<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>T-569/20</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62020TJ0569</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2021:892">EU:T:2021:892</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>13</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>13</PAGE.TOTAL><AUTHOR>T</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20211215">2021 m. gruodžio 15 d.</DATE> sprendimas – Byla T‑569/20</HT></P><P><HT TYPE="SC">Stichting Comité N 65 Ondergronds Helvoirt / Komisija</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Bendrojo Teismo</HT> (antroji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20211215">2021 m. gruodžio 15 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: nyderlandų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Aplinka</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006</KEYWORD><KEYWORD>Valstybių narių pareiga saugoti ir gerinti aplinkos oro kokybę</KEYWORD><KEYWORD>Prašymas peržiūrėti vidaus tvarka</KEYWORD><KEYWORD>Prašymo atmetimas kaip nepriimtino</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje T‑569/20</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Stichting Comité N 65 Ondergronds Helvoirt</HT>, įsteigtas Helvuarte (Nyderlandai), atstovaujamas advokatų T. Malfait ir A. Croes,</P><PARTY.STATUS>ieškovas,</PARTY.STATUS></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Europos Komisiją</HT>, atstovaujamą L. Haasbeek, G. Gattinara ir M. Noll-Ehlers,</P><PARTY.STATUS>atsakovę,</PARTY.STATUS></DEFENDANTS><INTERVENERS><P>palaikomą</P><P><HT TYPE="BOLD">Nyderlandų Karalystė</HT>s, atstovaujamos M. Bulterman, M. de Ree, J. Langer ir J. Hoogveld,</P><P><HT TYPE="BOLD">Europos Parlamento</HT>, atstovaujamo W. Kuzmienko ir C. Ionescu Dima,</P><P>taip pat</P><P><HT TYPE="BOLD">Europos Sąjungos Tarybos</HT>, atstovaujamos K. Michoel ir A. Maceroni,</P><PARTY.STATUS>įstojusių į bylą šalių,</PARTY.STATUS></INTERVENERS></PARTIES><P>dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti <DATE ISO="20200706">2020 m. liepos 6 d.</DATE> Komisijos sprendimą atmesti kaip nepriimtiną prašymą dėl sprendimo nutraukti skundo nagrinėjimo procedūrą CHAP (2019) 2512 peržiūros vidaus tvarka</P><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),</P><P>kurį sudaro pirmininkė V. Tomljenović, teisėjai F. Schalin ir I. Nõmm (pranešėjas),</P><P>kancleris E. Coulon,</P></PREAMBLE.INIT><?PAGE NO="2"?><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Ginčo aplinkybės</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Ieškovas <HT TYPE="ITALIC">Stichting N 65 Ondergronds Helvoirt</HT> yra vykdomasis komitetas, kuris buvo įsteigtas <DATE ISO="20110302">2011 m. kovo 2 d.</DATE> Viugto, Haaren, Oisterveiko, Tilburgo ir Hertogenboso (Nyderlandai) savivaldybėms pristatant savo viziją dėl regioninio kelio N 65 ir jo aplinkos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Ieškovas, pradėjęs administracines procedūras ir teismo procesus nacionaliniu lygmeniu, <DATE ISO="20190829">2019 m. rugpjūčio 29 d.</DATE> Europos Komisijai pateikė skundą dėl Nyderlandų Karalystės. Jis teigė, kad Nyderlandų valdžios institucijų įgyvendinta oro kokybės aplink regioninį kelią N 65 kontrolė ir vertinimas prieštaravo <DATE ISO="20080521">2008 m. gegužės 21 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="152" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2008">OL L 152, 2008, p. 1</REF.DOC.OJ>). Ieškovas laikėsi nuomonės, kad Komisija klaidingai aiškino nuostatą, pagal kurią aplinkos oro kokybės vertinimo priemonės neturėjo būti atliktos didesniu nei 10 m atstumu nuo kelkraščio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT><DATE ISO="20200130">2020 m. sausio 30 d.</DATE> raštu Komisija informavo ieškovą, kad nusprendė nutraukti skundo bylą CHAP (2019) 2512, motyvuodama tuo, kad savo <DATE ISO="20190906">2019 m. rugsėjo 6 d.</DATE> ir <DATE ISO="20190921">21 d.</DATE> ir <DATE ISO="20200108">2020 m. sausio 8 d.</DATE> laiškuose jis nenurodė jokios naujos reikšmingos informacijos, galinčios pateisinti procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo pradėjimą prieš Nyderlandų Karalystę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT><DATE ISO="20200312">2020 m. kovo 12 d.</DATE> ieškovas pateikė prašymą peržiūrėti vidaus tvarka pagal <DATE ISO="20060906">2006 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="264" PAGE.FIRST="13" DATE.PUB="2006">OL L 264, 2006, p. 13</REF.DOC.OJ>, toliau – Orhuso reglamentas) 10 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT><DATE ISO="20200706">2020 m. liepos 6 d.</DATE> raštu Komisija atmetė kaip nepriimtiną prašymą dėl sprendimo nutraukti skundo nagrinėjimo procedūrą CHAP (2019) 2512 peržiūros vidaus tvarka (toliau – ginčijamas sprendimas). Ji nusprendė, kad <DATE ISO="20200130">2020 m. sausio 30 d.</DATE> raštas nėra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>administracinis aktas<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>, kaip jis suprantamas pagal Orhuso reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punktą, ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>administracinis neveikimas<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 2 straipsnio 1 dalies h punktą. Iš tiesų ji nurodė, kad, <DATE ISO="20200130">2020 m. sausio 30 d.</DATE> raštą dėl skundo bylos nutraukimo priėmė kaip administracinės priežiūros organas pagal SESV 258 straipsnį. Ji manė, kad pagal Orhuso reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punktą toks aktas nėra administracinis aktas, kaip jis suprantamas pagal minėto reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punktą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Procesas ir šalių reikalavimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį <DATE ISO="20200907">2020 m. rugsėjo 7 d.</DATE>, jame šio teismo jis prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT><DATE ISO="20201125">2020 m. lapkričio 25 d.</DATE> Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos atsiliepimą į ieškinį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Dokumentais, kuriuos Bendrojo Teismo kanceliarija atitinkamai gavo <DATE ISO="20200103">2020 m. sausio 3</DATE>, <DATE ISO="20200109">9</DATE> ir <DATE ISO="20200110">10 d.</DATE>, Europos Sąjungos Taryba, Nyderlandų Karalystė ir Europos Parlamentas paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT><DATE ISO="20210112">2021 m. sausio 12 d.</DATE> Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo dubliką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT><DATE ISO="20210120">2021 m. sausio 20 d.