nurodė, kad šiuo pakeitimu buvo siekiama ištaisyti klaidas, susijusias su Hispasat. Iš dalies keičiančiu sprendimu Hispasat buvo išbraukta iš valstybės pagalbos gavėjų sąrašo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>). Be to, jame pradinio sprendimo 1 straipsnio pirmos pastraipos sąvoka „skaitmeninių paslaugų teikimas“ buvo pakeista sąvoka „skaitmeninės įrangos tiekimas“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2015 m. gruodžio 23 d. Bendrajam Teismui pateiktame rašte Ispanija pateikė naują ieškinio pagrindą nagrinėjamoje byloje T‑808/14 (toliau – nauji Ispanijos argumentai). Ji teigė, kad iš dalies keičiančiu sprendimu buvo viršytas nurodytas tikslas pašalinti Hispasat iš pradinio sprendimo taikymo srities ir iš esmės išplėsta susigrąžintinos pagalbos taikymo sritis, įtraukiant už įrangos tiekimą suteiktą pagalbą (32,5 mln. EUR). Ispanija teigė, kad taip Komisija pažeidė teisinio saugumo principą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija 2016 m. sausio 28 d. pateikė savo pastabas. Jos teigimu, iš dalies keičiančiu sprendimu tik ištaisytos pradinio sprendimo klaidos ir Ispanijai nenustatyta jokių naujų įpareigojimų. Ji pridūrė, kad nauji Ispanijos pareiškimai yra nepriimtini, nes juose nebuvo nieko naujo, palyginti su argumentais, kuriais Ispanija anksčiau rėmėsi, siekdama pagrįsti ieškinio pagrindą, susijusį su tariamu teisinio saugumo principo pažeidimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nutartimi Hispasat / Komisija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>) Bendrasis Teismas konstatavo, kad po Sprendimo C(2014) 6846 dalinio pakeitimo byla neteko prasmės ir kad todėl nebėra reikalo priimti sprendimo dėl Hispasat ieškinio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamas sprendimas ir apeliacinis skundas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas konstatavo, kad visi Ispanijos pareikšto ieškinio pagrindai yra nepagrįsti, ir atmetė visą ieškinį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl naujų Ispanijos argumentų jis konstatavo, kad iš tikrųjų jie pateikti dėl iš dalies keičiančio sprendimo, todėl buvo priimtini (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>). Tada Bendrasis Teismas savo iniciatyva konstatavo, kad, nesuteikdama Ispanijai galimybės pateikti pastabų prieš priimant šį sprendimą, Komisija pažeidė jos teisę būti išklausytai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>). Jis taip pat konstatavo, jog dėl to, kad pradinis sprendimas nuo pat pradžių apėmė pagalbą skaitmeninės įrangos tiekimui, iš dalies keičiančiu sprendimu Ispanijai nebuvo nustatyta jokios naujos pareigos, todėl tas pažeidimas nebuvo toks, kuris nulemtų iš dalies keičiančio sprendimo panaikinimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>). Todėl Bendrasis Teismas atmetė papildomą pagrindą, kurį Ispanija pateikė naujuose pareiškimuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliaciniame skunde Ispanija prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą, Sprendimą C(2014) 6846 ir įpareigoti Komisiją padengti bylinėjimosi išlaidas. Ji pateikia tris apeliacinio skundo pagrindus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, Ispanija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas pradinės redakcijos Sprendimo C(2014) 6846 1 straipsnį, todėl neteisingai aiškino Ispanijos suteiktos valstybės pagalbos pobūdį ir valstybės pagalbos sąvoką, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį. Jis taip pat padarė teisės klaidą nekonstatavęs, kad dėl Ispanijos teisės būti išklausytai pažeidimo buvo pažeisti gero administravimo ir teisinio saugumo principai. Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą konstatavęs, kad Ispanija nesilaikė Sprendime Altmark Trans ir Regierungspräsidium Magdeburg nustatytų pirmosios ir ketvirtosios sąlygų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>). Trečia, Bendrasis Teismas pažeidė SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, konstatuodamas, kad Ispanijos suteikta pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, nes ta valstybė narė suteikė pirmenybę antžeminei, o ne palydovinei televizijos paskirstymo technologijai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą. Visų pirma ji teigia, kad net jei Teisingumo Teismas pripažintų jos pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą pagrįstu, dėl to galėtų būti panaikintas nebent iš dalies keičiantis sprendimas, bet apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pradinį sprendimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2018 m. kovo 7 d. posėdyje Ispanija ir Komisija pateikė žodines pastabas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje nagrinėsiu tik apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo priimtinumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įprastai aiškinant apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą matyti, kad jo dalykas yra pradinis sprendimas. Juo ginčijamas Bendrojo Teismo pateiktas to sprendimo redakcijos, buvusios iki iš dalies keičiančio sprendimo priėmimo, 1 straipsnio aiškinimas. Tačiau apeliacinio skundo pirmajam pagrindui pagrįsti pateiktais argumentais ginčijamos Bendrojo Teismo išvados, susijusios su procedūros, kurią taikant buvo priimtas iš dalies keičiantis sprendimas, galiojimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ispanijos ieškinys Bendrajame Teisme buvo pareikštas anksčiau, nei priimtas iš dalies keičiantis sprendimas, ir galėjo būti pateiktas tik dėl pradinio sprendimo. Apeliacinio skundo reikalavimuose aiškiai nurodomas skundžiamo sprendimo ir pradinio sprendimo, bet ne iš dalies keičiančio sprendimo panaikinimas. Per posėdį Ispanijos atstovas teigė, kad, pateikdama naują pagrindą, Ispanija siekė išplėsti bylos dalyką, kad būtų panaikintas „pradinis sprendimas su pakeitimais“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia išnagrinėsiu, ar ši byla apima iš dalies keičiantį sprendimą ir ar Teisingumo Teismas yra kompetentingas nagrinėti Ispanijos argumentus, susijusius su šiuo sprendimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar bylos dalykas „ipso facto“ apima iš dalies keičiantį sprendimą nuo jo priėmimo dienos?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar galima teigti, kad bylos dalykas ipso facto apėmė iš dalies keičiantį sprendimą nuo jo priėmimo dienos?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija teigia, kad iš dalies keičiančiu sprendimu ne tik ištaisomos rašymo apsirikimų klaidos ir akivaizdūs pradinio sprendimo netikslumai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu Komisija būtų teisi, iš dalies keičiantis sprendimas nesukeltų jokių savarankiškų teisinių pasekmių ir jis negali „turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims“, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį. Todėl dėl jo panaikinimo negali būti teikiamas atskiras ieškinys.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Manau, jeigu taip būtų, iš dalies keičiantį sprendimą teikiant ieškinį dėl panaikinimo būtų galima laikyti „sujungtu“ su pradiniu sprendimu ir todėl sudarančiu su juo neatsiejamą visumą. Tada Ispanijos ieškinys ir apeliacinis skundas tikrai galėtų būti laikomi ipso facto nukreiptais prieš pradinį sprendimą „po klaidų ištaisymo“, nesant reikalo keisti pradinių reikalavimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors vienais pakeitimais iš tikrųjų tik ištaisomos pradinio sprendimo teksto klaidos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>), atrodo, kad kitais pakeitimais padaryta daugiau ir jie turi poveikį šio sprendimo esmei (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip neabejotinai yra kalbant apie visų nuorodų į Hispasat ištrynimą. Atlikus šį pakeitimą Hispasat turėjo būti išbraukta iš nagrinėjamos valstybės pagalbos gavėjų kategorijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aiškinant įprastai, pradinio sprendimo 1 straipsnio pirmoje pastraipoje esančios sąvokos „paslaugos“ pakeitimas sąvoka „įranga“ taip pat turi poveikį pradinio sprendimo esmei. Bent jau neatrodo, kad šios sąvokos yra sinonimai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš dalies keičiančio sprendimo forma patvirtina įspūdį, kad juo ne tik ištaisytos klaidos. Per posėdį Komisijos atstovas paaiškino, kad iš dalies keičiantį sprendimą priėmė Komisijos narių kolegija. Jis paaiškino, kad tokią procedūrą Komisija taiko, kai