(5)

2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Europos duomenų strategija“ apibūdinama Europos strategija dėl politikos priemonių ir investicijų siekiant sudaryti sąlygas duomenų ekonomikai per ateinančius penkerius metus. Jame atkreipiamas dėmesys į Europos viešųjų bendrų duomenų erdvių, kurios paskatins augimą ir kurs vertę, sukūrimą. Remiant tokių bendrų Europos duomenų erdvių ir sietinės ir saugios debesijos infrastruktūros sukūrimą būtų užtikrinama, kad ekonomikoje ir visuomenėje būtų prieinama daugiau duomenų ir kad duomenis kuriančios įmonės ir asmenys būtų kontroliuojami. Našioji kompiuterija ir kvantinė kompiuterija yra labai svarbūs komponentai užtikrinant, kad įvairių darbinių parametrų kompiuterijos ištekliai, kurių reikia siekiant kuo labiau padidinti Europos viešųjų bendrų duomenų erdvių bei sietinės ir saugios debesijos infrastruktūros, skirtos naudoti viešosioms, pramonės ir mokslo reikmėms, augimą ir eksploatavimą, būtų teikiami sklandžiai;

(5)

2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Europos duomenų strategija“ apibūdinama Europos strategija dėl politikos priemonių ir investicijų siekiant sudaryti sąlygas duomenų ekonomikai per ateinančius penkerius metus. Jame atkreipiamas dėmesys į Europos viešųjų bendrų duomenų erdvių, kurios paskatins augimą ir kurs vertę, sukūrimą. Remiant tokių bendrų Europos duomenų erdvių ir sietinės ir saugios debesijos infrastruktūros sukūrimą būtų užtikrinama, kad ekonomikoje ir visuomenėje būtų prieinama daugiau duomenų ir kad duomenis kuriančios įmonės ir asmenys būtų kontroliuojami. Siekiant užtikrinti, kad naudotojų duomenys būtų perduodami veiksmingai, debesijos infrastruktūra Sąjungoje turėtų būti grindžiama pasitikėjimo, atvirumo, saugumo, sąveikumo ir perkeliamumo principais. Našioji kompiuterija ir kvantinė kompiuterija yra labai svarbūs komponentai užtikrinant, kad įvairių darbinių parametrų kompiuterijos ištekliai, kurių reikia siekiant kuo labiau padidinti Europos viešųjų bendrų duomenų erdvių bei sietinės ir saugios debesijos infrastruktūros, skirtos naudoti viešosioms, pramonės ir mokslo reikmėms, augimą ir eksploatavimą, būtų teikiami sklandžiai;

(6)

2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ pristatoma Europos skaitmeninė strategija ir sutelkiamas dėmesys į pagrindinius tikslus užtikrinti, kad skaitmeniniai sprendimai padėtų Europai rasti savo skaitmeninės pertvarkos, kuri būtų naudinga žmonėms, kelią. Tarp pagrindinių veiksmų siūloma investuoti į pažangiausių bendrų skaitmeninių pajėgumų, be kita ko, superkompiuterių ir kvantinių technologijų srityje, plėtojimą ir diegimą ir plėtoti Europos superkompiuterių pajėgumus siekiant kurti novatoriškus sprendimus medicinos, transporto ir aplinkos srityse ;

(6)

2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ pristatoma Europos skaitmeninė strategija ir sutelkiamas dėmesys į pagrindinius tikslus užtikrinti, kad skaitmeniniai sprendimai padėtų Europai rasti savo į žmogų orientuotos skaitmeninės pertvarkos, kuri būtų naudinga žmonėms ir prisidėtų prie Europos žaliojo kurso , kelią. Tarp pagrindinių veiksmų siūloma investuoti į pažangiausių bendrų skaitmeninių pajėgumų, be kita ko, superkompiuterių ir kvantinių technologijų srityje, plėtojimą ir diegimą ir plėtoti Europos superkompiuterių pajėgumus siekiant kurti novatoriškus sprendimus visuose ekonomikos sektoriuose, kaip antai pramonės, gamybos, kibernetinio saugumo, sveikatos ir medicinos, transporto ir tvaraus judumo, taip pat aplinkos , energetikos ir klimato kaitos ;

(7)

2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikate „Nauja Europos pramonės strategija“ pristatoma plataus užmojo pramonės strategija, kuria siekiama padėti Europai vykdyti dvejopą pertvarką: pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ir prie skaitmeninės lyderystės. Komunikate pabrėžiama, kad, be kita ko, siekiama remti bazinių didelio poveikio technologijų, kurios yra strategiškai svarbios Europos pramonės ateičiai, įskaitant našiosios kompiuterijos ir kvantines technologijas, plėtojimą;

(7)

2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikate „Nauja Europos pramonės strategija“ pristatoma plataus užmojo pramonės strategija, kuria siekiama padėti Europai vykdyti dvejopą pertvarką: pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ir prie skaitmeninės lyderystės. Komunikate pabrėžiama, kad, be kita ko, siekiama remti bazinių didelio poveikio technologijų, kurios yra strategiškai svarbios Europos pramonės ateičiai, įskaitant našiosios kompiuterijos ir kvantines technologijas, plėtojimą . Pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos infrastruktūros ir ekosistemos kūrimas yra strateginis išteklius Sąjungos pramonės ir MVĮ ateičiai ir atsparumui užtikrinti, kartu kovojant su regioniniais skirtumais, kuriant naujas darbo vietas ir skatinant pasaulinę konkurenciją, o tai galėtų padėti kurti gyvybingą duomenų ekonomiką ir kovoti su klimato kaita;

(9)

Europos vadovaujantis vaidmuo duomenų ekonomikos srityje, mokslinė kompetencija ir pramonės stiprumas vis labiau priklausys nuo jos gebėjimo kurti bazines našiosios kompiuterijos technologijas, suteikti prieigą prie pasaulinio lygio superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros bei išlaikyti dabartinę lyderystę našiosios kompiuterijos taikomųjų programų srityje. Našioji kompiuterija – tai pagrindinė Europos ekonomikos skaitmeninės pertvarkos technologija, kurią taikant sudaroma galimybė daugeliui tradicinių pramonės sektorių diegti naujoves kuriant didesnės vertės produktus ir paslaugas. Naudojama kartu su kitomis pažangiosiomis skaitmeninėmis technologijomis, kaip antai dirbtiniu intelektu, didžiaisiais duomenimis ir debesijos technologijomis, našioji kompiuterija padeda kurti novatoriškas visuomenės ir pramonės reikmėms skirtas taikomąsias programas tokiose ypatingos svarbos Europai srityse, kaip individualizuotoji medicina, orų prognozė ir klimato kaita, pažangusis ir žaliasis vystymasis ir transportas, naujos medžiagos švariai energijai , vaistų kūrimas ir virtualūs bandymai, tvarus žemės ūkis arba inžinerija ir gamyba;

(9)

Europos vadovaujantis vaidmuo duomenų ekonomikos srityje, mokslinė kompetencija ir pramonės stiprumas vis labiau priklausys nuo jos gebėjimo kurti bazines našiosios kompiuterijos technologijas, suteikti prieigą prie pasaulinio lygio superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros bei išlaikyti dabartinę lyderystę našiosios kompiuterijos taikomųjų programų srityje. Našioji kompiuterija – tai pagrindinė Europos ekonomikos skaitmeninės pertvarkos technologija, potencialiai suteikianti galimybių daugeliui tradicinių pramonės sektorių diegti naujoves kuriant didesnės vertės produktus ir paslaugas. Naudojama kartu su kitomis pažangiosiomis skaitmeninėmis technologijomis, kaip antai dirbtiniu intelektu, didžiaisiais duomenimis ir debesijos technologijomis, taip pat diegiama ir naudojama į žmogų orientuotu būdu ir etiškai, našioji kompiuterija padeda kurti novatoriškas visuomenės ir pramonės reikmėms skirtas taikomąsias programas tokiose ypatingos svarbos Europai srityse, kaip individualizuotoji medicina, orų prognozė ir klimato kaita, pažangusis ir žaliasis vystymasis ir transportas, moksliniai naujų medžiagų tyrimai tvarioms švarios energijos technologijoms kurti , vaistų kūrimas ir virtualūs bandymai, tvarus žemės ūkis arba inžinerija ir gamyba;

(10)

našioji kompiuterija – tai strateginis politikos formavimo išteklius, kurį pasitelkiant sukuriamos taikomosios programos, kurių paskirtis – padėti suprasti ir kurti veiksmingus daugelio sudėtingų visuotinių problemų sprendimus ir valdyti krizes. Našiąja kompiuterija prisidedama prie pagrindinių politikos sričių, kaip antai Europos žaliojo kurso, pagal kurį numatomi modeliai ir įrankiai siekiant paversti vis daugėjančias sudėtingas aplinkos problemas socialinių inovacijų ir ekonomikos augimo galimybėmis. Pavyzdys – iniciatyva „Tikslas – Žemė“, paskelbta 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso ir 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatuose dėl Europos duomenų strategijos ir dėl Europos skaitmeninės ateities formavimo;

(10)

našioji kompiuterija – tai strateginis politikos formavimo išteklius, kurį pasitelkiant sukuriamos taikomosios programos, kurių paskirtis – padėti suprasti ir kurti veiksmingus daugelio sudėtingų visuotinių problemų sprendimus ir valdyti krizes. Našiąja kompiuterija prisidedama prie pagrindinių politikos sričių, kaip antai Europos žaliojo kurso, pagal kurį numatomi modeliai ir įrankiai siekiant paversti vis daugėjančias sudėtingas aplinkos problemas socialinių inovacijų ir tvaraus ekonomikos augimo galimybėmis. Pavyzdys – iniciatyva „Tikslas – Žemė“, paskelbta 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso ir 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatuose dėl Europos duomenų strategijos ir dėl Europos skaitmeninės ateities formavimo . Itin našios kompiuterinės sistemos – tai strateginis turtas siekiant apsaugoti Sąjungos inovacijų pajėgumus ir strateginį savarankiškumą ir skatinti ekonomikos augimą;

(11)

iš pasaulinių įvykių, kaip antai COVID-19 pandemijos, matyti, kaip svarbu investuoti į našiąją kompiuteriją ir su sveikata susijusio modeliavimo platformas ir įrankius, nes jie atlieka svarbų vaidmenį kovojant su pandemija, juos neretai taikant kartu su kitomis skaitmeninėmis technologijomis, kaip antai didžiaisiais duomenimis ir dirbtiniu intelektu. Našioji kompiuterija naudojama siekiant paspartinti gydymo būdų nustatymą ir sukūrimą, nuspėti viruso plitimą, padėti planuoti medicinos reikmenų ir išteklių paskirstymą ir modeliuoti atsigavimo po epidemijos priemones siekiant įvertinti įvairius scenarijus. Našiosios kompiuterijos modeliavimo platformos ir įrankiai yra ypatingos svarbos priemonės kovojant su dabartine ir būsimomis pandemijomis ir atliks svarbų vaidmenį sveikatos ir individualizuotosios medicinos srityse ;

(11)

iš pasaulinių įvykių, kaip antai COVID-19 pandemijos, matyti, kaip svarbu investuoti į našiąją kompiuteriją ir su sveikata susijusio modeliavimo platformas ir įrankius, nes jie atlieka svarbų vaidmenį kovojant su pandemija, juos neretai taikant kartu su kitomis skaitmeninėmis technologijomis, kaip antai didžiaisiais duomenimis ir dirbtiniu intelektu , taip pat kompiuteriniu modeliavimu ir simuliacija . Našioji kompiuterija naudojama siekiant paspartinti svarbiausių farmacijos sektoriaus suderamųjų dalių ir gydymo būdų nustatymą ir sukūrimą, nuspėti viruso plitimą, padėti planuoti medicinos reikmenų ir išteklių paskirstymą ir modeliuoti atsigavimo po epidemijos priemones siekiant įvertinti įvairius scenarijus. Našiosios kompiuterijos modeliavimo platformos ir įrankiai yra ypatingos svarbos priemonės kovojant su dabartine ir būsimomis pandemijomis ir atliks svarbų vaidmenį sveikatos sektoriuje, nes jie suteikia galimybę išbandyti naujų prevencinių strategijų saugumą, veiksmingumą ir rezultatyvumą, optimizuoti automatizuotą diagnostikos modeliavimą, vaistus ir medicinos priemones. Taip pat svarbu užtikrinti našiosios kompiuterijos, dirbtinio intelekto (įskaitant mašinų ir gilųjį mokymąsi), didžiųjų duomenų, našiosios duomenų analizės ir debesijos konvergenciją, nes pagrindiniai ekonomikos sektoriai, kuriuose remiamasi našiąja kompiuterija, apima gamybos, sveikatos priežiūros ir farmacijos sektorius;

(14)

siekiant aprūpinti Sąjungą tokiais kompiuterijos pajėgumais, kad ji ir toliau galėtų pirmauti mokslinių tyrimų ir pramonės pajėgumų srityse, valstybių narių investicijos į našiąją kompiuteriją ir kvantinę kompiuteriją turėtų būti koordinuojamos, o našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų diegimas pramonėje ir rinkoje turėtų būti intensyvinamas ir viešajame, ir privačiajame sektoriuje. Sąjunga turėtų veiksmingiau užtikrinti technologinės plėtros virsmą į paklausą orientuotomis ir naudojimu grindžiamomis aukščiausios kokybės Europos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos sistemomis, veiksmingai susiejant technologijų tiekimą, bendrą projektavimą, kuriame dalyvautų naudotojai, ir bendrą pasaulinio lygio sistemų pirkimą ir sukuriant pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų ir taikomųjų programų ekosistemą. Kartu Sąjunga turėtų užtikrinti galimybę savo tiekimo pramonei pasinaudoti tokiomis investicijomis, sudarant sąlygas jas diegti didelės apimties ir besiformuojančiose taikomosiose srityse, tokiose kaip individualizuotoji medicina, klimato kaita, susietasis ir automatizuotas judumas , ar kitose pirmaujančiose rinkose , kurios yra grindžiamos dirbtiniu intelektu, blokų grandinės technologijomis, tinklo paribio kompiuterija ar, apskritai, Europos pramonės skaitmeninimu;

