KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

2004 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 866/2004 įgyvendinimo ir jį taikant susidariusios padėties septintoji ataskaita už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio mėn.

Įvadas

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 866/2004 dėl režimo pagal Stojimo akto 10 protokolo 2 straipsnį[1] (toliau – Žaliosios linijos reglamentas, ŽLR) įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d. Juo nustatomos ES teisės nuostatų taikymo asmenų, prekių ir paslaugų judėjimui per liniją, skiriančią Kipro Respublikos sritis, kurių vyriausybė faktiškai nekontroliuoja, ir sritis, kurias ji kontroliuoja, sąlygos. Siekiant užtikrinti šių taisyklių veiksmingumą, jas imta taikyti plačiau – iki šias sritis skiriančios linijos ir Jungtinės Karalystės Rytų suverenios bazės teritorijos (RSBT)[2].

Ankstesniais metais ataskaitinis laikotarpis paprastai apimdavo laikotarpį nuo tam tikrų metų gegužės 1 d. iki kitų metų balandžio 30 d. Praktiniais sumetimais nuspręsta ataskaitinį laikotarpį suderinti su kalendoriniais metais (be kita ko, kad būtų galima panaudoti metinius statistinius duomenis). Todėl ši ataskaita apima laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. (vietoje 2010 m. gegužės 1 d. – 2011 m. balandžio 30 d.). Palyginimui naudojami ankstesni 2009 m. gegužės 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. duomenys.

Per ataskaitinį laikotarpį Komisija nesiūlė jokių reglamento pakeitimų ir nepriėmė jokių naujų sprendimų dėl įgyvendinimo priemonių.

2010 m. spalio 14 d. abiejų bendruomenių vadovai, dalyvaujant Komisijos nariui Š. Füle ir JT atstovams, atidarė naują perėjimo punktą tarp Žemutinio Pirgo ir Karavostasi[3] vietovių (taip pat žinomą Limničio (turkų k. – Ješilirmakas) perėjimo punkto pavadinimu). ES įnašas į šiuos du kaimus jungiančio kelio atnaujinimo darbus siekė 2,5 mln. EUR.

Atsižvelgdama į šio reglamento įgyvendinimą, Komisija palaiko konstruktyvų darbinį dialogą su atitinkamomis Kipro Respublikos valdžios institucijomis ir Suverenios bazės teritorijos (SBT) administracija.

LINIJOS KIRTIMAS (ASMENYS)

Linijos kirtimas oficialiuose linijos perėjimo punktuose

Reglamentu nustatoma patikima Kipro, kitų ES piliečių ir trečiųjų šalių piliečių, oficialiuose linijos perėjimo punktuose pereinančių Žaliąją liniją (toliau – linija), laisvo judėjimo teisės sistema. Liniją kertančių Kipro graikų ir Kipro turkų šiek tiek sumažėjo – ši tendencija pastebėta jau per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį. Remiantis Kipro Respublikos turimais duomenimis, 415 155 Kipro graikai (pernai – 489 487) 120 673 transporto priemonėmis (pernai – 126 029) kirto liniją iš vyriausybės kontroliuojamų sričių į šiaurinę Kipro dalį, taip pat per ataskaitinį laikotarpį 738 337 Kipro turkai (pernai – 825 824) 254 070 transporto priemonių (pernai – 300 132) kirto liniją iš šiaurinės Kipro dalies į vyriausybės kontroliuojamas sritis[4].

