(1)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnyje nustatytas mechanizmas, pagal kurį Komisija įgaliojama priimti sprendimus dėl lygiavertiškumo, kuriais pareiškiama, kad trečiosios valstybės teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka yra lygiavertė Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, kad būtų laikoma, jog sandorį, kuriam taikomas tas reglamentas, sudarančios sandorio šalys, kai bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, įvykdė tuos reikalavimus laikydamosi tos trečiosios valstybės teisinėje sistemoje nustatytų reikalavimų. Pareiškimas dėl lygiavertiškumo padeda siekti bendro Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslo sumažinti sisteminę riziką ir padidinti išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą užtikrinant, kad su trečiosiomis valstybėmis sutarti ir tame reglamente nustatyti principai būtų nuosekliai taikomi tarptautiniu mastu;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 648/2012, kurį papildo Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013 (2) ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2251 (3), 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti Sąjungos teisiniai reikalavimai dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties sąlygų patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir tvarkos, pagal kurią portfeliai suderinami dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis (toliau – PSŠ) neatlieka. Be to, tose nuostatose įtvirtintos toms sutartims taikomos vertinimo ir ginčų sprendimo prievolės (operacinės rizikos mažinimo būdai), taip pat sandorio šalių keitimosi įkaitu (garantinėmis įmokomis) prievolės;

(3)

kad operacinės rizikos mažinimo būdus ir garantinių įmokų reikalavimus reglamentuojančią trečiosios valstybės teisinę, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarką būtų galima laikyti lygiaverte Sąjungos tvarkai, esminis taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos rezultatas turėtų būti lygiavertis Sąjungos reikalavimams pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnį ir užtikrinti profesinės paslapties apsaugą, lygiavertę nustatytajai to reglamento 83 straipsnyje. Be to, lygiavertė teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka toje trečiojoje valstybėje privalo būti veiksmingai taikoma laikantis lygiateisiškumo ir iškraipymų nesukeliančių principų. Todėl atliekant lygiavertiškumo vertinimą tikrinama, ar trečiosios valstybės teisine, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka užtikrinama, kad dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka ir kurių bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje, Sąjungos finansų rinkoms nekiltų didesnė rizika ir dėl to jos Sąjungoje nekeltų nepriimtino lygio sisteminės rizikos;

(4)

šis sprendimas grindžiamas ne tik lyginamąja Brazilijoje taikomų teisinių, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo reikalavimų analize, bet ir tų reikalavimų rezultato bei jų tinkamumo siekiant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, keliamą riziką sumažinti taip, kad atitinkamas rezultatas būtų laikomas lygiaverčiu Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų reikalavimų rezultatui, vertinimu;

(5)

Brazilijos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims taikoma teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka yra nustatyta įstatymuose bei Brazilijos centrinio banko (port. Banco Central do Brasil) (toliau – BCB), Brazilijos vertybinių popierių ir biržų komisijos (port. Comissão de Valores Mobiliários) (toliau – CVM) ir Nacionalinės pinigų reikalų valdybos (port. Conselho Monetário Nacional) (toliau – CMN) parengtuose aplinkraščiuose, rezoliucijose ir nurodymuose. Visų pirma, Įstatymu Nr. 6.385/76 reguliuojama Brazilijos vertybinių popierių rinka; CVM nurodymu Nr. 461/07 reglamentuojamos reguliuojamos vertybinių popierių rinkos, kurias sudaro organizuotos vertybinių popierių biržos, organizuota nebiržinė rinka ir neorganizuota nebiržinė rinka; BCB aplinkraštyje Nr. 3.082/02 nustatyti išvestinių finansinių priemonių, priklausančių finansų įstaigoms ir kitoms BCB prižiūrimoms įstaigoms, apskaitos tvarkai taikomi kriterijai; CMN rezoliucijoje Nr. 3.505/07 reguliuojamos Brazilijos finansų įstaigų ir kitų BCB prižiūrimų įstaigų Brazilijoje sudarytos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys; CMN rezoliucijoje Nr. 4.277/13 nustatyti išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias sudarė finansų įstaigos ir kitos BCB prižiūrimos įstaigos, taikomi vertinimo rinkos kainomis ir vertinimo pagal modelį reikalavimai; CVM instrukcijoje Nr. 438/06 nustatyti tam tikrų rūšių savitarpio fondams taikomi vertinimo rinkos kainomis reikalavimai; Rezoliucijoje Nr. 4.662/18 apibrėžti dvišalės garantinės įmokos reikalavimai; BCB rezoliucija Nr. 3.263/05 skirta portfelio suspaudimui; CMN rezoliucija Nr. 4.373/14 nustatyti investuotojams nerezidentams, kurie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis sudaro Brazilijoje, taikomi reikalavimai, o įstatymais Nr. 4.595/64, 6.385/76, 10.214/01 ir 12.810/13 reglamentuojama profesinė paslaptis, priežiūra ir vykdymo užtikrinimas;

