(1)

ankstesnės krizės, ypač pirmosios COVID-19 pandemijos dienos, parodė, kad tokios krizės gali labai paveikti vidaus rinką (dar vadinamą bendrąja rinka) ir jos tiekimo grandines , o tinkamų krizių valdymo priemonių ir koordinavimo mechanizmų trūksta, jie neapima visų bendrosios rinkos aspektų arba neleidžia laiku reaguoti į  tokį poveikį ;

(1)

ankstesnės krizės, ypač pirmosios COVID-19 pandemijos dienos, parodė, kad vidaus rinka ir jos tiekimo grandinės gali būti labai paveiktos , o tinkamų krizių valdymo priemonių ir koordinavimo mechanizmų trūksta, jie neapima visų vidaus rinkos aspektų arba neleidžia laiku ir veiksmingai reaguoti į  tokias krizes ;

(2)

Sąjunga nebuvo tinkamai pasirengusi užtikrinti efektyvios kilus krizei svarbių nemedicininių prekių, pavyzdžiui, asmeninių apsaugos priemonių, gamybos, viešųjų pirkimų ir platinimo, ypač ankstyvuoju COVID-19 pandemijos etapu, o ad hoc priemonės, kurių Komisija ėmėsi siekdama atkurti bendrosios rinkos veikimą ir užtikrinti, kad per COVID-19 pandemiją būtų galima įsigyti kilus krizei svarbių nemedicininių prekių, būtinai buvo reaktyvios. Pandemija taip pat atskleidė nepakankamą gamybos pajėgumų visoje Sąjungoje apžvalgą ir su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis susijusį pažeidžiamumą;

(2)

Sąjunga nebuvo tinkamai pasirengusi užtikrinti efektyvios kilus krizei svarbių nemedicininių prekių, pavyzdžiui, asmeninių apsaugos priemonių, gamybos, viešųjų pirkimų ir platinimo, ypač ankstyvuoju COVID-19 pandemijos etapu, o ad hoc priemonės, kurių Komisija ėmėsi siekdama atkurti vidaus rinkos veikimą ir užtikrinti, kad per COVID-19 pandemiją būtų galima įsigyti kilus krizei svarbių nemedicininių prekių, būtinai buvo reaktyvios. Pandemija taip pat atskleidė nepakankamą gamybos pajėgumų visoje Sąjungoje apžvalgą ir su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis susijusį pažeidžiamumą;

(2a)

COVID-19 pandemijos metu nekoordinuotos priemonės, kuriomis ribojamas laisvas asmenų judėjimas, turėjo ypatingą poveikį ypatingos svarbos sektoriams, visų pirma tiems, kurie priklauso nuo mobiliųjų darbuotojų, įskaitant pasienio ir tarpvalstybinius darbuotojus, kurie atliko esminį vaidmenį išlaikant Sąjungos ekonomiką tuo laikotarpiu;

(3)

Komisijos veiksmai buvo atidėti kelioms savaitėms dėl to, kad nebuvo jokių Sąjungos masto nenumatytų atvejų planavimo priemonių ir neaišku , su kuria nacionalinės administracijos dalimi reikia susisiekti, kad būtų greitai išspręstas krizės sukeltas poveikis bendrajai rinkai. Be to, paaiškėjo, kad dėl nesuderintų valstybių narių ribojamųjų veiksmų dar labiau padidėtų krizės poveikis bendrajai rinkai. Paaiškėjo, kad reikia sudaryti valstybių narių ir Sąjungos institucijų susitarimus dėl nenumatytų atvejų planavimo, techninio lygmens koordinavimo, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;

(3)

Komisijos veiksmai buvo atidėti kelioms savaitėms dėl to, kad nebuvo jokių Sąjungos masto nenumatytų atvejų planavimo priemonių ir nebuvo aišku , su kuria nacionalinės valdžios institucija reikia susisiekti, kad būtų greitai išspręstas krizės sukeltas poveikis vidaus rinkai. Be to, paaiškėjo, kad dėl nesuderintų valstybių narių ribojamųjų veiksmų dar labiau padidėtų krizės poveikis vidaus rinkai. Paaiškėjo, kad reikia sudaryti valstybių narių ir Sąjungos institucijų susitarimus dėl nenumatytų atvejų planavimo, techninio lygmens koordinavimo, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija; Be to, tapo akivaizdu, kad dėl nepakankamo veiksmingo valstybių narių veiksmų koordinavimo padidėjo prekių trūkumas ir atsirado daugiau kliūčių laisvam paslaugų ir asmenų judėjimui;

(4)

ekonominės veiklos vykdytojams atstovaujančių organizacijų teigimu , ekonominės veiklos vykdytojai neturėjo pakankamai informacijos apie valstybių narių reagavimo į krizes priemones pandemijos metu iš dalies dėl to , kad nežinojo, kur gauti tokią informaciją, iš dalies dėl kalbinių apribojimų ir administracinės naštos, susijusios su pakartotiniais tyrimais visose valstybėse narėse , ypač nuolat kintančioje reglamentavimo aplinkoje . Tai sutrukdė jiems priimti informacija pagrįstus verslo sprendimus dėl to, kokiu mastu krizės metu jie gali pasikliauti savo laisvo judėjimo teisėmis arba tęsti tarpvalstybinę verslo veiklą. Būtina padidinti informacijos apie nacionalinio ir Sąjungos lygmens reagavimo į krizes priemones prieinamumą;

(4)

vis dėlto , nepaisant pradinio koordinavimo trūkumo , vidaus rinkos taisyklės atliko pagrindinį vaidmenį švelninant neigiamą krizės poveikį ir užtikrinant greitą Sąjungos ekonomikos atsigavimą , t. y . užkertant kelią nepagrįstiems ir neproporcingiems nacionaliniams apribojimams , nustatytiems vienašaliuose valstybių narių atsakymuose, ir suteikiant stiprią paskatą ieškoti bendrų sprendimų, taip skatinant solidarumą ;

(5)

šie pastarojo meto įvykiai taip pat parodė, kad Sąjunga turi būti geriau pasirengusi galimoms būsimoms krizėms, ypač atsižvelgiant į nuolatinį klimato kaitos ir jos sukeltų gaivalinių nelaimių poveikį, taip pat pasaulinį ekonominį ir geopolitinį nestabilumą. Atsižvelgiant į tai, kad nežinoma, kokios krizės galėtų kilti ateityje ir kurios iš jų ateityje turėtų didelį poveikį bendrajai rinkai ir jos tiekimo grandinėms, būtina numatyti priemonę, kuri būtų taikoma atsižvelgiant į įvairių krizių poveikį bendrajai rinkai;

(5)

šie pastarojo meto įvykiai taip pat parodė, kad Sąjunga turi būti geriau pasirengusi galimoms būsimoms krizėms, visų pirma atsižvelgiant į nuolatinį klimato kaitos ir jos sukeltų gaivalinių nelaimių poveikį, taip pat pasaulinį ekonominį ir geopolitinį nestabilumą. Atsižvelgiant į tai, kad nežinoma, kokios būsimos krizės galėtų kilti ir kurios iš jų turėtų didelį poveikį vidaus rinkai ir jos tiekimo grandinėms, būtina numatyti priemonę, kuri būtų taikoma kilus įvairioms krizėms, kurios daro poveikį vidaus rinkai ir daro tarpvalstybinį poveikį;

(6)

krizės poveikis bendrajai rinkai gali būti dvejopas. Viena vertus, dėl krizės gali atsirasti kliūčių laisvam judėjimui bendrojoje rinkoje ir tai gali sutrikdyti įprastą jos veikimą. Kita vertus, dėl krizės gali išaugti kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų trūkumas. Reglamente turėtų būti nagrinėjamas abiejų rūšių poveikis bendrajai rinkai;

(6)

dėl krizės poveikio vidaus rinkai gali atsirasti kliūčių laisvam judėjimui vidaus rinkoje ir tai gali sutrikdyti įprastą jos veikimą. Dėl krizės gali sustiprėti kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų trūkumas vidaus rinkoje . Šiuo reglamentu turėtų būti sprendžiamas žalingo poveikio laisvam prekių, paslaugų ar asmenų judėjimui vidaus rinkoje klausimas;

(7)

kadangi bet kokius konkrečius būsimų krizių aspektus, kurie darytų poveikį bendrajai rinkai ir jos tiekimo grandinėms, sunku numatyti, šiame reglamente turėtų būti numatyta bendra sistema neigiamam poveikiui, kurį krizė gali sukelti bendrajai rinkai ir jos tiekimo grandinėms, numatyti, jam pasirengti, jį sušvelninti ir kuo labiau sumažinti; .

