Europos Sąjungos
oficialusis leidinys
LT
L serija
|
|
Europos Sąjungos |
LT L serija |
|
2024/2212 |
2024 9 6 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2024/2212
2024 m. rugsėjo 3 d.
kuriuo nustatomos su maisto medžiagų statistika susijusios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2379 taikymo taisyklės
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2379 dėl žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistikos, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 617/2008 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1165/2008, (EB) Nr. 543/2009 bei (EB) Nr. 1185/2009 ir Tarybos direktyva 96/16/EB (1), ypač į jo 4 straipsnio 6 dalį, 5 straipsnio 10 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Reglamentu (ES) 2022/2379 nustatoma integruota Europos statistikos, susijusios su žemės ūkio sąnaudomis ir produkcija, plėtojimo, rengimo ir sklaidos sistema; |
|
(2) |
siekiant užtikrinti, kad valstybės narės parengtų palyginamus duomenis, ir pasiekti, kad žemės ūkio statistikos sistema būtų suderinta, būtina nustatyti Komisijai (Eurostatui) perduodamų žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistinių duomenų, susijusių su maisto medžiagomis, techninius elementus; |
|
(3) |
kai tinkama, šiuos elementus sudaro kintamųjų rodiklių sąrašas, kintamųjų rodiklių aprašymai, stebėjimo vienetai, taikytini tikslumo reikalavimai, taikytinos metodinės taisyklės ir duomenų perdavimo terminai; |
|
(4) |
kad būtų išvengta neatitikimų tarp valstybių narių, kai tinkama, turėtų būti nurodyta išsamesnė duomenų rinkinių aprėptis nei ta, kuri nustatyta pagal Reglamento (ES) 2022/2379 4 straipsnio reikalavimus; |
|
(5) |
siekiant užtikrinti valstybių narių statistikos palyginamumą, Reglamento (ES) 2022/2379 9 straipsnio 4 dalyje nurodyti ataskaitiniai laikotarpiai turėtų būti patikslinti; |
|
(6) |
Europos maisto medžiagų statistika turėtų būti rengiama taikant metodikas, suderintas su atitinkamais tarptautiniu mastu priimtais standartais, pavyzdžiui, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos arba Europos monitoringo ir vertinimo programos standartais; |
|
(7) |
Maisto medžiagų balansai yra svarbus žemės ūkio veiklos tvarumo rodiklis. Pagal jį galima nustatyti riziką aplinkai, nes juo atskleidžiamas nuolatinis azoto ir fosforo perteklius arba trūkumas žemės ūkio paskirties dirvožemyje. Dėl azoto arba fosforo trūkumo gali sumažėti dirvožemio derlingumas, o jų perteklius gali užteršti orą ir vandenį; tai gali lemti, pvz., paviršinio vandens eutrofikaciją ir geriamojo vandens užteršimą; |
|
(8) |
maisto medžiagų statistika padeda įvertinti trąšų naudojimo efektyvumą ir maisto gamybos priklausomybę nuo šių sąnaudų. Todėl statistika yra svarbus apsirūpinimo maistu saugumo elementas; |
|
(9) |
įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, Komisijos strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytas tikslas perpus sumažinti maisto medžiagų praradimą, kartu užtikrinant, kad nesuprastėtų dirvožemio derlingumas, ir taip iki 2030 m. trąšų naudojimą bendrai sumažinti bent 20 %. Be to, maisto medžiagų balansas yra konteksto rodiklis, naudojamas bendrai žemės ūkio politikai stebėti. Palyginami ir laiku pateikti duomenys apie maisto medžiagų balansus ir trąšų naudojimą žemės ūkyje padės įvertinti šiuos tikslus ir kitus būsimus politikos tikslus. Kad tikslai ir rodikliai būtų įvertinti laiku, duomenys apie maisto medžiagų balansus turi būti pateikti iki 2030 m.; |
|
(10) |
Maisto medžiagų balansai turėtų būti apskaičiuojami pagal žemės biudžeto metodą, naudojant koeficientus, kurie atspindėtų augalų ir ūkinių gyvūnų poveikį maisto medžiagų srautams. Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir palyginamumą, tie koeficientai turėtų būti apskaičiuojami visose valstybėse narėse taikant palyginamas metodikas. Koeficientai turėtų atspindėti stabilią tendenciją, pašalinant metinį kintamumą; |
|
(11) |
tokių koeficientų nustatymas yra būtina maisto medžiagų balansų apskaičiavimo sąlyga. Koeficientai naudojami kartu su kitais susijusiais duomenų rinkiniais, visų pirma su valstybių narių teikiamais statistiniais duomenimis apie augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją, siekiant nustatyti metinius maisto medžiagų balansus; |
|
(12) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Duomenų reikalavimai
Valstybės narės teikia Reglamento (ES) 2022/2379 5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos maisto medžiagų statistikos srities duomenis suvestinių duomenų rinkinių forma.
Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu perduoda suvestinių duomenų rinkinius Komisijai (Eurostatui).
2 straipsnis
Duomenų rinkiniai
1. Duomenų rinkinių turinys nurodytas:
|
a) |
I priede dėl i) temos „Maisto medžiagos žemės ūkiui skirtose trąšose“ ir potemių:
|
|
b) |
II priede dėl ii) temos „Maisto medžiagų balansai“ ir potemių:
|
2. Kiekvieno duomenų rinkinio I skirsnyje nurodoma:
|
a) |
duomenų turinio aprašymas; |
|
b) |
pateiktini kintamieji rodikliai; |
|
c) |
duomenų perdavimo Komisijai (Eurostatui) terminai; |
|
d) |
ataskaitiniai laikotarpiai; |
|
e) |
matavimo vienetai. |
3. Kiekvieno duomenų rinkinio II skirsnyje nurodoma:
|
a) |
matavimo vienetų aprašymas; |
|
b) |
su kintamaisiais rodikliais susiję techniniai reikalavimai. |
3 straipsnis
Maisto medžiagų balansai
1. Bendras maisto medžiagų – azoto ir fosforo – balansas yra į žemės ūkio paskirties dirvožemį patenkančių ir iš jo gautoje produkcijoje esančių maisto medžiagų skirtumas. Sąnaudas visų pirma sudaro maisto medžiagos, kurių yra naudojamose trąšose ir ūkinių gyvūnų mėšle, taip pat maisto medžiagos iš pasėtų sėklų, o azoto šaltinis yra biologinės fiksacijos ir atmosferinių iškritų procesai. Produkcijoje esančias medžiagas daugiausia sudaro maisto medžiagos, kurių yra kultūriniuose ir pašariniuose augaluose, kurių derlius nuimamas arba kuriais yra šeriama, taip pat pašalintame mėšle ir pašalintose bei į dirvožemį negrąžintose kultūrinių augalų liekanose.
