Laikina versija
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija)
2026 m. spalio 8 d.(*)
„ Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo D (Oro eismo valdymo sprendimas) (T‑134/25, EU:T:2026:35) peržiūra – Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Oro transportas – Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 – Kompensacija keleiviams skrydžio atidėjimo ilgam laikui atveju – Sąlygos – 5 straipsnio 3 dalis – Sąvoka „ypatingos aplinkybės“ – Oro eismo valdymo sprendimas – Dėl blogų meteorologinių sąlygų atidėtų išvykimo laiko tarpsnių paskyrimas – Pavojus Sąjungos teisės vienovei ir darnai “
Byloje C‑108/26 RX
dėl peržiūros pagal SESV 256 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą, atliekamos dėl 2026 m. sausio 21 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo D (Oro eismo valdymo sprendimas) (T‑134/25, EU:T:2026:35), priimto dėl Sąd Rejonowy dla m.st. Warszawy w Warszawie (Varšuvos miesto apylinkės teismas, Lenkija) 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2025 m. vasario 12 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
D S.A.
prieš
P S.A.,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė K. Jürimäe (pranešėja), Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai Z. Csehi, M. Gavalec ir F. Schalin,
generalinis advokatas R. Norkus,
kancleris V. Di Bucci,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– D S.A., atstovaujamos adwokat P. P. Gad,
– P S.A., atstovaujamos adwokatka E. Uznańska,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna ir D. Lutostańska,
– Europos Komisijos, atstovaujamos B. Sasinowska ir N. Yerrell,
atsižvelgęs į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 62a straipsnį ir 62b straipsnio antrą pastraipą,
susipažinęs su 2026 m. rugsėjo 10 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Šioje byloje peržiūrimas 2026 m. sausio 21 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas D (Oro eismo valdymo sprendimas) (T‑134/25, toliau – peržiūrimas sprendimas, EU:T:2026:35), priimtas dėl Sąd Rejonowy dla m.st. Warszawy w Warszawie (Varšuvos miesto apylinkės teismas, Lenkija) 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2025 m. vasario 12 d., pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą.
2 Peržiūrint bus nagrinėjamas klausimas, ar, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo 2013 m. sausio 31 d. Sprendimą McDonagh (C‑12/11, EU:C:2013:43) ir 2021 m. kovo 23 d. Sprendimą Airhelp (C‑28/20, EU:C:2021:226), peržiūrimas sprendimas kelia pavojų Sąjungos teisės vienovei ar darnai, nes Bendrasis Teismas jame konstatavo, kad:
– oro eismo valdymo sprendimas dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingas įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai, nes jis nėra to oro vežėjo veiklos dalis, o yra susijęs su oro eismo valdymo tarnybų veikla ir priskiriamas prie jų kompetencijos;
– atitinkamas oro vežėjas negali realiai valdyti tokio sprendimo, neatsižvelgiant į jį pagrindžiančias priežastis, su sąlyga, kad jis neprisidėjo prie šio sprendimo priėmimo, ir
– todėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 2004, 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad toks sprendimas gali būti laikomas „ypatinga aplinkybe“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, neatsižvelgiant į jo nulemtą atidėjimo trukmę ir jį pagrindžiančią priežastį, jeigu įrodyta, kad atitinkamas oro vežėjas negalėjo realiai valdyti to sprendimo, būtent kai galima paneigti, kad tas vežėjas prisidėjo prie to sprendimo priėmimo.
Teisinis pagrindas
3 Reglamento Nr. 261/2004 1, 2, 14 ir 15 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(1) Bendrijos veiksmais oro transporto srityje, be kita ko, turėtų būti siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį. Be to, turėtų būti visokeriopai atsižvelgiama į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai.
(2) Atsisakymas vežti ir skrydžių atšaukimas arba atidėjimas ilgam laikui sukelia keleiviams rimtų nemalonumų ir nepatogumų.
<...>
(14) Kaip ir pagal [1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje sudarytą Konvenciją dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, Europos bendrijos pasirašytą 1999 m. gruodžio 9 d. ir jos vardu patvirtintą 2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimu 2001/539/EB (OL L 194, 2001, p. 38; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 491)], skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui.
(15) Turėtų būti laikoma, kad susidarė ypatingos aplinkybės, kai tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio atžvilgiu priimto oro eismo valdymo sprendimo skrydis ilgam atidedamas, atidedamas iki kitos dienos arba atšaukiamas vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių, nors atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų vėlavimų ar atšaukimų.“
4 Šio reglamento 5 straipsnio „Skrydžių atšaukimas“ 1 dalies c punkte ir 3 dalyje nustatyta:
„1. Atšaukus skrydį:
<...>
c) atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, nebent <…> jiems buvo pranešta apie atšaukimą:
<...>
<...>
3. Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.“
5 Šio reglamento 7 straipsnyje „Teisė į kompensaciją“ numatyta standartinė fiksuoto dydžio kompensacija keleiviams, kurios suma nustatoma pagal skrydžio atstumą.
Peržiūrimos bylos aplinkybės
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
6 A buvo skrydžio LO 6110, kurį 2023 m. liepos 25 d. turėjo vykdyti oro vežėjas P, keleivė.
7 Lėktuvas, turėjęs vykdyti šį skrydį, iš Izmiro (Turkija) oro uosto turėjo pakilti 18 val. 20 min. UTC ir nusileisti Varšuvoje (Lenkija) 21 val. 10 min. UTC.
8 Iš tikrųjų šis lėktuvas pakilo 21 val. 40 min. UTC ir nusileido kitos dienos 00 val. 17 min. UTC, t. y. pavėlavo daugiau kaip tris valandas.
