—

atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2021 m. veiklą,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsnį, 24 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnį ir 298 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 11, 41, 42 ir 43 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento reglamentą (ES, Euratomas) 2021/1163, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas) ir panaikinamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas (1),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 6 d. Parlamento priimtą Europos gero administracinio elgesio kodeksą,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį Parlamento ir Europos ombudsmeno bendrąjį susitarimą dėl bendradarbiavimo,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

—

atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 9 d. rezoliuciją „Piliečių dalyvavimas: teisė pateikti peticijas, teisė kreiptis į Europos ombudsmeną ir Europos piliečių iniciatyva“  (2),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir 232 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A9-0054/2023),

A.

kadangi metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2021 m. veiklą 2022 m. birželio 7 d. buvo oficialiai pateiktas Parlamento Pirmininkei ir ombudsmenė Emily O’Reilly 2022 m. rugsėjo 8 d. Briuselyje pristatė savo pranešimą Peticijų komitetui;

B.

kadangi SESV 20, 24 ir 228 straipsniais ir Chartijos 43 straipsniu Europos ombudsmenui suteikiami įgaliojimai priimti skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas;

C.

kadangi SESV 15 straipsnyje pažymima, kad, „[s]iekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos[,] organai [ir agentūros] veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą“ ir kad „[v]isi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę […] susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų[,] organų [ir agentūrų] dokumentais […]“; kadangi siekiant užtikrinti, kad ES piliečiams būtų teikiamos aukštos kokybės paslaugos ir kad ES administracija atsižvelgtų į jų poreikius ir susirūpinimą keliančius klausimus, labai svarbu apsaugoti piliečių teises ir pagrindines laisves;

D.

kadangi Chartijos 41 straipsnyje teisės į gerą administravimą, be kita ko, nustatyta, kad „[k]iekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“;

E.

kadangi SESV 298 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“;

F.

kadangi teisė kreiptis į Europos ombudsmeną, teisė pateikti peticijas ir Europos piliečių iniciatyva yra dalyvaujamosios priemonės, kuriomis skatinama dalyvaujamoji demokratija ir aktyvus Europos pilietiškumas;

G.

kadangi 2021 metais ombudsmenė padėjo 20 536 asmenims, pradėjo 338 tyrimus, iš kurių 332 buvo pagrįsti skundu, o 6 pradėti savo iniciatyva, ir baigė 305 tyrimus (iš jų 300 buvo pagrįsti skundu, o 5 pradėti savo iniciatyva); kadangi didžioji dalis tyrimų (208 tyrimai arba 61,5 proc.) buvo susiję su Komisija; kadangi toliau pagal pradėtų tyrimų skaičių rikiavosi Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) (16 tyrimų arba 4,7 proc.), Parlamentas (13 tyrimų arba 3,8 proc.), Europos personalo atrankos tarnyba (13 tyrimų arba 3,8 proc.), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) (11 tyrimų arba 3,3 proc.), Europos vaistų agentūra (8 tyrimai arba 2,4 proc.), Europos Sąjungos Taryba (7 tyrimai arba 2,1 proc.), Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (6 tyrimai arba 1,8 proc.) ir kitos institucijos (34 tyrimai arba 10,1 proc.);

H.

kadangi trys didžiausi susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su tyrimais, kuriuos ombudsmenė baigė nagrinėti 2021 metais, buvo skaidrumas ir atskaitomybė (galimybė susipažinti su informacija ir dokumentais) (29 proc.), tarnybos kultūra (26 proc.) ir tinkamas naudojimasis diskrecija (įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūras) (18 proc.); kadangi kiti susirūpinimą keliantys klausimai yra susiję su procesinių teisių ir pagrindinių teisių paisymu, geru personalo reikalų valdymu, patikimu finansų valdymu, visuomenės dalyvavimu priimant ES sprendimus, etikos klausimais ir informavimu apie pažeidimus ES administracijoje;

I.

kadangi atlikdama strateginį darbą 2021 metais Europos ombudsmeno tarnyba pradėjo šešis naujus strateginius tyrimus: dėl to, kaip Komisija sprendžia su jos darbuotojų judėjimu susijusį „sukamųjų durų“ reiškinį; dėl Komisijos bendravimo su tabako pramonės atstovais skaidrumo; dėl to, kaip FRONTEX vykdo savo įsipareigojimus pagrindinių teisių srityje ir užtikrina atskaitomybę, susijusią su padidėjusia atsakomybe; dėl to, kaip Europos gynybos agentūra nagrinėjo jos buvusio vykdomojo direktoriaus prašymą užimti aukštas pareigas bendrovėje „Airbus“; dėl to, kaip Komisija stebi ES lėšų, naudojamų skatinti neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus žmonių teisę gyventi savarankiškai, panaudojimą; dėl to, kaip Europos investicijų bankas, dar iki priimdamas sprendimus dėl įdarbinimo, saugo tam tikrus kandidatų į darbo vietą asmens duomenis;

J.

kadangi, atlikus išsamų „sukamųjų durų“ reiškinio tyrimą, apimantį 100 2019–2021 m. Komisijos priimtų sprendimų imtį, ombudsmenė nustatė, kad Komisija uždraudė tik dvi veiklos rūšis;

K.