(14)

siekiant aprūpinti Sąjungą tokiais kompiuterijos pajėgumais, kad ji ir toliau galėtų pirmauti mokslinių tyrimų ir pramonės pajėgumų srityse, valstybių narių investicijos į našiąją kompiuteriją ir kvantinę kompiuteriją turėtų būti koordinuojamos, o našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų diegimas pramonėje ir rinkoje turėtų būti intensyvinamas ir viešajame, ir privačiajame sektoriuje. Sąjunga turėtų veiksmingiau užtikrinti technologinės plėtros virsmą į paklausą orientuotomis ir naudojimu grindžiamomis aukščiausios kokybės ir visoje Europos paplitusiomis ir prieinamomis Europos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos sistemomis, veiksmingai susiejant technologijų tiekimą, bendrą projektavimą, kuriame dalyvautų naudotojai, ir bendrą saugių pasaulinio lygio sistemų pirkimą ir sukuriant pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų ir taikomųjų programų ekosistemą , suteikiant naudos visoms valstybėms narėms ir regionams . Kartu Sąjunga turėtų užtikrinti galimybę savo tiekimo pramonei pasinaudoti tokiomis investicijomis, sudarant sąlygas jas diegti didelės apimties ir besiformuojančiose taikomosiose srityse, kurios yra grindžiamos dirbtiniu intelektu, kompiuteriniu modeliavimu ir simuliacija , blokų grandinės technologijomis, tinklo paribio kompiuterija ar, apskritai, Europos pramonės skaitmeninimu;

(14a)

siekiant sukurti, atnaujinti ir įgyvendinti naujas mažo galingumo ir labai efektyviai energiją vartojančias Europos pasaulinio lygio ir novatoriškas superkompiuterių ekosistemas, technologijas ir aparatinės įrangos sistemas, būtina didžiulė mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos apimtis bei didžiuliai ištekliai. Sąveikaudama su kitomis Europos partnerystėmis ir iniciatyvomis, Bendroji įmonė turi geras galimybes parengti strateginius veiksmų planus ir mokslinių tyrimų bei investicijų planus, kurie padėtų stiprinti Europos elektronikos ir įterptųjų sistemų vertės grandinę, siekiant išplėsti Europos pramonės pozicijas, spręsti pagrindinius technologinius, saugumo ir visuomenės uždavinius ir sukurti pažangius Europos aparatinės įrangos projektavimo pajėgumus bei gamybos priemones;

(15)

Sąjungai ir jos valstybėms narėms siekiant technologinio savarankiškumo bazinių skaitmeninių technologijų, kaip antai našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse, jos turėtų investuoti į naujos kartos mažos vartojamosios galios superkompiuterių technologijas, novatorišką programinę įrangą ir pažangiąsias superkompiuterių sistemas, susijusias su eksalygmens ir eksalygmenį pranokstančia kompiuterija ir kvantine kompiuterija , taip pat su novatoriškomis superkompiuterių ir duomenų taikomosiomis programomis medicinos , aplinkos, gamybos ir inžinerijos srityse . Tai turėtų sudaryti sąlygas Europos tiekimo pramonei klestėti daugelyje įvairių bazinių technologijų ir taikomųjų programų srityse, apimančiose ne tik našiąją kompiuteriją ir kvantinę kompiuteriją, ir ilgainiui tiekti tokias technologijas didesnėms IRT rinkoms. Taip būtų remiama ir našiosios kompiuterijos, ir kvantinės kompiuterijos mokslo ir naudotojų pramonė, kad joje įvyktų skaitmeninė pertvarka ir padidėtų jos inovacijų potencialas;

(15)

Sąjunga ir jos valstybės narės, norėdamos pasiekti strateginio technologinio savarankiškumo , kartu išsaugant atvirą ekonomiką tokių bazinių skaitmeninių technologijų kaip našioji kompiuterija ir kvantinė kompiuterija srityse, turėtų investuoti į naujos kartos mažos vartojamosios galios ir efektyviai energiją ir išteklius vartojančių superkompiuterių technologijas, novatorišką programinę įrangą ir pažangiąsias superkompiuterių sistemas, skirtas eksalygmens ir eksalygmenį pranokstančiai kompiuterijai ir kvantinei kompiuterijai, įskaitant privatumą užtikrinančias skaičiavimo technologijas , taip pat novatoriškoms superkompiuterių ir duomenų taikmenoms. Našioji kompiuterija ir duomenų valdymas turėtų būti aktyviai remiami visose mokslinių tyrimų srityse, įskaitant socialinius ir humanitarinius mokslus. Investicijos reikalingos siekiant plėtoti atitinkamas kompetencijas . Tai turėtų sudaryti sąlygas Europos tiekimo pramonei klestėti daugelyje įvairių bazinių technologijų ir taikomųjų programų srityse, apimančiose ne tik našiąją kompiuteriją ir kvantinę kompiuteriją, ir ilgainiui tiekti tokias technologijas didesnėms IRT rinkoms. Taip būtų remiama ir našiosios kompiuterijos, ir kvantinės kompiuterijos mokslo ir naudotojų pramonė, kad joje įvyktų skaitmeninė pertvarka ir padidėtų jos inovacijų potencialas;

(15a)

siekiant sukurti tvirtą kvantinės kompiuterijos ekosistemą Sąjungoje būtina investuoti į aparatinės įrangos algoritmų kūrimą neuroniniams tinklams, įvesties-išvesties duomenų kodavimo standartizavimą ir naudojantis debesijos paslaugomis palengvinti prieigą galutiniams naudotojams;

(16)

norint įgyvendinti Sąjungos ir jos valstybių narių siekį skaitmeninėje ekonomikoje užsitikrinti pirmaujantį vaidmenį ir strateginį savarankiškumą, būtina siekti bendros strateginės ES vizijos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse. Tikslas būtų Europoje sukurti geriausią pasaulyje hipersusietą, sietinę ir saugią našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros ekosistemą bei gebėti gaminti novatoriškas ir konkurencingas našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos sistemas, veikiančias tiekimo grandinėje, kurioje bus užtikrinamos sudedamosios dalys , technologijos ir žinios ribojant sutrikimų riziką;

(16)

norint įgyvendinti Sąjungos ir jos valstybių narių siekį skaitmeninėje pertvarkoje užsitikrinti pirmaujantį vaidmenį ir strateginį savarankiškumą , kartu išlaikant atvirą ekonomiką , būtina siekti bendros strateginės ES vizijos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse ir užtikrinti perėjimą nuo į modeliavimą orientuotos našiosios kompiuterijos prie integruotosios našiosios kompiuterijos visoje IT infrastruktūroje, įskaitant kitas ekosistemas, kaip antai didžiųjų duomenų, dirbtinio intelekto ir daiktų intelekto . Tikslas būtų Europoje sukurti geriausią pasaulyje hipersusietą, sietinę ir saugią našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros ekosistemą bei gebėti gaminti novatoriškas ir konkurencingas našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos sistemas, veikiančias atsparioje ir atsakingoje tiekimo grandinėje, užtikrinant galimybes gauti sudedamąsias dalis , technologijas ir žinias ribojant sutrikimų riziką , kartu apsaugant žmones ir aplinką ;

(17)

Bendroji įmonė yra geriausia priemonė, kurią naudojant galima įgyvendinti ES strateginę viziją našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse, užtikrinant, kad Sąjunga turėtų pasaulinio lygio superkompiuterių, kvantinės kompiuterijos ir duomenų pajėgumus, atitinkančius jos ekonominį potencialą ir Europos naudotojų poreikius, ir kartu turėtų strateginį savarankiškumą ypatingos svarbos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų srityse. Bendroji įmonė yra geriausia priemonė pašalinti esamus apribojimus, kaip aprašyta kartu su šiuo reglamentu teikiamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kartu užtikrinant didžiausią poveikį ekonomikai, visuomenei ir aplinkai ir kuo geriau apsaugant Sąjungos interesus našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse. Ji gali sutelkti Sąjungos, valstybių narių ir programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos ar Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotųjų šalių išteklius ir privačiojo sektoriaus išteklius. Ji gali įgyvendinti viešųjų pirkimų sistemą ir eksploatuoti pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos sistemas. Ji gali vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, skirtas kurti Europos technologijas ir toliau jas integruoti į pasaulinio lygio superkompiuterių sistemas;

(17)

Bendroji įmonė yra geriausia turima priemonė, kurią naudojant galima įgyvendinti ES strateginę viziją našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse, užtikrinant, kad Sąjunga turėtų pasaulinio lygio superkompiuterių, kvantinės kompiuterijos ir duomenų pajėgumus, atitinkančius jos ekonominį potencialą ir Europos naudotojų poreikius, ir kartu turėtų strateginį savarankiškumą ypatingos svarbos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų srityse , kartu išsaugant atvirą ekonomiką . Bendroji įmonė yra viena iš geriausių priemonių, padedanti pašalinti esamus apribojimus, kaip aprašyta kartu su šiuo reglamentu teikiamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kartu užtikrinant didelį poveikį ekonomikai, visuomenei ir aplinkai ir geriausiai apsaugant Sąjungos interesus našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse , jeigu ji bus tinkamai finansuojama, plėtojama ir įgyvendinama . Ji gali sutelkti Sąjungos, valstybių narių ir programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos ar Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotųjų šalių išteklius ir privačiojo sektoriaus išteklius. Ji gali įgyvendinti viešųjų pirkimų sistemą ir eksploatuoti pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos sistemas. Ji gali vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, skirtas kurti Europos technologijas ir toliau jas integruoti į pasaulinio lygio superkompiuterių sistemas;

(18)

Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė yra programos „Europos horizontas“ instituciškai įteisintų partnerystės programų portfelio dalis; ji turėtų siekti stiprinti ES mokslinius pajėgumus kovoti su kylančiomis grėsmėmis ir ateities iššūkiais sustiprintoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje, užtikrinti į tvarumą orientuotas ES vertės grandines ir ES strateginį savarankiškumą bazinių technologijų srityse ir pramonės sektoriuose; bei paspartinti novatoriškų sprendimų, skirtų spręsti klimato, aplinkos, sveikatos ir kitas pasaulines visuomenės problemas, diegimą atsižvelgiant į Sąjungos strateginius prioritetus, be kita ko, iki 2050 m. Sąjungoje pasiekiant neutralų poveikį klimatui;

(18)

Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė yra programos „Europos horizontas“ instituciškai įteisintų partnerystės programų portfelio dalis; ji turėtų siekti stiprinti ES mokslinius pajėgumus kovoti su kylančiomis grėsmėmis ir ateities iššūkiais sustiprintoje Europos mokslinių tyrimų erdvėje, užtikrinti aplinkos tikslus ir į tvarumą orientuotas ES vertės grandines ir ES strateginį savarankiškumą bazinių technologijų srityse ir pramonės sektoriuose; bei paspartinti novatoriškų sprendimų, skirtų spręsti klimato, aplinkos, sveikatos ir kitas pasaulines visuomenės problemas, diegimą atsižvelgiant į Sąjungos strateginius prioritetus, be kita ko, ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje pasiekiant neutralų poveikį klimatui;

(19)

Bendroji įmonė turėtų būti įsteigta ir pradėti veikti ne vėliau nei 2021 m.  pradžioje ir veikti iki 2033 m. gruodžio 31 d., kad aprūpintų Sąjungą pasaulinio lygio sietine, saugia ir hipersusieta superkompiuterių infrastruktūra ir kad būtų kuriamos reikiamos technologijos, taikomosios programos ir įgūdžiai siekiant maždaug 2022–2024 m. pasiekti eksalygmens pajėgumus, o maždaug 2025–2027 m. – eksalygmenį pranokstančius pajėgumus, kartu skatinant pasaulinio lygio Europos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos inovacijų ekosistemą;

(19)

Bendroji įmonė turėtų būti įsteigta ir pradėti veikti ne vėliau nei 2021 m. ir veikti iki 2033 m. gruodžio 31 d., kad aprūpintų Sąjungą pasaulinio lygio sietine, saugia ir hipersusieta superkompiuterių infrastruktūra ir kad būtų kuriamos reikiamos technologijos, taikomosios programos ir įgūdžiai siekiant maždaug 2022–2024 m. pasiekti eksalygmens pajėgumus, o maždaug 2025–2027 m. – eksalygmenį pranokstančius pajėgumus, kartu skatinant pasaulinio lygio Europos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos inovacijų ekosistemą;

(20)

kaip Bendroji įmonė veikianti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė turėtų sutelkti finansines ir technines priemones, kurios būtinos, norint neatsilikti nuo vis spartėjančio šios srities inovacijų tempo. Taigi, Bendrosios įmonės nariai turėtų būti Sąjunga, valstybės narės ir programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ar Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotosios šalys, susitariančios dėl bendros Europos iniciatyvos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse, taip pat asociacijos, atstovaujančios jas sudarantiems subjektams ir kitoms organizacijoms, kurios akivaizdžiai aktyviai dalyvauja siekiant mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų, kuriant ir naudojant našiosios kompiuterijos ar kvantinės kompiuterijos pajėgumus arba padedant pašalinti įgūdžių trūkumą ir kaupiant praktinę patirtį našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse Europoje. Bendroji įmonė turėtų būti atvira naujiems nariams;

(20)

kaip Bendroji įmonė veikianti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė turėtų sutelkti finansines ir technines priemones, kurios būtinos, norint neatsilikti nuo vis spartėjančio šios srities inovacijų tempo , kartu užtikrinant, kad Bendrosios įmonės veikimas išliktų paprastas ir lankstus . Taigi, Bendrosios įmonės nariai turėtų būti Sąjunga, valstybės narės ir programos „Europos horizontas“, Skaitmeninės Europos programos ar Europos infrastruktūros tinklų priemonės asocijuotosios šalys, susitariančios dėl bendros Europos iniciatyvos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse, taip pat asociacijos, atstovaujančios jas sudarantiems subjektams ir kitoms organizacijoms, kurios akivaizdžiai aktyviai įsipareigoja siekiant mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų, kuriant ir naudojant našiosios kompiuterijos ar kvantinės kompiuterijos pajėgumus arba padedant pašalinti įgūdžių trūkumą ir kaupiant praktinę patirtį našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse Europoje. Bendroji įmonė turėtų būti atvira naujiems nariams. Naujos mokymo ir rengimo sistemos kūrimas ir tobulinimas yra labai svarbus, nes technologijos ir programinė įranga našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityse nuolat keičiasi. Bendroji įmonė turėtų sudaryti palankias sąlygas remti dalyvaujančias valstybes. Siekiant kuo labiau padidinti netiesioginių veiksmų poveikį, valdant dalyvaujančių valstybių finansinius įnašus reikėtų atsižvelgti į Bendrosios įmonės ir jos trišalio modelio ypatumus;

(25)

Bendroji įmonė turėtų nagrinėti aiškiai apibrėžtas temas, kurios akademinei bendruomenei ir apskritai Europos pramonės sektoriams, būtų naudingos, projektuojant, vystant ir naudojant naujoviškiausias našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijas, taip pat Sąjungos mastu diegiant integruotą, sietinę ir saugią tinkle sujungtą infrastruktūrą, kurios veikimas pagrįstas pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos pajėgumais, sparčiuoju ryšiu, pažangiausiomis taikomosiomis programomis ir duomenų bei programinės įrangos paslaugomis Bendrosios įmonės mokslininkams ir kitiems svarbiems naudotojams iš pramonės, įskaitant MVĮ, ir viešojo sektoriaus. Bendroji įmonė turėtų siekti kurti ir naudoti aukščiausios klasės technologijas ir infrastruktūrą tenkindama didelius Europos mokslo, pramonės ir viešojo sektorių naudotojų poreikius;