(7)

kadangi bet kokius konkrečius būsimų krizių aspektus, kurie darytų poveikį vidaus rinkai ir jos tiekimo grandinėms, sunku numatyti, šiame reglamente turėtų būti numatyta bendra sistema neigiamam poveikiui, kurį krizė gali sukelti vidaus rinkai ir jos tiekimo grandinėms, numatyti, jam pasirengti, jį sušvelninti ir kuo labiau sumažinti , ir didinti jų atsparumą;

(8)

šiame reglamente nustatyta priemonių sistema turėtų būti įgyvendinama nuosekliai, skaidriai, efektyviai, proporcingai ir laiku, tinkamai atsižvelgiant į poreikį išlaikyti gyvybiškai svarbias visuomenės funkcijas, t. y. visuomenės saugumą, saugą, viešąją tvarką ar visuomenės sveikatą, gerbiant valstybių narių atsakomybę užtikrinti nacionalinį saugumą ir jų įgaliojimus apsaugoti kitas esmines valstybės funkcijas, be kita ko, užtikrinant valstybės teritorinį vientisumą ir palaikant viešąją tvarką;

(8)

šio reglamento priemonių sistema turėtų būti įgyvendinama nuosekliai, skaidriai, efektyviai, proporcingai ir laiku, tinkamai atsižvelgiant į poreikį išlaikyti gyvybiškai svarbias visuomenės funkcijas, įskaitant visuomenės saugumą, saugą, viešąją tvarką ar visuomenės sveikatą, gerbiant valstybių narių atsakomybę užtikrinti nacionalinį saugumą ir jų įgaliojimus apsaugoti kitas esmines valstybės funkcijas, be kita ko, užtikrinant valstybės teritorinį vientisumą ir palaikant viešąją tvarką . Todėl šis reglamentas neturėtų daryti poveikio klausimams, susijusiems su nacionaliniu saugumu ir gynyba;

(9)

šiuo tikslu šiame reglamente nustatyta:

(9)

šiuo tikslu šiame reglamente numatomos būtinos priemonės siekiant užtikrinti nuolatinį vidaus rinkos veikimą, laisvą prekių, paslaugų ir asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimą ir galimybę krizės metu gyventojams, įmonėms ir valdžios institucijoms gauti kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų;

(10)

kai įmanoma, šiuo reglamentu turėtų būti sudarytos sąlygos numatyti įvykius ir krizes, remiantis nuolatine analize, susijusia su strategiškai svarbiomis bendrosios rinkos ekonomikos sritimis ir nuolatiniu Sąjungos prognozavimo darbu;

(11)

šiuo reglamentu neturėtų būti dubliuojama esama vaistų, medicinos priemonių ar kitų medicininių atsako priemonių sistema pagal ES sveikatos saugumo sistemą, įskaitant Reglamentą (ES)  …/… dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai (COM/2020 / 727), Tarybos reglamentą (ES)  …/… dėl priemonių sistemos kilus krizei svarbių medicininių atsako priemonių tiekimui užtikrinti [Ekstremaliosios situacijos sistemos reglamentas (COM/2021/577)], Reglamentą (ES) …/… dėl ECDC įgaliojimų pratęsimo [ECDC reglamentas (COM/2020/726)] ir Reglamentą (ES)  2022/ 123 dėl EMA įgaliojimų pratęsimo [EMA reglamentas] . Todėl šis reglamentas netaikomas vaistams, medicinos priemonėms ar kitoms medicininėms atsako priemonėms, kai jie įtraukiami į Reglamento dėl ekstremaliojoje situacijoje taikomų priemonių sistemos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, išskyrus nuostatas, susijusias su laisvu judėjimu ekstremaliosios bendrosios rinkos situacijos metu, visų pirma nuostatas, skirtas laisvam judėjimui atkurti ir palengvinti, taip pat pranešimo mechanizmą;

(11)

šiuo reglamentu neturėtų būti dubliuojama esama vaistų, medicinos priemonių ar kitų medicininių atsako priemonių sistema pagal ES sveikatos saugumo sistemą, įskaitant Reglamentą (ES) 2022 / 123 ir Reglamentą (ES) 2022/ 2371 . Todėl į šio reglamento taikymo sritį patenkantys vaistai, medicinos prietaisai ar kitos medicininės atsako priemonės nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, išskyrus nuostatas, susijusias su laisvu judėjimu ekstremaliosios vidaus rinkos situacijos metu, visų pirma nuostatas, skirtas laisvam judėjimui atkurti ir palengvinti, taip pat pranešimo mechanizmą;

(12)

šis reglamentas turėtų papildyti integruotą politinio atsako į krizes mechanizmą , kurį pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/1993 valdo Taryba, kiek tai susiję su jos darbu dėl tarpsektorinių krizių, dėl kurių reikia priimti politinius sprendimus, poveikio bendrajai rinkai;

(12)

šis reglamentas turėtų papildyti integruotą politinio atsako į krizes tvarką , kurią pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/1993 valdo Taryba, kiek tai susiję su jos darbu dėl tarpsektorinių krizių, dėl kurių reikia priimti politinius sprendimus, poveikio vidaus rinkai;

(16)

siekiant atsižvelgti į išimtinį ekstremaliosios bendrosios rinkos situacijos pobūdį ir galimas plataus masto pasekmes svarbiam bendrosios rinkos veikimui , pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 281 straipsnio 2 dalį Tarybai išimties tvarka turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimo aktyvavimo ;

(16)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis darbo teisei ar darbo sąlygoms, įskaitant darbuotojų sveikatą ir saugą , taip pat kolektyvinių derybų teisėms ir socialinių partnerių savarankiškumui ;

(17)

SESV 21 straipsnyje nustatyta Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, laikantis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose priemonėse nustatytų apribojimų bei sąlygų. Išsamios sąlygos ir apribojimai nustatyti Direktyvoje 2004/38/EB. Šioje direktyvoje nustatomi bendrieji principai, taikomi šiems apribojimams, ir priežastys, kuriomis galima pagrįsti tokias priemones. Šios priežastys yra viešoji tvarka, visuomenės saugumas arba visuomenės sveikata. Šiomis aplinkybėmis judėjimo laisvės apribojimai gali būti pateisinami, jei jie yra proporcingi ir nediskriminaciniai. Šiuo reglamentu nesiekiama numatyti papildomų laisvo asmenų judėjimo teisės apribojimo pagrindų, be numatytųjų Direktyvos 2004/38 / EB VI skyriuje ;

(17)

kai veikla , kuri turi būti vykdoma pagal šį reglamentą , yra susijusi su asmens duomenų tvarkymu , toks tvarkymas turėtų atitikti susijusius Sąjungos teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos , t .  y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679  (1a) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018 / 1725  (1b) ;

(18)

šiame reglamente numatytos laisvo asmenų judėjimo atkūrimo ir palengvinimo priemonės ir visos kitos priemonės , darančios poveikį laisvam asmenų judėjimui; jos grindžiamos SESV 21 straipsniu ir papildo Direktyvą 2004/38/EB , nedarant poveikio jos taikymui bendrosios rinkos ekstremaliųjų situacijų metu. Tokios priemonės neturėtų leisti arba pateisinti laisvo judėjimo apribojimų , prieštaraujančių Sutartims ar kitoms Sąjungos teisės nuostatoms;