</DATE> sprendimais Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkė leido atitinkamai Tarybai, Nyderlandų Karalystei ir Parlamentui įstoti į bylą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT><DATE ISO="20210225">2021 m. vasario 25 d.</DATE> Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos tripliką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT><DATE ISO="20210301">2021 m. kovo 1</DATE>, <DATE ISO="20210302">2</DATE> ir <DATE ISO="20210304">4 d.</DATE> Parlamentas, Nyderlandų Karalystė ir Taryba atitinkamai pateikė savo įstojimo į bylą paaiškinimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Taikydamas Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas (antroji kolegija) nusprendė priimti sprendimą nerengdamas žodinės proceso dalies.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>panaikinti ginčijamą sprendimą,</P></ITEM><ITEM><P>grąžinti bylą Komisijai, kad ši pripažintų ją priimtina ir priimtų sprendimą dėl esmės,</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Komisija ir Nyderlandų Karalystė Bendrojo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>atmesti ieškinį,</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Parlamentas iš esmės Bendrojo Teismo prašo palaikyti Komisijos reikalavimus ir atmesti ieškinį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>Taryba Bendrojo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>palaikyti Komisijos reikalavimus ir atmesti ieškinį,</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl teisės</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Grįsdamas savo ieškinį dėl panaikinimo ieškovas nurodo du pagrindus, kiekvieną iš jų sudaro kelios dalys.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, pagrįsto Orhuso konvencijos 1 straipsnio ir 9 straipsnio 2 ir 3 dalių, SESV 216 straipsnio ir Orhuso reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkto, 2 straipsnio 1 dalies g punkto ir 10 straipsnio 2 dalies pažeidimu</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Pirmajame pagrinde, padalytame į dvi dalis, ieškovas teigia, kad Komisija pažeidė Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, pasirašytos <DATE ISO="19980625">1998 m. birželio 25 d.</DATE> Orhuse ir Europos bendrijos vardu patvirtintos <DATE ISO="20050217">2005 m. vasario 17 d.</DATE> Tarybos sprendimu 2005/370/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="124" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2005">OL L 124, 2005, p. 1</REF.DOC.OJ>; toliau – Orhuso konvencija), 1 straipsnį ir 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, SESV 216 straipsnį, Orhuso reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punktą, 2 straipsnio 1 dalies g punktą ir 2 dalį, taip pat jo 10 straipsnį.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl kaip pagrindinis reikalavimas nurodytos pirmos dalies, pagrįstos Orhuso reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkto, 2 straipsnio 1 dalies g punkto ir 2 dalies, taip pat šio reglamento 10 straipsnio pažeidimu</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Kaip pagrindinis reikalavimas nurodytoje pirmoje dalyje ieškovas teigia, kad Orhuso reglamento 10 straipsnio 1 dalyje numatyta peržiūros procedūra skiriasi nuo SESV 258 ir 260 straipsniuose numatytos pažeidimo procedūros, kad <DATE ISO="20200130">2020 m. sausio 30 d.</DATE> Komisija priėmė teisiškai įpareigojantį individualų sprendimą aplinkos apsaugos srityje, kad jis patenka į administracinio akto, kaip jis suprantamas pagal Orhuso reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punktą, apibrėžtį, taigi, šis sprendimas galėjo būti peržiūros dalykas, todėl ieškinys dėl šio sprendimo negali būti pripažintas nepriimtinu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Komisija, šiuo klausimu palaikoma Nyderlandų Karalystės, atmeta šiuos argumentus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Primintina, kad pagal Orhuso reglamento 10 straipsnio 1 dalį bet kuri nevyriausybinė organizacija, atitinkanti šio reglamento 11 straipsnyje nustatytus kriterijus, turi teisę pateikti prašymą peržiūrėti vidaus tvarka Sąjungos institucijai, priėmusiai administracinį aktą pagal aplinkos apsaugos teisę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Orhuso reglamento 10 straipsnio 1 dalyje minima administracinio akto sąvoka šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punkte apibrėžta kaip Sąjungos institucijos priimta individualiai taikoma priemonė pagal aplinkos apsaugos teisę, kuri yra teisiškai įpareigojanti ir turi išorinį poveikį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Orhuso reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punkte taip pat nustatytos šios administracinio akto sąvokos ribos, nurodant, kad ji neapima priemonių, kurių imasi Sąjungos institucija arba organas, vykdantis administracinės peržiūros organo funkcijas, arba jo neveikimo, be kita ko, pagal SESV 258 ir 260 straipsnius, susijusius su įsipareigojimų neįvykdymo procedūra.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Šioje byloje Komisija atmetė kaip nepriimtiną ieškovo pateiktą prašymą peržiūrėti <DATE ISO="20200130">2020 m. sausio 30 d.</DATE> raštą, t. y. raštą, kuriuo šis ieškovas informuojamas, kad ji nusprendė nutraukti skundo bylą, nes manė, kad ji negavo jokios naujos reikšmingos informacijos, pateisinančios procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo pradėjimą prieš Nyderlandų Karalystę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Visų pirma Komisija nusprendė, kad pagal Orhuso reglamento 2 straipsnio 2 dalį vidaus peržiūra negalima, kai tai susiję su priemonėmis, kurių imasi Sąjungos institucija ar organas, veikiantis kaip administracinės priežiūros institucija, ar jo neveikimu.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Toliau Komisija nusprendė, kad ieškovo pasitelkiant Skundų registravimo sistemą (<HT TYPE="ITALIC">complaint handling</HT>) (toliau – CHAP procedūra) inicijuota skundo nagrinėjimo procedūra galėjo būti pirmasis etapas pažeidimo procedūros pradėjimo link, nes ji leido Komisijai įvertinti galimus valstybių narių Sąjungos teisės aktų pažeidimų atvejus ir imtis priemonių, kurias ji laikė tinkamomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Be to, ji nurodė, kad, pirma, pagal Orhuso reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punktą pažeidimo procedūros nepatenka į administracinio akto, kaip tai suprantama pagal Orhuso reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punktą, ar administracinio neveikimo, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 2 straipsnio 1 dalies h punktą, sąvoką ir, antra, skundų nagrinėjimo procedūros egzistuoja tik tam, kad ji galėtų vykdyti Sutarčių sergėtojos užduotį, kuri jai pavesta pagal ESS 17 straipsnį ir SESV 258 bei paskesnius straipsnius. Taigi Komisija nusprendė, kad pagal Orhuso reglamentą tokios skundų nagrinėjimo procedūros negali būti vertinamos skirtingai nei pačios pažeidimo nagrinėjimo procedūros.