<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.10-->
  <head>
    <title>2023-09-202309C121202104780-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0478-21-202211727-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="23/10/2023 18:42:10" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="ifjLn9Wq2sWS4FQC0MsW9On0gtIkB1c25OBqzErmSylz6TU6ftJ+fYF2Ck9ct/rkkKROb2b2kE9tV9BPXcLd7ZWjMp0A+P1c8BCXPmzCX4H+WkKpZkGd82fm5UNyCpBnSur9LU+IIb1OKnL+kDT8hDbzqOgMScJNF8HjRjaiKM0=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="ika" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0478" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2021" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="ika" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_green" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 14/08/2023 12:02:36" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="3429357f31444379913586d2320c156f" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0478" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="false" name="TOC_Vademecum"/>
    <meta content="PV" name="NatureAff"/>
    <meta content="PV" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinės Advokatės L. Medina išvada – byla C‑478/21 P</div>
      <div id="rId21" style="default">China Chamber of Commerce for Import and Export of Machinery and Electronic Products ir kt. / Komisija</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINĖS ADVOKATĖS
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      LAILA MEDINA IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2023 m. vasario 16 d.  (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑478/21 P
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      China Chamber of Commerce for Import ir Export of Machinery ir Electronic Products,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      Cangzhou Qinghong Foundry Co. Ltd,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Botou City Minghang Casting Co. Ltd,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-8" title="page-1">
      Lingshou County Boyuan Foundry Co. Ltd,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-9" title="page-1">
      Handan Qunshan Foundry Co. Ltd,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-10" title="page-1">
      Heping Cast Co., Ltd. Yi County,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-11" title="page-1">
      Hong Guang Handan Cast Foundry Co. Ltd,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-12" title="page-1">
      Shanxi Yuansheng Casting and Forging Industrial Co. Ltd,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-13" title="page-1">
      Botou City Wangwu Town Tianlong Casting Factory,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-14" title="page-1">
      Tangxian Hongyue Machinery Accessory Foundry Co. Ltd
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-15" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-16" title="page-1">
      Europos Komisiją
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-17" title="page-1">
      dalyvaujant:
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-18" title="page-1">
      EJ Picardie,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-19" title="page-1">
      Fondatel Lecomte,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-20" title="page-1">
      Fonderies Dechaumont,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-21" title="page-1">
      Fundiciones de Odena SA,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-22" title="page-1">
      Heinrich Meier Eisengiesserei GmbH &amp; Co. KG,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-23" title="page-1">
      Saint-Gobain Construction Products UK Ltd,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-24" title="page-1">
      Saint-Gobain PAM Canalisation,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-25" title="page-1">
      Ulefos Oy
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-26" title="page-2">
      „Apeliacinis skundas – Dempingas – Tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ketaus gaminių importas – Galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Asociacija, apimanti atitinkamo produkto eksportuojančius gamintojus – Teisė pareikšti ieškinį – Konkreti sąsaja – Asociacija, atstovaujanti eksportuotojams, veikianti savo ir savo narių vardu – Reglamentas (ES) 2016/1036 – 5 straipsnio 10 ir 11 dalys – Suinteresuotosios šalys – Eksportuotojams atstovaujanti asociacija – Prekybos ar verslo asociacija – Asociacijų laisvė – Valstybės kontrolė ir kišimasis – Atstovavimas – Įrodymai – 3 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalys – Žala – Patvirtinamieji įrodymai – Eurostato duomenys – Duomenų koregavimas ir ekstrapoliacija – Pagrįsta prielaida – Pagrįsta išvada – Sąjungos pramonės pelningumo apskaičiavimas – Gamybos sąnaudos ir kainos grupės viduje – 20 straipsnis – Teisės į gynybą – Galimybė susipažinti su byla – Konfidencialūs duomenys“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-27" title="page-1">
      
    </p>
    <div class="toc">
<p class="C36Centre" id="para-28" title="page-3">
<span>Turinys</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-29" title="page-3">
<span>I. Įžanga </span>
<span>4</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-30" title="page-3">
<span>II. Teisės aktai </span>
<span>5</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-31" title="page-3">
<span>A. Europos Sąjungos teisė </span>
<span>5</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-32" title="page-3">
<span>B. Pasaulio Prekybos Organizacijos teisė </span>
<span>7</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-33" title="page-3">
<span>III. Faktinės aplinkybės ir ginčijamas reglamentas </span>
<span>8</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-34" title="page-3">
<span>IV. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas </span>
<span>9</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-35" title="page-3">
<span>V. Procesas Teisingumo Teisme ir reikalavimai </span>
<span>10</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-36" title="page-3">
<span>VI. Apeliacinio skundo vertinimas </span>
<span>10</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-37" title="page-3">
<span>A. Dėl ieškinio priimtinumo pirmojoje instancijoje </span>
<span>10</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-38" title="page-3">
<span>1. Pirmas prieštaravimas dėl priimtinumo tiek, kiek ieškinį dėl panaikinimo pareiškė CCCME savo vardu </span>
<span>11</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-39" title="page-3">
<span>a) Pirminės pastabos </span>
<span>12</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-40" title="page-3">
<span>b) Bendrasis kriterijus, susijęs su prekybos asociacijos teise pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą </span>
<span>13</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-41" title="page-3">
<span>c) Antidempingo tyrimo metu Komisijos suteiktas statusas </span>
<span>14</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-42" title="page-3">
<span>d) Suinteresuotoji šalis ir (ar) atstovaujanti asociacija </span>
<span>16</span>
</p>
<p class="CTOC5" id="para-43" title="page-3">
<span>1) Suinteresuotosios šalies sąvoka </span>
<span>16</span>
</p>
<p class="CTOC5" id="para-44" title="page-3">
<span>2) Eksportuotojams atstovaujančios asociacijos sąvoka </span>
<span>17</span>
</p>
<p class="CTOC6" id="para-45" title="page-3">
<span>i) Prekybos ar verslo asociacija </span>
<span>19</span>
</p>
<p class="CTOC7" id="para-46" title="page-3">
<span>– Bendrasis kriterijus </span>
<span>19</span>
</p>
<p class="CTOC7" id="para-47" title="page-3">
<span>– Santykis su asociacijų laisvės sąvoka </span>
<span>21</span>
</p>
<p class="CTOC7" id="para-48" title="page-3">
<span>– Asociacijos įstatai </span>
<span>23</span>
</p>
<p class="CTOC7" id="para-49" title="page-3">
<span>– Autonomija prieš valstybės kišimąsi </span>
<span>24</span>
</p>
<p class="CTOC7" id="para-50" title="page-3">
<span>– Tarpinė išvada </span>
<span>26</span>
</p>
<p class="CTOC6" id="para-51" title="page-3">
<span>ii) Nariai yra tiriamo produkto gamintojai, eksportuotojai ar importuotojai </span>
<span>26</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-52" title="page-3">
<span>2. Antrasis prieštaravimas dėl priimtinumo tiek, kiek ieškinį pareiškė CCCME savo narių vardu </span>
<span>27</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-53" title="page-3">
<span>3. Trečiasis prieštaravimas dėl priimtinumo tiek, kiek ieškinį pareiškė apeliantės, kurioms neatstovauja CCCME </span>
<span>33</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-54" title="page-3">
<span>B. Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoji dalis </span>
<span>36</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-55" title="page-3">
<span>1. Rėmimasis referenciniais duomenimis </span>
<span>36</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-56" title="page-3">
<span>2. Alternatyvių duomenų atmetimas </span>
<span>42</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-57" title="page-3">
<span>C. Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo </span>
<span>43</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-58" title="page-3">
<span>D. Apeliacinio skundo penktasis pagrindas </span>
<span>47</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-59" title="page-4">
<span>1. Pirma dalis </span>
<span>47</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-60" title="page-4">
<span>2. Antra dalis </span>
<span>55</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-61" title="page-4">
<span>3. Trečia dalis </span>
<span>60</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-62" title="page-4">
<span>VII. Dėl išlaidų </span>
<span>62</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-63" title="page-4">
<span>VIII. Išvada </span>
<span>63</span>
</p>
<p class="C36Centre" id="para-64" title="page-1">
<span/>
</p>
</div>
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-65" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įžanga</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">China Chamber of Commerce for Import and Export of Machinery and Electronic Products (Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai, toliau – CCCME) yra pagal Kinijos teisę įsteigta asociacija, kurios nariai, be kita ko, yra Kinijos tam tikrų ketaus gaminių eksportuojantys gamintojai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo apeliaciniu skundu CCCME ir kitos devynios apeliantės, kurios yra Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės ketaus gaminių gamintojos (toliau visos – apeliantės), Teisingumo Teismo prašo panaikinti 2021 m. gegužės 19 d. Sprendimą China Chamber of Commerce for Import and Export of Machinery and Electronic Products / Komisija (toliau – skundžiamas sprendimas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>). Tuo sprendimu Bendrasis Teismas atmetė apeliančių ieškinį dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/140 (toliau – ginčijamas reglamentas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>), kuriuo tam tikriems importuojamiems KLR kilmės ketaus gaminiams nustatomas antidempingo muitas, panaikinimo. Iš esmės, tie gaminiai yra šulinių dangčiai. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliaciniame skunde keliami keli klausimai, iš kurių trys yra, ko gero, svarbesni nei likusieji. Pirmasis yra procesinio pobūdžio. Tai pirmas kartas, kai CCCME ginčijo antidempingo reglamentą. Šioje byloje kyla klausimas dėl sąvokos „konkreti ir tiesioginė sąsaja“, kiek tai susiję su prekybos organizacija, kurios nariai bendradarbiavo antidempingo tyrimo procedūroje ir kuri, Europos Komisijos teigimu, yra KLR emanacija. Taip pat kyla klausimas, kaip reikia apibrėžti eksportuotojams atstovaujančią asociaciją, kaip ji suprantama pagal Reglamentą (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>). Todėl Teisingumo Teismas turi nustatyti sąlygas, kurioms esant tokia asociacija gali pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą savo ar savo narių vardu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrasis klausimas yra materialinio pobūdžio. Jis susijęs su Sąjungos pramonei padarytos žalos nustatymo taisyklėmis. Apeliantės ginčija Komisijos atliktą Eurostato duomenų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>) ekstrapoliaciją ir koregavimą žalos nustatymo tikslais. Taigi Teisingumo Teismas turi apibrėžti reikalavimus, nustatytus pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse, kad žala būtų nustatyta ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai ištyrus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečiasis klausimas susijęs su antidempingo administracinę procedūrą ir, visų pirma, Komisijos pareigą atskleisti reguliuojančiomis procedūrinėmis taisyklėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisės aktai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinio reglamento 3 straipsnyje „Žalos nustatymas“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-75" title="page-7">
      „1. Pagal šį reglamentą terminas „žala“, jei nenurodyta kitaip, suprantamas kaip materialinė žala Sąjungos pramonei, materialinės žalos grėsmė Sąjungos pramonei arba materialinės kliūtys tai pramonei kurtis ir yra aiškinamas pagal šio straipsnio nuostatas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-76" title="page-7">
      2. Žala nustatoma remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai ištyrus:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-77" title="page-7">
      a) importo dempingo kaina kiekius ir poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje; ir
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-78" title="page-7">
      b) tokio importo sąlygotą poveikį Sąjungos pramonei.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-79" title="page-7">
      3. Vertinant importo dempingo kaina kiekį, reikia atsižvelgti į tai, ar iš viso žymiai išaugo importas dempingo kaina absoliučiu dydžiu arba lyginant su gamyba ar suvartojimu Sąjungoje. Vertinant importo dempingo kaina poveikį kainoms, atsižvelgiama į tai, ar produktai dempingo kaina yra importuojami žymiai mažesnėmis kainomis lyginant su Sąjungos pramonės panašių produktų kainomis, arba į tai, ar toks importas turėjo kitokį poveikį – ženkliai nusmukdė kainas arba smarkiai trukdė kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis. Vienas ar keli tų veiksnių nėra būtinai lemiami.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-80" title="page-7">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-81" title="page-7">
      5. Nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį atitinkamai Sąjungos pramonei, reikia ištirti visus svarbius atitinkamos pramonės būklę apibūdinančius ekonominius veiksnius ir rodiklius &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-82" title="page-7">
      6. Pateikus visus 2 dalyje minimus susijusius įrodymus turi būti akivaizdu, kad importas dempingo kaina sukelia žalą, kaip apibrėžta šiame reglamente. Ypač būtina įrodyti, kad 3 dalyje apibrėžtas kiekis ir (arba) kainos sukėlė 5 dalyje nurodytą poveikį Sąjungos pramonei ir kad tą poveikį galima apibrėžti kaip materialinį.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-83" title="page-7">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 10 ir 11 dalyse numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-85" title="page-8">
      „10. Pranešime apie tyrimo procedūrų inicijavimą skelbiama tyrimo pradžia, nurodomas produktas ir atitinkamos valstybės, pateikiama gautos informacijos santrauka ir nurodoma, kad visa su tyrimu susijusi informacija būtų perduodama Komisijai.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-86" title="page-8">
      Jame nurodoma, per kokį laiką suinteresuotosios šalys gali pranešti apie save, raštu pareikšti savo nuomones ir pateikti informaciją, jei į tokias nuomones bei informaciją turi būti atsižvelgta tyrimo metu. Jame taip pat nurodoma, per kokį laikotarpį suinteresuotosios šalys gali kreiptis į Komisiją, kad būtų išklausytos pagal 6 straipsnio 5 dalį.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-87" title="page-8">
      11. Komisija praneša eksportuotojams, importuotojams ir eksportuotojams ar importuotojams atstovaujančioms asociacijoms, kurie, kiek jai žinoma, yra susiję, taip pat eksportuojančios valstybės atstovams ir skundo pateikėjams apie tyrimo procedūrų inicijavimą ir, neatskleisdama konfidencialios informacijos, pateikia 1 dalies nuostatų pagrindu gauto raštiško skundo visą tekstą žinomiems eksportuotojams ir eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms, taip pat, esant prašymui, – kitoms suinteresuotosioms susijusioms šalims. Jeigu susijusių eksportuotojų yra ypatingai daug, visas raštiško skundo tekstas gali būti pateikiamas tik eksportuojančios valstybės institucijoms arba atitinkamai prekybos ir verslo asociacijai.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-89" title="page-8">
      „Skundo pateikėjai, importuotojai ir eksportuotojai bei jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir vartotojų asociacijos, kurie apie save pranešė 5 straipsnio 10 dalyje nurodyta tvarka, taip pat eksportuojančios valstybės atstovai, pateikę raštiškus prašymus, gali peržiūrėti visą bet kurios tyrime dalyvaujančios šalies pateiktą informaciją – skirtingai nei Sąjungos ar jos valstybių narių valdžios institucijų parengtus vidaus naudojimo dokumentus – kuri yra svarbi jiems pateikiant savo argumentus, bet nėra konfidenciali, kaip numatyta 19 straipsnyje, ir kuri yra naudojama atliekant tyrimą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-90" title="page-8">
      Tokios šalys gali atsiliepti į gautą informaciją, o į jų pastabas atsižvelgiama, jeigu jos yra pakankamai pagrįstos atsiliepime.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinio reglamento 19 straipsnio „Konfidencialumas“ 1–3 dalyse nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-92" title="page-8">
      „1. Bet kokia informacija, kuri yra konfidencialaus pobūdžio (pavyzdžiui, kadangi jos atskleidimas suteiktų žymų konkurencinį pranašumą konkurentui arba žymiai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją) arba kurią tyrimo šalys suteikia konfidencialiu pagrindu, turi būti valdžios institucijų naudojama konfidencialiai, jei tai pagrįsta.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-93" title="page-9">
      2. Suinteresuotosios šalys, teikiančios konfidencialią informaciją, turi pateikti nekonfidencialias tokios informacijos santraukas. Tokios santraukos turi būti pakankamai išsamios, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos esmę. Ypatingomis aplinkybėmis tokios šalys gali nurodyti, kad neįmanoma padaryti šios informacijos santraukos. Tokiomis ypatingomis aplinkybėmis turi būti pateiktas pareiškimas išdėstant priežastis, kodėl neįmanoma padaryti tokios santraukos.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-94" title="page-9">
      3. Jeigu manoma, kad prašymas laikytis konfidencialumo nėra pagrįstas, ir jeigu informacijos pateikėjas nenori atskleisti šios informacijos arba leisti ją pateikti apibendrintu ar santraukos pavidalu, į tokią informaciją galima neatsižvelgti, nebent atitinkami šaltiniai pakankamai tvirtai įrodytų, kad ši informacija yra teisinga. Prašymai laikytis konfidencialumo negali būti atmetami nepagrįstai.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-96" title="page-9">
      „1. Skundo pateikėjai, importuotojai ir eksportuotojai bei jiems atstovaujančios asociacijos, taip pat eksportuojančios valstybės atstovai gali reikalauti, kad jiems būtų atskleista išsami informacija, sąlygojusi esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu buvo nustatytos laikinosios priemonės. Tokie reikalavimai atskleisti informaciją pateikiami raštu iš karto po laikinųjų priemonių nustatymo, o reikalaujama informacija nedelsiant atskleidžiama raštu.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-97" title="page-9">
      2. 1 dalyje minimos šalys gali reikalauti galutinai atskleisti esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinama rekomenduoti nustatyti galutines priemones arba baigti tyrimą ar nagrinėjimą nenustatant priemonių – ypatingas dėmesys skiriamas reikalavimui atskleisti bet kuriuos faktus ar motyvus, kurie skiriasi nuo laikinąsias priemones pagrindusiųjų faktų ar motyvų.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pasaulio Prekybos Organizacijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sutartis dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (GATT) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>) (toliau – 1994 m. Susitarimas dėl antidempingo) yra Tarybos sprendimu 94/800/EB (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>) patvirtintos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutarties 1A priede.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 6.1.3 straipsnyje „Įrodymai“ numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-101" title="page-10">
      „Iš karto po tyrimo inicijavimo institucijos žinomiems eksportuotojams[16] ir eksportuojančios šalies narės institucijoms pateikia visą rašytinio prašymo, gauto pagal 5 straipsnio 1 dalį, tekstą ir, esant užprašymui, jis turi tapti prieinamas kitoms susijusioms, suinteresuotoms šalims. Turi būti laikomasi reikalavimo saugoti konfidencialią informaciją, kaip numatyta šio straipsnio 5 dalyje.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis straipsnis susietas su išnaša, kurioje detalizuojama, kad „jeigu susijusių eksportuotojų yra ypatingai daug, visas raštiško skundo [rašytinio prašymo] tekstas gali būti pateikiamas tik eksportuojančios valstybės institucijoms arba atitinkamai prekybos ir verslo asociacijai“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 6.11 straipsnyje nustatyta: </p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-104" title="page-10">
      „Šioje Sutartyje „suinteresuotosios šalys“ yra: 
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-105" title="page-10">
      i) eksportuotojas ar užsienio gamintojas, ar tiriamosios prekės importuotojas, ar prekybos ar verslo asociacija, kurios narių dauguma yra tokios prekės gamintojai, eksportuotojai ar importuotojai; 
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-106" title="page-10">
      ii) eksportuojančios šalies narės Vyriausybė; 
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-107" title="page-10">
      iii) tapačios arba panašios prekės importuojančioje šalyje narėje gamintojas ar prekybos ir verslo asociacija, kurios narių dauguma gamina tapačią arba panašią prekę importuojančios šalies narės teritorijoje.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės aplinkybės ir ginčijamas reglamentas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčo aplinkybes Bendrasis Teismas išdėstė skundžiamo sprendimo 1–9 punktuose ir šio proceso tikslais jų apibendrinimas pateikiamas toliau.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. spalio 31 d. pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį Komisijai buvo pateiktas skundas, kad ji inicijuotų antidempingo tyrimą dėl tam tikrų KLR ir Indijos Respublikos kilmės ketaus gaminių importo. Skundą pateikė septyni Sąjungos gamintojai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. gruodžio 10 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija paskelbė pranešimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>) ir taip inicijavo aptariamo importo antidempingo tyrimo procedūrą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiame tyrime nagrinėtas produktas – „tam tikri žvyninio grafitinio ketaus (pilkojo ketaus) arba rutulinio grafitinio ketaus (stipriojo ketaus) gaminiai bei jų dalys. Šie gaminiai naudojami: požeminėms arba paviršinėms sistemoms ir (arba) požeminių arba paviršinių sistemų angoms uždengti, taip pat patekti į požemines arba paviršines sistemas ir (arba) sudaryti sąlygas pamatyti požemines arba paviršines sistemas“ (toliau – nagrinėjamasis produktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tyrimas dėl dempingo ir žalos apėmė laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis). Žalos vertinimui svarbių tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamas laikotarpis).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. rugpjūčio 16 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1480 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>) (toliau – laikinasis reglamentas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Užbaigusi antidempingo tyrimą 2018 m. sausio 29 d. Komisija priėmė ginčijamą reglamentą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CCCME dalyvavo administracinėje procedūroje, kurią užbaigus buvo priimtas ginčijamas reglamentas. Kiti juridiniai asmenys yra minėti devyni Kinijos eksportuojantys gamintojai; du iš jų Komisija atrinko kaip Kinijos eksportuojančių gamintojų pavyzdžius tyrimo tikslams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2018 m. balandžio 23 d. apeliantės Bendrojo Teismo kanceliarijai pareiškė ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo. Grįsdama ieškinį CCCME rėmėsi šešiais pagrindais. Komisija ginčijo tiek jo priimtinumą, tiek pagrįstumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2018 m. spalio 24 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas leido EJ Picardie ir kitiems juridiniams asmenims (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>) (toliau – įstojusios į bylą šalys) įstoti į bylą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas pirmiausia nagrinėjo Komisijos argumentus dėl CCCME ieškinio priimtinumo. Bendrasis Teismas nusprendė, kad ieškinys yra priimtinas tiek, kiek jį pareiškė, pirma, CCCME savo vardu, siekdama apginti savo procesines teises, antra, CCCME savo 19 narių, kuriuos ji nurodė, vardu ir, trečia, kiti juridiniai asmenys, kurių pavadinimai nurodyti skundžiamo sprendimo I priede.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie ieškinio pagrįstumą, Bendrasis Teismas atmetė visus šešis CCCME nurodytus pagrindus ir todėl atmetė visą ieškinį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Teisingumo Teisme ir reikalavimai </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šį apeliacinį skundą CCCME teikia savo ir savo narių vardu, taip pat jį teikia kitos apeliantės, kurioms CCCME neatstovauja.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantės prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą, patenkinti apeliančių Bendrajam Teismui pareikštame ieškinyje pateiktus reikalavimus, panaikinti ginčijamą reglamentą tiek, kiek jis susijęs su CCCME, atskiromis bendrovėmis ir atitinkamais nariais, nurodyti Komisijai padengti bylinėjimosi išlaidas Bendrajame Teisme ir apeliacinėje instancijoje, įskaitant patirtas apeliančių, ir nurodyti į bylą įstojusioms šalims padengti savo bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek ieškinys pirmojoje instancijoje pripažįstamas priimtinu, ieškinį Bendrajame Teisme pripažinti nepriimtinu, atmesti apeliacinį skundą ir nurodyti apeliantėms padengti bylinėjimosi išlaidas Bendrajame Teisme ir apeliacinėje instancijoje. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Į bylą įstojusios šalys Teisingumo Teismo prašo atmesti visą apeliacinį skundą, nuspręsti, kad CCCME negali būti atstovaujanti asociacija pagrindinio reglamento tikslais, ir nurodyti apeliantėms padengti atsakovių bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas šalims pateikė kelis klausimus, kad į juos būtų atsakyta raštu. Šalys atsakė 2022 m. rugpjūčio 29 d. Visos minėtos šalys pateikė argumentus žodžiu 2022 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo posėdyje. Per posėdį buvo prašoma, kad šalių žodiniai argumentai būtų sutelkti į priimtinumo klausimą ir į apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį bei penktąjį pagrindą, kuriais, Teisingumo Teismo prašymu, ši išvada apsiribos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">VI.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliacinio skundo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia išnagrinėsiu Komisijos ir į bylą įstojusių šalių pagrindą, kad Bendrasis Teismas suklydo pripažindamas ieškinį dėl panaikinimo priimtinu (A). Toliau nagrinėsiu du apeliacinio skundo pagrindus, susijusius su žalos nustatymu. Pradėsiu nuo pirmojo apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies, susijusios su importo apimtimi, analizės (B). Tada išnagrinėsiu patvirtinamųjų įrodymų klausimą, iškeltą apeliacinio skundo antrajame pagrinde (C). Galiausiai išnagrinėsiu apeliacinio skundo penktąjį pagrindą, susijusį su suinteresuotųjų šalių teisių į gynybą paisymu ir Komisijos pareiga atskleisti informaciją toms šalims (D).