(18)

šiuo reglamentu nustatomos ekonominės veiklos vykdytojų, visų pirma fizinių ar juridinių asmenų, įskaitant bet kokias laikinas įmonių asociacijas , kurie rinkoje siūlo ypatingos svarbos produktus ar paslaugas, teisės ir pareigos. Be to , jame apibrėžiamos itin svarbios sritys, kurios yra sisteminės ir gyvybiškai svarbios vidaus rinkos veikimui, visų pirma sritys, susijusios su laisvu tarpvalstybiniu prekių, paslaugų ar asmenų judėjimu, pavyzdžiui, maisto, transporto , priežiūros, sveikatos ar informacinių technologijų srityse;

(19)

SESV 45 straipsnyje įtvirtinta laisvo darbuotojų judėjimo teisė, kuriai taikomi Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose priemonėse nustatyti apribojimai bei sąlygos. Į šį reglamentą įtrauktos nuostatos, kuriomis papildomos esamos priemonės, siekiant sustiprinti laisvą asmenų judėjimą, padidinti skaidrumą ir teikti administracinę pagalbą ekstremaliosios bendrosios rinkos situacijos atveju. Tokios priemonės apima bendrų informacinių punktų steigimą ir prieinamumą darbuotojams ir jų atstovams valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu bendrosios rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimo pagal šį reglamentą atvejais;

(19)

siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, šiuo reglamentu turėtų būti įsteigta Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo valdyba (toliau – Valdyba), konsultuojanti Komisiją dėl tinkamų krizės poveikio numatymo, jo prevencijos ar reagavimo į jį priemonių. Europos Parlamentas turėtų galėti paskirti ekspertą Valdybos nariu. Komisija į atitinkamus Valdybos posėdžius stebėtojų teisėmis turėtų kviesti kitų su krize susijusių Sąjungos lygmens įstaigų atstovus, įskaitant, kai tinkama, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovus; Komisija turėtų užtikrinti, kad Europos Parlamentas visus dokumentus gautų tuo pat metu kaip ir valstybių narių atstovai. Europos Parlamentas taip pat turėtų sistemingai turėti galimybę dalyvauti Valdybos posėdžiuose, į kuriuos kviečiami valstybių narių ekspertai. Vadovaujantis Europos ekonominės erdvės susitarimu ir pagal dvišalius Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimus, turėtų būti užtikrintas ELPA valstybių atstovų dalyvavimas stebėtojų teisėmis; Valdyba visų pirma turėtų padėti Komisijai ir ją konsultuoti dėl priemonių, kurios daro poveikį laisvam prekių, paslaugų ir asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimui, ypatingą dėmesį skirdama mobiliesiems darbuotojams, įskaitant pasienio ir tarpvalstybinius darbuotojus;

(20)

jei valstybės narės priima priemones, darančias poveikį laisvam prekių ar asmenų judėjimui arba laisvei teikti paslaugas rengiantis bendrosios rinkos ekstremaliosioms situacijoms ir jų metu, jos turėtų apriboti tokias priemones tik tuo, kas būtina, ir jas panaikinti, kai tik tai leidžiama atsižvelgiant į padėtį. Tokios priemonės turėtų atitikti proporcingumo ir nediskriminavimo principus ir jomis turėtų būti atsižvelgiama į ypatingą pasienio regionų padėtį ;

(20)

labai svarbu užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, ypač krizių metu, laikantis vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga. Europos Parlamentas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant demokratinę atskaitomybę. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos taisyklės , kuriomis būtų stiprinamas Komisijos , Europos Parlamento ir Tarybos dialogas ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo klausimais ;

(21)

aktyvavus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimą , valstybės narės turėtų būti įpareigotos pranešti apie kilus krizei svarbius laisvo judėjimo apribojimus;

(21)

siekiant užtikrinti veiksmingą koordinavimą ir keitimąsi informacija ekstremaliosios situacijos atveju , šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatoma pareiga paskirti centrines ryšių įstaigas, atsakingas už ryšius su Komisijos paskirta Sąjungos lygmens centrine ryšių įstaiga ir kitų valstybių narių centrinėmis ryšių tarnybomis;

(22)

nagrinėdama bet kokių priemonių, apie kurias pranešta, projektų arba priimtų priemonių suderinamumą su proporcingumo principu, Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į kintančią krizinę situaciją ir dažnai ribotą informaciją, kurią valstybės narės turi, kai siekia sumažinti dėl krizės kylančią riziką. Kai tai pateisinama ir būtina atsižvelgiant į aplinkybes, Komisija, remdamasi bet kokia turima informacija, įskaitant specializuotą ar mokslinę informaciją, gali apsvarstyti valstybių narių argumentų, grindžiamų atsargumo principu, pagrįstumą kaip priežastį nustatyti laisvo asmenų judėjimo apribojimus. Komisijos užduotis – užtikrinti , kad tokios priemonės atitiktų Sąjungos teisę ir nesudarytų nepagrįstų kliūčių bendrosios rinkos veikimui. Komisija turėtų sureaguoti į valstybių narių pranešimus kuo greičiau , atsižvelgdama į konkrečios krizės aplinkybes, ir ne vėliau kaip per šiame reglamente nustatytus terminus;

(22)

siekiant užtikrinti, kad vidaus rinka atitiktų vieną iš jos pagrindinių tikslų remti Sąjungos ekonomiką , labai svarbus jos atsparumas. Šiuo reglamentu turėtų būti sudarytos sąlygos numatyti įvykius ir krizes , remiantis nuolatine analize, susijusia su labai svarbiomis vidaus rinkos ekonomikos sritimis ir nuolatiniu Sąjungos prognozavimo darbu. Siekiant užtikrinti visų dalyvių pasirengimą krizei, reikia nustatyti taisykles dėl bent kartą kas dvejus metus atliekamo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, mokymų ir krizių protokolų rengimo, įtraukiant ne tik susijusias nacionalinės valdžios institucijas, bet ir suinteresuotuosius subjektus, pvz., įmones, socialinius partnerius ir ekspertus; Taip pat labai svarbu nustatyti taisykles dėl strateginių ypatingos svarbos prekių rezervų, kad būtų užtikrintas tinkamas keitimasis informacija ir teikiama parama valstybėms narėms, siekiant padėti joms koordinuoti ir racionalizuoti savo pastangas;

(23)

siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos konkrečios bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonės būtų taikomos tik tais atvejais , kai tai būtina reaguojant į  konkrečią ekstremaliąją bendrosios rinkos situaciją , Komisijos įgyvendinimo aktais , kuriuose nurodomos tokio aktyvavimo priežastys ir kilus krizei svarbios prekės ar paslaugos, kurioms tokios priemonės taikomos, turėtų būti taikomas individualus tokių priemonių aktyvavimas;

(23)

siekiant nustatyti ypatingos svarbos sektorius , reikėtų nustatyti metodiką, atsižvelgiant į  konkrečius kriterijus, t. y. prekybos srautus , paklausą ir pasiūlą , pasiūlos koncentraciją, Sąjungos ir pasaulinius gamybą ir gamybos pajėgumus įvairiuose vertės grandinės etapuose ir ekonominės veiklos vykdytojų tarpusavio priklausomybę;

(24)

be to , siekiant užtikrinti įgyvendinimo aktų proporcingumą ir deramą pagarbą ekonominės veiklos vykdytojų vaidmeniui krizių valdymo srityje , Komisija turėtų pradėti taikyti bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimą tik tais atvejais , kai ekonominės veiklos vykdytojai negali savanoriškai per pagrįstą laikotarpį pateikti sprendimo . Tai turėtų būti nurodyta kiekviename tokiame akte ir atsižvelgiant į visus konkrečius krizės aspektus;