9 Prieš skrydį LO 6110 buvo vykdomas skrydis LO 6111, naudojant tą patį orlaivį vadinamuoju rotaciniu būdu. Skrydį LO 6111 turėjęs vykdyti lėktuvas turėjo pakilti iš Katovicų (Lenkija) 14 val. 55 min. UTC ir nusileisti Izmire 17 val. 20 min. UTC. 12 val. 55 min. UTC atitinkamas oro vežėjas iš oro eismo valdymo tarnybų gavo pranešimą apie laiko tarpsnių paskyrimą (Slot Allocation Message, SAM), kuriame buvo nurodyta, kad išvykimo tarpsnis vykdyti skrydį LO 6111 paskirtas 16 val. 30 min. UTC. Šis sprendimas dėl laiko tarpsnio paskyrimo buvo grindžiamas oro eismo srautų valdymo priemone (Air Traffic Flow Management, ATFM) dėl Vengrijos ir Rumunijos oro erdvės apribojimų, taikomų dėl blogų meteorologinių sąlygų. 15 val. 04 min. UTC tas pats vežėjas išsiuntė pranešimą, kad yra pasirengęs vykdyti skrydį (Ready to depart, REA), ir paprašė leidimo pakilti anksčiau. Vis dėlto šis pranešimas nepaskatino oro eismo valdymo tarnybų pakeisti sprendimo dėl laiko tarpsnio paskyrimo ir lėktuvui, vykdančiam skrydį LO 6111, nebuvo suteiktas leidimas išvykti anksčiau. Tas skrydis prasidėjo 16 val. 02 min. UTC ir baigėsi 18 val. 32 min. UTC, t. y. lėktuvas atvyko pavėlavęs vieną valandą ir dvylika minučių.
10 Nusileidus Izmire, buvo nustatytas techninis orlaivio gedimas. Jo remontas užtruko 2 valandas ir 8 minutes.
11 2023 m. liepos 26 d. A perleido savo teisę į fiksuoto dydžio kompensaciją D, specializuotai skolų išieškojimo bendrovei.
12 D pareiškė ieškinį Sąd Rejonowy dla m.st. Warszawy w Warszawie (Varšuvos miesto apylinkės teismas), siekdama, kad P sumokėtų 400 EUR sumą ir teisės aktuose numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki sumokėjimo dienos.
13 Šis teismas konstatavo, kad, jei sugaištas laikas dėl atitinkamam oro vežėjui pritaikytų oro eismo srautų valdymo priemonių turėtų būti išskaičiuotas iš bendros atidėjimo trukmės, skrydis LO 6110 būtų buvęs atidėtas mažiau nei trims valandoms. Vis dėlto jam kyla klausimas dėl galimybės sprendimus dėl atidėtų laiko tarpsnių paskyrimo kvalifikuoti kaip „ypatingas aplinkybes“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį.
14 Šiomis aplinkybėmis Sąd Rejonowy dla m.st. Warszawy w Warszawie (Varšuvos miesto apylinkės teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad kiekvienas oro eismo valdymo sprendimas, neatsižvelgiant į jo trukmę, yra ypatinga aplinkybė, net jeigu jis savaime nelemia atidėjimo ne mažiau kaip trims valandoms?
2. Jei ne kiekvienas oro eismo valdymo sprendimas yra ypatinga aplinkybė, ar nacionalinis teismas turi tikrinti, kuo remiantis buvo priimtas oro eismo valdymo sprendimas, pavyzdžiui, dėl blogų oro sąlygų, dėl kurių sumažėjo skrydžio maršruto sektorių pajėgumai, ir ar tada jis gali vertinti, ar tai buvo ypatinga aplinkybė?
3. Kai keleivio skrydis atidedamas daugiau nei trims valandoms, be kita ko, dėl oro eismo valdymo sprendimo, priimto dėl skrydžio, kuris turėjo būti vykdomas prieš pat keleivio skrydį, nes dėl blogų oro sąlygų sumažėjo skrydžio maršruto sektorių pajėgumai, ar toks oro eismo valdymo sprendimas yra ypatinga aplinkybė?
4. Ar tokiu atveju oro eismo valdymo sprendimas turi būti tiesiogiai susijęs su atidėtu skrydžiu, ar vis dėlto jis gali būti susijęs ir su ankstesniu rotaciniu skrydžiu?“
Peržiūrimas sprendimas
15 Peržiūrimo sprendimo 41 punkte į pirmąjį ir antrąjį klausimus Bendrasis Teismas atsakė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip: oro eismo valdymo sprendimas gali būti laikomas „ypatinga aplinkybe“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, neatsižvelgiant į jo nulemtą atidėjimo trukmę ir jį pagrindžiančią priežastį, jeigu įrodyta, kad atitinkamas oro vežėjas negalėjo realiai valdyti to sprendimo, būtent kai galima paneigti, kad tas vežėjas prisidėjo prie to sprendimo priėmimo, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
16 Pateikdamas šį atsakymą Bendrasis Teismas, pirma, minėto sprendimo 17–25 punktuose nurodė, kad oro eismo valdymo sprendimas ne visuomet yra „ypatinga aplinkybė“. Toks aiškinimas grindžiamas teiginiu, kad sąvoką „ypatingos aplinkybės“ reikia aiškinti siaurai ir kad turi būti įvykdytos dvi kumuliacinės sąlygos, kurias kiekvienu atveju reikia vertinti atskirai. Pagal šias sąlygas tokios aplinkybės apima įvykius, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastam atitinkamo oro vežėjo veiklos vykdymui ir kurių jis negali realiai valdyti.
