Europos regionų komiteto rezoliucija „Miestų ir regionų atsakas į energetikos krizę. Tikros Europos energetikos sąjungos kūrimas“

(2023/C 157/01)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 18 d. Europos Komisijos planą „REPowerEU“ (1);

—	atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2017/1938 ir (EB) Nr. 715/2009, kiek tai susiję su dujų laikymu (2);

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugpjūčio 5 d. Tarybos reglamentą (ES) 2022/1369 dėl koordinuotų dujų poreikio mažinimo priemonių (3);

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti (4);

—	atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl solidarumo didinimo pasitelkiant geresnį dujų pirkimo koordinavimą, tarpvalstybinius dujų mainus ir patikimus kainų lyginamuosius indeksus (5);

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas (6);

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (ES) 2022/2578, kuriuo, siekiant apsaugoti Sąjungos piliečius ir ekonomiką nuo pernelyg didelių kainų, nustatomas rinkos koregavimo mechanizmas (7);

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (ES) 2022/2577, kuriuo nustatoma atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimo sistema (8);

—	atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES atsako į energijos kainų padidėjimą Europoje (9);

ES miestai ir regionai – kovos su energetikos krize priešakyje

1.

pabrėžia 1,2 mln. ES vietos ir regionų vadovų iš 90 000 miestų ir kaimų, 900 miestų ir 280 regionų teisinę atsakomybę ir funkciją spręsti energetikos krizės problemas, teikiant ekonominę ir socialinę pagalbą pažeidžiamiems namų ūkiams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Nepaisant staigiai pakilusių energijos kainų ir didelės infliacijos, vietos ir regionų valdžios institucijos toliau teikė esmines paslaugas ir ėmėsi priemonių, kad užtikrintų energijos taupymą, energetikos įmonių veiklos tęstinumą ir nenumatytų atvejų planus, tuo siekdamos padidinti energetinį atsparumą;

2.

pripažįsta precedento neturinčias Europos Komisijos ir Europos Parlamento (EP) pastangas imtis skubių priemonių, tačiau pažymi, kad dabartinės iniciatyvos neteikia vietos ir regionų valdžios institucijoms reikiamos skubios paramos;

3.

ragina ES Tarybai pirmininkaujančią Švediją remtis pavyzdinėmis pirmininkavusios Čekijos pastangomis ir paspartinti likusių Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų priėmimą ir užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų tinkami energetikos krizei įveikti, atsižvelgiant į atitinkamas RK nuomones (10);

4.

pabrėžia, kad daugelis miestų ir regionų išsikėlė platesnio užmojo tikslus nei jų nacionalinės Vyriausybės savo nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (NEKSVP); ragina visas valstybes nares, laikantis Valdymo reglamento 11 straipsnio, aktyviai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į NEKSVP persvarstymą ir atnaujinimą 2023 m. (11);

5.

ragina geriau suderinti ir supaprastinti įvairias ES energetikos ir klimato srities iniciatyvas (12) ir teikti reikiamą finansinę ir techninę paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms;

Spartesnis perėjimas prie švarios energijos miestuose ir regionuose siekiant sukurti tikrą Europos energetikos sąjungą

6.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad JTBKKK COP 27 rezultatai nepadeda didinti ir spartinti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo visame pasaulyje ir joje nebuvo paskelbtas raginimas laipsniškai visiškai atsisakyti iškastinio kuro; pabrėžia, kad nors svarbu paspartinti perėjimą prie švarios energijos ir panaikinti mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro, mažo anglies dioksido kiekio energijos šaltiniai vis dar padeda užtikrinti stabilią ir įperkamą energiją, tinkančią valstybių narių energijos rūšių deriniui;

7.

ragina sukurti tikrą Europos energetikos sąjungą su visoje ES visiškai integruota ir gerai tarpusavyje susieta rinka, kurios pagrindas būtų gerai veikianti valdymo sistema. Norint pasiekti visišką integraciją, valstybės narės turi prisiimti pareigą užtikrinti pakankamą ir stabilų energijos tiekimą, kad dėl gamybos stygiaus ir aukštų kainų nenukentėtų kitos valstybės narės;

8.