(24)

svarbu nustatyti ir stebėti prekių tiekimo grandines , itin svarbias paslaugas budrumo režimu, taip pat laisvą ypatingos svarbos darbuotojų kategorijų judėjimą prieš susidarant ekstremaliajai vidaus rinkos situacijai. siekiant atsižvelgti į budrumo režimo aktyvavimą ir galimas pasekmes tinkamam vidaus rinkos veikimui , Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai aktyvuoti tą režimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnio 2 dalį. Budrumo režimas turėtų būti aktyvuotas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, numatant galimybę jį pratęsti tai pačiai trukmei, tinkamai atsižvelgiant į Valdybos pateiktą nuomonę. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai savo išvadų dėl budrumo režimu vykdomos prekių tiekimo grandinių, ypatingos svarbos paslaugų, laisvo ypatingos svarbos darbuotojų kategorijų judėjimo ir svarbiausių ekonominės veiklos vykdytojų sąrašo stebėsenos ataskaitą;

(25)

Komisija ekonominės veiklos vykdytojams skirtus prašymus pateikti informaciją turėtų naudoti tik tais atvejais , kai informacijos, kuri yra būtina norint tinkamai reaguoti į  ekstremaliąją bendrosios rinkos situaciją, pavyzdžiui, informacijos, būtinos Komisijos viešiesiems pirkimams valstybių narių vardu arba kilus krizei svarbių prekių, kurių tiekimo grandinės buvo sutrikdytos, gamintojų gamybos pajėgumų įvertinimui , negalima gauti iš viešai prieinamų šaltinių arba dėl savanoriškai pateiktos informacijos ;

(25)

Komisija, remdamasi konkrečiais ir patikimais įrodymais ir tinkamai atsižvelgdama į  šiame reglamente nustatytus kriterijus , turėtų atidžiai įvertinti vidaus rinkos veikimo sutrikimų mastą ir krizės poveikį ;

(26)

aktyvavus bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimą, prireikus taip pat turėtų būti taikomos tam tikros reagavimo į  krizes procedūros, patikslinant taisykles, kuriomis reglamentuojamas prekių, kurioms taikomos suderintos Sąjungos taisyklės, projektavimas, gamyba, atitikties vertinimas ir pateikimas rinkai. Šios reagavimo į krizes procedūros turėtų sudaryti sąlygas susidarius ekstremaliosioms situacijoms skubiai pateikti rinkai produktus , priskirtus prie kilus krizei svarbių prekių. Atitikties vertinimo įstaigos turėtų teikti pirmenybę kilus krizei svarbių prekių atitikties vertinimui, o ne bet kokioms kitoms dar neišnagrinėtoms paraiškoms dėl kitų produktų. Kita vertus, tais atvejais, kai nepagrįstai vėluojama atlikti atitikties vertinimo procedūras, nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę išduoti leidimus pateikti jų atitinkamai rinkai produktus, kuriems nebuvo taikytos taikytinos atitikties vertinimo procedūros, su sąlyga, kad jie atitinka taikomus saugos reikalavimus. Tokie leidimai galioja tik juos išdavusios valstybės narės teritorijoje ir tik ekstremaliosios bendrosios rinkos situacijos laikotarpiu. Be to, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas padidinti kilus krizei svarbių produktų pasiūlą, turėtų būti nustatytos tam tikros su atitikties prezumpcijos mechanizmu susijusios lankstumo priemonės. Susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai , kilus krizei svarbių prekių gamintojai taip pat turėtų turėti galimybę remtis nacionaliniais ir tarptautiniais standartais, kuriais užtikrinama darniųjų Europos standartų apsaugai lygiavertė apsauga . Tais atvejais, kai tokių standartų nėra arba jų laikytis tampa pernelyg sudėtinga dėl bendrosios rinkos sutrikdymų, Komisija turėtų turėti galimybę paskelbti bendras savanoriško arba privalomo taikymo technines specifikacijas, kad gamintojams būtų pateikti parengti naudoti techniniai sprendimai;

(26)

siekiant atsižvelgti į  išskirtinį vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo aktyvavimo pobūdį ir galimas plataus masto pasekmes , kurios galėtų neigiamai paveikti laisvą prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą , ir siekiant užtikrinti tinkamą viešą tikrinimą , vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas turėtų būti aktyvuotas tik priėmus teisėkūros procedūra priimamą aktą – sprendimą dėl Komisijos pateikto pasiūlymo , kurį nedelsiant bendrai priimtų Europos Parlamentas ir Taryba . Siekiant patenkinti poreikį krizės metu greitai priimti sprendimus, sprendimai aktyvuoti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimą galėtų būti priimami taikant skubos procedūras , nes šios procedūros jau buvo sėkmingai taikomos anksčiau;

(27)

nustačius šiuos kilus krizei svarbius atitinkamų sektorių Sąjungos suderintų taisyklių patikslinimus, reikia tikslingai koreguoti šias 19 sektorių sistemų: Direktyvą 2000/14/EB, Direktyvą 2006/42/ES, Direktyvą 2010/35/ES, Direktyvą 2013/29/ES, Direktyvą 2014/28/ES, Direktyvą 2014/29/ES, Direktyvą 2014/30/ES, Direktyvą 2014/31/ES, Direktyvą 2014/32/ES, Direktyvą 2014/33/ES, Direktyvą 2014/34/ES, Direktyvą 2014/35/ES, Direktyvą 2014/53/ES, Direktyvą 2014/68/ES, Reglamentą (ES) 2016/424, Reglamentą (ES) 2016/425, Reglamentą (ES) 2016/426, Reglamentą (ES) 2019/1009 ir Reglamentą (ES) Nr. 305/2011. Ekstremaliosios situacijos procedūros turėtų būti pradedamos su sąlyga, kad bus aktyvuota ekstremalioji bendrosios rinkos situacija , ir jos turėtų būti taikomos tik tiems produktams, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės;

(27)

ekstremaliosios situacijos procedūros turėtų būti pradedamos su sąlyga, kad bus aktyvuotas ekstremaliosios vidaus rinkos situacijos režimas , ir jos turėtų būti taikomos tik tiems produktams, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės. Todėl esant poreikiui aktyvavus vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimą taip pat turėtų būti pradėtos taikyti tam tikros reagavimo į krizes procedūros, kuriomis reglamentuojamas prekių, kurioms taikomos suderintos Sąjungos taisyklės arba kurioms taikomos bendrosios saugos sistemos taisyklės, projektavimas, gamyba, atitikties vertinimas ir pateikimas rinkai, apsiribojant tik produktais, kurie nurodyti kaip kilus krizei svarbios prekės;

(28)

tais atvejais , kai kyla didelė rizika bendrosios rinkos veikimui , arba esant dideliam strateginės svarbos prekių stygiui arba išskirtinai didelei paklausai, Sąjungos lygmens priemonės , kuriomis siekiama užtikrinti kilus krizei svarbių produktų , pavyzdžiui , pirmenybinių užsakymų , prieinamumą , gali pasirodyti būtinos, kad būtų atkurtas įprastas bendrosios rinkos veikimas ;

(28)

valstybių narių nustatyti laisvo prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo apribojimai turėtų būti uždrausti, nebent jie būtų nediskriminaciniai, pagrįsti ir proporcingi. Krizės metu neturėtų būti įmanoma suspenduoti Sutartyje nustatytų pagrindinių laisvių, o valstybės narės neturėtų naudotis ekstremaliąja situacija kaip pretekstu priimti apribojimus, viršijančius Sutarties taisykles. Bet koks reagavimas į ekstremaliąją vidaus rinkos situaciją turėtų griežtai atitikti tokias taisykles , taip pat šiame reglamente nustatytas taisykles. Jei valstybės narės priima priemones, darančias poveikį laisvam prekių ar asmenų judėjimui arba laisvei teikti paslaugas rengiantis vidaus rinkos ekstremaliosioms situacijoms ir jų metu , jos turėtų apriboti tokias priemones tik tuo , kas būtina , ir jas panaikinti , kai tik ekstremaliosios situacijos režimas deaktyvuojamas arba anksčiau , kai jų nebereikia. Tokios priemonės turėtų atitikti proporcingumo ir nediskriminavimo principus ir jomis turėtų būti atsižvelgiama į ypatingą pasienio regionų padėtį;