priima esminius sprendimus dėl valstybės pagalbos, o sprendimus, kuriais tik ištaisomos klaidos, priima Komisijos Generalinis sekretorius. Jis pripažino, kad procedūros pasirinkimą šioje byloje paskatino tai, kad iš dalies keičiančiu sprendimu buvo gerokai apribota pradinio sprendimo taikymo sritis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai tai, ar „paslaugų“ pakeitimas „įranga“ reiškia esminį Ispanijos pareigos susigrąžinti suteiktą pagalbą apimties pakeitimą, o jeigu taip, tai kiek, gali būti išsiaiškinta tik lyginant pradinę ir iš dalies pakeistą 1 straipsnio versiją, aiškinamą atsižvelgiant į Komisijos kiekviename sprendime nurodytus motyvus. Tačiau iš dalies keičiančiame sprendime nenurodoma jokių motyvų, todėl ši analizė (išskyrus dėl Hispasat) beveik neįmanoma (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apskritai, atrodo tikėtina, kad iš dalies keičiantis sprendimas nesukėlė savarankiškų teisinių pasekmių, kurios iš esmės paveiktų Ispanijos teisinę padėtį, buvusią pradinio sprendimo priėmimo metu. Jeigu taip būtų, iš dalies keičiantis sprendimas būtų teisės aktas, dėl kurio panaikinimo būtų galima reikšti atskirą ieškinį. Jeigu Ispanija norėjo išplėsti savo pradinį ieškinį ir įtraukti iš dalies keičiantį sprendimą į jį, ji turėjo formaliai pakeisti šį ieškinį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dabar nagrinėsiu, ar Ispanija tai padarė pateikdama naujus pareiškimus Bendrajam Teismui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar Ispanija tikrai išplėtė savo ieškinio apimtį?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punkte reikalaujama, kad ieškovas ieškinyje nurodytų ginčo dalyką. Iš esmės vykstant procesui bylos šalis negali pakeisti ginčo dalyko, o ieškinio pagrįstumas turi būti vertinamas tik pagal ieškinyje, kuriuo pradėta ši byla, nurodytus reikalavimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 ir 86 straipsniuose numatytos dvi šios taisyklės išimtys. 84 straipsnis taikomas, jeigu vykstant procesui tapo žinomos naujos teisinės ar faktinės aplinkybės. 86 straipsnio taikymo sritis daug siauresnė: ja gali būti remiamasi tik jeigu „naujas klausimas“ yra nagrinėjamo akto visiškas ar dalinis pakeitimas kitu aktu, kurio dalykas yra tas pats.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors 84 straipsnyje ieškovui leidžiama pateikti naujus pagrindus (kartu su juos pagrindžiančiais argumentais ir įrodymais), 86 straipsnis apima daugiau: jame šaliai leidžiama pakeisti ir ieškinio dalyką, t. y. performuluoti pateiktus reikalavimus siekiant nagrinėjamoje byloje ginčyti naują aktą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procedūros reglamento 86 straipsnio priėmimas 2015 m. reiškė, kad padaugės reikalaujamų formalumų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>). Taigi 86 straipsnio 2 ir 4 dalyse aiškiai reikalaujama, kad toks pakeitimas būtų padarytas pateikiant rašytinį pareiškimą, kuriame būtų nurodyti patikslinti reikalavimai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Žinoma, 86 straipsnyje nustatyti formalūs reikalavimai netaikomi tiesiog šiaip sau: jais siekiama užtikrinti, kad procesas būtų grindžiamas rungimosi principu, ir gerą teisingumo vykdymą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesinio dokumento pateikimas nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme siekiant pakeisti ieškinį prilygsta ieškinio dėl panaikinimo pareiškimui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>). Todėl pagal analogiją taikoma suformuota jurisprudencija, kurioje nustatomi reikalavimai dėl šio ieškinio formos ir turinio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to darytina išvada, kad pakeitimuose visų pirma būtina vienareikšmiškai ir pakankamai aiškiai ir tiksliai nurodyti ginčo dalyką, esminius teisės ir fakto klausimus, kuriais grindžiama byla, ir reikalavimus, kad Teisingumo Teismas nepriimtų sprendimo ultra petita arba nepriimtų sprendimo dėl ieškinio pagrindo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, pareiškimo, kuriuo pateikiami nauji pagrindai ar argumentai, tačiau kuris neatitinka 86 straipsnyje arba minėtoje jurisprudencijoje nurodytų reikalavimų, nepakanka, kad būtų faktiškai pakeistas ginčo dalykas. Jis nesukelia daugiau teisinių pasekmių, nei numatyta 84 straipsnyje, t. y. juo neiškeliami nauji pagrindai ar argumentai dėl to paties ginčo dalyko (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje praėjus šiek tiek daugiau nei metams nuo pradinio sprendimo priėmimo ir kol dar buvo nagrinėjama byla dėl šio sprendimo panaikinimo, Komisija priėmė aktą, kuriuo šis sprendimas iš dalies pakeistas (t. y. priėmė Sprendimą C(2015) 7193). Tada Ispanija pateikė Bendrajam Teismui naujus pareiškimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Neginčijama, kad iš dalies keičiančio sprendimo dalykas buvo toks pat kaip ir pradinio sprendimo (Valstybės pagalba SA.27408). Darytina išvada, kad 86 straipsnis buvo taikytinas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas, papildomai nieko nepaaiškinęs, konstatavo, kad nuo to laiko, kai pateikti nauji argumentai, Ispanija ginčija iš dalies keičiantį sprendimą, todėl juose pateiktas naujas pagrindas yra priimtinas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nesutinku su Bendrojo Teismo logika ir nepripažįstu jos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Ispanijos naujų pareiškimų formuluotės matyti, kad Ispanija neketino ginčyti iš dalies keičiančio sprendimo, nors kai kurie iš juose iškeltų argumentų buvo susiję su juo. Paskutinėje savo naujų pareiškimų pastraipoje Ispanija aiškiai išlaikė pirmąjį reikalavimą nepakeistą, t. y. panaikinti pradinį sprendimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atrodo, apeliacinis skundas patvirtina, kad: 1) pirmasis jo pagrindas susijęs su pradinio sprendimo redakcijos, galiojusios iki pakeitimo, aiškinimu ir 2) pateiktame reikalavime aiškiai nurodomas pradinio sprendimo panaikinimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Todėl nemanau, kad Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai aiškinti ir perkvalifikuoti naujus Ispanijos pareiškimus kaip iš tikrųjų tokius, kuriais siekiama panaikinti iš dalies keičiantį sprendimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškinio dėl panaikinimo ir pareiškimo, kuriuo siekiama pakeisti jo apimtį, buvimo niekada negalima preziumuoti ir galima atsižvelgti tik į aiškiai išdėstytą reikalavimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>). Ieškinio esmė turi būti nagrinėjama atsižvelgiant tik į ieškinyje ar jo patikslinimo pareiškime pateiktą reikalavimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>). Jeigu ieškinyje nėra jokių reikalavimų, jis yra nepriimtinas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>). Atmetu Ispanijos atstovo per posėdį pateiktą siūlymą, kad toks požiūris yra pernelyg formalus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, nemanau, kad Bendrasis Teismas privalėjo prašyti Ispanijos paaiškinti, ar ji ketino ginčyti iš dalies keičiantį sprendimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tai būtų prilygę prašymui, kad Ispanija papildytų esminį jos ieškinio dėl panaikinimo elementą, pažeidžiant SESV 263 straipsnyje nustatytą terminą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios išvados 45, 46 ir 55 punktuose nurodyta jurisprudencija nesuteikia įtikinamų priežasčių pateisinti priimtinumo reikalavimų sušvelninimą. Jeigu, kaip šioje byloje, valstybei narei pranešama apie jai skirtą individualų sprendimą, ji turi prisiimti pasekmes to, kad per nustatytą terminą Bendrajame Teisme vykstančiame procese nenurodo reikalavimo, susijusio su šiuo sprendimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad, nors Ispanija ir pateikė naujus pareiškimus, ji neišplėtė bylos dalyko.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo priimtinumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad ši byla neapima iš dalies keičiančio sprendimo. Todėl apeliacinio skundo pirmuoju pagrindu, susijusiu su šiuo sprendimu, siekiama išplėsti ginčo dalyką. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalį apeliaciniame procese tai yra nepriimtina (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Todėl siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą. Taip pat siūlau Teisingumo Teismui konstatuoti, kad, išplėtęs jo nagrinėjamo ginčo apimtį remdamasis naujais Ispanijos pareiškimais, Bendrasis Teismas neteisingai aiškino Ispanijos pateiktus argumentus ir todėl padarė teisės klaidą, priimdamas sprendimą ultra petita (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>). Kadangi Bendrasis Teismas atmetė tuos pareiškimus dėl bylos esmės, ši klaida neturėjo įtakos jo nagrinėjamai bylai. Todėl skundžiamas sprendimas tuo pagrindu neturi būti panaikintas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmojo apeliacinio skundo pagrindo esmė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisijos kompetencija priimti iš dalies keičiantį sprendimą ir pareiga motyvuoti</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu Teisingumo Teismas nepritartų mano pirmiau pateiktai analizei, reikės apsvarstyti skundžiamo sprendimo teisėtumą, kiek jis susijęs su iš dalies keičiančiu sprendimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu siūlau Teisingumo Teismui savo iniciatyva iškelti ir išnagrinėti du esminius klausimus. Pirma, ar Komisija buvo kompetentinga priimti iš dalies keičiantį sprendimą? Antra, ar Komisija laikėsi pareigos motyvuoti šį sprendimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>)?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija buvo kompetentinga priimti sprendimą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pritariu šiai išvadai. Pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį Komisija yra įgaliota ne tik ištaisyti sprendimų, kuriuos ji priėmė pagal Reglamento Nr. 2015/1589 9 straipsnį, klaidas, tai ji dažnai daro, kai šis principas nėra ginčijamas, arba panaikinti šį sprendimą pagal šio reglamento 11 straipsnį. Be to, ji yra įgaliota iš esmės keisti tokius sprendimus, jeigu to reikia minėtų Sutarties nuostatų tikslams pasiekti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija gali turėti teisėtą priežastį tai padaryti, kad visų pirma atsižvelgtų į ES teismų jurisprudencijos raidą arba ištaisytų savo pačios klaidas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>), kaip, atrodo, įvyko šioje byloje nagrinėjamu atveju. Vertinant šiuo požiūriu, 11 straipsnis yra tik konkreti Komisijai Sutartimi suteiktų įgaliojimų užtikrinti, kad valstybės pagalbos taisyklės būtų taikomos teisingai ir veiksmingai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>), išraiška ir todėl jis neturi būti aiškinamas a contrario, kaip apribojantis šiuos įgaliojimus iki vieno aiškiai nurodyto atvejo (panaikinimo).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje Sutartyje nėra nė vienos nuostatos, kuri leistų manyti, kad Komisijos kompetencija apima tik valstybėms narėms palankius sprendimus. Todėl tai, ar iš dalies keičiantis sprendimas buvo palankus Ispanijai, kaip teigia Komisija, ar juo šiai valstybei narei buvo nustatyti nauji įpareigojimai, kaip teigia pati Ispanija, neturi reikšmės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, nors Bendrasis Teismas nieko nekonstatavo šiuo klausimu, pažymiu, kad iš dalies keičiančiame sprendime nenurodyta jokių jo priėmimo motyvų. Todėl Teisingumo Teismas negali patikrinti, visų pirma, iš dalies keičiančio sprendimo pobūdžio (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">44</a>
</span>) ir teisinių pasekmių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">45</a>
</span>), taip pat to, ar Ispanijai buvo suteikta galimybė prieš priimant šį sprendimą pateikti pastabas dėl visos reikšmingos informacijos, kuria šis sprendimas buvo grindžiamas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">46</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi iš dalies keičiančiame sprendime nenurodyti jo motyvai, negalima tinkama jo teisminė kontrolė, todėl juo akivaizdžiai pažeidžiamas SESV 296 straipsnis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darau išvadą, kad iš dalies keičiančiame sprendime Komisija akivaizdžiai pažeidė savo pareigą nurodyti motyvus, t. y. esminį procedūrinį reikalavimą. Jau vien dėl šio pažeidimo šis sprendimas turi būti panaikintas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-47" href="#t-47">47</a>
</span>). Nepriėjęs prie tokios išvados Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Todėl jo sprendimas turėtų būti panaikintas, kiek jis susijęs su iš dalies keičiančiu sprendimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tik jeigu Teisingumo Teismas nepritartų šiam siūlymui, turėsiu išnagrinėti konkrečius Ispanijos argumentus, kuriuos ji pateikia kartu su apeliacinio skundo pirmuoju pagrindu. Dabar analizuosiu juos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV 107 straipsnis ir teisinio saugumo principas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip suprantu, Ispanijos teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino pradinio sprendimo 1 straipsnį. Todėl jis esą nekonstatavo, kad, priimdama sprendimą, kuriuo Ispanijai nustatomi papildomi įpareigojimai, Komisija pažeidė pačią šios valstybės narės suteiktos valstybės pagalbos priemonės esmę, netinkamai taikė valstybės pagalbos sampratą, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį, ir pažeidė teisinio saugumo principą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Man visiškai neaiškus tariamo neteisėtumo pobūdis. Ispanija visai nepagrindžia savo teiginio. Ji nepaaiškina, kuris SESV 107 straipsnio elementas tariamai buvo pažeistas ir kaip. Tą patį galima pasakyti apie argumentą, susijusį su tariamu teisinio saugumo principo pažeidimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal suformuotą jurisprudenciją tokie argumentai yra nepriimtini (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-48" href="#t-48">48</a>
</span>). Todėl siūlau Teisingumo Teismui juos atmesti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar Ispanija turėjo teisę būti išklausyta prieš priimant iš dalies keičiantį sprendimą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad praėjus šiek tiek daugiau nei metams nuo pradinio sprendimo Komisija priėmė iš dalies keičiantį sprendimą. Akivaizdu, kad po šio sprendimo nebuvo priimta jokio sprendimo pradėti arba atnaujinti formalią tyrimo procedūrą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, neginčijama, kad prieš priimant pradinį sprendimą Ispanijai buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl visų Komisijos administracinės bylos aspektų. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad Ispanijai ši galimybė buvo suteikta ne priėmus pradinį sprendimą, bet prieš paskelbiant apie iš dalies keičiantį sprendimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ispanija teigia, kad, į pradinio sprendimo 1 straipsnį įtraukiant sąvoką „skaitmeninės įrangos tiekimas“, iš dalies keičiančiu sprendimu buvo išplėsta susigrąžintinos pagalbos apimtis ir todėl Ispanijai nustatytas naujas įpareigojimas. Kadangi Komisija nesuteikė jai galimybės pareikšti savo nuomonės prieš priimant sprendimą, buvo pažeista Ispanijos teisė į gynybą. Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į pradinio sprendimo 118 ir 197 konstatuojamąsias dalis, padarė teisingą išvadą, kad skaitmeninės įrangos tiekimui suteikta pagalba jau buvo įtraukta į jo taikymo sritį ir kad todėl iš dalies keičiančiu sprendimu nebuvo nustatyta jokio naujo įpareigojimo. Kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-49" href="#t-49">49</a>
</span>) 41 straipsnio 2 dalies a punkte teisė būti išklausytam numatyta tik tuo atveju, jeigu aktas turi neigiamą poveikį asmens teisėms, bet iš dalies keičiantis sprendimas buvo palankus Ispanijai, todėl ji tokios teisės neturėjo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš eilės nagrinėsiu: i) ar tokiomis aplinkybėmis Ispanija turėjo teisę būti išklausyta; ii) jeigu taip, ar Komisija laikėsi šios teisės, ir iii) kokios yra šios teisės galimo pažeidimo pasekmės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal suformuotą jurisprudenciją „teisės į gynybą užtikrinimas bet kurioje prieš asmenį pradėtoje procedūroje, galinčioje baigtis jam nepalankaus akto priėmimu, yra pagrindinis ES teisės principas, jis turi būti garantuotas net ir nesant jokių konkrečią procedūrą reglamentuojančių taisyklių“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-50" href="#t-50">50</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu yra pagrįstų abejonių, kad aktas gali turėti neigiamą įtaką valstybei narei, su kuria yra susijusi valstybės pagalbos kontrolės procedūra, Komisija turėtų suteikti jai galimybę būti išklausytai net ir atsargumo sumetimais. Neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo procedūra grindžiama atitinkamos valstybės narės sąžiningo bendradarbiavimo su Komisija principu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-51" href="#t-51">51</a>