2. Grynasis azoto balansas apibrėžiamas kaip bendras azoto maisto medžiagų balansas, iš kurio išskaičiuojamas tvarkant dirvožemį ir mėšlą išmetamas azoto kiekis.
3. Tuos maisto medžiagų balansus Komisija (Eurostatas) kasmet apskaičiuoja remdamasi:
|
a) |
pateiktais duomenų rinkiniais, aprašytais I ir II prieduose; |
|
b) |
gyvulininkystės produkcijos statistikos duomenimis, kaip aprašyta 2023 m. gruodžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2023/2745, kuriuo nustatomos su gyvulininkystės produkcijos statistika susijusios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2379 taikymo taisyklės (2); |
|
c) |
augalininkystės produkcijos statistikos duomenimis, kaip aprašyta 2023 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2023/1538, kuriuo nustatomos su augalininkystės produkcijos statistika susijusios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2379 taikymo taisyklės (3); |
|
d) |
duomenimis apie išmetamuosius teršalus, teikiamais pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją (toliau – Oro konvencija) ir Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų direktyvą (4), taip pat pagal ES valdymo reglamentą (5) ir Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC). |
4 straipsnis
II priede nurodytų duomenų perdavimas
Valstybės narės II priede nurodytus 2026, 2027 ir 2028 ataskaitinių metų duomenų rinkinius pirmą kartą pateikia ne vėliau kaip 2029 m. lapkričio 30 d., o vėliau – kas penkerius metus iki kiekviename duomenų rinkinyje nurodyto termino.
5 straipsnis
Kokybė ir metodinės specifikacijos
1. Kai duomenys duomenų rinkiniams renkami remiantis statistinėmis imtimis, valstybės narės užtikrina, kad svertiniai rezultatai atspindėtų statistinę tiriamąją visumą. Naudojant kitus šaltinius nei statistiniai tyrimai, statistinių duomenų kokybė turi būti užtikrinta taip, kad jie atspindėtų jų apibūdinamą sritį ir atitiktų Reglamento (EB) Nr. 223/2009 (6) 12 straipsnyje nustatytus kokybės kriterijus.
2. Valstybės narės užtikrina, kad naudojami koeficientai būtų nustatyti taikant mokslinius metodus, kad būtų galima tinkamai apibūdinti kiekvieno kintamojo maisto medžiagų sąnaudas arba produkcijoje esantį jų kiekį, kaip nustatyta I ir II prieduose.
3. III priede pateikiamos bendrosios statistikos rengimo metodinės specifikacijos, susijusios su I–II prieduose pateiktais duomenų rinkiniais.
6 straipsnis
Aprašymai
Šiame reglamente taikomi IV priede pateikti terminų aprašymai.
7 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2026 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2024 m. rugsėjo 3 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L 315, 2022 12 7, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2379/oj.
(2) OL L, 2023/2745, 2023 12 11, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2023/2745/oj.
(3) OL L 187, 2023 7 26, p. 40, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2023/1538/oj.
(4) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2016/2284/oj).
(5) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1999/oj).
(6) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/223/oj).
I PRIEDAS
MAISTO MEDŽIAGOS ŽEMĖS ŪKIUI SKIRTOSE TRĄŠOSE
1-AS DUOMENŲ RINKINYS
Neorganinės žemės ūkiui skirtos trąšos
|
Sritis: |
d. |
Maisto medžiagų statistika |
|
Tema: |
i. |
Maisto medžiagos žemės ūkiui skirtose trąšose |
|
Potemė: |
i.1. |
Neorganinės žemės ūkiui skirtos trąšos |
I SKIRSNIS
Duomenų turinys
Duomenys apima maisto medžiagų kiekius neorganinėse žemės ūkiui skirtose trąšose, sunaudotose valstybėje narėje per ataskaitinį laikotarpį.
|
Maisto medžiaga |
Galutinis terminas |
|||||
|
N+1 metų lapkričio 30 d. |
||||||
|
Azotas |
Q |
|||||
|
|
iš jo karbamide |
Q |
||||
|
Fosforas |
Q |
|||||
|
Kalis |
Q |
|||||
Ataskaitinis laikotarpis: kalendoriniai metai Geografinis lygmuo: nacionalinis lygmuo |
||||||
II SKIRSNIS
Matavimo vieneto aprašymas
Maisto medžiagų kiekis – metinis maisto medžiagų kiekis neorganinėse žemės ūkiui skirtose (tiek paprastosiose, tiek sudėtinėse) trąšose. Kiekis nurodomas elementine forma: N – azoto, P – fosforo ir K – kalio. Nurodytas azoto kiekis karbamide – tik jo kiekis paprastosiose trąšose.
Techniniai reikalavimai
|
1) |
Kai šalys turi prieigą prie informacijos apie oksiduotąja forma išreikštus maisto medžiagų kiekius, pagal 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1009, kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (EB) Nr. 1107/2009 bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 (1), I priedą taikomi šie perskaičiavimo koeficientai: fosforas (P) = fosforo pentoksidas (P2O5) × 0,436; kalis (K) = kalio oksidas (K2O) × 0,830; |
|
2) |
Jei maisto medžiagų kiekio duomenų šaltinis yra neorganinių trąšų pardavimo statistiniai duomenys, įvertinamas parduotų trąšų naudojimas ne žemės ūkyje ir atidėtasis naudojimas ir šie duomenys naudojami pirminiams duomenims ištaisyti. |
2-AS DUOMENŲ RINKINYS
Organinės žemės ūkiui skirtos trąšos
|
Sritis: |
d. |
Maisto medžiagų statistika |
|
Tema: |
i. |
Maisto medžiagos žemės ūkiui skirtose trąšose |
|
Potemė: |
i.2. |
Organinės žemės ūkiui skirtos trąšos |
I SKIRSNIS
Duomenų turinys
Duomenys apima organines ir organines-mineralines trąšas (išskyrus neperdirbtą gyvulių mėšlą), naudotas žemės ūkyje ataskaitiniu laikotarpiu valstybėje narėje, ir atitinkamus maisto medžiagų kiekio jose koeficientus.
|
Trąšų rūšis |
Galutinis terminas |
|||||||
|
Metų po trejų metų laikotarpio pabaigos lapkričio 30 d. |
||||||||
|
Nuotekų dumblas |
Q |
NC, PC |
||||||
|
Kitos organinės trąšos |
Q |
NC, PC |
||||||
|
Organinės-mineralinės trąšos |
Q |
NC, PC |
||||||
Ataskaitinis laikotarpis: kalendoriniai metai Geografinis lygmuo: nacionalinis lygmuo |
||||||||
II SKIRSNIS
Matavimo vienetų aprašymas
Trąšų kiekis – metinis organinių ir organinių-mineralinių trąšų, naudojamų žemės ūkyje, išskyrus neperdirbtą mėšlą, kiekis. Duomenys nurodomi kaip sausosios medžiagos kiekis.