(29)

siekiant pasinaudoti Komisijos perkamąja galia ir derybine pozicija bendrosios rinkos budrumo ir bendrosios rinkos ekstremaliosios situacijos režimais , valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos jų vardu atlikti viešuosius pirkimus ;

(29)

ekonominės veiklos vykdytojams atstovaujančių organizacijų teigimu, ekonominės veiklos vykdytojai neturėjo pakankamai informacijos apie valstybių narių reagavimo į krizes priemones pandemijos metu iš dalies dėl to, kad nežinojo, kur gauti tokią informaciją, iš dalies dėl kalbinių apribojimų ir administracinės naštos, susijusios su pakartotiniais tyrimais visose valstybėse narėse , ypač nuolat kintančioje reglamentavimo aplinkoje. Tai sutrukdė jiems priimti informacija pagrįstus verslo sprendimus dėl to, kokiu mastu krizės metu jie gali pasikliauti savo laisvo judėjimo teisėmis arba tęsti tarpvalstybinę verslo veiklą. Būtina padidinti informacijos apie nacionalinio ir Sąjungos lygmens reagavimo į krizes priemones prieinamumą;

(30)

tais atvejais, kai susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai bendrojoje rinkoje labai trūksta kilus krizei svarbių produktų ar paslaugų, ir akivaizdu, kad bendrojoje rinkoje veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai tokių prekių negamina, tačiau iš esmės galėtų pakeisti savo gamybos linijų paskirtį , nes neturėtų pakankamų pajėgumų tiekti reikiamas prekes ar teikti reikiamas paslaugas , Komisija turėtų galėti rekomenduoti valstybėms narėms kraštutiniu atveju imtis priemonių , kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos didinti gamintojų gamybos pajėgumus ar pakeisti jų paskirtį arba didinti paslaugų teikėjų pajėgumus teikti kilus krizei svarbias paslaugas, arba reikalauti, kad tokie pajėgumai būtų padidinti arba būtų pakeista jų paskirtis. Tai darydama Komisija informuotų valstybes nares apie trūkumo rimtumą ir reikalingų kilus krizei svarbių prekių ar paslaugų rūšį ir teiktų paramą bei konsultacijas , susijusias su ES acquis lankstumu tokiais atvejais ;

(30)

SESV 21 straipsnyje nustatyta Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, laikantis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose priemonėse nustatytų apribojimų bei sąlygų. Išsamios sąlygos ir apribojimai nustatyti Direktyvoje 2004/38/EB. Šioje direktyvoje nustatomi bendrieji principai, taikomi tiems apribojimams, ir priežastys, kuriomis galima pagrįsti tokias priemones. Tos priežastys yra viešoji tvarka, visuomenės saugumas arba visuomenės sveikata. Šiomis aplinkybėmis judėjimo laisvės apribojimai gali būti pateisinami, jei jie yra proporcingi ir nediskriminaciniai. Šiuo reglamentu nesiekiama numatyti papildomų laisvo asmenų judėjimo teisės apribojimo pagrindų, be numatytųjų Direktyvos 2004/38/EB VI skyriuje; šiame reglamente numatytos laisvo asmenų judėjimo atkūrimo ir palengvinimo priemonės ir visos kitos priemonės , darančios poveikį laisvam asmenų judėjimui ;

(31)

priemonės , kuriomis užtikrinamas reglamentavimo lankstumas , leistų Komisijai rekomenduoti valstybėms narėms paspartinti leidimų išdavimo procedūras , kurios būtų būtinos siekiant padidinti pajėgumą gaminti kilus krizei svarbias prekes arba teikti kilus krizei svarbias paslaugas ;

(31)

šiame reglamente numatytos laisvo asmenų judėjimo užtikrinimo ir palengvinimo priemonės ir visos kitos priemonės , darančios poveikį laisvam asmenų judėjimui, grindžiamos SESV 21 straipsniu ir papildo Direktyvą 2004/38/EB , nedarant poveikio jos taikymui vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų metu. Tokios priemonės neturėtų leisti arba pateisinti laisvo judėjimo apribojimų, prieštaraujančių Sutartims ar kitoms Sąjungos teisės nuostatoms ;

(32)

siekdama užtikrinti, kad susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai būtų galima įsigyti kilus krizei svarbių prekių, Komisija taip pat gali paraginti ekonominės veiklos vykdytojus, veikiančius kilus krizei svarbiose tiekimo grandinėse , pirmenybę teikti išteklių, reikalingų kilus krizei svarbioms galutinėms prekėms gaminti, užsakymams arba patiems tokių galutinių prekių užsakymams . Jei ekonominės veiklos vykdytojas atsisako priimti tokius užsakymus ir nustatyti jų pirmenybę, remdamasi objektyviais įrodymais, kad būtina užtikrinti kilus krizei svarbių prekių prieinamumą, Komisija gali nuspręsti paraginti atitinkamus ekonominės veiklos vykdytojus priimti tam tikrus užsakymus ir nustatyti jų pirmenybę , ir jų vykdymas bus svarbesnis už bet kokius kitus privatinės ar viešosios teisės įpareigojimus . Jei užsakymas nepriimamas, atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas turėtų pateikti pagrįstas priežastis, dėl kurių prašymas buvo atmestas. Komisija gali viešai paskelbti tokį pagrįstą paaiškinimą arba jo dalis, tinkamai atsižvelgdama į verslo konfidencialumo principą .

(32)

SESV 45 straipsnyje įtvirtinta laisvo darbuotojų judėjimo teisė, kuriai taikomi Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose priemonėse nustatyti apribojimai bei sąlygos. Į šį reglamentą įtrauktos nuostatos, kuriomis papildomos esamos priemonės , siekiant palengvinti laisvą asmenų judėjimą, padidinti skaidrumą ir teikti administracinę pagalbą ekstremaliosios vidaus rinkos situacijos atveju . Tokios priemonės apima bendrų informacinių punktų steigimą ir prieinamumą darbuotojams ir jų atstovams valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu bendrosios rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimo pagal šį reglamentą atvejais. Valstybės narės ir Komisija raginamos naudotis esamomis priemonėmis , skirtomis šių informacinių punktų steigimui ir veiklai . Tokie informaciniai punktai turėtų veikti ir nesant ekstremaliosios situacijos režimo ir padėti palaikyti ryšius tarp valstybių narių ir su Valdyba .

(33)

siekdama užtikrinti kilus krizei svarbių prekių prieinamumą susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai , Komisija gali rekomenduoti valstybėms narėms paskirstyti strateginius rezervus, tinkamai atsižvelgiant į solidarumo, būtinumo ir proporcingumo principus ;

(33)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai , susiję su galimybe priimti paramos priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos laisvam asmenų judėjimui. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 ;

(34)

kai veikla , kuri turi būti vykdoma pagal šį reglamentą , yra susijusi su asmens duomenų tvarkymu , toks tvarkymas turėtų atitikti susijusius Sąjungos teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos , t .  y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725  (41) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679  (42) ;

(34)

aktyvavus vidaus rinkos budrumo arba ekstremaliosios situacijos režimą , valstybės narės turėtų būti įpareigotos pranešti Komisijai apie priemones , susijusias su kilus krizei svarbiais laisvo prekių judėjimo , laisvės teikti paslaugas ir laisvo asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimo apribojimais, kartu pateikiant pareiškimą , kuriuo pagrindžiamas tokių priemonių nustatymas . Pareiškime dėl tokių priemonių proporcingumo turėtų būti atsižvelgta į priemonių poveikį, jų taikymo sritį ir numatomą trukmę;

