(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (2) importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET) nustatė galutinius kompensacinius muitus (toliau – pradinis tyrimas).

(2)

Europos Komisija (toliau – Komisija) Sprendimu 2000/745/EB (3) sutiko su trijų Indijos eksportuojančių gamintojų pasiūlyta minimalia importo kaina.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 1645/2005 (4) Taryba iš dalies pakeitė iš Indijos importuojamam PET galiojančių kompensacinių priemonių dydį. Daliniai pakeitimai buvo padaryti po pagreitintos peržiūros, inicijuotos pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį.

(4)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 (5) nustatė galutinius kompensacinius muitus dar penkeriems metams.

(5)

Vėliau, atlikus dalines tarpines peržiūras, kompensacinės priemonės iš dalies pakeistos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008 (6) ir Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 906/2011 (7).

(6)

Vėliau Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 559/2012 (8) baigta dar viena dalinė tarpinė peržiūra, nekeičiant galiojančių priemonių.

(7)

Atlikus kitą priemonių galiojimo termino peržiūrą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 461/2013 (9) nustatė galutinius kompensacinius muitus dar penkeriems metams.

(8)

Komisija dėl pasikeitusių aplinkybių, kuriomis buvo priimti įsipareigojimai, Įgyvendinimo sprendimu 2014/109/ES (10) atšaukė įsipareigojimų priėmimą.

(9)

Atlikusi dvi dalines tarpines peržiūras, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1350 (11) iš dalies pakeitė iš Indijos importuojamam PET galiojančių kompensacinių priemonių dydį.

(10)

Atlikusi dvi dalines tarpines peržiūras, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1468 (12) iš dalies pakeitė galiojančių kompensacinių priemonių dydį (toliau – 2018 m. reglamentas).

(11)

Atlikusi naujausią priemonių galiojimo termino peržiūrą, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1286 (13) nustatė galutinius kompensacinius muitus dar penkeriems metams (toliau – 2019 m. priemonių galiojimo termino peržiūra). Šios priemonės, kurios šiuo metu galioja (toliau – galiojančios priemonės) yra konkrečiai nurodytiems Indijos gamintojams nustatyti 0–74,6 EUR už toną dydžio specifiniai muitai, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 69,4 EUR už toną muito norma.

(12)

2018 m. reglamentu Komisija iš dalies pakeitė dviem eksportuojantiems gamintojams, dėl kurių buvo atliktos peržiūros, taikomų kompensacinių priemonių dydį ir padarė išvadą, kad, skirtingai nuo pradinio tyrimo, specifiniai muitai nebegali būti tinkamiausia priemonių forma.

(13)

Tačiau Komisija taip pat pažymėjo, kad per tas peržiūras ji negalėjo pakeisti priemonių formos, nes ji užbaigė dvi dalines tarpines peržiūras, kuriose nagrinėtas tik dviejų eksportuojančių gamintojų subsidijavimas.

(14)

Todėl 2019 m. kovo 25 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalį inicijavo ex officio dalinės tarpinės peržiūros tyrimą, kurį atliekant nagrinėta tik importuojamam Indijos kilmės PET taikomų priemonių forma (14) (toliau – pranešimas apie inicijavimą). Inicijavimui pritarė Europos PET gamintojų komitetas (toliau – CPME), Europos prekybos asociacija, atstovaujanti visiems Europos PET dervos gamintojams.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija pažymėjo, kad yra pakankamai įrodymų, jog pasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos galiojančios priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Šie įrodymai buvo susiję su konkrečiomis kainų raidos aplinkybėmis ir per pradinį tyrimą nustatytomis antidempingo ir kompensacinėmis priemonėmis, taip pat didėjančia subsidijų, kuriomis teikiama finansinė nauda, kuri dažniausiai proporcinga eksporto vertei, svarba.