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Be to, ji priminė, kad pagal prie Komisijos pranešimo pridėto dokumento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>[Sąjungos] teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="018" PAGE.FIRST="10" DATE.PUB="2017">OL C 18, 2017, p. 10</REF.DOC.OJ>) 10 punktą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Komunikavimo su skundų dėl Europos Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administracinės procedūros<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> ji informavo ieškovą apie priežastis, dėl kurių siūlė nutraukti bylą, ir paragino jį pateikti savo pastabas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Galiausiai Komisija pažymėjo, kad ieškovo <DATE ISO="20190906">2019 m. rugsėjo 6 d.</DATE> ir <DATE ISO="20190921">21 d.</DATE> ir <DATE ISO="20200108">2020 m. sausio 8 d.</DATE> laiškuose nebuvo naujos reikšmingos informacijos, todėl ji nutraukė skundo bylą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Dėl šių priežasčių Komisija atmetė kaip nepriimtiną ieškovo pateiktą prašymą peržiūrėti vidaus tvarka.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Reikia nustatyti, ar Komisija teisingai nusprendė, kad ieškovo pagal Orhuso reglamento 10 straipsnio 1 dalį pateiktas prašymas peržiūrėti vidaus tvarka yra nepriimtinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Pirma, reikia išnagrinėti, ar Komisija veikė kaip administracinės priežiūros institucija pagal SESV 258 straipsnyje numatytą procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kai <DATE ISO="20200130">2020 m. sausio 30 d.</DATE> raštu nutraukė ieškovo skundo bylos nagrinėjimą, taigi, ar pagal Orhuso reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punktą šis raštas nėra administracinis aktas, kaip tai suprantamas pagal Orhuso reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Skunde ieškovas teigė, kad Nyderlandų Karalystė pažeidė Direktyvą 2008/50, visų pirma jos III priedą (kuriame kalbama apie oro kokybės vertinimą ir mėginių ėmimo jai išmatuoti vietą), nes būdas, kuriuo buvo matuojamos minėtoje direktyvoje nustatytos ribinės vertės, prieštaravo jos nuostatoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT><DATE ISO="20200130">2020 m. sausio 30 d.</DATE> raštu Komisija pranešė ieškovui, kad nusprendė nutraukti skundo bylą, nes <DATE ISO="20190906">2019 m. rugsėjo 6 d.</DATE> ir <DATE ISO="20190921">21 d.</DATE> ir <DATE ISO="20200108">2020 m. sausio 8 d.</DATE> raštuose ieškovas nepateikė jokios naujos reikšmingos informacijos, galinčios pateisinti procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo pradėjimą prieš Nyderlandų Karalystę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Pirma nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad Komisijos sprendimas nutraukti ieškovo skundo nagrinėjimą turi būti aiškiai suprantamas kaip išreiškiantis Komisijos atsisakymą pagal SESV 258 straipsnį pradėti procedūrą prieš Nyderlandų Karalystę dėl tariamo įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę neįvykdymo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Tokį aiškinimą, be kita ko, patvirtina tai, kad sprendimas nenagrinėti skundo priimtas siekiant nutraukti procedūrą CHAP (2019) 2512, t. y. procedūrą, pagal kurią nagrinėjami prašymai atlikti tyrimą ir Komisijos gauti skundai dėl valstybių narių Sąjungos teisės pažeidimo, taip pat įvairios aiškios nuorodos, kurias Komisija šiuo klausimu pateikė savo <DATE ISO="20200130">2020 m. sausio 30 d.</DATE> laiške.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Iš tiesų nurodžiusi, kad ji nėra apeliacinis teismas Nyderlandų teismų priimtiems sprendimams nagrinėti, Komisija vienareikšmiškai pabrėžė, kad numatė pareikšti ieškinį valstybei narei tik tuo atveju, jei paaiškėtų, kad jos institucijų priimti sprendimai prieštarauja Sąjungos teisei. Šiuo klausimu ji aiškiai nurodė, kad šioje byloje nėra pakankamai įrodymų, galinčių pateisinti pažeidimo nagrinėjimo procedūros vykdymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis ieškovas siekia atskirti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>EU Pilot<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> procedūrą nuo CHAP procedūros ir teigia, kad išvada, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>EU Pilot<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> procedūra yra neatsiejamai susijusi su įsipareigojimų neįvykdymo procedūra, negali būti taikoma ir CHAP procedūrai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Pirmiausia reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>EU Pilot<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> procedūra yra tam tikras procedūros pagal SESV 258 straipsnį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>pirmtakas<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>, todėl ji neatsiejamai susijusi su įsipareigojimų neįvykdymo procedūra. Iš tiesų Sąjungos teismas nusprendė, kad net jeigu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>EU Pilot<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> procedūra negrindžiama šia nuostata, ji struktūrizavo veiksmus, kuriuos Komisija tradiciškai atlieka gavusi skundą arba kai ji veikia savo iniciatyva (<DATE ISO="20140925">2014 m. rugsėjo 25 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Spirlea / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑306/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:816">EU:T:2014:816</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), ir tik formalizavo bei struktūrizavo pasikeitimą informacija, kuris tradiciškai vyko tarp Komisijos ir valstybių narių per tyrimo dėl galimo Sąjungos teisės pažeidimo neoficialų etapą (<DATE ISO="20170511">2017 m. gegužės 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Švedija / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑562/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:356">EU:C:2017:356</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, kyla klausimas, ar šie su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>EU Pilot<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> procedūra susiję argumentai gali būti taikomi ir ieškovo šioje byloje pradėtai CHAP procedūrai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Reikia konstatuoti, kad ieškovo pradėta skundo nagrinėjimo procedūra CHAP buvo pirmasis etapas, galintis nuvesti procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį pradėjimo link, ir kad šia procedūra tebuvo siekiama leisti Komisijai atlikti savo, kaip Sutarčių sergėtojos, užduotį pagal ESS 17 straipsnį ir SESV 258 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Argumentą, kad ieškovo Komisijai pateiktas skundas galėjo būti vertinamas tik per procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį, patvirtina išvada, kad vienintelis palankus veiksmas, kurio Komisija būtų galėjusi imtis dėl šio skundo, buvo būtent tokios procedūros prieš Nyderlandų Karalystę pradėjimas (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20070115">2007 m. sausio 15 d.