Maisto medžiagų kiekio koeficientai – elementinių maisto medžiagų (N ir P) kiekio (kg) tonoje trąšų (sausosios medžiagos) metiniai vidurkiai per trejų metų laikotarpį (slenkamieji vidurkiai).
Techniniai reikalavimai
|
1) |
Vidutinio maisto medžiagų kiekio koeficientai per trejų metų laikotarpį apima duomenų ataskaitinius metus ir dvejus ankstesnius metus. |
|
2) |
Metiniai kiekiai ir vidutinio maisto medžiagų kiekio koeficientai, nustatyti kiekvienais trejų metų laikotarpio metais ir apskaičiuoti, kaip aprašyta pirmiau, perduodami kartu iki duomenų rinkinyje nurodyto termino. |
(1) OL L 170, 2019 6 25, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1009/oj.
II PRIEDAS
MAISTO MEDŽIAGŲ BALANSAI
1-AS DUOMENŲ RINKINYS
Maisto medžiagų kiekio augaluose ir pašaruose koeficientai
|
Sritis: |
d. |
Maisto medžiagų statistika |
|
Tema: |
ii. |
Maisto medžiagų balansai |
|
Potemės: |
ii.1. |
Maisto medžiagų kiekio augaluose ir pašaruose koeficientai |
I SKIRSNIS
Duomenų turinys
Duomenys apima maisto medžiagų kiekio koeficientus, atitinkančius vidutinį maisto medžiagų kiekį nuimto augalininkystės produkto derliaus tonoje.
|
Augalai |
Galutinis terminas |
|||||||||||
|
|
Metų po penkerių metų laikotarpio pabaigos lapkričio 30 d. (*1) |
|||||||||||
|
Javai grūdams (įskaitant sėklas) |
– |
|||||||||||
|
|
Kviečiai ir speltos |
– |
||||||||||
|
|
|
Paprastieji kviečiai ir speltos |
– |
|||||||||
|
|
|
|
Paprastieji žieminiai kviečiai ir speltos |
NC, PC |
||||||||
|
|
|
|
Paprastieji vasariniai kviečiai ir speltos |
NC, PC |
||||||||
|
|
|
Kietieji kviečiai |
NC, PC |
|||||||||
|
|
Rugiai |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Miežiai |
– |
||||||||||
|
|
|
Žieminiai miežiai |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Vasariniai miežiai |
NC, PC |
|||||||||
|
|
Avižos |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Kukurūzų grūdai ir kukurūzų burbuolių mišinys |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Kvietrugiai |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Sorgai |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Ryžiai |
– |
||||||||||
|
|
|
Indiniai ryžiai |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Japoniniai ryžiai |
NC, PC |
|||||||||
|
|
Žiemkenčių mišiniai (kviečių ir rugių mišinys) |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Vasarinių javų mišiniai (maišyti grūdai, išskyrus kviečių ir rugių mišinį) |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Kiti niekur kitur nepriskirti (n. k. n.) (1) javai (soros, kanarinio strypainio sėklos) ir kt.) |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Javams prilyginamos kultūros |
– |
||||||||||
|
|
|
Grikiai |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Bolivinės balandos |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Kitos, niekur kitur nepriskirtos, javams prilyginamos kultūros |
NC, PC |
|||||||||
|
Ankštiniai augalai ir baltyminiai augalai grūdams (įskaitant sėklas ir javų bei ankštinių augalų mišinius) |
– |
|||||||||||
|
|
Dirviniai žirniai |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Pupos ir pašarinės pupos |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Saldieji lubinai |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Lęšiai |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Vikiai |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Avinžirniai |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Kiti, niekur kitur nepriskirti, ankštiniai augalai ir baltyminiai augalai |
NC, PC |
||||||||||
|
Šakniavaisiniai kultūriniai augalai |
– |
|||||||||||
|
|
Bulvės (įskaitant sėklines) |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Cukriniai runkeliai (išskyrus sėklinius) |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Kiti, niekur kitur nepriskirti, šakniavaisiniai kultūriniai augalai |
NC, PC |
||||||||||
|
Pramoniniai augalai |
– |
|||||||||||
|
|
Aliejingosios sėklos |
– |
||||||||||
|
|
|
Rapsų ir rapsukų sėklos |
– |
|||||||||
|
|
|
|
Žieminių rapsų ir rapsukų sėklos |
NC, PC |
||||||||
|
|
|
|
Vasarinių rapsų ir rapsukų sėklos |
NC, PC |
||||||||
|
|
|
Saulėgrąžos |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Sojos |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Linų sėmenys (aliejiniai linai) |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Vilnamedžių sėklos |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Kiti, niekur kitur nepriskirti, aliejiniai kultūriniai augalai |
NC, PC |
|||||||||
|
|
Pluoštiniai kultūriniai augalai |
– |
||||||||||
|
|
|
Pluoštiniai linai |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Pluoštinės kanapės |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Medvilnės pluoštas |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Kiti, niekur kitur nepriskirti, pluoštiniai augalai |
NC, PC |
|||||||||
|
|
Tabakas |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Apyniai |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Niekur kitur nepriskirti energiniai kultūriniai augalai |
NC, PC |
||||||||||
|
Ariamojoje žemėje auginami ir žali nuimami augalai |
– |
|||||||||||
|
|
Laikinos žolės ir ganyklos |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Žali nuimami pupiniai augalai |
– |
||||||||||
|
|
|
Liucernos |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Pupinių augalų ir žolės mišiniai |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Kiti, niekur kitur nepriskirti, žali nuimami pupiniai augalai |
NC, PC |
|||||||||
|
|
Žalieji kukurūzai |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Kiti žali nuimami javai (išskyrus žaliuosius kukurūzus) |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Kiti, niekur kitur nepriskirti, ariamojoje žemėje auginami ir žali nuimami augalai |
NC, PC |
||||||||||
|
Kiti, niekur kitur nepriskirti, ariamojoje žemėje auginami augalai |
||||||||||||
|
Daugiamečiai žolynai |
– |
|||||||||||
|
|
Daugiametės ganyklos ir pievos, išskyrus nesukultūrintas ganyklas |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Daugiametės nesukultūrintos ganyklos |
NC, PC |
||||||||||
|
Šviežios daržovės (įskaitant melionus) ir braškės |
– |
|||||||||||
|
|
Šviežios daržovės (įskaitant melionus) |
– |
||||||||||
|
|
|
Bastučio šeimos daržovės |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Lapinės ir stiebinės daržovės (išskyrus bastučio šeimos daržoves) |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Dėl vaisių auginamos daržovės (įskaitant melionus) |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Šakniavaisinės, šakniagumbinės ir svogūninės daržovės |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Švieži ankštiniai augalai |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Kitos, niekur kitur nepriskirtos, šviežios daržovės |
NC, PC |
|||||||||
|
|
Braškės |
NC, PC |
||||||||||
|
Daugiamečiai augalai, kurių produktai skirti žmonėms vartoti |
– |
|||||||||||
|
|
Vaisiai, uogos ir riešutai (išskyrus citrusinius vaisius, vynuoges ir braškes) |
– |
||||||||||
|
|
|
Vidutinio klimato zonų vaisiai |
– |
|||||||||
|
|
|
|
Sėklavaisiai |
NC, PC |
||||||||
|
|
|
|
Kaulavaisiai |
NC, PC |
||||||||
|
|
|
Paatogrąžių ir atogrąžų klimato zonų vaisiai |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Uogos (išskyrus braškes) |
NC, PC |
|||||||||
|
|
|
Riešutai |
NC, PC |
|||||||||
|
|
Citrusiniai vaisiai |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Vynuogės |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Alyvuogės |
NC, PC |
||||||||||
|
|
Kiti, niekur kitur nepriskirti, daugiamečiai augalai, kurių produktai skirti žmonėms vartoti |
NC, PC |
||||||||||
|
Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus) |
||||||||||||
|
||||||||||||
II SKIRSNIS
Matavimo vienetų aprašymas
Maisto medžiagų kiekio koeficientai – elementinių maisto medžiagų (N ir P) kiekio (kg) tonoje nuimto augalininkystės produkto derliaus metiniai vidurkiai per penkerių metų laikotarpį (slenkamieji vidurkiai). Koeficientais nurodomas maisto medžiagų kiekis augalininkystės produktuose, nurodytas metiniuose statistiniuose augalininkystės duomenyse pagal 2023 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/1538, kuriuo nustatomos su augalininkystės produkcijos statistika susijusios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2379 taikymo taisyklės.