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ieškinio priimtinumo pirmojoje instancijoje</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo atsakyme Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai pripažino, kad ieškinys priimtinas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, reikia turėti omenyje, kad pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali šio straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį, be kita ko, dėl aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję. Asociacijų, būtent prekybos asociacijų, teisė pareikšti ieškinį dėl panaikinimo Bendrajame Teisme kyla iš privačių asmenų teisės pareikšti tokį ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis jurisprudencija asociacijų pareikšti ieškiniai yra priimtini trimis aiškiai apibrėžtais atvejais: pirma, kai asociacija atstovauja įmonių, kurios pačios turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. pačios turi locus standi, interesams, antra, kai asociacija yra diferencijuota dėl poveikio jos pačios, kaip asociacijos, interesams, visų pirma dėl to, kad jos, kaip derybininkės, poziciją paveikė priemonė, kurią prašoma panaikinti, ir, trečia, kai teisės nuostata jai aiškiai suteikia tam tikras procesinio pobūdžio teises (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje Komisija pateikia prieštaravimus dėl priimtinumo dėl pirmojo ir trečiojo atvejų. Pirmasis prieštaravimas dėl priimtinumo yra susijęs su situacija, kai prekybos asociacija pareiškia ieškinį savo vardu, nes turi savo interesų (1), o antrasis prieštaravimas dėl priimtinumo yra susijęs su nariams, kurie patys turi teisę pareikšti ieškinį, atstovaujančios prekybos asociacijos ieškinio priimtinumu (2). Be to, Komisija ginčija juridinių asmenų advokatams suteiktų įgaliojimų galiojimą, o tai yra trečiojo prieštaravimo dėl priimtinumo dalykas (3).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmas prieštaravimas dėl priimtinumo tiek, kiek ieškinį dėl panaikinimo pareiškė CCCME savo vardu</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija, palaikoma į bylą įstojusių šalių, teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 52–75 punktuose padarė teisės klaidą, nes nusprendė, kad CCCME pripažinimo eksportuotojams atstovaujančia asociacija per administracinę procedūrą pakako įrodyti, kad ji buvo konkrečiai ir tiesiogiai susijusi SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos tikslais. Klausimas, ar subjektas turi procedūrinių teisių tam tikroje administracinėje procedūroje, nustatomas pagal Sąjungos teisės aktų leidėjo priimtas teisės normas, o ne pagal šių normų nepaisančios administracinės institucijos sprendimą. Pats Bendrasis Teismas neįvertino, ar objektyviai CCCME atitiko visas pagrindiniame reglamente reikalaujamas sąlygas būti eksportuotojams atstovaujančia asociacija. Atsakydama į Teisingumo Teismo klausimus, Komisija labai pabrėžė pareigą aiškinti sąvoką „prekybos asociacija“, kaip ji suprantama pagal pagrindinį reglamentą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 12 straipsnio 1 dalį ir atitinkamą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK), pasirašytos 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje, 11 straipsnio 1 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija ir įstojusios į bylą šalys teigia, kad CCCME nėra asociacija, atstovaujanti eksportuojantiems gamintojams, nes ji veikė prižiūrima ir valdoma atitinkamų KLR ministerijų, kurios taip pat duodavo verslo nurodymus. Įstojusios į bylą šalys priduria, kad CCCME ne tik gauna nurodymus iš valstybės, bet ir veikia valstybės vardu organizuodama eksportuojančių gamintojų komercinę veiklą ir šiai valstybei kontroliuojant konkurenciją vidaus ir eksporto rinkose. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CCCME teigia, kad ji yra eksportuotojams atstovaujanti asociacija pagal pagrindinį reglamentą, taigi suinteresuotoji šalis. Dėl Bendrojo Teismo skundžiamame sprendime nurodytų priežasčių CCCME teigia, kad ji tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su ginčijamu reglamentu. Konkrečiai kalbant CCCME pabrėžia, kad tiek per tyrimą, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas, tiek per ankstesnius tyrimus Komisija ją laikė suinteresuotąja šalimi. Per posėdį CCCME pridūrė, kad Komisija turėtų patikrinti, ar subjektas yra suinteresuotoji šalis tyrimo metu, o ne teismo proceso stadijoje. Ji taip pat teigė, kad Chartijos 12 straipsnis ir EŽTK 11 straipsnis nėra svarbūs šios bylos tikslais. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirminės pastabos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš pradžių norėčiau pažymėti, kad Bendrasis Teismas išnagrinėjo CCCME teisę pareikšti ieškinį skundžiamo sprendimo 46–76 punktuose ir atmetė Komisijos pateiktą prieštaravimą dėl priimtinumo. Pirma, jis nusprendė, kad CCCME buvo konkrečiai susijusi su ginčijamu reglamentu, nes Komisija laikė CCCME suinteresuotąja šalimi, kaip ji suprantama pagal pagrindinį reglamentą, ir suteikė šiai asociacijai procesines teises per procedūrą, po kurios buvo priimtas ginčijamas sprendimas (antidempingo tyrimo procedūra). Be to, Bendrasis Teismas atmetė Komisijos argumentą, kad CCCME negali būti laikoma suinteresuotąja šalimi, kaip ji suprantama pagal pagrindinį reglamentą, bet gali būti laikoma tik atstovaujančia šalimi. Antra, Bendrasis Teismas nusprendė, kad CCCME buvo tiesiogiai susijusi, nes jos procesinės teisės gali būti užtikrintos, tik jei ji gali pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą siekiant nustatyti, ar juridiniai asmenys, kaip CCCME, turi teisę pareikšti ieškinį savo vardu, turi būti išnagrinėta, ar tie asmenys turi, pirma, teisę ir, antrą, suinteresuotumą pareikšti ieškinį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>). Visų pirma, dėl antrosios sąlygos, kuri nėra ginčijama šiame apeliaciniame skunde (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>), pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 78 ir 79 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad, panaikinus ginčijamą reglamentą, Komisija turėtų iš naujo pradėti antidempingo tyrimo procedūrą ir galbūt leisti CCCME įstoti į tyrimą bei priimti jos pastabas pagal pagrindinį reglamentą. Kadangi panaikinimas gali sukelti tokias pasekmes, jis galėtų turėti teisinių pasekmių savo vardu veikiančiai CCCME. Kitaip tariant, jei būtų buvusios pažeistos CCCME procesinės teisės, būtų paveiktas antidempingo tyrimo rezultatas, taigi CCCME buvo suinteresuota ginčyti tokį pažeidimą. Taigi jos suinteresuotumas pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme savo vardu skirtas apsaugoti jos procesinėms teisėms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis kriterijus, susijęs su prekybos asociacijos teise pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš pradžių reikia priminti, kad taisyklės, reglamentuojančios juridinių asmenų teisę pareikšti ieškinį ginčijant Sąjungos priemonę, nustatytos SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje. Šiuo atveju reikia išnagrinėti antrąją dalį, pagal kurią byla gali būti iškelta, jei aktas yra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su asociacijomis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekiant nustatyti, ar CCCME turi teisę pareikšti ieškinį šioje byloje dėl ginčijamo akto poveikio savo, kaip asociacijos, vardu, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad kiti asmenys nei tie, kuriems adresuotas sprendimas, gali tvirtinti esantys konkrečiai susiję tik tuo atveju, jei šis sprendimas juos paveikia, be kita ko, dėl aplinkybių, kuriomis jie skiriasi nuo visų kitų asmenų, ir dėl šių veiksnių išskiria juos konkrečiai, kaip ir asmenis, kuriems sprendimas adresuotas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje, manau, akivaizdu, kad antidempingo muitų nustatymas nepakeitė konkrečiai CCCME teisinės padėties, nes šis subjektas pats neprivalo mokėti šio muito (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>). Vis dėlto tai, kad asmuo dalyvauja procedūroje, po kurios priimama Sąjungos priemonė, gali jį išskirti konkrečiai atitinkamos priemonės, kuri jam sukelia privalomų teisinių padarinių, atžvilgiu, jei taikytinais Sąjungos teisės aktais jam suteikiamos tam tikros procedūrinės garantijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>). Taigi tiksli CCCME ieškinio, pareikšto jos vardu, apimtis priklauso nuo šio subjekto teisinės padėties, kaip ji apibrėžta Sąjungos teisėje, siekiant apsaugoti šio subjekto teisėtus interesus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">c)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antidempingo tyrimo metu Komisijos suteiktas statusas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija CCCME laikė suinteresuotąja šalimi, kuriai per visą administracinę procedūrą turėjo būti suteiktos pagrindiniame reglamente numatytos procedūrinės teisės. Skundžiamo sprendimo 53–57 punktuose Bendrasis Teismas padarė kelias išvadas, pagal kurias Komisija suteikė CCCME teisę dalyvauti dviejuose su tyrimu susijusiuose posėdžiuose, kaip numatyta pagrindinio reglamento 6 straipsnio 5 dalyje. Jis taip pat pažymėjo, kad CCCME gavo Komisijos leidimą pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalį susipažinti su tyrimo medžiaga ir kad vėliau Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1 dalimi, nusiuntė CCCME preliminarias išvadas, o dėl jų CCCME pateikė pastabas raštu. Be to, Bendrasis Teismas pabrėžė, kad pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 dalį CCCME gavo galutines išvadas, kuriose Komisija ketino siūlyti nustatyti galutines priemones. Remdamasis šiomis išvadomis Bendrasis Teismas nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju CCCME atitiko reikalavimus, kad būtų laikoma konkrečiai susijusiu asmeniu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, šios analizės pradžia yra Bendrojo Teismo išvada, kad Komisija suklydo per administracinę procedūrą suteikdama CCCME suinteresuotosios šalies statusą ir iš šio statuso kylančias procesines teises. Nors Komisija šios klaidos neginčija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>), turiu pažymėti, kad Bendrasis Teismas neišdėsto pozicijos dėl to, ar ši klaida nustatyta, ar ne (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>). Priešingai, skundžiamo sprendimo 68 punkte Bendrasis Teismas remiasi pačios Komisijos pateiktu CCCME, kaip suinteresuotos šalies, apibūdinimu ir nurodo būtent ginčijamo reglamento 25 konstatuojamąją dalį, kurioje Komisija laikosi nuomonės, kad CCCME turėjo būti laikoma suinteresuotąja šalimi, atstovaujančia visų pirma Kinijos ketaus pramonei.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto pagal jurisprudenciją, susijusią su SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, tai, kad asmuo vienaip ar kitaip dalyvauja procese, po kurio priimamas Sąjungos teisės aktas, nereiškia, kad šis asmuo yra konkrečiai susijęs su atitinkamu teisės aktu, nebent atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose tokiam asmeniui nustatytos konkrečios procedūrinės garantijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>). Taigi atstovaujančios asociacijos gali būti tiesiogiai ir konkrečiai susijusios su pagrindiniu reglamentu joms suteiktų procesinių teisių pažeidimu. Būtent remdamasis šiuo reglamentu Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar subjektas, kaip CCCME, turi būti konkrečiai išskirtas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to negalime daryti išvados, kad CCCME pagrindinio reglamento taikymo tikslais negalima teisiškai laikyti suinteresuotąja šalimi. Taikant SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar subjektas, kaip CCCME, gali būti laikomas eksportuotojams atstovaujančia asociacija, kaip ji suprantama pagal pagrindinį reglamentą, ypač kai Komisija ir įstojusios į bylą šalys ginčijo CCCME statusą, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, nors Komisija per administracinę procedūrą pripažino CCCME suinteresuotąja šalimi ir suteikė jai iš to kylančias procedūrines teises, toks pripažinimas ir suteikimas yra administracinė praktika, kuri nėra privaloma Sąjungos teismui nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo. Komisijos suteiktas CCCME statusas turi atitikti pagrindinį reglamentą, kuris yra ginčijamo reglamento priėmimo pagrindas. Šiuo klausimu, kaip teisingai nurodo Komisija, tai, ar subjektas turi procedūrinių teisių konkrečioje administracinėje procedūroje, nustato Sąjungos teisės aktų leidėjas, priimdamas teisinį pagrindą, t. y. pagrindinį reglamentą šiuo atveju, o ne administracinės institucijos praktika. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto tai nereiškia, kad klaidinga Komisijos praktika nesukelia jokių pasekmių, visų pirma kai ši institucija atima iš asmens procedūrines teises. Konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis CCCME pripažinus suinteresuotąja šalimi, iš šio asmens šios teisės nebuvo atimtos, veikiau jam suteikta daugiau teisių, kaip per posėdį nurodė Komisija. Dėl šios priežasties minėtas Komisijos pripažinimas neturi neigiamų pasekmių CCCME teisėms į gynybą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi manau, kad siekdamas nustatyti ieškinio dėl panaikinimo priimtinumą Bendrasis Teismas turėjo patikrinti, kokį statusą ir kokias procedūrines teises (jei tokių yra) CCCME turėjo gauti pagal pagrindinį reglamentą. Vis dėlto skundžiamo sprendimo 53–71 punktuose vertinant, ar CCCME, veikdama savo vardu, buvo konkrečiai susijusi, paaiškėjo, kad Bendrasis Teismas šio patikrinimo neatliko. Jis manė, kad ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo atžvilgiu CCCME buvo konkrečiai susijusi tik dėl to, kad Komisija jai suteikė procedūrines teises (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>). Taigi manau, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad CCCME buvo konkrečiai ir tiesiogiai susijusi dėl to, kad Komisija suteikė jai procedūrines teises per antidempingo tyrimo procedūrą, nors nepatikrino, ar šių teisių suteikimas atitiko pagrindinį reglamentą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į minėtą klaidą, Teisingumo Teismas turi patikrinti, ar pagal pagrindinį reglamentą Komisija iš tikrųjų turėjo pripažinti CCCME suinteresuotąja šalimi ir (ar) atstovaujančia asociacija ir suteikti jai tam tikras procedūrines teises. Todėl kyla klausimas, ar CCCME yra suinteresuotoji šalis ir (ar) eksportuotojams atstovaujanti asociacija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">d)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Suinteresuotoji šalis ir (ar) atstovaujanti asociacija </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Suinteresuotosios šalies sąvoka</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia, kalbant apie pagrindiniame reglamente nurodytus veikėjus, reikėtų pažymėti, kad jo nuostatose daroma nuoroda į tokius skirtingus subjektus, kaip „eksportuotojai“, „importuotojai“, (ir jiems) „atstovaujančios asociacijos“, „importuotojams ar eksportuotojams atstovaujančios asociacijos“, „skundo pateikėjai“, „eksportuojančios šalies atstovai“, „eksportuojančios šalies vyriausybė“, „naudotojai ir vartotojų asociacijos“ ir „suinteresuotosios šalys“. Nors šios kategorijos nėra apibrėžtos pagrindiniame reglamente, iš jo 5, 6, 10, 11 ir 19 straipsnių matyti, kad šis reglamentas suteikia šiems subjektams skirtingų teisių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, atsižvelgiant į pažodinį ir sisteminį pagrindinio reglamento 5 straipsnio 10 ir 11 dalių aiškinimą, akivaizdu, kad terminas „suinteresuotosios šalys“ yra bendras terminas ir apima visus minėtus subjektus. Visų pirma, kai asmuo praneša apie save pagal šio reglamento 5 straipsnio 10 dalį, jis tampa suinteresuotąja šalimi. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekiant nustatyti suinteresuotosios šalies statusą administracinėje procedūroje ir su juo susijusias procedūrines teises, kadangi skirtingi subjektai turi skirtingų teisių, taip pat reikia nustatyti jų statusą, kurį turėdami jie veikia, t. y. kaip eksportuotojas, importuotojas, atstovaujanti asociacija ar kitas. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>) Šiuo klausimu taip pat turėčiau pažymėti, kad nors pagrindiniame reglamente daromas skirtumas tarp eksportuotojams atstovaujančių asociacijų ir eksportuojančios šalies atstovų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>), nei šiame reglamente, nei jurisprudencijoje, atrodo, nėra tikslių kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant apibrėžti šias sąvokas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Eksportuotojams atstovaujančios asociacijos sąvoka </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kyla klausimas, ar CCCME yra eksportuotojams atstovaujanti asociacija, kaip ji suprantama pagal pagrindinį reglamentą. Šalys gana natūraliai daro dvi priešingas išvadas. CCCME teigimu, pagrindiniame reglamente nenurodomi jokie procesiniai ar materialiniai kriterijai, kuriais remiantis būtų galima apibrėžti eksportuotojams atstovaujančią asociaciją. Remdamasi įprasta terminų „atstovaujanti“ ir „asociacija“ reikšme, CCCME teigia, kad bet kuri įstaiga ar subjektas, veikiantis eksportuojančių gamintojų vardu arba jų naudai, gali būti apibūdinamas kaip eksportuotojams atstovaujanti asociacija, kaip tai suprantama pagal pagrindinį reglamentą. Papildomų kriterijų įtraukimas reikštų nepateisinamų papildomų sąlygų taikymą eksportuotojams atstovaujančios asociacijos statusui. Priešingai, Komisija ir įstojusios į bylą šalys tvirtina, kad ši sąvoka „eksportuotojams atstovaujanti asociacija“ turi būti apibrėžta remiantis konkrečiais materialiniais ir procesiniais kriterijais. Visų pirma jos teigia, kad sąvoka „asociacija“ pagal bendras Sąjungos valstybių narių tradicijas turi būti suprantama kaip susijusi su subjektu, kuris yra įsteigtas ir veikia demokratiškai ir yra nepriklausomas nuo vyriausybės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip per posėdį teigė Komisija, šiai išvadai sąvokos „asociacija“ aiškinimas yra labai svarbus. Šiuo klausimu pagrindiniame reglamente ir jo kontekste numatyti materialiniai ir procesiniai kriterijai, apibrėžiantys „eksportuotojams atstovaujančią asociaciją“. Visų pirma, kalbant apie procesinius kriterijus, pagrindinio reglamento 5 straipsnio 10 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad suinteresuotosios šalys turi pranešti apie save (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>). Kalbant apie materialinius kriterijus, atrodo, kad pagrindiniame reglamente neapibrėžta sąvoka „eksportuotojams atstovaujanti asociacija“. Šiuo atžvilgiu turėčiau pažymėti, kad ši frazė pirmą kartą atsirado Tarybos reglamente (EB) Nr. 3284/94 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>), kuriuo įgyvendintas 1994 m. Susitarimas dėl antidempingo, nors ankstesnėse antidempingo pagrindinio reglamento versijose buvo nurodyta formuluotė „prekybos asociacija“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors „prekybos asociacijos“ sąvoka nustatyta PPO teisėje, t. y. 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 6.11 straipsnio i punkte (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>), Komisija per posėdį Teisingumo Teisme negalėjo paaiškinti, kodėl, priimdama Reglamentą Nr. 3284/94 ir įgyvendindama tą susitarimą, Taryba pakeitė siūlomą tekstą ir termino „atstovaujanti asociacija“ kilmę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>). Taigi neaišku, kodėl Europos Sąjunga pasirinko formuluotę „atstovaujanti asociacija“, o ne vartojo susitarime buvusią formuluotę. Tai dar labiau stebina, nes pagrindinio reglamento 5 straipsnio 11 dalyje vartojama sąvoka „verslo asociacija“, kuri, kaip šalys sutiko per posėdį, aiškiai reiškia „atstovaujančią asociaciją“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniu reglamentu Sąjungos teisėje įgyvendinamas tarptautinis įsipareigojimas, kylantis iš 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo, apibrėžiant sąvoką „atstovaujanti asociacija“, kaip tai suprantama pagal pagrindinį reglamentą, tikslinga atsižvelgti į „prekybos ar verslo asociacijos“ sąvoka, kaip tai suprantama pagal šio susitarimo 6.11 straipsnio i punktą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>). Pagal šią nuostatą, kad subjektas būtų tokiu laikomas, jis turi atitikti du kriterijus: pirma, jis turi būti „prekybos arba verslo asociacija“ ir, antra, dauguma jo narių turi būti gamintojai, eksportuotojai arba tiriamo produkto importuotojai. Toliau išnagrinėsiu šiuos du kriterijus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">i)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prekybos ar verslo asociacija</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis kriterijus</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Per posėdį šalys sutarė, kad 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 6.11 straipsnio i punkte nurodyta formuluotė „prekybos ar verslo asociacija“ buvo įtraukta į pagrindinį reglamentą, kiek tai susiję su „atstovaujančia asociacija“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>). Nesant tame straipsnyje apibrėžties ar kokios nors nuorodos į nacionalinius įstatymus, pagal 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės 31 straipsnio 1 dalį ši formuluotė turi būti „aiškinama laikantis geros valios principų, atsižvelgiant į joje vartojamų sąvokų įprastinę reikšmę sutarties kontekste ir atsižvelgiant į sutarties objektą bei jos tikslą“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pirmiausia turiu pažymėti, kad tarp 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 6.11 straipsnio i punkto kalbinių versijų yra tam tikrų neatitikimų, nes dviem iš trijų oficialių PPO kalbų nurodyta „asociacija“ – „trade or business association“ anglų kalba (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>) ir „las asociaciones mercantiles, gremiales o empresariales“ ispanų kalba (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>), o trečia kalba (prancūzų) nurodyta „grupė“ – „un groupement professionnel commercial ou industriel“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>). Atrodo, kad įprastinė šių sąvokų reikšmė apima įvairių rūšių organizacijas, kurios jungia ir remia tam tikros rūšies pramonės įmones ir darbdavius bei gina jų teises. Be to, dėl išsamumo turėčiau pridurti, kad skirtingose teisės sistemose istorinė „prekybos asociacijos“ apibrėžtis apėmė prekybos rūmus ir tarybas, asociacijas ar institutus, prekybos apsaugos draugijas, neatstovaujančias asociacijas, teikiančias bendrąsias komercines paslaugas, konsultacinius meno ir amatų rūmus bei prekybos ir pramonės profsąjungų rūmus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>). Taigi įprasta šių sąvokų reikšmė nepatvirtina Komisijos požiūrio. Šios nuostatos aiškinimas, kad „atstovaujanti asociacija“ egzistuoja tik tada, kai ji yra demokratiškai valdoma, 1994 m. Susitarime dėl antidempingo niekur nenumatytas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi negalima pagrįstai pasikliauti vien „asociacijos“ reikšme, kaip ji suprantama pagal bendras ES valstybių narių tradicijas – kad tai asociacija, kuri yra įkurta ir veikia demokratiškai bei nepriklauso nuo vyriausybės. Atvirkščiai, įprastinė šių sąvokų reikšmė reiškia subjektą, kuris remia tam tikros rūšies pramonės įmones ir gina jų teises. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie kontekstą, sąvoka „prekybos ar verslo asociacija“ atsiranda daugiašaliame PPO, kurios veiklą vykdo vyriausybių atstovai, bet kurios šaknys glūdi kasdienėje pramonės ir prekybos veikloje, kontekste. Taigi subjektų, kuriuos teisiškai galima apibūdinti kaip „prekybos asociacijas“ arba „verslo asociacijas“, spektras yra labai platus. Mano nuomone, jis gali apimti nuo prekybos rūmų ir prekybos rūmų asociacijų iki pramonės prekybos grupių, verslo asociacijų, sektorių asociacijų ar pramonės įstaigų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>). Kadangi „prekybos ar verslo asociacijos“ sąvoka kilusi iš daugiašalės PPO sistemos, kurią sudaro šalys, turinčios skirtingas politines ir ekonomines tvarkas, manau, kad šiai sąvokai taikomas teisinis kriterijus skiriasi nuo asociacijai taikomo teisinio kriterijaus pagal Sąjungos valstybių narių nacionalinę teisę ar kitas Sąjungos teisės sritis. Iš to matyti, kad taikant pagrindinį reglamentą, įgyvendinantį 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 6.11 straipsnio i punktą, „atstovaujančios asociacijos“ sąvoka turi būti aiškinama plačiai, nurodant visų rūšių subjektus, atstovaujančius pramonės šakoms, kurioms taikomos antidempingo procedūros.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Santykis su asociacijų laisvės sąvoka</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisijos nuomone, asociacija negali būti atstovaujanti, jeigu ji neatitinka Chartijos 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. CCCME, priešingai, tvirtino per posėdį, kad ši nuostata nėra reikšminga. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma, kalbant apie Chartijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į asociacijų laisvę, ši teisė atitinka EŽTK 11 straipsnio 1 dalyje garantuojamą teisę, todėl pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį turi būti laikoma turinčia tokią pačią reikšmę ir apimtį. Taigi pagrindinio reglamento nuostatos turėtų būti aiškinamos taip, kad būtų atsižvelgta į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu, pirma, pagal EŽTT jurisprudenciją teisė į asociacijų laisvę yra vienas iš esminių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės pagrindų, nes leidžia piliečiams veikti kolektyviai abipusio intereso srityse ir tai darant prisidėti prie tinkamo visuomeninio gyvenimo funkcionavimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>). Antra, ši teisė apima ne tik galimybę įsteigti ar panaikinti asociaciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">44</a>
</span>), bet ir galimybę šiai asociacijai veikti, o tai, be kita ko, reiškia, kad ji turi turėti galimybę vykdyti savo veiklą ir veikti be nepagrįsto valstybės kišimosi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">45</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, nors tiesa, kad pagrindinio reglamento nuostatos turi būti aiškinamos, inter alia, atsižvelgiant į Chartijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į asociacijų laisvę ir taip, kad būtų išvengta nepateisinamo šios teisės apribojimo, šis aiškinimas negali būti naudojamas kaip priemonė apriboti subjekto, kuris net nesiremia teise į tokią laisvę, teises. Pavyzdžiui, pagrindinio reglamento nuostatos turėtų būti aiškinamos taip, kad ūkio subjektas neturėtų būti verčiamas ar įpareigotas tapti prekybos ar verslo asociacijos nariu, išskyrus atvejus, kai toks kišimasis yra pagrįstas ir proporcingas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">46</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma, Komisija negali pasinaudoti šiose nuostatose įtvirtinta asociacijų laisve siekdama apriboti subjekto, kuris teigia atstovaujantis įmonėms arba pramonei, teises (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-47" href="#t-47">47</a>
</span>). Kitaip tariant, pareiga aiškinti pagrindinį reglamentą atsižvelgiant į Chartiją ir EŽTK gali reikšti, kad antidempingo tyrimo procedūroje dalyvaujančioms šalims suteikiamos teisės, tačiau tai negali būti naudojama kaip priemonė atgrasyti šias šalis naudotis teise į gynybą, užtikrinta Chartijos 41 ar 47 straipsniu. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu laikausi nuomonės, kad asociacijų laisvės, kaip ji suprantama pagal Chartijos 12 straipsnio 1 dalį ir EŽTK 11 straipsnį, apimtis yra labiau ribota nei „atstovaujančios asociacijos“ sąvoka pagal pagrindinį reglamentą; ši sąvoka apima asociacijų laisvę, taip pat ir „prekybos ar verslo asociacijos“ sąvoką, kaip ji suprantama pagal tarptautinę prekybos taisę. Kitaip tariant, kai minėta laisvė netaikoma, subjektas vis tiek gali atstovauti savo nariams, kaip tai suprantama pagal pagrindinį reglamentą ir tarptautinės prekybos teisės kontekste.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Komisija negali remtis šia laisve, kad apribotų atstovaujančios asociacijos sąvoką, kaip ji suprantama pagal pagrindinį reglamentą, ir užkirstų kelią organizacijai atstovauti savo nariams ar pramonei. Jei Teisingumo Teismas laikytųsi Komisijos požiūrio, aptariamas subjektas tam, kad būtų teisiškai kvalifikuojamas kaip atstovaujanti asociacija pagal pagrindinį reglamentą, visada turėtų laikytis šių nuostatų, nepaisant to, ar šis subjektas remiasi teise į minėtą laisvę, ar ne. Iš to matyti, kad Teisingumo Teismas turėtų atmesti anksčiau Komisijos pateiktą argumentą, kad aptariamo subjekto vykdoma viešoji valdžia (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-48" href="#t-48">48</a>