17 Antra, Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl minėtų kumuliacinių sąlygų.
18 Šiuo klausimu, pirma, to paties sprendimo 28 ir 29 punktuose jis nusprendė, kad oro eismo valdymo sprendimas nėra būdingas įprastai oro vežėjo veiklai, nes jo negalima laikyti iš esmės susijusiu su atidėtą skrydį vykdžiusio orlaivio veikimu ir, be to, jis priskirtinas prie oro eismo valdymo tarnybų veiklos ir kompetencijos.
19 Antra, peržiūrimo sprendimo 33–36 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad, nepriklausomai nuo tokį sprendimą pagrindžiančių priežasčių, oro vežėjas negali realiai jo valdyti, nebent būtų prisidėjęs prie jo priėmimo. Jis patikslino, kad tokiomis aplinkybėmis reikšmingas yra ne oro valdymo sprendimo motyvas, o pats šis sprendimas, nes juo iš išorės paveikiamas numatyto skrydžio vykdymas, nebent oro vežėjas prisideda prie šio sprendimo priėmimo.
20 Trečia, to sprendimo 37–40 punktuose Bendrasis Teismas pridūrė, kad įvykis, kaip antai oro eismo valdymo sprendimas, gali būti laikomas „ypatinga aplinkybe“, net jeigu jis savaime nelemia ne trumpesnio kaip trijų valandų atidėjimo.
21 To sprendimo 45 punkte į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus Bendrasis Teismas atsakė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip: jeigu, be kita ko, įrodyta, kad oro vežėjas negalėjo realiai valdyti to sprendimo, jis gali oro eismo valdymo sprendimu, kuris turėjo įtakos tuo pačiu lėktuvu jo vykdytam ankstesniam skrydžiui, remtis kaip „ypatinga aplinkybe“, kaip ji suprantama pagal tą nuostatą, jeigu tarp tos aplinkybės atsiradimo ir vėliau jo vykdyto skrydžio atidėjimo ar atšaukimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas būtent į tai, kaip tas vežėjas naudoja aptariamą orlaivį.
Procesas Teisingumo Teisme
22 Pirmojo generalinio advokato siūlymu 2026 m. kovo 12 d. Sprendimu D (Oro eismo valdymo sprendimas) (C‑108/26 RX, EU:C:2026:212), priimtu remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 62 straipsniu ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 194 straipsnio 5 dalimi, dėl peržiūros sprendžianti Teisingumo Teismo kolegija nusprendė, kad reikia peržiūrėti peržiūrimą sprendimą, nes kilo didelis pavojus pažeisti Sąjungos teisės vienovę ar darną.
23 Klausimas, kurį, kaip numatyta tame sprendime, reikia peržiūrėti, nurodytas šio sprendimo 2 punkte.
Dėl peržiūros
24 Kaip matyti iš 2026 m. kovo 12 d. Sprendimo D (Oro eismo valdymo sprendimas) (C‑108/26 RX, EU:C:2026:212) ir iš šio sprendimo 2 punkto, iš esmės pirmiausia reikia išnagrinėti, ar, atsižvelgiant visų pirma į Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl sąvokos „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, peržiūrimame sprendime atsakant į pirmąjį ir antrąjį klausimus Bendrojo Teismo pateiktas aiškinimas atitinka šios nuostatos tekstą, kontekstą ir šio reglamento tikslus.
25 Jei neatitinka, reikėtų išnagrinėti, ar tas sprendimas pažeidžia Sąjungos teisės vienovę ar darną (pagal analogiją žr. 2013 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Peržiūra Komisija / Strack, C‑579/12 RX-II, EU:C:2013:570, 25 punktą ir 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Peržiūra Simpson / Taryba ir HG / Komisija, C‑542/18 RX-II ir C‑543/18 RX-II, EU:C:2020:232, 52 punktą).
Dėl sąvokos „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, aiškinimo
26 Pirmiausia reikia priminti, kad teisės į kompensaciją taikymo tikslais atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams ir kad jie gali remtis Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą trimis ar daugiau valandų vėliau nei atitinkamo oro vežėjo iš pradžių numatytas atvykimo laikas (2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Sturgeon ir kt., C‑402/07 ir C‑432/07, EU:C:2009:716, 69 punktas ir 2024 m. birželio 13 d. Sprendimo D. (Variklio konstrukcijos trūkumas), C‑411/23, EU:C:2024:498, 24 punktas).
27 Pagal šio reglamento 5 straipsnio 3 dalį, siejamą su jo 14 ir 15 konstatuojamosiomis dalimis, oro vežėjas atleidžiamas nuo jam tenkančios pareigos mokėti šią kompensaciją, jei gali įrodyti, kad skrydis atšauktas arba ilgam laikui atidėtas dėl „ypatingų aplinkybių“, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, arba kad atsiradus tokiai aplinkybei ėmėsi situaciją atitinkančių priemonių ir panaudojo visas turėtas personalo, materialines ir finansines priemones siekdamas išvengti atitinkamo skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui dėl šios aplinkybės (šiuo klausimu žr. 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo Germanwings, C‑501/17, EU:C:2019:288, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, 2021 m. kovo 23 d. Sprendimo Airhelp, C‑28/20, EU:C:2021:226, 22 punktą ir 2024 m. birželio 13 d. Sprendimo D. (Variklio konstrukcijos konstrukcija), C‑411/23, EU:C:2024:498, 25 punktą).
28 Pagal suformuotą jurisprudenciją sąvoką „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, reikia aiškinti siaurai, atsižvelgiant į tai, kad šia nuostata nukrypstama nuo keleivių teisės į kompensaciją principo, ir į šiuo reglamentu, kaip matyti iš jo 1 konstatuojamosios dalies, siekiamą tikslą užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin-Hermann, C‑549/07, EU:C:2008:771, 20 punktą, 2021 m. kovo 23 d. Sprendimo Airhelp, C‑28/20, EU:C:2021:226, 24 punktą ir 2024 m. birželio 13 d. Sprendimo D. (Variklio konstrukcijos konstrukcija), C‑411/23, EU:C:2024:498, 26 punktą).