(35)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas , Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su galimybe priimti paramos priemones, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos laisvam asmenų judėjimui, sudaryti tų strateginių rezervų , kuriuos valstybės narės turėtų išlaikyti, atskirų tikslų (kiekių ir terminų) sąrašą, kad būtų pasiekti iniciatyvos tikslai. Be to , Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai , susiję su budrumo režimo ir budrumo užtikrinimo priemonių aktyvavimu, siekiant atidžiai stebėti strategines tiekimo grandines ir koordinuoti strateginės svarbos prekių ir paslaugų strateginių rezervų kaupimą. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su konkrečių reagavimo į  ekstremaliąsias situacijas priemonių aktyvavimu susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai , kad būtų galima greitai ir koordinuotai reaguoti. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 ;

(35)

nagrinėdama bet kokių priemonių, apie kurias pranešta , projektų arba priimtų priemonių suderinamumą su proporcingumo principu, Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į kintančią krizinę situaciją ir dažnai ribotą informaciją , kurią valstybės narės turi, kai siekia sumažinti dėl krizės kylančią riziką. Kai tai pateisinama ir būtina atsižvelgiant į aplinkybes , Komisija, remdamasi bet kokia turima informacija , įskaitant specializuotą ar mokslinę informaciją, gali apsvarstyti valstybių narių argumentų. Komisijos užduotis – užtikrinti, kad tokios priemonės atitiktų Sąjungos teisę ir nesudarytų nepagrįstų kliūčių vidaus rinkos veikimui. Komisija turėtų sureaguoti į valstybių narių pranešimus kuo greičiau, atsižvelgdama į  konkrečios krizės aplinkybes , ir ne vėliau kaip per šiame reglamente nustatytus terminus ;

(36)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Visų pirma juo gerbiama ekonominės veiklos vykdytojų teisė į privatų gyvenimą, įtvirtinta Chartijos 7 straipsnyje, teisė į duomenų apsaugą, įtvirtinta Chartijos 8 straipsnyje, laisvė užsiimti verslu ir laisvė sudaryti sutartis, kurios saugomos Chartijos 16 straipsniu, teisė į nuosavybę, saugoma Chartijos 17 straipsniu, teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisė, saugoma Chartijos 26 straipsniu, ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, kaip numatyta Chartijos 47 straipsnyje. Kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu , laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones . Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to , kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Reglamentu neturėtų būti daromas poveikis SESV pripažintam socialinių partnerių savarankiškumui;

(36)

Jei Komisija nustato , kad priemonės , apie kurias pranešta , neatitinka Sąjungos teisės , ji gali priimti sprendimą , kuriuo reikalaujama , kad atitinkama valstybė narė pakeistų priemonės , apie kurią pranešta , projektą arba jo nepriimtų. Sprendimų priėmimas nedaro poveikio Komisijos , kaip Sutarčių sergėtojos, prerogatyvoms, nes ji yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas laisvas prekių , paslaugų ir asmenų judėjimas . Siekdama užtikrinti veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą , Komisija turėtų veiksmingai reaguoti į Sąjungos teisės pažeidimus taikydama pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

(37)

Sąjunga tebėra visapusiškai įsipareigojusi laikytis tarptautinio solidarumo ir tvirtai remia principą, kad visos priemonės , kurios laikomos būtinomis pagal šį reglamentą , įskaitant priemones , būtinas siekiant užkirsti kelią kritiniam stygiui arba jį sumažinti, būtų įgyvendinamos tikslingai, skaidriai, proporcingai, laikinai ir laikantis PPO įpareigojimų;

(37)

siekiant užtikrinti, kad ekstremaliosios situacijos atveju piliečiams, vartotojams, ekonominės veiklos vykdytojams ir darbuotojams bei jų atstovams būtų teikiama pagalba , svarbu įsteigti nacionalinius bendruosius informacinius centrus ir Sąjungos lygmens bendrąjį informacinį punktą. Valstybės narės turėtų užtikrinti , kad bet kuris asmuo , nukentėjęs nuo nacionalinių reagavimo į krizes priemonių, galėtų gauti atitinkamą informaciją iš kompetentingų institucijų aiškia ir suprantama kalba ir lengvai prieinamu būdu neįgaliesiems;

(38)

Sąjungos sistema apima tarpregioninius elementus, kad būtų nustatytos nuoseklios , daugiasektorės tarpvalstybinės bendrosios rinkos budrumo ir reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonės, visų pirma atsižvelgiant į išteklius, pajėgumus ir pažeidžiamumą kaimyniniuose regionuose , ypač pasienio regionuose ;

(38)

siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos konkrečios vidaus rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemonės būtų taikomos tik tais atvejais , kai tai būtina reaguojant į konkrečią ekstremaliąją vidaus rinkos situaciją, Komisijos įgyvendinimo aktais, kuriuose nurodomos tokio aktyvavimo priežastys ir kilus krizei svarbios prekės ar paslaugos, kurioms tokios priemonės taikomos , turėtų būti taikomas individualus tokių priemonių aktyvavimas ;

(39)

Komisija taip pat atitinkamais atvejais Sąjungos vardu pradeda konsultacijas ar bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, ypatingą dėmesį skirdama besivystančioms šalims, kad būtų ieškoma bendradarbiavimo sprendimų tiekimo grandinės sutrikdymams panaikinti , laikantis tarptautinių įsipareigojimų . Tam tikrais atvejais tai apima koordinavimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose;

(39)

be to, siekiant užtikrinti įgyvendinimo aktų proporcingumą ir deramą pagarbą ekonominės veiklos vykdytojų vaidmeniui krizių valdymo srityje, Komisija turėtų pradėti taikyti vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimo priemones tik tais atvejais , kai ekonominės veiklos vykdytojai negali savanoriškai per pagrįstą laikotarpį pateikti sprendimo . Tokio aktyvavimo priežastys turėtų būti nurodytos kiekviename tokiame akte ir turėtų būti atsižvelgiama į visus konkrečius krizės aspektus ;

(40)

siekiant nustatyti krizių protokolų sistemą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų papildyta šiame reglamente nustatyta reglamentavimo sistema , išsamiau nurodant valstybių narių ir Sąjungos institucijų bendradarbiavimo bendrosios rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimo , saugaus keitimosi informacija ir komunikacijos rizikos bei krizės atveju būdus. Ypač svarbu , kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi , taip pat ir su ekspertais , ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą , Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių , kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(40)

Komisija ekonominės veiklos vykdytojams skirtus prašymus pateikti informaciją turėtų naudoti kaip kraštutinę priemonę tik tais atvejais , kai informacijos , kuri yra būtina norint tinkamai reaguoti į ekstremaliąją vidaus rinkos situaciją , pavyzdžiui , informacijos , būtinos Komisijos viešiesiems pirkimams valstybių narių vardu arba kilus krizei svarbių prekių , kurių tiekimo grandinės buvo sutrikdytos, gamintojų gamybos pajėgumų įvertinimui, negalima gauti iš viešai prieinamų šaltinių arba remiantis savanoriškai pateikta informacija , bendradarbiaujant su Valdyba ir valstybėmis narėmis;

(41)

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98, kuriame numatytas dvišalių diskusijų apie bendrosios rinkos veikimo kliūtis mechanizmas, buvo retai taikomas ir yra pasenęs. Iš jo vertinimo matyti , kad tame reglamente numatytais sprendimais negalima atsižvelgti į sudėtingų krizių , kurios neapsiriboja prie dviejų kaimyninių valstybių narių sienų įvykstančiais incidentais , realijas. Todėl jis turėtų būti panaikintas,

(41)

kai kyla didelė rizika vidaus rinkos veikimui arba kai labai trūksta ypatingos svarbos prekių arba jų paklausa yra itin didelė, Sąjungos lygmens priemonės , kuriomis siekiama užtikrinti kilus krizei svarbių produktų, pavyzdžiui , pirmenybinių užsakymų, prieinamumą, gali pasirodyti būtinos , kad būtų atkurtas įprastas vidaus rinkos veikimas;