(6)

BCB rezoliucijoje Nr. 3.263/05 nenustatyta jokių prievolių atlikti portfelio suspaudimą ir nepateikta jokių rekomendacijų tai daryti. Tačiau pagal ją finansų įstaigos ir kitos BCB prižiūrimos įstaigos gali sudaryti susitarimą, pagal kurį tai būtų leidžiama. Konkrečių teisės aktų, susijusių su ginčų sprendimo procesais, nėra. Ginčų sprendimo taisykles nustato sandorių duomenų saugyklos. Todėl Brazilijos tvarka negali būti laikoma lygiaverte Sąjungos reikalavimams, susijusiems su portfelio suspaudimu ir ginčų sprendimu;

(7)

apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius bet kuris tokį sandorį sudarantis Brazilijos subjektas turi pranešti Brazilijoje įsteigtai ir reguliuojamai sandorių duomenų saugyklai. Pagal Įstatymą Nr. 6.385/76 sandoris galioja tik tuo atveju, jei apie jį pranešama sandorių duomenų saugyklai. Pagal CMN rezoliuciją Nr. 4.373/14 investuotojai nerezidentai, kurie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius sudaro Brazilijoje, turi būti registruoti CVM ir gauti teisiškai privalomus savo sandorių patvirtinimus. Kadangi apie sandorį turi pranešti abi šalys, nėra jokių kitų teisinių reikalavimų, išskyrus sandorių duomenų saugyklos taisykles dėl sandorių patvirtinimo, dvišalių portfelių suderinimo ar ginčų sprendimo. Patvirtinimas vyksta tuo pačiu metu, kai gaunamas pranešimas. Pranešama turi būti kuo greičiau ir paprastai tą pačią dieną, kai sudaromas sandoris. Analogiškai, kadangi apie sandorius praneša abi šalys, o sandorių duomenų saugyklos tuo pačiu metu juos patvirtina, nėra reikalavimo atlikti portfelių suderinimą, nes dėl tokios eigos tarp sandorio šalių portfelių negali būti jokio neatitikimo. Todėl Brazilijos taikoma tvarka dėl patvirtinimo laiku ir portfelių suderinimo turėtų būti laikoma lygiaverte atitinkamiems Sąjungos reikalavimams;

(8)

pagal CMN rezoliuciją Nr. 3.505/07 ir CMN rezoliuciją Nr. 4.277/13 reikalaujama, kad BCB reguliuojami bankai tarpininkai, užsienio bankų vietos filialai, užsienio bankų vietinės patronuojamosios įmonės, taip pat fondai ir turto valdytojai kasdien atliktų vertinimą rinkos kainomis arba vertinimą pagal modelį. Ši prievolė netaikoma kooperatyvams, draudikams, perdraudikams, pensijų fondams ir kitoms sandorio šalims, kurios yra ne finansų bendrovės, kurie kasdienį vertinimą privalo atlikti tik tada, kai jie priklauso finansiniam konglomeratui, kuris apima ir universalųjį, komercinį, investicinį, valiutos keitimo ar taupomąjį banką. Taigi, Brazilijos taikoma tvarka gali būti laikoma lygiaverte atitinkamiems Sąjungos reikalavimams, jei šis sprendimas taikomas tik sandoriams, sudarytiems tarp BCB reguliuojamų sandorio šalių;