kadangi 2021 metais minimos Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais (3) (Skaidrumo reglamento) įsigaliojimo dvidešimtosios metinės; kadangi 2021 metais ombudsmenė nustatė, kad visais metais tarnyba daugiausia dėmesio skirs galimybei susipažinti su dokumentais, nes skaidrumas išlieka vienu pagrindinių skundų dalykų ir jos darbo prioritetu; kadangi ombudsmenė surengė viešą konferenciją dėl to, kaip reikėtų modernizuoti Skaidrumo reglamentą, kad būtų patenkinti visuomenės poreikiai šioje srityje;

L.

kadangi ES Teisingumo Teismas (ESTT) yra ne kartą pripažinęs, kad būtent teisėkūros proceso atvirumas, leidžiant atvirai aptarti įvairių nuomonių skirtumus, prisideda prie didesnio institucijų legitimumo ir pasitikėjimo Europos piliečių akyse; kadangi ESTT yra nustatęs, kad piliečiams sukelti abejonių ir sudaryti sąlygas klaidingai informacijai plisti ne tik dėl konkretaus akto teisėtumo, bet ir dėl viso sprendimų priėmimo proceso legitimumo gali veikiau informacijos ir diskusijų trūkumas (4);

M.

kadangi siekiant panaikinti pastebimą atotrūkį tarp ES, jos institucijų, jos piliečių ir jiems atstovaujančių organizacijų, įveikti menką piliečių pasitikėjimą ir kliovimąsi ES institucijomis ir pasiekti tikrą daugiapakopę demokratiją, ypač svarbu gerinti piliečių dalyvavimą ir užtikrinti skaidrumą ES lygmeniu; kadangi vienas pagrindinių vaidmenų mažinant šį atotrūkį tenka Europos ombudsmenui;

N.

kadangi piliečių skundai ombudsmenui yra esminė dalyvaujamosios demokratijos ir Sąjungos sprendimų priėmimo proceso teisėtumo sudedamoji dalis, nes jais skatinamas skaidrumas ir geras administravimas ES institucijose ir įstaigose; kadangi ombudsmeno vaidmuo bėgant metams didėjo, todėl dabar jis gali naudotis iniciatyvos įgaliojimais, kad padėtų spręsti sistemines problemas ES administracijoje ir teikti rekomendacijas, kaip pagerinti padėtį, siekiant išspręsti problemas įvairiais netinkamo administravimo atvejais, taip prisiimant vis svarbesnį vaidmenį piliečių gyvenime sprendžiant tokius klausimus kaip aplinka, migracija ir sveikata;

O.

kadangi tais atvejais, kai skundas nepatenka į jos įgaliojimų sritį, ombudsmenė gali patarti skundo pateikėjui kreiptis į kitą instituciją arba Peticijų komitetą;

P.

kadangi ESTT yra pabrėžęs, kad įgyvendinamas demokratijos modelis apima du aspektus: atstovaujamąją demokratiją, grindžiamą ES sutarties 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ir dalyvaujamąją demokratiją, grindžiamą ES sutarties 10 straipsnio 3 dalimi; kadangi pirmasis aspektas reiškia, kad piliečių atstovai yra atskaitingi už priimamus sprendimus, o antrasis aspektas sudaro sąlygas piliečiams dalyvauti sprendimų priėmimo procese; kadangi ESTT yra nurodęs, kad skaidrumas yra svarbus abiem aspektams (5);

Q.

kadangi 2021 metais savo strateginio darbo srityje Europos ombudsmeno tarnyba pradėjo naujas strategines iniciatyvas dėl to, kaip ES institucijos, įstaigos, organai ir agentūros fiksuoja darbo reikalais darbuotojų siunčiamas ir gaunamas tekstines ir pokalbių žinutes; dėl dirbtinio intelekto ir ES administracijos; dėl ES administracijos pareigos informuoti visuomenę, kaip pasinaudoti teise susipažinti su ES dokumentais; dėl ES portalo, skirto ES institucijų sudaromų sutarčių konkursams valdyti, skaidrumo; dėl Komisijos skaidrumo įpareigojimų, susijusių su būsima ES tabako teisės aktų peržiūra; dėl to, kaip Komisija viešina informaciją apie Komisijos narių ir organizacijų ar savarankiškai dirbančių asmenų susitikimus; dėl to, kaip Komisija užtikrina pagarbą žmogaus teisėms pagal tarptautinius prekybos susitarimus;

R.

kadangi ESTT, aptardamas kuo platesnės galimybės susipažinti su dokumentais suteikimą, nurodė, jog atvirumas tuo atžvilgiu padeda stiprinti demokratiją, nes leidžia piliečiams patikrinti visą informaciją, kuri sudarė teisėkūros procedūra priimto akto pagrindą; kadangi ESTT yra nurodęs, kad piliečių galimybė išsiaiškinti teisėkūros procedūra priimtą aktą pagrindžiančias aplinkybes yra viena jų veiksmingo naudojimosi savo demokratinėmis teisėmis prielaidų (6);

S.

kadangi ESTT yra išaiškinęs, kad ES sutarties 10 straipsnio 3 dalis reiškia, jog demokratinio teisėtumo principu grindžiamoje sistemoje teisėkūros institucijos turi būti laikomos atsakingomis už savo veiksmus visuomenei; kadangi ESTT yra nurodęs, jog tam, kad piliečiai galėtų įgyvendinti demokratines teises, turi būti sudaryta galimybė išsamiai stebėti teisės aktų leidybos procese dalyvaujančių institucijų sprendimų priėmimo procesą ir susipažinti su visa svarbia informacija (7);