(41a)

tais atvejais, kai susidarius ekstremaliajai vidaus rinkos situacijai vidaus rinkoje labai trūksta kilus krizei svarbių prekių ar paslaugų, ir akivaizdu, kad vidaus rinkoje veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai tokių prekių negamina, tačiau iš esmės galėtų pakeisti savo gamybos linijų paskirtį arba turėtų pakankamai pajėgumų tiekti būtinas prekes ar teikti būtinas paslaugas, Komisija turėtų galėti rekomenduoti valstybėms narėms kraštutiniu atveju imtis priemonių, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos didinti gamintojų gamybos pajėgumus ar pakeisti jų paskirtį arba didinti paslaugų teikėjų pajėgumus teikti kilus krizei svarbias paslaugas, arba reikalauti, kad tokie pajėgumai būtų padidinti arba būtų pakeista jų paskirtis. Tai darydama Komisija turėtų informuoti valstybes nares apie trūkumo rimtumą ir reikalingų kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų rūšį ir turėtų teikti paramą bei konsultacijas, susijusias su Sąjungos acquis lankstumu tokiais atvejais;

(41b)

priemonės, kuriomis užtikrinamas reglamentavimo lankstumas, leistų Komisijai rekomenduoti valstybėms narėms paspartinti leidimų išdavimo procedūras, būtinas siekiant padidinti pajėgumą gaminti kilus krizei svarbias prekes arba teikti kilus krizei svarbias paslaugas;

(41c)

siekdama užtikrinti, kad susidarius ekstremaliajai vidaus rinkos situacijai būtų galima įsigyti kilus krizei svarbių prekių, Komisija taip pat gali paraginti ekonominės veiklos vykdytojus, veikiančius kilus krizei svarbiose tiekimo grandinėse, pirmenybę teikti kilus krizei svarbių prekių užsakymams arba kilus krizei svarbių prekių gamybai reikalingų žaliavų užsakymams. Jei ekonominės veiklos vykdytojas atsisako priimti kvietimą teikti pirmenybę tokiems užsakymams, nepaisant objektyvių įrodymų, kad būtina užtikrinti kilus krizei svarbių prekių prieinamumą, Komisija gali paraginti atitinkamus ekonominės veiklos vykdytojus priimti tam tikrus užsakymus ir nustatyti jų pirmenybę, ir jų vykdymas bus svarbesnis už bet kokius kitus privatinės ar viešosios teisės įpareigojimus. Jei raginimas nepriimamas, atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas turėtų pateikti pagrįstas priežastis, dėl kurių prašymas buvo atmestas;

(41d)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su konkrečių reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonių, t. y. prioritetinių užsakymų, aktyvavimu susidarius ekstremaliajai vidaus rinkos situacijai, kad būtų galima greitai ir koordinuotai reaguoti. Prioritetinis užsakymas turėtų būti pateikiamas už sąžiningą ir pagrįstą kainą, įskaitant, kai aktualu, tinkamą visų ekonominės veiklos vykdytojo patirtų papildomų išlaidų, įskaitant išlaidas, susijusias, pavyzdžiui, su sutartimis už Sąjungos ribų arba gamybos linijų pakeitimu, kompensavimą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(41e)

be to, jei valstybė narė patiria didelį kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų stygių, atitinkama valstybė narė gali apie tai informuoti Komisiją ir nurodyti reikalingus kiekius. Komisija turėtų perduoti informaciją visoms kompetentingoms institucijoms ir racionalizuoja valstybių narių atsako koordinavimą. Siekdama užtikrinti kilus krizei svarbių prekių prieinamumą susidarius ekstremaliajai vidaus rinkos situacijai, Komisija taip pat gali rekomenduoti valstybėms narėms paskirstyti strateginius rezervus, tinkamai atsižvelgiant į solidarumo, būtinumo ir proporcingumo principus;

(41f)

siekiant pasinaudoti Komisijos perkamąja galia ir derybine pozicija vidaus rinkos budrumo ir vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimais, valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti, kad Komisija jų vardu atliktų viešuosius pirkimus. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad valstybės narės, padedamos Komisijos ir Valdybos, koordinuotų savo veiksmus prieš pradėdamos kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų procedūras. Skaidrumas yra pagrindinis veiksmingų viešųjų pirkimų principas, kuriuo didinama konkurencija, didinamas veiksmingumas ir sukuriamos vienodos sąlygos. Europos Parlamentas turėtų būti informuojamas apie procedūras, susijusias su bendrais viešaisiais pirkimais pagal šį reglamentą, ir, gavus prašymą, jam turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su pagal tas procedūras sudarytomis sutartimis, jei užtikrinama tinkama neskelbtinos komercinės informacijos, įskaitant verslo paslaptis, apsauga;

(41g)

būtina nustatyti taisykles dėl skaitmeninių priemonių, siekiant užtikrinti pasirengimą laiku ir veiksmingai reaguoti į galimas būsimas ekstremaliąsias situacijas, taip pat garantuoti nuolatinį vidaus rinkos veikimą, laisvą prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą krizės metu ir kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų prieinamumą piliečiams, įmonėms ir valdžios institucijoms. Nustatydama tokias priemones Komisija turėtų siekti užtikrinti sąveikumą su jau esamomis skaitmeninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, Vidaus rinkos informacine sistema (IMI), kad būtų išvengta reikalavimų dubliavimo ir bet kokios papildomos administracinės naštos. Reglamentu taip pat turėtų būti nustatomos taisyklės dėl tinkamo veiksmų koordinavimo, bendradarbiavimo ir informacijos mainų bei nustatomos skaitmeninės priemonės, skirtos užtikrinti pagreitintų procedūrų labai svarbioms prekėms ir paslaugoms veikimą, kad būtų galima paspartinti leidimų išdavimo, registracijos ir deklaravimo procedūras. Be to, siekiant sudaryti geresnes sąlygas visų ekonominės veiklos vykdytojų, visų pirma įmonių ir pilietinės visuomenės, dalyvavimui, Komisija turėtų sukurti suinteresuotųjų subjektų platformą, kad sudarytų palankias sąlygas ir paskatintų savanoriškai reaguoti į vidaus rinkos ekstremaliąsias situacijas;

(41h)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Visų pirma juo gerbiama ekonominės veiklos vykdytojų teisė į privatų gyvenimą, įtvirtinta Chartijos 7 straipsnyje, teisė į duomenų apsaugą, įtvirtinta Chartijos 8 straipsnyje, laisvė užsiimti verslu ir laisvė sudaryti sutartis, kurios saugomos Chartijos 16 straipsniu, teisė į nuosavybę, saugoma Chartijos 17 straipsniu, teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisė, saugoma Chartijos 28 straipsniu, ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, kaip numatyta Chartijos 47 straipsnyje;

(41i)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(41j)

Komisija turėtų atlikti šio reglamento veiksmingumo vertinimą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, įskaitant Valdybos darbo, testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, mokymo ir krizių protokolų, ekstremaliosios situacijos režimo aktyvavimo kriterijų ir skaitmeninių priemonių naudojimo vertinimą. Be to, ataskaitos turėtų būti teikiamos deaktyvavus ekstremaliosios situacijos režimus. Tose ataskaitose turėtų būti įvertintas reagavimo į ekstremaliąsias situacijas sistemos veikimas ir neatidėliotinų priemonių poveikis pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, laisvei užsiimti verslu, laisvei ieškoti darbo ir dirbti, teisei į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisei, įskaitant teisę streikuoti. Šis reglamentas neturėtų būti aiškinamas kaip darantis poveikį teisei į kolektyvines derybas ir teisei imtis kolektyvinių veiksmų pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), įskaitant darbuotojų teisę imtis kolektyvinių veiksmų savo interesams ginti, įskaitant streikus. Be to, šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis SESV pripažintam socialinių partnerių savarankiškumui;