(16)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos pranešti apie save Komisijai, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Indijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams bei naudotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(17)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(18)

Pastabas dėl tyrimo inicijavimo pateikė Europos prekybos asociacija, atstovaujanti PET gamintojams, vienas Indijos eksportuojantis gamintojas ir šeši naudotojai. Kiti du eksportuojantys gamintojai pranešė apie save, bet pastabų dėl inicijavimo nepateikė.

(19)

2019 m. birželio 11 d. Komisija surengė klausymą, kuriame dalyvavo trys apie save pranešę naudotojai.

(20)

2020 m. balandžio 6 d. Indijos Vyriausybei ir kitoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi Komisija ketino siūlyti pakeisti iš Indijos importuojamam PET taikomų priemonių formą. Joms taip pat buvo duota pakankamai laiko pateikti pastabų.

(21)

Indijos Vyriausybė ir vienas eksportuojantis gamintojas pateikė pastabas dėl šio faktų atskleidimo, į kurias buvo tinkamai atsižvelgta, kaip nurodyta toliau.

(22)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas yra tas pats kaip per pradinį tyrimą, t. y. Indijos kilmės polietileno tereftalatas (PET), kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628–5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 61 00 (toliau – peržiūrimasis produktas).

(23)

Komisijos nuomone, Indijoje gaminamas ir į Sąjungą eksportuojamas peržiūrimasis produktas ir Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamas ir parduodamas produktas turi tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punktą jie laikyti panašiais produktais.

(24)

Per pradinį tyrimą buvo nustatyti specifiniai kompensaciniai muitai (priešingai ad valorem normoms). Šios priemonės buvo susietos su specifiniais antidempingo muitais (15), kurie buvo nustatyti tą pačią dieną. Tuo metu nuspręsta, kad vietoj ad valorem muitų būtų tikslingiau nustatyti specifinius muitus (pagrįstus faktiniu eksporto kainų dydžiu). Taip pasirinkta siekiant išvengti, kad dėl PET kainų svyravimų, atsiradusių dėl žalios naftos kainų svyravimų, nebūtų renkami didesni muitai (16).

(25)

2013 m. (17) Taryba nutraukė antidempingo priemonių taikymą, o kompensaciniai muitai kelis kartus buvo iš dalies peržiūrėti ir šiuo metu yra 0–74,6 EUR už toną.

(26)

2018 m. reglamente Komisija pažymėjo, kad priešingai nei pradiniame tyrime, specifiniai muitai nebegali būti tinkamiausia suteiktų subsidijų kompensavimo priemonių forma. Taip yra todėl, kad dvi pagrindinės subsidijų schemos (sąlyginio apmokestinimo muitu schema (toliau – SAMS) ir Indijos eksportuojamų prekių schema (toliau – IEPS)\), kuriomis PET eksportuojantys gamintojai galėjo naudotis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, suteikė finansinės naudos, kuri daugiausia susieta su eksporto kaina.

(27)

Komisijos analizė buvo pagrįsta 2018 m. reglamento išvadomis. Šios išvados laikytos ilgalaikio pobūdžio ir iš tiesų patvirtintos per 2019 m. priemonių galiojimo termino peržiūrą. Šios išvados pagrįstos patikrintais Indijos Vyriausybės ir dviejų eksportuojančių gamintojų, t. y. „IVL Dhunseri Petrochem Industries Private Limited“ (toliau – „Dhunseri“) ir „Reliance Industries Limited“ (toliau – „Reliance“), pateiktais duomenimis. Šiems eksportuojantiems gamintojams teko beveik visas PET eksportas iš Indijos į ES per 2019 m. priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamąjį laikotarpį (2017 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d.). Jiems taikomi atitinkamai 18,73 EUR už toną ir 29,21 EUR už toną kompensaciniai muitai (remiantis atitinkamai 2,3 % ir 4 % ad valorem subsidijų norma).