kartoja, kad itin svarbus principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir palankiai vertina pastangas skatinti energijos taupymo priemones visais lygmenimis visoje ES; pažymi, kad, nors kai kurios valstybės narės dar nėra numačiusios priemonių, kuriomis būtų siekiama sumažinti dujų ir elektros energijos suvartojimą namų ūkiuose, įmonėse ar viešosiose įstaigose (13), daugelis ES miestų prisijungė prie iniciatyvos „Miestų energijos taupymo sprintas“, diegdami, be kita ko, energijos taupymo priemones šildymo, apšvietimo, judumo ir informuotumo didinimo srityse;

9.

mano, kad šios priemonės neturėtų apsiriboti dabartinės krizės laikotarpiu, ir ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl savarankiško apsirūpinimo energija, kad energijos taupymas būtų įtvirtintas visose politikos srityse; ragina skatinti iš esmės keisti elgseną ir už tai tinkamai atlyginti;

10.

kartoja savo raginimą Europos Komisijai ir valstybėms narėms remti vieno langelio principu veikiančių centrų steigimą regionų ir vietos lygmenimis, kad būtų paspartintos investicijos į tausiai energiją naudojančią statybą, pastatų renovaciją ir energijos taupymo projektus, atsižvelgiant į naujojo europinio bauhauzo principus; ragina valstybes nares šiam tikslui skirti plano „REPowerEU“ lėšų ir jas naudoti bendradarbiaujant su Europos investicijų banku;

11.

palankiai vertina susitarimą dėl spartesnių leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams procedūrų ir ragina valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir vietos bendruomenėmis siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą bei skatinti visuomenės pritarimą; pažymi, kad reikia skubiai parengti greitas administracines procedūras ir panaikinti biurokratines kliūtis, trukdančias diegti atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginius kaimo būstuose; pabrėžia, kad kaimo vietovės turi didelį atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos potencialą, įskaitant tvarų miško biomasės kaip atsinaujinančio energijos ištekliaus naudojimą, ir joms gali būti naudingas didesnis junglumas su tinklu ir naujos užimtumo galimybės, visų pirma jaunimui ir moterims;

12.

teigiamai vertina susitarimą nuo 2035 m. uždrausti naudoti iškastiniu kuru varomus vidaus degimo variklius naujuose lengvuosiuose automobiliuose ir furgonuose; pabrėžia, kad visuose ES regionuose reikia alternatyvių, įperkamų ir prieinamų degalų ir atitinkamų degalų papildymo ir įkrovimo stotelių; pabrėžia, kad RK Automobilių pramonės regionų aljansas reikalauja teisingos pertvarkos mechanizmo, kuriuo būtų remiama regionų, kuriuose aktyviai veikia automobilių ir automobilių tiekimo pramonė, socialinė ir ekonominė struktūra;

13.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti tarptautinę ir tarpregioninę elektros energijos perdavimo infrastruktūrą, kad būtų galima dalytis elektros energija, pagaminta iš įvairių atsinaujinančiųjų išteklių, kurie yra sutelkti skirtinguose regionuose, priklausomai nuo klimato sąlygų ir jų ypatumų. Kai atokiose vietovėse turima elektros energija gali būti perduodama iš vienos vietovės į kitą, tai sutrumpina elektros atjungimo laiką ir palengvina elektros energijos sistemų valdymą, be to, tokiu būdu sudaromos sąlygos 100 % elektros energijos gaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių;

14.

primena, kad reikia skubiai plėtoti ir dekarbonizuoti miesto ir kaimo susisiekimą, ir ragina imtis ryžtingesnių priemonių saugios infrastruktūros kūrimui skatinti ir viešosioms erdvėms perskirstyti miesto vietovėse; pabrėžia, kad regionams ir miestams reikia lanksčios sistemos, visų pirma susijusios su gairių viešųjų paslaugų įsipareigojimams peržiūra;

15.

atsižvelgdamas į tai, ragina Europos Komisiją pradėti įgyvendinti bendrą bandomąjį viešųjų pirkimų projektą, kad kai kurie ES miestai ir jų apylinkės būtų aprūpinti vandeniliu varomais autobusais, kurių naudojimas antrajame etape būtų toliau plečiamas į kitus miestus ir regionus visoje ES;

16.

pabrėžia, kad švarios energijos sprendimai dažnai vis dar yra brangūs ir kad investicijų į švarios energijos projektus procedūros dažnai užima daug laiko ir yra labai biurokratiškos; ragina parengti platesnio užmojo pasiūlymų, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimai taptų paprasčiausiu ir pigiausiu pasirinkimu rinkoje ir būtų prieinami ir mažiausias pajamas gaunantiems namų ūkiams;