</span>). Jeigu sprendimas, kurį Komisija ketina priimti, gali paveikti valstybės narės pareigos susigrąžinti nagrinėjamą pagalbą apimtį, Komisija turėtų a fortiori suteikti šiai valstybei narei galimybę pateikti pastabas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi iš dalies keičiančiame sprendime nenurodyta jokių motyvų, sunku išsiaiškinti, ar iš dalies keičiantis sprendimas buvo palankus Ispanijai, ar juo šiai valstybei narei nustatyti nauji įpareigojimai. Jeigu, kaip teigia Komisija, 1 straipsnio pakeitimas neturėjo įtakos šios pagalbos apimčiai, pagrįsta kelti klausimą, kodėl Komisija jį keitė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet kuriuo atveju jau padariau išvadą, kad apskritai iš dalies keičiantis sprendimas tikriausiai paveikė Ispanijos teisinę padėtį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-52" href="#t-52">52</a>
</span>) ir todėl buvo aktas, kurį galima ginčyti pagal SESV 263 straipsnį. Kadangi šiuo sprendimu Komisija nepakeitė Ispanijos suteiktų priemonių kvalifikavimo kaip neteisėtos valstybės pagalbos, šis sprendimas yra Ispanijai nepalankus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-53" href="#t-53">53</a>
</span>). Be to, atkreipiau dėmesį į tai, kad procedūra, pagal kurią Komisija priimdavo iš dalies keičiančius sprendimus, buvo ta, pagal kurią priimami sprendimai dėl valstybės pagalbos esmės, o ne paprastesnė administracinė procedūra, taikoma norint ištaisyti tik rašymo apsirikimų klaidas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-54" href="#t-54">54</a>
</span>). Galiausiai šis sprendimas jau galėjo paveikti Ispanijos pareigos susigrąžinti pagalbą apimtį, kiek tai susiję su Hispasat.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to darytina išvada, kad, kaip teisingai konstatavo Bendrasis Teismas, Ispanija iš esmės turėjo teisę būti išklausyta prieš Komisijai priimant iš dalies keičiantį sprendimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar Komisija laikėsi Ispanijos teisės būti išklausytai?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš dalies keičiančio sprendimo priėmimo negalima analizuoti izoliuotai. Jo priėmimas yra Komisijos laišku, kuriuo pradedama formali tyrimo procedūra, pradėtos procedūros galutinis etapas, po kurio (atlikus tyrimą) priimtas pradinis sprendimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procedūros, kuria užtikrinama visiška teisės būti išklausytam apsauga, tikslas yra pasiekiamas, jeigu atitinkama šalis galėjo sužinoti atitinkamus administracinės bylos elementus bet kuriuo procedūros, vykusios iki nagrinėjamo akto priėmimo, etapu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-55" href="#t-55">55</a>
</span>). Kai tik tokia galimybė šiai šaliai suteikiama, jos teisė būti išklausytai, galima sakyti, išnaudojama.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma per valstybės pagalbos kontrolės procedūras, kai Komisija suteikia valstybei narei galimybę pateikti pastabas dėl visų elementų, kuriais ji (numato) grįsti savo sprendimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-56" href="#t-56">56</a>
</span>), prieš priimdama sprendimą, ji neprivalo pranešti šiai valstybei narei apie ketinamą atlikti teisinį vertinimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-57" href="#t-57">57</a>
</span>), išklausyti jos nuomonę dėl šio vertinimo ar (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-58" href="#t-58">58</a>
</span>) pranešti jai, kad sprendimas tuoj bus priimtas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-59" href="#t-59">59</a>
</span>). Be to, prieš priimdama visiškai ar iš dalies pakeičiantį sprendimą, Komisija neprivalo kartoti visų Reglamente Nr. 2015/1589 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-60" href="#t-60">60</a>
</span>) išdėstytų procedūros etapų ir šiomis aplinkybėmis pateikti atitinkamai valstybei narei bylos medžiagą, kad ši pateiktų savo pastabas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-61" href="#t-61">61</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje nebuvo įmanoma išsklaidyti abejonių dėl to, ar Komisija, priimdama iš dalies keičiantį sprendimą, rėmėsi nauja, ar papildoma informacija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu Komisija teisingai teigia, kad iš dalies keičiantis sprendimas, be priimant pradinį sprendimą administracinėje byloje buvusios informacijos, taip pat buvo grindžiamas Hispasat ieškinyje (byla T‑36/15) pateikta informacija, Ispanija negalėjo šiuo klausimu pateikti savo nuomonės. Ji nebuvo įstojusi į bylą T‑36/15 ir todėl jai nebuvo pranešta apie šalių rašytinius pareiškimus, kuriais pasikeista toje byloje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu yra priešingai ir Ispanija pagrįstai teigia, kad iš dalies keičiantis sprendimas buvo grindžiamas išieškojimo procedūros informacija, tada iš esmės negalima atmesti fakto, kad Ispanija jau žinojo šios informacijos esmę ir galėjo pateikti savo nuomonę toje byloje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi iš dalies keičiančiame sprendime nenurodyti jo motyvai, beveik neįmanoma išsiaiškinti, kas iš pirmiau nurodytų dalykų yra tiesa.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiomis aplinkybėmis įrodinėjimo pareiga turėtų tekti Komisijai. Ji niekada neteigė, kad Ispanija galėjo pateikti pastabas dėl informacijos, kuria buvo grindžiamas iš dalies keičiantis sprendimas, per išieškojimo procedūrą, juo labiau pateikti įrodymus šiuo klausimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tuo remdamasi, darau išvadą, kad Ispanijai nebuvo suteikta galimybės veiksmingai pateikti savo nuomonę dėl visų faktinių aplinkybių, kaltinimų ir kitų aplinkybių, kuriomis Komisija rėmėsi, siekdama pagrįsti visų pirma iš dalies keičiančio sprendimo 1 straipsnyje padarytą išvadą, kad jame konstatuotas ES teisės pažeidimas buvo padarytas ir kad jame apibrėžta valstybės pagalba turėtų būti susigrąžinta, teisingumo ir reikšmingumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to darytina išvada, kad, kadangi Komisija grindė iš dalies keičiantį sprendimą informacija, dėl kurios Ispanija negalėjo pateikti pastabų, ji pažeidė šios valstybės narės teisę būti išklausytai, taigi ir gero administravimo principą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ispanijos teisės būti išklausytai pažeidimo pasekmės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">93.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 47 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad dėl procedūrinio pažeidimo atitinkamas aktas turi būti panaikintas, tačiau tik jei įrodoma, kad, nepadarius šio pažeidimo, procedūros baigtis būtų buvusi kitokia (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-62" href="#t-62">62</a>
</span>). Tolesniuose punktuose jis taikė kitokį kriterijų, t. y. ar iš dalies keičiančiu sprendimu Ispanijai buvo nustatyti nauji įpareigojimai. Tuo remdamasis, Bendrasis Teismas konstatavo, kad Ispanijos teisės būti išklausytai pažeidimas nenulėmė iš dalies keičiančio sprendimo panaikinimo. Ispanija ginčijo šiuos motyvus. Per posėdį jos atstovas teigė, kad teisės būti išklausytam pažeidimas visada turėtų lemti panaikinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">94.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Negaliu pritarti Bendrojo Teismo motyvams. Pateiksiu savo analizę, primindama reikšmingą jurisprudenciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">95.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad esminio procedūrinio reikalavimo nesilaikymas reiškia, kad aktas, kuriame šio reikalavimo nesilaikyta, turi būti panaikintas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-63" href="#t-63">63</a>
</span>). Šiomis aplinkybėmis sutinku su generaliniu advokatu N. Fennelly, kad esminiai yra tik tie procedūriniai reikalavimai, kurie neatsiejami nuo aktą priėmusios institucijos valios suformavimo ir išraiškos. Jų laikomasi dėl bendrojo intereso (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-64" href="#t-64">64</a>