(9)

atsižvelgiant į prievolę pranešti apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius Brazilijoje reguliuojamoms sandorių duomenų saugykloms ir teisines tokios prievolės pasekmes, Brazilijos atveju galima apsvarstyti dviejų pakopų metodą ir padaryti išvadą, kad, kalbant apie patvirtinimą laiku ir portfelių suderinimą, Brazilijoje taikomų reikalavimų rezultatas gali būti laikomas lygiaverčiu Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013 nustatytų reikalavimų rezultatui. Be to, Brazilijoje kasdieniam vertinimui taikomos taisyklės yra lygiavertės Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013 nustatytoms taisyklėms, kai sandoriai sudaromi su bankais tarpininkais, užsienio bankų vietos filialais, užsienio bankų vietinėmis patronuojamosiomis įmonėmis, fondais ir turto valdytojais, taip pat kooperatyvais, draudikais ir perdraudikais, pensijų fondais ir kitomis sandorio šalims, kurios yra ne finansų bendrovės, kurie priklauso finansiniam konglomeratui, kuris apima ir universalųjį, komercinį, investicinį, valiutos keitimo ar taupomąjį banką. Atsižvelgiant į tai, kad daugumą tarpvalstybinių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių sudaro BCB reguliuojamos sandorio šalys, šis sprendimas turėtų būti taikomas tik sandoriams tarp BCB reguliuojamų sandorio šalių ir Sąjungoje įsisteigusių sandorio šalių, kurioms taikomas atitinkamas reikalavimas pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 149/2013;

(10)

kalbant apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, garantines įmokas, teisiškai privalomus Brazilijos reikalavimus sudaro CMN rezoliucija Nr. 4.662/18 ir BCB aplinkraštis Nr. 3.902/18 (toliau – Brazilijos garantinių įmokų taisyklės);

(11)

kaip nustatyta Brazilijos garantinių įmokų taisyklėse, į taikymo sritį patenkančios sandorio šalys yra visos finansų įstaigos arba kitos įstaigos, kurias reguliuoja BCB ir kurių veiklos grupės į taikymo sritį patenkančių sandorių agreguota vidutinė tariamoji suma viršija 25 mlrd. BRL. Į taikymo sritį patenkantys sandoriai apima ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius, lygiaverčius Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytiems sandoriams, išskyrus biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandorius, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, bet įskaitant aukso išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurie laikomi į taikymo sritį patenkančiais sandoriais, kuriems taikomos Sąjungos garantinių įmokų taisyklės, bet netaikomos Brazilijos garantinių įmokų taisyklės, ir akcijų pasirinkimo sandorius, kuriems taikomos Brazilijos garantinių įmokų taisyklės, tačiau kuriems taikoma laikina išimtis pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/2251. Be to, panašiai kaip ir pagal Sąjungoje taikomą sistemą, grupės vidaus sandoriai, išankstiniai valiutos keitimo sandoriai ir valiutų apsikeitimo sandoriai, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, taip pat priemonių, kurių apibrėžtis panaši į Sąjungoje taikomą padengtųjų obligacijų apibrėžtį, sandoriai neįtraukiami į sandorių, patenkančių į taikymo sritį, rinkinį. Tačiau jie turėtų būti įskaičiuojami apskaičiuojant veiklos grupės agreguotą vidutinę tariamąją sumą. Todėl šis sprendimas neturėtų būti taikomas biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandoriams, už kuriuos atsiskaitoma fiziškai, išskyrus aukso išvestinių finansinių priemonių sandorius;

(12)