</span>) neleidžia jo laikyti asociacija, nes jis neatitinka Chartijos 12 straipsnio 1 dalies ir EŽTK 11 straipsnio reikalavimų. Dėl tų pačių priežasčių manau, kad Komisijos argumentas, pagal kurį aptariamas subjektas negali turėti reglamentavimo įgaliojimų, nes neatitinka tų reikalavimų, turi būti atmestas. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet kuriuo atveju šioje byloje Teisingumo Teismui pateiktoje medžiagoje nėra nieko, kas leistų manyti, kad pagrindinio reglamento aiškinimas taip, kad CCCME gali būti laikoma eksportuotojams atstovaujančia asociacija, reikštų nepagrįstą šios pagrindinės teisės, kaip ji suprantama pagal tas nuostatas, ribojimą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Asociacijos įstatai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Praktiškai klausimas, ar subjektas yra „prekybos ar verslo asociacija“, turėtų būti išnagrinėtas atsižvelgiant į jo įstatus. Nagrinėjamu atveju iš CCCME įstatų matyti, kad tai, be kita ko, yra ne pelno organizacija, kurią sudaro įmonės ir įstaigos, užsiimančios įrenginių ir elektronikos gaminių eksporto prekyba, investicijomis ir kooperacija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-49" href="#t-49">49</a>
</span>). Remiantis CCCME įstatų 2 ir 3 straipsniais, jos tikslas savo narius koordinuoti, konsultuoti ir teikti paslaugas, ginti teisėtas narių teises ir interesus bei skatinti mechanikos ir elektronikos pramonės plėtrą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-50" href="#t-50">50</a>
</span>). Mano nuomone, tikslas, apibrėžtas įstatuose, nekelia abejonių, kad CCCME yra asociacija, bent jau formaliai atstovaujanti tam tikriems KLR gamintojams ir eksportuotojams. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kyla kitas klausimas, ar CCCME yra asociacija, atstovaujanti konkrečių tiriamų produktų gamintojams. Kaip rodo pavadinimas, CCCME yra subjektas, atstovaujantis „įrenginių ir elektronikos gaminių“ bei „mechanikos ir elektronikos pramonės“ gamintojams ir eksportuotojams (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-51" href="#t-51">51</a>
</span>). Tiesa, šios neaiškios sąvokos nenurodo, ar šis subjektas apima konkrečių produktų, pavyzdžiui, tam tikrų ketaus gaminių (šulinių dangčių), gamintojus ir eksportuotojus. Vis dėlto skaitant CCCME narių verslo leidimus taip pat matyti, kad šių narių veikla apima ketaus gamybą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-52" href="#t-52">52</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, priešingai, nei teigia Komisija, net jei tiriami produktai yra tik dalis visų produktų, kuriuos apima asociacijos nariai, kaip atrodo yra šiuo atveju, asociacija vis tiek gali atstovauti nagrinėjamo produkto gamintojams, kai tie gamintojai atstovauja daugybei atitinkamo sektoriaus veiklos vykdytojų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-53" href="#t-53">53</a>
</span>). Sprendime BEUC / Komisija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-54" href="#t-54">54</a>
</span>) Bendrasis Teismas nusprendė, kad suinteresuotoji šalis turi galėti įrodyti šalies veiklos ir atitinkamo produkto objektyvų ryšį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-55" href="#t-55">55</a>
</span>). Ar tie straipsniai minimi CCCME interneto svetainėje, priešingai, nei teigia į bylą įstojusios šalys, neturi būti svarbu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-56" href="#t-56">56</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi žvelgiu į klausimo esmę: kiek reikia atsižvelgti į subjekto autonomiją nuo valstybės, siekiant teisiškai kvalifikuoti jį kaip eksportuotojams atstovaujančią asociaciją, kaip ji suprantama pagal pagrindinį reglamentą?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Autonomija prieš valstybės kišimąsi</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kyla klausimas, kokiu mastu subjektas turi būti susijęs su valstybės, kurioje jis yra įsisteigęs, vyriausybe, kad jis negalėtų atstovauti savo nariams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš pradžių pažymėsiu, kad tarptautinėje prekybos teisėje, priklausomai nuo nacionalinės teisės, gali būti, kad tam tikros savo nariams atstovaujančios asociacijos turi tam tikrų ryšių su vyriausybe, nes asociacijos turi skirtingą laisvės ir autonomijos laipsnį pagal skirtingų valstybių teisės aktus. Be to, kai asociacija yra įsteigta trečiojoje valstybėje ir jai taikoma jos teisė, kaip šiuo atveju, sunku ar net neįmanoma įvertinti autonomijos laipsnį. Komisija turėtų įrodyti, kad, kalbant apie sprendimus, susijusius su antidempingo tyrimais, nagrinėjama asociacija atstovauja valstybei, o tai užkerta kelią atstovauti nariams. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atveju Komisija remiasi CCCME įstatais, siekdama įrodyti, kad CCCME veikė įvairių KLR ministerijų „prižiūrima, valdoma ir gaudama verslo nurodymus“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-57" href="#t-57">57</a>
</span>). Vis dėlto sąvokos „prižiūrima, valdoma ir gaudama verslo nurodymus“ yra labai plačios, nes gali apimti skirtingą įtakos ar įsikišimo laipsnį. Taigi, atsižvelgiant į Komisijos ir įstojusių į bylą šalių pateiktus įrodymus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-58" href="#t-58">58</a>
</span>), nors atrodo, kad CCCME yra subjektas, kurį Kinijos valstybė kažkiek kontroliuoja, tokių plačių sąvokų nepakanka siekiant įrodyti, kad valstybė kontroliuoja taip, kad tai trukdo atstovauti eksportuotojų interesams arba tai yra KLR emanacija. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, atliekant antidempingo tyrimą pagal pagrindinį reglamentą, reikia įrodyti, kad valstybės vykdoma kontrolė konkrečiai taikoma šios asociacijos sprendimams, susijusiems su tuo tyrimu. Todėl tam tikri ryšiai ar sąsajos su vyriausybe nebūtinai automatiškai neleidžia asociacijai tuo pačiu metu atstovauti savo gamintojams ar eksportuotojams antidempingo tyrimų kontekste. Iš to matyti, kad šiuo atveju, nors ir neabejotina, kad valstybė vykdo tam tikrą kontrolę, faktas, kad aptariamas subjektas neatstovauja savo nariams konkrečiame nagrinėjamame antidempingo tyrime, nebuvo įrodytas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet kuriuo atveju tarptautinės prekybos teisės srityje, kurioje valstybių ir įmonių interesai dažnai susipynę, asociacijos autonomija valstybės atžvilgiu atrodo svarbi, kai valstybės ir eksportuotojų, kuriems atstovauja ši asociacija, interesai skiriasi. Kitaip tariant, jei asociacijos narių interesai yra tokie patys kaip valstybės, nėra reikalo juos atskirti. Šioje byloje tokio interesų prieštaravimo nebuvo nustatyta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Praktikoje tam tikri subjektai naudojasi teisine monopolija valdydami veiklą. Gali būti, kad tarptautinėje prekyboje šie subjektai geriausiai atstovauja savo nariams. Tokiu atveju aptariamas subjektas turėtų galėti dalyvauti administracinėse procedūrose, po kurių nustatomi antidempingo muitai. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi argumentų, pagrįstų valstybės kišimusi, nepakanka, kad būtų atmesta galimybė, jog CCCME gali veikti dėl Kinijos eksportuotojų interesų. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokio vertinimo nepaneigia 1986 m. liepos 10 d. Sprendimas DEFI / Komisija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-59" href="#t-59">59</a>
</span>), kuriame Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad pagal atitinkamus Prancūzijos teisės aktus Prancūzijos vyriausybė turėjo įgaliojimus nustatyti atitinkamos organizacijos valdymą ir politiką, t. y. apibrėžti interesus, kuriuos ši organizacija turėjo ginti. Pirma, šiuo atveju Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos buvo adresuotas valstybei, o pagalbą gaunančios įmonės buvo laikomos tik „suinteresuotomis šalimis“ tame procese ir todėl buvo laikoma, kad jos pačios negalėjo dalyvauti diskusijoje su Komisija taip, kaip tai galėjo daryti minėta valstybė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-60" href="#t-60">60</a>
</span>). Šiuo atveju, atvirkščiai, pagrindiniame reglamente suinteresuotosiomis šalimis laikomos visos įmonės, bendrovėms atstovaujančios asociacijos ir atitinkamų šalių atstovai. Todėl minėtas valstybės ir įmonės skirtumas, nustatytas valstybės pagalbos teisėje, nėra svarbus antidempingo tyrimo tikslais. Antra, toje byloje pati organizacija pripažino, kad ji neatstovauja nagrinėjamos pagalbos gavėjams, o atstovauja savo interesams. Vis dėlto šiuo atveju, kaip pripažįsta Komisija, CCCME gali būti organizacija, atstovaujanti visai Kinijos pramonei. Taigi šiuo atveju, kadangi CCCME padėtis nėra tokia pati kaip nagrinėjamos Prancūzijos organizacijos, Teisingumo Teismo motyvų, išdėstytų 1986 m. liepos 10 d. Sprendime DEFI / Komisija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-61" href="#t-61">61</a>
</span>), mutatis mutandis perkelti negalima.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, savo atsakymuose į Teisingumo Teismo klausimus raštu Komisija nurodė privalomą narystę siekdama įrodyti, kad toks subjektas kaip CCCME negali būti atstovaujanti asociacija. Vis dėlto posėdyje Komisija pripažino, kad jos argumentas buvo susijęs tik su valstybės kišimusi, o privalomos narystės klausimas nebuvo svarbus šioje byloje. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad šioje byloje Komisija nepateikė tokios narystės įrodymų. CCCME per posėdį nurodė, kad jos narystė nėra privaloma, ir, nesant priešingų įrodymų, nėra pagrindo abejoti šio teiginio teisingumu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tarpinė išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, manau, kad, nepaisant tariamo KLR kišimosi į CCCME, šis subjektas atitinka pirmąjį prekybos asociacijos, kaip ji suprantama pagal 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 6.11 straipsnio i punktą, taigi ir atstovaujančios asociacijos, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 11 dalį, apibrėžties kriterijų. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">ii)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nariai yra tiriamo produkto gamintojai, eksportuotojai ar importuotojai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie antrąjį kriterijų, pagal 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 6.11 straipsnio i punktą dauguma aptariamo subjekto narių turėtų būti tiriamo produkto gamintojai, eksportuotojai ar importuotojai. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija iš esmės teigia, kad ketaus gamintojai ir eksportuotojai nesudaro daugumos CCCME narių, todėl ši asociacija negali būti laikoma atstovaujančia šiems gamintojams ir eksportuotojams. Per posėdį Komisija pridūrė, kad dauguma aptariamo subjekto narių turi būti susiję su Komisijos tyrimais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atžvilgiu turėčiau pažymėti, kad tiriamas produktas gali būti labai specifinis produktas, kaip yra šiuo atveju. Situacija, kai specifinio produkto, pavyzdžiui, tam tikrų ketaus gaminių, eksportuotojai ar gamintojai, kaip šiuo atveju, nesudaro daugumos asociacijos narių, yra labai tikėtina. Neatrodo protinga reikalauti, kad būtų kiekvieno specifinio produkto asociacija. Tai iš esmės sukurtų situaciją, kad kai antidempingo tyrimas būtų labai siauros materialinės apimties, jokia asociacija niekada negalėtų būti apibūdinta kaip „eksportuotojams atstovaujanti asociacija“. Taigi manau, kad 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 6.11 straipsnio i punktas turi būti suprantamas taip, kad asociacija turi atstovauti „dideliam atitinkamo sektoriaus veiklos vykdytojų skaičiui“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-62" href="#t-62">62</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdama į minėtus kriterijus, manau, kad šiuo atveju nėra nieko, kas trukdytų CCCME laikyti nagrinėjamo produkto eksportuotojams atstovaujančia asociacija. Todėl manau, kad CCCME, kaip Kinijos ketaus pramonės eksportuotojams atstovaujanti asociacija, turėjo teisę naudotis procesinėmis teisėmis pagal pagrindinį reglamentą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi CCCME turėtų būti laikoma konkrečiai susijusia, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, nes nebuvo paisoma jos procedūrinių teisių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl tiesioginės sąsajos reikalavimo norėčiau pažymėti, kad savo atsakyme Komisija tik nurodo, kad „ta pati teisės klaida taip pat turi įtakos [skundžiamo] sprendimo 71–75 punktuose pateiktai išvadai apie tiesioginę sąsają, nes tiesioginis veikimas grindžiamas išvada, kad CCCME turi procedūrines teises &lt;…&gt;, todėl ši išvada taip pat turi būti atmesta“. Vis dėlto, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus ir pagrįsčiau neginčijant Komisijai, manau, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 71–75 punktuose teisingai nusprendė, kad CCCME taip pat gali būti laikoma tiesiogiai susijusia, nes ji gali užtikrinti, kad būtų paisoma jos procedūrinių teisių, tik jei ji gali pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi dėl minėtų priežasčių siūlau Teisingumo Teismui atmesti skundžiamo sprendimo 58–60 ir 68–70 punktuose pateiktus motyvus, nes išvados, kad Komisija pripažino CCCME suinteresuotosios šalies statusą administracinėje procedūroje, negalėjo teisiškai užtekti tam, kad būtų nustatyti konkrečios sąsajos reikalavimai, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Vis dėlto, net jei Bendrojo Teismo sprendimo motyvais pažeidžiama Sąjungos teisė, bet šio sprendimo rezoliucinė dalis pasirodo pagrįsta dėl kitų teisinių motyvų, dėl tokio pažeidimo negali būti panaikintas tas sprendimas. Veikiau turi būti pakeisti motyvai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-63" href="#t-63">63</a>
</span>). Šiuo atveju siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti, kad CCCME būtų laikoma Kinijos ketaus pramonės eksportuotojams atstovaujančia asociacija ir todėl konkrečiai ir tiesiogiai susijusia, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, kiek tai susiję su jos procedūrinių teisių pažeidimu. Vis dėlto pažymėtina, kad tiksli šiai asociacijai suteiktų procesinių garantijų apimtis, kuri yra esmės, o ne priimtinumo klausimas, priklausys nuo visų jos atstovaujamų interesų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-64" href="#t-64">64</a>
</span>) ir bus analizuojama apeliacinio skundo penktajame pagrinde. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrasis prieštaravimas dėl priimtinumo tiek, kiek ieškinį pareiškė CCCME savo narių vardu</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">93.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija teigia, kad CCCME negalima laikyti atstovaujančia asociacija, todėl ji nėra konkrečiai ar tiesiogiai susijusi, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Komisija paaiškina, kad ji Bendrajame Teisme teigė, kad asociacijų teisė pareikšti ieškinį, kai jos veikia savo narių vardu, yra suteikiama tik asociacijoms, kurios atstovauja šiems nariams. Skundžiamo sprendimo 98–103 punktuose atmesdamas reikalavimą, kad asociacija gali būti atstovaujanti tik tada, kai ji yra organizuota demokratiškai, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">94.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija tvirtina, kad prekybos asociacija, atsakinga už savo narių kolektyvinių interesų apsaugą, kartu negali būti komunistų vienpartinės sistemos pagrindu sukurtos valstybės emanacija. Kaip prekybos asociacija ji turėtų ginti savo narių interesus, kaip juos demokratiškai apibrėžia patys nariai, prieš pačią valstybę, kurios emanacija ji yra. Komisijos teigimu, aiškinimas, pagal kurį prekybos asociacija yra valstybės dalis ir tuo pačiu metu gina kolektyvinius savo narių interesus prieš tą valstybę, neatitinka pagrindinių atstovaujamosios demokratijos principų, kurie yra bendra valstybių narių tradicija. Atsižvelgimas į valstybės, kurioje asociacija yra įsteigta, ypatumus prieštarautų SESV 3 straipsnio 5 dalyje nustatytam principui, pagal kurį Europos Sąjunga, palaikydama santykius su pasauliu, puoselėja ir propaguoja savo vertybes. Todėl Komisija prašo Teisingumo Teismo panaikinti Bendrojo Teismo išvadą, kad CCCME yra prekybos asociacija, įgaliota pareikšti ieškinius savo narių vardu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">95.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įstojusios į bylą šalys teigia, kad CCCME yra ne atstovaujanti asociacija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalyje, o eksportuojančios šalies atstovė, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą. CCCME, pusiau valstybinė institucija, kontroliuoja ir koordinuoja savo atstovaujamų eksportuojančių gamintojų veiklą. Taigi eksportuojančių gamintojų interesų tenkinimas yra tik pusiau valstybinio ir svarbiausio vaidmens valdant vidaus ir eksporto rinkas pasekmė. Siekiant būti pripažinta atstovaujančia asociacija, atstovavimo kriterijus turi būti viršesnis už kontrolės kriterijų. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">96.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CCCME neigia esanti KLR „emanacija“ ir teigia, kad Komisija Teisingumo Teismui nepateikė priešingų įrodymų. Nepakanka ryšio su valstybe egzistavimo, nes prekybos rūmai turi labai glaudžius ryšius su atitinkamomis valstybėmis. Be to, CCCME teigia, kad Komisija, pirma, neginčijo skundžiamo sprendimo 91 punkte nurodytos faktinės išvados dėl CCCME tikslų, antra, neįrodė, kad ji nebuvo organizuota demokratiškai ir, trečia, neginčijo, kad CCCME tikslai leidžia jai pareikšti ieškinius, skirtus jos narių interesams ginti. CCCME taip pat pabrėžia, kad jos įstatai rodo, kad jos nariai turi balsavimo teisę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">97.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia pažymėtina, kad klausimas, ar subjektas yra „eksportuotojams &lt;…&gt; atstovaujanti asociacija“, kaip ji suprantama pagal pagrindinį reglamentą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-65" href="#t-65">65</a>
</span>), yra atskiras nuo klausimo, ar šis subjektas gali atstovauti savo nariams, kai reiškiamas tiesioginis ieškinys dėl panaikinimo Bendrajame Teisme. Taigi, kaip jau paaiškinta (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-66" href="#t-66">66</a>
</span>), antrasis prieštaravimas dėl priimtinumo turi būti atskirtas nuo pirmojo tiek, kiek jis susijęs su CCCME galimybe pareikšti ieškinį dėl panaikinimo savo narių vardu. Asociacijos galimybė atstovauti savo nariams Europos Sąjungos teismuose ir būtent jų teisė pareikšti ieškinį priklauso nuo kriterijų, nustatytų jurisprudencijoje, susijusioje su SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">98.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pažymėtina, kad asociacija, atsakinga už kolektyvinių gamintojų interesų apsaugą, paprastai turi teisę pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą tik tuo atveju, jei jos atstovaujamos įmonės arba kai kurios iš tų įmonių pačios turi teisę pareikšti ieškinį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-67" href="#t-67">67</a>
</span>). Atitinkamai pagal šią nuostatą ieškinys, pareikštas asociacijos, veikiančios vietoj vieno ar kelių savo narių, kurie patys būtų galėję pareikšti priimtiną ieškinį, yra priimtinas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-68" href="#t-68">68</a>
</span>), jei šie nariai patys nepareiškė ieškinio savo interesams apginti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-69" href="#t-69">69</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">99.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto pažymėtina, kad Sąjungos pirminėje teisėje nėra vienodos apibrėžties ar kriterijų, kas yra asociacija, atsakinga už savo narių kolektyvinių interesų apsaugą. Šiuo aspektu, kadangi SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nėra jokios nuorodos į nacionalinės teisės aktus dėl asociacijos sąvokos reikšmės, ši sąvoka turi būti laikoma autonomiška Sąjungos teisės sąvoka, kuri turi būti aiškinama vienodai visoje Europos Sąjungos teritorijoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-70" href="#t-70">70</a>
</span>). Remiantis jurisprudencija ši sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant į šios nuostatos formuluotę, taip pat į kontekstą, kuriame ji yra, ir į taisyklių, kurių dalis ji yra, tikslus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-71" href="#t-71">71</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">100.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos taikymo tikslais nei Sąjungos pirminės teisės nuostatose, nei Teisingumo Teismo jurisprudencijoje sąvoka „asociacija“ neapibrėžta (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-72" href="#t-72">72</a>
</span>), remiuosi asociacijas reglamentuojančių taisyklių kontekstu. Sutinku su Komisija, kad pagal bendras valstybių narių tradicijas asociacijų sąvoka reiškia, kad tie subjektai gali laisvai valdyti save be valstybės įsikišimo pagal savo taisykles ir procedūras ir, visų pirma, nepriklausomai nuo vyriausybė ir kitos valdžios institucijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-73" href="#t-73">73</a>
</span>). Šios savybės kyla iš pagrindinės teisės į asociacijų laisvę, kaip ji suprantama pagal Chartijos 12 straipsnį ir EŽTK 11 straipsnį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-74" href="#t-74">74</a>
</span>). Taigi nacionaliniai įstatymai, įgyvendinantys šią pagrindinę teisę, pripažįstami visų valstybių narių, turi atitikti šiuos reikalavimus. Šiuo atžvilgiu Komisija teisingai teigia, kad pagal valstybių narių nacionalinę teisę valstybė apskritai nedalyvauja asociacijoms priimant sprendimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-75" href="#t-75">75</a>
</span>). Vis dėlto, kaip jau minėta (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-76" href="#t-76">76</a>
</span>), šia laisve negalima pasinaudoti siekiant atgrasyti šalis pasinaudoti Chartijos 41 ir 47 straipsniuose garantuojamomis teisėmis į gynybą siekiant pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">101.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, Teisingumo Teismas leidžia atstovaujančioms asociacijoms įstoti į bylą, kad jos apsaugotų savo narių interesus bylose, kuriose kyla principinių klausimų, galinčių turėti įtakos šiems nariams (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-77" href="#t-77">77</a>
</span>). Vis dėlto Sprendime Venesuela / Taryba (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-78" href="#t-78">78</a>
</span>) Teisingumo Teismas nusprendė, kad SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos kontekstinis ir teleologinis aiškinimas, atsižvelgiant į veiksmingos teisminės kontrolės ir teisinės valstybės principus, rodo, kad valstybė turi turėti teisę pareikšti ieškinį, jei tenkinamos kitos toje nuostatoje numatytos sąlygos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-79" href="#t-79">79</a>
</span>). Pažymėtina, kad šioje byloje Teisingumo Teismas nenustatė, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyta galimybė pareikšti ieškinį dėl panaikinimo priklauso nuo trečiosios valstybės demokratinio sprendimų priėmimo proceso, nors demokratinis tos valstybės atstovavimas gali būti problema. Taip elgdamasis Teisingumo Teismas laikėsi „vertės neutralumo“ požiūrio, kad valstybės, kuri, inter alia, gali būti suprantama kaip politinė ir kultūrinė bendruomenė, su kuria asmenys yra siejami pagal įvairius kriterijus, kaip pilietybė, rezidavimo vieta ar religija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-80" href="#t-80">80</a>
</span>), teisė pareikšti ieškinį nepriklauso nuo jos režimo, o demokratinis sprendimų priėmimo procesas jokiu būdu neturi įtakos šiam apsisprendimui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">102.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į šį aiškinimą, tiek, kiek Komisija šioje byloje pateisina papildomos sąlygos, susijusios su nagrinėjamos asociacijos atstovavimu, reikalavimą, remdamasi pagrindiniais demokratijos principais ir SESV 3 straipsnio 5 dalyje nustatytu principu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-81" href="#t-81">81</a>
</span>), šis reikalavimas nepagrįstai apribotų CCCME galimybes savo narių vardu kreiptis į teismus ir apribotų Chartijos 47 straipsnyje garantuojamą veiksmingos teisminės gynybos principą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">103.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pastarojo principo Teisingumo Teismas nusprendė, kad nors SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyti priimtinumo reikalavimai turi būti aiškinami atsižvelgiant į pagrindinę teisę į veiksmingą teisminę gynybą, dėl tokio aiškinimo negali būti nepaisoma toje sutartyje aiškiai nustatytų sąlygų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-82" href="#t-82">82</a>
</span>). Vis dėlto šioje byloje tokių sąlygų nėra. Atvirkščiai, Komisijos siūlomas šios nuostatos aiškinimas prilygsta naujos sąlygos įtraukimui, o tai apriboja tam tikrų subjektų galimybę kreiptis į Bendrąjį Teismą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">104.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, loginis pagrindas, leidžiantis asociacijai veikti savo narių vardu, gali atleisti Bendrąjį Teismą nuo kelių ieškinių nagrinėjimo ir atitinka tinkamo teisingumo vykdymo reikalavimą, nes tai leidžia išvengti daugybės savo narių interesams atstovaujančios asociacijos narių dėl tų pačių aktų pareikštų ieškinių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-83" href="#t-83">83</a>
</span>). Taigi minėta Komisijos pasiūlyta papildoma sąlyga nėra pateisinama, atsižvelgiant į asociacijos atstovavimo teismuose raison d’être.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">105.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antruoju pagrindu Komisija kritikuoja skundžiamo sprendimo 89–103 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas atmetė argumentus dėl CCCME galimybės pareikšti ieškinį savo narių vardu. Šiose dalyse Bendrasis Teismas atmetė Komisijos aiškinimą, pagal kurį 2019 m. vasario 28 d. Sprendime Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-84" href="#t-84">84</a>
</span>) buvo nustatytas reikalavimas, susijęs su nagrinėjamos asociacijos atstovavimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">106.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, mano nuomone, priešingai, nei teigia Komisija, 2019 m. vasario 28 d. Sprendime Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association nėra nustatyta papildoma sąlyga dėl nagrinėjamos asociacijos atstovavimo. Be to, niekas šiame sprendime nerodo, kad demokratinis sprendimų priėmimas turėtų būti veiksnys nustatant prekybos asociacijos atstovavimą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">107.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma to sprendimo 123 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad „negali būti pripažinta, kad tam tikrų asociacijos narių balsavimo teisės ar kitos priemonės, suteikiančios jiems galimybę ginti savo interesus šioje asociacijoje, nebuvimo pakanka, kad būtų įrodyta, jog tos asociacijos tikslas nėra atstovauti tokiems nariams“. Jis nusprendė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad nagrinėjamos asociacijos turi įrodyti ne tik savo narių tiesioginę ir konkrečią sąsają, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, bet ir tai, kad nariai, kurių interesus jos siekia ginti, taip pat turi galimybę ginti savo individualius interesus šiose asociacijose. Tokiu būdu Teisingumo Teismas aiškiai atmetė individualių teisių įgyvendinimą asociacijose, t. y. reikalavimą, kad asociacijos nariai turi turėti galimybę, kad jų interesai vyrautų asociacijoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-85" href="#t-85">85</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">108.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, kaip jau buvo nurodyta analizėje, susijusioje su pirmuoju prieštaravimu dėl priimtinumo, valstybės kontrolės ir demokratinio sprendimų priėmimo klausimas iškelia tokio sprendimų priėmimo įrodymo klausimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-86" href="#t-86">86</a>
</span>). Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Bendrajame Teisme Komisija ginčijo atstovavimo įrodymus ir teigė, kad „CCCME sprendimo pareikšti [ieškinį dėl panaikinimo]“ ir CCCME suteiktų įgaliojimų nepakanka nustatyti, kad asociacijoje vyksta demokratinis procesas. Ji taip pat nurodė CCCME įstatų 4 straipsnį, kuris susijęs su ministerijų kontrole (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-87" href="#t-87">87</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">109.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokio ryšio su valstybe, kaip jau buvo nurodyta (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-88" href="#t-88">88</a>
</span>), nepakanka, kad būtų galima pripažinti CCCME valstybės emanacija arba kad CCCME nėra organizuota demokratiškai. Iš tiesų, klausimas, ar CCCME organizuota demokratiškai, yra per platus sprendžiant dėl jos atstovavimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-89" href="#t-89">89</a>