</span>). Šie reikalavimai yra tokie svarbūs, kad dėl bet kokio pažeidimo paskesnis aktas turi būti panaikintas, neatsižvelgiant į tai, ar procedūros baigtis galėjo būti kitokia, jei šių reikalavimų būtų buvę laikomasi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-65" href="#t-65">65</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">96.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bet kurio kito (neesminio) procedūrinio formalumo pažeidimas pateisina panaikinimą tik tuo atveju, jeigu galima įrodyti, kad, nepadarius šio pažeidimo, byla galėjo baigtis kitaip (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-66" href="#t-66">66</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">97.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors ES teismų motyvai šiuo klausimu ne visada yra vienareikšmiški (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-67" href="#t-67">67</a>
</span>), man aišku, kad valstybės narės teisė būti išklausytai per valstybės pagalbos procedūrą priklauso pirmajai kategorijai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">98.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pritariu generaliniam advokatui P. Mengozzi: jo išvada, kad pareiga tartis su atitinkama valstybe nare galiausiai galėtų būti vertinama kaip konkreti kompetencijos tarp institucijų ir valstybių narių pasidalijimo arba institucinės (sakyčiau, konstitucinės) pusiausvyros Europos Sąjungoje išraiška (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-68" href="#t-68">68</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">99.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, nagrinėdamas įvairias skirtingų rūšių procedūras, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad atitinkamos valstybės narės teisė būti išklausytai yra esminis procedūrinis reikalavimas, dėl kurio nesilaikymo ipso facto kyla tokių reikšmingų pasekmių. Pavyzdžiui, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-69" href="#t-69">69</a>
</span>) arba po šios procedūros pareikštas ieškinys dėl pažeidimo gali būti pripažintas nepriimtinu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-70" href="#t-70">70</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">100.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Valstybės narės, su kuria yra susijusi pagalbos kontrolės procedūra, situacija yra panaši į tas, kurios nurodytos pirmiau (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-71" href="#t-71">71</a>
</span>). Tai suteikia pagrindą šiomis aplinkybėmis taikyti analogišką procedūrinę taisyklę, suteikiančią daugiau reikšmės teisei būti išklausytam, o juk tai yra Chartijos 47 straipsniu suteikiama pagrindinė teisė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">101.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal suformuotą jurisprudenciją, atsižvelgiant į centrinį atitinkamos valstybės narės vaidmenį per valstybės pagalbos kontrolės procedūrą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-72" href="#t-72">72</a>
</span>), jeigu šiai valstybei narei nebuvo suteikta galimybė pakomentuoti suinteresuotųjų trečiųjų šalių pateiktų pastabų, Komisija negali jų naudoti paskesniame sprendime (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-73" href="#t-73">73</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">102.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, priešingai tam, ką Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 47 punkte, neturėtų būti svarbu ir tai, ar atitinkamai valstybei narei pavyksta įrodyti, kad in concreto, jeigu Komisija nebūtų pažeidusi šios teisės, jos sprendimas dėl valstybės pagalbos būtų buvęs kitoks (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-74" href="#t-74">74</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">103.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tikrųjų šis kriterijus neabejotinai yra spekuliatyvus ir grindžiamas įvairiomis prielaidomis. Neaišku, kokia būtų reikalaujamų įrodymų apimtis ir kokio išsamumo būtų reikalaujama siekiant įrodyti skirtumus tarp esamo ir hipotetinio sprendimo. Esu įsitikinusi, kad toks kriterijus negali būti pagrįstas atskaitos taškas vertinant, ar per valstybės pagalbos procedūrą buvo užtikrinta valstybės narės teisė būti išklausytai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">104.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai tam valstybė narė ir Teisingumo Teismas turėtų įeiti į Komisijos padėtį ir spėlioti, ar pastabos, kurias ši valstybė narė būtų pateikusi, jeigu Komisija būtų jai suteikusi galimybę tai padaryti, būtų pakeitusios jos pateiktą bylos vertinimą. Manau, tikėtina, kad tokiu atveju Komisija teigtų, kad bet kuriuo atveju valstybės narės pastabos nebūtų pakeitusios jos nuomonės. Taip dar labiau susilpnėja šio kriterijaus objektyvumas ir teisėtumas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-75" href="#t-75">75</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">105.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas turėtų patikrinti (taip jis darė jau daug kartų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-76" href="#t-76">76</a>
</span>)), ar (objektyviai), prieš Komisijai priimant sprendimą, atitinkamai valstybei narei buvo suteikta reali galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl dokumentų, kuriuos Komisija gavo siekdama pagrįsti savo teiginį, kad buvo pažeista ES teisė, ir dėl suinteresuotųjų trečiųjų šalių pateiktų pastabų, kuriomis remiantis buvo priimtas tas sprendimas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-77" href="#t-77">77</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">106.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darau išvadą, kad dėl to, jog Komisija nesilaikė šios pareigos, jos sprendimas, kuriuo įpareigojama panaikinti arba pakeisti atitinkamą pagalbą, turi būti panaikintas, kiek jis buvo grindžiamas informacija, kuri nebuvo pateikta atitinkamai valstybei narei, kad ši pateiktų pastabas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">107.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, priešingai tam, ką Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 48 ir paskesniuose punktuose, tai, ar iš dalies keičiančiu sprendimu Ispanijai buvo nustatyti nauji įpareigojimai, neturi reikšmės. Ispanijos argumentas, kad Bendrasis Teismas neteisingai aiškino pradinio sprendimo 1 straipsnį, lygindamas jį su iš dalies keičiančiu sprendimu, taip pat neturi reikšmės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">108.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Anksčiau padariau išvadą, kad, priimdama iš dalies keičiantį sprendimą, Komisija pažeidė Ispanijos teisę būti išklausytai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-78" href="#t-78">78</a>
</span>). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, ir darydama prielaidą, quod non, kad Ispanijos naujasis pagrindas yra priimtinas, šio pažeidimo pobūdis yra toks, kad minėtas sprendimas turi būti panaikintas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">109.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To nekonstatavęs, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Todėl, darant tokią prielaidą, skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas tiek, kiek jis susijęs su iš dalies keičiančiu sprendimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo panaikinimo pasekmės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">110.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nekonstatavęs, kad iš dalies keičiančiame sprendime buvo padaryti du pažeidimai (Komisijos pareigos nurodyti motyvus pažeidimas ir Ispanijos teisės būti išklausytai pažeidimas) ir kad, jeigu Ispanijos naujasis pagrindas yra priimtinas, dėl šios priežasties jo sprendimas turėtų būti panaikintas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">111.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį, jei Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, užuot gražinęs bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">112.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi minėti pažeidimai patys suteikia pagrindą panaikinti iš dalies keičiantį sprendimą, Teisingumo Teismas gali priimti galutinį sprendimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">113.