Tačiau liniją kertančių Kipro pilietybės neturinčių ES piliečių ir trečiųjų šalių piliečių skaičius sumažėjo 56 % – tai visiškai priešinga tendencija, nei įvardytoji ankstesnėje ataskaitoje. Remiantis Kipro Respublikos policijos (toliau – CYPOL) turimais duomenimis, ataskaitiniu laikotarpiu liniją kirto dar 449 861 Kipro pilietybės neturintis ES pilietis ir trečiųjų šalių pilietis (pernai – 1 014 275). 68 % šių piliečių (303 820) liniją kirto 2008 m. balandžio mėn. atidarytame pėsčiųjų linijos perėjimo punkte Ledra gatvėje. Tuo laikotarpiu pėsčiųjų linijos perėjimo punkte Ledra gatvėje liniją kirto didžioji dalis Kipro pilietybės neturinčių piliečių (daugiausia turistai).

Tačiau į minėtus CYPOL skaičius neįtraukti asmenys ir transporto priemonės, kertantys liniją Pergamos ir Strovilia linijos perėjimo punktuose iš šiaurinės Kipro dalies į SBT[5]. SBT administracija nerenka išsamių duomenų apie šiuos du linijos perėjimo punktus. Vis dėlto, remdamasi Kipro turkų šaltiniuose esančia informacija, RSBT administracija apskaičiavo, kad į šiaurinę Kipro dalį perėjo maždaug 66 000 Kipro graikų, o 416 000 Kipro turkų perėjo į SBT. Nenustatyta, ar šie Kipro turkai iš SBT toliau keliavo į vyriausybės kontroliuojamas sritis.

CYPOL darbuotojų, tiesiogiai dirbančių linijos perėjimo punktuose, skaičius sumažėjo nuo 67 (2008 m.) iki 63 (2009 m.) ir iki 59 (2010 m.). Atidarius naują Limničio linijos perėjimo punktą (2010 10 14), darbuotojų skaičius buvo padidintas iki 73. Didelių incidentų, susijusių su įprastu linijos perėjimu, užregistruota nebuvo.

Neteisėta migracija per žaliąją liniją ir prieglobstis

Iš CYPOL pateiktų 2010 m. gegužės mėn. – 2010 m. gruodžio mėn. duomenų matyti, kad neteisėta migracija per žaliąją liniją iš šiaurinės Kipro dalies į vyriausybės kontroliuojamas sritis toliau mažėjo. Per šiuos aštuonis mėnesius 1 196 neteisėti migrantai sulaikyti vyriausybės kontroliuojamose srityse (išskyrus tuos, kuriems žaliosios linijos perėjimo punktuose nebuvo leista pereiti žaliosios linijos). Per ankstesnį 12 mėn. ataskaitinį laikotarpį buvo sulaikyti 2 546 neteisėti imigrantai[6]. Tiesiogiai į vyriausybės kontroliuojamas sritis neteisėtų imigrantų nepateko, o 13 asmenų į vyriausybės kontroliuojamas sritis pateko per Rytų SBT, todėl bendras sulaikytų neteisėtų migrantų skaičius – 1 209. Kaip galimą priežastį CYPOL nurodė užimtumo perspektyvų sumažėjimą dėl ekonomikos augimo sulėtėjimo Kipre. Sulaikyti neteisėti imigrantai daugiausia buvo Sirijos, Okupuotosios Palestinos Teritorijos ir Irano piliečiai (VIII priedas). Neteisėti migrantai paprastai sulaikomi atliekant tikrinimą prie žaliosios linijos ir oro uostuose, kai jie ketina išvykti iš Kipro. Trečiųjų šalių piliečiai, prašantys tarptautinės apsaugos, paprastai nustatomi policijos nuovadose, kai prašo prieglobsčio.

Neteisėtų migrantų patekimo į vyriausybės kontroliuojamas sritis maršruto vertinimą CYPOL grindžia tais pačiais kriterijais kaip ir praėjusiais metais, pirmiausia pačių imigrantų pateiktais dokumentais (viza, įvažiavimo į Turkiją arba išvykimo iš jos spaudas pase arba vadinamosios Šiaurės Kipro Turkijos Respublikos viza arba leidimas gyventi) ir pareiškimais, taip pat kitais įrodymais, pavyzdžiui, tapatybės dokumentų neturėjimu, Kipro turkų laikraščiais ir Turkijos banknotais.