(28)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas pakartojo inicijavus tyrimą pateiktas pastabas dėl ex officio inicijavimo, kurios apibendrintos 50 konstatuojamojoje dalyje. Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė pateikė panašias pastabas. Komisija jau atsakė į šias pastabas 51 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalį kompensacinis muitas gali būti nustatytas siekiant kompensuoti bet kokią subsidiją, tiesiogiai arba netiesiogiai suteiktą bet kurio produkto, kurį išleidus į laisvą apyvartą Sąjungoje būtų padaryta žala, gamybai, eksportui ar pervežimui.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį Komisija gali peržiūrėti tolesnį priemonių taikymą, jei yra pakankamai įrodymų, kad galiojančios priemonės nepakanka arba nebepakanka žalos darančiai kompensuotinai subsidijai neutralizuoti. Jei atlikus tyrimą patvirtinama, jog įtarimai teisingi, kompensaciniai muitai gali būti padidinti, siekiant padidinti kainą taip, kad būtų kompensuota subsidija.

(31)

Todėl iš šių dviejų nuostatų matyti, kad pats kompensacinio muito tikslas yra kompensuoti arba neutralizuoti subsidiją.

(32)

Dabartinės subsidijavimo sumos, nustatytos 2018 m. reglamentu, daugiausia grindžiamos dviem subsidijavimo schemomis, t. y. SAMS ir IEPS. Šioms schemoms tenka 97 % ir 89 % subsidijų sumų, tuo metu nustatytų atitinkamai bendrovėms „Dhunseri“ ir „Reliance“. Pagal šias dvi schemas Indijos Vyriausybė neproporcingai grąžina eksportuojantiems gamintojams eksportuotų reikalavimus atitinkančių produktų vidutinės eksporto vertės procentinę dalį. Todėl kuo didesnė eksporto tonai tenkanti vertė, tuo didesnė viršijanti grąžinamųjų išmokų suma, kurią gauna eksportuojantys gamintojai, taigi ir subsidijavimo suma. Tai reiškia, kad kompensuotinų subsidijų suma didėja, kai didėja eksporto kainos.

(33)

Kai šie muitai buvo nustatyti 2018 m., subsidijų sumos buvo perskaičiuotos į specifinius muitus remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų PET kainomis to tyrimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Šios kainos tuo laikotarpiu buvo palyginti mažos – maždaug 730–815 EUR už toną, priklausomai nuo eksportuojančio gamintojo. Iš tiesų, remiantis 2019 m. priemonių galiojimo termino peržiūra, vidutinė Indijos PET importo kaina 2016 m. buvo ypač maža –776 EUR už toną (18). Tai buvo mažiausios vidutinės metinės kainos per visą to reglamento nagrinėjamąjį laikotarpį (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.). Vidutinė PET importo iš Indijos kaina 2019 m. priemonių galiojimo termino peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (2017 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d.), kuris yra paskutinis laikotarpis, Komisijos nagrinėtas PET importo iš Indijos atžvilgiu, buvo 916 EUR už toną (19). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta 32 konstatuojamojoje dalyje, PET eksporto iš Indijos subsidijavimas buvo proporcingai susietas su eksporto kaina, specifinių muitų, apskaičiuotų pagal kainas nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nepakaktų subsidijavimui, pagrįstam kainomis nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., kompensuoti.

(34)

Todėl Komisija manė, kad dėl šio konkretaus subsidijavimo pobūdžio specifiniai muitai gali būti nepakankami jam kompensuoti, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje. Šiam tikslui tinkamesni ad valorem muitai.

(35)

Kaip nurodyta pirmiau, atsižvelgiant į Sąjungos interesus, pradiniame tyrime specifiniai muitai buvo laikomi tinkamesniais, siekiant išvengti, kad dėl PET kainų svyravimų, atsirandančių dėl žalios naftos kainų svyravimų, būtų renkami didesni muitai. Nors žalios naftos kainos, taigi ir PET kainos, ir toliau svyruoja, sprendimas nustatyti fiksuoto dydžio muitus turi būti aiškinamas atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis jis buvo priimtas.