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Todėl, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas yra priimtinas, siūlau jam pripažinti šį pagrindą pagrįstu, panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su Komisijos iš dalies keičiančiu sprendimu, ir panaikinti patį iš dalies keičiantį sprendimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bylinėjimosi išlaidos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">114.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi Teisingumo Teismas prašė manęs nagrinėti tik pirmąjį Ispanijos apeliacinio skundo pagrindą ir kadangi galutinis sprendimas dėl apeliacinio skundo priklausys nuo Teisingumo Teismo pozicijos ne tik dėl šio pagrindo, bet ir dėl apeliacinio skundo antrojo ir trečiojo pagrindų, rekomendacijos dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nepateikiu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">115.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, ir iš anksto nepareikšdama nuomonės dėl Teisingumo Teismo teiktino apeliacinio skundo antrojo ir trečiojo pagrindų vertinimo, siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą kaip nepriimtiną.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">116.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tuo atveju, jeigu jis pripažintų šį pagrindą priimtinu, siūlau Teisingumo Teismui pripažinti jį pagrįstu, panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek jis susijęs su iš dalies keičiančiu sprendimu, ir panaikinti patį iš dalies keičiantį sprendimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: anglų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimas, T‑808/14 (toliau – skundžiamas sprendimas), nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:734.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) Komisijos sprendimas C(2014) 6846 dėl valstybės pagalbos SA.27408 (C 24/10) (ex NN 37/10, ex CP 19/09), kurią Kastilijos‑La Mančos valdžios institucijos suteikė skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Kastilijos‑La Mančos regionuose (toliau – Sprendimas C(2014) 6846 arba pradinis sprendimas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) 2015 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimas C(2015) 7193, kuriuo ištaisytos kai kurios Komisijos sprendimo C(2014) 6846 klaidos (toliau – Sprendimas C(2015) 7193 arba sprendimas su pakeitimais). Iš dalies pakeisto Sprendimo C(2014) 6846 redakcija buvo paskelbta 2016 m. rugpjūčio 17 d., OL L 222, 2016, p. 52. Iš dalies keičiantis Sprendimas C(2015) 7193 nebuvo atskirai paskelbtas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) Atrodo, kad toje byloje Komisija neišklausė atitinkamos valstybės narės prieš priimdama sprendimą, kuriuo pakeitė savo ankstesnį sprendimą dėl valstybės pagalbos.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, p. 9). 17 ir 18 konstatuojamosiose dalyse pabrėžiama atitinkamos valstybės narės teisė dalyvauti byloje ir būti išklausytai ją nagrinėjant.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) Ji taip pat priėmė atskirą sprendimą dėl likusios Ispanijos teritorijos. Žr. 2013 m. birželio 19 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.28599 (C 23/2010 (ex NN 36/2010, ex CP 163/2009)), kurią Ispanijos Karalystė suteikė skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose regionuose (už Kastilijos‑La Mančos ribų) (OL L 217, 2014, p. 52).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Byla įregistruota numeriu T‑808/14.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Byla įregistruota numeriu T‑36/15.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Kad pasiektų šį rezultatą, ji panaikino pradinio sprendimo 1 straipsnio antrą pastraipą, ištrynė 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą nuorodą į Hispasat ir preambulėje panaikino visas nuorodas į Hispasat (44, 45, 108, 113, 115, 118, 130, 170 ir 198–200 konstatuojamosios dalys).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Pažymėta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) 2016 m. sausio 14 d. nutartis, T‑36/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:73.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) 34–37 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) 41–46 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) 47–49 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) 2003 m. liepos 24 d. sprendimas, C‑280/00, EU:C:2003:415.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Kadangi tai yra viešosios tvarkos klausimas, Teisingumo Teismas jį turėtų nagrinėti savo iniciatyva, nors nė viena šalis jo neiškėlė (šiuo klausimu žr. 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Elitaliana / Eulex Kosovo, C‑439/13 P, EU:C:2015:753, 37 ir 38 punktus ir 2015 m. vasario 26 d. Sprendimo Planet / Komisija, C‑564/13 P, EU:C:2015:124, 20 punktą).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) 98, 131, 132, 146 ir 165 konstatuojamosiose dalyse ištaisomos tekste esančios kryžminės nuorodos.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Šiuo klausimu šalys iš esmės nesutaria. Teisingas nagrinėjamo sprendimo aiškinimas yra teisės klausimas. Taigi argumentas, kuriuo Ispanija ginčija Bendrojo Teismo pateiktą pradinio sprendimo 1 straipsnio aiškinimą, yra priimtinas apeliaciniame procese (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Komisija / Andersen, C‑303/13 P, EU:C:2015:647, 74 punktą).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Pradiniame sprendime, užuot abstrakčiai apibrėžusi potencialius pagalbos gavėjus, Komisija nusprendė identifikuoti visus faktinius gavėjus. Hispasat pašalinimas iš šios kategorijos turi akivaizdų poveikį ne tik Ispanijos teisinei padėčiai, nes veikia jos ir šio pagalbos gavėjo, su kuriuo pradinis sprendimas buvo tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, pareigos grąžinti suteiktą pagalbą apimtį, o iš dalies keičiantis sprendimas šio poveikio neturi.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Prie šio klausimo grįšiu šios išvados 67–69 punktuose.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2010 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Komisija / Portugalija, C‑543/08, EU:C:2010:669, 20 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) 86 straipsnis grindžiamas dvejopa logika: pirma, jeigu ieškovas būtų įpareigotas pateikti naują ieškinį Teisingumo Teismui ir taip kelti atskirą bylą, tai neatitiktų gero teisingumo vykdymo ir proceso ekonomiškumo reikalavimų; antra, būtų neteisinga, jeigu ginčijamo akto autorius (šiuo atveju – Komisija) galėtų iš dalies pakeisti Teisingumo Teisme ginčijamą aktą arba pakeisti jį kitu aktu, kad sutrikdytų procesą (šiuo klausimu žr. 1982 m. kovo 3 d. Sprendimo Alphasteel / Komisija, 14/81, EU:C:1982:76, 8 punktą ir 1988 m. liepos 14 d. Sprendimo Stahlwerke Peine‑Salzgitter / Komisija, 103/85, EU:C:1988:398, 11 punktą). 86 straipsniu kodifikuota minėta jurisprudencija, neseniai išplėtota nagrinėjant ginčus dėl ribojamųjų priemonių, kurias Taryba ir Komisija nustatė Europos Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos srityje. Kaip šios jurisprudencijos pavyzdį žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Chyzh ir kt. / Taryba, T‑276/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:748, 26 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Pagal pirmesnėje išnašoje cituotą jurisprudenciją, suformuotą iki šios nuostatos priėmimo, nebuvo reikalaujama daug formalumų. Visų pirma ieškovui buvo leidžiama iš dalies pakeisti ieškinį per posėdį. Žr., pavyzdžiui, 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Iran Insurance / Taryba, T‑12/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:401, 35 punktą; 2015 m. gegužės 12 d. Sprendimo Ternavsky / Taryba, T‑163/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:271, 36 punktą ir 2017 m. spalio 5 d. Sprendimo Ben Ali / Taryba, T‑149/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:693, 57 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo HX / Taryba, C‑423/16 P, EU:C:2017:848, 23 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 1982 m. kovo 3 d. Sprendimo Alphasteel / Komisija, 14/81, EU:C:1982:76, 8 punktą. Taip pat žr. pavyzdį, kai Bendrasis Teismas taikė šią jurisprudenciją: 2016 m. liepos 18 d. Nutarties Arbuzov / Taryba, T‑195/16, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:445, 20 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2010 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑211/08, EU:C:2010:340, 32 punktą ir 2017 m. lapkričio 14 d. Sprendimo British Airways / Komisija, C‑122/16 P, EU:C:2017:861, 66 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) Šiuo klausimu 86 straipsnis yra lex specialis 84 straipsnio atžvilgiu; kai šalis siekia daugiau – pakeisti ginčo apimtį nagrinėjant bylą, ji turi įvykdyti griežtesnes 86 straipsnio sąlygas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) 86 straipsnis įsigaliojo 2015 m. balandžio 24 d., todėl jis yra reikšmingas vertinant šio 2015 m. gruodžio 23 d. pateikto naujo Ispanijos pareiškimo pasekmes.