</span>). Pati Komisija sutinka, kad šioje byloje nagrinėjamas ne balsavimo teisių struktūros klausimas, o tariamas faktas, kad CCCME veikia pagal atitinkamų KLR ministerijų nurodymus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-90" href="#t-90">90</a>
</span>). Vis dėlto pažymėtina, kad šioje byloje nėra jokių nuorodų, kaip buvo priimtas sprendimas pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme ir ar vyriausybė atliko vaidmenį priimant šį sprendimą. Bendrajam Teismui pateiktų įrodymų nepakanka įrodyti, kad sprendimas pareikšti ieškinį buvo priimtas be narių sutikimo ir minėtos vyriausybės nurodymu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">110.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi manau, kad Teisingumo Teismas turėtų atmesti antrąjį prieštaravimą dėl nepriimtinumo, susijusį su tuo, kad CCCME neatstovauja savo nariams teismo procese.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečiasis prieštaravimas dėl priimtinumo tiek, kiek ieškinį pareiškė apeliantės, kurioms neatstovauja CCCME</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">111.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija pažymi, kad dėl kitų apeliančių, kurioms neatstovauja CCCME, Bendrajame Teisme ji teigė, kad kilo abejonių, ar pasirašiusios šalys turi teisę pasirašyti įgaliojimus. Komisijos teigimu, skundžiamo sprendimo 133–137 punktuose atsisakydamas patikrinti, ar pasirašiusioms šalims buvo suteikta tokia teisė, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">112.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši institucija remiasi Sprendimu Barge / Aukštoji institucija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-91" href="#t-91">91</a>
</span>), kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, kad advokatas, atstovaujantis šaliai, neprivalėjo pateikti tinkamai išduoto įgaliojimo pareikšti ieškinį, su sąlyga, kad ginčo atveju jis gali įrodyti, jog yra įgaliotas. Komisijos teigimu, tuo metu galiojusio Teisingumo Teismo procedūros reglamento 38 straipsnyje nebuvo numatyta pareiga pateikti įgaliojimą privačių asmenų pareikštų ieškinių atveju. Vis dėlto toje byloje Teisingumo Teismas, remdamasis savo Statutu, leido kitai šaliai užginčyti „tinkamai išduoto įgaliojimo“ buvimą ir nusprendė, kad tokiu atveju Teisingumo Teismas turi pareikalauti tai įrodyti. Bendrojo Teismo procedūros reglamento pakeitimas negali prieštarauti Statute nustatytam reikalavimui, kuris yra aukštesnė norma nei Procedūros reglamentas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">113.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju Komisija prašo Teisingumo Teismo pareikalauti, kad kitos apeliantės pateiktų dokumentus, kurie būtini siekiant patikrinti, ar įgaliojimai yra tinkamai išduoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">114.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantės teigia, kad Bendrajame Teisme Komisija neišreiškė jokių abejonių dėl įgaliojimus pasirašiusių asmenų teisės pasirašyti įgaliojimus, tačiau ginčijo oficialių dokumentų išsamumą. Bendrasis Teismas teisingai patvirtino, kad jo Procedūros reglamente nereikalaujama įrodyti, jog advokatui suteiktus įgaliojimus suteikė tam įgaliotas asmuo. Vis dėlto jis nenusprendė, kad jis nebeturėjo pareigos tikrinti, ar įgaliojimą pasirašęs asmuo iš tikrųjų turi tokią teisę. Bendrasis Teismas tik konstatavo, kad privalomi dokumentai buvo tvarkingi. Komisija neginčijo fakto, kad įgaliojimus suteikė tam tikslui įgalioti asmenys. Nesant pagrįstų argumentų, dėl kurių būtų galima suabejoti tuo, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas neprivalo prašyti pateikti tokių įrodymų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">115.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš pradžių pažymėtina, kad Komisija Bendrajame Teisme teigė, jog kitų septynių juridinių asmenų, kurių pavadinimai nurodyti skundžiamo sprendimo I priede, atveju įgaliojimus pasirašiusio asmens pareigos buvo „generalinis direktorius“, „vykdomasis direktorius“, „finansų kontrolierius“ arba „direktorius“, tačiau nebuvo išsamiau paaiškinta ar pagrįsta, ar šis asmuo galėjo pasirašyti tokį įgaliojimą pagal Kinijos teisę. Kalbant apie kitus du juridinius asmenis, kurių pavadinimai išvardyti tame priede, Komisija nurodė, kad jie pateikė įgaliojimą, kuriame nenurodytos pasirašančiojo asmens pareigos, be to, nepridėjo jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pasirašęs asmuo turėjo įgaliojimus pasirašyti tokį dokumentą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">116.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečią ir ketvirtą pastraipas, taikytinas byloms Bendrajame Teisme pagal Statuto 53 straipsnį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-92" href="#t-92">92</a>
</span>), šalims, išskyrus valstybes nares ir Europos Sąjungos institucijas, turi atstovauti advokatas, turintis leidimą verstis advokato praktika, visų pirma, valstybės narės teisme.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">117.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kad ieškinys dėl panaikinimo būtų priimtinas, būtina įrodyti, kad suinteresuotasis asmuo iš tikrųjų priėmė sprendimą pareikšti ieškinį ir kad advokatai, teigiantys, jog atstovauja šiam asmeniui, iš tikrųjų buvo įgalioti tai daryti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-93" href="#t-93">93</a>
</span>). Šiuo atžvilgiu pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 51 straipsnio 3 dalį advokatai, kai jų atstovaujama šalis yra privatinės teisės juridinis asmuo, privalo Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikti šio asmens suteiktą įgaliojimą veikti, nes, nepateikus tokio įgaliojimo, pagal šio reglamento 51 straipsnio 4 dalį ieškinys gali būti formaliai nepriimtinas. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">118.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Bendrojo Teismo procedūros reglamento 51 straipsnio 3 dalies pažymėtina, kad, skirtingai nei ankstesnėje šio reglamento redakcijoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-94" href="#t-94">94</a>
</span>), šioje nuostatoje nenumatyta, kad šalis turi pateikti įrodymų, jog ieškovo advokatui įgaliojimus tinkamai suteikė tam įgaliotas asmuo. Savo jurisprudencijoje Bendrasis Teismas iš Procedūros reglamento pakeitimo padarė išvadą, kad tokių įrodymų nereikia (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-95" href="#t-95">95</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">119.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto manau, kad procesinių taisyklių sušvelninimas ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo stadijoje neturi įtakos minėtam materialiniam reikalavimui, susijusiam su advokatų atstovavimu ieškovams, nustatytam Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnyje, kuris yra viršesnė norma nei tos procesinės taisyklės. Neseniai priimtame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad nepriklausomumo sąlygai, nustatyta tame 19 straipsnyje neprivilegijuotųjų šalių atstovams, Europos Sąjungos teismai gali taikyti ribotą kontrolę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-96" href="#t-96">96</a>
</span>). Pagal analogiją toks pat kontrolės laipsnis turėtų būti taikomas su atstovavimu susijusiam reikalavimui, kiek tai susiję su ieškovo advokatui suteiktų įgaliojimų teisėtumu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">120.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi tai, kad naujoje Bendrojo Teismo procedūros reglamento 51 straipsnio 3 dalyje nėra aiškios nuorodos į tokio įrodymo reikalavimą, neatleidžia Bendrojo Teismo nuo pareigos patikrinti įgaliojimą pasirašiusio asmens įgaliojimų galiojimą, kai kita šalis tokį galiojimą aiškiai užginčijo. Komisija teisingai nurodo, kad tuo atveju, kai ginčijamas šalies advokatui suteiktų įgaliojimų galiojimas, šalis turi sugebėti įrodyti, kad įgaliojimą pasirašęs asmuo turi teisę tai daryti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-97" href="#t-97">97</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">121.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi manau, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad, kadangi pagal jo procedūros reglamentą nereikalaujama įrodyti, jog advokatui įgaliojimus suteikė tam teisę turintis asmuo, Komisijos skundas dėl šių įgaliojimų teisėtumas turėjo būti atmestas. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">122.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kai Komisija siekia užginčyti naudojimąsi tokiais įgaliojimais, jai turėtų tekti bent jau pareiga įrodyti, kad egzistuoja prima facie pagrindas. Šiuo atveju Komisija remiasi vien teiginiais. Pirma, ji remiasi tuo, kad kai kurie aptariamus įgaliojimus pasirašę asmenys nenurodo savo pareigų ir neprideda jokių dokumentų, patvirtinančių jų teisę pasirašyti tokius aktus. Antra, Komisija savo teiginius grindžia tuo, kad kai kurie pasirašiusieji asmenys, kurie nurodė savo pareigas – generalinis direktorius, vykdomasis direktorius, finansų kontrolierius ar direktorius – neįrodė, kad pagal Kinijos teisę jie turi teisę pasirašyti tokius įgaliojimus. Vis dėlto tokie teiginiai turi būti tinkamai pagrįsti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-98" href="#t-98">98</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">123.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to matyti, kad skundžiamo sprendimo 136 punkte padaryta teisės klaida. Vis dėlto, net jei Bendrojo Teismo sprendimo motyvais pažeidžiama Sąjungos teisė, bet šio sprendimo rezoliucinė dalis pasirodo pagrįsta kitais teisiniais motyvais, dėl tokio pažeidimo negali būti panaikintas tas sprendimas. Veikiau turi būti pakeisti motyvai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-99" href="#t-99">99</a>
</span>). Šiuo atveju patariu Teisingumo Teismui panaikinti šį punktą ir manyti, kad Komisijos teiginiai nereiškia ginčo iš esmės dėl to, kad apeliantės advokatui įgaliojimus tinkamai suteikė tam teisę turintis asmuo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">124.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pereisiu prie bylos esmės ir daugiausia dėmesio skirsiu apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmajai daliai, taip pat antrajam ir penktajam apeliacinio skundo pagrindams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoji dalis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">125.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliančių teigimu, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 152–211 ir 398–403 punktuose padarė klaidą, nes nenustatė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3, 5, 6 ir 7 dalių bei gero administravimo principo pažeidimo, susijusio su importo duomenimis. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">126.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia norėčiau pažymėti, kad Komisija atliko importo duomenų koregavimą, aprašytą skundžiamo sprendimo 159–166 punktuose. Iš esmės šis koregavimas buvo grindžiamas idėja, kad įvairių produktų, priskiriamų prie to paties produkto kodo, kiekio proporcijos nei laikui bėgant, nei skirtingose šalyse nesikeitė. Apeliantės skundė šį koregavimą Bendrajame Teisme, manydamos, kad šis metodas pagrįstas nepateisinamomis ir nepagrįstomis prielaidomis, dėl kurių įskaityti kiekiai nebuvo pagrįsti patikimais įrodymais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">127.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 196 straipsnyje tuos argumentus atmetė. Jis nusprendė, kad nesant tikslesnės ir naujesnės informacijos, kuri būtų tokia pat patikima ar patikimesnė, atsižvelgiant į institucijos pateiktų vertinimų pagrįstumą ir įtikinamumą ir į jos didelę diskreciją, importo kiekiai buvo nustatyti teisingai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">128.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrajame Teisme apeliantės pateikė du argumentus, kuriuos nagrinėsiu toliau.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rėmimasis referenciniais duomenimis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">129.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą nuspręsdamas, kad importo duomenys, kuriais rėmėsi Komisija, gali būti laikomi patvirtinamaisiais įrodymais ir kad jų naudojimas buvo pagrįstas. Skundžiamo sprendimo motyvuose neatsižvelgiama į kritiką, susijusią su prielaida, kuria rėmėsi Komisija, kad produktų, priklausančių tam tikram Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodui referenciniais metais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-100" href="#t-100">100</a>
</span>), kiekio ir kainos dalis vėlesniais metais nepakito ir buvo taikoma skirtingoms kilmėms. Jos teigia, kad pritardamas, jog Komisija turėjo teisę atsižvelgti į referencinių metų duomenis, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Konkrečiai kalbant, apeliantės nesutinka su skundžiamo sprendimo 194 punktu, kuriame Bendrasis Teismas sutinka su vertinimų, kuriais Komisija rėmėsi siekdama atmesti ieškinio pirmojoje instancijoje pirmojo pagrindo pirmąją dalį, taikymu. Apeliančių teigimu, Bendrasis Teismas neatsižvelgia į jų argumentą, pagal kurį Komisija neturėjo teisės remtis pirmiau minėta prielaida. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">130.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantės teigia, kad nesant patvirtinamųjų įrodymų tokia prielaida negali būti pagrįsta ir neatitinka patvirtinamųjų įrodymų reikalavimų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį. Siekiant įvertinti importo raidą ir skirtumus tarp šalių, remiamasi būtent importo duomenimis. Taigi apeliantės mano, kad prielaida, jog tokios raidos nėra, yra absurdiška. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">131.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija, kuriai pritaria įstojusios į bylą šalys, teigia, kad Bendrasis Teismas nepadarė klaidos konstatuodamas, kad buvo įvykdyti pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatyti patvirtinamųjų įrodymų reikalavimai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">132.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją, visų pirma, antidempingo priemonių žalos nustatymo srityje, nes ekonominės, politinės ir teisinės situacijos, kurias jos turi nagrinėti, yra sudėtingos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-101" href="#t-101">101</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">133.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tuo klausimu pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį Komisija turėjo pateikti žalą patvirtinančių įrodymų ir objektyviai ištirti duomenis, susijusius su žalos sudedamosiomis dalimis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-102" href="#t-102">102</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">134.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Sąjungos teismai turi patikrinti ne tik teisės klaidų egzistavimą, bet ir tai, ar buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar nustatytos tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžių klaidų vertinant šias aplinkybes ir ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais. Tas pats taikytina ir kalbant apie žalos Sąjungos pramonei nustatymą, kuris apima sudėtingų ekonominių situacijų vertinimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-103" href="#t-103">103</a>
</span>). Be to, ieškovas turi pateikti įrodymų, kurie leistų Teisingumo Teismui nustatyti, kad Komisija, nustatydama žalą, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-104" href="#t-104">104</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">135.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Bendrojo Teismo atlikta įrodymų, kuriais Sąjungos institucijos grindė savo išvadas, kontrolė nėra naujas faktinių aplinkybių vertinimas, pakeičiantis institucijų atliktą vertinimą. Ši kontrolė nepažeidžia institucijų didelės diskrecijos prekybos politikos srityje, o tik vertina, ar šie įrodymai gali pagrįsti institucijų padarytas išvadas. Taigi Bendrasis Teismas turi ne tik nustatyti pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikėjo atsižvelgti vertinant sudėtingą situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-105" href="#t-105">105</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">136.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje Teisingumo Teismas turi nuspręsti, ar Bendrasis Teismas pagrįstai pritarė Komisijos požiūriui ekstrapoliuoti absoliučias ir santykines nagrinėjamojo produkto importo apimtis referenciniais metais ir šalyse vėlesniais metais ir kitose šalyse.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">137.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Eurostato duomenų naudojimo Teisingumo Teismas ne tik nusprendė tai, kad juos tikslinga naudoti nustatant žalą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-106" href="#t-106">106</a>
</span>), bet ir tai, kad Komisija turi nagrinėti „rūpestingai, kaip to reikalaujama“, kai šie duomenys ginčijami (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-107" href="#t-107">107</a>
</span>). Vis dėlto iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad „ginčyti“ Eurostato duomenis reiškia, jog šalys turi įrodyti, kad esama esminių netikslumų, kurie prilygsta faktinėms klaidoms (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-108" href="#t-108">108</a>
</span>). Tokia taisyklė išplaukia iš minėtos jurisprudencijos, pagal kurią ieškovas turi pateikti įrodymų, kurie leistų Teisingumo Teismui nustatyti, kad Komisija, nustatydama žalą, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Pažymėtina, kad apeliantės Bendrajame Teisme teigė, kad nei Komisija, nei skundo pateikėjai nepaaiškino, kodėl šios prielaidos yra pateisinamos ir pagrįstos, kad Komisija nebandė gauti informacijos, kad patikrintų šių prielaidų tikslumą, ir kad importo duomenys nėra pagrįsti patvirtinamaisiais įrodymais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-109" href="#t-109">109</a>
</span>). Taip apeliantės iš esmės siekė perkelti įrodinėjimo naštą Komisijai ir nusikratyti pareigos ginčyti naudotų duomenų patikimumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">138.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad jei šalys siekia ginčyti Komisijos naudojamų duomenų apie importo dempingo kaina apimtis patikimumą, jos turi pagrįsti savo teiginius įrodymais, galinčiais sukelti konkrečių abejonių dėl metodo ar tos institucijos naudojamų duomenų patikimumo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-110" href="#t-110">110</a>
</span>). Šioje byloje Bendrasis Teismas nenustatė tokios faktinės klaidos, ir šioje stadijoje Teisingumo Teismas turėtų susilaikyti nuo pakartotinio faktinių aplinkybių vertinimo, kas nepriklauso jo jurisdikcijai nagrinėjant apeliacinį skundą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">139.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie koregavimą ir ekstrapoliaciją siekiant nustatyti žalą, Teisingumo Teismas nenustatė leistino koregavimo ar ekstrapoliacijos kriterijaus. Taigi Teisingumo Teismas turėtų įvertinti, ar aptariamas koregavimas ir ekstrapoliacija yra leistini pagal PPO Apeliacinio komiteto ataskaitas dėl 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 3.1 straipsnio. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">140.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu ataskaitoje JAV – Karštai valcuotas plienas PPO Apeliacinis komitetas nusprendė, kad sąvoka „patvirtinamieji įrodymai“ yra susijusi „su įrodymų, kuriais institucijos gali remtis priimdamos sprendimą, kokybe“ ir kad žodis „patvirtinamieji“ reiškia, kad „įrodymai turi būti patvirtinamo, objektyvaus ir patikrinamo pobūdžio ir kad jie turi būti patikimi“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-111" href="#t-111">111</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">141.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, ataskaitoje Meksika – Antidempingo muitai ryžiams PPO Apeliacinis komitetas pripažino, kad, atsižvelgiant į tyrimą atliekančios institucijos diskrecijos ribas priimant žalos analizės metodiką, galima tikėtis, kad šiai institucijai gali tekti remtis pagrįstomis prielaidomis ar daryti išvadas. Vis dėlto ji pridūrė, kad tai darydama tyrimą atliekanti institucija turi užtikrinti, kad jos sprendimai būtų pagrįsti „patvirtinamaisiais įrodymais“. Taigi, kai nustatymas grindžiamas prielaidomis, šios prielaidos turėtų būti daromos kaip pagrįstos išvados remiantis patikimu faktiniu pagrindu ir turėtų būti pakankamai paaiškintos, kad būtų galima patikrinti jų objektyvumą ir patikimumą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-112" href="#t-112">112</a>
</span>). Nagrinėjamu atveju PPO Apeliacinis komitetas nusprendė, kad tyrimą atliekanti institucija turėjo „pagrįsti konkrečių prielaidų pagrįstumą ir patikimumą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-113" href="#t-113">113</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">142.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš šių ataskaitų matyti, kad tais atvejais, kai nėra duomenų, leidžiančių tiesiogiai nustatyti tam tikras faktines aplinkybes, tyrimą atliekanti institucija gali nustatyti žalą remdamasi koreguotais duomenimis, gautais remiantis pagrįstomis išvadomis arba pagrįstomis prielaidomis. Kyla klausimas, kas yra pagrįsta išvada ar pagrįsta prielaida. Mano nuomone, prielaida ar išvada yra pagrįsta, kai labiau tikėtina, kad ji yra teisinga nei klaidinga. Tai scenarijų, kuriuose pagrįstos išvados turi didelę tikimybę būti teisingos, tikimybės įvertinimas. Pirma, šiuo tikslu, kai Komisija remiasi išvada, padaryta remiantis žinomų duomenų koregavimu, šie duomenys turi būti patikimi ir teisingi. Todėl Komisija paprastai naudojasi Eurostato duomenimis, kurie buvo surinkti pagal nusistovėjusią procedūrą, apimančią pakankamą kontrolę. Antra, koregavimas turi būti atliekamas taikant patikimą ir skaidrų metodą, taip užtikrinant labai tikėtiną išvadą, kuri gali būti laikoma pagrįsta išvada arba pagrįsta prielaida (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-114" href="#t-114">114</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">143.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi vertinant koregavimą ir ekstrapoliaciją žalos nustatymo tikslais teisminė kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar prielaida, kuria remiasi Komisija, pagrįsta duomenimis, kurie yra patikimi ir teisingi, ir ar koregavimas atliktas taikant patikimą ir skaidrų metodą. Atsižvelgdamas į šiuos samprotavimus, Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti, ar Komisijos atlikti Eurostato duomenų, susijusių su aptariamais produktais, koregavimas ir ekstrapoliacija sudaro pagrįstą išvadą ar pagrįstą prielaidą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">144.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas labai išsamiai paaiškino, kaip Komisija atliko koregavimą ir ekstrapoliaciją ir ar Komisijos naudoti duomenys gali būti teisiškai vertinami kaip patvirtinamieji įrodymai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-115" href="#t-115">115</a>
</span>). Pirma, jis aprašė 30 % importo dempingo kaina apimties prognozę po 2014 m. Iš esmės Komisija rėmėsi žinomais esamais duomenimis, t. y. importuotų produktų suskirstymu iki 2014 m. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-116" href="#t-116">116</a>
</span>) Antra, kadangi nebuvo žinoma tiksli tam tikrų produktų suskirstymo pagal kilmės šalį procentinė dalis, Bendrasis Teismas paaiškino metodą, kaip apskaičiuoti aptariamo produkto importo apimties procentinę dalį pagal kilmės šalį  (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-117" href="#t-117">117</a>
</span>). Trečia, Bendrasis Teismas paaiškino, kaip Komisija ex officio atėmė konkrečios kategorijos produktų (latakų grotelių) kiekį, atsižvelgdama į atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinius šių produktų pardavimus per tiriamąjį laikotarpį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-118" href="#t-118">118</a>
</span>). Atsižvelgdamas į šiuos išsamius paaiškinimus, Bendrasis Teismas prima facie nustatė, kad šie metodai buvo patikimi ir skaidrūs. Toliau Bendrasis Teismas detaliai vertina tris apeliančių argumentus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-119" href="#t-119">119</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">145.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad atlikdamas vertinimą Bendrasis Teismas iš esmės nustatė, kad Komisija rėmėsi patikimais ir tiksliais rodikliais, susijusiais su ankstesniais laikotarpiais arba skirtingomis kilmės šalimis. Taigi, skundžiamo sprendimo 196 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisijos pateikti skaičiavimai yra „pagrįsti“ ir „tikėtini“. Iš esmės jis atsižvelgė į tai, kad koregavimas ir ekstrapoliacija buvo pagrįsti patikimu pagrindu ir kad jie buvo tinkami. Tai darydamas Bendrasis Teismas patikrino, ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos ir ar yra pagrįsta tikimybė, kad prielaida yra teisinga, o tai, mano nuomone, kaip jau paaiškinta (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-120" href="#t-120">120</a>
</span>), yra tinkamas teisinis kriterijus. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">146.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma apeliantės per posėdį teigė, kad nagrinėjamų produktų proporcijos neabejotinai pasikeitė, o prielaida, jog pokyčių nebuvo, yra „akivaizdžiai nelogiška“. Jos teigė, kad, remiantis „paprasta logika“, produktų proporcijos laikui bėgant keitėsi. Mano nuomone, Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad įverčiai buvo tikėtini ir pagrįsti, todėl Komisija pagrįstai darė prielaidą, kad prie tam tikro KN kodo priskirto arba tam tikros šalies nagrinėjamo produkto importo kiekis laikui bėgant išliko pastovus. Kaip per Teisingumo Teismo posėdį nurodė įstojusios į bylą šalys, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad dviejų nagrinėjamų produktų, t. y. gatvės baldų ir šulinių dangčių, paklausa prieš ir po 2014 m. buvo stabili, nes šie du produktai yra gana ilgaamžiai ir laikui bėgant jų importo kiekiai išliko stabilūs. Taigi buvo didelė tikimybė, kad šių produktų proporcinga dalis išliko tokia pati iki 2014 m., kai buvo duomenų apie šią proporcingą dalį, ir po 2014 m., kai šių duomenų nebuvo. Kaip jau paaiškinta, Komisija rėmėsi žinomais duomenimis ir taikė patikimą ir skaidrų metodą, todėl buvo užtikrinta didelė tikimybė, kad išvada bus teisinga. Taigi Bendrasis Teismas nepadarė klaidos nuspręsdamas, kad Komisijos padaryta išvada yra pagrįsta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">147.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Todėl, atsižvelgdama į minėtas PPO Apeliacinio komiteto ataskaitas, kuriose pripažįstamos „pagrįstos išvados“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-121" href="#t-121">121</a>
</span>), ir Komisijai suteiktą didelę diskreciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-122" href="#t-122">122</a>
</span>), manau, kad su nagrinėjamu produktu susijusius duomenis galima ekstrapoliuoti ir koreguoti, kaip paaiškinta (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-123" href="#t-123">123</a>
</span>). Ginčijamas koregavimas ir ekstrapoliacija yra patvirtinamieji įrodymai, kaip tai suprantama pagal PPO Apeliacinio komiteto ataskaitą ir pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį. Taigi Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 183–196 punktuose nepadarė klaidos, atmesdamas ieškovių kritiką ir patvirtindamas nagrinėjamus įverčius. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Alternatyvių duomenų atmetimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">148.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliaciniame skunde apeliantės skundžia tai, kad skundžiamo sprendimo 178 ir 179 punktuose Bendrasis Teismas atmetė jų pateiktus alternatyvius duomenis. Bendrajame Teisme apeliantės tvirtino, kad Komisija turėjo atsižvelgti į Kinijos muitinės eksporto duomenis, kurie rodo, kad ES įverčiai buvo pervertinti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-124" href="#t-124">124</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">149.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekdamos išvengti atsakymo, susijusio su Komisijos faktiškai naudotais duomenimis, apeliantės pateikė alternatyvius duomenis. Skundžiamo sprendimo 178 ir 179 punktuose Bendrasis Teismas teisingai atmetė apeliančių argumentus ir nusprendė, kad jei ieškovės pirmojoje instancijoje siekia ginčyti Komisijos naudojamų duomenų apie importo dempingo kaina kiekius patikimumą, jos turi pagrįsti savo teiginius įrodymais, galinčiais sukelti konkrečių abejonių dėl metodo ar tos institucijos naudojami duomenų patikimumo. Taigi Bendrasis Teismas priminė, kad ieškovas negali pateikti vien alternatyvių skaičių, veikiau jis turi pateikti įrodymus, leidžiančius suabejoti Komisijos pateiktais duomenimis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">150.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliaciniame skunde atrodo, kad apeliantės nenurodo jokios konkrečios teisės klaidos šioje analizėje, todėl šis argumentas yra nepriimtinas. Bet kuriuo atveju argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Dėl paaiškintų priežasčių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-125" href="#t-125">125</a>