</DATE> Nutarties <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sellier / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑276/06</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2007:6">EU:T:2007:6</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0009">9</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20120416">2012 m. balandžio 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">F91 Diddeléng ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑341/10</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2012:183">EU:T:2012:183</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20141021">2014 m. spalio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bharat Heavy Electricals / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑374/14</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:931">EU:T:2014:931</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0008">8</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Žinoma, kaip pabrėžė ieškovas, tiesa, kad, be <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>EU Pilot<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> procedūros ar įsipareigojimų neįvykdymo procedūros pradėjimo arba skundo bylos nutraukimo, CHAP procedūra taip pat gali leisti rasti kitų problemų sprendimo būdų, ji padėtų išvengti procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo prieš atitinkamą valstybę narę pradėjimo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Vis dėlto, pirma, reikia pabrėžti, kad šie galimi problemų sprendimo būdai, nors ir veiksmingi, yra neoficialūs, o jų taikymas paliekamas Komisijos diskrecijai. Jei tokiomis aplinkybėmis ji nebūtų patenkinta diskusijomis, vis dar galėtų atnaujinti oficialią procedūrą. Jei vykdoma ši oficiali procedūra, ji neišvengiamai lemtų skundo bylos nutraukimą, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>EU Pilot<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> bylos užvedimą arba procedūros dėl įsipareigojimų nevykdymo pradėjimą pagal SESV 258 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Kita vertus, didelis CHAP procedūros ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>EU Pilot<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> procedūros panašumas pasireiškia ir tuo, kad abi procedūros leidžia ne tik pradėti procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo prieš valstybę narę, bet ir išvengti tokios procedūros taikymo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Taigi darytina išvada, kad, kaip ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>EU Pilot<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> procedūra, ieškovo pradėta CHAP procedūra buvo neatsiejamai susijusi su įsipareigojimų neįvykdymo procedūra.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Antra, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pradėta skundo nagrinėjimo procedūra yra pirmasis procedūros, per kurią Komisija gali pradėti procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį, etapas, ir ji veikė kaip administracinės priežiūros institucija pagal procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, <DATE ISO="20200130">2020 m. sausio 30 d.</DATE> raštas, kuriuo ieškovas informuojamas, kad ji nusprendžia nutraukti skundo nagrinėjimą, negali būti administracinis aktas, kurio dalykas – peržiūra pagal Orhuso reglamento 10 straipsnį. Iš tiesų to paties reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punkte aiškiai nurodyta, kad šis aktas nepatenka į administracinio akto sąvoką, apibrėžtą minėto reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punkte.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Taigi, priešingai, nei teigia ieškovas, jo prašymas peržiūrėti vidaus tvarka nepatenka į pagal Orhuso reglamento 10 straipsnį pateikto prašymo materialinę taikymo sritį, nes ši taikymo sritis apribota to paties reglamento 2 straipsnio 2 dalies.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Taigi Komisija pagrįstai kaip nepriimtiną atmetė prašymą peržiūrėti sprendimą nutraukti skundo nagrinėjimo procedūrą CHAP (2019) 2512 vidaus tvarka pagal Orhuso reglamento 10 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Ieškovas nesėkmingai mėgina nuginčyti šią išvadą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Pirma, ieškovas tvirtina, kad pripažinusi prašymą peržiūrėti nepriimtinu Komisija neleistų Bendrajam Teismui priimti sprendimo aplinkos klausimais, šiuo atveju – dėl teisingo Direktyvos 2008/50 III priedo C skirsnio aiškinimo, – ir uzurpuotų jai nepriklausančią jurisdikciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Šis argumentas turi būti atmestas. Kaip teisingai pažymi Komisija, ji nepasisavino jokios jurisdikcijos, o tik pasinaudojo SESV ir suformuotoje jurisprudencijoje jai pripažinta diskrecija. Iš tiesų Sąjungos teismas pabrėžė, kad ji turi diskreciją pradėti procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo arba jos nepradėti. Taigi privatūs asmenys neturi teisės reikalauti, kad ji laikytųsi tam tikros pozicijos. Todėl Komisija neturi pareigos pradėti procedūrą pagal SESV 258 straipsnį. Skundą pateikęs ieškovas, neturėdamas Sąjungos teisės nuostatose numatytų procesinių teisių, kurios jam leistų reikalauti, kad Komisija jį informuotų ir išklausytų, neturėjo galimybės Sąjungos teismui pareikšti ieškinio dėl galimo sprendimo nenagrinėti jo skundo (<DATE ISO="20040114">2004 m. sausio 14 d.</DATE> Nutarties <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Makedoniko Metro ir Michaniki / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑202/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2004:5">EU:T:2004:5</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20141119">2014 m. lapkričio 19 d.