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Skundžiamo sprendimo 36 punktas in fine ir 37 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Komisija / Aktionsgemeinschaft Recht und Eigentum, C‑78/03 P, EU:C:2005:761, 45 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 1965 m. liepos 8 d. Sprendimo Krawczynski / Komisija, 83/63, EU:C:1965:70, 2 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 1979 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, 232/78, EU:C:1979:215, 3 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) 2015 m. vasario 12 d. Nutarties Meister / Komisija, C‑327/14 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2015:99, 14–16 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) Kitaip nei Sprendime HX / Taryba (2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo C‑423/16 P, EU:C:2017:848, 21 punktas). Vis dėlto tos bylos faktinės aplinkybės labai skyrėsi. HX atstovas apie (visuotinai taikomo) akto, kuriuo iš dalies keičiamas HX ieškinyje ginčijamas aktas, buvimą sužinojo tik per teismo posėdį. Jis buvo paskatintas manyti (pagal Procedūros reglamento redakciją, atitinkančią bylos kalbą, nors jo kalbinė versija buvo suformuluota netiksliai), kad, norint pakeisti pateiktus reikalavimus, rašytinis pareiškimas nebūtinas, todėl nepatvirtino savo anksčiau per teismo posėdį išreikšto ketinimo juos pakeisti raštu. Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrasis Teismas privalėjo pranešti ieškovui apie jo klaidą ir suteikti jam galimybę ištaisyti ją.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) Iš dalies keičiantis sprendimas buvo priimtas 2015 m. spalio 20 d. Ispanija pateikė naujus pareiškimus 2015 m. gruodžio 23 d., t. y. kai buvo Bendrojo Teismo Kalėdų atostogos. Taigi terminas pasibaigė dar prieš Bendrajam Teismui tęsiant savo darbą 2016 m. sausio mėn. pradžioje.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) Savo išvadoje byloje Spliethoff’s Bevrachtingskantoor / Komisija (C‑635/16 P, EU:C:2018:28, 67 punktas) generalinė advokatė J. Kokott konstatavo, kad, siekiant plačiai aiškinti ieškinio dėl panaikinimo apimtį, gali būti remiamasi pagrindine teise į veiksmingą teisminę gynybą. Šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi ir šia teise negalima remtis šioje byloje siekiant sušvelninti 86 straipsnio pasekmes.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Švedija ir kt. / API ir Komisija, C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P, EU:C:2010:541, 125 ir 126 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) 2013 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑272/12 P, EU:C:2013:812, 27 ir 28 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) Abu klausimai yra viešosios tvarkos klausimai. Teisingumo Teismas turėtų iškelti juos ir prireikus paskirti sankciją savo iniciatyva (dėl nagrinėjamo akto autoriaus kompetencijos žr. 2000 m. liepos 13 d. Sprendimo Salzgitter / Komisija, C‑210/98 P, EU:C:2000:397, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, o dėl pareigos motyvuoti žr. 2009 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑89/08 P, EU:C:2009:742, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) Žr. skundžiamo sprendimo 40 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. M. Heidenhain „European State Aid Law Handbook“, Miunchenas: Beck / Oxford: Hart, 2010, 31 skyrius, 58 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) Šis tikslas aiškiai nurodytas Reglamento Nr. 2015/1589 21 konstatuojamojoje dalyje.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">44</a>
</span>) Žr. šios išvados 37 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">45</a>
</span>) Žr. šios išvados 80 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">46</a>
</span>) Žr. šios išvados 86–89 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-47" href="#c-47">47</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 1994 m. gegužės 17 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑41/93, EU:C:1994:196, 37 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-48" href="#c-48">48</a>
</span>) Žr. šios išvados 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-49" href="#c-49">49</a>
</span>) OL C 83, 2010, p. 389 (toliau – Chartija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-50" href="#c-50">50</a>
</span>) 1994 m. birželio 29 d. Sprendimo Fiskano / Komisija, C‑135/92, EU:C:1994:267, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija (pažymėta mano).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-51" href="#c-51">51</a>
</span>) 2007 m. spalio 18 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑441/06, EU:C:2007:616, 28 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-52" href="#c-52">52</a>
</span>) Žr. šios išvados 38 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-53" href="#c-53">53</a>
</span>) Jeigu Komisija būtų panaikinusi pradinį sprendimą ir pakeitusi jį nauju, tai buvo galima matyti iš karto. Tai, kad Komisija pasirinko kitokį metodą ir iš dalies pakeitė pradinį sprendimą, kad pasiektų tokį patį rezultatą, negali turėti įtakos tam, kad iš dalies keičiantis sprendimas kvalifikuojamas kaip nepalankus Ispanijai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-54" href="#c-54">54</a>
</span>) Žr. šios išvados 36 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-55" href="#c-55">55</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. generalinio advokato G. Cosmas išvados byloje Vokietija / Komisija, C‑288/96, EU:C:1999:239, 62 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-56" href="#c-56">56</a>
</span>) Žr. 2011 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Komisija ir Ispanija / Government of Gibraltar ir Jungtinė Karalystė, C‑106/09 P ir C‑107/09 P, (Sprendimas Gibraltar) EU:C:2011:732, 173 ir 174 punktus ir 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Nyderlandai ir NOS / Komisija, T‑231/06 ir T‑237/06, EU:T:2010:525, 44 punktą. Taip pat žr. L. Hancher, F. M. Salerno, M. Schütte „The different stages in the State aid procedure“, State aid law of the European Union, Oxford University Press, 2016, p. 372.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-57" href="#c-57">57</a>
</span>) 2011 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑458/09 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:769, 58 punktas ir Sprendimo Gibraltar 177 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-58" href="#c-58">58</a>
</span>) 1999 m. sausio 21 d. Sprendimo Neue Maxhütte Stahlwerke ir Lech‑Stahlwerke / Komisija, T‑129/95, T‑2/96 ir T‑97/96, EU:T:1999:7, 230 ir 231 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-59" href="#c-59">59</a>
</span>) 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo Technische Glaswerke Ilmenau / Komisija, T‑198/01, EU:T:2004:222, 156 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-60" href="#c-60">60</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 1998 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑415/96, EU:C:1998:533, 31 punktą. Atsižvelgiant į naujajame sprendime padarytų pakeitimų sukeliamas teisines pasekmes, galbūt galima ir nepradėti formalios tyrimo procedūros. Šiuo klausimu žr. M. Heidenhain „European State aid law Handbook“, Miunchenas: Beck / Oxford: Hart, 2010, 31 skyrius, 58 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-61" href="#c-61">61</a>
</span>) Tokia pareiga iš esmės būtų, jeigu pradinis sprendimas būtų buvęs grindžiamas neteisinga informacija (tokiu atveju Komisija visų pirma būtų turėjusi papildyti administracinę bylą, atlikdama papildomą tyrimą pagal šio reglamento 11 straipsnį) arba jeigu nuo šių pastabų pateikimo būtų pasikeitę teisės aktai (žr. 2008 m. gegužės 8 d. Sprendimo Ferriere Nord / Komisija, C‑49/05 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2008:259, 68–71 punktus).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-62" href="#c-62">62</a>