617 (59,6 %) asmenų kreipėsi dėl prieglobsčio Kipro Respublikoje. Dėl prieglobsčio suteikimo procedūrų, nustatytų per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį, šį procesą buvo galima sutrumpinti nuo šešių iki trijų mėnesių. Tačiau pabėgėlio statusas nebuvo suteiktas nė vienam asmeniui, kuris ataskaitiniu laikotarpiu pateko į vyriausybės kontroliuojamas sritis[7].

Dauguma neteisėtų migrantų atvyksta į vyriausybės kontroliuojamas sritis per Turkiją ir šiaurinę Kipro dalį. CYPOL taip pat pranešė apie neteisėtus migrantus arba neteisėtą atvykimą į Kipro Respubliką žvejybos laivais ir greitaeigiais kateriais, paprastai išsilaipinant atviruose pakrantės regionuose į šiaurę nuo Famagustos.

Latakijos (Sirija)–Famagustos keltas plaukė nereguliariai, t. y., 14 kartų nuo 2010 m. birželio 7 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d. Per šį laikotarpį keltu pasinaudojo maždaug 491 asmuo (daugiausia Sirijos piliečiai), kad galėtų pasiekti šiaurinę Kipro dalį. Kipro Respublikos valdžios institucijos įtaria, kad šiuo maršrutu pasinaudojo daug neteisėtų imigrantų. Valdžios institucijos toliau primygtinai reikalauja, kad Sirijos Vyriausybė uždarytų šią kelto liniją, nes Kipro Respublikos Vyriausybė paskelbė, kad Famagustos uostas uždarytas.

Nėra tikslių duomenų, kiek asmenų iš perėjimo punktų išsiųsta atgal.

Kipro Respublika ir Kipro turkų bendruomenė tiesiogiai nebendradarbiauja policijos ir migracijos klausimais. Tačiau remiant JT abiejų bendruomenių atstovai susitinka Techniniame nusikaltimų ir nusikalstamos veikos reikalų komitete, įsikūrusiame buvusio Nikosijos oro uosto buferinėje zonoje. Techninis nusikaltimų ir nusikalstamos veikos reikalų komitetas – vienas iš septynių specializuotų komitetų, kurie, tiesiogiai remiantis dviejų Kipro bendruomenių vadovų 2008 m. gegužės 21 d. pasiektu susitarimu, su JT parama suformuoti siekiant didinti abiejų bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą. Tai dalijimosi informacija mechanizmas ir jungtinė bendradarbiavimo nusikaltimų ir nusikalstamos veikos klausimais iniciatyva.

CYPOL labai gerai įvertino bendradarbiavimą su kitais atitinkamais vyriausybės departamentais ir RSBT administracija.

Rytų suverenios bazės teritorija (RSBT)

Apskritai neteisėta imigracija per RSBT ataskaitiniu laikotarpiu sumažėjo. SBT pareigūnai ir toliau puikiai vertina Kipro Respublikos ir SBT muitinės ir imigracijos departamento bendradarbiavimą šioje srityje. Per ataskaitinį laikotarpį 953 asmenims, tarp kurių daugiausia buvo Turkijos piliečių, gyvenančių vyriausybės nekontroliuojamose srityse, nebuvo leista pereiti žaliosios linijos. Kiti užsieniečiai buvo Kanados, Ukrainos, JAV, Australijos, Rusijos, Irano ir Jordanijos turistai, kurie atvyko per šiaurinę Kipro dalį. Šie asmenys buvo nukreipti į Nikosijos perėjimo punktą „Agios Dometios“, kad įvykdytų atvykimo į Kipro Respubliką procedūrinius reikalavimus[8].