(25)

Bendroji įmonė turėtų nagrinėti aiškiai apibrėžtas temas, kurios akademinei bendruomenei ir apskritai Europos pramonės sektoriams, būtų naudingos, projektuojant, vystant ir naudojant naujoviškiausias našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijas, taip pat Sąjungos mastu diegiant integruotą, sietinę ir saugią tinkle sujungtą infrastruktūrą, kurios veikimas pagrįstas pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos pajėgumais, sparčiuoju ryšiu, pažangiausiomis taikomosiomis programomis ir duomenų bei programinės įrangos paslaugomis Bendrosios įmonės mokslininkams ir kitiems svarbiems naudotojams iš pramonės, įskaitant MVĮ, startuolius bei novatoriškas įmones, ir viešojo sektoriaus. Bendroji įmonė turėtų gebėti dirbti aktyviai, paprastai ir lanksčiai, kad būtų galima kurti ir naudoti aukščiausios klasės technologijas ir infrastruktūrą bei tenkinti didelius Europos mokslo, pramonės ir viešojo sektorių naudotojų poreikius . Bendroji įmonė turėtų gerokai sumažinti MVĮ ir startualiams mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) etapu kliūtis prieigai, pvz., paslaugų įkainius, sunkią administracinę naštą ir nepakankamą informuotumą, kad būtų suteikta atviresnė prieiga prie paslaugos ir užtikrintas geresnis paskirstymas. Bendroji įmonė turėtų parengti aiškių ir paprastų, Sąjungos teisės aktus atitinkančių taisyklių rinkinį, visų pirma dėl intelektinės nuosavybės, atsakomybės ar nepiniginių įnašų į papildomą veiklą, siekiant padidinti patrauklumą visiems suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma pramonei ir MVĮ;

(25a)

Bendroji įmonė turėtų būti suskirstyta į septynis ramsčius – vieną administracinį ir šešis techninius. Infrastruktūros ramstis, kuris yra superkompiuterių paslaugų susiejimo ramsčio dalis ir naudojimosi bei įgūdžių plėtojimo ramstis, turėtų būti finansuojami pagal Skaitmeninės Europos programą. Likusi superkompiuterių paslaugų susiejimo ramsčio veikla, įskaitant sąsają su Sąjungos bendromis Europos duomenų erdvėmis ir saugia debesijos infrastruktūra, turėtų būti finansuojama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Technologijos, taikomosios programos ir tarptautinio bendradarbiavimo ramsčiai turėtų būti finansuojami pagal bendrąją programą „Europos horizontas“;

(26)

Bendroji įmonė turėtų padėti sumažinti specialių įgūdžių visoje Sąjungoje trūkumą, imdamasi informuotumo didinimo priemonių ir padėdama kaupti naujas žinias ir stiprinti žmogiškąjį kapitalą;

(26)

kadangi įgūdžių trūkumas yra pagrindinė kliūtis norint pasinaudoti mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūra, daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei skaitmeninimą, bei naudotis našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijomis, Bendroji įmonė turėtų aktyviai padėti sumažinti specialių įgūdžių visoje Sąjungoje trūkumą keliant kvalifikaciją ir perkvalifikuojant ir patvirtinant priemones , skirtas lyčių pusiausvyrai didinti ir atsižvelgti į lyčių aspektą, kartu pritraukdama ir išlaikydama geriausius talentus. Ji turėtų to siekti padėdama kaupti naujas žinias ir stiprinti žmogiškąjį kapitalą , vykdydama informuotumo didinimo kampanijas ir skatindama švietimo bei sklaidos veiklą, dalyvaujant akademiniams, mokslo ir žinių tinklams, socialiniams ir ekonominiams partneriams, žiniasklaidai, pramonės ir MVĮ organizacijoms ir kitiems subjektams, kartu neleisdama, kad algoritmuose, produktuose ar jos veiklos rezultate padarytose išvadose atsirastų bet kokio pobūdžio šališkumas, ypač lyties ir rasės atžvilgiu. Visa tai turėtų būti koordinuotų pastangų siekiant informuoti potencialius vartotojus apie galimybes, kurias teikia našioji kompiuterija ir kvantinė kompiuterija, dalis. Taip pat reikia stiprinti gebėjimus pagal šį reglamentą vykdomų viešųjų pirkimų srityje;

(26a)

atsižvelgiant į tai, kad įgūdžių ir patirties trūkumas yra kliūtis naudotis našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijomis, Bendroji įmonė turėtų skatinti kurti konkrečius universitetinius diplomus ir mokymo programas kvantinės kompiuterijos tema, atsižvelgdama į didėjantį tos srities ekspertų poreikį ir siekdama išvengti „kvantinės kompiuterijos keblumų“. Tuo atžvilgiu Bendroji įmonė gali padėti didinti atitinkamų sričių studentų, akademinės bendruomenės atstovų ir ekspertų (užtikrinant lyčių pusiausvyrą) įgūdžių ir patirties lygį visoje Sąjungoje, tobulinti gebėjimus, derinant programinės įrangos ir sektorines žinias su supratimu apie mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus ir inovacijas, ypatingą dėmesį skiriant lyčių aspektui ir patvirtinant priemones lyčių pusiausvyrai toje srityje skatinti, kartu užtikrinant kuo platesnę geografinę aprėptį Sąjungoje;

(27)

atsižvelgdama į išorės politikos tikslus ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus Bendroji įmonė turėtų sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungai bendradarbiauti su tarptautiniais subjektais parengdama bendradarbiavimo strategiją, be kita ko, nustatydama ir remdama bendradarbiavimo sritis MTTP ir įgūdžių tobulinimo srityse bei imdamasi visoms šalims naudingų veiksmų, taip pat užtikrindama, kad prieigos prie atitinkamų našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos pajėgumų ir taikomųjų programų politika būtų pirmiausia grindžiama abipusiškumo principu;

(27)

atsižvelgdama į išorės politikos tikslus ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus Bendroji įmonė turėtų sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungai bendradarbiauti su tarptautiniais subjektais parengdama bendradarbiavimo strategiją, be kita ko, nustatydama ir remdama bendradarbiavimo sritis MTTP ir įgūdžių tobulinimo srityse bei imdamasi visoms šalims naudingų veiksmų, taip pat užtikrindama, kad prieigos prie atitinkamų našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos pajėgumų ir taikomųjų programų politika būtų grindžiama abipusiškumo principu;

(28)

Bendroji įmonė turėtų siekti skatinti visas sukuriamas našiosios kompiuterijos technologijas eksploatuoti ES. Ji taip pat turėtų apsaugoti investicijas į jos įsigyjamus superkompiuterius. Tam ji turėtų imtis reikiamų priemonių užtikrinti įsigyjamų technologijų tiekimo grandinės saugumą per visą tokių superkompiuterių naudojimo trukmės laikotarpį;

(28)

Bendroji įmonė turėtų bendradarbiauti su Pažangiosios kompiuterijos partneryste Europoje (PRACE), GÉANT tinklu, taip pat su kitomis Europos ir nacionalinėmis superkompiuterių bei duomenų infrastruktūromis. Bendroji įmonė turėtų siekti skatinti visas sukuriamas našiosios kompiuterijos technologijas eksploatuoti ES. Ji taip pat turėtų apsaugoti investicijas į jos įsigyjamus superkompiuterius. Tam ji turėtų imtis reikiamų priemonių užtikrinti įsigyjamų technologijų tiekimo grandinės saugumą per visą tokių superkompiuterių naudojimo trukmės laikotarpį;

(30)

norėdama pasiekti savo tikslą, susijusį su naujoviškiausių našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų projektavimu, vystymu ir naudojimu, Bendroji įmonė turėtų teikti finansinę paramą, visų pirma, skirti dotacijas ir rengti viešuosius pirkimus, skelbdama atvirus ir konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus ir kvietimus dalyvauti konkurse, remiantis metinėmis darbo programomis. Tokia finansinė parama turėtų būti, visų pirma, skiriama nustatytoms rinkos nepakankamumo problemoms, kurios yra kliūtis atitinkamos programos plėtojimui, spręsti, neturėtų išstumti privačių investicijų ir turėtų daryti skatinamąjį poveikį, t. y. dėl jos turėtų keistis paramos gavėjo elgesys;

(30)

norėdama pasiekti savo tikslą, susijusį su naujoviškiausių našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų projektavimu, vystymu ir naudojimu, Bendroji įmonė turėtų teikti finansinę paramą, visų pirma, skirti dotacijas ir rengti viešuosius pirkimus, skelbdama atvirus , teisingus, skaidrius ir konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus ir kvietimus dalyvauti konkurse, remiantis metinėmis darbo programomis. Tokia finansinė parama turėtų būti, visų pirma, skiriama nustatytoms rinkos nepakankamumo problemoms, kurios yra kliūtis atitinkamos programos plėtojimui, spręsti, neturėtų išstumti privačių investicijų ir turėtų daryti skatinamąjį poveikį, t. y. dėl jos turėtų keistis paramos gavėjo elgesys;

(31)

norėdama pasiekti savo tikslą padidinti pramonės, ypač MVĮ, inovacinį potencialą, prisidėti prie specialių įgūdžių trūkumo mažinimo, remti žinių kaupimą ir žmogiškojo kapitalo stiprinimą ir kelti našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos pajėgumų lygį, Bendroji įmonė turėtų remti nacionalinių našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų visoje Sąjungoje kūrimą ir, visų pirma, jų tinklaveiką ir veiklos koordinavimą. Šie kompetencijos centrai turėtų teikti našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos paslaugas pramonei, akademikams ir viešojo administravimo institucijoms, gavę jų prašymą. Jie, visų pirma, turėtų propaguoti ir užtikrinti prieigą prie našiosios kompiuterijos inovacijų ekosistemos, sudaryti palankesnes sąlygas prieigai prie superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių, spręsti reikšmingą kvalifikuotų techninių ekspertų trūkumo problemą, imdamiesi sąmoningumo ugdymo, mokymo ir informavimo veiklos, ir imtis tinklaveikos veiklos su suinteresuotaisiais subjektais ir kitais kompetencijos centrais platesnėms inovacijoms skatinti, pavyzdžiui, keičiantis geriausios praktikos taikymo pavyzdžiais ar naudojimo patirtimi ir juos propaguojant, dalijantis savo patalpomis mokymui ir patirties pavyzdžiais, sudarant palankesnes sąlygas bendram lygiagrečių kodų rengimui ir dalijimuisi šiais kodais arba remiant dalijimąsi naujoviškomis taikomosiomis programomis ir priemonėmis, skirtomis viešiems ir privatiems naudotojams, visų pirma, MVĮ;

(31)

norėdama pasiekti savo tikslą padidinti pramonės, ypač MVĮ, startuolių ir novatoriškų įmonių, inovacinį potencialą, prisidėti prie specialių įgūdžių trūkumo mažinimo, remti žinių kaupimą ir žmogiškojo kapitalo stiprinimą ir kelti našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos pajėgumų lygį, Bendroji įmonė turėtų remti nacionalinių našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų visoje Sąjungoje kūrimą ir, visų pirma, jų tinklaveiką ir veiklos koordinavimą. Šie kompetencijos centrai turėtų teikti našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos paslaugas pramonei, akademikams ir viešojo administravimo institucijoms, gavę jų prašymą , ir suteikti galimybę asmenims ir nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) naudoti kompiuterijos pajėgumus siekiant visuomenei ir aplinkai naudingų tikslų . Jie, visų pirma, turėtų propaguoti ir užtikrinti prieigą prie našiosios kompiuterijos inovacijų ekosistemos, sudaryti palankesnes sąlygas prieigai prie superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių, spręsti reikšmingą kvalifikuotų techninių ekspertų trūkumo problemą, imdamiesi sąmoningumo ugdymo, mokymo ir informavimo veiklos, ir imtis tinklaveikos veiklos su suinteresuotaisiais subjektais ir kitais kompetencijos centrais platesnėms inovacijoms skatinti, pavyzdžiui, keičiantis geriausios praktikos taikymo pavyzdžiais ar naudojimo patirtimi ir juos propaguojant, dalijantis savo patalpomis mokymui ir patirties pavyzdžiais, sudarant palankesnes sąlygas bendram lygiagrečių kodų rengimui ir dalijimuisi šiais kodais arba remiant dalijimąsi naujoviškomis taikomosiomis programomis ir priemonėmis, skirtomis viešiems ir privatiems naudotojams, visų pirma, MVĮ , startuoliams ir novatoriškoms įmonėms. Kad būtų išvengta dubliavimosi, turėtų būti užtikrinta sąveika ir koordinavimas su kitomis panašiomis struktūromis, tokiomis kaip skaitmeninių inovacijų centrai;

(33)

Bendroji įmonė turėtų hipersusieti visus superkompiuterius ir duomenų infrastruktūrą, kurių savininkė ar bendrasavininkė ji yra, su pažangiosiomis tinklo technologijomis, kad jos būtų plačiai prieinamos visoje Sąjungoje, ir turėtų tarpusavyje sujungti ir susieti savo superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos duomenų infrastruktūrą bei nacionalinę, regioninę ir kitą kompiuterijos infrastruktūrą su bendra platforma. Bendroji įmonė taip pat turėtų užtikrinti sietinės ir saugios superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros tarpusavio sujungimą su bendromis Europos duomenų erdvėmis ir sietine ir saugia debesijos infrastruktūra, kaip paskelbta 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Europos duomenų strategija“, kad paslaugos būtų sklandžiai teikiamos įvairiems viešiems ir privatiems naudotojams visoje Europoje;