29 Ši sąvoka „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, reiškia įvykius, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir kurių jis negali realiai valdyti; šios dvi sąlygos yra kumuliacinės ir kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar jos tenkinamos (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin-Hermann, C‑549/07, EU:C:2008:771, 23 punktą, 2013 m. sausio 31 d. Sprendimo McDonagh, C‑12/11, EU:C:2013:43, 29 punktą, 2021 m. kovo 23 d. Sprendimo Airhelp, C‑28/20, EU:C:2021:226, 23 punktą ir 2024 m. birželio 13 d. Sprendimo D. (Variklio konstrukcijos konstrukcija), C‑411/23, EU:C:2024:498, 27 punktą).
30 Siekiant įvertinti, ar įvykis dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingas įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai, visų pirma reikia nustatyti, ar skrydį vykdantys oro vežėjai vykdydami savo veiklą paprastai susiduria arba gali susidurti su tokio pobūdžio įvykiais ir ar tokie įvykiai yra įprasto šios veiklos valdymo dalis (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin-Hermann, C‑549/07, EU:C:2008:771, 24 punktą, 2014 m. lapkričio 14 d. Nutarties Siewert, C‑394/14, EU:C:2014:2377, 19 punktą, 2018 m. balandžio 17 d. Sprendimo Krüsemann ir kt., C‑195/17, C‑197/17–C‑203/17, C‑226/17, C‑228/17, C‑254/17, C‑274/17, C‑275/17, C‑278/17–C‑286/17 ir C‑290/17–C‑292/17, EU:C:2018:258, 41 ir 42 punktus, 2019 m. birželio 26 d. Sprendimo Moens, C‑159/18, EU:C:2019:535, 18 ir 19 punktus, 2021 m. kovo 23 d. Sprendimo Airhelp, C‑28/20, EU:C:2021:226, 29 ir 30 punktus ir 2023 m. gegužės 11 d. Sprendimo TAP Portugal (antrojo piloto mirtis), C‑156/22–C‑158/22, EU:C:2023:393, 22 punktą).
31 Nagrinėjant sąlygą, susijusią su tuo, kad skrydį vykdantis oro vežėjas realiai nevaldo įvykio, reikia nustatyti, ar tas įvykis apima aplinkybes, kurių šis oro vežėjas visiškai nekontroliuoja (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 23 d. Sprendimo Airhelp, C‑28/20, EU:C:2021:226, 36 punktą ir 2024 m. birželio 13 d. Sprendimo Finnair (Degalų lygio rodytuvo konstrukcijos defektas), C‑385/23, EU:C:2024:497, 32 punktą). Tad skrydį vykdančio oro vežėjo „vidaus“ įvykius reikia atskirti nuo „išorės“ įvykių. Taigi sąvoka „išoriniai įvykiai“ apima įvykius, kuriuos lėmė oro vežėjo veikla ir praktiškai dažniau ar rečiau pasitaikančios išorinės aplinkybės, kurių oro vežėjo nekontroliuoja, nes jos susiklosto dėl gamtos reiškinio ar trečiojo asmens (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 23 d. Sprendimo Airhelp, C‑28/20, EU:C:2021:226, 39–41 punktus, 2022 m. liepos 7 d. Sprendimo SATA International – Azores Airlines (Degalų papildymo sistemos trūkumai), C‑308/21, EU:C:2022:533, 25 punktą ir 2025 m. spalio 16 d. Sprendimo AirHelp Germany (Orlaivis, į kurį trenkė žaibas), C‑399/24, EU:C:2025:791, 28 ir 29 punktus).
32 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, pirma, kad Bendrasis Teismas nepaisė aiškinimo principų ir sąvokų, kylančių iš šio sprendimo 28–31 punktuose nurodytos jurisprudencijos, kai peržiūrimo sprendimo 28 ir 29 punktuose nusprendė, kad oro eismo valdymo sprendimas negali dėl savo pobūdžio arba atsiradimo priežasčių būti laikomas būdingu įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai, nes toks sprendimas pagal apibrėžtį negali būti laikomas glaudžiai susijusiu su atidėtą skrydį vykdžiusio orlaivio veikimu ir, be to, yra ne atitinkamo oro vežėjo veiklos dalis, o priskiriamas prie oro eismo valdymo tarnybų veiklos ir kompetencijos.
33 Pirma, kai pirmąją iš šio sprendimo 29 punkte nurodytų sąlygų Bendrasis Teismas susiaurino ir vertino tik nurodyto įvykio, šiuo atveju – oro eismo valdymo sprendimo, ir atitinkamo orlaivio veikimo ryšį, jis neatsižvelgė į tai, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 30 punkte primintos jurisprudencijos, vykdydamas veiklą kiekvienas skrydį vykdantis oro vežėjas neišvengiamai įprastai ir reguliariai susiduria su oro eismo valdymo sprendimais.
34 Antra, kai savo argumentus grindė tuo, kad oro eismo valdymo sprendimas yra „išorinis“ ir kad atitinkamas skrydį vykdęs oro vežėjas neturėjo kompetencijos, Bendrasis Teismas supainiojo dvi kumuliacines sąlygas, kurias apima sąvoka „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį. Nors Bendrasis Teismas sprendė dėl pirmosios iš tų sąlygų, šie vertinimo kriterijai, kaip matyti iš šio sprendimo 31 punkte nurodytos jurisprudencijos, iš tiesų priskiriami prie antrosios iš jų, susijusios su tuo, kad atitinkamas skrydį vykdantis oro vežėjas realiai nekontroliavo nagrinėjamo įvykio, vertinimui.