</DATE> Nutarties <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mirelta Ingatlanhasznosító / Komisija ir Ombudsmenas</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑430/14</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:996">EU:T:2014:996</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0006">6</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>; šiuo klausimu taip pat žr. <DATE ISO="19980717">1998 m. liepos 17 d.</DATE> Nutarties <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sateba / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑422/97 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:395">EU:C:1998:395</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Orhuso reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punktas atitinka SESV, ypač šios bylos tikslais – SESV 258 straipsnio, ir šio sprendimo 53 punkte nurodytos suformuotos jurisprudencijos, kiek joje numatyta, kad pagal SESV 258 ir 260 straipsnius priemonės, kurių buvo imtasi, ar administracinis neveikimas nelaikomi administraciniais aktais ir administraciniu neveikimu, kurie gali būti peržiūrėti pagal to paties reglamento 10 straipsnį, logiką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Antra, ieškovas klaidingai tvirtina, kad manydama, jog negalima prašyti peržiūrėti pozicijos, kurią pati priėmė atsakydama į skundą, Komisija pripažįsta sau išimtinę kompetenciją aplinkos klausimais. Iš tikrųjų prašymas atlikti peržiūrą vidaus tvarka šioje byloje yra nepriimtinas dėl Orhuso reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punkte aiškiai nurodyto motyvo, t. y. kad jis pateiktas dėl sprendimo nepradėti procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo prieš valstybę narę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Be to, ieškovas niekaip neįrodė, kad, išskyrus Orhuso reglamento 2 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, Komisijai pateiktų skundų, susijusių su aplinkos klausimais, lemtis būtų tokia pati ir jie būtų pripažinti nepriimtinais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57</NO.P><TXT>Galiausiai, trečia, ieškovas nepagrįstai teigia, kad dėl Komisijos veiksmų aplinkos apsaugos organizacijoms naudojimasis Sąjungos teisėje ir tarptautinėse sutartyse nustatytomis teisėmis tapo praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas; taip Komisija pažeidė Orhuso reglamento <HT TYPE="ITALIC">ratio legis</HT> bei apribojo galimybę veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą aplinkos klausimais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58</NO.P><TXT>Iš tiesų, viena vertus, Komisija laikėsi paties teisės aktų leidėjo Orhuso reglamente nustatyto apribojimo, t. y. į administracinių aktų ir administracinio neveikimo, kuriems gali būti atlikta peržiūra pagal to paties reglamento 10 straipsnį, apimtį neįtraukti tam tikrų administracinių aktų ar administracinio neveikimo, kaip antai tų, kurių buvo imtasi pagal SESV 258 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59</NO.P><TXT>Kita vertus, reikia priminti, kad Orhuso konvencijos 10 straipsnyje numatyta peržiūros vidaus tvarka procedūra siekiama palengvinti nevyriausybinių organizacijų teisę kreiptis į teismą, nes jos neprivalo nurodyti pakankamo intereso ar teisės pažeidimo, kad galėtų pasinaudoti šia teise pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, taip pat reglamente šios grupės pripažįstamos adresatais (šiuo klausimu žr. generalinio advokato N. Jääskinen išvados sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taryba ir kt. / Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑401/12 P-C‑403/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:310">EU:C:2014:310</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0124">124</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir generalinio advokato M. Szpunar išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">TestBioTech ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑82/17 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:837">EU:C:2018:837</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60</NO.P><TXT>Taigi Orhuso reglamento 10 straipsnyje nustatyta peržiūros vidaus tvarka procedūra nesiekiama leisti pareikšti ieškinio dėl priemonių, kurios dėl priežasčių, nesusijusių su nevyriausybinių organizacijų teisės pareikšti ieškinį nebuvimu, negali būti ginčijamos pagal SESV 263 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo ieškinio pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl subsidiariai nurodytos antros dalies, pagrįstos, nurodant neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, tuo, kad Orhuso reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punktas ir šio reglamento 10 straipsnis nesuponuoja visiško iš Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalies, siejamos su jos 1 straipsniu, išplaukiančių įpareigojimų įgyvendinimo, taip pat SESV 216 straipsnio pažeidimu</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62</NO.P><TXT>Antroje dalyje ieškovas papildomai nurodo Orhuso reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punkto ir 10 straipsnio neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, nes šiomis nuostatomis nėra visiškai įgyvendinami įsipareigojimai pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį, siejamą su jos 1 straipsniu, ir SESV 216 straipsnio pažeidimą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63</NO.P><TXT>Komisija, kurią šiuo klausimu palaiko Nyderlandų Karalystė, Parlamentas ir Taryba, ginčija ieškovo pateiktus argumentus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64</NO.P><TXT>Reikia konstatuoti, kad ieškovo argumentai grindžiami tik Bendrojo Teismo <DATE ISO="20120614">2012 m. birželio 14 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑396/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2012:301">EU:T:2012:301</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) padaryta išvada ir generalinio advokato N. Jääskinen svarstymais, pateiktais išvadoje sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taryba ir kt. / Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑401/12 P–C‑403/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:310">EU:C:2014:310</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65</NO.P><TXT><DATE ISO="20120614">2012 m. birželio 14 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑396/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2012:301">EU:T:2012:301</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Bendrasis Teismas priminė, kad, kaip ir visi kiti tarptautiniai susitarimai, kurių šalis yra Europos Sąjunga, Orhuso konvencija turi viršenybę prieš Sąjungos antrinės teisės aktus, kad Sąjungos teismas gali nagrinėti reglamento nuostatos galiojimą tarptautinio