(33)

siekiant sukurti stiprią Europos ekosistemą, kurioje kiekvienas debesijos paslaugų naudotojas turėtų potencialią prieigą prie aukščiausio lygio kompiuterijos išteklių, taip pat prie mokslinių ir komercinių duomenų saugyklų, Bendroji įmonė turėtų hipersusieti visus superkompiuterius ir duomenų infrastruktūrą, kurių savininkė ar bendrasavininkė ji yra, su pažangiosiomis tinklo technologijomis, kad jos būtų plačiai prieinamos visoje Sąjungoje, visų pirma MVĮ, startuoliams MTP etapu ir tyrėjams, ir turėtų tarpusavyje sujungti ir susieti savo superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos duomenų infrastruktūrą bei nacionalinę, regioninę ir kitą kompiuterijos infrastruktūrą su bendra platforma , kartu užtikrinant išteklius tam, kad sąveikusis apdorojimas būtų glaudžiau susijęs su našiosios kompiuterijos sistemomis ir susijusiomis didelio masto duomenų saugyklomis. Taip pat reikalingos susietosios kompiuterijos paslaugos, kad bendradarbiavimas būtų lengvesnis . Bendroji įmonė taip pat turėtų užtikrinti sietinės ir saugios superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūros , Europos atvirojo mokslo debesijos ir „GAIA-X“ tarpusavio sujungimą ir sujungimą su bendromis Europos duomenų erdvėmis ir sietine ir saugia debesijos infrastruktūra, kaip paskelbta 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Europos duomenų strategija“, kad paslaugos būtų sklandžiai teikiamos įvairiems viešiems ir privatiems naudotojams visoje Europoje , taip pat remti atvirų standartų, atvirojo kodo programinės ir aparatinės įrangos, atvirojo kodo platformų ir prireikus atvirų, gerai parengtų programų sąsajų (API) naudojimą siekiant sąveikumo ;

(34)

programa „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programa turėtų atitinkamai prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkio Sąjungoje mažinimo ir įvairių superkompiuterių pajėgumų naudojimo, skatinant sinergiją su Europos struktūriniais ir investiciniais fondais ( toliau – ESI fondai ). Todėl Bendroji įmonė turėtų siekti plėtoti glaudžias sąsajas su ESI fondais, nes tai gali konkrečiai padėti sustiprinti vietos, regionų ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus;

(34)

programa „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programa turėtų atitinkamai prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkio Sąjungoje mažinimo ir įvairių superkompiuterių pajėgumų naudojimo, skatinant sinergiją su visomis atitinkamomis programomis ir politika, ypač daug dėmesio skiriant Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), Europos socialiniam fondui + (ESF+), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF) ir Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ( EŽŪFKP), taip pat Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei (RRF ) , „InvestEU“ ir kitoms EIB programoms . Todėl Bendroji įmonė turėtų siekti plėtoti glaudžias sąsajas su tais fondais, siekiant konkrečiai padėti sustiprinti vietos, regionų ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus;

(35)

Bendroji įmonė turėtų sudaryti palankias sąlygas dalyvaujančioms valstybėms, kurios yra valstybės narės, naudoti savo ESI fondų lėšas našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros įsigijimui ir jos tarpusavio sujungimui. ESI fondų lėšų naudojimas Bendrosios įmonės veikloje yra esminis veiksnys siekiant plėtoti Sąjungoje integruotą, sietinę, saugią ir hipersusietą pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūrą , kadangi tokios infrastruktūros nauda pasiekia gerokai daugiau nei tik naudotojus iš valstybių narių . Jeigu valstybės narės nusprendžia panaudoti ESI fondų lėšas, norėdamos prisidėti prie Bendrosios įmonės superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių įsigijimo išlaidų, Bendroji įmonė turėtų atsižvelgti į  Sąjungos dalį šios valstybės narės ESI fonduose, apskaitydama tik nacionalinę ESI fondų dalį, kaip nacionalinį įnašą į Bendrosios įmonės biudžetą ;

(35)

Bendroji įmonė turėtų sudaryti palankias sąlygas dalyvaujančioms valstybėms, kurios yra valstybės narės, naudoti finansinius įnašus į ESI fondus, EGADP ir pagal programas, bendrai finansuojamas ERPF, ESF+, EJRŽF ir EŽŪFKP lėšomis, našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros įsigijimui ir jos tarpusavio sujungimui. Finansinių įnašų naudojimas Bendrosios įmonės veikloje yra esminis veiksnys siekiant visoje Sąjungoje plėtoti integruotą, kompetencija grindžiamą, sietinę, saugią ir hipersusietą pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos paslaugų ir duomenų infrastruktūrą. Jeigu valstybės narės nusprendžia tuo finansinius įnašus panaudoti norėdamos prisidėti prie Bendrosios įmonės superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių įsigijimo išlaidų, šie įnašai turėtų būti laikomi nacionaliniais įnašais į  Bendrosios įmonės biudžetą, su sąlyga, kad yra laikomasi Reglamento (ES) …/…  (1a) 106 straipsnio ir kitų taikytinų nuostatų bei konkretiems fondams taikomų reglamentų ;

(35a)

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšomis turėtų būti įmanoma papildyti Bendrosios įmonės finansuojamus veiksmus, jei parama pagal EGADP papildo paramą, teikiamą iš bendrosios įmonės Sąjungos fondų ir ja nepadengiamos tos pačios išlaidos, nepaisant to, kad EGADP neturėtų būti apskaitomas kaip nacionalinis įnašas į bendrosios įmonės biudžetą;

(36)

Sąjungos įnašas Skaitmeninės Europos programos lėšomis turėtų iš dalies padengti aukščiausios klasės superkompiuterių, kvantinių kompiuterių, pramoninių superkompiuterių ir vidutinio lygio superkompiuterių įsigijimo išlaidas, laikantis Bendrosios įmonės tikslo prisidėti prie išteklių telkimo siekiant aprūpinti Sąjungą aukščiausios klasės superkompiuteriais ir kvantiniais kompiuteriais. Papildomas tokių superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių sąnaudas turėtų padengti dalyvaujančios valstybės arba privatūs nariai ar privačių partnerių konsorciumas. Sąjungos prieigos prie tų superkompiuterių ar kvantinių kompiuterių laiko dalis turėtų būti tiesiogiai proporcinga Sąjungos finansiniam įnašui, skirtam įsigyti tuos superkompiuterius ir kvantinius kompiuterius, ir neturėtų viršyti 50 proc. viso prieigos prie tų superkompiuterių ar kvantinių kompiuterių laiko;

(36)

Sąjungos įnašas Skaitmeninės Europos programos lėšomis turėtų iš dalies padengti aukščiausios klasės superkompiuterių, kvantinių kompiuterių, bent jau vidutinio lygio pramoninių superkompiuterių ir vidutinio lygio superkompiuterių įsigijimo išlaidas, laikantis Bendrosios įmonės tikslo prisidėti prie išteklių telkimo siekiant aprūpinti Sąjungą aukščiausios klasės superkompiuteriais ir kvantiniais kompiuteriais. Papildomas tokių superkompiuterių ir kvantinių kompiuterių sąnaudas turėtų padengti dalyvaujančios valstybės arba privatūs nariai ar privačių partnerių konsorciumas. Sąjungos prieigos prie tų superkompiuterių ar kvantinių kompiuterių laiko dalis turėtų būti tiesiogiai proporcinga Sąjungos finansiniam įnašui, skirtam įsigyti tuos superkompiuterius ir kvantinius kompiuterius, ir neturėtų viršyti 50 proc. viso prieigos prie tų superkompiuterių ar kvantinių kompiuterių laiko;

(37)

Bendrosios įmonės įsigyti aukščiausios klasės superkompiuteriai ir kvantiniai kompiuteriai turėtų jai priklausyti nuosavybės teise. Eksploatuoti kiekvieną aukščiausios klasės superkompiuterį ar kvantinį kompiuterį turėtų būti pavesta prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų turėti galimybę atstovauti vienai atskirai dalyvaujančiai valstybei, kuri yra valstybė narė, arba dalyvaujančių valstybių prieglobos konsorciumui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų galėti pateikti tikslią sąmatą ir patikrinti bei patvirtinti superkompiuterio eksploatavimo išlaidas, užtikrindamas, pavyzdžiui, kad Bendrosios įmonės aukščiausios klasės superkompiuteriai ar kvantiniai kompiuteriai būtų funkciškai ir, kiek įmanoma, fiziškai atskiri nuo nacionalinių ar regioninių jo eksploatuojamų kompiuterių sistemų. Prieglobos paslaugą teikiantį subjektą turėtų atrinkti Bendrosios įmonės valdyba (toliau – valdyba), paskelbusi kvietimą pareikšti susidomėjimą; pateiktas paraiškas turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Atrinkus prieglobos paslaugą teikiantį subjektą, dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigęs prieglobos teisę turintis subjektas arba prieglobos konsorciumas, turėtų galėti nuspręsti pakviesti kitas dalyvaujančias valstybes prisijungti ir prisidėti prie aukščiausios klasės superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio, kuris turi būti įrengtas atrinktame prieglobos paslaugą teikiančiame subjekte, finansavimo. Jeigu prie atrinkto prieglobos konsorciumo prisijungia papildomos dalyvaujančios valstybės, tai neturėtų daryti poveikio Sąjungos prieigos prie superkompiuterių laikui. Prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių įnašai, skirti padengti superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio įsigijimo išlaidas, turėtų būti paversti prieigos prie to superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio laiko dalimis. Dalyvaujančios valstybės turėtų tarpusavyje susitarti dėl jų prieigos prie superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio laiko dalies skyrimo;

(37)

Bendrosios įmonės įsigyti aukščiausios klasės superkompiuteriai ir kvantiniai kompiuteriai turėtų jai priklausyti nuosavybės teise. Eksploatuoti kiekvieną aukščiausios klasės superkompiuterį ar kvantinį kompiuterį turėtų būti pavesta prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų turėti galimybę atstovauti vienai atskirai dalyvaujančiai valstybei, kuri yra valstybė narė, arba dalyvaujančių valstybių prieglobos konsorciumui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų galėti pateikti tikslią sąmatą ir patikrinti bei patvirtinti superkompiuterio eksploatavimo išlaidas, užtikrindamas, pavyzdžiui, kad Bendrosios įmonės aukščiausios klasės superkompiuteriai ar kvantiniai kompiuteriai būtų funkciškai ir, kiek įmanoma, fiziškai atskiri nuo nacionalinių ar regioninių jo eksploatuojamų kompiuterių sistemų. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų parengti įsigytos infrastruktūros tvaraus energijos valdymo planą. Prieglobos paslaugą teikiantį subjektą turėtų atrinkti Bendrosios įmonės valdyba (toliau – valdyba), paskelbusi atvirą, teisingą ir skaidrų kvietimą pareikšti susidomėjimą; pateiktas paraiškas turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Atrinkus prieglobos paslaugą teikiantį subjektą, dalyvaujanti valstybė, kurioje yra įsisteigęs prieglobos teisę turintis subjektas arba prieglobos konsorciumas, turėtų galėti nuspręsti pakviesti kitas dalyvaujančias valstybes prisijungti ir prisidėti prie aukščiausios klasės superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio, kuris turi būti įrengtas atrinktame prieglobos paslaugą teikiančiame subjekte, finansavimo. Jeigu prie atrinkto prieglobos konsorciumo prisijungia papildomos dalyvaujančios valstybės, tai neturėtų daryti poveikio Sąjungos prieigos prie superkompiuterių laikui. Prieglobos konsorciume dalyvaujančių valstybių įnašai, skirti padengti superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio įsigijimo išlaidas, turėtų būti paversti prieigos prie to superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio laiko dalimis. Dalyvaujančios valstybės turėtų tarpusavyje susitarti dėl jų prieigos prie superkompiuterio ar kvantinio kompiuterio laiko dalies skyrimo;

(39)

Bendroji įmonė turėtų kartu su dalyvaujančiomis valstybėmis įsigyti vidutinio lygio superkompiuterius. Eksploatuoti kiekvieną vidutinio lygio superkompiuterį turėtų būti pavesta prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų turėti galimybę atstovauti vienai atskirai dalyvaujančiai valstybei, kuri yra valstybė narė, arba dalyvaujančių valstybių prieglobos konsorciumui. Bendrajai įmonei nuosavybės teise turėtų priklausyti Sąjungos finansinio įnašo, skirto padengti šias įsigijimo išlaidas pagal Skaitmeninės Europos programą dalį atitinkanti dalis. Prieglobos paslaugą teikiantį subjektą turėtų atrinkti valdyba, paskelbusi kvietimą pareikšti susidomėjimą; pateiktas paraiškas turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Sąjungos prieigos prie kiekvieno vidutinio lygio superkompiuterio laikas turėtų būti tiesiogiai proporcingas Sąjungos finansiniam įnašui pagal Skaitmeninės Europos programą, skirtam padengti šio vidutinio lygio superkompiuterio įsigijimo išlaidas. Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę perleisti savo nuosavybės teisę prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui arba kai ji yra likviduojama. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų kompensuoti Bendrajai įmonei superkompiuterio likutinę vertę;

(39)

Bendroji įmonė turėtų kartu su dalyvaujančiomis valstybėmis įsigyti vidutinio lygio superkompiuterius. Eksploatuoti kiekvieną vidutinio lygio superkompiuterį turėtų būti pavesta prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų turėti galimybę atstovauti vienai atskirai dalyvaujančiai valstybei, kuri yra valstybė narė, arba dalyvaujančių valstybių prieglobos konsorciumui. Bendrajai įmonei nuosavybės teise turėtų priklausyti Sąjungos finansinio įnašo, skirto padengti šias įsigijimo išlaidas pagal Skaitmeninės Europos programą dalį atitinkanti dalis. Prieglobos paslaugą teikiantį subjektą turėtų atrinkti valdyba, paskelbusi atvirą, teisingą ir skaidrų kvietimą pareikšti susidomėjimą; pateiktas paraiškas turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Sąjungos prieigos prie kiekvieno vidutinio lygio superkompiuterio laikas turėtų būti tiesiogiai proporcingas Sąjungos finansiniam įnašui pagal Skaitmeninės Europos programą, skirtam padengti šio vidutinio lygio superkompiuterio įsigijimo išlaidas. Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę perleisti savo nuosavybės teisę prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui arba kai ji yra likviduojama. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų kompensuoti Bendrajai įmonei superkompiuterio likutinę vertę;

(39a)

siekiant skatinti subalansuotą superkompiuterių „EuroHPC“ platinimą visoje Sąjungoje ir sukurti lengvai prieinamos sietinės infrastruktūros ekosistemą, kvietimuose teikti paraiškas dėl superkompiuterio „EuroHPC“ turėtų būti taikomos specialios tinkamumo sąlygos dalyvaujančiai valstybei, kurioje jau eksploatuojamas „EuroHPC“ superkompiuteris;

(40)

Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę įsigyti pramoninius superkompiuterius kartu su privačiais nariais ar privačių partnerių konsorciumu. Eksploatuoti kiekvieną tokį superkompiuterį turėtų būti pavesta esamam prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų turėti galimybę susijungti su privačiais nariais ar privačių partnerių konsorciumu, kad įsigytų ir eksploatuotų tokį superkompiuterį. Bendrajai įmonei nuosavybės teise turėtų priklausyti Sąjungos finansinio įnašo, skirto padengti šias įsigijimo išlaidas pagal Skaitmeninės Europos programą dalį atitinkanti dalis. Prieglobos paslaugą teikiantį subjektą ir su juo susijusius privačius narius ar privačių partnerių konsorciumą turėtų atrinkti valdyba, paskelbusi kvietimą pareikšti susidomėjimą; pateiktas paraiškas turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Sąjungos prieigos prie tokio superkompiuterio laikas turėtų būti tiesiogiai proporcingas Sąjungos finansiniam įnašui pagal Skaitmeninės Europos programą, skirtam padengti šio pramoninio superkompiuterio įsigijimo išlaidas. Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę su privačiais nariais ar privačių partnerių konsorciumu susitarti parduoti tokį superkompiuterį kitam subjektui arba nutraukti jo eksploatavimą. Kita vertus, Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę perleisti nuosavybės teisę į tokį superkompiuterį privatiems nariams ar privačių partnerių konsorciumui. Tokiu atveju arba kai Bendroji įmonė yra likviduojama, privatūs nariai ar privačių partnerių konsorciumas Bendrajai įmonei turėtų kompensuoti likutinę Sąjungos superkompiuterio dalies vertę. Jeigu Bendroji įmonė ir privatūs nariai ar privačių partnerių konsorciumas nusprendžia nutraukti superkompiuterio eksploatavimą jam visiškai nusidėvėjus, tokias sąnaudas turėtų padengti privatūs nariai ar privačių partnerių konsorciumas;

(40)

Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę įsigyti pramoninius bent jau vidutinio lygio superkompiuterius kartu su privačiais nariais ar privačių partnerių konsorciumu. Eksploatuoti kiekvieną tokį superkompiuterį turėtų būti pavesta esamam prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas turėtų turėti galimybę susijungti su privačiais nariais ar privačių partnerių konsorciumu, kad įsigytų ir eksploatuotų tokį superkompiuterį. Bendrajai įmonei nuosavybės teise turėtų priklausyti Sąjungos finansinio įnašo, skirto padengti šias įsigijimo išlaidas pagal Skaitmeninės Europos programą dalį atitinkanti dalis. Prieglobos paslaugą teikiantį subjektą ir su juo susijusius privačius narius ar privačių partnerių konsorciumą turėtų atrinkti valdyba, paskelbusi skaidrią, atvirą ir konkurencingą procedūrą bei kvietimą pareikšti susidomėjimą , o pateiktas paraiškas turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai. Sąjungos prieigos prie tokio superkompiuterio laikas turėtų būti tiesiogiai proporcingas Sąjungos finansiniam įnašui pagal Skaitmeninės Europos programą, skirtam padengti šio pramoninio superkompiuterio įsigijimo išlaidas. Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę su privačiais nariais ar privačių partnerių konsorciumu susitarti parduoti tokį superkompiuterį kitam subjektui arba nutraukti jo eksploatavimą. Kita vertus, Bendroji įmonė turėtų turėti galimybę perleisti nuosavybės teisę į tokį superkompiuterį privatiems nariams ar privačių partnerių konsorciumui. Tokiu atveju arba kai Bendroji įmonė yra likviduojama, privatūs nariai ar privačių partnerių konsorciumas Bendrajai įmonei turėtų kompensuoti likutinę Sąjungos superkompiuterio dalies vertę. Jeigu Bendroji įmonė ir privatūs nariai ar privačių partnerių konsorciumas nusprendžia nutraukti superkompiuterio eksploatavimą jam visiškai nusidėvėjus, tokias sąnaudas turėtų padengti privatūs nariai ar privačių partnerių konsorciumas;

(41)

pramoninių superkompiuterių atveju Bendroji įmonė turėtų atsižvelgti į konkrečius pramoninių naudotojų poreikius, pavyzdžiui, prieigos procedūras, paslaugų kokybę ir rūšį, duomenų apsaugą, pramonės inovacijų ir intelektinės nuosavybės apsaugą, tinkamumą naudoti, pasitikėjimą ir kitus konfidencialumo ir saugumo reikalavimus;

(41)

vidutinės trukmės laikotarpiu Bendroji įmonė turėtų siekti apibrėžti ir įgyvendinti visus „EuroHPC“ superkompiuterius ir turėtų užtikrinti, kad jie atitinka aukščiausius saugumo reikalavimus, visų pirma kibernetinio saugumo, prieinamumo ir tinkamumo naudoti standartus ir reikalavimus, visų pirma pramonės ir MVĮ. Pramoninių superkompiuterių atveju Bendroji įmonė turėtų atsižvelgti į konkrečius pramoninių naudotojų poreikius, pavyzdžiui, prieigos procedūras, paslaugų kokybę ir rūšį, duomenų apsaugą, pramonės inovacijų ir intelektinės nuosavybės apsaugą, tinkamumą naudoti, pasitikėjimą ir kitus konfidencialumo ir saugumo reikalavimus;

(42)

projektuojant ir eksploatuojant Bendrosios įmonės remiamus superkompiuterius reikėtų atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkosauginį tvarumą, naudojant, pavyzdžiui, taupias technologijas, dinaminį energijos taupymą ir pakartotinio naudojimo metodus, kaip antai pažangų aušinimą ir šilumos perdirbimą;

(42)

projektuojant ir eksploatuojant Bendrosios įmonės remiamus superkompiuterius reikėtų visuomet atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumą, aplinkosauginį tvarumą ir žiediškumą, prisidedant prie anglies dioksido poveikio neutralumo, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos pirkimo susitarimus, atsižvelgiant į jų integravimo į visapusišką energetikos sistemą jų buvimo vietoje, pridėtinę vertę , naudojant, pavyzdžiui, taupias technologijas, dinaminį energijos taupymą ir pakartotinio naudojimo metodus, kaip antai pažangų aušinimą ir šilumos perdirbimą bei kitas technologijas ;

(42a)

Bendroji įmonė turėtų atsižvelgti į augančią energijos paklausą, kurią sukelia padidėjęs našiosios kompiuterijos infrastruktūros naudojimas, racionalizuodama savo tikslus atitinkamomis strategijomis, politika ir teisės aktais energetikos sektoriuje. Be to, derindama energiją taupančius serverius su sudėtingomis darbo krūvio valdymo priemonėmis, Bendroji įmonė padidins efektyvumą tiek patalpose, tiek debesijoje, mažindama išlaidas ir duomenų centrų anglies pėdsaką;

(44)

prieigos prie Bendrosios įmonės superkompiuterių laikas viešiems naudotojams turėtų būti skiriamas nemokamai. Jis taip pat turėtų būti nemokamas privatiems naudotojams, kurie juos naudoja savo reikmėms , susijusioms su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla , finansuojama pagal programą „Europos horizontas“ ar Skaitmeninės Europos programą , taip pat privačia MVĮ inovacijų veikla, kai tinkama . Skiriant prieigos laiką pirmiausia turėtų būti remiamasi Bendrosios įmonės inicijuotais atvirais kvietimais pareikšti susidomėjimą, paraiškas įvertinus nepriklausomiems ekspertams. Išskyrus MVĮ naudotojus, vykdančius privačią inovacijų veiklą, visi naudotojai, kuriems leidžiama nemokamai naudotis Bendrosios įmonės superkompiuteriais, turėtų taikyti atvirojo mokslo metodą ir skleisti gavus tokią prieigą įgytas žinias pagal reglamentą dėl programos „Europos horizontas“. Prieigos laikas naudotojams, vykdantiems kitą ekonominę veiklą, nei MVĮ vykdoma privati inovacijų veikla (kuri susiduria su konkrečiais rinkos nepakankamumo atvejais), turėtų būti skiriamas mokant pagal naudojimą , remiantis rinkos kainomis. Prieigos laiko skyrimas tokiai ekonominei veiklai turėtų būti leidžiamas, bet ribojamas, o mokėtino mokesčio dydį turėtų nustatyti valdyba. Prieigos teisės turėtų būti skirstomos skaidriai. Prireikus valdyba turėtų nustatyti konkrečias nemokamo prieigos laiko suteikimo taisykles neskelbiant kvietimo pareikšti susidomėjimą, kai įgyvendinamos iniciatyvos, kurias Sąjunga ar valdyba laiko strateginės svarbos iniciatyvomis. Tipiški Sąjungos strateginių iniciatyvų pavyzdžiai: iniciatyva „Tikslas – Žemė“, pavyzdinis projektas „Žmogaus smegenys“, iniciatyva „1+ milijonas genomų“, bendros Europos duomenų erdvės viešojo intereso srityse, visų pirma sveikatos duomenų erdvė, našiosios kompiuterijos kompetencijos centrai, skaitmeninių inovacijų centrai ir kt. Sąjungos prašymu Bendroji įmonė turėtų suteikti laikiną ar nuolatinę tiesioginę prieigą prie strateginių iniciatyvų ir esamų ar būsimų taikomųjų programų platformų, kurios, jos nuomone, yra būtinos siekiant teikti su sveikata susijusias ar kitas itin svarbias skubios pagalbos paslaugas visuomenės naudai ir svarbios nepaprastosiose ir krizių valdymo situacijose arba tais atvejais, kurie, Sąjungos nuomone, yra itin svarbūs jos saugumui ir gynybai. Bendrajai įmonei turėtų būti leidžiama vykdyti tam tikrą ribotos apimties ekonominę veiklą komerciniais tikslais. Prieigą reikėtų suteikti naudotojams, gyvenantiems, įsteigtiems ar esantiems ES valstybėje narėje arba Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos horizontas“ asocijuotojoje šalyje. Prieigos teisės visiems naudotojams turėtų būti skirstomos laikantis teisingumo principo ir skaidriai. Teises naudotis Sąjungai priklausančia prieigos prie kiekvieno superkompiuterio laiko dalimi turėtų nustatyti ir stebėti valdyba;

(44)

prieigos prie Bendrosios įmonės superkompiuterių laikas viešiems naudotojams turėtų būti skiriamas nemokamai. Jis taip pat turėtų būti nemokamas privatiems naudotojams, įskaitant NVO ir asmenis, kurie juos naudoja savo reikmėms mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje , taip pat privačiai MVĮ ir startuolių inovacijų veiklai , vadovaujantis teisingais ir skaidriais kriterijais ir procedūromis . Skiriant prieigos laiką pirmiausia turėtų būti remiamasi Bendrosios įmonės inicijuotais periodiškais, tarpusavio vertinimu pagrįstais ir atvirais kvietimais pareikšti susidomėjimą, paraiškas įvertinus nepriklausomiems ekspertams , siekiant užtikrinti subalansuotą ir tinkamą našiosios kompiuterijos išteklių paskirstymą . Išskyrus MVĮ ir startuolių naudotojus, vykdančius privačią inovacijų veiklą, visi naudotojai, kuriems leidžiama nemokamai naudotis Bendrosios įmonės superkompiuteriais, turėtų taikyti atvirojo mokslo metodą ir skleisti gavus tokią prieigą įgytas žinias pagal reglamentą dėl programos „Europos horizontas“. Prieigos laikas naudotojams, vykdantiems kitą ekonominę veiklą, nei MVĮ ir startuolių vykdoma privati inovacijų veikla (kuri susiduria su konkrečiais rinkos nepakankamumo atvejais), turėtų būti skiriamas mokant pagal naudojimą išlaidomis pagrįstomis kainomis. Prieigos laiko skyrimas tokiai ekonominei veiklai turėtų būti leidžiamas, bet ribojamas, o mokėtino mokesčio dydį turėtų skaidriai nustatyti valdyba. Prieigos teisės turėtų būti skirstomos atvirai ir skaidriai. Prireikus valdyba turėtų nustatyti konkrečias nemokamo prieigos laiko suteikimo taisykles neskelbiant kvietimo pareikšti susidomėjimą, kai įgyvendinamos iniciatyvos, kurias Sąjunga ar valdyba laiko strateginės svarbos iniciatyvomis. Tipiški Sąjungos strateginių iniciatyvų pavyzdžiai: iniciatyva „Tikslas – Žemė“, pavyzdinis projektas „Žmogaus smegenys“, iniciatyva „1+ milijonas genomų“, bendros Europos duomenų erdvės viešojo intereso srityse, visų pirma sveikatos duomenų erdvė, našiosios kompiuterijos kompetencijos centrai, skaitmeninių inovacijų centrai ir kt. Sąjungos prašymu Bendroji įmonė turėtų suteikti laikiną ar nuolatinę tiesioginę prieigą prie strateginių iniciatyvų ir esamų ar būsimų taikomųjų programų platformų, kurios, jos nuomone, yra būtinos siekiant teikti su sveikata susijusias ar kitas itin svarbias skubios pagalbos paslaugas visuomenės naudai ir svarbios nepaprastosiose ir krizių valdymo situacijose arba tais atvejais, kurie, Sąjungos nuomone, yra itin svarbūs jos saugumui ir gynybai. Bendrajai įmonei turėtų būti leidžiama vykdyti tam tikrą ribotos apimties ekonominę veiklą komerciniais tikslais. Prieigą reikėtų suteikti naudotojams, gyvenantiems, įsteigtiems ar esantiems ES valstybėje narėje arba Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos horizontas“ asocijuotojoje šalyje. Prieigos teisės visiems naudotojams turėtų būti skirstomos laikantis teisingumo principo , atvirai ir skaidriai. Teises naudotis Sąjungai priklausančia prieigos prie kiekvieno superkompiuterio laiko dalimi turėtų nustatyti ir stebėti valdyba;

(47)

Bendrosios įmonės valdymą turėtų užtikrinti du organai: valdyba ir Pramonės ir mokslo patariamoji taryba. Valdybą turėtų sudaryti Sąjungos ir dalyvaujančių valstybių atstovai. Valdyba turėtų būti atsakinga už strateginės politikos formavimą ir finansavimo sprendimus, susijusius su Bendrosios įmonės veikla, įskaitant visą viešųjų pirkimų veiklą. Pramonės ir mokslo patariamojoje taryboje turėtų dalyvauti akademinės bendruomenės ir pramonės atstovai, kaip naudotojai ir technologijų tiekėjai. Ji turėtų teikti valdybai nepriklausomas rekomendacijas dėl strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės, Bendrosios įmonės valdomų superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo, pajėgumų stiprinimo ir didinimo veiksmų programos bei susiejimo, junglumo ir tarptautinio bendradarbiavimo veiksmų programos;

(47)

Bendrosios įmonės valdymą turėtų užtikrinti du organai: valdyba ir Pramonės ir mokslo patariamoji taryba. Valdybą turėtų sudaryti Sąjungos ir dalyvaujančių valstybių atstovai. Valdyba turėtų būti atsakinga už strateginės politikos formavimą ir finansavimo sprendimus, susijusius su Bendrosios įmonės veikla, įskaitant visą viešųjų pirkimų veiklą. Pramonės ir mokslo patariamojoje taryboje turėtų dalyvauti akademinės bendruomenės ir pramonės atstovai, kaip naudotojai ir technologijų tiekėjai. Ji turėtų teikti valdybai nepriklausomas rekomendacijas dėl strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės, Bendrosios įmonės valdomų superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo, pajėgumų stiprinimo ir didinimo veiksmų programos bei susiejimo, junglumo ir tarptautinio bendradarbiavimo veiksmų programos. Bendrosios įmonės valdymo sistemoje taip pat turėtų būti sukurtas naudotojų forumas, kuriame valdybai ir kitoms grupėms būtų teikiamos nepriklausomos konsultacijos dėl naudotojų poreikių. Naudotojų forumas nustato jo skiriamiems nariams taikomus konkrečius kriterijus ir jų atrankos tvarką;