(36)

Dabartinės aplinkybės, apibūdintos 32–34 konstatuojamosiose dalyse, labai skiriasi nuo padėties 2000 m., kai kompensaciniai muitai buvo nustatyti pirmą kartą. Pradinės subsidijų sumos buvo pagrįstos trimis subsidijų schemomis: i) muito sumažinimo leidimo schema (toliau – MSLS); ii) gamybos priemonių eksportui skatinti schema (toliau – GPESS) ir iii) eksporto perdirbimo zonos (toliau – „EPZ“) ir į eksportą orientuotos įmonės (toliau – „EOĮ“). Iš jų naudingiausios buvo MSLS ir EOĮ/EPZ. Kitaip nei šiuo metu galiojančiose schemose, pagal jas automatiškai nesuteikiama teisė į grąžinamąją išmoką pagal eksportuotą vertę.

(37)

Pagal MSLS eksportuotojui buvo suteiktas leidimas gauti kreditą už importuojamas prekes (pvz., žaliavas arba gamybos priemones). Nauda ir taigi subsidijavimas buvo teikiami importuojant šias prekes, o ne eksportuojant PET. Nors pagal eksporto vertę buvo nustatoma viršutinė subsidijavimo, kurį gali gauti eksportuojantis gamintojas, riba, patį subsidijavimą lėmė importo lygis. EPZ/EOĮ schemas, pagal kurias buvo suteikta beveik visa subsidijų suma (13,5 iš 13,9 %), priskirta dabartinei „Dhunseri“ (20), sudarė įvairūs mechanizmai (21). Nė vienas mokėjimas pagal šias schemas nebuvo paprastas, susijęs su eksporto verte, kaip yra pagal šiuo metu taikomas SAMS ir IEPS schemas.

(38)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas pakartojo savo pastabą dėl inicijavimo, kad subsidijų schemos nepasikeitė; ji aptarta 59 ir 60 konstatuojamosiose dalyse. Eksportuojantis gamintojas priminė, kad prie tyrimo inicijavimo pridėtoje pastaboje Komisija nurodė, kad 79 % per pradinį tyrimą nustatyto subsidijavimo buvo suteikta pagal schemą, kuri buvo proporcinga eksporto kainai. Eksportuojantis gamintojas teigė, kad ši dalis yra tik šiek tiek mažesnė už subsidijavimo, susijusio su SAMS ir IEPS, dalį, nustatytą 2018 m. reglamente ir 2019 m. priemonių galiojimo termino peržiūroje. Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad absoliučiais skaičiais tos subsidijos, kurios teikiamos atsižvelgiant į eksporto kainą, iš tiesų yra mažiau vyraujančios nei per pradinį tyrimą. Galiausiai eksportuojantis gamintojas teigė, kad IEPS bus nutraukta ir pakeista PPO reikalavimus atitinkančia schema.

(39)

Komisija nurodė, kad prie tyrimo inicijavimo pridėtoje pastaboje nurodyta, kad 79 % per pradinį tyrimą nustatyto subsidijavimo buvo suteikta pagal schemą „SAMS po eksporto“, pagal kurią „suteikta finansinė nauda, kuri, kaip buvo nustatyta, yra susijusi su eksporto kaina“. Šio ryšio pobūdį ir jo atskyrimą nuo SAMS ir IEPS Komisija išsamiau paaiškino 36 ir 37 konstatuojamosiose dalyse, o to eksportuojantis gamintojas savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo neginčijo.

(40)

Dėl pastabos dėl IEPS Komisija pažymėjo, kad jos ateitis ir tariamos ją pakeičiančios schemos atitiktis PPO taisyklėms nepatenka į šios dalinės tarpinės peržiūros taikymo sritį.