</span>) šalys turi pagrįsti savo teiginius įrodymais, galinčiais sukelti konkrečių abejonių dėl tos institucijos naudojamo metodo ar duomenų patikimumo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-126" href="#t-126">126</a>
</span>), o ne tik pateikti alternatyvius skaičius iš kitų šaltinių. Kaip jau paaiškinta, ieškovas turi pateikti įrodymų, kurie leistų Teisingumo Teismui nustatyti, kad Komisija, nustatydama žalą, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-127" href="#t-127">127</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">151.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">C.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">152.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą skundžiamo sprendimo 302–311 punktuose, nes išnagrinėjo tik jų argumentus, susijusius su vienos iš Sąjungos įmonių (Saint-Gobain PAM) gamybos sąnaudomis, o su jos pelningumu susijusių argumentų nenagrinėjo. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad Saint-Gobain PAM pardavė aptariamą produktą tiek tiesiogiai nepriklausomiems klientams, tiek netiesiogiai per susijusius pardavimo subjektus, vienintelis būdas nustatyti Saint-Gobain PAM grupės faktinį pelną buvo palyginti, viena vertus, pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainas ir, kita vertus, gamintojo gamybos sąnaudas ir perpardavėjų pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">153.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdama tik į Saint-Gobain PAM gamybos sąnaudas, patirtas gaminant, neatsižvelgiant į pardavimo pobūdį, Komisija, apskaičiuodama bendrą šios įmonės pelningumą, neatsižvelgė į „paslėptą“ pelną, kurį gamintojas gavo iš pardavimo susijusiems subjektams. Per posėdį apeliantės tvirtino, kad Komisija neįtraukė nepriklausomų perpardavėjų išlaidų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">154.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma, apeliantės teigia, kad esant situacijai, kai susiję pardavimo subjektai gauna 2 % pelno iš pardavimo nesusijusiems klientams, o gamintojas gavo 10 % pelno iš pardavimo susijusiems pardavimo subjektams, Saint-Gobain PAM grupės realus bendras pelnas būtų skaičių, gautų remiantis šiomis procentinėmis dalimis, suma. Vis dėlto, taikydama savo metodą, Komisija šioje situacijoje padarė išvadą, kad Saint-Gobain PAM grupė iš viso gavo tik 2 % pelno. Papildomas 10 % pelnas, kurį gamintojas gavo iš pardavimų susijusiems pardavimų subjektams, lieka „paslėptas“, o tokie pardavimai žalos analizės tikslais laikomi išlaidomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">155.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija, palaikoma įstojusių į bylą šalių, teigia, kad apeliacinio skundo antrasis pagrindas yra nepriimtinas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">156.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš pradžių reikia priminti, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį žala nustatoma remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai ištyrus importo dempingo kaina poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje. Konkrečiau vertinant importo dempingo kaina poveikį kainoms, šio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga atsižvelgti į tai, ar iš viso produktai dempingo kaina yra importuojami daug mažesnėmis kainomis, palyginti su Sąjungos pramonės panašių produktų kainomis, arba į tai, ar toks importas turėjo kitokį poveikį – gerokai nusmukdė kainas arba smarkiai trukdė kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">157.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie šio poveikio vertinimą, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikia ištirti visus svarbius Sąjungos pramonės būklę apibūdinančius ekonominius veiksnius ir rodiklius. Šioje nuostatoje pateikiamas įvairių veiksnių, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta, sąrašas. Joje taip pat nurodoma, jog šis sąrašas nėra išsamus, todėl vienas ar keli šių veiksnių nėra būtinai lemiami (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-128" href="#t-128">128</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">158.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šio apeliacinio skundo pagrindo reikia pateikti dvi išankstines pastabas. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">159.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma, atsižvelgiant į pirmesniame punkte nurodytus veiksnius, svarbu atskirti makroekonominius ir mikroekonominius rodiklius. Viena vertus, tokie makroekonominiai rodikliai, kaip gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų panaudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, augimas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po dempingo, yra pagrįsti visos Sąjungos pramonės, t. y. visų Sąjungos gamintojų, duomenimis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-129" href="#t-129">129</a>
</span>). Kita vertus, mikroekonominiai rodikliai apima vidutinę vieneto kainą, vieneto sąnaudas, darbo sąnaudas, atsargas, pelningumą, grynųjų pinigų srautą, investicijas, investicijų grąžą ir pajėgumą sutelkti kapitalą. Iš laikinojo reglamento 161–167 konstatuojamųjų dalių matyti, kad pastarieji veiksniai buvo išnagrinėti remiantis informacija, gauta iš atrinktų Sąjungos gamintojų atsakymų į Komisijos žalos klausimyną (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-130" href="#t-130">130</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">160.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atrodo, kad apeliacinio skundo antrasis pagrindas susijęs su vienu konkrečiu mikroekonominės žalos rodikliu, t. y. Sąjungos pramonės pelningumu. Kadangi tai yra mikroekonominė žala, Komisija savo skaičiavimus grindė to klausimyno atsakymais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-131" href="#t-131">131</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">161.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, pelningumo apskaičiavimas paaiškintas laikinojo reglamento 161 konstatuojamojoje dalyje, o jo rezultatai pateikti to reglamento 12 lentelėje. Komisija aiškina, kad ji „trijų atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams [Europos] Sąjungoje ikimokestinį grynąjį pelną išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi“. Kaip Komisija paaiškino savo atsakymuose į Teisingumo Teismo klausimus, tai yra „skirtumas tarp grupės gamybos sąnaudų, į kurias įeina susijusios pardavimų bendrovės PBA [išlaidos], ir pirmojo nepriklausomo pirkėjo sumokėtos kainos“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-132" href="#t-132">132</a>
</span>). Iš to matyti, kad pelningumas yra skirtumas tarp dviejų skaičių, t. y. viena vertus, įmonės gamybos sąnaudų ir, kita vertus, pirmojo nepriklausomo pirkėjo sumokėtos kainos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">162.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrajame Teisme pirmojo ieškinio pagrindo penktoje dalyje apeliantės teigė, kad apskaičiuodama Sąjungos pramonės patirtą žalą Komisija Saint-Gobain PAM atveju rėmėsi kainomis, nurodytomis sąskaitose faktūrose už perpardavimą bendrovių grupėje, kuriai priklauso šis gamintojas (sandorių kainodara), tačiau neįvertino, ar tai buvo ištiestosios rankos pirkimo kainos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-133" href="#t-133">133</a>
</span>). Konkrečiau kalbant, apeliantės Bendrajame Teisme teigė, kad Komisija turėjo remtis Saint-Gobain PAM (Prancūzija) gamybos sąnaudomis ir atitinkamomis Saint-Gobain Vokietija, Ispanija ir Italija PBA išlaidomis ir palyginti šias gamybos sąnaudas su šių susijusių pardavimo bendrovių kainomis pirmajam nepriklausomam klientui. Šis antrasis metodas būtų pašalinęs bet kokį dirbtinį pardavimo kainos, dėl kurios susitarė Saint-Gobain PAM ir susijusios įmonės, padidinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">163.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teisme apeliantės skundžia Bendrojo Teismo atliktą grupės vidaus kainų įtraukimo į Sąjungos pramonės sąnaudų apskaičiavimą kontrolę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-134" href="#t-134">134</a>
</span>). Apeliančių teigimu, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 302–311 punktuose padarė klaidą, nes išnagrinėjo tik jų argumentus dėl išlaidų, o argumentų dėl Saint-Gobain PAM pelningumo neišnagrinėjo. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">164.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu Bendrojo Teismo išvados išdėstytos skundžiamo sprendimo 305 ir 306 punktuose. Jis nustatė, kad tai, jog Saint-Gobain PAM aptariamą produktą pardavė ne tik tiesiogiai nepriklausomiems klientams, bet ir netiesiogiai per susijusius subjektus, neturi įtakos gamybos sąnaudų nustatymui. 307 punkte jis nusprendė, jog tai, kad tam tikri pardavimai buvo vykdomi tarpininkaujant susijusioms bendrovėms, neturėjo jokios įtakos Saint-Gobain PAM gamybos sąnaudų apskaičiavimui, vadinasi, ir Sąjungos pramonei padarytos žalos vertinimui. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">165.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti, kad apeliančių argumentai Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme susiję su pirmuoju pelningumo nustatymo veiksniu, t. y. gamybos sąnaudomis. Išvada, kad gamybos sąnaudų nustatymas nepriklauso nuo pardavimų grupės viduje, yra fakto konstatavimas, kurio negalima ginčyti apeliacine tvarka. Svarbu pažymėti, kad Bendrasis Teismas, priešingai, nei teigia apeliantės, nenustatė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-135" href="#t-135">135</a>
</span>), jog pelnas buvo apskaičiuotas remiantis pirkimo kaina grupės viduje, dėl kurios susitarė Saint-Gobain PAM ir susiję subjektai. Todėl argumentai, kad Komisija neatskleidė „paslėpto pelno“ dėl pardavimų grupės viduje, turi būti atmesti, nes šie pardavimai nebuvo svarbūs nustatant gamybos sąnaudas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">166.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet kuriuo atveju, remiantis Teisingumo Teismui pateiktais paaiškinimais, atrodo, kad Komisija, apskaičiuodama Saint-Gobain PAM pelningumą, nesivadovavo pelnu grupės viduje. Kaip paaiškino Komisija, pirmiausia ji apskaičiavo kiekvieno atrinkto Sąjungos gamintojo pagaminto produkto gamybos sąnaudas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-136" href="#t-136">136</a>
</span>). Tuomet šios gamybos sąnaudos buvo palygintos su pardavimo kainomis, nustatytomis pirmajam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje. Kitaip tariant, jei Sąjungos gamintojas pirmiausia parduoda produktą susijusiam subjektui, Komisija naudoja kainą, kurią šis susijęs subjektas taiko pirmajam nepriklausomam klientui. Todėl apskaičiuojant pelningumą nebuvo įtraukta jokia kaina, kurią vieno Sąjungos gamintojo du susiję subjektai taiko vienas kitam (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-137" href="#t-137">137</a>
</span>). Galiausiai, remdamasi kiekvieno į klausimyną atsakiusio atrinkto Sąjungos gamintojo pelningumu, Komisija apibendrino duomenis ir išvedė jų vidurkį, suformuodama žalos rodiklį, vadinamą „pelningumu“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-138" href="#t-138">138</a>
</span>). Taigi man atrodo, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 306 punkte teisingai nusprendė, kad apskaičiuojant gamintojo gamybos sąnaudas kaina grupės viduje neturi jokios reikšmės. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">167.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Todėl nemanau, kad Bendrajam Teismui galima priekaištauti, kad jis pritarė Komisijos požiūriui. Taigi, atrodo, kad žalos nustatymas grindžiamas objektyviais įrodymais. Šiomis aplinkybėmis siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinio skundo antrąjį pagrindą kaip nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">D.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliacinio skundo penktasis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma dalis </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">168.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliacinio skundo penktojo pagrindo pirma dalimi apeliantės ginčija trečiojo teisinio pagrindo pirmojoje instancijoje, susijusio su įvairių subjektų galimybe remtis teisių į gynybą pažeidimu, dalinį nepriimtinumą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">169.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nustatė tris situacijas, kurios priklauso nuo pagrindą nurodžiusio subjekto tapatybės. Pirmojoje situacijoje CCCME veikia savo vardu ir teigia, kad buvo pažeistos jos pačios procesinės teisės. Antrojoje situacijoje ieškinio pagrindą pateikia CCCME nariai ir kiti juridiniai asmenys, kurių pavadinimai nurodyti tame priede, kurie ginčija ginčijamą reglamentą remdamiesi tuo, kad jiems nebuvo pateikta jų interesams ginti svarbi informacija. Trečioji situacija apima du skirtingus scenarijus. Pirma, kiti juridiniai asmenys, kurių pavadinimai išvardyti skundžiamo sprendimo I priede, teigia, kad buvo pažeistos CCCME procesinės teisės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-139" href="#t-139">139</a>
</span>). Antra, CCCME nariai teigia, kad buvo pažeistos jų pačių procesinės teisės, nes CCCME tariamai naudojosi savo narių procesinėmis teisėmis antidempingo tyrimo procedūros metu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-140" href="#t-140">140</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">170.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantės nesutinka su antrąja ir trečiąja situacijomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">171.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie antrąją situaciją, apeliantės teigia, kad skundžiamo sprendimo 434–438 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai nustatė, jog CCCME nariai ir kitos devynios apeliantės nedalyvavo tyrime, todėl jų skundas dėl informacijos, susijusios su dempingo ir žalos nustatymu, nesuteikimo yra nepriimtinas. Apeliančių teigimu, šie asmenys dalyvavo tyrime, nes bendradarbiavo atrankoje arba patys buvo atrinkti. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">172.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šių argumentų kyla klausimas, ar atsakymų į atrankos klausimyną ir noro dalyvauti atrankoje teisiškai pakanka, kad eksportuojantis gamintojas būtų laikomas suinteresuotąja šalimi, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 10 dalies antrą pastraipą, ir dėl to jam gali būti taikomos tame reglamente numatytos procesinės garantijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">173.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prieš atsakydama į šį klausimą, turėčiau pabrėžti, kad tai, kaip Komisija atliko Kinijos gamintojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, aprašyta laikinojo reglamento 22 ir 23 konstatuojamosiose dalyse. Komisija paaiškino, jog tam, kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), ji paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-141" href="#t-141">141</a>
</span>). Aštuoniasdešimt vienas KLR eksportuojantis gamintojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinktas; nustatyta, kad atrinkti galima 78 eksportuojančius gamintojus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-142" href="#t-142">142</a>
</span>). Remdamasi didžiausiu tipišku eksporto į Sąjungą kiekiu, Komisija preliminariai atrinko tris bendradarbiaujančius gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir KLR valdžios institucijomis. Kai kurių šalių prašymu Komisija pakeitė atranką ir į ją įtraukė penkis didžiausius į Sąjungą eksportuojančius gamintojus. KLR atstovybė Europos Sąjungoje pritarė galutinei atrankai. Iš šio aprašymo ir Komisijos paaiškinimų, pateiktų per posėdį Teisingumo Teisme, matyti, kad iš tikrųjų buvo trys eksportuojančių gamintojų kategorijos, t. y. pirma, eksportuojantys gamintojai, kurie pateikė atsakymus į pranešimą apie inicijavimą, būtent suinteresuotosios šalys, antra, atrinkti gamintojai ir, trečia, asmenys, bendradarbiaujantys su Komisija siekiant nustatyti atrinktas bendroves.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">174.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrajame Teisme eksportuojantys gamintojai teigė, kad buvo pažeistos jų pačių teisės į gynybą. Šis teismas atmetė jam pateiktą trečiąjį panaikinimo pagrindą tiek, kiek jį nurodė atrinkti eksportuojantys gamintojai ir kiti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-143" href="#t-143">143</a>
</span>). Teisingumo Teisme apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas klaidingai teisiškai kvalifikavo faktines aplinkybes (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-144" href="#t-144">144</a>
</span>). Apeliančių teigimu, į atrankos klausimyną atsakę asmenys turi būti laikomi tyrime dalyvaujančiais eksportuojančiais gamintojais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-145" href="#t-145">145</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">175.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad neabejotina, jog tam tikri asmenys bendradarbiavo vykdant atranką ir taip pat buvo atrinkti. Siekiant nustatyti šių asmenų dalyvavimo administracinėje procedūroje pobūdį, reikėtų išnagrinėti, ar sutampa tyrimo dalyvių, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 10 dalį, ir atrankos dalyvių, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 17 straipsnį, sąvokos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">176.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Viena vertus, pagrindinio reglamento 5 straipsnio 10 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „pranešime apie tyrimo procedūrų inicijavimą skelbiama tyrimo pradžia“ ir, būtent, „nurodoma, per kokį laiką suinteresuotosios šalys gali pranešti apie save, raštu pareikšti savo nuomones ir pateikti informaciją, jei į tokias nuomones bei informaciją turi būti atsižvelgta tyrimo metu“. Kaip jau minėjau (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-146" href="#t-146">146</a>
</span>), ši nuostata turi būti aiškinama kartu su pagrindinio reglamento 5 straipsnio 11 dalyje pateiktu suinteresuotųjų šalių sąrašu, t. y. „eksportuotojai, importuotojai ir eksportuotojams ar importuotojams atstovaujančios asociacijos, kurie, kiek jai žinoma, yra susiję, taip pat eksportuojančios valstybės atstovai ir skundo pateikėjai“. Apeliantės iš esmės teigia, kad šis sąrašas nėra baigtinis ir kad atrankoje bendradarbiavusiems asmenims ir atrinktiems asmenims turėtų būti suteiktas toks pat statusas kaip ir šiame sąraše nurodytiems asmenims. Ar šis sąrašas yra baigtinis, ar ne, pagrindiniame reglamente aiškiai nenumatyta (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-147" href="#t-147">147</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">177.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad kai skundo pateikėjų, eksportuotojų ar importuotojų, produkto tipų ar sandorių yra labai daug, tyrimo mastas gali būti apribotas tyrimui atrenkant tik pagrįstai nustatytą šalių, produktų ar sandorių pavyzdžių skaičių. Taigi bendrovė, norinti pasinaudoti specialiuoju muitu, gali užpildyti klausimyną pagal to reglamento 17 straipsnio 2 dalį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-148" href="#t-148">148</a>
</span>), tačiau tai yra tik vienas iš tyrimo etapų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">178.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliantės teigia, kad kadangi Komisija gali imtis bet kokių veiksmų pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 10 dalį, atrankos klausimyno pateikimas yra būdas eksportuojančiam gamintojui „susisiekti“ su Komisija reaguojant į pranešimą apie inicijavimą, kaip tai suprantama pagal tą straipsnį. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">179.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, mano nuomone, iš pagrindinio reglamento negalima daryti išvados, kad atsakius į eksportuotojų atrankos klausimyną tampama suinteresuotąja šalimi, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 10 ir 11 dalis. Iš tiesų, iš pagrindinio reglamento bendros sistemos matyti, kad tame straipsnyje pateikta suinteresuotųjų šalių sąvoka skiriasi nuo pagrindinio reglamento 17 straipsnyje nurodytų šalių sąvokos. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">180.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalis, susijusi su atranka, leidžia Komisijai atrinkti pavyzdžius ir sumažinti šalių, produktų ar sandorių skaičių tais atvejais, kai „skundų pateikėjų, eksportuotojų ar importuotojų, produkto tipų ar sandorių yra labai daug“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-149" href="#t-149">149</a>
</span>). Todėl šios nuostatos tikslas – leisti Komisijai surinkti ir išanalizuoti veikėjų pogrupio duomenis, kad būtų galima daryti išvadas, atsižvelgiant į daugiau duomenų. Kitaip tariant, tai leidžia Komisijai dirbti su nedideliu ir valdomu duomenų kiekiu, o ne peržiūrėti visus turimus duomenis. Komisijai nėra prasmės naudoti atrankinius klausimynus, jei kiekvienas klausimyno dalyvis taptų suinteresuotąja šalimi, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 10 dalies antrą pastraipą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">181.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, skaitant šio reglamento 9 straipsnio 6 dalį matyti, kad yra dvi konkrečios dalyvių kategorijos, t. y. „eksportuotojai arba gamintojai, kurie pranešė apie save pagal to reglamento 17 straipsnį, bet nebuvo įtraukti į tyrimą“, ir „atrinktos šalys“. Atrodo, kad nuoroda į 17 straipsnį, o ne į jo 5 straipsnį rodo, kad atrankoje dalyvaujantys asmenys skiriasi nuo suinteresuotųjų šalių, nurodytų to reglamento 5 straipsnio 10 ir 11 dalyse.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">182.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Norėčiau pridurti, kad skirtumas tarp „suinteresuotųjų šalių“ ir „eksportuotojų ar užsienio gamintojų, gaunančių klausimynus“, yra numatytas ir 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 6.1 straipsnyje, kuriame teigiama, kad „visoms suinteresuotosioms antidempingo tyrimo šalims pranešama apie informaciją“, o to paties susitarimo 6.1.1 straipsnyje nustatyta, kad „klausimynus dėl antidempingo tyrimo gavusiems eksportuotojams ar užsienio gamintojams suteikiama ne mažiau kaip 30 dienų atsakymams pateikti“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">183.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi reikia laikyti, kad pagrindiniame reglamente numatytos skirtingos asmenų, kuriems jis taikomas, t. y. atrankoje dalyvaujančių asmenų ir tyrime dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių, teisės. Iš šio skirtumo matyti, kad šioms šalims suteikiamos skirtingos procedūrinės teisės. Suinteresuotiesiems asmenims atstovaujanti eksportuotojų asociacija gali prašyti leisti peržiūrėti informaciją (pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalis) ir atskleisti informaciją (pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto neatrodo, kad dalyvavimas atrankoje suteikia tokias teises. Mano nuomone, tai suteikia tik teisę priimti poziciją dėl Komisijos siūlomos atrankos, bet ne dėl kitų tyrimo elementų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">184.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, manau, kad Bendrasis Teismas teisingai atskyrė asmenis, kurie neįrodė, kad jie dalyvavo tyrime arba nepateikė prašymų, kad jiems būtų perduota aptariama informacija, nuo suinteresuotųjų šalių, kaip jos suprantamos pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 10 dalies antrą pastraipą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-150" href="#t-150">150</a>
</span>). Todėl manau, kad Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos nuspręsdamas, kad asmenys, kurie bendradarbiavo tik atrankoje, negali pateikti pagrindo remdamiesi tuo, kad jiems nebuvo perduota informacija, kuri turėjo būti perduota.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">185.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie trečiąją situaciją, apeliantės teigia, kad skundžiamo sprendimo 443–447 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad CCCME galėjo ginti tik tų savo narių procesines teises, kurių atžvilgiu buvo nustatyta, kad tyrimo metu ji gavo įgaliojimą, leidžiantį jai naudotis jų procedūrinėmis teisėmis jų vardu, nors CCCME viso tyrimo metu veikė kaip visai Kinijos pramonei atstovaujantis subjektas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-151" href="#t-151">151</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">186.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas taikė neteisingą teisinį kriterijų, kai nusprendė, kad CCCME negalėjo pasinaudoti nei atskirų bendrovių, nei atitinkamų narių procesinėmis teisėmis pagrindinės procedūros metu. Nusprendęs, kad atitinkamos įvairios bendrovės ir nariai neturėjo locus standi, Bendrasis Teismas taikė neteisingą teisinį kriterijų ir panaikino atitinkamų įvairių bendrovių ir narių teisęs į gynybą. Teiginys, kad atstovaujančioms asociacijoms suteikiamos siauresnės procesinės teisės nei eksportuojantiems gamintojams, yra teisiškai nepagrįstas. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">187.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 444 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad asociacija gali naudotis kai kurių savo narių procesinėmis teisėmis, jei „per tyrimą subjektas išreiškė ketinimą veikti kaip kai kurių savo narių atstovas, o tai reiškia, kad šie nariai buvo identifikuoti ir kad jis gali įrodyti, jog gavo įgaliojimą, pagal kurį gali jų vardu naudotis šiomis procesinėmis teisėmis“. To sprendimo 445 punkte jis nusprendė, kad „iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju CCCME tyrimo metu taip neprisistatė Komisijai, bet, priešingai, per visą tyrimą veikė kaip visai Kinijos pramonei atstovaujantis subjektas“. Šią išvadą jis grindė 2017 m. rugsėjo 15 d. CCCME pateiktomis pastabomis dėl laikinojo reglamento (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-152" href="#t-152">152</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">188.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu primintina, kad teisių į gynybą gerbimas yra nepaprastai svarbus antidempingo tyrimuose (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-153" href="#t-153">153</a>
</span>). Ši taisyklė turi būti aiškinama atsižvelgiant į Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktą, kuriame teisė susipažinti su byla yra teisės į gerą administravimą sudedamoji dalis. Teisė susipažinti su byla leidžia šalims susipažinti su įrodymais, kad jos galėtų veiksmingai pareikšti savo nuomonę. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">189.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma, kalbant apie informacijos perdavimą susijusioms įmonėms per tyrimo procedūrą, pagarba jų teisėms į gynybą reiškia, kad per administracinę procedūrą šioms įmonėms turėjo būti sudarytos tokios sąlygos, kad jos galėtų veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo ir svarbos bei dėl įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija grįsdama dempingo ir iš jo kylančios žalos egzistavimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-154" href="#t-154">154</a>
</span>). Šie reikalavimai nustatyti pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriose numatyta, kad eksportuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos „gali reikalauti galutinai atskleisti faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinama rekomenduoti pradėti taikyti galutines priemones“. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">190.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš šios nuostatos matyti, kad teisės į gynybą suteikiamos individualiai konkretiems subjektams (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-155" href="#t-155">155</a>
</span>). Priešingai nei Bendrasis Teismas, nemanau, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios teisių į gynybą pažeidimu gali remtis tik suinteresuotasis asmuo, grindžiama tuo, kad šių teisių pažeidimo pobūdis yra subjektyvus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-156" href="#t-156">156</a>
</span>). Šiuo klausimu norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog subjektinių teisių pažeidimu gali remtis tik kiti asmenys (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-157" href="#t-157">157</a>