(47a)

kadangi superkompiuteriai yra orientuoti į paklausą ir į naudotojus, Bendroji įmonė turėtų palaikyti nuolatinį dialogą su pilietine visuomene bei našiosios kompiuterijos infrastruktūros naudotojais. Nuolatinis ir veiksmingas naudotojų dalyvavimas, visų pirma siekiant įgyvendinti bendro projektavimo metodą, kurio reikia, kad pramonė, MVĮ, novatoriškos bendrovės ir startuoliai aktyviau naudotųsi komercinėms prietaikoms, gali turėti didelę pridėtinę vertę ir didinamąjį poveikį. Su naudotojais susijusios informacijos turėtų būti aktyviai ieškoma reguliariai konsultuojantis su galutiniais naudotojais iš viešojo ir privačiojo sektorių. Tuo tikslu valdyba turėtų sudaryti naudotojų darbo grupę (toliau – naudotojų forumas), kuri padėtų nustatyti geresnę viešų ir privačių naudotojų paslaugų kokybę, tinkamumą naudoti, pasitikėjimą ir saugumo reikalavimus. Naudotojų forumas turėtų įtraukti pilietinės visuomenės atstovus, pramonės ir viešuosius naudotojus, Sąjungos socialinius partnerius, MVĮ ir nepriklausomus Europos programinės įrangos kūrimo vertės grandinės subjektus;

(49)

Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti valdomas pagal patikimo finansų valdymo principą ir atitinkamas netiesioginio valdymo taisykles, nustatytas Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046. Bendrajai įmonei taikytinos taisyklės dėl viešųjų pirkimų procedūrų taikymo turėtų būti nustatytos jos finansinėse taisyklėse;

(49)

Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti valdomas pagal patikimo finansų valdymo ir administracinės tvarkos supaprastinimo principą ir atitinkamas netiesioginio valdymo taisykles, nustatytas Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046. Bendrajai įmonei taikytinos taisyklės dėl viešųjų pirkimų procedūrų taikymo turėtų būti nustatytos jos finansinėse taisyklėse;

(50)

siekiant skatinti naujovišką ir konkurencingą pripažintos kompetencijos Europos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos ekosistemą, Bendroji įmonė turėtų tinkamai naudotis viešojo pirkimo ir dotacijų priemonėmis, įskaitant bendrus pirkimus, ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir naujoviškų sprendimų viešuosius pirkimus;

(50)

siekiant skatinti naujovišką, konkurencingą ir atsparią pripažintos kompetencijos Europos našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos ekosistemą ir jos paplitimą visoje Sąjungoje , Bendroji įmonė turėtų tinkamai naudotis viešojo pirkimo ir dotacijų priemonėmis, įskaitant bendrus pirkimus, ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir naujoviškų sprendimų viešuosius pirkimus . Tokių viešųjų pirkimų ir dotacijų priemonių naudojimas turėtų palengvinti MVĮ, labai mažų įmonių ir startuolių bei jų grupių dalyvavimą. Bendroji įmonė apsvarstys galimybę atnaujinti esamus įrenginius, kad būtų užtikrintos pažangiausios technologijos ir pasaulinio lygio ekosistema, susijusi su našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijomis ir taikomosiomis programomis;

(53)

dalyvavimas netiesioginiuose veiksmuose, kuriuos finansuoja Bendroji įmonė, turėtų atitikti Reglamentą (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“. Be to, Bendroji įmonė turėtų užtikrinti nuoseklų tų taisyklių taikymą, remiantis atitinkamomis Komisijos priimtomis priemonėmis. Siekiant užtikrinti tinkamą netiesioginių veiksmų bendrą finansavimą dalyvaujančių valstybių lėšomis, laikantis Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, dalyvaujančios valstybės turėtų prisidėti bent tokia suma, kuri lygi Bendrosios įmonės kompensuotų, tinkamų finansuoti išlaidų, kurias dalyvaudami veiksmuose patyrė paramos gavėjai, sumai. Tuo tikslu pagal Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 30 straipsnį turėtų būti atitinkamai nustatytos Bendrosios įmonės metinėje darbo programoje išdėstytos maksimalios finansavimo normos ;

(53)

dalyvavimas netiesioginiuose veiksmuose, kuriuos finansuoja Bendroji įmonė, turėtų atitikti Reglamentą (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“. Be to, Bendroji įmonė turėtų užtikrinti nuoseklų tų taisyklių taikymą, remiantis atitinkamomis Komisijos priimtomis priemonėmis. Siekiant užtikrinti tinkamą netiesioginių veiksmų bendrą finansavimą dalyvaujančių valstybių lėšomis, laikantis Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, dalyvaujančios valstybės turėtų prisidėti bent tokia suma, kuri lygi Bendrosios įmonės kompensuotų, tinkamų finansuoti išlaidų, kurias dalyvaudami veiksmuose patyrė paramos gavėjai, sumai. Tuo tikslu pagal Reglamento (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, 30 straipsnį valdyba atitinkamai nustato Bendrosios įmonės metinėje darbo programoje išdėstytas maksimalias finansavimo normas ;

(53a)

siekiant užtikrinti tinkamą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo Bendrosios įmonės finansuojamuose veiksmuose pusiausvyrą, būtina leisti diferencijuoti kompensavimo normas, visų pirma MVĮ, startuoliams ir ne pelno teisės subjektams. Taikant diferencijuotas normas neturėtų padidėti projektų administracinis sudėtingumas, o tai turėtų būti daroma paprasčiausiu ir veiksmingiausiu būdu. Kompensavimo normos turėtų būti nurodytos darbo programoje;

(56)

Sąjungos ir kitų Bendrosios įmonės narių finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis apsaugoti per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, aptikimą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tikslinga, administracinių ir finansinių nuobaudų taikymą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046;

(56)

Sąjungos ir kitų Bendrosios įmonės narių finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis ir paprastomis priemonėmis apsaugoti per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, aptikimą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tikslinga, administracinių ir finansinių nuobaudų taikymą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046;

(57)

Bendroji įmonė turėtų veikti atvirai ir skaidriai, laiku teikdama visą aktualią informaciją ir propaguodama savo veiklą, įskaitant informavimo ir sklaidos veiklą, platesnei visuomenei. Bendrosios įmonės organų darbo tvarkos taisyklės turėtų būti skelbiamos viešai;

(57)

Bendroji įmonė turėtų veikti paprastai, lanksčiai, atvirai ir skaidriai, laiku teikdama visą aktualią informaciją ir propaguodama savo veiklą, įskaitant informavimo ir sklaidos veiklą, platesnei visuomenei. Bendrosios įmonės organų darbo tvarkos taisyklės turėtų būti skelbiamos viešai;

(58)

supaprastinimo tikslais visoms šalims turėtų būti sumažinta administracinė našta. Turėtų būti vengiama dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų;

(58)

supaprastinimo tikslais visoms šalims, visų pirma Bendrajai įmonei ir naudos gavėjams , turėtų būti sumažinta administracinė našta. Turėtų būti vengiama dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų. Bendroji įmonė turėtų sudaryti palankias sąlygas remti dalyvaujančias valstybes. Siekiant kuo labiau padidinti netiesioginių veiksmų poveikį, valdant dalyvaujančių valstybių finansinius įnašus reikėtų atsižvelgti į Bendrosios įmonės ir jos trišalio modelio ypatumus;

(61)

Bendrosios įmonės atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius turėtų turėti tuos pačius įgaliojimus, kaip ir Komisijos atžvilgiu;

(61)

Bendrosios įmonės atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius turėtų turėti tuos pačius įgaliojimus, kaip ir Komisijos atžvilgiu , kartu vengiant didinti administracinę naštą Bendrajai įmonei ar jos naudos gavėjams ;

(62)

Komisijai, Bendrajai įmonei, Audito Rūmams, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos prokuratūrai (EPPO) turėtų būti užtikrinta galimybė susipažinti su visa reikiama informacija ir galimybė patekti į patalpas, kad jie galėtų atlikti auditą ir tyrimus, susijusius su Bendrosios įmonės skirtomis dotacijomis ir pasirašytomis sutartimis bei susitarimais;

(62)

Komisijai, Bendrajai įmonei, Audito Rūmams, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos prokuratūrai (EPPO) turėtų būti užtikrinta galimybė susipažinti su visa reikiama informacija ir galimybė patekti į patalpas, kad jie galėtų atlikti auditą ir tyrimus, susijusius su Bendrosios įmonės skirtomis dotacijomis ir pasirašytomis sutartimis bei susitarimais , kartu siekiant kuo labiau supaprastinti administracinę tvarką naudos gavėjams ir sumažinti jiems tenkančią administracinę naštą ;

2)

prieigos laikas – superkompiuterio skaičiavimo laikas, skirtas naudotojui arba naudotojų grupei jų kompiuterio programoms vykdyti;

2)

prieigos laikas – superkompiuterio skaičiavimo laikas, skirtas naudotojui arba naudotojų grupei jų kompiuterio programoms vykdyti , vadovaujantis skaidriu ir atviru procesu ;

4)

kompetencijos centras – HPC srityje tai iniciatyva, kuria siekiama skatinti kuriamų itin našios kompiuterijos pajėgumų naudojimą, sudarant galimybę naudotojų bendruomenėms, bendradarbiaujant su kitais HPC srities suinteresuotaisiais subjektais, tobulinti esamus lygiagrečius kodus siekiant eksalygio ir aukščiausio lygio našumo;

4)

kompetencijos centras – HPC srityje tai bendradarbiavimo iniciatyva , atrinkta atviro, skaidraus ir konkurencingo kvietimo teikti pasiūlymus pagalba , kuria siekiama skatinti kuriamų itin našios kompiuterijos pajėgumų naudojimą, sudarant galimybę naudotojų bendruomenėms, bendradarbiaujant su kitais HPC srities suinteresuotaisiais subjektais, tobulinti esamus lygiagrečius kodus siekiant eksalygio ir aukščiausio lygio našumo;

5)

bendras projektavimas – bendras metodas, kurį taiko technologijų tiekėjai ir naudotojai, dalyvaujantys pasikartojančiame bendradarbiaujamajame projektavimo procese naujoms technologijoms, taikomosioms programoms ir sistemoms kurti;

5)

bendras projektavimas – bendras metodas, kurį taiko technologijų tiekėjai ir naudotojai, dalyvaujantys pasikartojančiame bendradarbiaujamajame projektavimo procese naujoms technologijoms, taikomosioms programoms , sistemoms, paslaugoms, įgūdžiams ir kompetencijoms kurti;

6)

našiosios kompiuterijos (HPC) kompetencijos centras – dalyvaujančioje valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo, pagal pareikalavimą naudotojams iš pramonės sektoriaus, įskaitant MVĮ, akademinės bendruomenės ir viešojo administravimo institucijų teikiantis prieigą prie superkompiuterių ir naujausių našiosios kompiuterijos technologijų, priemonių, taikomųjų programų ir paslaugų ir siūlantis ekspertines žinias, įgūdžius, mokymą, tinklaveiką ir informavimą;

6)

Sąjungos našiosios kompiuterijos (HPC) kompetencijos centras – dalyvaujančioje valstybėje įsisteigęs Sąjungos juridinis asmuo, atrinktas vadovaujantis atviru ir skaidriu procesu bei pagal pareikalavimą naudotojams iš pramonės sektoriaus, ypač MVĮ bei startuolių , akademinės bendruomenės ir viešojo administravimo institucijų teikiantis prieigą prie superkompiuterių ir naujausių našiosios kompiuterijos technologijų, priemonių, taikomųjų programų ir paslaugų ir siūlantis ekspertines žinias, įgūdžius, mokymą, tinklaveiką ir informavimą;

16)

pramoninis superkompiuteris – superkompiuteris, specialiai suprojektuotas pagal pramoninių naudotojų saugumo, konfidencialumo ir duomenų vientisumo reikalavimus, kurie yra griežtesni nei naudojant mokslo tikslais;

16)

pramoninis superkompiuteris – bent jau vidutinio lygio superkompiuteris, specialiai suprojektuotas pagal pramoninių naudotojų saugumo, konfidencialumo ir duomenų vientisumo reikalavimus, kurie yra griežtesni nei naudojant mokslo tikslais;

19a)

20)

nacionalinis našiosios kompiuterijos kompetencijos centras – dalyvaujančioje valstybėje, kuri yra valstybė narė, įsisteigęs juridinis asmuo, susietas su tos valstybės narės nacionaliniu superkompiuterių centru, pagal pareikalavimą naudotojams iš pramonės sektoriaus, įskaitant MVĮ, akademinės bendruomenės ir viešojo administravimo institucijų teikiantis prieigą prie superkompiuterių ir naujausių našiosios kompiuterijos technologijų, priemonių, taikomųjų programų ir paslaugų ir siūlantis ekspertines žinias, įgūdžius, mokymą, tinklaveiką ir informavimą;