RSBT iš viso sulaikyta 13 neteisėtų imigrantų[9], iš jų aštuoni teisėtai atvyko į vyriausybės kontroliuojamas sritis, tačiau pasiliko ten po to, kai jų vizų galiojimo laikas baigėsi. Kiti 5 imigrantai į salą atvyko per šiaurinę Kipro dalį ir kirto liniją neteisėtai.

Atokiau nuo linijos perėjimo punktų SBT policija, siekdama kovoti su neteisėta migracija, nereguliariai vykdo patruliavimą, atsižvelgdama į galimą riziką ir žvalgybos duomenis. Be to, SBT muitinės ir karinių pajėgų patruliai vykdo papildomą patruliavimą.

Ypač sunku kontroliuoti kelis neoficialius linijos perėjimo punktus Pergamos kaime (esančio iš dalies SBT, iš dalies šiaurinėje Kipro dalyje) arba netoli jo, kuriais vis dar naudojasi vietos gyventojai ir ūkininkai. Kaip minėta ankstesnėse žaliosios linijos ataskaitose, šie neoficialūs linijos perėjimo punktai tebekelia rūpestį. SBT turi skubiai spręsti šį klausimą pagal 2003 m. Stojimo akto protokolo Nr. 3 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus[10].

LINIJOS KIRTIMAS (PREKėS)

Prekybos vertė

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1480/2004 8 straipsnį[11] turkiškosios Kipro dalies Prekybos rūmai (toliau – TCCoC) ir Kipro Respublikos valdžios institucijos kiekvieną mėnesį pranešdavo apie prekių, kurioms išduoti lydraščiai, rūšį, kiekį ir vertę. Į šias ataskaitas būdavo įtrauktos prekės, į vyriausybės kontroliuojamas sritis patekusios per Pergamos ir Strovilia linijos perėjimo punktus, kurie pavaldūs SBT administracijai.

Remiantis turkiškosios Kipro dalies Prekybos rūmų (TCCoC) ataskaitomis, prekių, kurioms ataskaitiniu laikotarpiu išduoti lydraščiai, bendra vertė buvo 5 312 798 EUR, o faktiškai parduotų prekių vertė buvo 4 503 793 EUR[12].

Remiantis Kipro Respublikos valdžios institucijų pateiktomis ataskaitomis, bendra prekybos prekėmis, kurios faktiškai pervežtos per liniją, vertė sumažėjo 1,5 % – nuo 3 920 930 EUR per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį iki 3 861 834 EUR[13], pirmiausia dėl beveik nutrūkusios prekybos bulvėmis. Per ankstesnius ataskaitinius laikotarpius nuo 2007 m. prekyba bulvėmis sudarė didžiausią prekybos per žaliąją liniją dalį (iki 30 % visos prekybos vertės). Tačiau dėl itin lietingo 2010 m. pavasario ir dėl to, kad nebuvo sertifikuotų sėklinių bulvių antrajam derliui, lapkričio mėn. parduota nedidelė bulvių siunta (166 320 EUR). Todėl prekyba bulvėmis sudarė tik 4 % visos prekybos apimties šiuo ataskaitiniu laikotarpiu.

Nors tai nepatenka į ŽLR taikymo sritį, pažymėtina, kad, remiantis Kipro prekybos ir pramonės rūmų duomenimis, prekybos srautų iš vyriausybės kontroliuojamų sričių į šiaurinę Kipro dalį vertė per ataskaitinį laikotarpį labai išaugo – iki 728 578 EUR (palyginti su 408 414 EUR per tą patį laikotarpį 2009 m.). Taigi prekybos srautai iš vyriausybės kontroliuojamų sričių į šiaurinę Kipro dalį sudaro 19 % prekybos apimties priešinga kryptimi (per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį – 10 %).

Kipro turkų bendruomenė tebetaiko prekybos režimą, kuris iš esmės atitinka Žaliosios linijos reglamente nurodytus apribojimus. Tačiau šis režimas ne visada taikomas nuosekliai, dėl to sunku nustatyti ilgalaikius prekybos santykius. Pagrindinis Kipro turkų pusės atvirai reiškiamas argumentas – vietos ekonomikos apsauga.