į taikymo sritį patenkančios sandorio šalys privalo pateikti ir rinkti kintamąją garantinę įmoką nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Į taikymo sritį patenkančios sandorio šalys, kurių veiklos grupės į taikymo sritį patenkančių sandorių agreguota vidutinė tariamoji suma viršija 2,250 mlrd. BRL, privalo pateikti ir rinkti pradinę garantinę įmoką nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., o tos ribos neviršijančios į taikymo sritį patenkančios sandorio šalys privalo pateikti ir rinkti pradinę garantinę įmoką nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Todėl šis sprendimas taikomas tik sandoriams tarp sandorio šalių, kurioms taikoma Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalis, ir į taikymo sritį patenkančių sandorio šalių, kurioms pagal Brazilijos garantinių įmokų taisykles taikomas reikalavimas pateikti kintamąją ir pradinę garantinę įmoką ir ją rinkti;

(13)

Brazilijos garantinių įmokų taisyklėse leidžiama 1,5 mln. BRL bendra pradinės ir kintamosios garantinių įmokų mažiausia pervedama suma, o Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 25 straipsnyje nustatyta riba – 500 000 EUR. Brazilijos garantinių įmokų taisyklėse taip pat leidžiama pradinę garantinę įmoką sumažinti ne daugiau kaip 150 mln. BRL suma. Į taikymo sritį patenkančios sandorio šalys, kurių bendra pradinės garantinės įmokos suma yra mažesnė už tą ribą, neprivalo keistis pradine garantine įmoka. Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 29 straipsnyje numatyta panaši lengvata – yra nustatyta 50 mln. EUR riba. Atsižvelgiant į tai, kad tų valiutų vertės skirtumas yra nedidelis, tos sumos turėtų būti laikomos lygiavertėmis;

(14)

panašiai, kaip ir taikant Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 IV priede nustatytą standartizuotą pradinės garantinės įmokos apskaičiavimo metodą, pagal Brazilijos garantinių įmokų taisykles leidžiama naudoti standartizuotą modelį, lygiavertį nurodytajam minėtame priede. Tačiau pagal Brazilijos garantinių įmokų taisykles apskaičiuojant pradinę garantinę įmoką neleidžiama naudoti vidaus ar trečiųjų šalių modelių. Nors Brazilijos garantinių įmokų taisyklėse nustatyti reikalavimai pradinei garantinei įmokai apskaičiuoti dėl to yra griežtesni nei Reglamente (ES) Nr. 648/2012 ir Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251 nustatyti reikalavimai, šiame sprendime jie vis dėlto turėtų būti laikomi lygiaverčiais;

(15)

Brazilijos garantinių įmokų taisyklių reikalavimai dėl tinkamo įkaito, jo vertinimo ir dėl to, kaip tas įkaitas laikomas ir atskiriamas, yra lygiaverčiai Deleguotajame reglamente (ES) 2016/2251 nustatytiems reikalavimams. Brazilijos garantinių įmokų taisyklėse pateikiamas lygiavertis tinkamų įkaitų sąrašas, tačiau nereikalaujama, kad sandorio šalys pagrįstai diversifikuotų surinktą įkaitą, be kita ko, apribodamos vertybinius popierius, kurių likvidumas nedidelis, kad būtų išvengta įkaito koncentracijos, panašiai, kaip reikalaujama Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 8 straipsnyje. Tačiau, kadangi šie 8 straipsnyje nustatyti koncentracijos reikalavimai taikomi Sąjungos sandorio šalims, galima daryti išvadą, kad pagal Brazilijos garantinių įmokų taisykles taikomų įkaito reikalavimų rezultatas yra lygiavertis Deleguotojo reglamento (ES) 2016/2251 rezultatui. Todėl Brazilijos garantinių įmokų taisyklės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, atžvilgiu turėtų būti laikomos lygiavertėmis nustatytosioms Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalyje;