35 Antra, iš šio sprendimo 33 punkte pateiktų argumentų matyti, kad oro eismo valdymo sprendimai dėl savo pobūdžio ir atsiradimo priežasčių turi būti laikomi būdingais įprastai skrydį vykdančio oro vežėjo veiklai. Kadangi pirmoji iš šio sprendimo 29 punkte nurodytų dviejų kumuliacinių sąlygų netenkinama, tie sprendimai negali savaime būti laikomi „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, ir nėra reikalo nagrinėti antrosios iš šių sąlygų.
36 Atsižvelgiant į tai, dar reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją nustatoma, jog atsirado „ypatinga aplinkybė“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, vertinant tik tą aplinkybę, dėl kurios atitinkamas skrydis buvo atšauktas arba atidėtas ilgam laikui (2019 m. birželio 26 d. Sprendimo Moens, C‑159/18, EU:C:2019:535, 17 punktas). Būtent tokio atšaukimo ar atidėjimo motyvas yra svarbus, kai, sprendžiant dėl keleivių patirtos žalos atšaukus skrydį atlyginimo, nustatoma, ar tą atšaukimą arba atidėjimą ilgam laikui lėmė „ypatingos aplinkybės“, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Sousa Rodríguez ir kt. (C‑83/10, EU:C:2011:652, 34 punktą).
37 Pavyzdžiui, reikia pažymėti, kad, kai sprendimą uždaryti dalį Europos oro erdvės arba oro uosto kilimo ir tūpimo takus lemia atitinkamai ugnikalnio išsiveržimas arba degalų išsiliejimas ant šių takų, būtent šie įvykiai vertinami, sprendžiant, ar skrydžio atšaukimą arba atidėjimą ilgam laikui dėl tokio uždarymo lėmė ypatingos aplinkybės (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 31 d. Sprendimo McDonagh, C‑12/11, EU:C:2013:43, 34 punktą ir 2019 m. birželio 26 d. Sprendimo Moens, C‑159/18, EU:C:2019:535, 13 ir 18–22 punktus).
38 Vadinasi, siekdamas įrodyti, kad susiklostė „ypatingos aplinkybės“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, skrydį vykdantis oro vežėjas negali tik teigti, kad skrydis ilgam laikui atidėtas dėl oro eismo valdymo sprendimo. Jis turi įrodyti, kad tas sprendimas buvo priimtas dėl „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą. Taigi nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi, turi įvertinti, ar įvykis, kuriuo grindžiamas minėtas sprendimas, atitinka dvi šio sprendimo 29 punkte primintas kumuliacines sąlygas.
39 Šis aiškinimas, pagal kurį negalima bet kokio oro transporto valdymo sprendimo savaime laikyti „ypatinga aplinkybe“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, taip pat taikytinas atsižvelgiant į principą, kad sąvoką „ypatingos aplinkybės“ reikia aiškinti siaurai, ir į tikslą užtikrinti aukštą keleivių apsaugą. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad atsiejus tokį sprendimą nuo motyvų, kuriais jis grindžiamas, kiltų pavojus, kad oro vežėjų atleidimo nuo minėtame reglamente nustatytos pareigos mokėti kompensaciją apimtis labai išplėstų, nes, siekiant būti atleistam nuo šio mokėjimo, užtektų nurodyti, kad priimtas administracinis oro transporto valdymo sprendimas, ir nereikėtų įrodyti to sprendimo priėmimo motyvo ypatingumo.
40 Be to, toks aiškinimas atitinka šio reglamento 15 konstatuojamąją dalį. Iš tiesų, prie sąvokos „ypatinga aplinkybė“ priskirdamas tik atvejį, kai dėl konkrečią dieną priimto su konkrečiu lėktuvu susijusio oro eismo valdymo sprendimo, be kita ko, skrydis atidedamas ilgam laikui, Sąjungos teisės aktų leidėjas visiškai neketino įtvirtinti principo, kad tokia aplinkybe galima laikyti bet kokį oro eismo valdymo sprendimą, neatsižvelgiant į jo priėmimo priežastis.
41 Taigi reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino sąvoką „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, kai peržiūrimo sprendimo 33–36 punktuose nusprendė, kad oro eismo valdymo sprendimą galima laikyti ypatinga aplinkybe, neatsižvelgiant į jį pagrindžiančią priežastį, jeigu nustatyta, kad atitinkamas skrydį vykdantis oro vežėjas jo realiai negalėjo kontroliuoti, be kita ko, kai galima atmesti galimybę, kad šis vežėjas prisidėjo prie to sprendimo priėmimo.
42 Vadinasi, Bendrojo Teismo atsakyme į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmąjį ir antrąjį klausimus, išdėstytame peržiūrimo sprendimo 41 punkte atlikus to sprendimo 26–40 punktuose pateiktus vertinimus, nepaisyta sąvokos „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, pažodinio, kontekstinio ir teleologinio aiškinimo.
Dėl pavojaus Sąjungos teisės vienovei ir darnai buvimo
43 Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsniu, kuriame nustatytos skrydį vykdančio oro vežėjo pareigos skrydžio atšaukimo atveju, kaip matyti iš šio reglamento 1 ir 2 konstatuojamųjų dalių, siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį, atsižvelgiant į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai, nes skrydžio atšaukimas arba atidėjimas ilgam laikui sukelia keleiviams rimtų nepatogumų (šiuo klausimu žr. žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin-Hermann, C‑549/07, EU:C:2008:771, 18 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
44 Atsižvelgiant į šį tikslą, nuostatas, kuriomis oro transporto keleiviams suteikiamos teisės, įskaitant tas, kuriomis suteikiama teisė į kompensaciją, reikia aiškinti plačiai (2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Sturgeon ir kt., C‑402/07 ir C‑432/07, EU:C:2009:716, 45 punktas), o sąvoka „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, kaip nuo keleivių teisės į kompensaciją principo leidžianti nukrypti nuostata, turi būti aiškinama siaurai, kaip nurodyta šio sprendimo 28 punkte (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin-Hermann, C‑549/07, EU:C:2008:771, 20 punktą).