Prekių rūšys

Nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. akmuo ir akmens dirbiniai, pavyzdžiui, marmuras ir plytos, buvo daugiausia parduodamos prekės po šviežios žuvies ir statybinių medžiagų[14].

96 % prekybos per liniją vykdyta salos viduje. Likę 4 % – tai Jungtinei Karalystei parduotas metalo laužas (varis, aliuminis, plienas), kurio vertė 17 693 EUR, ir Indijai parduotas plieno laužas, kurio prekybos vertė 123 788 EUR. Siekiant sudaryti šiuos sandorius reikėjo, kad dėl sandorių su ES šalimis ir eksporto į trečiąsias šalis formalumų dalyvautų vyriausybės kontroliuojamose srityse registruota bendrovė.

Pažeidimai

Per ataskaitinį laikotarpį Kipro Respublikos valdžios institucijos pranešė apie 9 pažeidimus, kurių bendra prekybos vertė 15 900 EUR. Šių prekių pervežti per liniją nebuvo leista dėl įvairių administracinių priežasčių (prekių kiekis arba pobūdis neatitiko dokumentuose nurodyto kiekio arba pobūdžio, arba dokumentai nebuvo pateikti).

Dviem atvejais daržovėse, skirtose prekybai per liniją, aptikti dideli pesticidų kiekiai. Europos Komisija apie šiuos incidentus nedelsdama informavo turkiškosios Kipro dalies Prekybos rūmus. Rūmų teigimu, bus imtasi priemonių, kad ateityje panašūs incidentai nepasikartotų.

Tebesančios su prekių judėjimu susijusios kliūtys ir sunkumai

Vis dar yra keletas prekybos per žaliąją liniją kliūčių. Kaip pranešta ankstesnėse ataskaitose, dar nėra tinkamai išspręstas turkiškosios Kipro dalies sunkvežimių, įvažiuojančių į vyriausybės kontroliuojamas sritis, klausimas. Komisija mano, kad liberalizavus turkiškosios Kipro dalies komercinės paskirties transporto priemonių judėjimo sąlygas būtų prisidedama prie Kipro turkų bendruomenės ekonomikos augimo. Nors Kipro Respublikos valdžios institucijos pareiškė, inter alia , susirūpinimą dėl kelių eismo saugumo, jos taip pat nurodė pasiryžimą bendradarbiauti su Komisija ieškant ilgalaikio sprendimo.

Negalima kalbėti apie pažangą ir kitose prekybos srityse. Kaip ir ankstesniais metais, Kipro turkų prekybininkai ir toliau pranešdavo apie sunkumus tiekiant prekes į prekybos centrus ir reklamuojant savo produktus bei paslaugas spaudoje vyriausybės kontroliuojamose srityse. Šie sunkumai susiję su plačiai paplitusiu Kipro graikų nenoru pirkti Kipro turkų prekės ženklo produktus ir tebėra laikomi psichologinėmis prekybos kliūtimis. Tačiau abiejų bendruomenių tarpusavio prekyba (išskyrus prekybą per žaliąją liniją) yra keletą kartų didesnė, bet patikimų ataskaitinio laikotarpio duomenų negauta. Prekių kontrabanda per liniją dar labiau sumažėjo, bet tebevykdoma plačiu mastu ir atitinka geografinį linijos, išilgai kurios galima vykdyti slaptą veiklą, pobūdį. Netoli linijos esančiose srityse vykdomos kontrolės operacijos siekiant kovoti su tam tikromis, daugiausia sezoninėmis, problemomis, pavyzdžiui, medžiojamųjų ar laukinių paukščių arba fejerverkų gabenimu į vyriausybės kontroliuojamas sritis (taip pat per RSBT). Tarp kitų konfiskuojamų prekių yra cigaretės, alkoholis, komerciniais kiekiais gabenama šviežia žuvis ir sraigės, taip pat padirbti tekstilės gaminiai. Tačiau, Kipro Respublikos valdžios institucijų teigimu, kontrabandos mastas mažėja dėl sumažėjusių kainų skirtumų. CYPOL ir RSBT pareigūnai patruliuodami prie linijos vykdo dvejopą funkciją: kovoja su kontrabanda ir vykdo neteisėtos imigracijos kontrolę. 2008 m. apylinkių teismuose pateikta 12 baudžiamųjų bylų dėl kontrabandos, 2009 m. – 11, o 2010 m. (einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu) – 9. Pastebėta, kad cigarečių kontrabandos mastas išaugo 2010 m. gruodžio mėn., kai cigarečių kaina vyriausybės kontroliuojamose srityse buvo padidinta 50 euro centų.