Techniniai reikalavimai
|
1) |
Vidutinio maisto medžiagų kiekio koeficientai per penkerių metų laikotarpį apima duomenų ataskaitinius metus ir ketverius ankstesnius metus. |
|
2) |
Maisto medžiagų kiekio koeficientai nurodomi pagal drėgnio reikalavimus, nustatytus 2023 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2023/1538, kuriuo nustatomos su augalininkystės produkcijos statistika susijusios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2379 taikymo taisyklės. |
2-AS DUOMENŲ RINKINYS
Augalų liekanų kiekis ir maisto medžiagų kiekio koeficientai
|
Sritis: |
d. |
Maisto medžiagų statistika |
|
Tema: |
ii. |
Maisto medžiagų balansai |
|
Potemės: |
ii.2. |
Augalų liekanų kiekis ir maisto medžiagų kiekio koeficientai |
I SKIRSNIS
Duomenų turinys
Duomenys apima vidutinį metinį iš lauko pašalintą augalų liekanų kiekį ir atitinkamus maisto medžiagų kiekio koeficientus.
|
Augalai |
Galutinis terminas |
||||||||
|
Metų po penkerių metų laikotarpio pabaigos lapkričio 30 d. (*2) |
|||||||||
|
Bendras augalų liekanų kiekis (pašalintas iš lauko) |
– |
– |
|||||||
|
|
Šakniavaisinių augalų lapai ir stiebai |
Q |
NC, PC |
||||||
|
|
Šiaudai |
Q |
NC, PC |
||||||
|
|
Kitos augalų liekanos |
Q |
NC, PC |
||||||
Ataskaitinis laikotarpis: kalendoriniai metai Geografinis lygmuo: nacionalinis lygmuo |
|||||||||
II SKIRSNIS
Matavimo vienetų aprašymas
Iš lauko pašalintas augalų liekanų kiekis (1 000 tonų) – kaip šalutinis produktas surinktų ir vėliau į lauką negrąžintų liekanų kiekio metiniai vidurkiai per penkerių metų laikotarpį (slenkamieji vidurkiai).
Maisto medžiagų kiekio koeficientai – elementinių maisto medžiagų (N ir P) kiekio (kg) tonoje tam tikros rūšies augalų liekanų metiniai vidurkiai per penkerių metų laikotarpį (slenkamieji vidurkiai). Koeficientais nurodomas maisto medžiagų kiekis dokumentų rinkinyje nurodytose augalų liekanose.
Techniniai reikalavimai
|
1) |
Pašalintų augalų liekanų vidutiniai metiniai kiekiai ir vidutinio maisto medžiagų kiekio koeficientai per penkerių metų laikotarpį apima duomenų ataskaitinius metus ir ketverius ankstesnius metus. |
|
2) |
Vidutiniai metiniai kiekiai ir vidutinio maisto medžiagų kiekio koeficientai, nustatyti kiekvienais penkerių metų laikotarpio metais ir apskaičiuoti, kaip aprašyta pirmiau, perduodami kartu iki duomenų rinkinyje nurodyto termino. |
3-IAS DUOMENŲ RINKINYS
Biologinės azoto fiksacijos koeficientai
|
Sritis: |
d. |
Maisto medžiagų statistika |
|
Tema: |
ii. |
Maisto medžiagų balansai |
|
Potemės: |
ii.3. |
Biologinės azoto fiksacijos koeficientai |
I SKIRSNIS
Duomenų turinys
Duomenys apima biologinės azoto fiksacijos koeficientus, skirtus ankštiniams augalams ir ankštinių augalų ir žolės mišiniams.