45 Vis dėlto, supainiojęs dvi kumuliacines sąlygas, kurias apima sąvoka „ypatingos aplinkybės“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, ir neatsižvelgęs į priežastį, dėl kurios buvo priimtas oro eismo valdymo sprendimas, Bendrasis Teismas šią sąvoką išaiškino plačiai, taip, kad galiausiai ji apima bet kokį oro eismo valdymo sprendimą, nebent būtų įrodyta, kad skrydį vykdantis oro vežėjas prisidėjo prie jo priėmimo. Tai darydamas, Bendrasis Teismas nepaisė principo, kad minėtą sąvoką reikia aiškinti siaurai, taigi ir principo, kad teisė į žalos atlyginimą aiškinama plačiai. Taigi jis taip pat pakeitė šiuo reglamentu siekiamą pusiausvyrą tarp skrydžius vykdančių oro vežėjų teisių ir pareigų ir keleivių teisių ir pareigų, apribodamas pirmųjų pareigas ir sumažindamas antrųjų apsaugą.
46 Šiomis sąlygomis toks sąvokos „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, aiškinimas, kuris, beje, daro poveikį esminei šio reglamento nuostatai, atspindinčiai jos pagrindinį tikslą – oro transporto keleivių apsaugą, gali pakenkti Sąjungos teisės vienovei ir darnai.
47 Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, reikia konstatuoti, kad peržiūrimas sprendimas kelia grėsmę Sąjungos teisės vienovei ir darnai, nes Bendrasis Teismas, atsakydamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmąjį ir antrąjį klausimus, nusprendė, kad:
– oro eismo valdymo sprendimas dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingas įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai, nes jis nėra to oro vežėjo veiklos dalis, o yra susijęs su oro eismo valdymo tarnybų veikla ir priskiriamas prie jų kompetencijos;
– atitinkamas oro vežėjas negali realiai valdyti tokio sprendimo, neatsižvelgiant į jį pagrindžiančias priežastis, su sąlyga, kad jis neprisidėjo prie šio sprendimo priėmimo, ir
– todėl Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad tokį sprendimą galima laikyti „ypatinga aplinkybe“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, neatsižvelgiant į jo nulemtą atidėjimo trukmę ir jį pagrindžiančią priežastį, jeigu įrodyta, kad atitinkamas oro vežėjas negalėjo realiai valdyti to sprendimo, būtent kai galima paneigti, kad tas vežėjas prisidėjo prie to sprendimo priėmimo.
Dėl peržiūros pasekmių ir dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą
48 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 62b straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad, jei Teisingumo Teismas nustato, kad Bendrojo Teismo sprendimas turi įtakos Sąjungos teisės vienovei ar darnai, Teisingumo Teismo atsakymas į peržiūrėtus klausimus pakeičia Bendrojo Teismo atsakymą.
49 Taigi šioje byloje Teisingumo Teismas pirmiausia turi atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmąjį ir antrąjį klausimus.
50 Kita vertus iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 62b straipsnio antros pastraipos taip pat matyti, kad Teisingumo Teismas savo atsakymu negali pakeisti atsakymo į Bendrojo Teismo nagrinėtus klausimus, kurie nebuvo pateikti peržiūrėti. Vis dėlto Teisingumo Teismas mano, kad, siekiant teisinio saugumo ir gero teisingumo vykdymo, šiame sprendime reikia pakartoti motyvus, kuriuos Bendrasis Teismas nurodė nagrinėdamas trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus.
Dėl pirmojo ir antrojo klausimų
Dėl antrojo klausimo
51 Antruoju klausimu, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip: oro eismo valdymo sprendimas savaime ir nepriklausomai nuo jį pagrindusių priežasčių yra „ypatinga aplinkybė“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, jeigu ne – ar reikia atsižvelgti į tokio oro eismo valdymo sprendimo priėmimo motyvą, kad būtų galima įvertinti, ar tai yra „ypatinga aplinkybė“.
52 Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia atsižvelgti į šio sprendimo 26–31 punktuose nurodytą jurisprudenciją.
53 Taigi, kaip pažymėta šio sprendimo 35–39 punktuose, iš tos jurisprudencijos matyti, kad ne kiekvienas oro eismo valdymo sprendimas gali dėl savo pobūdžio savaime ir neatsižvelgiant į motyvą, kuriuo jis grindžiamas, būti „ypatinga aplinkybė“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį.
54 Iš minėtos jurisprudencijos taip pat matyti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 36 ir 38 punktuose, atvirkščiai, reikia atsižvelgti į tokio sprendimo priėmimo motyvą, t. y. į įvykį, dėl kurio jis priimtas, ir įvertinti, ar tas įvykis nėra dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių būdingas įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir ar šis realiai negali jo valdyti, turint mintyje, kad šios dvi sąlygos yra kumuliacinės.
55 Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas oro eismo valdymo sprendimas buvo priimtas dėl Vengrijos ir Rumunijos oro erdvės apribojimų, įvestų dėl blogų oro sąlygų.