</span>) Pažymiu, kad tik vienas iš minėto teismo nurodytų sprendimų buvo susijęs su teise būti išklausytam: kituose buvo nagrinėjami kiti (neesminiai) procedūriniai formalumai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-63" href="#c-63">63</a>
</span>) 1987 m. spalio 20 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, 128/86, EU:C:1987:447, 25 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-64" href="#c-64">64</a>
</span>) Žr. jo išvados byloje Komisija / ICI, C‑286/95 P ir C‑287/95 P, EU:C:1999:578, 22–26 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-65" href="#c-65">65</a>
</span>) Žr., pavyzdžiui, 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Komisija / ICI, C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 42 ir 52 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-66" href="#c-66">66</a>
</span>) 1980 m. spalio 29 d. Sprendimo van Landewyck ir kt. / Komisija, 209/78–215/78 ir 218/78, EU:C:1980:248, 47 punktas (Komisija tariamai neteisėtai atskleidė tam tikrus dokumentus); 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Vokietija ir Danija / Komisija, C‑465/02 ir C‑466/02, EU:C:2005:636, 36 ir 37 punktai (nagrinėjant bylą tariamai nebuvo dokumento versijos vokiečių kalba). Dėl šių dviejų procedūrinių pažeidimų kategorijų skirtumo žr. generalinio advokato N. Fennelly išvados byloje Komisija / ICI, C‑286/95 P ir C‑287/95 P, EU:C:1999:578, 27–29 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-67" href="#c-67">67</a>
</span>) Šis sunkumas kyla ne tik man ir šiuo klausimu sunku pateikti pastabą. Žr. generalinio advokato P. Mengozzi išvados byloje Bensada Benallal, C‑161/15, EU:C:2016:3, 72–100 punktus (visų pirma 92 punktą) ir juose nurodytą jurisprudenciją. ES teismai nuosekliai patvirtina, kad teisė būti išklausytam yra esminis procedūrinis reikalavimas (pavyzdžiui, žr., 2003 m. kovo 6 d. Sprendimo Westdeutsche Landesbank Girozentrale ir Land Nordrhein‑Westfalen / Komisija, T‑228/99 ir T‑233/99, EU:T:2003:57, 141 punktą ir 2003 m. liepos 9 d. Sprendimo Vlaams Fonds voor de Sociale Integratie van Personen met een Handicap / Komisija, T‑102/00, EU:T:2003:192, 84–86 punktus). Vis dėlto keliais kitais atvejais jurisprudencijoje buvo nurodytas poreikis įrodyti, ar, jei tokio pažeidimo nebūtų buvę padaryta, rezultatas galėjo būti kitoks (žr., pavyzdžiui, 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo Technische Glaswerke Ilmenau / Komisija, T‑198/01, EU:T:2004:222, 203 punktą, kurį Teisingumo Teismas patvirtino apeliacinėje byloje 2007 m. sausio 11 d. Sprendimo Technische Glaswerke Ilmenau / Komisija, C‑404/04 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2007:6, 131 punkte).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-68" href="#c-68">68</a>
</span>) Žr. jo išvados byloje Bensada Benallal, C‑161/15, EU:C:2016:3, 82 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-69" href="#c-69">69</a>
</span>) Dėl sprendimo, kuriuo sumažinta Europos socialinio fondo parama, žr. 1991 m. gegužės 7 d. Sprendimo Interhotel / Komisija, C‑291/89, EU:C:1991:189, 17 punktą; 1992 m. birželio 4 d. Sprendimo Infortec / Komisija, C‑157/90, EU:C:1992:243, 20 punktą ir 1993 m. gegužės 25 d. Sprendimo IRI / Komisija, C‑334/91, EU:C:1993:211, 25 punktą. Kalbant apie įmonėms, kurioms patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, suteiktų teisių peržiūros procedūrą pagal SESV 106 straipsnio 3 dalį, žr. 1992 m. vasario 12 d. Sprendimo Nyderlandai ir kt. / Komisija, C‑48/90 ir C‑66/90, EU:C:1992:63, 46–49 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-70" href="#c-70">70</a>
</span>) Žr. 2011 m. balandžio 14 d. Sprendimo Komisija / Rumunija, C‑522/09, EU:C:2011:251, 16 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-71" href="#c-71">71</a>
</span>) Visų pirma, pagal suformuotą jurisprudenciją ši procedūra yra tik ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo atmaina, konkrečiai pritaikyta problemoms, kurių valstybės pagalba kelia konkurencijai vidaus rinkoje (žr., pavyzdžiui, 2001 m. liepos 3 d. Sprendimo Komisija / Belgija, C‑378/98, EU:C:2001:370, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, Teisingumo Teismas aiškiai patvirtino atitinkamos valstybės narės situacijos analogiją per pažeidimo procedūrą ir per procedūrą dėl finansinės paramos koregavimo (šiuo klausimu žr. 2010 m. balandžio 29 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑160/08, EU:C:2010:230, 41 ir 42 punktus).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-72" href="#c-72">72</a>
</span>) Žr., pavyzdžiui, 2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau, C‑139/07 P, EU:C:2010:376, 57 punktą. Bendrasis Teismas aiškiai paaiškino šių (dvišalių) procesų pobūdį ir su jais susijusios valstybės narės situaciją 2003 m. kovo 6 d. Sprendime Westdeutsche Landesbank Girozentrale ir Land Nordrhein‑Westfalen / Komisija (T‑228/99 ir T‑233/99 EU:T:2003:57, 140 ir 141 punktai). Žinoma, valstybės narės situacija iš esmės skiriasi nuo bet kurios kitos šia byla suinteresuotos šalies situacijos.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-73" href="#c-73">73</a>
</span>) Žr. 2002 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Falck ir Acciaierie di Bolzano / Komisija, C‑74/00 P ir C‑75/00 P, EU:C:2002:524, 81 punktą ir 2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija / Technische Glaswerke Ilmenau, C‑139/07 P, EU:C:2010:376, 57 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-74" href="#c-74">74</a>
</span>) Mano nuomone, negalima a priori atmesti, kad argumentai, kuriuos Ispanija būtų galėjusi pateikti, jeigu jai būtų buvusi suteikta galimybė tai padaryti, būtų galėję paveikti iš dalies keičiančio sprendimo turinį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-75" href="#c-75">75</a>
</span>) Jeigu šiam argumentui būtų pritarta, kiltų dar viena dilema: ar toks pareiškimas yra privalomas Teisingumo Teismui? O gal jis turėtų pats nustatyti, ar Komisija turėjo pakeisti savo poziciją, atsižvelgdama į valstybės narės pastabas? Jeigu taip, tai pagal kokius kriterijus turi būti atliekamas toks vertinimas?</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-76" href="#c-76">76</a>
</span>) Valstybės pagalbos srityje Teisingumo Teismas daug kartų veiksmingai taikė šį griežtesnį standartą (dėl teisės pažeidimo aktas automatiškai panaikinamas) (žr., pavyzdžiui, 1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Belgija / Komisija, 234/84, EU:C:1986:302, 30 punktą; 1988 m. kovo 8 d. Sprendimo Exécutif régional wallon ir Glaverbel / Komisija, 62/87 ir 72/87, EU:C:1988:132, 37 ir 38 punktus; 2005 m. gegužės 10 d. Sprendimo Italija / Komisija, C‑400/99, EU:C:2005:275, 29–34 punktus ir Sprendimo Gibraltar 179 punktą). Nors Teisingumo Teismas keliais kitais atvejais nurodė papildomą reikalavimą įrodyti, kad Komisijos sprendimas būtų buvęs kitoks, jeigu valstybė narė būtų turėjusi galimybę pateikti savo pastabas, vis dėlto atrodo, kad jis taikė tą griežtesnį standartą. Tačiau tose bylose teisė būti išklausytam faktiškai nebuvo pažeista (todėl, kad atitinkamai valstybei narei nepateiktuose dokumentuose nebuvo jokios esminės informacijos, arba todėl, kad Komisijos sprendimas nebuvo grindžiamas tuose dokumentuose pateikta informacija). Taigi Teisingumo Teismas galėjo padaryti išvadą, kad procedūriniai pažeidimai, kuriais buvo skundžiamasi, negalėjo turėti jokios įtakos administracinės procedūros baigčiai. Mano supratimu, ši išvada buvo tik taikytino kriterijaus laikymosi pasekmė, o ne papildoma savarankiška šio laikymosi sąlyga (žr. 1987 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, 259/85, EU:C:1987:478, 13 punktą; 1990 m. vasario 14 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑301/87, EU:C:1990:67, 31 punktą; 1990 m. kovo 21 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑142/87, EU:C:1990:125, 48 punktą ir 2000 m. spalio 5 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑288/96, EU:C:2000:537, 99–106 punktus).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-77" href="#c-77">77</a>
</span>) Žr. Sprendimo Gibraltar 165 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją. Taip pat žr. M. Dony Contrôle des aides d’État, Éditions de l’Université de Bruxelles, 2006, p. 357.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-78" href="#c-78">78</a>
</span>) Žr. šios išvados 92 punktą.</p>
</body>
</html>