|
Augalai |
Galutinis terminas |
|||
|
Metų po penkerių metų laikotarpio pabaigos lapkričio 30 d. (*3) |
||||
|
Ankštiniai augalai ir baltyminiai augalai grūdams (įskaitant sėklas ir javų bei ankštinių augalų mišinius) |
– |
|||
|
|
Dirviniai žirniai |
NFC |
||
|
|
Pupos ir pašarinės pupos |
NFC |
||
|
|
Saldieji lubinai |
NFC |
||
|
|
Lęšiai |
NFC |
||
|
|
Vikiai |
NFC |
||
|
|
Avinžirniai |
NFC |
||
|
|
Kiti, niekur kitur nepriskirti, ankštiniai augalai ir baltyminiai augalai |
NFC |
||
|
Sojos |
NFC |
|||
|
Laikinos žolės ir ganyklos |
NFC |
|||
|
Žali nuimami pupiniai augalai |
– |
|||
|
|
Liucernos |
NFC |
||
|
|
Pupinių augalų ir žolės mišiniai |
NFC |
||
|
|
Kiti, niekur kitur nepriskirti, žali nuimami pupiniai augalai |
NFC |
||
|
Švieži ankštiniai augalai |
– |
|||
|
|
Žalieji žirneliai |
NFC |
||
|
|
Šviežios pupos |
NFC |
||
|
|
Kiti, niekur kitur nepriskirti, švieži ankštiniai augalai |
NFC |
||
|
Daugiamečiai žolynai |
– |
|||
|
|
Daugiametės ganyklos ir pievos, išskyrus nesukultūrintas ganyklas |
NFC |
||
|
|
Daugiametės nesukultūrintos ganyklos |
NFC |
||
Ataskaitinis laikotarpis: kalendoriniai metai Geografinis lygmuo: nacionalinis lygmuo |
||||
II SKIRSNIS
Matavimo vieneto aprašymas
Biologinės azoto fiksacijos koeficientai – ankštinių augalų bei ankštinių augalų ir žolės mišinių kasmet fiksuojamo elementinio azoto (kg/t) metiniai vidurkiai per penkerių metų laikotarpį (slenkamieji vidurkiai). Koeficientais nurodomas nuimtas augalininkystės produkcijos derlius, kaip nurodyta metiniuose statistiniuose augalininkystės duomenyse pagal 2023 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/1538, kuriuo nustatomos su augalininkystės produkcijos statistika susijusios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2379 taikymo taisyklės.
Techninis reikalavimas
Vidutinės azoto fiksacijos koeficientai per penkerių metų laikotarpį apima duomenų ataskaitinius metus ir ketverius ankstesnius metus.
4-AS DUOMENŲ RINKINYS
Atmosferinių azoto iškritų koeficientai
|
Sritis: |
d. |
Maisto medžiagų statistika |
|
Tema: |
ii. |
Maisto medžiagų balansai |
|
Potemės: |
ii.4. |
Atmosferinių azoto iškritų koeficientai |
I SKIRSNIS
Duomenų turinys
Duomenys apima atmosferinių azoto iškritų koeficientus.
|
|
Galutinis terminas |
||
|
Metų po penkerių metų laikotarpio pabaigos lapkričio 30 d. (*4) |
|||
|
Atmosferinių azoto iškritų koeficientas |
NDC |
||
Ataskaitinis laikotarpis: kalendoriniai metai Geografinis lygmuo: nacionalinis lygmuo |
|||
II SKIRSNIS
Matavimo vieneto aprašymas
Atmosferinių azoto iškritų koeficientas – elementinio azoto (kg/ha), iš atmosferos nusėdančio naudojamose žemės ūkio naudmenose, metinis vidurkis per penkerių metų laikotarpį (slenkamasis vidurkis), kaip nurodyta metiniuose statistiniuose augalininkystės duomenyse pagal 2023 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/1538, kuriuo nustatomos su augalininkystės produkcijos statistika susijusios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2379 taikymo taisyklės.
Techniniai reikalavimai
|
1) |
Vidutinių azoto iškritų koeficientas per penkerių metų laikotarpį apima duomenų ataskaitinius metus ir ketverius ankstesnius metus. |
|
2) |
Apskaičiuojant nurodytą koeficientą atsižvelgiama tiek į šlapiąsias, tiek į sausąsias atmosferines iškritas. |
|
3) |
Apskaičiuojant nurodytą koeficientą atsižvelgiama į iškritas visuose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį. |
5-AS DUOMENŲ RINKINYS
Maisto medžiagų kiekio sėklose koeficientai
|
Sritis: |
d. |
Maisto medžiagų statistika |
|
Tema: |
ii. |
Maisto medžiagų balansai |
|
Potemės: |
ii.5. |
Maisto medžiagų kiekio sėklose koeficientai |
I SKIRSNIS
Duomenų turinys
Duomenys apima maisto medžiagų kiekio javų sėklose ir sėklinėse bulvėse koeficientus.
|
Augalai |
Galutinis terminas |
||||
|
Metų po penkerių metų laikotarpio pabaigos lapkričio 30 d. (*5) |
|||||
|
Javai grūdams (įskaitant sėklas) |
NSC, PSC |
||||
|
Bulvės (įskaitant sėklines) |
NSC, PSC |
||||
Ataskaitinis laikotarpis: kalendoriniai metai Geografinis lygmuo: nacionalinis lygmuo |
|||||
II SKIRSNIS
Matavimo vienetų aprašymas
Maisto medžiagų kiekio sėklose koeficientai – elementinių maisto medžiagų (N ir P) kiekio (kg/ha) javų sėklose ir pasodintose sėklinėse bulvėse metiniai vidurkiai per penkerių metų laikotarpį (slenkamieji vidurkiai).
Techninis reikalavimas
Vidutinio maisto medžiagų kiekio koeficientai per penkerių metų laikotarpį apima duomenų ataskaitinius metus ir ketverius ankstesnius metus.
6-AS DUOMENŲ RINKINYS
Maisto medžiagų kiekio ūkinių gyvūnų išskyrose koeficientai
|
Sritis: |
d. |
Maisto medžiagų statistika |
|
Tema: |
ii. |
Maisto medžiagų balansai |
|
Potemės: |
ii.6. |
Maisto medžiagų kiekio ūkinių gyvūnų išskyrose koeficientai |
I SKIRSNIS
Duomenų turinys
Duomenys apima žemės ūkio veiklai naudojamų gyvūnų išskyrose esančių maisto medžiagų koeficientus.