(41)

Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(42)

PET kainų svyravimas buvo priežastis nustatyti specifinius muitus 2000 m., atsižvelgiant į tai, kad tuo metu nebuvo konkretaus ryšio tarp gautų subsidijų sumos ir eksportuojančių gamintojų eksporto kainų. Tačiau 2020 m. didžioji dalis iš Indijos į Sąjungą eksportuojamo PET subsidijavimo buvo daugiausia susieta su šio eksporto verte. Vienintelis tinkamas atsakymas yra susieti muitų sumą su ta pačia verte ad valorem muitais.

(43)

Nors atliekant šią peržiūrą naujas Sąjungos interesų tyrimas neatliekamas, pažymima, kad tikėtinas muito, mokėtino už toną, svyravimas 2020 m. naudotojams būtų kur kas mažiau problemiškas nei 2000 m. Iš tiesų, 2000 m. nustatytos kompensacinio muito normos buvo ne tik didesnės (iki 8,2 % ir 13,9 % 2005 m., kai „Dhunseri“ pradėjo eksportuoti), bet ir nustatytos kartu su antidempingo muitais, kuriuos derinant muito normos yra 30–44,3 %. Todėl staigus PET kainų už toną padidėjimas būtų sukėlęs naudotojams daug daugiau problemų. Priešingai, didžiausias ad valorem muitas, kuris šiuo metu būtų taikomas didžiajai daliai šiandienos importo, būtų tik iki 4 %.

(44)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo eksportuojantis gamintojas teigė, kad naftos kainos po 2014 m. ir toliau svyravo, o 2020 m. – dar labiau. Eksportuojančio gamintojo teigimu, Komisija atskleistoje informacijoje nustatė, kad nuo 2014 m. naftos kainos buvo stabilios, ir šis stabilumas pateisino priemonės pakeitimą ad valorem normomis. Eksportuojančio gamintojo teigimu, priemonės pakeitimas ad valorem normomis remiantis Komisijos argumentu dėl žalios naftos kainų stabilumo buvo nepagrįstas.

(45)

Komisija pažymi, kad šioje pastaboje buvo iškraipyta Komisijos pozicija dėl naftos kainų svyravimo ir jo poveikio šios peržiūros išvadoms. Kaip nurodyta 35 konstatuojamojoje dalyje, Komisija aiškiai pripažino, kad PET ir žalios naftos kainos po paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros 2014 m. toliau svyravo. Kaip taip pat pažymėta 58 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad ad valorem muitas yra tinkamesnis tiksliai kompensuoti subsidijai, kuri svyruoja su PET ir žalios naftos kaina. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(46)

Šis aplinkybių pasikeitimas yra ilgalaikio pobūdžio. Tai patvirtinta 2018 m. reglamente, kuriame nustatyta, kad dviejų pagrindinių schemų (SAMS ir IEPS) pobūdis ir paplitimas yra ilgalaikio pobūdžio (22).

(47)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė teigė, kad Komisijos teiginys, jog tam tikri pokyčiai buvo ilgalaikiai, yra neteisingas. Indijos Vyriausybė paminėjo, kad tai ypač pasakytina apie žalios naftos kainas, kurios buvo mažesnės už 2000 m. žalios naftos kainas.

(48)

Kalbant apie žalios naftos kainų svyravimą, vienintelį Indijos Vyriausybės minimo neteisingo aplinkybių pasikeitimo ilgalaikio vertinimo pavyzdį, Komisija pakartojo savo argumentus 45 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(49)

Peržiūros inicijavimui pritarė Europos PET gamintojų asociacija.

(50)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad ex officio inicijavimas yra neteisėtas ir kad Komisija atsižvelgė į CPME prašymą inicijuoti šią peržiūrą, nepaisant to, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų ar informacijos. Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad Komisija negalėjo atmesti prašymo atlikti peržiūrą ir tuo pačiu metu savo iniciatyva inicijuoti peržiūrą. Eksportuojančio gamintojo teigimu, buvo pažeisti pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalyje ir PPO susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP susitarimas) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyti procedūriniai reikalavimai.