</span>). Mano nuomone, teisės į gynybą antidempingo procedūroje yra intuitu personae dėl to, kad šios teisės yra glaudžiai susijusios su asmeniu, kuriam jos suteiktos, nes tik pats nagrinėjamas subjektas gali nustatyti Komisijos priemonių ekonominį ir teisinį poveikį jo konkrečiai situacijai. Kitaip tariant, kadangi antidempingo procedūrose teisės į gynybą yra susijusios su pačiu subjektu, šiomis teisėmis gali naudotis tik šis subjektas. Šių teisių išimtinis pobūdis išplaukia iš teisės į gynybą administracinėje procedūroje, kuria remtis negali kitas asmuo, pobūdžio (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-158" href="#t-158">158</a>
</span>). Taigi CCCME, kaip atstovaujanti asociacija, turi teisę remtis savo procesinėmis garantijomis, kylančiomis iš jos pačios dalyvavimo administracinėje procedūroje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-159" href="#t-159">159</a>
</span>). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">191.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, buvimas asociacijos nariu nereiškia, kad procedūrinės teisės ir teisės į gynybą tose procedūrose automatiškai perduodamos atitinkamai asociacijai. Tokį perdavimą vienareikšmiškai turi atlikti atitinkamos asociacijos nariai. Kai asociacija naudojasi savo narių procedūrinėmis teisėmis, ji turi aiškiai nurodyti, kokiems nariams ji atstovauja, ir įrodyti, kad jai suteiktas įgaliojimas. Šis reikalavimas kyla iš pagrindinio reglamento 5 straipsnio 10 dalies antros pastraipos, pagal kurią suinteresuotosioms šalims leidžiama pranešti apie save, t. y. pateikti įgaliojimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-160" href="#t-160">160</a>
</span>). Be to, pagrindinio reglamento 5 straipsnio 11 dalyje aiškiai atskiriamos eksportuojančios bendrovės ir joms atstovaujančios asociacijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-161" href="#t-161">161</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">192.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi manau, kad Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog galimybė naudotis kai kurių savo narių procedūrinėmis teisėmis per antidempingo procedūrą priklauso nuo sąlygos, kad subjektas per šią procedūrą, o ne ex post facto įrodė ketinimą veikti kaip kai kurių savo narių atstovas. Kaip nurodė Bendrasis Teismas, minėti nariai turi būti aiškiai identifikuoti, o asociacija turi galėti įrodyti, kad ji iš šių narių gavo įgaliojimą, leidžiantį jai naudotis šiomis procedūrinėmis teisėmis jų vardu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-162" href="#t-162">162</a>
</span>). Vadinasi, net jei asociacija pagal savo statusą turi tikslą atstovauti visiems tam tikros pramonės šakos dalyviams, jei ji nori atstovauti savo narių procedūrinėms teisėms, ji turi būti kiekvieno iš jų tinkamai įgaliota atstovauti procedūrinėms teisėms jų vardu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">193.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai, nei teigia apeliantės, naudojimasis procedūrinėmis teisėmis atliekant antidempingo tyrimą nepagrįstas tokia pačia logika, kaip asociacijų kolektyviniai ieškiniai teismo procesuose. Teisingumo Teismas nusprendė, kad tai įmanoma, kai asociacija atstovauja įmonių, kurios turi teisę savarankiškai pareikšti ieškinį, interesams, nereikalaujant konkretaus narių suteikto įgaliojimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-163" href="#t-163">163</a>
</span>). Tai pateisinama procesiniais pranašumais, nes dėl to galima išvengti daug skirtingų ieškinių dėl tų pačių sprendimų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-164" href="#t-164">164</a>
</span>). Vis dėlto suinteresuotųjų šalių procedūrinių teisių atliekant antidempingo tyrimus situacija yra kitokia. Dėl individualaus teisių į gynybą pobūdžio ir apimties kolektyviniai veiksmai neleidžia išvengti daugybės vienodų ieškinių dėl to paties sprendimo, o veikiau sujungia įvairius skirtingus dalyvavimo veiksmus, kurie turi būti identifikuojami ir aiškiai nurodomi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">194.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atveju ginčijamo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad CCCME turėjo būti laikoma suinteresuotąja šalimi, visų pirma atstovaujančia Kinijos liejinių pramonei (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-165" href="#t-165">165</a>
</span>). Vis dėlto atkreipiu dėmesį, kad toje konstatuojamojoje dalyje nenurodyta, kad ji atstovavo atskiriems eksportuojantiems gamintojams. Be to, to reglamento 30 ir 62–74 konstatuojamosiose dalyse nurodomi CCCME argumentai, tačiau nenurodoma, kad jie buvo pateikti eksportuojančių gamintojų vardu. Taigi atrodo, kad iš ginčijamo reglamento matyti, jog CCCME veikė savo vardu kaip Kinijos ketaus pramonės atstovė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">195.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pažymėtina, kad apeliantės nepateikė įrodymų, kad kuris nors iš eksportuojančių gamintojų per administracinę procedūrą Komisijoje buvo suteikęs įgaliojimą CCCME arba kitaip įgaliojęs ją atstovauti arba kad šios bendrovės atitinkamu metu buvo CCCME narės. Taigi to, kad CCCME antidempingo tyrimo metu prisistatė kaip „asociacija, atstovaujanti visiems nagrinėjamame KLR sektoriuje veikiantiems Kinijos gamintojams“ ir kad Komisija ją tokia pripažino, nepakanka, kad ji galėtų naudotis visų savo narių procedūrinėmis teisėmis per antidempingo tyrimo procedūrą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">196.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Todėl manau, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos skundžiamo sprendimo 444 punkte konstatuodamas, kad asociacija gali naudotis kai kurių savo narių procedūrinėmis teisėmis per antidempingo tyrimo procedūrą su sąlyga, kad per tyrimą subjektas išreiškė ketinimą veikti kaip kai kurių savo narių atstovas, o tai reiškia, kad šie nariai buvo identifikuoti ir kad subjektas gali įrodyti, jog iš jų gavo įgaliojimą, pagal kurį gali jų vardu naudotis šiomis procedūrinėmis teisėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">197.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios išvados nepaneigia pagrindinio reglamento 20 straipsnis, kuriame numatyta, kad atstovaujančios asociacijos gali prašyti pateikti informaciją apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu numatyta nustatyti, be kita ko, galutines priemones. Kaip minėta, ši nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio reglamento 29 konstatuojamąją dalį, kurioje pabrėžiamas ryšys su dalyvių procesine teise ginti savo interesus. Pagrindinio reglamento 20 straipsnyje numatyta teisė į informacijos atskleidimą yra esminis suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą ramstis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-166" href="#t-166">166</a>
</span>), todėl būtina, kad suinteresuotoji šalis dalyvautų tyrime, kad vėliau galėtų skųstis dėl galimų trūkumų ES teismuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">198.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi manau, kad Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad trečiąjį pagrindą, kuriuo Komisija kritikuojama dėl to, kad ji atsisakė atskleisti apeliantėms informaciją, susijusią su dempingo ir žalos nustatymu, pirmojoje instancijoje gali pateikti CCCME, veikianti savo vardu kaip asociacija, atstovaujanti visai Kinijos pramonei, ir atmetė kaip nepriimtinus CCCME narių ir kitų juridinių asmenų, kurių pavadinimai nurodyti skundžiamo sprendimo I priede, su šiuo pagrindu susijusius argumentus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-167" href="#t-167">167</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">199.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinio skundo penktojo pagrindo pirmą dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra dalis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">200.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra dalis susijusi su skundžiamo sprendimo dalimi, skirta CCCME tvirtinimui, kad Komisija turėjo pateikti suvestinius skaičiavimus dėl, pirma, i) normaliosios vertės, ii) Kinijos importo poveikio kainoms ir iii) žalos pašalinimo lygio įverčių ir, antra, makroekonominių rodiklių įverčių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-168" href="#t-168">168</a>
</span>). Atlikdama skaičiavimus, kuriais grindžiamas mikroekonominių ir makroekonominių rodiklių, leidžiančių įvertinti ES pramonei padarytą žalą, nagrinėjimas, CCCME gavo laikinojo reglamento 137–166 konstatuojamosiose dalyse nurodytus bendrus skaičius pagal rodiklius ir metus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-169" href="#t-169">169</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">201.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmuoju argumentu CCCME ginčija skundžiamo sprendimo 507 punktą, kuriame Bendrasis Teismas nusprendė, kad konfidencialių duomenų pateikimas suvestine forma nebūtinai reiškia, kad šie duomenys nebėra konfidencialūs, ir kad nėra reikalo nurodyti atskleisti makroekonominius žalos rodiklius dėl jų konfidencialumo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-170" href="#t-170">170</a>
</span>). Visų pirma, viena vertus, ji teigia, kad, kadangi Komisija niekada netvirtino, jog suvestiniai makroekonominės žalos duomenys patys savaime yra konfidencialūs, Bendrasis Teismas negalėjo tuo remtis kaip argumentu, neteisėtai nepakeisdamas Komisijos. Ginčijamo reglamento 130 konstatuojamoji dalis susijusi ne su konfidencialumu, o su duomenų tikrumu. Kita vertus, CCCME teigia, kad Bendrasis Teismas teisiškai klaidingai kvalifikavo apskaičiuotus makroekonominės žalos rodiklius kaip konfidencialius duomenis. Atskleidus suvestinius visos ES pramonės duomenis, suinteresuotosios šalys nebūtų galėjusios patikrinti šių duomenų, visų pirma įverčių, tikslumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">202.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš pradžių norėčiau pabrėžti, kad teisės susipažinti su informacija ir pareigos atskleisti informaciją tikslas – leisti šalims susipažinti su įrodymais, kad jos galėtų veiksmingai pareikšti savo nuomonę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-171" href="#t-171">171</a>
</span>). Pareiga atskleisti informaciją įtvirtinta pagrindinio reglamento 20 straipsnyje. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">203.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl argumento, kad Komisija nei per administracinę procedūrą, nei Bendrajam Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose niekada oficialiai nekvalifikavo suvestinių makroekonominio rodiklio įverčių kaip konfidencialių, noriu pažymėti, kad Komisija teigia ir dar kartą patvirtino posėdyje Bendrajame Teisme, o apeliantės to neginčijo, kad šie duomenys niekada neegzistavo. Kadangi neginčijama, kad suvestiniai duomenys niekada neegzistavo, akivaizdu, kad Komisija negalėjo jų oficialiai pripažinti konfidencialiais nei per administracinę procedūrą, nei pateikdama rašytinius paaiškinimus Bendrajam Teismui. Dėl šios priežasties siūlau atmesti apeliančių pateiktą procesinį argumentą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">204.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl argumento, kad vienintelis lemiamas klausimas yra, ar makroekonominiai duomenys, net ir suvestiniai, vis dar yra konfidencialūs, turėčiau priminti, kad Sprendime Timex / Taryba ir Komisija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-172" href="#t-172">172</a>
</span>) Teisingumo Teismas nusprendė, kad visa nekonfidenciali informacija, neatsižvelgiant į jos šaltinį, turi būti atskleista, kad skundo pateikėjas galėtų įsitikinti, ar faktinės aplinkybės buvo teisingai įvertintos byloje. Sprendime Al-Jubail (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-173" href="#t-173">173</a>
</span>) teisę susipažinti su informacija Teisingumo Teismas suvokė ir vertino kaip teisės būti išklausytam dalį. ES institucijos, vykdydamos savo pareigą suteikti visą informaciją, reikalingą sėkmingai šalių gynybai, turi veikti labai rūpestingai, kartu užtikrindamos skundo pateikėjų ir bendradarbiaujančių gamintojų, kuriais remiasi antidempingo tyrimas, apsaugą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">205.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pareiga teikti informaciją turi būti vykdoma laikantis rūpestingumo pareigos, t. y. „kompetentingos institucijos pareigos rūpestingai ir nešališkai patikrinti visas reikšmingas nagrinėjamo atvejo aplinkybes“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-174" href="#t-174">174</a>
</span>), o tai neišvengiamai apima tam tikrą administracinės institucijos veiksmų laisvę. Pagal suformuotą jurisprudenciją teisę į informaciją reglamentuojantys principai turi būti derinami su konfidencialumo reikalavimais, visų pirma institucijų pareiga laikytis verslo paslapties (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-175" href="#t-175">175</a>
</span>). Institucijų pareiga užtikrinti konfidencialų informacijos, kurios atskleidimas turėtų labai didelį neigiamą poveikį ją pateikusiai įmonei, naudojimą nepanaikina kitų atitinkamų šalių, visų pirma eksportuotojų, pagrindiniame reglamente numatytų procedūrinių garantijų ir nepadaro beprasmių pagal tas pačias nuostatas jiems suteiktų teisių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-176" href="#t-176">176</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">206.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi siekiant užtikrinti duomenų konfidencialumą reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp ES gamintojų (kurie inicijuoja tyrimo procedūrą ir kurių skundas yra tyrimų pagrindas) duomenų apsaugos ir trečiųjų šalių eksportuojančių gamintojų bei jiems atstovaujančių asociacijų teisių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">207.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, kad šiuo atveju duomenų pateikimas santraukos forma apriboja CCCME galimybę patikrinti ginčijamų duomenų tikslumą. Vis dėlto atsižvelgiant į pusiausvyrą tarp šių teisių ir konfidencialių duomenų apsaugos, reikėtų manyti, kad tokiu būdu pateikiant duomenis nebūtinai pažeidžiamos CCCME teisės į gynybą. Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad makroekonominiai duomenys, neatsižvelgiant į tai, ar jie susiję su trečiųjų šalių, ar su ES gamintojais, pagrįsti rinkos išmanymu, turi būti apsaugoti, nes tų gamintojų bendradarbiavimas yra antidempingo tyrimo pagrindas. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">208.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pažymėtina, kad Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad vertinami atitinkamų Sąjungos gamintojų produkcijos įverčiai, kuriais rėmėsi Komisija, apskaičiuodama vartojimą, buvo pagrįstai laikomi konfidencialiais, nes buvo pagrįsti skundo pateikėjų rinkos išmanymu. Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad pateikdama tiktai bendrus gamybos duomenis Komisija veikė pagal pagrindinį reglamentą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-177" href="#t-177">177</a>
</span>). Sutinku su tokiu požiūriu, nes atliekant antidempingo tyrimus gali būti remiamasi nedidelio gamintojų skaičiaus arba nedidelio rinkos segmento pateiktais duomenimis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-178" href="#t-178">178</a>
</span>). Net ir suvestine forma ir net tada, kai remiamasi vien įverčiais, teoriškai įmanoma išvesti ekonominius duomenis, susijusius su konkrečiais pramonės subjektais, konkrečiais produktais ar net konkrečia įmone, ir taip atskleisti tam tikras verslo paslaptis. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">209.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atveju Komisija ginčijamo reglamento 130 konstatuojamojoje dalyje paaiškino, kad duomenų šaltiniai buvo faktiniai duomenys ir „skundo pateikėjų pateikti įverčiai, susiję su kitais Sąjungos pramonės subjektais“. Sutinku su Komisija, jog tai, kad skundo pateikėjai pateikė įverčius, susijusius su kitais Sąjungos pramonės subjektais, reiškia, kad tie įverčiai buvo pagrįsti jų pramonės rinkos išmanymu. Rinkos išmanymu pagrįsti pareiškimai – net jei tai tik įverčiai, ir net suvestine forma – gali atskleisti skundo pateikėjų arba antidempingo procedūroje bendradarbiaujančių gamintojų verslo paslaptis ir dėl savo pobūdžio yra konfidencialūs, kaip Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 507 punkte. Taigi Bendrasis Teismas nesuklydo tame punkte konstatuodamas, kad apibendrinti makroekonominiai duomenys vis tiek gali būti konfidencialūs. Siūlau Teisingumo Teismui pirmą argumentą atmesti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">210.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrasis ir trečiasis argumentai turi būti nagrinėjami kartu, nes jie abu susiję su ta pačia skundžiamo sprendimo motyvų dalimi. Pirma, CCCME teigia, kad skundžiamo sprendimo 509 punkte Bendrasis Teismas iškraipė faktus, kai konstatavo, kad CCCME prašomi suvestiniai priverstinio kainų mažinimo skaičiavimai neegzistavo, nes priverstinis kainų mažinimas buvo apskaičiuotas tik pagal produkto rūšį ir eksportuojantį gamintoją. CCCME tvirtina, kad ji pateikė įrodymų šiuo klausimu ir kad Komisija negali apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo neapibendrinusi kainų duomenų Sąjungos pramonės lygmenyje. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">211.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Norėčiau pradėti nuo to, kad ginčijamo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad CCCME prašomi suvestiniai priverstinio kainų mažinimo skaičiavimai neegzistavo, nes priverstinis kainų mažinimas buvo apskaičiuotas tik pagal produkto rūšį ir eksportuojantį gamintoją. Taigi kiekvienas atrinktas Kinijos eksportuojantis gamintojas gavo savo eksportuojamų produktų rūšies priverstinio kainų sumažinimo skaičiavimus. CCME tvirtina, kad Komisija negali padaryti išvados, kad „62,6 % atrinktų Sąjungos gamintojų visų pardavimų Sąjungoje buvo priverstinai sumažintomis kainomis“, neatlikusi suvestinio priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-179" href="#t-179">179</a>
</span>). Vis dėlto pažymėtina, kad CCCME nepateikia jokių tokį argumentą pagrindžiančių įrodymų. Taigi CCCME nurodytas iškraipymas nebuvo įrodytas. CCCME tik tvirtina, kad faktai yra iškraipyti, bet neįrodo tokios išvados.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">212.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, CCCME tvirtina, kad Bendrasis Teismas taikė neteisingą teisinį kriterijų nuspręsdamas, kad suvestinių kainų mažinimo skaičiavimų atskleidimas labai apsunkintų pagrindinio reglamento 20 straipsnio laikymąsi. CCCME per posėdį pridūrė, kad tokių duomenų parengimas ilgai netrunka.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">213.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kyla klausimas, ar Komisija, siekdama užtikrinti teises į gynybą, turi parengti naujus dokumentus, remdamasi turimais duomenimis. Šiuo klausimu pabrėžtina, kad Komisija, rengdama naujus dokumentus, perduoda informaciją, susijusią su skundo pateikėjais ir kitomis bendradarbiaujančiomis bendrovėmis. Taigi, kadangi tai gali leisti kitoms suinteresuotosioms šalims susipažinti su verslo paslaptimis, to negalima laikyti automatiniu lentelės su ekonominiais duomenimis sukūrimu. Atsižvelgdama į rūpestingumo pareigą, kuri reiškia Komisijos pareigą atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visus svarbius konkretaus atvejo aspektus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-180" href="#t-180">180</a>
</span>), Komisija turi apsvarstyti kiekvieną informaciją, kurią ji nusprendžia atskleisti. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">214.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Praktiškai dėl kiekvieno per antidempingo tyrimo procedūrą atskleisto dokumento, kuriame pateikiami nauji suvestiniai duomenys, Komisija turi nustatyti, ar šie duomenys nepažeidžia šalių Komisijai patikėtų ir jos turimų duomenų konfidencialumo. Taigi, rengdama ir atskleisdama naujus suvestinius duomenis Komisija turi rasti pusiausvyrą tarp konfidencialumo ir atitinkamų šalių teisių į gynybą. Nors Komisijos darbo krūvis pats savaime negali būti prieštaravimas, jis yra vienas iš veiksnių nustatant šią pusiausvyrą, nes nuo jo gali priklausyti pati skundo pateikėjų arba bendradarbiaujančių šalių duomenų apsauga. Kitaip tariant, tais atvejais, kai Komisija turi sistemiškai rengti naujus suvestinius duomenis, ji taip pat turi nustatyti, ar šių duomenų atskleidimas gali pakenkti duomenų, kuriuos šalys patikėjo Komisijai, konfidencialumui. Nustatant pusiausvyrą reikia atsižvelgti į pastarąjį reikalavimą. Taigi sutinku su Bendrojo Teismo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju CCCME prašomos informacijos apimtis yra tokia, kad jei Komisija turėtų pateikti visą šią informaciją tokia forma, kuri pritaikyta vien CCCME poreikiams, jai būtų kliudoma vykdyti savo veiklą ir atlikti tyrimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-181" href="#t-181">181</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">215.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 513 punkte Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad CCCME galėjo remtis „esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kuriais remdamasi Komisija numatė priimti galutines priemones“, ir kad „šis subjektas galėjo veiksmingai ginti savo, kaip Kinijos pramonei atstovaujančios asociacijos, interesus“. Taigi, remiantis Bendrojo Teismo faktiniu vertinimu, reikia manyti, kad CCCME galėjo apginti savo interesą, todėl bet kokia skundžiamo sprendimo 511 ir 512 punktuose padaryta klaida yra neveiksminga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">216.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, CCCME iš esmės teigia, kad skundžiamo sprendimo 511 ir 512 punktuose Bendrojo Teismo išvada pažeidžia pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 dalį, nes CCCME buvo atsisakyta leisti susipažinti su prašomais duomenimis, nors tie duomenys nebuvo konfidencialūs arba galėjo būti atskleisti nekonfidencialiai. Be to, CCCME teigia, kad Bendrasis Teismas nesuderino su konfidencialumu susijusio susirūpinimo ir teisių į gynybą, nes atsisakė perduoti makroekonominius duomenis CCCME suvestinių duomenų pavidalu. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">217.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CCCME nesutikimas su Bendrojo Teismo išvada, kad CCCME galėjo susipažinti su esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, yra fakto klausimas ir negali būti skundžiamas apeliacine tvarka. CCCME Teisingumo Teismui pateiktų argumentų nepakanka norint įrodyti, kad taikant pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 dalį padaryta teisės klaida. Visų pirma, kaip nurodyta skundžiamo sprendimo 451–470 ir 484–504 punktuose, Bendrasis Teismas išsamiai išnagrinėjo Komisijos vertinimą, susijusį su CCCME teisėmis į gynybą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">218.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinio skundo penktojo pagrindo pirmą dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia dalis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">219.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, CCCME teigia, kad skundžiamo sprendimo 524 punkte Bendrasis Teismas suklydo nesuteikęs šiam subjektui galimybės susipažinti su informacija apie produktų savybes – be informacijos, esančios produktų koduose, – remdamasis tuo, kad ta informacija nesuteikia subjektui galimybių geriau apsaugoti savo teisių į gynybą. CCCME teigia, kad teisiškai neteisinga manyti, kad tik bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai gali turėti teisę pateikti prašymus dėl koregavimo ir kad ši informacija nebūtų naudinga CCCME, kuri turi daug žinių apie rinką. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">220.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CCCME tvirtina, kad Bendrasis Teismas iš esmės sukūrė suinteresuotųjų šalių subkategoriją, nustatydamas skirtumą tarp atstovaujančių asociacijų ir kitų suinteresuotųjų šalių, o tai pažeidžia pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 dalį. CCCME teigia, kad ji yra eksportuojantiems gamintojams atstovaujanti asociacija, todėl tai, kas svarbu jos nariams, svarbu ir CCCME. Grįsdama savo teiginius CCCME remiasi 1985 m. kovo 20 d. Sprendimu Timex / Taryba ir Komisija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-182" href="#t-182">182</a>
</span>) ir teigia, kad Komisija turėjo suteikti bent jau visą informaciją, reikalingą tam, kad ji galėtų identifikuoti nagrinėjamus produktus ir įsitikinti, ar institucijos teisingai nustatė faktines aplinkybes (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-183" href="#t-183">183</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">221.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia pažymėtina, kad Bendrasis Teismas įvertino susirūpinimą dėl teisių į gynybą ir konfidencialumo, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 451–470 ir 484–504 punktų, kurie nebuvo ginčijami.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">222.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie prašomą suteikti informaciją apie produktų savybes, Bendrajame Teisme CCCME priekaištavo Komisijai, kad ši jai nepateikė informacijos apie Indijos ir ES gamintojų produktus, kurie buvo lyginami su importuotais produktais, išskyrus produktų koduose nurodytas savybes. Skundžiamo sprendimo 523 ir 524 punktuose Bendrasis Teismas atskiria eksportuojančio gamintojo ir CCCME situacijas. CCCME šiuo atveju yra asociacija, atstovaujanti visai Kinijos pramonei (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-184" href="#t-184">184</a>
</span>). Bendrasis Teismas nusprendė, kad informacija apie produktų savybes neleistų CCCME veiksmingai palyginti nagrinėjamų produktų, nes iš principo neturi atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų rinkai pateiktų produktų modelių, kurie buvo palyginti su Indijos produktais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">223.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Man atrodo, kad tokiame vertinime nėra teisės klaidos, net jei jame atskirti esminiai faktai ir motyvai, pateikti atstovaujančiai asociacijai ir pateikti kitoms suinteresuotoms šalims. Manau, kad Komisija gali atskirti atstovaujančias asociacijas ir eksportuojančius gamintojus, nes ji turi rasti teisingą pusiausvyrą tarp teisių į gynybą ir konfidencialumo apsaugos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-185" href="#t-185">185</a>
</span>). Kadangi informacija yra susijusi su produktų savybėmis ir todėl tai yra verslo paslaptis, Komisija privalo ją apsaugoti. Iš to matyti, kad Komisija, siekdama minėtos pusiausvyros, gali ir turėtų atskirti subjektus, prašančius leisti susipažinti su ta informacija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">224.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, CCCME kritikuoja skundžiamo sprendimo 529 punktą, kuriame Bendrasis Teismas nusprendė, kad per antidempingo tyrimo procedūrą CCCME disponavo visa informacija, susijusia su metodu, kurį Komisija taikė apskaičiuodama importo apimtis. CCCME teigimu, atliekant tokį vertinimą neatsižvelgiama į tai, kad duomenys apie nagrinėjamą importą nebuvo viešai prieinama informacija. Nustatant importo apimtis buvo atliktas labai sudėtingas skaičiavimas, pagrįstas keliomis prielaidomis, o duomenys daugiausia buvo pagrįsti skundo pateikėjų pateikta informacija ir metodika. CCCME teigia, kad visiškai neprotinga tikėtis, kad suinteresuotoji šalis pakartos tokį sudėtingą skaičiavimą, kuris sudarytas iš kelių skirtingų etapų ir apima kelias prielaidas, nors Komisija galėjo lengvai tai atskleisti, nes jame nebuvo konfidencialios informacijos ir šie duomenys ir skaičiavimai buvo esminiai faktai ir motyvai. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">225.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia atkreipsiu dėmesį į tam tikras Bendrojo Teismo nustatytas faktines aplinkybes. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">226.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, per antidempingo tyrimo procedūrą CCCME buvo informuota apie Komisijos taikytą importo apimties apskaičiavimo metodą. Visų pirma, CCCME žinojo i) KLR, Indijos ir kitų trečiųjų šalių kilmės importo procentines dalis, palyginti su ankstesniais subkodais, kurie buvo naudojami prieš 2014 m. įvedant KN bendrąjį kodą ex 7325 10 00, ii) fiksuotą sumą, kuri turi būti išskaičiuota iš KN kodo ex 7325 99 10, kad būtų galima gauti KLR, Indijos ir kitų trečiųjų šalių kilmės importą, ir iii) procentinę dalį, kurią reikėjo išskaičiuoti iš viso importo, siekiant neįtraukti latakų grotelių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">227.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, kadangi duomenys, naudoti siekiant nustatyti šį importą, buvo paimti iš Eurostato pateiktų statistinių duomenų, kurie skelbiami viešoje duomenų bazėje Comext, CCCME turėjo visą reikalingą informaciją, kad galėtų atkurti Komisijos skaičiavimus, kuriuos prašė atskleisti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">228.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, jei CCCME norėjo patikrinti Komisijos atliktų skaičiavimų patikimumą, ji turėjo tam reikalingų duomenų. Šiuo atveju CCCME niekaip nepagrindžia teiginio, kad ji negali atgaminti skaičiavimų. Galima pagrįstai tikėtis, kad suinteresuotoji šalis, kaip CCCME, pati patikrins nagrinėjamus skaičiavimus. Pavyzdžiui, Sprendime Bricmate (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-186" href="#t-186">186</a>