20)

nacionalinis našiosios kompiuterijos kompetencijos centras – dalyvaujančioje valstybėje, kuri yra valstybė narė, įsisteigęs juridinis asmuo arba juridinių asmenų konsorciumas, atrinktas taikant atvirą ir skaidrią procedūrą , susietas su tos valstybės narės nacionaliniu superkompiuterių centru, pagal pareikalavimą naudotojams iš pramonės sektoriaus, ypač MVĮ ir startuolių , akademinės bendruomenės ir viešojo administravimo institucijų teikiantis prieigą prie superkompiuterių ir naujausių našiosios kompiuterijos technologijų, priemonių, taikomųjų programų ir paslaugų ir siūlantis ekspertines žinias, įgūdžius, mokymą, tinklaveiką ir informavimą;

a)

padėti įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, ypač jo 3 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas padarytų poveikį mokslui, ekonomikai, aplinkai, technologijoms ir visuomenei, kad būtų stiprinama Sąjungos mokslinė ir technologinė bazė, įgyvendinami Sąjungos strateginiai prioritetai bei prisidedama prie ES tikslų ir politikos įgyvendinimo ir visuotinių problemų sprendimo, įskaitant darnaus vystymosi tikslus, laikantis 2030 m. darbotvarkės principų ir Paryžiaus susitarimo;

a)

padėti įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, ypač jo 3 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas padarytų poveikį mokslui, ekonomikai, aplinkai, technologijoms ir visuomenei, kad būtų stiprinama Sąjungos mokslinė ir technologinė bazė, įgyvendinami Sąjungos strateginiai prioritetai bei prisidedama prie ES tikslų ir politikos įgyvendinimo , įskaitant priemones, susijusias su Europos žaliuoju kursu, Europos ekonomikos atkūrimo planu, Europos duomenų strategija, skaitmenine, MVĮ ir pramonės strategijomis, Europos strateginio savarankiškumo siekiu, kartu išsaugant atvirą ekonomiką, paspartinta socialinė, ekologinė ir ekonominė pertvarka ir prisidedama prie visuotinių problemų sprendimo, vykdant darnaus vystymosi tikslus, laikantis 2030 m. darbotvarkės principų ir Paryžiaus susitarimo;

b)

plėtoti glaudų bendradarbiavimą ir užtikrinti koordinavimą su kitomis Europos partnerystės programomis, be kita ko, skelbiant bendrus kvietimus, ir siekti sinergijos su atitinkama veikla ir programomis Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, visų pirma tomis, kuriomis atitinkamais atvejais remiamas novatoriškų sprendimų diegimas, švietimas ir regioninė plėtra;

b)

plėtoti glaudų bendradarbiavimą ir užtikrinti sinergiją bei koordinavimą su kitomis Europos partnerystės programomis, be kita ko, skelbiant bendrus kvietimus, ir siekti tęstinės, lygiagrečios arba integruotos sinergijos su atitinkama veikla ir programomis Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, visų pirma tomis, kuriomis atitinkamais atvejais remiamas novatoriškų sprendimų ir modeliavimo platformų diegimas, švietimas ir regioninė plėtra;

c)

sukurti, diegti, plėtoti ir išlaikyti Sąjungoje integruotą, paklausa grindžiamą ir į naudotojus orientuotą hipersusietą pasaulinio lygio superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą;

c)

sukurti, diegti, plėtoti ir išlaikyti Sąjungoje integruotą, paklausa grindžiamą ir į naudotojus orientuotą hipersusietą pasaulinio lygio superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą , kuri padeda stiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą ;

d)

susieti hipersusietą superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą ir tarpusavyje sujungti ją su Europos duomenų erdvėmis ir debesijos ekosistema, kurioje įvairiems viešiems ir privatiems naudotojams Europoje būtų teikiamos kompiuterijos ir duomenų paslaugos;

d)

pasitelkiant aukštos kokybės tinklo infrastruktūrą visose valstybėse narėse susieti hipersusietą superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą ir tarpusavyje sujungti ją su Europos duomenų erdvėmis , visų pirma su Europos sveikatos duomenų erdve, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis dideliais aukštos kokybės sveikatos duomenų rinkiniais, ir debesijos ekosistema, kurioje įvairiems ir geografiniu požiūriu diversifikuotiems viešiems ir privatiems naudotojams Europoje būtų teikiamos kompiuterijos ir duomenų paslaugos , vadovaujantis pasitikėjimo, atvirumo, saugumo, sąveikumo ir perkeliamumo principais ;

da)

skatinti mokslinę kompetenciją ir remti Sąjungoje sukurtų mokslinių tyrimų bei inovacijų rezultatų įsisavinimą ir sistemingą naudojimą;

e)

toliau plėtoti ir remti itin konkurencingą ir novatorišką superkompiuterių ir duomenų ekosistemą Europoje, prisidedant prie nuolatinio Sąjungos technologinio savarankiškumo skaitmeninės ekonomikos srityje, kad ji būtų pajėgi savarankiškai gaminti kompiuterijos technologijas ir architektūrą bei jas integruoti į pirmaujančias kompiuterijos sistemas, taip pat gaminti optimizuotas naudoti tokiose sistemose pažangiąsias taikomąsias programas ;

e)

toliau plėtoti ir remti itin konkurencingą , socialią, tvarią, efektyviai energiją vartojančią ir novatorišką tarpusavyje sujungtą sąveikią ir saugią superkompiuterių ir duomenų ekosistemą Europoje, prisidedant prie Sąjungos mokslinės ir technologinės lyderystės ir nuolatinio strateginio savarankiškumo vykstant skaitmeninei pertvarkai, kartu mažinant priklausomybę nuo užsienio technologijų, visų pirma ypatingos svarbos infrastruktūros komponentų srityje, kartu išsaugant atvirą ekonomiką, išlaikant pirmavimą pasaulyje našiosios kompiuterijos taikomųjų programų srityje, pajėgią savarankiškai gaminti ir turėti pasaulinio lygio kompiuterijos technologijas ir architektūrą bei jas integruoti į pirmaujančias kompiuterijos sistemas, taip pat pažangiąsias taikomąsias programas, optimizuotas naudoti tokiose sistemose;

f)

plėtoti superkompiuterių paslaugų naudojimą ir pagrindinių įgūdžių, kurių reikia Europos mokslui ir pramonei, tobulinimą .

f)

skatinti, sudaryti palankesnes sąlygas ir plėtoti superkompiuterių paslaugų naudojimą visuose sektoriuose, taip pat prisidėti prie pagrindinių įgūdžių, kompetencijų ir žinių, kurių reikia Europos mokslui , visuomenei, ekonomikai, aplinkai ir pramonei, kad būtų pasiektas savarankiškumas ir pirmaujama pasaulyje, tobulinimo, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir mergaičių dalyvavimo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse skatinimui jas įtraukiant ir įdarbinant šiose srityse bei mažinant lyčių nelygybę skaitmeniniame sektoriuje .

b)

infrastruktūros srities veiklą, aprėpiančią saugios ir hipersusietos pasaulinio lygio superkompiuterių, kvantinės kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros įsigijimą, diegimą ir eksploatavimą, įskaitant Sąjungoje gautų mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų pasitelkimą ir sistemingą naudojimą;

b)

infrastruktūros srities veiklą, aprėpiančią saugios ir hipersusietos pasaulinio lygio superkompiuterių, kvantinės kompiuterijos ir Europos duomenų infrastruktūros įsigijimą, modernizavimą, diegimą ir eksploatavimą, įskaitant esamos infrastruktūros modernizavimą ir Bendrosios įmonės gautų mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų pasitelkimą ir sistemingą naudojimą Sąjungoje ;

c)

superkompiuterių paslaugų srities veiklos susiejimo aprėpiant visą veiklą , susijusią su visoje Europoje suteikiama prieiga prie sietinių ir saugių superkompiuterių ir duomenų išteklių ir paslaugų visoje Europoje mokslinių tyrimų ir mokslo bendruomenei, pramonei ( įskaitant MVĮ) ir viešajam sektoriui. Visų pirma tai:

c)

superkompiuterių paslaugų susiejimo ramsčiu, aprėpiančiu visą veiklą siekiant ES mastu suteikti prieigą prie sietinių bei saugių superkompiuterių ir duomenų išteklių ir paslaugų visoje Europoje mokslinių tyrimų ir mokslo bendruomenei, pramonei ( visų pirma MVĮ) ir viešajam sektoriui , bendradarbiaujant, be kitų subjektų, su PRACE ir GEANT . Visų pirma tai:

i)

parama našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos ir duomenų išteklių, kurie visiškai ar iš dalies nuosavybės teise priklauso Europos našiosios kompiuterijos bendrajai įmonei arba kuriuos savanoriškai teikia dalyvaujančios valstybės, tarpusavio sujungimui;

i)

parama našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos ir duomenų išteklių, kurie visiškai ar iš dalies nuosavybės teise priklauso Europos našiosios kompiuterijos bendrajai įmonei arba kuriuos savanoriškai teikia dalyvaujančios arba stebinčios valstybės, tarpusavio sujungimui;

ii)

parama superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos duomenų infrastruktūros tarpusavio sujungimui su Sąjungos bendromis Europos duomenų erdvėmis ir sietine ir saugia debesijos infrastruktūra;

ii)

parama superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos duomenų infrastruktūros tarpusavio sujungimui su Sąjungos bendromis Europos duomenų erdvėmis ir sietine ir saugia debesijos ir duomenų infrastruktūra ir jų sąveikumui, kartu įtraukiant specialius kibernetinio saugumo, atvirųjų duomenų, duomenų perkeliamumo ir, kur įmanoma, atvirojo kodo programinės ir aparatinės įrangos naudojimo reikalavimus, nesukeliant pavojaus duomenų apsaugai ir privatumui ;

iii)

parama platformos, kuria siekiama užtikrinti sklandų susiejimą ir saugų superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros paslaugų teikimą, sukūrimui, įsigijimui ir eksploatavimui įsteigiant vieno langelio principu veikiantį prieigos punktą bet kokioms superkompiuterių ar duomenų paslaugoms, kurias valdo Bendroji įmonė, suteikiant visiems naudotojams vieną prieigos punktą;

iii)

parama platformos, kuria siekiama užtikrinti sklandų susiejimą ir saugų superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros paslaugų teikimą, sukūrimui, įsigijimui ir eksploatavimui įsteigiant vieno langelio principu veikiantį prieigos punktą bet kokioms superkompiuterių ar duomenų paslaugoms, kurias valdo Bendroji įmonė, suteikiant visiems naudotojams vieną prieigos punktą ir sukuriant veiksmingą pažeidžiamumo valdymo programą ir dalijimosi duomenimis išteklius, kuri suteikia itin našaus skaičiavimo išteklių naudotojams galimybę perduoti savo duomenis, jais dalytis ir juos aptarti.

d)

technologijų veiklos srities , kurioje vykdoma veikla, skirta remti plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę kuriant pasaulinio lygio konkurencingą ir novatorišką superkompiuterių ekosistemą, apimančią aparatinės ir programinės įrangos technologijas, ir jos integravimą į kompiuterijos sistemas aprėpiant visą mokslo ir pramonės vertės grandinę, kad būtų užtikrinamas Sąjungos savarankiškumas . Daugiausia dėmesio skiriama energiją taupančioms našiosios kompiuterijos technologijoms. Šioje veiklos srityje, inter alia, svarbu:

d)

technologijų ramsčio , aprėpiančio plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą kuriant pasaulinio lygio konkurencingą , patikimą, tvarią ir novatorišką superkompiuterių ekosistemą visoje Sąjungoje , apimančią aparatinės ir programinės įrangos technologijas, ir jas integruojant į kompiuterijos sistemas aprėpiant visą mokslo ir pramonės vertės grandinę nuo mokslinių tyrimų iki prototipų kūrimo, bandomųjų ir parodomųjų projektų , kad būtų užtikrinamas strateginis savarankiškumas, išlaikant Sąjungoje atvirą ekonomiką ir stiprinant Sąjungos mokslinių tyrimų pajėgumus. Patikimai superkompiuterijai reikia sukurti saugos, teisinius, etinius, saugumo ir sąveikumo standartus, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią šališkumui. Įgyvendinant ramstį prisidedama prie atitinkamų Europos pramonės sektorių plėtros, kad jie galėtų apimti visą gamybos grandinę (projektavimą, gamybą, įgyvendinimą ir taikymą), tinkamai atsižvelgiama į energijos suvartojimą ir daugiausia dėmesio skiriama taupiausiai energiją vartojančioms našiosioms kompiuterijos technologijoms , ypač daug dėmesio skiriant atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais pagrįstiems sprendimams . Šioje veiklos srityje, inter alia, svarbu:

i)

mažos vartojamosios galios mikroprocesorių sudedamosios dalys ir susijusios technologijos, kaip antai naujoviški algoritmai, programinės įrangos kodai, įrankiai ir aplinka;

i)

mažos vartojamosios galios mikroprocesorių sudedamosios dalys , energiją taupanti ir pajėgumus didinanti nanoelektronika ir susijusios technologijos, kaip antai naujoviški algoritmai, programinės įrangos kodai, įrankiai , tarpinės įrangos sprendimai, lygiagretusis programavimas, kompiuterijos išteklių optimizavimo sprendimai ir aplinka;

iii)

technologijos ir sistemos , skirtos sujungti ir eksploatuoti klasikines superkompiuterių sistemas su kitomis, daugeliu atvejų pagalbinio pobūdžio kompiuterijos technologijomis, kaip antai neuromorfinės ar kvantinės kompiuterijos, ir užtikrinti veiksmingą jų eksploatavimą;

iii)

technologijos, sistemos ir algoritmai , skirti sujungti ir eksploatuoti klasikines superkompiuterių sistemas su kitomis, daugeliu atvejų pagalbinio pobūdžio kompiuterijos technologijomis, kaip antai neuromorfinės, kvantinės kompiuterijos ar kitos besiformuojančios technologijos , ir užtikrinti saugią ir patikimą jų eksploatavimą;

iiia)

mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, skirta nuolatiniam superkompiuterių aparatinės įrangos sistemos pajėgumų gerinimui, mažos galios superkompiuterių aparatinės įrangos sistemų technologinei plėtrai ir naujos kartos mikroschemų technologijų kūrimui.