|
Ūkinių gyvūnų kategorija |
Galutinis terminas |
|||||||
|
Metų po penkerių metų laikotarpio pabaigos lapkričio 30 d. (*6) |
||||||||
|
Galvijai |
– |
|||||||
|
|
Galvijai iki 1 metų |
– |
||||||
|
|
|
Skerstini |
NEC, PEC |
|||||
|
|
|
Neskirti skersti |
– |
|||||
|
|
|
|
Galvijų vyriškos lyties veršeliai iki 1 metų, neskirti skersti |
NEC, PEC |
||||
|
|
|
|
Galvijų moteriškos lyties veršeliai iki 1 metų, neskirti skersti |
NEC, PEC |
||||
|
|
Galvijai nuo 1 metų iki mažiau nei 2 metų |
– |
||||||
|
|
|
Galvijų patinai nuo 1 metų iki mažiau nei 2 metų |
NEC, PEC |
|||||
|
|
|
Telyčios nuo 1 metų iki mažiau nei 2 metų |
– |
|||||
|
|
|
|
Telyčios nuo 1 iki mažiau nei 2 metų, skerstinos |
NEC, PEC |
||||
|
|
|
|
Telyčios nuo 1 iki mažiau nei 2 metų, neskirtos skersti |
NEC, PEC |
||||
|
|
Galvijai nuo 2 metų ir vyresni |
– |
||||||
|
|
|
Galvijų patinai nuo 2 metų ir vyresni |
NEC, PEC |
|||||
|
|
|
Telyčios nuo 2 metų ir vyresnės |
– |
|||||
|
|
|
|
Telyčios nuo 2 metų ir vyresnės, skerstinos |
NEC, PEC |
||||
|
|
|
|
Telyčios nuo 2 metų ir vyresnės, neskirtos skersti |
NEC, PEC |
||||
|
|
|
Karvės |
– |
|||||
|
|
|
|
Pieninės karvės |
NEC, PEC |
||||
|
|
|
|
Nepieninės karvės |
NEC, PEC |
||||
|
Kiaulės |
– |
|||||||
|
|
Kiaulės, kurių svoris iki 50 kg |
– |
||||||
|
|
|
Paršeliai, kurių svoris iki 20 kg |
NEC, PEC |
|||||
|
|
|
Kitos kiaulės, kurių svoris nuo 20 kg iki mažiau nei 50 kg |
NEC, PEC |
|||||
|
|
Skerstinos kiaulės, įskaitant išbrokuotus kuilius ir išbrokuotas paršavedes, kurių svoris ne mažesnis kaip 50 kg |
– |
||||||
|
|
|
Kiaulės, kurių svoris nuo 50 kg iki mažiau nei 80 kg |
NEC, PEC |
|||||
|
|
|
Kiaulės, kurių svoris nuo 80 kg iki mažiau nei 110 kg |
NEC, PEC |
|||||
|
|
|
Kiaulės, kurių svoris ne mažesnis kaip 110 kg |
NEC, PEC |
|||||
|
|
Veislinės kiaulės, kurių svoris ne mažesnis kaip 50 kg |
– |
||||||
|
|
|
Veisliniai kuiliai |
NEC, PEC |
|||||
|
|
|
Sukergtos paršavedės |
NEC, PEC |
|||||
|
|
|
Nesukergtos paršavedės |
NEC, PEC |
|||||
|
Avys |
– |
|||||||
|
|
Ėriavedės ir ėringos avys |
– |
||||||
|
|
|
Pieninės ėriavedės ir ėringos avys |
NEC, PEC |
|||||
|
|
|
Nepieninės ėriavedės ir ėringos avys |
NEC, PEC |
|||||
|
|
Kitos avys |
NEC, PEC |
||||||
|
Ožkos |
– |
|||||||
|
|
Veislinės ožkos |
NEC, PEC |
||||||
|
|
Kitos ožkos |
NEC, PEC |
||||||
|
Naminiai paukščiai (išskyrus paukščių jauniklius) |
– |
|||||||
|
|
Vištos |
– |
||||||
|
|
|
Broileriai |
NEC, PEC |
|||||
|
|
|
Vištos dedeklės |
NEC, PEC |
|||||
|
|
Naminiai paukščiai, išskyrus vištas |
– |
||||||
|
|
|
Antys |
NEC, PEC |
|||||
|
|
|
Žąsys |
NEC, PEC |
|||||
|
|
|
Kalakutai |
NEC, PEC |
|||||
|
|
|
Stručiai |
NEC, PEC |
|||||
|
|
|
Kiti, niekur kitur nepriskirti, naminiai paukščiai |
NEC, PEC |
|||||
|
Kailiniai gyvūnai |
– |
|||||||
|
|
Lapės |
NEC, PEC |
||||||
|
|
Usūriniai šunys |
NEC, PEC |
||||||
|
|
Audinės |
NEC, PEC |
||||||
|
|
Šinšilos |
NEC, PEC |
||||||
|
|
Kiti, niekur kitur nepriskirti, kailiniai gyvūnai |
NEC, PEC |
||||||
|
Triušiai |
NEC, PEC |
|||||||
Ataskaitinis laikotarpis: kalendoriniai metai Geografinis lygmuo: nacionalinis lygmuo |
||||||||
II SKIRSNIS
Matavimo vienetų aprašymas
Maisto medžiagų kiekio išskyrose koeficientai – elementinių maisto medžiagų (N ir P) bendro metinio kiekio (kg), kuris su išmatomis ir šlapimu pasišalina iš vieno gyvūno organizmo, metiniai vidurkiai per penkerių metų laikotarpį, nustatyti visoms ūkinių gyvūnų rūšims (slenkamieji vidurkiai).
Techniniai reikalavimai
|
1) |
Vidutinio maisto medžiagų kiekio išskyrose koeficientai per penkerių metų laikotarpį apima duomenų ataskaitinius metus ir ketverius ankstesnius metus. |
|
2) |
Duomenys nurodomi pagal bendrąjį maisto medžiagų išskyrose skaičiavimą. |
|
3) |
Taikytinos išsamios metodinės specifikacijos pateiktos III priede. |
7-AS DUOMENŲ RINKINYS
Pašalinto ūkinių gyvūnų mėšlo kiekis ir maisto medžiagų kiekio koeficientai
|
Sritis: |
d. |
Maisto medžiagų statistika |
|
Tema: |
ii. |
Maisto medžiagų balansai |
|
Potemės: |
ii.7. |
Pašalinto ūkinių gyvūnų mėšlo kiekis ir maisto medžiagų kiekio koeficientai |
I SKIRSNIS
Duomenų turinys
Duomenys apima vidutinį metinį pašalinto mėšlo kiekį ir atitinkamus maisto medžiagų kiekio koeficientus.
|
|
Galutinis terminas |
||||||||
|
Metų po penkerių metų laikotarpio pabaigos lapkričio 30 d. (*7) |
|||||||||
|
Eksportuotas mėšlas ir kiti pašalinto mėšlo kiekiai |
– |
– |
|||||||
|
|
Eksportuotas ūkinių gyvūnų mėšlas |
Q |
NC, PC |
||||||
|
|
Kiti pašalinto mėšlo kiekiai |
Q |
NC, PC |
||||||
|
Importuotas mėšlas ir kitos mėšlo sąnaudos |
– |
– |
|||||||
|
|
Importuotas ūkinių gyvūnų mėšlas |
Q |
NC, PC |
||||||
|
|
Kitos mėšlo sąnaudos |
Q |
NC, PC |
||||||
Ataskaitinis laikotarpis: kalendoriniai metai Geografinis lygmuo: nacionalinis lygmuo |
|||||||||
II SKIRSNIS
Matavimo vienetų aprašymas
Mėšlo kiekis (1 000 tonų) – i) ūkiuose gaunamo mėšlo, kuris aktyviai pašalinamas, kad nebūtų naudojamas žemės ūkyje neperdirbtas kaip augalų maisto medžiaga, kiekio ir ii) mėšlo, gaunamo iš šaltinių, neįtrauktų į 6-ą duomenų rinkinį, sąnaudų kiekio metiniai vidurkiai per penkerių metų laikotarpį (slenkamieji vidurkiai).