Dauguma prekių aptikta oficialiuose linijos perėjimo punktuose: Pyla kaime, SBT, buferinėje zonoje netoli Zodia ir Potamia.

Kalbant apie įprastą Pyla kaimo, esančio buferinėje zonoje (ŽLR 4 straipsnio 10 dalis), prekių pasiūlą, teikiamą Kipro turkų gyventojams, SBT administracija stebi ir registruoja statybinių medžiagų, žuvies, cigarečių ir kitų prekių kiekį.

Prekybos palengvinimas

Komisija toliau ieško būdų sustiprinti prekybą per žaliąją liniją. Nepriklausomiems ekspertams po vertinimo misijų pateikiamose rekomendacijose nustačius būtinas sąlygas, galėtų būti numatytas Komisijos sprendimas panaikinti Žaliosios linijos reglamento draudimą papildomai prekiauti naujais žemės ūkio produktais, didžiausią dėmesį skiriant pieno produktams (pienui, sūriui, jogurtui, išrūgoms). Tarp kitų produktų, kurių prekyba susidomėjo turkiškosios Kipro dalies Prekybos rūmai, yra granatai, žuvis iš žuvininkystės ūkių ir sraigės.

Ataskaitiniu laikotarpiu Komisija taip pat pradėjo ŽLR įgyvendinimo taisyklių[15] pakeitimo procedūrą, siekdama panaikinti įpareigojimą auginti bulves tiesiogiai iš sertifikuotų sėklinių bulvių. Atlikus šį pakeitimą, būtų leidžiama prekiauti bulvėmis, užaugintomis iš sėklai skirtų bulvių, kurios, prižiūrint nepriklausomiems fitosanitarijos ekspertams, Komisijos paskirtiems būtinai garantijai dėl tapatumo ir sveikumo suteikti, išaugintos kaip pirmas sertifikuotų sėklinių bulvių derlius.

IšVADOS

Kaip jau nurodyta ankstesnėse ataskaitose, žaliosios linijos kontrolė oficialiuose linijos perėjimo punktuose yra patenkinama. Per ataskaitinį laikotarpį sulaikytų neteisėtų imigrantų skaičius, atrodo, patvirtina mažėjimo tendenciją, tačiau neteisėtai liniją kertančių trečiųjų šalių piliečių skaičius tebekelia rūpestį. Komisijos vertinimu, griežtesnė Kipro Respublikos ir Suverenios bazės teritorijos administracijos vykdoma linijos atkarpų tarp linijos perėjimo punktų kontrolė labai padėtų spręsti neteisėtos migracijos problemą. Kipro Respublika ir toliau nenoriai imasi bet kokių priemonių, dėl kurių žalioji linija galėtų tapti panaši į išorės sieną.

Neteisėti perėjimo punktai SBT tebekelia susirūpinimą. Kaip minėta ankstesnėse ataskaitose, šį klausimą SBT turi skubiai spręsti.