(16)

kalbant apie lygiavertį profesinės paslapties apsaugos lygį Brazilijoje, 1964 m. įstatymu Nr. 4.595, 1976 m. įstatymu Nr. 6.385, 2001 m. įstatymu Nr. 10.214 ir 2013 m. įstatymu Nr. 12.810 suteikiami įgaliojimai BCB ir CVM reikalauti, kad sandorių duomenų saugyklos pateiktų bet kokius su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusius duomenis. Be to, 2001 m. papildomame įstatyme Nr. 105 (LC 105) nurodyta, kad visi duomenys turi būti tvarkomi kaip konfidencialūs. Šiomis aplinkybėmis, jei kuriai nors kitai šalies ar užsienio institucijai reikia duomenų iš Brazilijos sandorių duomenų saugyklų, ji turėtų oficialiai pateikti prašymą BCB ir (arba) CVM, kurie atliks savo analizę, be kita ko, atsižvelgdami į LC 105 nustatytus ribojimus, o oficialaus susitarimo būtinybė būtų nagrinėjama kiekvienu konkrečiu atveju. Todėl turėtų būti laikoma, kad visais šiais įstatymais užtikrinamas profesinės paslapties apsaugos lygis yra lygiavertis nustatytajam Reglamente (ES) Nr. 648/2012;

(17)

CMN yra aukščiausia institucija Brazilijos nacionalinėje finansų sistemoje ir apskritai atsakinga už pinigų ir kredito politikos formulavimą. BCB yra pavaldus CMN ir atsako už pinigų politiką, tarptautinių atsargų valdymą, bankų priežiūrą ir užsienio kapitalo bei kredito priežiūrą. BCB užtikrina prudencinių taisyklių vykdymą ir veikia kaip pinigų institucija, todėl yra atsakingas už sisteminio stabilumo užtikrinimą. Siekdamas pažaboti neteisėtą praktiką, įgyvendinti švietimo priemones ir reaguoti į situacijas, kurios galėtų kelti pavojų nacionalinei finansų sistemai, BCB gali skirti administracines nuobaudas, imtis prevencinių ar laikinųjų priemonių, išsiųsti įsipareigojimo raštą ir taikyti laikiną sustabdymą ar apribojimus. CVM yra pavaldi CMN ir atsakinga už kapitalo rinkų, įskaitant vertybinių popierių emitentus, vertybinių popierių biržas ir nebiržines rinkas, bei įstaigų, kurios yra vertybinių popierių platinimo sistemos dalis, reguliavimą ir priežiūrą. CVM siekia užtikrinti rinkos veiksmingumą ir skatinti jos plėtrą, taip pat apsaugoti investuotojus ir išlaikyti teisingą praktiką vertybinių popierių rinkoje, užtikrinant informacijos atskleidimo ir skaidrumo taisyklių laikymąsi. Turėtų būti laikoma, kad BCB ir CVM turimos priemonės užtikrina veiksmingą atitinkamos teisinės, reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo tvarkos pagal Brazilijos ne biržos išvestinių finansinių priemonių taisykles taikymą laikantis lygiateisiškumo ir iškraipymų nesukeliančių principų siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą;

(18)

šiuo sprendimu pripažįstamas Brazilijos teisėje nustatytų privalomų reikalavimų, susijusių su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis ir taikomų šio sprendimo priėmimo metu, lygiavertiškumas. Komisija, bendradarbiaudama su ESMA, toliau nuolat stebės šioms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims taikomos teisinės, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarkos dėl patvirtinimo laiku, portfelio suspaudimo ir suderinimo, vertinimo, ginčų sprendimo ir garantinės įmokos reikalavimų, kurie yra taikomi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, kuriai taikomas šis sprendimas, raidą ir nuoseklų bei veiksmingą įgyvendinimą. Vykdydama stebėseną Komisija gali paprašyti BCB ir CVM pateikti informacijos apie reguliavimo ir priežiūros pokyčius. Komisija gali bet kuriuo metu atlikti specialią peržiūrą, jei dėl atitinkamų pokyčių Komisijai būtina iš naujo įvertinti šiuo sprendimu suteiktą pareiškimą dėl lygiavertiškumo. Dėl tokio pakartotinio vertinimo gali būti panaikintas šis sprendimas, o dėl to sandorio šalims vėl būtų automatiškai taikomi visi Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti reikalavimai;

(19)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,