(51)

CPME e. laiškas parengtas atsižvelgiant į Komisijos pareiškimus 2018 m. reglamente, kurie apibendrinti 27 konstatuojamojoje dalyje. Savo e. laiške CPME nurodo pritariantis Komisijos argumentams ir prašo jos imtis reikiamų veiksmų. CPME e. laiške nėra termino „prašymas atlikti peržiūrą“. Jame tik pritariama galimam tokios peržiūros inicijavimui, jei Komisija manytų tai esant tikslinga. Komisija negalėjo atmesti prašymo atlikti peržiūrą, kuris nebuvo pateiktas. Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija inicijavo peržiūrą savo iniciatyva pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalį, kuri atitinka SKP susitarimo 21 straipsnio 2 dalį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(52)

Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad muitai taikomi 20 metų ir kad Komisija galiausiai turėtų leisti jiems nustoti galioti, stebėti rinkų reakciją ir, jei reikia, pradėti naują atskirą tyrimą.

(53)

Komisija pažymėjo, kad šis dalinės tarpinės peržiūros tyrimas apima tik priemonių formą. Priemonių galiojimo pratęsimas arba pabaiga neseniai buvo tiriami per 2019 m. priemonių galiojimo termino peržiūrą, kurioje bendradarbiavo eksportuojantis gamintojas. Atlikus tą peržiūrą nustatyta, kad importuojamam Indijos kilmės PET taikomos kompensacinės priemonės turėtų būti toliau taikomos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(54)

Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad nėra pagrindo atlikti dalinę tarpinę peržiūrą ar keisti priemonių formą. Teigiama, kad antidempingo priemonių pabaiga ir įsipareigojimų panaikinimas beveik prieš šešerius metus neturi poveikio galiojančių kompensacinių priemonių veiksmingumui. Be to, eksportuojantis gamintojas teigė, kad subsidijų schemos nesikeitė, o žalios naftos kainos svyravo ir didėjo prieš inicijuojant tarpinę peržiūrą ir išlieka nepastovios.

(55)

Kaip Komisija pažymėjo 32 ir 34 konstatuojamosiose dalyse, kitaip nei tuo atveju, kai iš pradžių buvo nustatyti kompensaciniai muitai, specifinio kompensacinio muito normos nebėra tinkamos norint visiškai kompensuoti faktinį subsidijavimo lygį, kuris svyruoja kartu su PET kainomis. Susiejusi muito sumą su PET kaina per ad valorem muitus, Komisija geriau užtikrins, kad subsidijavimo dydis būtų kompensuotas. Dėl ryšio tarp antidempingo muitų taikymo nutraukimo ir aplinkybių pasikeitimo Komisija priminė tai, kas nurodyta 43 konstatuojamojoje dalyje. Bendras muitų dydis buvo viena iš aplinkybių, kuriomis buvo priimtas sprendimas 2000 m. taikyti specifinius muitus ir kurios nebevyrauja. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(56)

Dėl teiginio, kad aplinkybės pasikeitė jau prieš kurį laiką, Komisija pažymi, kad nėra jokio termino priemonių formos peržiūrai inicijuoti. Kadangi tie pokyčiai įvyko, nebuvo peržiūros, kurioje būtų nagrinėjama ši padėtis, nes vienintelės procedūros, kurios buvo inicijuotos po pokyčių, buvo dalinės tarpinės peržiūros, susijusios tik su dviejų eksportuojančių gamintojų gautu subsidijavimu, ir priemonių galiojimo termino peržiūros. Ši peržiūra yra pirmasis tyrimas nuo tada, kai pasikeitė šios aplinkybės, konkrečiai susijusios su visiems eksportuojantiems gamintojams taikomų specifinių muitų veiksmingumu. Todėl šis tvirtinimas taip pat atmestas.