17.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares dalį plano „REPowerEU“ lėšų skirti paramos priemonėms pagal Europos miestų priemonės (EUCF) modelį kurti (14), kad vietos ir regionų valdžios institucijos, visų pirma mažosios ir vidutinio dydžio, ir tos, kurios susiduria su struktūrinėmis energetikos pertvarkos kliūtimis bei remia efektyviai energiją naudojančią statybą ir būsto renovaciją, ypač kaimo vietovėse, gautų tiesioginį finansavimą rinkos sąlygomis įgyvendintiniems investicijų planams. taip pat ragina skirti dosnių dotacijų pažeidžiamiems namų ūkiams, kurie negali padengti pradinių išlaidų;

18.

perspėja dėl tolesnių pasiūlymų perkelti dalį ESI fondų išteklių į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), kad būtų galima finansuoti planą „REPowerEU“, ir prieštarauja bet kokiam bandymui atimti išteklius iš regionų, nes tai prieštarauja ES principams, visų pirma aktyvaus subsidiarumo principui, ir galiojantiems susitarimams dėl pasidalijamojo valdymo;

19.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas įtraukti į EGADP planų naujų „REPowerEU“ skyrių rengimo procesą siekiant užtikrinti, kad šiais naujais skyriais būtų finansuojami vietos ir regionų valdžios institucijų ir kartu su jomis parengti strateginiai projektai, taip pat nauja tarpvalstybinė infrastruktūra;

20.

pripažįsta pirmąjį tiesioginį teigiamą energetinio solidarumo priemonių poveikį energijos kainoms ir reiškia paramą ES energetikos platformos stiprinimui;

21.

laukia, kol bus persvarstyta direktyva dėl elektros energijos rinkos modelio, ir tikisi, kad joje bus numatytos priemonės, leidžiančios dujų ir elektros energijos kainų susiejimą sumažinti iki tokio lygio, kuris būtų proporcingas dujų, naudojamų elektros energijos gamybai, daliai;

22.

ragina Europos Komisiją pripažinti energetikos bendrijų, gaminančių vartotojų ir vietos valdžios institucijų teisę dalyvauti vietos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos tiekimo veikloje netampant visiškai reguliuojamais mažmeniniais tiekėjais ir užtikrinti, kad šie neprofesionalūs rinkos dalyviai turėtų vienodas prieigos prie tinklo teises;

23.

pabrėžia, kad bet kokie trumpalaikiai veiksmai, pavyzdžiui, padidėjęs SGD importas, turi būti laikini ir neturėtų papildomai susaistyti; pabrėžia, kad investicijomis į infrastruktūrą reikėtų pasirengti pereiti prie „žaliųjų dujų“, kad būtų pasiruošta poveikio klimatui neutralumui naudojant vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių ir kitą atsinaujinančiųjų išteklių kurą;

24.

kartoja savo raginimą Europos Komisijai ir teisėkūros institucijoms atliekant būsimą daugiametės finansinės programos peržiūrą didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, be kita ko, į neutralaus poveikio klimatui sprendimus, pavyzdžiui, ES misijas „Neutralaus poveikio klimatui ir pažangieji miestai“ ir „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ ir regioninių inovacijų partnerystes, ir sukurti naujas finansavimo eilutes, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos viešojo ir privataus sektorių konsorciumams pastatų srityje ir regionų lygmens neutralaus poveikio klimatui sprendimams, laikantis naujojo europinio bauhauzo principų;

25.

pabrėžia, kad dabartinė energetikos krizė taip pat yra ir galimybė ženkliai padidinti elektrifikaciją ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą, taip pat toliau remti inovatyvių technologijų, pavyzdžiui, anglies dioksido surinkimo ir naudojimo technologijų (CCUS), vystymą, ieškant švarių sprendimų mūsų ekonomikos priklausomybei nuo iškastinio kuro sumažinti; ragina Europos Komisiją remti vietos ir regionų valdžios institucijų investicijas į vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių infrastruktūrą per būsimą vandenilio banką, pasinaudojant esama geriausia regionų ir vietos lygmens praktika ir skatinant jos atkartojimą visoje ES;

26.