Maisto medžiagų kiekio koeficientai – elementinių maisto medžiagų (N ir P) kiekio (kg) tonoje mėšlo metiniai vidurkiai per penkerių metų laikotarpį (slenkamieji vidurkiai). Koeficientais nurodomas maisto medžiagų kiekis mėšlo kiekiuose, kurie nurodyti duomenų rinkinyje.
Techniniai reikalavimai
|
1) |
Mėšlo vidutiniai metiniai kiekiai ir vidutinio maisto medžiagų kiekio koeficientai per penkerių metų laikotarpį apima duomenų ataskaitinius metus ir ketverius ankstesnius metus. |
|
2) |
Vidutiniai metiniai kiekiai ir vidutinio maisto medžiagų kiekio koeficientai, nustatyti kiekvienais penkerių metų laikotarpio metais ir apskaičiuoti, kaip aprašyta pirmiau, perduodami kartu iki duomenų rinkinyje nurodyto termino. |
(*1) Kaip nurodyta 4 straipsnyje, šio duomenų rinkinio duomenys pirmą kartą pateikiami ne vėliau kaip 2029 m. lapkričio 30 d. ir apima 2026, 2027 ir 2028 ataskaitinius metus. Po šio pirminio duomenų perdavimo taikomi pirmiau nurodyti terminai.
(1) n. k. n. – niekur kitur nepriskirta.
(2) Koeficientas, nurodomas vienam pagrindinio ploto hektarui.
(*2) Kaip nurodyta 4 straipsnyje, šio duomenų rinkinio duomenys pirmą kartą pateikiami ne vėliau kaip 2029 m. lapkričio 30 d. ir apima 2026, 2027 ir 2028 ataskaitinius metus. Po šio pirminio duomenų perdavimo taikomi pirmiau nurodyti terminai.
(*3) Kaip nurodyta 4 straipsnyje, šio duomenų rinkinio duomenys pirmą kartą pateikiami ne vėliau kaip 2029 m. lapkričio 30 d. ir apima 2026, 2027 ir 2028 ataskaitinius metus. Po šio pirminio duomenų perdavimo taikomi pirmiau nurodyti terminai.
(*4) Kaip nurodyta 4 straipsnyje, šio duomenų rinkinio duomenys pirmą kartą pateikiami ne vėliau kaip 2029 m. lapkričio 30 d. ir apima 2026, 2027 ir 2028 ataskaitinius metus. Po šio pirminio duomenų perdavimo taikomi pirmiau nurodyti terminai.
(*5) Kaip nurodyta 4 straipsnyje, šio duomenų rinkinio duomenys pirmą kartą pateikiami ne vėliau kaip 2029 m. lapkričio 30 d. ir apima 2026, 2027 ir 2028 ataskaitinius metus. Po šio pirminio duomenų perdavimo taikomi pirmiau nurodyti terminai.
(*6) Kaip nurodyta 4 straipsnyje, šio duomenų rinkinio duomenys pirmą kartą pateikiami ne vėliau kaip 2029 m. lapkričio 30 d. ir apima 2026, 2027 ir 2028 ataskaitinius metus. Po šio pirminio duomenų perdavimo taikomi pirmiau nurodyti terminai.
(*7) Kaip nurodyta 4 straipsnyje, šio duomenų rinkinio duomenys pirmą kartą pateikiami ne vėliau kaip 2029 m. lapkričio 30 d. ir apima 2026, 2027 ir 2028 ataskaitinius metus. Po šio pirminio duomenų perdavimo taikomi pirmiau nurodyti terminai.
III PRIEDAS
METODINĖS SPECIFIKACIJOS
ii.6 duomenų rinkinys. Maisto medžiagų kiekio ūkinių gyvūnų išskyrose koeficientai
|
1) |
Apskaičiuojamas kiekvienos duomenų rinkinyje nurodytos ūkinių gyvūnų kategorijos bendrasis maisto medžiagų kiekio išskyrose koeficientas (t. y. neatimant dėl lakumo prarandamo maisto medžiagų kiekio). |
|
2) |
Maisto medžiagų kiekio išskyrose koeficientai apskaičiuojami pagal masės balanso metodą, kuris bendrai taikomas visose valstybėse narėse. Nustatant masės balansą, maisto medžiagų kiekis išskyrose apskaičiuojamas iš maisto medžiagų kiekio, suvartojamo su pašarais, atėmus gyvūniniuose produktuose išlaikytą maisto medžiagų kiekį pagal šią formulę: |
X kiekis išskyrose = X suvartojamas kiekis – X išlaikytas kiekis
Čia:
|
— |
X – maisto medžiaga (N – azotas arba P – fosforas), |
|
— |
kiekis išskyrose – bendras maisto medžiagos kiekis, kuris su išmatomis ir šlapimu pasišalina iš vieno gyvūno organizmo (kg vienam gyvūnui per metus), |
|
— |
suvartojamas kiekis – bendras maisto medžiagų kiekis, suvartojamas su ūkinių gyvūnų pašaru (kg vienam gyvūnui per metus), |
|
— |
išlaikytas kiekis – bendras maisto medžiagos kiekis piene, mėsoje, kiaušiniuose, vilnoje ir t. t. (kg vienam gyvūnui per metus). |
Šiame masės balanse kiekvienai ūkinių gyvūnų kategorijai galima išskirti šias keturias sudedamąsias dalis: pašarų suvartojimas, pašarų sudėtis (t. y. azoto ir fosforo kiekis pašaruose), gyvulininkystės produkcija ir gyvulininkystės produktų sudėtis (t. y. juose esantis maisto medžiagų kiekis).
|
3) |
Ūkinių gyvūnų kategorijos, kurioms apskaičiuojami maisto medžiagų kiekio išskyrose koeficientai, tiesiogiai atitinka nurodytąsias 2023 m. gruodžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2023/2745, kuriuo nustatomos su gyvulininkystės produkcijos statistika susijusios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2379 taikymo taisyklės. Taikant maisto medžiagų kiekio išskyrose koeficientus, maisto medžiagų sąnaudas galima įvertinti remiantis Eurostatui pagal šį reglamentą perduotais ūkinių gyvūnų skaičiaus duomenimis. Šis skaičius atitinka:
Ūkinių gyvūnų skaičius tam tikrą dieną neatspindi sezoninių to skaičiaus pokyčių per metus, vykstančių vykdant įprastą žemės ūkio ir kultūrinę veiklą. Todėl maisto medžiagų kiekio išskyrose koeficientai apskaičiuojami taip, kad jie atspindėtų tuos sezoninius pokyčius. |
|
4) |
Atliekant skaičiavimus taip pat atsižvelgiama į didelę gyvų gyvūnų importo ir eksporto apimtį per metus. |
|
5) |
Apskaičiuojant su išskyromis susijusius koeficientus, atsižvelgiama bent į šiuos aspektus:
|
IV PRIEDAS
Aprašymai
MAISTO MEDŽIAGOS ŽEMĖS ŪKIUI SKIRTOSE TRĄŠOSE
Maisto medžiagos – azoto (N), fosforo (P) ir kalio (K) elementinė forma.