(57)

Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad fiksuoto dydžio muitas išlieka tinkamas siekiant užtikrinti, kad dėl PET kainų svyravimų, kuriuos sukelia žalios naftos kainų svyravimai, nebūtų renkami pernelyg dideli ir nepagrįsti muitai.

(58)

Kaip pažymėta 32 ir 34 konstatuojamosiose dalyse, Komisija mano, kad ad valorem muitas yra tinkamesnis tiksliai kompensuoti subsidijai, kuri svyruoja kartu su PET ir žalios naftos kaina. Neaišku, kodėl toks muitas būtų nepagrįstas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(59)

Galiausiai eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad subsidijų schemos nesikeitė, nes 2000 m. kompensuota MSLS buvo panaši į SAMS ir IEPS.

(60)

Komisija jau 37 konstatuojamojoje dalyje pažymėjo, kad MSLS skyrėsi nuo SAMS arba IEPS, nes nauda ir taigi subsidijavimas buvo grindžiami žaliavų arba gamybos priemonių importu, o ne gatavo nagrinėjamojo produkto eksportu. Taigi šis tvirtinimas nepagrįstas faktais ir todėl buvo atmestas.

(61)

Šeši naudotojai teigė, kad, pakeitus priemonių formą iš specifinių muitų į ad valorem muitus, padidėtų kainų svyravimas ir padidėtų faktinis muitas (taigi ir bendra produkto kaina), o tai pakenktų visų tolesnių naudotojų verslo tvarumui. Jie taip pat teigė, kad padidėjus sąnaudoms sumažėtų jų pelno dydžiai ir konkurencingumas.

(62)

Komisija jau pažymėjo 34 konstatuojamojoje dalyje, kad subsidijavimo lygis dėl pagrindinių schemų pobūdžio yra daugiausia susijęs su PET kainų lygiu. Vienintelis būdas tinkamai tai kompensuoti yra nustatyti priemonę, kuri taip pat būtų susieta su eksporto kainų lygiu. Tai būtų ad valorem muitai. Pakeitimas į ad valorem muitus nereiškia, kad PET kainos savaime kils. Jei eksporto kainos sumažės, kaip pastebėta 2019 m., taikomi muitai taip pat sumažės. Be to, kaip nurodyta 43 konstatuojamojoje dalyje, dviejų pagrindinių Indijos eksportuojančių gamintojų importuojamam produktui taikomi ad valorem muitai būtų nedideli (2,3 % ir 4 %), kurie negali būti laikomi žalingais tolesnių naudotojų verslo tvarumui. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(63)

Naudotojai teigė, kad Europos PET gamintojų įrengtų pajėgumų nepakanka PET vidaus paklausai patenkinti.

(64)

Kaip pažymėta 2019 m. priemonių galiojimo termino peržiūroje, Sąjungos pramonė turi pakankamai pajėgumų, kad padengtų 85 % viso dabartinio vidaus suvartojimo. Be to, galima importuoti ir iš kitų šalių, kurioms netaikomos priemonės, o PET perdirbimas yra dar vienas šaltinis. Be to, šiuo peržiūros tyrimu siekiama ne padidinti iš Indijos importuojamam PET taikomą muitą, bet atsižvelgiant į esamas aplinkybes tinkamai kompensuoti faktinį subsidijavimą taikant ad valorem muitus. Atsižvelgiant į žalios naftos kainas 2020 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje, tikėtina, kad dėl šio pokyčio PET kainos sumažės. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(65)

Naudotojai taip pat tvirtino, kad Europos PET gamintojai nepatiria jokios žalos dėl importuojamo Indijos kilmės polietileno tereftalato. Priešingai, ji atsiranda dėl ilgo neeilinio mažo pelningumo laikotarpio.