atkreipia dėmesį, kad svarbu investuoti į vietos ir regionų valdžios institucijų darbuotojų įgūdžių lavinimą ir kvalifikacijos kėlimą siekiant paspartinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į 2023 m. Europos įgūdžių metus, pradėti įgyvendinti specialią šios srities iniciatyvą;

Kova su energijos ir judumo nepritekliumi nepaliekant nė vieno regiono, miesto ir piliečio nuošalyje

27.

apgailestauja dėl energetikos ir maisto krizių socialinio poveikio piliečiams ir MVĮ; ragina visas valstybes nares savo NEKSVP nustatyti aiškų energijos nepritekliaus mažinimo tikslą. ragina valstybes nares parengti integruotas energetikos ir socialinės politikos priemones kovai su energijos nepritekliumi ir jo panaikinimui, taip pat remiantis ES energijos nepritekliaus observatorijos ir Energijos nepritekliaus konsultacijų centro sukaupta patirtimi;

28.

ragina Europos Komisiją ir kitas ES teisėkūros institucijas užtikrinti, kad kartu su naujomis ir esamomis politikos priemonėmis būtų parengtas solidus socialinių priemonių rinkinys ir teisingos perskirstymo priemonės, kad būtų sukurtas pagrindas teisingai energetikos pertvarkai, ypač pažeidžiamiems namų ūkiams ir jaunimui. Įgyvendinant energetikos pertvarkos politiką, pavyzdžiui, energiškai efektyvios renovacijos arba atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo, reikia teikti adekvačiai pritaikytą finansinę, techninę ir socialinę paramą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šių priemonių įtraukumui;

29.

pabrėžia, kad energetikos krizė daro proporcingai didesnį poveikį moterims, ir ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad jos paramos mechanizmai atitiktų lyčių aspektą, tokiu būdu užtikrinant, kad dėl jų neatsirastų tolesnės lyčių nelygybės;

30.

todėl palankiai vertina tai, kad nustatyti laikini solidarumo įnašai, skirti energetikos sektoriaus perteklinių pajamų perskirstymui galutiniams vartotojams, ir ragina valstybes nares skirti tikslinių lėšų vietos ir regionų valdžios institucijoms energijos ir judumo nepritekliaus problemai spręsti vietos lygmeniu;

31.

pabrėžia, kad energetikos krizė daro proporcingai didesnį poveikį mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams kaimo vietovėse, nes jų nariai turi naudotis asmeniniais automobiliais, kad galėtų naudotis pagrindinėmis paslaugomis; pabrėžia, kad viešojo transporto plėtra turėtų sumažinti erdvinę nelygybę ir judumo nepriteklių;

32.

ragina Europos Komisiją pasiūlyti skubių sprendimų vietos ir regionų valdžios institucijoms, jei nacionalinės Vyriausybės joms neteikia pakankamos paramos, ir primygtinai ragina į deficito skaičiavimą pagal fiskalines taisykles neįtraukti tikslinių investicijų, susijusių su energetikos krize;

33.

ragina Europos Komisiją susilpninti ryšius tarp energijos ir žemės ūkio rinkų, kad būtų sumažinta intensyviai energiją naudojanti žemės ūkio gamyba; ragina Europos Komisiją imtis giluminės ir struktūrinės maisto sistemos pertvarkos, kuri neleistų spekuliuoti tarptautinėse rinkose, didintų reguliavimą ir dar labiau apsaugotų ūkininkų pajamas;

34.

ragina Europos Komisiją skatinti teikti pirmenybę biomasės naudojimui kompostavimo tikslais, siekiant gaminti organines trąšas ir taip sumažinti priklausomybę nuo sintetinių trąšų, gaminamų iš gamtinių dujų ir naftos, su sąlyga, kad pasirinkta technologija nedarys neigiamo poveikio oro kokybei; primygtinai ragina Europos Komisiją skatinti gamybos modelius, kuriuos taikant efektyviau vartojama energija, pavyzdžiui, tvarų tausųjį ūkininkavimą, kartu pabrėžiant dvejopą biomasės gamintojo, kuris yra ir potencialus biomasės naudotojas, vaidmenį tenkinant savo energijos poreikius;

35.

pabrėžia, kad didesnė biokuro paklausa gali pagilinti maisto krizę; todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares prioritetą teikti žemės ūkio produktų naudojimui maistui;

36.