</span>) suinteresuotosios šalys ginčijo nagrinėjamų produktų vidutinių importo kainų tikslumą tam tikrose valstybėse narėse. Taigi nacionalinio teismo abejonės, dėl kurių buvo peržiūrėtos antidempingo priemonės, buvo pagrįstos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-187" href="#t-187">187</a>
</span>). Mano nuomone, Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad CCCME turėjo visą informaciją, reikalingą Komisijos skaičiavimams, kuriuos ji prašė atskleisti, atkurti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-188" href="#t-188">188</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">229.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, CCCME nesutinka su skundžiamo sprendimo 538 punkte pateiktu vertinimu, motyvuodama tuo, kad Bendrasis Teismas suklydo kvalifikuodamas tikrus suvestinius duomenis ir įverčius kaip konfidencialius. CCCME tvirtina, kad, kadangi šie duomenys nebuvo konfidencialūs, jie turi būti perduoti suinteresuotosioms šalims pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalį ir tai yra esminiai faktai ir motyvai, kaip jie suprantami pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">230.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pažymėtina, kad CCCME ginčija skundžiamo sprendimo 538 punkte padarytą išvadą, kad Komisija, vertindama Europos Sąjungai padarytą žalą, neprivalo taip suskirstyti duomenų, nes žala vertinama visos Sąjungos pramonės mastu. Nors tai tiesa, šio vertinimo kriterijaus nepakanka nagrinėjamų faktinių suvestinių duomenų ir įverčių nepateikimui pateisinti. Taigi, siekiant apsaugoti teises į gynybą, iš Komisijos gali būti reikalaujama parengti šį dokumentą. Vis dėlto šiuo atveju Bendrasis Teismas nusprendė, ir to CCCME neginčijo apeliacine tvarka, kad, viena vertus, faktiniai atrinktų gamintojų ir kitų skundo pateikėjų duomenys ir, kita vertus, likusiems gamintojams atlikti įverčiai yra konfidencialūs, net ir suvestiniai. Mano nuomone, šių priežasčių pakanka šių duomenų neperdavimui CCCME pateisinti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">231.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinio skundo penktojo pagrindo trečią dalį ir visą šį pagrindą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">VII.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl išlaidų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">232.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas prašė manęs įvertinti tik prieštaravimus dėl priimtinumo ir apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį, taip pat apeliacinio skundo antrąjį ir penktąjį pagrindus. Kadangi galutinis sprendimas dėl apeliacinio skundo priklausys nuo pozicijos, kurios laikysis Teisingumo Teismas ne tik dėl šių apeliacinio skundo pagrindų, bet ir dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antros dalies bei apeliacinio skundo trečiojo ir ketvirtojo pagrindų, šiuo atveju neteikiu jokių rekomendacijų dėl išlaidų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">VIII.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">233.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nepažeidžiant Teisingumo Teismo atlikto apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antros dalies bei apeliacinio skundo trečiojo ir ketvirtojo pagrindų vertinimo, siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliančių pateiktą apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį, taip pat apeliacinio skundo antrąjį ir penktąjį pagrindus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: anglų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) T‑254/18, EU:T:2021:278. Kitos devynios apeliantės išvardytos jo I priede. Jos taip pat yra CCCME narės.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) 2018 m. sausio 29 d. Įgyvendinimo reglamentas, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ketaus gaminiams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas ir kuriuo baigiamas tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Indijos kilmės ketaus gaminių (OL L 25, 2018, p. 6).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostatas) duomenys.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) OL L 336, 1994, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 189.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) 1994 m. gruodžio 22 d. Sprendimas dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80),</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Žr. skundžiamo sprendimo 2 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) OL C 461, 2016, p. 22.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Įgyvendinimo reglamentas, kuriuo tam tikriems importuojamiems KLR kilmės ketaus gaminiams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 211, 2017, p. 14).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Septynių juridinių asmenų sąrašas pateiktas skundžiamo sprendimo II priede.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Žr. 1997 m. rugsėjo 30 d. Nutartį Federolio / Komisija (T‑122/96, EU:T:1997:142, 61 punktas) ir 2005 m. birželio 28 d. Nutartį FederDoc and Others / Komisija (T‑170/04, EU:T:2005:257, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taip pat žr. 2013 m. sausio 15 d. Sprendimą Aiscat / Komisija (T‑182/10, EU:T:2013:9, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą Mory and Others / Komisija (C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Pažymėtina, kad Komisija ginčija skundžiamo sprendimo 52–70 punktus, susijusius su konkrečios sąsajos reikalavimu, ir išvadą dėl tiesioginės sąsajos, pateiktą to sprendimo 71–75 punktuose.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Pagal pirmąją dalį aptariamas asmuo yra konkrečiai susijęs su ginčijama priemone, o pagal trečiąją dalį tas asmuo gali pareikšti ieškinį dėl tiesiogiai su juo susijusių reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, o šiuo atveju aiškiai taip nėra, nes nėra įgyvendinimo priemonių, susijusių su CCCME.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 1963 m. liepos 15 d. Sprendimą Plaumann / Komisija (25/62, EU:C:1963:17) ir 2015 m. balandžio 28 d. Sprendimą T &amp; L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija (C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 63 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 28 d. Sprendimą Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association (C‑465/16 P, EU:C:2019:155, 105 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 1983 m. spalio 4 d. Sprendimą Fediol / Komisija (191/82, EU:C:1983:259, 31 punktas), 2002 m. sausio 17 d. Sprendimą Rica Foods / Komisija (T‑47/00, EU:T:2002:7, 55 punktas) ir 2005 m. gruodžio 14 d. Nutartį Arizona Chemical ir kt. / Komisija (T‑369/03, EU:T:2005:458, 72 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 28 d. Sprendimą Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association (C‑465/16 P, EU:C:2019:155, 107 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Per posėdį Komisija pabrėžė, kad nėra oficialaus sprendimo ir nėra galimybės Sąjungos pramonei užginčyti subjekto pripažinimą suinteresuotąja šalimi.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Žr. skundžiamo sprendimo 63 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Žr. naujausią 2016 m. birželio 9 d. Sprendimą Growth Energy ir Renewable Fuels Association / Taryba (T‑276/13, EU:T:2016:340). Pažymėtina, kad Bendrojo Teismo sprendimo dalį, susijusią su teise pareikšti ieškinį dėl nagrinėjamo reglamento, siekiant užtikrinti prekybos asociacijų procesinių teisių apsaugą, Teisingumo Teismas aiškiai patvirtino, nes Bendrasis Teismas atmetė Growth Energy ir Renewable Fuels Association, kaip suinteresuotųjų proceso šalių, pareikštą ieškinį; šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 28 d. Sprendimą Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association (C‑465/16 P, EU:C:2019:155, 101–109 punktas). Taip pat žr. 1997 m. birželio 3 d. Nutartį Merck and Others / Komisija (T‑60/96, EU:T:1997:81, 73 punktas), 1998 m. rugsėjo 15 d. Nutartį Molkerei Großbraunshain ir Bene Nahrungsmittel / Komisija (T‑109/97, EU:T:1998:209, 67 ir 68 punktus) ir 2005 m. rugsėjo 16 d. Nutartį Schmoldt ir kt. / Komisija (C‑342/04 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2005:562, 39 ir 40 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Skundžiamo sprendimo 66 punkte Bendrasis Teismas pažymi, kad Komisija ginčijo tai, kad net jei CCCME galėjo remtis procedūrinėmis teisėmis, kurias turėjo pagal pagrindinį reglamentą, ji turėjo būti pripažinta eksportuotojams atstovaujančia asociacija, kaip suprantama pagal šį reglamentą, o ne suinteresuotąja šalimi, kaip tai suprantama pagal tą patį reglamentą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Vis dėlto norėčiau pažymėti, kad klaidinga administracinė praktika gali turėti kitų teisinių pasekmių ir gali būti kitų teisių į gynybą objektas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) Pirmiausia žr. skundžiamo sprendimo 58–60 ir 68–70 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Pavyzdžiui, atrodo, kad tik pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalis ir 20 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys atstovaujančioms asociacijoms suteikia tam tikras procedūrines garantijas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 143 punkte Bendrasis Teismas nurodo, kad CCCME jame teigė, kad Komisija pažeidė teises į gynybą ir pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalį, 19 straipsnio 1 ir 3 dalis ir 20 straipsnio 2 ir 4 dalis, nes atsisakė suteikti apeliantėms prieigą prie informacijos, susijusios su dempingo ir žalos nustatymu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 10 dalies antroje pastraipoje nurodyta, per kokį laiką suinteresuotosios šalys gali „pranešti apie save, raštu pareikšti savo nuomones ir pateikti informaciją, jei į tokias nuomones bei informaciją turi būti atsižvelgta tyrimo metu“. Tai taip pat reiškia, kad jos nurodo savo statusą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) Žr. pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalį ir 20 straipsnio 2 ir 4 dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) Terminą „gali“ pagrindinio reglamento 5 straipsnio 10 dalies antroje pastraipoje reikia suprasti taip: antidempingo tyrimo procedūrų tikslais šalys, norinčios tapti suinteresuotosiomis šalimis, turi pranešti apie save. Kaip per posėdį nurodė Komisija, negalima tikėtis, kad ji imsis iniciatyvos ieškoti suinteresuotųjų šalių. Šiai pozicijai pritaria ir PPO Apeliacinis komitetas, kuris savo 2005 m. lapkričio 29 d. ataskaitoje byloje „Meksika – Galutinės antidempingo priemonės jautienai ir ryžiams“ (WT/DS 295/AB/R, 251 punktas) nusprendė, kad aptariama tyrimo institucija „neprivalėjo pagal 6.1 straipsnį pranešti reikalaujamos informacijos eksportuotojams, kurios ji nežinojo, bet galėjo sužinoti“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) 1994 m. gruodžio 22 d. Reglamento dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 349, 1994, p. 22; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45) 7 straipsnio 15 dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Pavyzdžiui, žr. 1968 m. balandžio 5 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 459/68 dėl apsaugos nuo dempingo ar išmokų ar subsidijų iš Europos ekonominės bendrijos narėmis nesančių valstybių (1968 m. specialus leidimas anglų k., I t., p. 80).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Sąjungos teisės aktų leidėjas pagrindinį reglamentą priėmė vadovaudamasis SESV 207 straipsnio 2 dalimi, siekdamas užtikrinti 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo įgyvendinimą Europos Sąjungos vidaus teisės sistemoje (šiuo klausimu žr. 2015 m. sausio 13 d. Sprendimo Taryba ir kt. / Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht, C‑401/12 P– C‑403/12 P, EU:C:2015:4, 59 punktą). Pagal pagrindinio reglamento 3 konstatuojamąją dalį „to susitarimo nuostatos, kiek tai yra įmanoma, turėtų būti įtrauktos į Sąjungos teisės aktus“ (išskirta mano).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Palygindama turėčiau pažymėti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos sąvoką „prekybos ar verslo asociacija“ taikė identiškai 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 6.11 straipsnio i punktui, nes pagal 19 JAV kodekso 1677 straipsnio 9 dalies E ir F punktus terminas „suinteresuotoji šalis“ apima „prekybos ar verslo asociacijas“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) Žr. 2022 m. sausio 20 d. Sprendimą Komisija / Hubei Xinyegang Special Tube (C‑891/19 P, EU:C:2022:38, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) Kaip ir visos šalys, manau, kad kadangi pagrindinio reglamento 5 straipsnio 11 dalyje minima „atstovaujanti asociacija“ ir „verslo asociacija“, šios sąvokos reiškia tą pačią šalį. Dėl aiškumo nurodydama šias nuostatas šioje išvadoje vartosiu tik formuluotę „atstovaujanti asociacija“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) Versijoje anglų kalba prekybos asociacija gali būti apibrėžta kaip „voluntary association of business firms organised on a geographic or industrial basis to promote and develop commercial and industrial opportunities within its sphere of operation, to voice publicly the views of members on matters of common interest, or in some cases to exercise some measure of control over prices, output, and channels of distribution“ (žr. Encyclopædia Britannica. (n.d.). Trade association. Britannica Academic. Iš 2022 m. spalio 10 d. https://academic.eb.com/levels/collegiate/article/trade-association/73137). Taip pat žr. „trade association“ apibrėžtį internetinėje Cambridge Dictionary versijoje: organizacija, kuri remia tam tikros pramonės šakos įmones ir darbdavius bei gina jų teises.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) Priešingai nei versijose anglų ir prancūzų kalbomis, versijoje ispanų kalba 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 6.11 straipsnio i punkte nurodytos komercinės asociacijos, prekybos ar verslo asociacijos, t. y. trys asociacijų kategorijos. Vis dėlto visos trys rūšys apima sąvoką „asociacija“, kuri yra juridinio asmens statusą turintis subjektas, sudarytas iš įvairių fizinių ar juridinių asmenų, kuris pagal asociacijos susitarimą yra skirtas tam tikriems su pelnu nesusijusiems tikslams nuolat siekti (Organización dotada de personalidad jurídica integrada por una diversidad de personas, físicas o jurídicas, que, mediante un pacto asociativo, se dedica de forma permanente a la consecución de determinados fines sin finalidad de lucro; žr. https://dpej.rae.es/lema/asociaci%C3%B3n). Pavyzdžiui, „asociación empresarial“ apibrėžiama kaip „[o]rganización de empresarios constituida para la defensa de los intereses económicos y sociales que le son propios“ (žr. Montoya Melgar, A., (dir.), Diccionario Jurídico de la Real Academia de Jurisprudencia y Legislación, Aranzadi, Cizur Menor, 2016).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) Larousse internetinis žodynas apibrėžia „grupę“ kaip „[o]rganisation plus ou moins structurée constituée par un ensemble de personnes ayant mêmes intérêts, mêmes aspirations ou même idéologie“. Centre national de ressources textuelles et lexicales žodyne ji apibrėžta kaip „[e]nsemble (important) de personnes (physiques ou morales) ayant des caractéristiques communes, réunies pour atteindre un but, pour défendre des intérêts communs“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) Istoriškai prekybos asociacijos susikūrė XVIII amžiuje ir XIX amžiaus pradžioje, pakeisdamos savo galią praradusias prekybos gildijas ir pirklių korporacijas. Tuo metu išsivystė dvi sistemos, tai yra britų ir prancūzų. Pirmojoje sistemoje „prekybos organizacijoms buvo leista vystytis savaip“, antrojoje „vyriausybė buvo prekybos organizacijų steigėja, jas įtraukdavo į šalies administracinę sistemą ir suteikdavo neatskiriamos valstybės mechanizmo dalies oficialų statusą“ (žr. Chisholm, H., ed. „Trade Organization“. Encyclopædia Britannica. 27 tomas (11 leidimas). Cambridge University Press., 1911, p. 135–140, kuriame pateikiama išsami XX amžiaus pradžios prekybos asociacijų apžvalga).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) Priešingai, PPO pripažįsta regionines ekonominės integracijos asociacijas, kaip antai Pietryčių Azijos valstybių asociaciją ir Europos laisvosios prekybos asociaciją, o tai rodo, kad sąvoka „asociacija“ turi labai plačią reikšmę PPO daugiašalės prekybos sistemos kontekste.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) Pavyzdžiui, žr. JAV prekybos asociacijų sąrašą svetainėje https://www.trade.gov/trade-associations.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) Kalbant apie aiškinimą, atitinkantį EŽTK 11 straipsnio 1 dalį, žr. 2020 m. birželio 18 d. Sprendimą Komisija / Vengrija (Asociacijų skaidrumas) (C‑78/18, EU:C:2020:476, 112–114 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) 2004 m. vasario 17 d. EŽTT sprendimo Gorzelik ir kt. prieš Lenkiją, CE:ECHR:2004:0217JUD004415898, 88, 90 ir 92 punktai ir 2009 m. spalio 8 d. EŽTT sprendimo Tebieti Mühafize Cemiyyeti ir Israfilov prieš Azerbaidžianą, CE:ECHR:2009:1008JUD003708303, 52 ir 53 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">44</a>
</span>) 2004 m. vasario 17 d. EŽTT sprendimo Gorzelik ir kt. prieš Lenkiją, CE:ECHR:2004:0217JUD004415898, 52 punktas ir 2009 m. spalio 8 d. EŽTT sprendimo Tebieti Mühafize Cemiyyeti ir Israfilov prieš Azerbaidžianą, CE:ECHR:2009:1008JUD003708303, 54 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">45</a>
</span>) 2006 m. spalio 5 d. EŽTT Sprendimo Moscow Branch of the Salvation Army prieš Rusiją, CE:ECHR:2006:1005JUD007288101, 73 ir 74 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">46</a>
</span>) Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje pripažįstama, kad naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai gali būti taikomi, jei apribojimai yra numatyti įstatyme, laikantis tų teisių ir laisvių esmės ir laikantis proporcingumo principo, kai jie būtini ir tikrai atitinka Europos Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-47" href="#c-47">47</a>
</span>) Tie patys svarstymai taikomi ir Komisijos argumentams, pagrįstiems asociacijų laisve, kaip ji suprantama pagal 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurios 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-48" href="#c-48">48</a>
</span>) Komisija teigė, kad 1981 m. birželio 23 d. Sprendimo Le Compte, Van Leuven ir de Meyere prieš Belgiją, ieškinys Nr. 6878/75 ir Nr. 7238/75, ECLI:CE:ECHR:1981:0623JUD000687875, 62–66 punktuose EŽTT nusprendė, kad Belgijos Ordre des médecins, t. y. gydytojų taryba arba rūmai, dėl savo teisinio pobūdžio ir specifinės viešosios funkcijos nėra asociacija, nes vykdo viešąją medicinos praktikos kontrolę.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-49" href="#c-49">49</a>
</span>) Žr. ieškinio Bendrajame Teisme A.7 priedą, CCCME įstatų 1 skyriaus 2 ir 3 straipsnius.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-50" href="#c-50">50</a>
</span>) Ten pat.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-51" href="#c-51">51</a>
</span>) Žr. CCCME įstatų 3 straipsnį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-52" href="#c-52">52</a>
</span>) Žr. ieškinio Bendrajame Teisme A.2 priedą. Be to, tikėtina, kad subjekto apimtis yra platesnė, nei nurodo jo pavadinimas. Ketus ir įrenginiai ir (ar) mechanikos pramonė yra artimi; negalima atmesti, kad CCCME gina šulinių dangčių gamintojų ir eksportuotojų interesus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-53" href="#c-53">53</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2009 m. birželio 11 d. Sprendimą Confservizi / Komisija (T‑292/02, EU:T:2009:188, 55 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-54" href="#c-54">54</a>
</span>) 2000 m. sausio 27 d. sprendimas (T‑256/97, EU:T:2000:21, 75 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-55" href="#c-55">55</a>
</span>) Bendrasis Teismas atmetė Komisijos požiūrį, pagal kurį ji pašalino vartotojų organizaciją iš antidempingo tyrimo dėl mažmeninėje prekyboje parduodamų produktų ir kitų produktų skirtumo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-56" href="#c-56">56</a>
</span>) Žr. įstojusių į bylą šalių atsakymų į Teisingumo Teismo klausimus 22 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-57" href="#c-57">57</a>
</span>) Žr. ieškinio Bendrajame Teisme A.7 priedą, CCCME įstatų 1 skyriaus 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį. Iš tiesų, jų 4 straipsnyje nustatyta, kad asociacija „veikia [KLR] Civilinių reikalų ministerijos ir Prekybos ministerijos prižiūrima, valdoma ir gaudama verslo nurodymus“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-58" href="#c-58">58</a>
</span>) Žr. atsiliepimo į ieškinį Bendrajame Teisme 32 ir 57–60 punktus ir rašytinius atsakymus į Bendrojo Teismo 2020 m. balandžio 7 d. klausimus, atsakymą į 9 klausimą, tolesnės numeracijos 59–70 punktus ir atsiliepimo į ieškinį Bendrajame Teisme R.2 priedą. Taip pat žr. įstojusių į bylą šalių atsakymo į apeliacinį skundą 11–23 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-59" href="#c-59">59</a>
</span>) 282/85, EU:C:1986:316.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-60" href="#c-60">60</a>
</span>) 2002 m. rugsėjo 24 d. Sprendimas Falck ir Acciaierie di Bolzano / Komisija (C‑74/00 P ir C‑75/00 P, EU:C:2002:524, 81 ir 83 punktai) ir 2008 m. liepos 9 d. Sprendimas Alitalia / Komisija (T‑301/01, EU:T:2008:262, 58 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-61" href="#c-61">61</a>
</span>) 282/85, EU:C:1986:316.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-62" href="#c-62">62</a>
</span>) Pagal analogiją asociacijai gali būti leista įstoti į bylą, jei ji atstovauja dideliam skaičiui įmonių, veikiančių atitinkamame sektoriuje, jei jos tikslai apima jos narių interesų apsaugą, jei byloje gali kilti principinių klausimų, turinčių įtakos atitinkamo sektoriaus veikimui, ir dėl to būsimas sprendimas gali turėti didelį poveikį jos narių interesams (žr. 2020 m. lapkričio 10 d. Nutarties Nevinnomysskiy Azot ir NAK „Azot“ / Komisija, T‑865/19, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:570, 21 punktą ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-63" href="#c-63">63</a>
</span>) 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimas FIAMM ir kt. / Taryba ir Komisija (C‑120/06 P ir C‑121/06 P, EU:C:2008:476, 187 punktas), 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 94 punktas) ir 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimai Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 48 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-64" href="#c-64">64</a>
</span>) Kadangi procesinės garantijos yra individualios garantijos, jų apimtis priklauso nuo interesų, kuriems atitinkama asociacija iš tikrųjų atstovauja. Taigi tokio subjekto, kaip CCCME, kurį tam tikru mastu kontroliuoja KLR, atveju, nustatant tikrąją procedūrinių teisių pagal tas nuostatas apimtį, reikia atsižvelgti į įvairius interesus, kuriems ji atstovauja (eksportuojančių gamintojų ir KLR).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-65" href="#c-65">65</a>
</span>) Pagrindinio reglamento 5 straipsnio 11 dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-66" href="#c-66">66</a>
</span>) Žr. šios išvados 35 ir 36 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-67" href="#c-67">67</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 22 d. Sprendimą Belgija ir Forum 187 / Komisija (C‑182/03 ir C‑217/03, EU:C:2006:416, 56 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2018 m. kovo 13 d. Sprendimą European Union Copper Task Force / Komisija (C‑384/16 P, EU:C:2018:176, 87 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-68" href="#c-68">68</a>
</span>) Žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimas British Aggregates / Komisija (C‑487/06 P, EU:C:2008:757, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-69" href="#c-69">69</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2009 m. birželio 11 d. Sprendimą Confservizi / Komisija (T‑292/02, EU:T:2009:188, 55 punktas) ir 2012 m. kovo 29 d. Nutartį Asociación Española de Banca / Komisija (T‑236/10, EU:T:2012:176, 25 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-70" href="#c-70">70</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimą Engie Cartagena (C‑523/18, EU:C:2019:1129, 34 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-71" href="#c-71">71</a>
</span>) Šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2020 m. spalio 6 d. Sprendimą Jobcenter Krefeld (C‑181/19, EU:C:2020:794, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-72" href="#c-72">72</a>
</span>) Komisijos nurodyta jurisprudencija iš tikrųjų yra susijusi su principu, kad asociacija neturi teisės pareikšti ieškinio dėl panaikinimo, jei jos nariai negali to padaryti individualiai. Šiuo klausimu žr. 1997 m. gruodžio 18 d. Nutartį Komisija / Sveriges Betodlares Centralförening (C‑409/96 P, EU:C:1997:635, 45 punktas) ir 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Komisija / Aktionsgemeinschaft Recht und Eigentum (C‑78/03 P, EU:C:2005:761, 70 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-73" href="#c-73">73</a>
</span>) Žr. Komisijos pateiktus įrodymus jos atsakymų į Teisingumo Teismo klausimus 4–6 prieduose.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-74" href="#c-74">74</a>
</span>) Žr. šios išvados 67–69 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-75" href="#c-75">75</a>
</span>) Vis dėlto Komisija pripažįsta, kad valstybė atlieka administracinės ar teisminės institucijos vaidmenį, kai turi patvirtinti asociacijos steigimą. Institucija tik patikrina, ar laikomasi visų nacionalinės teisės aktuose nustatytų formalių teisinių reikalavimų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-76" href="#c-76">76</a>
</span>) Žr. šios išvados 68 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-77" href="#c-77">77</a>
</span>) Žr., be kita ko, 1998 m. rugsėjo 28 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartį Pharos / Komisija (C‑151/98 P, EU:C:1998:440, 6 ir 8 punktai) ir 2014 m. balandžio 3 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartį Komisija / Andersen (C‑303/13 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2014:226, 8 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-78" href="#c-78">78</a>
</span>) 2021 m. birželio 22 d. Sprendimas Venesuela / Komisija (Ar turi įtakos trečiajai valstybei) (C‑872/19 P, EU:C:2021:507, 50 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-79" href="#c-79">79</a>
</span>) Ten pat, 50 punktas. Teisingumo Teismas aiškiai nusprendė, kad „Europos Sąjungos pareiga užtikrinti, kad būtų paisoma teisinės valstybės principo, niekaip nepriklauso nuo Sąjungos ir trečiųjų valstybių santykių abipusiškumo sąlygos“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-80" href="#c-80">80</a>
</span>) Be to, žvelgiant iš pliuralistinės perspektyvos, valstybė yra grupės arba asociacijos forma (žr. V. M. Muñiz-Fraticelli, „The Structure of Pluralist Arguments“, The Structure of Pluralism, Oxford Constitutional Theory, Oksfordas, 2014; elektroninė versija, Oxford Academic; bendriau kalbant P. Q. Hirst, The Pluralist Theory of the State: Selected Writings of G.D.H. Cole, J.N. Figgis and H.J. Laski, Routledge, 1993).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-81" href="#c-81">81</a>
</span>) Pagal šį principą Europos Sąjunga, palaikydama santykius su pasauliu, išsaugo ir skatina savo vertybes.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-82" href="#c-82">82</a>
</span>) Tuo klausimu žr. 2013 m. spalio 3 d. Sprendimą Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba (C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 97 ir 98 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-83" href="#c-83">83</a>
</span>) Bendrasis Teismas nusprendė, kad asociacijos galimybė pareikšti ieškinį grindžiama tuo, kad asociacijos pareikštas ieškinys suteikia procesinių pranašumų, nes taip išvengiama daugybės atskirų ieškinių dėl tų pačių aktų, kadangi asociacija pakeičia vieną ar kelis savo narius, kurių interesams ji atstovauja, kurie patys būtų galėję pareikšti priimtiną ieškinį (šiuo klausimu žr. 1995 m. liepos 6 d. Sprendimo AITEC ir kt. / Komisija, T‑447/93–T‑449/93, EU:T:1995:130, 60 punktą).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-84" href="#c-84">84</a>