Per šį ataskaitinį laikotarpį prekybos per liniją vertė antrą kartą iš eilės šiek tiek sumažėjo nuo 2004 m., kai įsigaliojo ŽLR (1,5 % iki 3 861 834 EUR, palyginti su 3 920 930 EUR per tokį patį ankstesnį ataskaitinį laikotarpį), nes pasaulinė ekonomikos krizė tebedaro poveikį ir Kipro ekonomikai. Kita šio sumažėjimo priežastis – prekybos bulvėmis nuosmukis. Išskyrus prekybą bulvėmis, prekybos kitomis prekėmis apimtis per žaliąją liniją nepakito. Daugiausia buvo parduodama akmens dirbinių, šviežios žuvies ir statybinių medžiagų. Bendras prekybos per žaliąją liniją mastas tebėra ribotas, iš dalies dėl ribotos paties reglamento taikymo srities.

Šiuo ataskaitiniu laikotarpiu išlieka tam tikros prekybos kliūtys. Kipro turkų komercinės paskirties transporto priemonės, visų pirma sunkvežimiai, sveriantys daugiau kaip 7,5 t, ir autobusai, vis dar negali laisvai judėti po visą salą, jeigu vairuotojo pažymėjimas ir techninės apžiūros pažymėjimas buvo įgyti vyriausybės kontroliuojamose srityse. Apie jokią pažangą, susijusią su kitomis netarifinėmis prekybos kliūtimis, dar nepranešama.

Galiausiai prekių kontrabanda per liniją sumažėjo, bet tebėra plataus masto.

Bendra išvada – Žaliosios linijos reglamentas tebėra veiksmingas pagrindas, kuriuo sudaromos galimybės asmenims ir prekėms judėti į Kipro Respublikos vyriausybės kontroliuojamas sritis ir iš jų. Komisija toliau stebės šio reglamento įgyvendinimą.

[1] OL L 161, 2004 4 30, p. 128. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 587/2008 (OL L 163, 2008 6 24, p. 1), vadinamas Žaliosios linijos reglamentu.

[2] Žr. Žaliosios linijos reglamento 3 konstatuojamąją dalį.

[3] Perėjimo punktai nurodyti Žaliosios linijos reglamento 1 priede.

[4] Kipro Respublikos valdžios institucijos nerenka duomenų apie Kipro graikų grįžimą į vyriausybės kontroliuojamas sritis arba apie Kipro turkų grįžimą į šiaurinę Kipro dalį (žr. VII priedą).

[5] ŽLR nėra numatyta įpareigojimų pranešti apie šį srautą.

[6] Duomenų apie aštuonių mėnesių laikotarpį (nuo 2009 m. gegužės mėn. iki gruodžio mėn.) nebuvo.

[7] Keletui ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu į vyriausybės kontroliuojamas sritis atvykusių asmenų pabėgėlio statusas suteiktas šiuo ataskaitiniu laikotarpiu.

[8] Iš jų 721 asmuo iš Turkijos, 51 iš Kanados, 24 iš Ukrainos, 23 iš JAV, 12 iš Australijos, 10 iš Rusijos, 7 iš Irano, 7 iš Jordanijos.

[9] 3 iš Kinijos, 3 iš Nigerijos, 2 iš Indijos, 1 iš Pakistano, 1 iš Bangladešo, 1 iš Nepalo, 1 iš Irano, 1 iš Turkijos.

[10] OL L 236, 2003 9 23, p. 940.

[11] 2004 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1480/2004, OL L 272, 2004 8 20, p. 3.

[12] Žr. šios ataskaitos I, II ir III priedus.

[13] 0,06 % bendro Kipro Respublikos importo (2010 m. 6 461 mln. EUR, šaltinis – Kipro statistikos tarnyba).

[14] Žr. šios ataskaitos IV ir V priedus.

[15] 2004 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1480/2004 3 straipsnio 1 dalis.