susitarimo atžvilgiu tik tuo atveju, kai tam neprieštarauja šio susitarimo pobūdis ir bendra struktūra ir kai jo nuostatų turinys yra besąlygiškas ir pakankamai tikslus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66</NO.P><TXT>Vis dėlto, remdamasis <DATE ISO="19890622">1989 m. birželio 22 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Fediol / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>70/87</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1989:254">EU:C:1989:254</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19910507">1991 m. gegužės 7 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nakajima / Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑69/89</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1991:186">EU:C:1991:186</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), Bendrasis Teismas patikslino, jog Teisingumo Teismas nusprendė, kad kontroliuoti Sąjungos teisės akto teisėtumą atsižvelgiant į tarptautinio susitarimo nuostatas, pagal kurių pobūdį asmenims nesuteikiama teisės jomis remtis teisme, jis turi tais atvejais, kai Sąjunga ketina įvykdyti pagal šį susitarimą prisiimtą konkretų įsipareigojimą arba kai Sąjungos teisės aktuose daroma aiški nuoroda į konkrečias šio susitarimo nuostatas. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Sąjungos teismas turi turėti galimybę patikrinti reglamento teisėtumą atsižvelgiant į tarptautinį susitarimą, jei šiuo reglamentu siekiama įgyvendinti tame tarptautiniame sutarime įtvirtintą Sąjungos institucijų įsipareigojimą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20120614">2012 m. birželio 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑396/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2012:301">EU:T:2012:301</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67</NO.P><TXT>Bendrasis Teismas teigė, kad šios sąlygos buvo įvykdytos, nes, pirma, ieškovės pirmojoje instancijoje nesirėmė susitarimo nuostatų tiesioginiu veikimu ir pagal SESV 277 straipsnį netiesiogiai ginčijo Orhuso reglamento nuostatos galiojimą Orhuso konvencijos atžvilgiu ir, antra, kaip matyti iš šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies ir jo 18 konstatuojamosios dalies, jis buvo priimtas tam, kad Sąjunga įgyvendintų šios konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus tarptautinius įsipareigojimus. Todėl Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Orhuso reglamento 10 straipsnio 1 dalis nesuderinama su Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi, nes pagal ją peržiūra vidaus tvarka taikoma tik <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>administraciniam aktui<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>, kuris apibrėžtas kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>individualiai taikoma priemonė<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20120614">2012 m. birželio 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑396/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2012:301">EU:T:2012:301</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68</NO.P><TXT>Per apeliacinį procesą generalinis advokatas N. Jääskinen laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalies tikslą ir struktūrą, iš dalies tai yra pakankamai aiški norma, kad galėtų būti teisėtumo kontrolės pagrindas, kalbant apie organizacijų, galinčių pareikšti ieškinius pagal nacionalinės ar Sąjungos teisės aktus, galimybę kreiptis į teismą, todėl gali būti referencinis kriterijus vertinant Sąjungos institucijų aktų teisėtumą (generalinio advokato N. Jääskinen išvados sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taryba ir kt. / Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑401/12 P–C‑403/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:310">EU:C:2014:310</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0095">95</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69</NO.P><TXT>Vis dėlto reikia pabrėžti, kad Teisingumo Teismas nesivadovavo Bendrojo Teismo padaryta išvada, kurią rėmė generalinis advokatas N. Jääskinen.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70</NO.P><TXT>Iš tiesų iš jurisprudencijos matyti, kad tarptautinio susitarimo, kurio šalis yra Sąjunga, nuostatomis galima remtis grindžiant ieškinį dėl Sąjungos antrinės teisės akto panaikinimo arba tokio akto neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą tik su sąlyga, kad, pirma, šio susitarimo pobūdis ir struktūra tam neprieštarauja ir, antra, tų nuostatų turinys yra besąlygiškas ir pakankamai tikslus (žr. <DATE ISO="20080603">2008 m. birželio 3 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Intertanko ir kt</HT></NAME.CASE>., <NO.CASE>C‑308/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:312">EU:C:2008:312</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20080909">2008 m. rugsėjo 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">FIAMM ir kt. / Taryba ir Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑120/06 P ir C‑121/06 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:476">EU:C:2008:476</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0110">110</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Air Transport Association of America ir kt</HT></NAME.CASE>., <NO.CASE>C‑366/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:864">EU:C:2011:864</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nėra jokio aiškaus ir tikslaus įpareigojimo, kuris galėtų tiesiogiai reguliuoti asmenų teisinę situaciją (<DATE ISO="20110308">2011 m. kovo 8 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lesoochranárske zoskupenie</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑240/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:125">EU:C:2011:125</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Iš tikrųjų jis mano: kadangi tik <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>visuomenės atstovai, [kurie atitiko] nacionaliniuose įstatymuose numatytus kriterijus<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, turėjo minėto 9 straipsnio 3 dalyje nurodytas teises, šios nuostatos įgyvendinimas arba veikimas priklauso nuo vėlesnio akto priėmimo (<DATE ISO="20150113">2015 m. sausio 13 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taryba ir kt. / Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑401/12 P–C‑403/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:4">EU:C:2015:4</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi, kuria pagrįsta Orhuso reglamento 10 straipsnio 1 dalis, negalima remtis siekiant įvertinti šios nuostatos teisėtumą (<REF.DOC.ECR><DATE ISO="20150113">2015 m. sausio 13 d.