56 Šiuo klausimu iš Reglamento Nr. 261/2004 14 konstatuojamosios dalies matyti, kad ypatingų aplinkybių gali atsirasti visų pirma dėl meteorologinių sąlygų, kurioms esant negalima vykdyti atitinkamo skrydžio.
57 Vis dėlto šioje 14 konstatuojamojoje dalyje nurodytos aplinkybės nėra tokios, dėl kurių neišvengiamai ir automatiškai būtų atleidžiama nuo Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos pareigos mokėti kompensaciją. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar jos atitinka dvi kumuliacines sąlygas, primintas šio sprendimo 29 punkte (šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin-Hermann, C‑549/07, EU:C:2008:771, 22 ir 23 punktus ir 2018 m. balandžio 17 d. Sprendimo Krüsemann ir kt. C‑195/17, C‑197/17–C‑203/17, C‑226/17, C‑228/17, C‑254/17, C‑274/17, C‑275/17, C‑278/17–C‑286/17 ir C‑290/17–C‑292/17, EU:C:2018:258, 34 punktą).
58 Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar blogos meteorologinės sąlygos, dėl kurių buvo priimtas pagrindinėje byloje nagrinėjamas oro eismo valdymo sprendimas, atitinka šias sąlygas.
59 Pirma, nors skrydį vykdantys oro vežėjai reguliariai susiduria su kintančiomis ar net sunkiomis oro sąlygomis, vis dėlto, kai oro sąlygos yra tokios, kad trukdo saugiai ir pagal iš pradžių numatytą tvarkaraštį vykdyti atitinkamą skrydį, jos nėra būdingos įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai.
60 Antra, kadangi tokios sunkios meteorologinės sąlygos, kurios trukdo visiškai saugiai ir pagal iš pradžių numatytą planą įvykdyti atitinkamą skrydį, yra natūralūs nenumatyti atvejai, reikia konstatuoti, kad atitinkamas oro vežėjas jų realiai negali valdyti.
61 Taigi atrodo (su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), kad įvykis, dėl kurio buvo priimtas pagrindinėje byloje nagrinėjamas oro eismo valdymo sprendimas, atitinka kumuliacines sąlygas, kad būtų laikomas „ypatinga aplinkybe“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį.
62 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad oro eismo valdymo sprendimas negali savaime ir nepriklausomai nuo jį pagrindusių priežasčių būti „ypatinga aplinkybė“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, atvirkščiai, reikia atsižvelgti į tokio sprendimo priėmimo priežastį ir kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar įvykis, dėl kurio jis buvo priimtas, dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingas įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir ar šis realiai negali jo valdyti
Dėl pirmojo klausimo
63 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip: įvykis gali būti laikomas „ypatinga aplinkybe“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, net jeigu jis pats savaime nelėmė atidėjimo mažiausiai trims valandoms.
64 Šiam teismui kyla toks klausimas, nes pagrindinėje byloje ilgas atidėjimas iš dalies buvo susijęs su meteorologinėmis sąlygomis, dėl kurių buvo atidėtas ankstesniam skrydžiui tuo pačiu lėktuvu priskirtas išvykimo laiko tarpsnis, ir iš dalies – su nustatytu orlaivio techniniu gedimu, kuriam pašalinti prireikė dviejų valandų ir aštuonių minučių.
65 Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, siejamą su to reglamento 14 konstatuojamąja dalimi, kai lėktuvas vėluoja atvykti tris ar daugiau valandų ne tik dėl ypatingos aplinkybės, kurios nebuvo galima išvengti net ir imantis visų situaciją atitinkančių priemonių ir dėl kurios atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų jos pasekmių, bet ir dėl kitos šiai kategorijai nepriklausančios aplinkybės, skrydžio atidėjimo dėl šios ypatingos aplinkybės laiką reikia atimti iš viso atitinkamo skrydžio lėktuvo vėlavimo atvykti laiko, kad būtų galima įvertinti, ar dėl lėktuvo, kuriuo vykdomas šis skrydis, vėlavimo atvykti turi būti mokama šio reglamento 7 straipsnyje numatyta kompensacija (2017 m. gegužės 4 d. Sprendimo Pešková ir Peška, C‑315/15, EU:C:2017:342, 54 punktas).
66 Vadinasi, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad įvykis gali būti laikomas „ypatinga aplinkybe“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, net jeigu jis pats nelėmė skrydžio atidėjimo bent trims valandoms, todėl, kai atvykimo atidėjimas ilgam laikui atsirado ne tik dėl šio įvykio, tačiau taip pat esant kitai aplinkybei, kuri nėra „ypatinga aplinkybė“, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, dėl šio įvykio atsiradusį atitinkamo skrydžio atidėjimo laiką reikia atimti iš viso vėlavimo atvykti laiko, kad būtų galima įvertinti, ar dėl tokio vėlavimo atvykti reikia mokėti minėto reglamento 7 straipsnyje numatytą kompensaciją.
Dėl trečiojo ir ketvirtojo klausimų
67 Kadangi, kaip pažymėta šio sprendimo 50 punkte, Teisingumo Teismas savo atsakymu negali pakeisti atsakymo į Bendrojo Teismo nagrinėtus klausimus, kurie nebuvo pateikti peržiūrėti, šiame sprendime reikia pakartoti motyvus, kuriuos atsakydamas į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus Bendrasis Teismas pateikė peržiūrimo sprendimo 42–45 punktuose. Tie punktai suformuluoti taip:
„42 Trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tam, kad galėtų būti laikomas „ypatinga aplinkybe“, oro eismo valdymo sprendimas turi būti priimtas dėl realiai atidėto skrydžio, o gal jis gali būti priimtas dėl prieš tą skrydį vykdyto rotacinio skrydžio.