(66)

Šis dalinės tarpinės peržiūros tyrimas apima tik importuojamam Indijos kilmės PET taikomų priemonių formą. Vis dėlto Komisija pažymėjo, kad atliekant naujausią priemonių galiojimo termino peržiūrą, kuri buvo baigta 2019 m. liepos mėn., buvo atlikta žalos analizė. Atlikus peržiūrą nustatyta, kad Sąjungos pramonė per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nepatyrė materialinės žalos, tačiau, kaip matyti iš mažo pelningumo, jos padėtis vis dar buvo nestabili. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(67)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad galiojančios kompensacinės priemonės turėtų būti ad valorem muitai, kurių atitinkamas dydis buvo nustatytas atlikus kelis ankstesnius tyrimus (23).

(68)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė ir eksportuojantis gamintojas teigė, kad jei Komisija nuspręstų priemonių formą pakeisti ad valorem muitais, ji turėtų taikyti per 2019 m. priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatytą subsidijų normą, t. y. 3,6 %.

(69)

Komisija pažymėjo, kad ši dalinė tarpinė peržiūra apsiribojo priemonių forma ir nebuvo susijusi su jų dydžiu. Komisija pažymi, kad nors dabartinis muito dydis buvo nustatytas 2018 m. reglamentu, šiuo metu galiojančios priemonės buvo nustatytos per 2019 m. priemonių galiojimo termino peržiūrą. „Reliance“ atveju šios priemonės yra 29,21 EUR/t, remiantis 4 % subsidijos norma. Pagal šią dalinę tarpinę peržiūrą negalima nustatyti jokio kito ad valorem muito, nes toks pokytis nepatektų į šios peržiūros taikymo sritį, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(70)

Atsižvelgdama į pateiktą analizę, Komisija padarė išvadą, kad aplinkybės pasikeitė, o specifinių muitų taikymas nebėra tinkamas faktiniam subsidijavimo lygiui kompensuoti. Kadangi subsidijavimo tęsimosi tikimybė jau buvo nustatyta per 2019 m. priemonių galiojimo termino peržiūrą, priemonių forma bus pakeista – specifiniai kompensaciniai muitai bus pakeisti ad valorem muitais.

(71)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė ir eksportuojantis gamintojas teigė, kad iš Indijos importuojamam PET taikomi muitai galioja du dešimtmečius ir turėtų nustoti galioti, nes taisyklė yra ta, kad priemonių galiojimas turi baigtis, o priemonių galiojimas pratęsiamas tik išimtiniais atvejais. Be to, Indijos Vyriausybė ir eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad pirminiai skundo pateikėjai nebedalyvauja ir kad šiuo metu Komisija saugo gamintojus, kurie nepriskiriami vidaus pramonei.

(72)

Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad „Indorama Ventures Europe B.V.“ neturėtų būti laikoma ES pramone remiantis dabartiniu aiškinimu. Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad priemonės neatitinka Sąjungos interesų, nes jos kenkia visų tolesnių naudotojų ir vartotojų verslo tvarumui. Galiausiai eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad leidžiant toliau taikyti priemones buvo diskriminuojama Indija ir ypač jis.

(73)

Komisija pažymėjo, kad nė vienas iš šių teiginių nepatenka į šios dalinės tarpinės peržiūros tyrimo taikymo sritį, kuri apima tik priemonių formą. Komisija taip pat pažymėjo, kad per 2019 m. priemonių galiojimo termino peržiūrą, kurią atliekant bendradarbiavo Indijos Vyriausybė ir eksportuojantis gamintojas, neseniai nuspręsta, kad priemonių taikymo išplėtimas buvo pagrįstas pagal taikomą teisinę sistemą. Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį eksportuojantys gamintojai gali prašyti Komisijos inicijuoti subsidijavimo lygio peržiūrą, jei jie mano, kad yra ilgalaikio pobūdžio priežasčių, dėl kurių reikėtų atlikti tokią peržiūrą.

(74)

Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(75)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (24) 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,