</DATE> <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sprendimo Taryba ir kt. / Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑401/12 P–C‑403/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:4">EU:C:2015:4</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Bendrasis Teismas ne kartą priminė šią padarytą išvadą (<DATE ISO="20161215">2016 m. gruodžio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">TestBioTech ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑177/13</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2016:736">EU:T:2016:736</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20180314">2018 m. kovo 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">TestBioTech / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑33/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2018:135">EU:T:2018:135</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0088">88</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73</NO.P><TXT>Svarbu pažymėti, kad savo rašytiniuose dokumentuose ieškovas pažodžiui pakartojo generalinio advokato N. Jääskinen svarstymus, pateiktus išvadoje sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taryba ir kt. / Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑401/12 P–C‑403/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:310">EU:C:2014:310</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), ir tik pabrėžė, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į jo ginamą poziciją. Vis dėlto jis nepateikė jokio argumento, kuris pateisintų tai, kad Bendrasis Teismas nukryptų nuo <DATE ISO="20150113">2015 m. sausio 13 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taryba ir kt. / Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑401/12 P–C‑403/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:4">EU:C:2015:4</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) galiausiai padarytos išvados.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74</NO.P><TXT>Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis negali būti ta nuostata, kuria būtų galima remtis vertinant Orhuso reglamento 10 straipsnio teisėtumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad ieškinio pagrindas, siejamas su Orhuso konvencijos 2 straipsnio 2 dalies b punkto ir 10 straipsnio neteisėtumu atsižvelgiant į Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76</NO.P><TXT>Joks ieškovo argumentas negali nuginčyti šios išvados.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77</NO.P><TXT>Pirma, dėl šio sprendimo 74 punkte nurodytos priežasties ieškovas nepagrįstai remiasi <DATE ISO="20170317">2017 m. kovo 17 d.</DATE> Orhuso konvencijos nuostatų laikymosi atitikties komiteto išvada <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>Findings and Recommendations of the Compliance Committee with to Communication ACCC/C/2008/32 (Part II) Concerning Compliance by the European Union<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> [Atitikties komiteto išvados ir<?PAGE NO="11"?> rekomendacijos, susijusios su komunikatu ACCC/C/2008/32 (II dalis) dėl to, kaip Europos Sąjunga laikosi nuostatų], pagal kurią Komisijos požiūris prieštarauja įpareigojimams dėl teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kylantiems iš Orhuso konvencijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78</NO.P><TXT>Be to, iš ataskaitoje konstatuotų faktų negalima daryti aiškios išvados dėl nuostatos neteisėtumo, kurioje numatytas pagal Orhuso reglamento 10 straipsnį pateikto prašymo peržiūrėti vidaus tvarka, susijusio su sprendimu nepradėti oficialios įsipareigojimų neįvykdymo procedūros pagal SESV 258 straipsnį, nepriimtinumas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79</NO.P><TXT>Iš tiesų savo išvados 106–112 punktuose Atitikties komitetas pareiškė išlygų dėl Orhuso reglamento 2 straipsnio 2 dalyje esančios administracinės peržiūros organo sąvokos. Minėtas komitetas pažymėjo, kad Orhuso konvencijoje valdžios institucijų sąvoka neapima <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>teismų ar įstatymų leidybos institucijų<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>, bet apima organus, veikiančius kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>administracinės peržiūros organai<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>. Atitikties komitetas manė, kad reikia padaryti išvadą, jog Orhuso konvencijoje atskiriamos teisminės ir administracinės procedūros, ir pagal ją valdžios institucijos neapimamos tik tada, kai jos veikia kaip teismai, bet ne tada, kai jos veikia vykdydamos administracinę priežiūrą. Atitikties komitetas padarė išvadą, kad nors jis nėra įsitikinęs, jog visų Orhuso reglamento 2 straipsnio 2 dalyje išvardytų administracinės priežiūros institucijų, kaip antai ombudsmeno, administraciniai aktai arba administracinis neveikimas turi būti nagrinėjami pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį, jam kilo abejonių dėl to, ar bendra išimtis, susijusi su visų institucijų, veikiančių kaip administracinės priežiūros organai, administraciniais aktais ir administraciniu neveikimu, atitinka minėtą nuostatą. Vis dėlto jis patikslino, kad nerado konkrečių pažeidimų pavyzdžių ir negalėjo konstatuoti, jog šiuo klausimu buvo pažeista konvencija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80</NO.P><TXT>Vis dėlto remiantis šia išvada negalima teigti, kad Atitikties komitetas padarė išvadą, jog prašymas dėl vidaus priežiūros pagal Orhuso konvencijos 10 straipsnį, susijęs su sprendimu nepradėti oficialios įsipareigojimų neįvykdymo procedūros pagal SESV 258 straipsnį, neatitinka Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalies.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81</NO.P><TXT>Antra, dėl teiginio, kad tariamai buvo pažeistas SESV 216 straipsnis, reikia konstatuoti, kad ieškovo rašytiniuose pareiškimuose pateiktuose argumentuose nėra nei jokios nuorodos į šią nuostatą, nei konkrečiai nurodomos jo tariamo pažeidimo priežastys, kaip pabrėžia Komisija, Parlamentas ir Taryba. Todėl jis turi būti atmestas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju, jei tariamas SESV 216 straipsnio pažeidimas turi būti suprantamas kaip pasekmė to, kad Komisija nesilaikė Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalies, kuri saisto Sąjungos institucijas ir valstybes nares, šį argumentą reikia atmesti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83</NO.P><TXT>Iš tiesų Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>&lt;…&gt; kiekviena Šalis užtikrina, kad visuomenės atstovai, atitinkantys nacionaliniuose įstatymuose numatytus kriterijus, jeigu tokie yra, galėtų administracine arba teismo tvarka kreiptis dėl privačių asmenų arba valstybės institucijų, pažeidžiančių nacionalinių įstatymų nuostatas, susijusias su aplink[a], veiksmų arba neveikimo užginčijimo<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>. Iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad susitariančiosios šalys turi didelę diskreciją nustatyti jos [administracinės arba teismo tvarkos] įgyvendinimo būdus (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20200903">2020 m. rugsėjo 3 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mellifera / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑784/18 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:630">EU:C:2020:630</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0088">88</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84</NO.P><TXT>Trečia, apie tariamus Orhuso konvencijos 1 straipsnio ir 9 straipsnio 2 dalies pažeidimus nenurodyta nei ieškinio pagrindo aprašyme, nei jo motyvuose, todėl juos reikia atmesti.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85</NO.P><TXT>Taigi pirmojo ieškinio pagrindo antra dalis turi būti atmesta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į pirmojo ieškinio pagrindo nagrinėjimą, reikia konstatuoti, kad ieškovo argumentas, jog Komisija oficialiai įspėjo Nyderlandų Karalystę ištaisyti savo vidaus taisykles mėginių ėmimo srityje, be to, šis oficialus įspėjimas buvo įrodymas, kad Nyderlandų Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvą 2008/50, yra netinkamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87</NO.P><TXT>Iš tiesų, net darant prielaidą, kad Nyderlandų Karalystė pažeidė Direktyvą 2008/50, šis galimas pažeidimas neturi jokios įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes prašymas peržiūrėti buvo atmestas dėl jo nepriimtinumo, o ne dėl to, kad Nyderlandų Karalystė nepadarė jokio minėtos direktyvos pažeidimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88</NO.P><TXT>Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad tiek pirmojo ieškinio pagrindo pirma, tiek antra dalis turi būti atmestos kaip nepagrįstos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo ieškinio pagrindo, pagrįsto Orhuso konvencijos 5 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 ir 8 straipsnių, Pagrindinių teisių chartijos 2 ir 7 straipsnių, SESV 3 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio, 168 straipsnio 1 dalies ir 191 straipsnio 1 ir 2 dalių, taip pat Direktyvos 2008/50 6, 7, 23 straipsnių, III priedo ir XI priedo B skirsnio pažeidimu</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89</NO.P><TXT>Antrajame pagrinde, padalytame į keturias dalis, ieškovas teigia, kad Komisija pažeidė Orhuso konvencijos 5 straipsnį, <DATE ISO="19501104">1950 m. lapkričio 4 d.</DATE> Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 ir 8 straipsnius, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 2 ir 7 straipsnius, SESV 3 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnį, 168 straipsnio 1 dalį ir 191 straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat Direktyvos 2008/50 6, 7 ir 23 straipsnius, III priedą ir XI priedo B skirsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90</NO.P><TXT>Komisija, šiuo klausimu palaikoma Nyderlandų Karalystės, mano, kad šis pagrindas yra netinkamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91</NO.P><TXT>Primintina, kad ginčijamu sprendimu Komisija pripažino nepriimtinu prašymą dėl sprendimo nutraukti skundo nagrinėjimo procedūrą CHAP (2019) 2512 peržiūros. Ginčijamame sprendime nurodytas nepriimtinumo pagrindas grindžiamas tuo, kad priimdama minėtą sprendimą Komisija veikė kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>administracinės peržiūros organas<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>, kaip tai suprantama pagal Orhuso reglamento 2 straipsnio 2 dalį, todėl šis sprendimas nėra administracinis aktas, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92</NO.P><TXT>Sprendime nutraukti skundo nagrinėjimo procedūrą nebuvo pateiktos galutinės išvados dėl klausimo, ar Nyderlandų Karalystė pažeidė Direktyvą 2008/50, ar ne. Šiame sprendime buvo pateiktas tik Komisijos vertinimas dėl galimybės pradėti procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį buvimo arba jos nebuvimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93</NO.P><TXT>Ieškovo antrajame ieškinio pagrinde pateikti argumentai grindžiami tik esminiais argumentais, susijusiais su tuo, kad Nyderlandų Karalystė ir Komisija pažeidė atitinkamai oro kokybės vertinimo kriterijus, poveikio kriterijų ir Direktyvoje 2008/50 numatytą pareigą parengti oro kokybės planą, taip pat teisę gyventi, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 ir 8 straipsniuose bei Pagrindinių teisių chartijos 2 ir 7 straipsniuose, ir teisę į aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą, įtvirtintą SESV 9 straipsnyje, 168 straipsnio 1 dalyje ir 191 straipsnio 1 dalyje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad ieškovo nurodytas pagrindas yra netinkamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95</NO.P><TXT>Taigi šį ieškinio pagrindą reikia atmesti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96</NO.P><TXT>Nesant reikalo priimti sprendimo dėl ieškovo prašymo grąžinti bylą Komisijai, kad ši pripažintų jį priimtinu ir priimtų sprendimą dėl esmės, priimtinumo, reikia atmesti visą ieškinį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97</NO.P><TXT>Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti savo ir Komisijos patirtas išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98</NO.P><TXT>Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Nyderlandų Karalystė, Parlamentas ir Taryba įpareigojami padengti savo pačių bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO><P>Remdamasis šiais motyvais,</P><P>BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)</P><P>nusprendžia:</P></INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Atmesti ieškinį.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įpareigoti <HT TYPE="ITALIC">Stichting Comité N 65 Ondergronds Helvoirt</HT> padengti savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įpareigoti Nyderlandų Karalystę, Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą padengti savo pačių bylinėjimosi išlaidas.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Tomljenović</P></SIGNATORY><SIGNATORY><P>Schalin</P></SIGNATORY><SIGNATORY><P>Nõmm</P></SIGNATORY><P>Paskelbta <DATE ISO="20211215">2021 m. gruodžio 15 d.</DATE> viešame teismo posėdyje Liuksemburge.</P><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>