mano, kad būtina toliau plėtoti esamas ES finansines priemones ir procedūras ir jas pritaikyti prie skirtingų situacijų, kad būtų galima užtikrinti skirtingų programų sąveiką (15); šiuo požiūriu, atkreipia dėmesį į ypatingas problemas, su kuriomis susiduria kaimo regionai ir geografinių kliūčių turintys regionai;

37.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą atsižvelgiant į Žaliojo kurso pramonės planą, pakeisti Laikinąją valstybės pagalbos krizės atveju sistemą į Laikinąją sistemą krizės ir pertvarkos sąlygomis, kuri paskatintų investicijas į spartesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų diegimą. Tai apimtų investicijų, kuriomis siekiama gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, skatinimą numatant aukštesnes pagalbos viršutines ribas ir supaprastintus pagalbos skaičiavimus, taip pat paramą pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir įrangos, būtinos norint iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, gamybai. RK iš esmės pritaria požiūriui suteikti valstybėms narėms ir subnacionalinėms valdžios institucijoms daugiau lankstumo remti priemones pagrindiniuose sektoriuose, kuriuose pereinama prie nuo iškastinio kuro nepriklausomos ekonomikos, pavyzdžiui, vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių, pastatų energinio naudingumo, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo ir netaršių transporto priemonių sektoriuose;

38.

vis dėlto pabrėžia, kad būtina kaip įmanoma vengti iškraipymų, atsirandančių dėl sušvelnintų valstybės pagalbos taisyklių, ir kad Europos Komisija turi stengtis išlaikyti pusiausvyrą tarp skirtingų valstybių narių reikalavimų. Priešingu atveju bendroji rinka gali nukentėti nuo tolesnio susiskaidymo, nes skiriasi valstybių narių finansiniai pajėgumai remti savo įmones, o tai dar labiau padidintų teritorinius skirtumus;

39.

yra pasirengęs toliau remti geriausios praktikos sklaidą ir atkartojimą bei energetikos priemonių įgyvendinimą per RK iniciatyvą „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“, visų pirma nuolat rengiant vadovus, skirtus Žaliajam kursui vietos lygmeniu;

40.

įsipareigoja vietos ir regionų lygmeniu stiprinti bendradarbiavimą energetinio saugumo ir įperkamumo klausimais su kaimyninėmis šalimis;

41.

pakartoja savo raginimą Komisijai įtraukti RK kaip institucinį partnerį į Energijos nepritekliaus ir pažeidžiamų vartotojų koordinavimo grupę ir yra pasirengęs prisidėti prie šio tarpinstitucinio bendradarbiavimo per savo darbo grupę „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“;

42.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai ir pirmininkausiančiai Ispanijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

---

(1)  COM(2022) 230 final.

(2)  OJ L 173, 2022 6 30, p. 17.

(3)  OJ L 206, 2022 8 8, p. 1

(4)  COM (2022) 473 final.

(5)  COM (2022) 549 final.

(6)  https://www.consilium.europa.eu/media/60872/2022-12-15-euco-conclusions-en.pdf

(7)  OL L 335, 2022 12 29, p. 45.

(8)  OL L 335, 2022 12 29, p. 36.

(9)  https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2022-0347_EN.html

(10)  Žr. RK nuomones dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos, Pastatų energinio naudingumo direktyvos ir ES sistemos, skirtos panaikinti dujų rinkų priklausomybę nuo iškastinio kuro, persvarstymo.

(11)  Valdymo reglamento 11 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė pradeda daugiapakopį dialogą klimato ir energetikos klausimais, kuriame vietos valdžios institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai gali dalyvauti ir diskutuoti apie tai, kaip siekiama Reglamento 2 straipsnyje nustatyto Sąjungos neutralaus poveikio klimatui tikslo.

(12)  Pavyzdžiui, Merų paktą dėl klimato ir energetikos, Europos misijas „Neutralaus poveikio klimatui ir pažangieji miestai“ ir „Prisitaikymas prie klimato kaitos“, Europos klimato paktą, iniciatyvą „Švari energija ES saloms“ ir kt.

(13)  Saving-Energy-for-Europe-Ex.Summary.pdf (eeb.org)

(14)  EUCF – Home (eucityfacility.eu)

(15)  Žr. RK nuomonę Teisinga ir tvari pertvarka daug anglies ir energijos suvartojančiuose regionuose (OL C 498, 2022 12 30, p. 36).