</span>) C‑465/16 P, EU:C:2019:155.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-85" href="#c-85">85</a>
</span>) Ten pat, 125 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-86" href="#c-86">86</a>
</span>) Žr. šios išvados 77–80 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-87" href="#c-87">87</a>
</span>) CCCME įstatų 4 straipsnyje nustatyta, kad asociacija „veikia [KLR] Civilinių reikalų ministerijos ir Prekybos ministerijos prižiūrima, valdoma ir gaudama verslo nurodymus“ (žr. ieškinio Bendrajame Teisme A.7 priedą). </p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-88" href="#c-88">88</a>
</span>) Žr. šios išvados 77–80 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-89" href="#c-89">89</a>
</span>) Be to, pagal CCCME įstatų 10 straipsnio 1 dalį nariai turi balsavimo teisę. Taigi turėtų būti apčiuopiamų įrodymų, kad šiuo atveju, kalbant apie sprendimą pareikšti ieškinį, šios balsavimo teisės buvo pažeistos (žr. ieškinio Bendrajame Teisme A.7 priedą).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-90" href="#c-90">90</a>
</span>) Žr. Komisijos atsakymo į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus 19 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-91" href="#c-91">91</a>
</span>) 1965 m. vasario 16 d. sprendimas (14/64, EU:C:1965:13, p. 57).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-92" href="#c-92">92</a>
</span>) Pagal Statuto 53 straipsnį „Bendrojo Teismo procesą reglamentuoja III antraštinė dalis“. Toje antraštinėje dalyje yra Statuto 19 straipsnis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-93" href="#c-93">93</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2007 m. sausio 18 d. Sprendimą PKK ir KNK / Taryba (C‑229/05 P, EU:C:2007:32, 113 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-94" href="#c-94">94</a>
</span>) Bendrojo Teismo procedūros reglamento (OL L 105, 2015, p. 1) 44 straipsnio 5 dalies b punktas, 1991 m. gegužės 2 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje išdėstyta redakcija (OL L 136, 1991, p. 1).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-95" href="#c-95">95</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 28 d. Sprendimą European Food / EUIPO – Société des produits Nestlé (FITNESS) (T‑476/15, EU:T:2016:568, 19 punktas), 2017 m. vasario 17 d. Sprendimą Batmore Capital / EUIPO – Univers Poche (POCKETBOOK) (T‑596/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:103, 19–22 punktai) ir 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimą Amigüitos pets &amp; life / EUIPO – Société des produits Nestlé (THE ONLY ONE by alphaspirit wild and perfect) (T‑40/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:890, 14 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-96" href="#c-96">96</a>
</span>) 2022 m. liepos 14 d. Sprendimas Universität Bremen / REA (C‑110/21 P, EU:C:2022:555, 53 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-97" href="#c-97">97</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 1965 m. vasario 16 d. Sprendimą Barge / Aukštoji institucija (14/64, EU:C:1965:13, 57 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-98" href="#c-98">98</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2022 m. liepos 14 d. Sprendimą Universität Bremen / REA (C‑110/21 P, EU:C:2022:555, 67 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-99" href="#c-99">99</a>
</span>) 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimas FIAMM ir kt. / Taryba ir Komisija (C‑120/06 P ir C‑121/06 P, EU:C:2008:476, 187 punktas), 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 94 punktas) ir 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimai Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci (C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 48 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-100" href="#c-100">100</a>
</span>) Eurostato duomenys klasifikuojami remiantis KN kodais. Šiuo atveju produktas, kuriam taikomas ginčijamas reglamentas, priskiriamas prie dviejų kodų: KN kodas ex 7325 10 00 (nekalusis ketus) ir KN kodas ex 7325 99 10 (kalusis ketus), terminas „ex“ prieš kodą abiem atvejais nurodo, kad tiriamasis produktas priskiriamas tik prie dalies aptariamo kodo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-101" href="#c-101">101</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2021 m. gruodžio 2 d. Sprendimą Komisija ir GMB Glasmanufaktur Brandenburg / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings (C‑884/19 P ir C‑888/19 P, EU:C:2021:973, 241–117 punktai) ir 2019 m. liepos 10 d. Sprendimą Caviro Distillerie ir kt. / Komisija (C‑345/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:589, 14 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-102" href="#c-102">102</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Bricmate (C‑569/13, EU:C:2015:572, 52 ir 68 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-103" href="#c-103">103</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Bricmate (C‑569/13, EU:C:2015:572, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-104" href="#c-104">104</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 20 d. Sprendimą Yuanping Changyuan Chemicals / Taryba (T‑310/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:295, 129 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-105" href="#c-105">105</a>
</span>) 2018 m. spalio 18 d. Sprendimas Gul Ahmed Textile Mills / Taryba (C‑100/17 P, EU:C:2018:842, 64 punktas) ir 2019 m. liepos 10 d. Sprendimas Caviro Distillerie ir kt. / Komisija (C‑345/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:589, 16 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-106" href="#c-106">106</a>
</span>) Importo dempingo kaina apimčiai apskaičiuoti turi būti naudojami Eurostato duomenys (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 22 d. Sprendimą GLS (C‑338/10, EU:C:2012:158, 30 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-107" href="#c-107">107</a>
</span>) Žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Bricmate (C‑569/13, EU:C:2015:572, 68 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-108" href="#c-108">108</a>
</span>) Ten pat, 47 ir 49 punktai. Pavyzdžiui, Sprendime Bricmate prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs Švedijos teismas, kuris rėmėsi Bricmate motyvuotu skundu dėl duomenų, susijusių su importo apimtimi, savo abejones grindė šiuo skundu siekdamas iškelti klausimą, ar duomenys buvo klaidingi. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo klausimas, ar Sąjungos institucijos padarė klaidą, susijusią su importuotų prekių, priskiriamų prie KN 6908 90 99 pozicijos, importo apimtimi, nes 2011 m. rugsėjo 12 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 917/2011, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminėms plytelėms, galutinis surinkimas (OL L 238, 2011, p. 1), importo iš Kinijos apimtis buvo padidinta 1,3 milijono m2 už 2009 m. ir tiriamąjį laikotarpį. Ji taip pat suabejojo, ar Sąjungos institucijos padarė klaidą dėl prekių, priskiriamų prie jos 6907 90 99 pozicijos (dabar – KN 6907 90 80 pozicija), importo, kad už 2009 m. ir tiriamąjį laikotarpį šio importo apimtis buvo padidinta 10 %.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-109" href="#c-109">109</a>
</span>) Žr. ieškinio Bendrajame Teisme 35 punktą. </p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-110" href="#c-110">110</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 20 d. Sprendimą Jinan Meide Casting / Komisija (T‑650/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:644, 357 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-111" href="#c-111">111</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2001 m. rugpjūčio 23 d. priimtos PPO Apeliacinio komiteto ataskaitos byloje „Jungtinės Valstijos – Antidempingo priemonės tam tikriems karštai valcuoto plieno gaminiams iš Japonijos“ (WT/DS 184/AB/R) 192 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-112" href="#c-112">112</a>
</span>) 2005 m. lapkričio 29 d. PPO Apeliacinio komiteto ataskaitos byloje „Meksika – Galutinės antidempingo priemonės jautienai ir ryžiams“ (AB-2005-6) (WT/DS295/AB/R) 204 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-113" href="#c-113">113</a>
</span>) Ten pat, 228 išnaša.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-114" href="#c-114">114</a>
</span>) Šis reikalavimas kyla iš 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Bricmate (C‑569/13, EU:C:2015:572, 65 ir 68 punktai), kuriame Teisingumo Teismas konstatavo, kad „Sąjungos institucijos neišnagrinėjo rūpestingai, kaip to reikalaujama, informacijos, esančios Eurostato statistiniuose duomenyse“ (išskirta mano).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-115" href="#c-115">115</a>
</span>) Dėl išsamumo pažymėtina, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 167–173 punktuose išnagrinėjo, ar Komisija per administracinę procedūrą iš tiesų atsižvelgė į visus apeliančių pateiktus argumentus, susijusius su skundo pateikėjų pasiūlyto metodo patikrinimu, ir ar šie duomenys nebuvo priimti „automatiškai“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-116" href="#c-116">116</a>
</span>) Tai yra skundžiamo sprendimo 159 ir 160 punktuose Bendrasis Teismas paaiškino, kad, kalbant apie nekaliojo ketaus gaminius (KN kodas ex 7325 10), Komisija nuo 2014 m. turėjo tik duomenis, atitinkančius KN kodą ex 7325 10 00, kuris apėmė aptariamą produktą kartu su kitais produktais. Siekdama atskirti duomenis, atitinkančius faktinį nagrinėjamojo produkto importą nagrinėjamuoju laikotarpiu, Komisija atsižvelgė į duomenis iki 2014 m., susijusius su nekaliojo ketaus gaminiais. Ji rėmėsi šio importo santykiu, kiek tai susiję su trimis subkodais, iki 2014 m. teikiančiais duomenis apie tą produktą. Apskaičiuota, kad aptariamam produktui priskiriama proporcinga dalis sudarė 30 %. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad 60 % Kinijos importo kiekio, 73 % Indijos importo kiekio ir 50 % importo iš kitų šalių kiekio yra susiję su aptariamu produktu, ir šias procentines dalis pritaikė nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos užregistruotam importui.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-117" href="#c-117">117</a>
</span>) Visų pirma, skundžiamo sprendimo 161–163 punktuose Bendrasis Teismas paaiškino, kad Komisija atkreipė dėmesį, jog KLR kilmės kaliojo ketaus importuotojai pradėjo naudoti KN kodą ex 7325 99 10 2005 m., t. y. tais metais, kai Europos Sąjunga nustatė ankstesnes antidempingo priemones. Siekdama apskaičiuoti su šiuo kodu susijusį importą, ji rėmėsi 2004 m., kaip referenciniais metais, už kuriuos ji turėjo duomenis apie importą, susijusį su KN kodu ex 7325 99 10, bet nesusijusius su nagrinėjamu produktu. Todėl ji atėmė 2004 m. įvykdytus sandorius iš nagrinėjamojo laikotarpio importo kiekio. Taigi Komisija laikėsi nuomonės, kad 100 % sandorių, susijusių su aptariamuoju produktu, priskiriami prie KN kodo ex 7325 99 10, iš kurio reikia atimti 14 645 tonas. Panašiai Komisija apskaičiavo kaliojo ketaus importo iš Indijos, priskirto prie KN kodo ex 7325 99 10, kiekį, iš atitinkamo laikotarpio importo kiekio atėmusi 2009 m. importo, priskirto prie šio kodo, kiekį, kuris nebuvo susijęs su šiuo aptariamu produktu. </p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-118" href="#c-118">118</a>
</span>) Skundžiamo sprendimo 165 ir 166 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-119" href="#c-119">119</a>
</span>) Žr. pirmojo ir antrojo argumentų vertinimą (atitinkamai skundžiamo sprendimo 167–170 ir 174–196 punktai), kuriuos apima apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoji dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-120" href="#c-120">120</a>
</span>) Žr. šios išvados 142 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-121" href="#c-121">121</a>
</span>) Žr. šios išvados 140 ir 141 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-122" href="#c-122">122</a>
</span>) Žr. šios išvados 132 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-123" href="#c-123">123</a>
</span>) Kaip paaiškinta, PPO ataskaitose pripažįstamos pagrįstos išvados. Merriam-Webster žodyne „daryti išvadą“ apibrėžiama kaip „daryti išvadą iš faktų ar prielaidų“, o „ekstrapoliuoti“ apibrėžiama kaip „prognozuoti remiantis praeities patirtimi ar žinomais duomenimis“. Taigi ekstrapoliacija – tai būsimų duomenų prognozavimas remiantis duomenų istorija. Todėl ekstrapoliacija, kaip šioje byloje, kadangi ji pagrįsta žinomais patikimais duomenimis, taip pat turėtų būti pripažinta pagrįsta išvada.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-124" href="#c-124">124</a>
</span>) Ieškinio Bendrajame Teisme 37 punktas ir jo 11 priedas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-125" href="#c-125">125</a>
</span>) Žr. šios išvados 137 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-126" href="#c-126">126</a>
</span>) Skundžiamo sprendimo 178 ir 179 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-127" href="#c-127">127</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 20 d. Sprendimą Yuanping Changyuan Chemicals / Taryba (T‑310/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:295, 129 punktas). Pagal analogiją žr. 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimą TMK Europe (C‑143/14, EU:C:2015:236, 41 ir 42 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-128" href="#c-128">128</a>
</span>) 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimas CHEMK ir KF / Taryba (C‑13/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:780, 56 punktas), 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Transnational Company „Kazchrome“ ir ENRC Marketing / Taryba (C‑10/12 P, neskelbtas Rink., EU:C:2013:865, 20 punktas) ir 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimas TMK Europe (C‑143/14, EU:C:2015:236, 32 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-129" href="#c-129">129</a>
</span>) Žr. ginčijamo reglamento 130–137 ir 142–160 konstatuojamąsias dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-130" href="#c-130">130</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2019 m. liepos 10 d. Sprendimą Caviro Distillerie ir kt. / Komisija (C‑345/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:589, 44 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-131" href="#c-131">131</a>
</span>) Žr. laikinojo reglamento 12 lentelę.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-132" href="#c-132">132</a>
</span>) Žr. atsakymų 43 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-133" href="#c-133">133</a>
</span>) Žr. skundžiamo sprendimo 302 punktą. Sąvoka „ištiestoji ranka“ kildinama iš nepriklausomų šalių nepriklausomų santykių. Ištiestos rankos kaina yra kaina, kuri turėtų būti taikoma tarp susijusių subjektų, tarsi jie nebūtų tarpusavyje susiję.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-134" href="#c-134">134</a>
</span>) Apeliantės nesutinka su Bendrojo Teismo atliktu ieškinio pirmojo pagrindo penktosios dalies, susijusios su grupės vidaus kainų įtraukimu į Sąjungos pramonės sąnaudų apskaičiavimą, vertinimu, ypač su skundžiamo sprendimo 302–311 punktais. Vis dėlto jos konkrečiai neįtraukia to sprendimo 308–310 punktų (žr. apeliacinio skundo 24 išnašą). Taigi šioje išvadoje apsiribojama skundžiamo sprendimo 302–307 ir 311 punktais.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-135" href="#c-135">135</a>
</span>) Apeliacinio skundo 23 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-136" href="#c-136">136</a>
</span>) Vadinamasis skaičiavimas pagal kiekvieną sandorį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-137" href="#c-137">137</a>
</span>) Komisija remiasi 2020 m. balandžio 7 d. rašytinių atsakymų į Bendrojo Teismo klausimus 54 ir 55 punktais.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-138" href="#c-138">138</a>
</span>) Žr. laikinojo reglamento 12 lentelę. Komisija pabrėžia, kad šioje lentelėje pateiktų duomenų per administracinę procedūrą neginčijo nė viena suinteresuotoji šalis ar CCCME.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-139" href="#c-139">139</a>
</span>) Skundžiamo sprendimo 440–441 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-140" href="#c-140">140</a>
</span>) Skundžiamo sprendimo 442–447 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-141" href="#c-141">141</a>
</span>) Komisija paskelbė Pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų importuojamų KLR ir Indijos kilmės ketaus gaminių inicijavimą (OL C 461, 2016, p. 22) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atrankoje.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-142" href="#c-142">142</a>
</span>) Trys gamintojai pranešė, kad neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Europos Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį, todėl jie nelaikomi tinkamais dalyvauti atrankoje.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-143" href="#c-143">143</a>
</span>) Skundžiamo sprendimo 434–450 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-144" href="#c-144">144</a>
</span>) Kadangi apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas akivaizdžiai iškraipė faktus, reikia pažymėti, kad jos nenurodo, kokie faktai buvo iškraipyti.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-145" href="#c-145">145</a>
</span>) Skundžiamo sprendimo 120 punkte Bendrasis Teismas paaiškino, kad CCCME nariai yra nagrinėjamo produkto gamintojai ir eksportuotojai, kurie, pirma, pateikė Komisijai informaciją, atsakydami į pranešimo apie tyrimo inicijavimą I priede pateiktą klausimyną, ir, antra, yra nurodyti ginčijamame reglamente. CCCME nariams, kaip kitoms šiame priede nurodytoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, taikomas specialus antidempingo muitas, kurio suma skiriasi nuo visoms kitoms neidentifikuotoms bendrovėms, kurioms taikomas ginčijamas reglamentas, taikomos sumos.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-146" href="#c-146">146</a>
</span>) Žr. šios išvados 35 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-147" href="#c-147">147</a>
</span>) 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 6.11 straipsnyje nenumatytas atsakymas, nes jame šalims leidžiama įtraukti kitus asmenis kaip suinteresuotąsias šalis. Pagrindiniame reglamente aiškiai nenurodyta, ar Europos Sąjunga pasinaudojo šia galimybe ir prie bendrovių pridėjo atrankoje bendradarbiavusius asmenis ir atrinktus asmenis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-148" href="#c-148">148</a>
</span>) Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuojamas individualus konkrečiai bendrovei nustatytas specialus antidempingo muitas. Kitiems neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams taikomas antidempingo muitas, lygus atrinktoms bendrovėms nustatytam vidutiniam svertiniam dempingo skirtumui (žr. pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį). Pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta šios taisyklės išimtis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-149" href="#c-149">149</a>
</span>) Žr. šios išvados 177 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-150" href="#c-150">150</a>
</span>) Žr. skundžiamo sprendimo 434–436 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-151" href="#c-151">151</a>
</span>) CCCME remiasi tuo, kad ji yra „atstovaujanti asociacija“, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 11 dalį, 6 straipsnio 7 dalį, 20 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį. Apeliantės teigia, kad šis statusas automatiškai reiškia, jog CCCME atstovauja visų eksportuojančių gamintojų interesams.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-152" href="#c-152">152</a>
</span>) Skundžiamo sprendimo 446 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-153" href="#c-153">153</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 1991 m. birželio 27 d. Sprendimą Al-Jubail Fertilizer / Taryba (C‑49/88, EU:C:1991:276, 15–17 punktai), pagal analogiją žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimą Technische Unie / Komisija (C‑113/04 P, EU:C:2006:593, 55 punktas) ir 2009 m. spalio 1 d. Sprendimą Foshan Shunde Yongjian Housewares &amp; Hardware / Taryba (C‑141/08 P, EU:C:2009:598, 93 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-154" href="#c-154">154</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 1991 m. birželio 27 d. Sprendimą Al-Jubail Fertilizer / Taryba (C‑49/88, EU:C:1991:276, 17 punktas) ir 2012 m. vasario 16 d. Sprendimą Taryba / Interpipe Niko Tube and Interpipe NTRP (C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 76 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-155" href="#c-155">155</a>
</span>) Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad bendrovė, nedalyvavusi dempingo tyrime ir nesusijusi su jokiu eksportuojančiu gamintoju valstybėje, kurioje atliekamas tyrimas, negali reikalauti jokių teisių į gynybą, kiek tai susiję su procedūra, kurioje ji nedalyvavo (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Fliesen-Zentrum Deutschland, C‑687/13, EU:C:2015:573, 73 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-156" href="#c-156">156</a>
</span>) Žr. skundžiamo sprendimo 440 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-157" href="#c-157">157</a>
</span>) Pavyzdžiui, 2015 m. liepos 16 d. Sprendime CHEZ Razpredelenie Bulgaria (C‑83/14, EU:C:2015:480, 59 punktas) Teisingumo Teismas pripažino, kad asmuo, kuris nebuvo diskriminacijos – subjektinės teisės pažeidimo – subjektas, galėjo pareikšti ieškinį dėl diskriminacijos „kitų rajono, kuriame [šis asmuo] vykdo savo veiklą, gyventojų“ vardu. Iš šio sprendimo matyti, kad subjektinių teisių pažeidimu gali remtis ne tik nagrinėjamas, bet ir kitas asmuo. </p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-158" href="#c-158">158</a>
</span>) 2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimas Adler Real Estate and Others (C‑546/18, EU:C:2021:711, 59 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-159" href="#c-159">159</a>
</span>) Ši nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 29 konstatuojamąją dalį, kurioje kalbama apie šalis, kurios turi turėti galimybę ginti savo interesus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-160" href="#c-160">160</a>
</span>) Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad pagrindiniu reglamentu tam tikriems suinteresuotiesiems subjektams suteikiamos procedūrinės teisės ir garantijos, kurių įgyvendinimas vis dėlto priklauso nuo aktyvaus šių subjektų dalyvavimo pačioje procedūroje, bent jau per nustatytą terminą pateikiant raštišką prašymą (2020 m. liepos 9 d. Sprendimas Donex Shipping and Forwarding (C‑104/19, EU:C:2020:539, 70 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-161" href="#c-161">161</a>
</span>) 2019 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas Zhejiang Jndia Pipeline Industry / Komisija (T‑228/17, EU:T:2019:619, 34 ir 36 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-162" href="#c-162">162</a>
</span>) Skundžiamo sprendimo 444 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-163" href="#c-163">163</a>
</span>) Žr. 1995 m. liepos 6 d. Sprendimą AITEC ir kt. / Komisija (T‑447/93-T‑449/93, EU:T:1995:130, 60 punktas) ir 2013 m. sausio 15 d. Sprendimą Aiscat / Komisija (T‑182/10, EU:T:2013:9, 53 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-164" href="#c-164">164</a>
</span>) 1995 m. liepos 6 d. Sprendimas AITEC ir kt. / Komisija (T‑447/93–T‑449/93, EU:T:1995:130, 60 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-165" href="#c-165">165</a>
</span>) Toje konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad, „Komisijos nuomone, šalims, įskaitant CCCME, pateiktoje nekonfidencialioje šio atvejo byloje yra visa su šalimis susijusi informacija, naudota atliekant tyrimą. Jei informacija buvo laikyta konfidencialia, nekonfidencialioje byloje pateiktos prasmingos tokios informacijos santraukos. Visos suinteresuotosios šalys, įskaitant CCCME, galėjo susipažinti su nekonfidencialia byla. Dėl CCCME, &lt;…&gt; Komisija pastebėjo, kad nors rūmai atstovauja Kinijos liejinių pramonei, joks individualiai atrinktas eksportuojantis gamintojas jų neįpareigojo gauti prieigos prie jo konfidencialios informacijos. Taigi, individualiai atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams atskleistos konfidencialios informacijos nebuvo galima pateikti CCCME.“</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-166" href="#c-166">166</a>
</span>) Žr. I. Van Bael ir J. F. Bellis, ES Anti-Dumping and Other Trade Defence Instruments, šeštasis leidimas, 8.25 punktas, p. 409.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-167" href="#c-167">167</a>
</span>) Skundžiamo sprendimo 450 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-168" href="#c-168">168</a>
</span>) Žr. skundžiamo sprendimo 505 punktą. </p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-169" href="#c-169">169</a>
</span>) Skundžiamo sprendimo 489 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-170" href="#c-170">170</a>
</span>) Tuo remdamasis Bendrasis Teismas atmetė trečiojo pagrindo antrosios dalies antrąjį argumentą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-171" href="#c-171">171</a>
</span>) Susipažinimas su byla yra neatsiejama teisės būti išklausytam dalis, ir tiek susipažinimas, tiek pareiga atskleisti informaciją yra saugomi kaip procesinių teisių, garantuojamų pagal Chartijos 41 straipsnį, dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-172" href="#c-172">172</a>
</span>) 1985 m. kovo 20 d. sprendimas (264/82, EU:C:1985:119).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-173" href="#c-173">173</a>
</span>) 1991 m. birželio 27 d. Sprendimas Al-Jubail Fertilizer / Taryba (C‑49/88, EU:C:1991:276, 17 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-174" href="#c-174">174</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimą Technische Universität München (C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 punktas). Taip pat žr. E. Korkea-aho ir S. Sankari „External participants v. internal interests: Principles of ES administrative law in anti-dumping investigations“, European Papers-A Journal on Law and Integration, 2017, 2 tomas, p. 560.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-175" href="#c-175">175</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 1985 m. kovo 20 d. Sprendimą Timex / Taryba ir Komisija (264/82, EU:C:1985:119, 24 punktas), 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimą Ajinomoto ir NutraSweet / Taryba (T‑159/94 ir T‑160/94, EU:T:1997:209, 75 punktas) ir 2013 m. liepos 11 d. Sprendimą Hangzhou Duralamp Electronics / Taryba (T‑459/07, EU:T:2013:369, 115 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-176" href="#c-176">176</a>
</span>) Žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimą Jinan Meide Casting / Taryba (T‑424/13, EU:T:2016:378, 94 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-177" href="#c-177">177</a>
</span>) 2011 m. spalio 25 d. Sprendimas CHEMK ir KF / Taryba (C‑190/08, EU:T:2011:618, 231 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-178" href="#c-178">178</a>
</span>) Pavyzdžiui, 2018 m. kovo 15 d. Sprendime Caviro Distillerie ir kt. / Komisija (T‑211/16, EU:T:2018:148, 45 punktas) paaiškėjo, kad Komisija rėmėsi trijų Sąjungos gamintojų imtimi, kuri apėmė apie 56 % visos nagrinėjamo produkto gamybos Sąjungoje.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-179" href="#c-179">179</a>
</span>) Apeliacinio skundo 54 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-180" href="#c-180">180</a>
</span>) Žr. šios išvados 204 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-181" href="#c-181">181</a>
</span>) Žr. skundžiamo sprendimo 512 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-182" href="#c-182">182</a>
</span>) 264/82, EU:C:1985:119.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-183" href="#c-183">183</a>
</span>) Ten pat, 27 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-184" href="#c-184">184</a>
</span>) Kaip Bendrasis Teismas jau nurodė skundžiamo sprendimo 445 ir 446 punktuose.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-185" href="#c-185">185</a>
</span>) Žr. šios išvados 205 ir 206 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-186" href="#c-186">186</a>
</span>) 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimas (C‑569/13, EU:C:2015:572).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-187" href="#c-187">187</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Bricmate (C‑569/13, EU:C:2015:572, 57 punktas). Taip pat žr. generalinės advokatės E. Sharpston išvadą byloje Bricmate (C‑569/13, EU:C:2015:342, 52 ir 53 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-188" href="#c-188">188</a>
</span>) Skundžiamo sprendimo 529 punktas.</p>
</body>
</html>