Trąšos – produktas, kuriuo augalai ir grybai aprūpinami maisto medžiagomis.
Neorganinės trąšos – trąšos, kurių sudėtyje yra maisto medžiagų mineralinių medžiagų forma arba kurios jas išskiria, išskyrus organines arba organines-mineralines trąšas.
Naudojimas žemės ūkyje – žemės ūkio veikloje ataskaitiniais metais naudojamos trąšos. Tai apima trąšų, kurios perkamos, gaunamos nemokamai arba mainais tik už vežimo išlaidas ir pagal kitus panašius susitarimus, kiekius.
Paprastosios neorganinės trąšos – neorganinės trąšos, kurių sudėtyje nurodytas tik vienos iš šių medžiagų kiekis: azoto (N), fosforo (P) arba kalio (K).
Sudėtinės neorganinės trąšos – neorganinės trąšos, kurių sudėtyje nurodyti daugiau kaip vienos iš šių medžiagų kiekiai: azoto (N), fosforo (P) arba kalio (K).
Organinės trąšos – trąšos, kurių sudėtyje yra organinės anglies ir tik biologinės kilmės maisto medžiagų. Tai apima ir organines-mineralines trąšas.
Neperdirbtas gyvūnų mėšlas – ūkinių gyvūnų išskyros arba kraiko, šlapimo ir išskyrų mišinys prieš bet kokį perdirbimą.
Nuotekų dumblas – likutinis dumblas iš nuotekų valymo įrenginių (valančių buitines, komunalines arba panašios sudėties nuotekas), septikų ir kitų panašių nuotekų valymo įrenginių, kuris yra biologiškai, chemiškai ar termiškai apdorotas, ilgai laikytas arba kitokiu tinkamu procesu apdorotas taip, kad jo savybė fermentuotis ir jį naudojant keliamas pavojus sveikatai būtų gerokai sumažinti.
Kitos organinės trąšos – organinės trąšos, išskyrus neperdirbtą mėšlą ar nuotekų dumblą. Tai gali būti perdirbtos organinės trąšos, kompostas, iš mėšlo ir ne iš mėšlo gautas degazuotasis substratas bei kiti panašūs produktai.
Organinės-mineralinės trąšos – neorganinių trąšų ir vienos ar daugiau medžiagų, kurių sudėtyje yra organinės anglies ir tik biologinės kilmės maistinių medžiagų, mišinys. Organinių-mineralinių trąšų sudėtyje gali būti durpių, leonardito ir lignito, tačiau negali būti jokių kitų iškastinių arba geologinėse formacijose esančių medžiagų.
MAISTO MEDŽIAGŲ BALANSAI
Su augalininkyste susiję punktai nustatyti 2023 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2023/1538, kuriuo nustatomos su augalininkystės produkcijos statistika susijusios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2379 taikymo taisyklės.
Su gyvulininkyste susiję punktai nustatyti 2023 m. gruodžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2023/2745, kuriuo nustatomos su gyvulininkystės produkcijos statistika susijusios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2379 taikymo taisyklės.
Augalų liekanos – augalų dalys, įskaitant esančias virš žemės ir po žeme, neskirtos naudoti kaip pagrindinis augalininkystės produktas. Jos gali būti paliktos lauke arba iš jo pašalintos.
Biologinė azoto fiksacija – procesai, kai ore esantis molekulinis azotas vykstant biologiniams procesams paverčiamas amoniaku (NH3) arba susijusiais azoto junginiais dirvožemyje.
Atmosferinės azoto iškritos – procesai, kai ore esančios azoto dalelės ir dujos nusėda dirvožemyje, augalinėje dangoje, vandenyse ir ant kitų paviršių per kritulius (lietų, sniegą, debesis ir rūką) (šlapiosios azoto iškritos) arba vykstant sudėtingiems atmosferos procesams, pvz., nusėdimo, impakcijos ir adsorbcijos (sausosios azoto iškritos). Tai apima iš amoniako, daugiausia išmetamo žemės ūkio sektoriuje, susidarančio redukuoto azoto iškritas ir iš azoto oksidų, daugiausia išmetamų pramonės sektoriaus, automobilių ir (arba) sunkvežimių, susidarančias oksiduoto azoto iškritas.
Bendrasis maisto medžiagų išskyrose skaičiavimas – skaičiavimas, atliekamas pagal visą mėšlo, gauto iš ūkinių gyvūnų, kiekį iki mėšlo pašalinimo ir perdirbto mėšlo pakartotinio panaudojimo (pvz., kaip degazuotojo substrato ar komposto), neatimant dėl lakumo prarandamo kiekio.
Eksportuotas ūkinių gyvūnų mėšlas – neperdirbto mėšlo, eksportuoto į kitą šalį, kiekis, įskaitant šalies ūkinių gyvūnų mėšlą, gautą vykdant tarpvalstybinę žemės ūkio veiklą už nacionalinės teritorijos ribų.
Kiti pašalinto mėšlo kiekiai – ūkiuose gaunamas mėšlas, kuris aktyviai pašalinamas, kad nebūtų naudojamas nacionaliniame žemės ūkyje neperdirbtas kaip augalų maisto medžiaga. Tai apima mėšlą, kuris pašalinamas, kad būtų panaudotas energijos gamybai, perdirbamas trąšų gamybai, gaunamas iš gyvūnų, besiganančių už naudojamų žemės ūkio naudmenų ribų, arba šalinamas. Tai neapima eksportuoto ūkinių gyvūnų mėšlo.
Importuotas ūkinių gyvūnų mėšlas – neperdirbto mėšlo, importuoto iš kitos šalies ir naudojamo žemės ūkyje kaip trąšos, kiekis, įskaitant užsienio ūkinių gyvūnų mėšlą, gautą vykdant tarpvalstybinę žemės ūkio veiklą nacionalinėje teritorijoje.
Kitos mėšlo sąnaudos – mėšlas, naudojamas kaip trąšos žemės ūkyje ir gautas iš kitų šaltinių nei iš ūkinių gyvūnų gaunamas mėšlas, apie kurį pranešta pagal 2023 m. gruodžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/2745, kuriuo nustatomos su gyvulininkystės produkcijos (pvz., arklių mėšlo) statistika susijusios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2379 taikymo taisyklės, išskyrus importuotą ūkinių gyvūnų mėšlą.
ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2024/2212/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)