e)

taikomųjų programų srities, aprėpiančios veiklą, kuria siekiama užtikrinti ir išlaikyti Europos kompetenciją pagrindinių kompiuterijos ir duomenų taikomųjų programų ir mokslui, pramonei ( įskaitant MVĮ) ir viešajam sektoriui skirtų kodų srityje, įskaitant:

e)

taikomųjų programų srities, aprėpiančios veiklą, kuria siekiama užtikrinti ir išlaikyti Europos kompetenciją ir lyderystę pagrindinių kompiuterijos ir duomenų taikomųjų programų ir mokslui, pramonei ( ypač MVĮ ir startuoliams ) ir viešajam sektoriui skirtų kodų srityje , ypatingą dėmesį teikiant geografinei įvairovei ir lyčių pusiausvyrai , įskaitant:

i)

taikomąsias programas, skirtas viešiems ir privatiems naudotojams, kurie eksploatuoja aukščiausios klasės superkompiuterių pajėgumus, ir jų sujungimą su pažangiosiomis skaitmeninėmis technologijomis, kaip antai dirbtinio intelekto, našiosios duomenų analizės, debesijos technologijomis ir kt., bendrai projektuojant, plėtojant ir optimizuojant didelio masto ir naujai kuriamus rinkoje pirmaujančius našiosios kompiuterijos kodus ir taikomąsias programas;

i)

taikomąsias programas, algoritmus ir programinę įrangą, skirtus viešiems ir privatiems naudotojams, kurie eksploatuoja aukščiausios klasės superkompiuterių pajėgumus, ir jų sujungimą su pažangiosiomis skaitmeninėmis technologijomis, kaip antai dirbtinio intelekto, kompiuterinio modeliavimo ir simuliacijos, privatumo didinimo prietaikų, našiosios duomenų analizės, debesijos technologijomis , kvantine kompiuterija ir kt., bendrai projektuojant, plėtojant ir optimizuojant didelio masto ir naujai kuriamus rinkoje pirmaujančius našiosios kompiuterijos kodus ir taikomąsias programas , kurioms galimai naudingi atviri bendradarbiavimo modeliai, pvz., atvirojo kodo ;

ii)

paramą, be kita ko, našiosios kompiuterijos taikomųjų programų ir didelio masto našiosios kompiuterijos bandomųjų demonstracinių projektų ir bandymo platformų, skirtų didžiųjų duomenų taikomosioms programoms ir paslaugoms, kompetencijos centrams įvairiuose mokslo ir pramonės sektoriuose;

ii)

paramą, be kita ko, našiosios kompiuterijos taikomųjų programų ir didelio masto našiosios kompiuterijos bandomųjų demonstracinių projektų ir bandymo platformų, skirtų didžiųjų duomenų taikomosioms programoms ir paslaugoms, kompetencijos centrams įvairiuose mokslo , aplinkos ir pramonės sektoriuose , neįtraukiant asmens duomenų ir veiklos, kuri sukelia asmens duomenų išanoniminimą ;

f)

naudojimo ir įgūdžių plėtojimo veiklos srities, kurioje siekiama skatinti kompetenciją superkompiuterių, kvantinės kompiuterijos ir duomenų naudojimo ir įgūdžių srityje, atsižvelgiant į sinergiją su kitomis programomis ir priemonėmis, visų pirma Skaitmeninės Europos programa, plėtojant superkompiuterių išteklių ir duomenų taikomųjų programų naudojimą mokslo ir pramonės reikmėms ir skatinant pramonės sektoriaus prieigą prie superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros ir jų naudojimą pramonės poreikiams pritaikytoms inovacijoms; taip pat formuojant Europoje išmanią pirmaujančią mokslo bendruomenę ir kvalifikuotą darbo jėgą, kuri pirmautų mokslo srityje ir užtikrintų pramonės skaitmeninę pertvarką, įskaitant nacionalinių našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų ir našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų paramą ir tinklų kūrimą;

f)

naudojimo ir įgūdžių plėtojimo veiklos srities, kurioje siekiama skatinti kompetenciją ir ugdyti įgūdžius, pajėgumus ir žinias superkompiuterių, kvantinės kompiuterijos ir duomenų naudojimo ir įgūdžių srityje, įskaitant įgūdžius, reikalingus rengiant viešųjų pirkimų procedūras pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į sinergiją su kitomis programomis ir priemonėmis, visų pirma Skaitmeninės Europos programa, plėtojant superkompiuterių išteklių ir duomenų taikomųjų programų naudojimą mokslo ir pramonės reikmėms (ypač MVĮ bei startuoliuose) ir skatinant pramonės sektoriaus prieigą prie superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros ir jų naudojimą pramonės poreikiams pritaikytoms inovacijoms; taip pat formuojant Europoje išmanią pirmaujančią mokslo bendruomenę ir kvalifikuotą darbo jėgą, kuri pirmautų mokslo srityje ir užtikrintų pramonės skaitmeninę pertvarką, įskaitant nacionalinių našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų ir našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų paramą ir tinklų kūrimą; vykdant bet kokią veiklą pagal šį ramstį turėtų būti atsižvelgiama į lyčių įvairovę ir poreikį didinti moterų dalyvavimą, be kita ko, parengiant specialias programas, skirtas papildomoms kliūtims, su kuriomis jos susiduria, mažinti, kartu užtikrinant, kad taikymo srities žinios ir praktinė patirtis būtų kuo platesnės geografinės aprėpties. Konkretūs veiksmai, susiję su pirmiau nurodyta veikla, gali apimti:

i)

karjeros galimybių, įdarbinimo, susijusio su našiosios kompiuterijos naudojimu realioje aplinkoje, našiosios kompiuterijos hakatonų ir įgūdžių, reikalingų pasinaudoti „EuroHPC“, apibrėžimą siekiant skatinti tvarų augimą Europoje, nustatant aktualias, į misiją orientuotas mokslinių tyrimų ir taikymo problemas, finansuojant stažuotes ir stipendijas, pvz., našiosios kompiuterijos ir skaičiavimo mokslo magistro programas bei partnerystes su pramone ir akademine visuomene;

ii)

bendradarbiavimą su akademinės bendruomenės atstovais ir verslo sektoriaus lyderiais apibūdinant ir plėtojant mokymo programas, pagal kurias bus ruošiami nauji superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos ekspertai, turintys reikiamų įgūdžių ir inžinerijos žinių;

iii)

darbą su kompiuterijos ir švietimo bendruomenių lyderiais, siekiant pritaikyti ir išbandyti naujus, lankstesnius švietimo ir darbuotojų ugdymo metodus, kurie suteikia galimybę sparčiai tobulinti žinias ir keisti profesiją pereinant į su našiąja kompiuterija susijusias pareigas;

iv)

konkrečios pramonės šakos mokymus, įskaitant praktinius mokymus ir realaus naudojimo atvejų sprendimą, taip pat MVĮ pritaikytus kursus ir siūlomą paramą, pvz., darbuotojų mainų programas, apimančias mokslinius tyrimus ir akademinę veiklą;

d)

prieglobos paslaugą teikiančio subjekto objekto fizinės ir IT infrastruktūros kokybė, saugumas ir junglumas su likusia Sąjungos dalimi;

d)

prieglobos paslaugą teikiančio subjekto objekto fizinės , energetikos ir IT infrastruktūros kokybė, saugumas ir junglumas su likusia Sąjungos dalimi;

da)

energijos valdymo plano, kuriame nagrinėjama, ar yra pakankamai galimybių naudotis švaria įperkama energija, įskaitant atsinaujinančiosios energijos pirkimo sutartis, ir strategijos, kaip padidinti įrenginių energijos vartojimo efektyvumą, pateikimas;

k)

prieglobos paslaugą teikiančio subjekto pareiga ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. pateikti valdybai naudojimosi prieigos laiku praėjusiais finansiniais metais audito ataskaitą ir duomenis;

k)

prieglobos paslaugą teikiančio subjekto pareiga ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. pateikti valdybai naudojimosi prieigos laiku praėjusiais finansiniais metais audito ataskaitą ir duomenis; audito ataskaita viešai paskelbiama per tris mėnesius nuo valdybos patvirtinimo;

c)

inicijuoja ir administruoja kvietimus pareikšti susidomėjimą teikti Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių prieglobos paslaugą ir vertina gautus pasiūlymus, padedant nepriklausomiems išorės ekspertams;

c)

atvirai ir skaidriai inicijuoja ir administruoja kvietimus pareikšti susidomėjimą teikti Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių prieglobos paslaugą ir vertina gautus pasiūlymus, padedant nepriklausomiems išorės ekspertams;

h)

inicijuoja atvirus kvietimus teikti pasiūlymus ir, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, bei neviršydama turimų lėšų, skiria finansavimą (daugiausia dotacijas) netiesioginiams veiksmams;

h)

inicijuoja atvirus kvietimus teikti pasiūlymus ir, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. xxx, kuriuo sukuriama programa „Europos horizontas“, bei neviršydama turimų lėšų, skiria finansavimą (daugiausia dotacijas) netiesioginiams veiksmams , skatindama lyčių požiūriu subalansuotą dalyvavimą ;

n)

plėtoja glaudų bendradarbiavimą ir užtikrina koordinavimą su kitomis Europos partnerystės programomis bei veiklos sinergiją su kitomis Bendrosiomis įmonėmis, be kita ko, centralizuojant administracines funkcijas;

n)

plėtoja glaudų bendradarbiavimą ir užtikrina koordinavimą su kitomis Europos partnerystės programomis bei veiklos sinergiją su kitomis Bendrosiomis įmonėmis, be kita ko, centralizuojant administracines funkcijas , visų pirma vykdant bendras užduotis ir siekiant optimaliai naudoti išteklius ;

na)

norint pasiekti didesnį poveikį bus labai svarbu vykdyti bendrą veiklą įgyvendinant kitas atitinkamas mokslinių tyrimų ir inovacijų iniciatyvas Sąjungoje, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, taip pat užtikrinti rezultatų panaudojimą ir optimalų sąveikumo lygį;

oa)

skatina MVĮ dalyvauti jų veikloje ir imasi priemonių, kuriomis užtikrinamas MVĮ informavimas, laikydamosi programos „Europos horizontas“ tikslų;

b)

Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, [Juodkalnija], Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, [Šiaurės Makedonija], Švedija, [Šveicarija], [Turkija], Vengrija ir Vokietija;

b)

Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, [Juodkalnija], Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, [Malta], Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, [Šiaurės Makedonija], Švedija, [Šveicarija], [Turkija], Vengrija ir Vokietija;

ja)

įsteigia naudotojų forumą kaip darbo grupę, siekiant konsultuoti valdybą naudotojų reikalavimų klausimais pagal valdybos darbo tvarkos taisykles;

jb)

nustato naudotojų forumo ir patariamųjų grupių, įsteigtų pagal j ir k punktus, narių atrankos, skyrimo ir atleidimo taisykles ir konkrečius kriterijus, įskaitant lyčių ir geografinės įvairovės aspektus, ir tvirtina darbo tvarkos taisykles, kurias savarankiškai nustato naudotojų forumas ir patariamosios grupės; konkrečios naudotojų grupės turėtų būti aptariamos per naudotojų forumą, įskaitant galimybę studentams iš dalyvaujančių valstybių narių siekti tolesnės karjeros superkompiuterių srityje. Tuo tikslu atrankos kriterijuose turi būti numatyta, kad naudotojų forumą sudarytų bent du magistrantūros ar doktorantūros studentai. Europos akademijos gali dalyvauti atrenkant studentus;

a)

rengia ir reguliariai atnaujina šių Įstatų 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos daugiametės strateginės programos, skirtos šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems Bendrosios įmonės tikslams pasiekti, projektą. Daugiametės strateginės programos projekte: i) pateikiama strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė, kurioje nurodomi mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos prioritetai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi, vystant bei diegiant našiajai kompiuterijai ir kvantinei kompiuterijai skirtas technologijas ir ugdant bei panaudojant joms skirtas bendrąsias kompetencijas įvairiose naudojimo srityse, taip siekiant remti integruotos našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos ir duomenų ekosistemos plėtotę Sąjungoje, padidinti jos atsparumą ir padėti kurti naujas rinkas ir visuomenei naudingas taikomąsias programas bei imtis priemonių skatinti Europos technologijų kūrimą ir diegimą; ii) ii) numatoma galima tarptautinio bendradarbiavimo veikla mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kurią vykdant sukuriama pridėtinė vertė ir paisoma visų šalių interesų; iii) nustatomi mokymo ir švietimo prioritetai siekiant sumažinti įgūdžių trūkumą našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų ir taikomųjų programų srityse, visų pirma pramonėje. Jis reguliariai peržiūrimas, atsižvelgiant į mokslo ir pramonės poreikių pokyčius;

a)

rengia ir reguliariai atnaujina šių Įstatų 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos daugiametės strateginės programos, skirtos šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems Bendrosios įmonės tikslams pasiekti, projektą. Daugiametės strateginės programos projekte: i) pateikiama strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė, paremta moksliniais ir pramonės poreikiais, kurioje nurodomi mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos prioritetai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi, vystant bei įsisavinant našiajai kompiuterijai ir kvantinei kompiuterijai skirtas naudotojų technologijas , paslaugas, taikomąsias programas ir ugdant bei panaudojant joms skirtas bendrąsias kompetencijas įvairiose naudojimo srityse, taip siekiant remti integruotos našiosios kompiuterijos, kvantinės kompiuterijos ir duomenų ekosistemos plėtotę Sąjungoje, padidinti Sąjungos atsparumą ir padėti kurti naujas rinkas ir visuomenei naudingas taikomąsias programas bei imtis priemonių skatinti Europos technologijų kūrimą ir diegimą; ii) numatoma galima tarptautinio bendradarbiavimo veikla mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kurią vykdant sukuriama pridėtinė vertė ir paisoma visų šalių interesų; iii) nustatomi mokymo ir švietimo prioritetai siekiant sumažinti kompetencijų ir įgūdžių trūkumą našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos technologijų ir taikomųjų programų srityse, visų pirma pramonėje. Tas daugiametės strateginės programos projektas reguliariai peržiūrimas, atsižvelgiant į mokslo ir pramonės poreikių pokyčius;

a)

rengia ir reguliariai atnaujina šių Įstatų 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos daugiametės strateginės programos, skirtos šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems Bendrosios įmonės tikslams pasiekti, projektą. Daugiametės strateginės programos projekte: i) numatomas Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių įsigijimas atsižvelgiant, inter alia, į įsigijimo planavimą, reikalingą pajėgumų padidinimą, taikomųjų programų ir naudotojų bendruomenių, kurias reikia aprėpti, rūšis, atitinkamus naudotojų reikalavimus ir tinkamą sistemų architektūrą, naudotojų reikalavimus ir infrastruktūros architektūrą; ii) nustatomas tokios infrastruktūros susiejimas ir tarpusavio sujungimas atsižvelgiant, inter alia, į integravimą su nacionaline našiosios kompiuterijos ar kvantinės kompiuterijos infrastruktūra bei į hipersusietos ir sietinės infrastruktūros architektūrą; iii) numatomas pajėgumų didinimas, įskaitant kompetencijos centrus bei galutiniams naudotojams skirtą plėtros ir mokymo veiklą, taip pat galimybes skatinti Europos technologijų sprendimų diegimą ir naudojimą, visų pirma kompetencijos centruose;

a)

rengia ir reguliariai atnaujina šių Įstatų 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos daugiametės strateginės programos, skirtos šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems Bendrosios įmonės tikslams pasiekti, projektą. Daugiametės strateginės programos projekte: i) numatomas Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės superkompiuterių įsigijimas atsižvelgiant, inter alia, į įsigijimo planavimą, reikalingą pajėgumų padidinimą, taikomųjų programų ir naudotojų bendruomenių, kurias reikia aprėpti, rūšis, atitinkamus naudotojų reikalavimus ir tinkamą sistemų architektūrą, naudotojų reikalavimus ir infrastruktūros architektūrą; ii) nustatomas tokios infrastruktūros susiejimas ir tarpusavio sujungimas atsižvelgiant, inter alia, į integravimą su nacionaline našiosios kompiuterijos ar kvantinės kompiuterijos infrastruktūra bei į hipersusietos ir sietinės infrastruktūros architektūrą; ir iii) numatomas pajėgumų didinimas, įskaitant Sąjungos ir nacionalinius našiosios kompiuterijos kompetencijos centrų ir našiosios kompiuterijos meistriškumo centrų galutiniams naudotojams skirtą plėtros ir mokymo veiklą, taip pat galimybes skatinti Europos technologijų sprendimų diegimą ir naudojimą, visų pirma kompetencijos centruose;