43 Šiuo klausimu jurisprudencijoje nustatyta, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis, aiškinama atsižvelgiant į jo 14 konstatuojamąją dalį, turi būti aiškinama taip, jog, siekdamas būti atleistas nuo pareigos mokėti keleiviams kompensaciją jo vykdyto skrydžio atidėjimo ilgam laikui ar atšaukimo atveju, oro vežėjas gali remtis „ypatinga aplinkybe“, turėjusia įtakos jo paties tuo pačiu orlaiviu vykdytam ankstesniam skrydžiui, jeigu tarp šios aplinkybės susiklostymo ir vėlesnio skrydžio atidėjimo arba atšaukimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, o tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kaip atitinkamas oro vežėjas naudoja aptariamą orlaivį (2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Transportes Aéreos Portugueses, C‑74/19, EU:C:2020:460, 55 punktas ir 2021 m. balandžio 22 d. Sprendimo Austrian Airlines, C‑826/19, EU:C:2021:318, 57 punktas).
44 Be to, kiek tai susiję su oro eismo valdymo sprendimais, reikia pasekti [Europos] Komisijos pavyzdžiu ir pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 15 konstatuojamąją dalį, kurioje pasakyta, „kad susidarė ypatingos aplinkybės, kai tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio atžvilgiu priimto oro eismo valdymo sprendimo <…> [vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių] ilgam atidedam[i]“, reikalaujama, kad oro eismo valdymo sprendimas būtų priimtas ne dėl tam tikro skrydžio, o dėl tam tikro lėktuvo.
45 Tokiomis aplinkybėmis į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip: <...> [skrydį vykdantis] oro vežėjas <...> gali [įvykiu], kuris turėjo įtakos tuo pačiu lėktuvu jo vykdytam ankstesniam skrydžiui, remtis kaip „ypatinga aplinkybe“, jeigu tarp tos aplinkybės atsiradimo ir vėliau jo vykdyto skrydžio atidėjimo ar atšaukimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas būtent į tai, kaip tas vežėjas naudoja aptariamą orlaivį.“
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. 2026 m. sausio 21 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas D (Oro eismo valdymo sprendimas) (T‑134/25, EU:T:2026:35) pažeidžia Sąjungos teisės vienovę ir darną, nes, atsakydamas į pirmąjį ir antrąjį klausimus, kuriuos pateikė Sąd Rejonowy dla m.st. Warszawy w Warszawie (Varšuvos miesto apylinkės teismas, Lenkija), Bendrasis Teismas nusprendė, kad:
– oro eismo valdymo sprendimas dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingas įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai, nes jis nėra to oro vežėjo veiklos dalis, o yra susijęs su oro eismo valdymo tarnybų veikla ir priskiriamas prie jų kompetencijos;
– atitinkamas oro vežėjas negali realiai valdyti tokio sprendimo, neatsižvelgiant į jį pagrindžiančias priežastis, su sąlyga, kad jis neprisidėjo prie šio sprendimo priėmimo, ir
– todėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad tokį sprendimą galima laikyti „ypatinga aplinkybe“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, neatsižvelgiant į jo nulemtą atidėjimo trukmę ir jį pagrindžiančią priežastį, jeigu įrodyta, kad atitinkamas oro vežėjas negalėjo realiai valdyti to sprendimo, būtent kai galima paneigti, kad tas vežėjas prisidėjo prie to sprendimo priėmimo.
2. Šis sprendimas panaikinamas tiek, kiek jis susijęs su atsakymais į Sąd Rejonowy dla m.st. Warszawy w Warszawie (Varšuvos miesto apylinkės teismas, Lenkija) pateiktus pirmąjį ir antrąjį klausimus.
3. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo atsakymus į šiuos Sąd Rejonowy dla m.st. Warszawy w Warszawie (Varšuvos miesto apylinkės teismas, Lenkija) pateiktus prejudicinius klausimus reikia pakeisti šiais atsakymais:
– Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį
reikia aiškinti taip:
oro eismo valdymo sprendimas negali savaime ir nepriklausomai nuo jį pagrindusių priežasčių būti „ypatinga aplinkybė“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, atvirkščiai, reikia atsižvelgti į tokio sprendimo priėmimo priežastį ir kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar įvykis, dėl kurio jis buvo priimtas, dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingas įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir ar šis realiai negali jo valdyti.
– Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį
reikia aiškinti taip:
įvykis gali būti laikomas „ypatinga aplinkybe“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, net jeigu jis pats nelėmė skrydžio atidėjimo bent trims valandoms, todėl, kai atvykimo atidėjimas ilgam laikui atsirado ne tik dėl šio įvykio, tačiau taip pat esant kitai aplinkybei, kuri nėra „ypatinga aplinkybė“, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, dėl šio įvykio atsiradusį atitinkamo skrydžio atidėjimo laiką reikia atimti iš viso vėlavimo atvykti laiko, kad būtų galima įvertinti, ar dėl tokio vėlavimo atvykti reikia mokėti minėto reglamento 7 straipsnyje numatytą kompensaciją.
4. Atsakymas į trečiąjį ir ketvirtąjį prejudicinius klausimus, kurį Bendrasis Teismas pateikė šio sprendimo 1 punkte minėtame sprendime, pateikiamas taip:
Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį
reikia aiškinti taip:
skrydį vykdantis oro vežėjas gali įvykiu, kuris turėjo įtakos tuo pačiu lėktuvu jo vykdytam ankstesniam skrydžiui, remtis kaip „ypatinga aplinkybe“, jeigu tarp tos aplinkybės atsiradimo ir vėliau jo vykdyto skrydžio atidėjimo ar atšaukimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas būtent į tai, kaip tas vežėjas naudoja aptariamą orlaivį.
Parašai.
* Proceso kalba: lenkų.