(41k)

visi veiksmai pagal šį reglamentą turi atitikti Sąjungos įsipareigojimus pagal susijusią tarptautinę teisę. Sąjunga tebėra visapusiškai įsipareigojusi laikytis tarptautinio solidarumo ir tvirtai remia principą, kad visos priemonės, kurios laikomos būtinomis pagal šį reglamentą, įskaitant priemones, būtinas siekiant užkirsti kelią kritiniam stygiui arba jį sumažinti, būtų įgyvendinamos tikslingai, skaidriai, proporcingai, laikinai ir laikantis PPO įpareigojimų;

(41l)

Sąjungos sistema turėtų apimti tarpregioninius elementus, kad būtų nustatytos nuoseklios, daugiasektorės tarpvalstybinės vidaus rinkos budrumo ir reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonės, visų pirma atsižvelgiant į išteklius, pajėgumus ir pažeidžiamumą kaimyniniuose regionuose, ypač pasienio regionuose;

(41m)

siekiant nustatyti krizių protokolų sistemą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildytas nuostatomis, patikslinančiomis valstybių narių ir Sąjungos institucijų bendradarbiavimo vidaus rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimų sąlygas, taip pat saugaus keitimosi informacija ir komunikacijos rizikos bei krizės atveju sąlygas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(41n)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 2679/98 numatytas dvišalių diskusijų ir pranešimo apie vidaus rinkos veikimo kliūtis mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pranešimo reikalavimų dubliavimo krizinėse situacijose, tas reglamentas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Reglamentu (EB) Nr. 2679/98 neturėtų būti daromas poveikis naudojimuisi Sąjungos lygmeniu pripažintomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę ar laisvę streikuoti arba imtis kitų veiksmų, numatytų konkrečiose valstybių narių darbo santykių sistemose, laikantis nacionalinės teisės. Juo taip pat neturėtų būti daromas poveikis teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir užtikrinti jų vykdymą arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę.

a)

patariamoji grupė, konsultuojanti Komisiją dėl tinkamų krizės poveikio bendrajai rinkai numatymo, prevencijos ar reagavimo į jį priemonių;

b)

atitinkamos informacijos gavimo, dalijimosi ja ir keitimosi ja priemonės;

c)

nenumatytų atvejų priemonės, kuriomis siekiama numatyti ir planuoti;

d)

priemonės, kuriomis siekiama pašalinti didelių incidentų, dėl kurių dar nesusidarė ekstremalioji bendrosios rinkos situacija, poveikį bendrajai rinkai (bendrosios rinkos budrumas), įskaitant budrumo užtikrinimo priemonių rinkinį, ir

e)

priemonės, skirtos reaguoti į bendrosios rinkos ekstremaliąsias situacijas, įskaitant reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonių rinkinį.

a)

vaistams, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/83/EB 2 straipsnio 2 dalyje ;

a)

vaistams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB 1 straipsnio 2 punkte ;

c)

kitoms medicininėms atsako priemonėms, apibrėžtoms Reglamento (ES) …/… dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai  (44) 3 straipsnio 8 punkte ir įtrauktoms į sąrašą, sudarytą pagal pasiūlymo dėl Tarybos reglamento (ES) …/ … dėl priemonių sistemos kilus krizei svarbių medicininių atsako priemonių tiekimui užtikrinti  (45) 6 straipsnio 1 dalį ;

c)

kitoms medicininėms atsako priemonėms, apibrėžtoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)  2022 / 2371  (45) 3 straipsnio 10 punkte ;

f)

finansinėms paslaugoms, kaip antai banko paslaugoms, kreditui, draudimui ir perdraudimui, profesinėms arba asmeninėms pensijoms, vertybiniams popieriams, investiciniams fondams, konsultacijoms dėl mokėjimų ir investicijų, įskaitant Direktyvos 2013/36/ES I priede išvardytas paslaugas, taip pat atsiskaitymo ir tarpuskaitos veiklai bei konsultavimui, tarpininkavimui ir kitoms pagalbinėms finansinėms paslaugoms.

a)

Sąjungos vardu pradėti konsultacijas ar bendradarbiauti su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, ypatingą dėmesį skiriant besivystančioms šalims, siekiant rasti bendradarbiavimu grindžiamus sprendimus, kad būtų išvengta tiekimo grandinės sutrikdymų, laikantis tarptautinių įsipareigojimų. Tam tikrais atvejais tai gali apimti koordinavimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, arba

b)

atlikti vertinimą, ar tikslinga nustatyti prekių eksporto apribojimus laikantis Sąjungos tarptautinių teisių ir įsipareigojimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/479  (48) .

1)

krizė – išskirtinis netikėtas ir staigus natūralus arba žmogaus sukeltas ypatingo pobūdžio ir masto įvykis Sąjungoje arba už jos ribų;

1)

krizė – išskirtinis, natūralus arba žmogaus sukeltas ypatingo pobūdžio ir masto įvykis Sąjungoje arba už jos ribų , kuris daro žalingą poveikį laisvam prekių, paslaugų ar asmenų judėjimui vidaus rinkoje ;

2)

bendrosios rinkos budrumo režimas – sistema, skirta reaguoti į  didelio strateginės svarbos prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutrikdymo grėsmę , kuri gali per ateinančius šešis mėnesius tapti ekstremaliąja bendrosios rinkos situacija;

2)

vidaus rinkos budrumo režimas – sistema, skirta reaguoti į  krizės, dėl kurios gali kilti ypatingos svarbos prekių tiekimo ir paslaugų teikimo didelis sutrikdymas , grėsmę ir kuri gali per ateinančius šešis mėnesius tapti ekstremaliąja vidaus rinkos situacija;

3)

ekstremalioji bendrosios rinkos situacija  – plataus masto krizės poveikis bendrajai rinkai, dėl kurio labai sutrikdomas laisvas judėjimas bendrojoje rinkoje arba tiekimo grandinių veikimas, būtinas siekiant išlaikyti gyvybiškai svarbią visuomeninę ar ekonominę veiklą bendrojoje rinkoje;

3)

ekstremaliosios vidaus rinkos situacijos režimas  – didelio plataus masto krizės poveikio vidaus rinkai, dėl kurio labai sutrikdomas laisvas prekių, paslaugų ar asmenų judėjimas arba tiekimo grandinių veikimas, kurie yra būtini gyvybiškai svarbiai visuomeninei ar ekonominei veiklai vidaus rinkoje palaikyti, šalinimo sistema ;

4)

strategiškai svarbios sritys – Sąjungai ir jos valstybėms narėms itin svarbios sritys, nes jos yra sisteminės ir gyvybiškai svarbios visuomenės saugumui, viešajam saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenės sveikatai, o jų veiklos sutrikdymas, nesėkmė, praradimas ar sunaikinimas turėtų didelį poveikį bendrosios rinkos veikimui;

4)

kritinės svarbos sritys – Sąjungai ir jos valstybėms narėms kritiškai svarbios sritys, kurios yra sisteminės ir gyvybiškai svarbios visuomenės saugumui, viešajam saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ar aplinkai , ir kurių veiklos sutrikdymas, nesėkmė, praradimas ar sunaikinimas turėtų didelį poveikį vidaus rinkos veikimui , visų pirma laisvam prekių, paslaugų ar asmenų judėjimui ;

5)

strateginės svarbos prekės ir paslaugos  – prekės ir paslaugos , kurios yra būtinos siekiant užtikrinti bendrosios rinkos veikimą strategiškai svarbiose srityse ir kurių negalima pakeisti arba diversifikuoti;

5)

kritinės svarbos prekės , paslaugos ir darbuotojai  – prekės , paslaugos ir darbuotojų kategorijos , kurios yra būtinos siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą kritiškai svarbiose srityse ir kurių negalima pakeisti arba , jei tinkama, diversifikuoti;

6)

kilus krizei svarbios prekės ir paslaugos – prekės ir paslaugos, būtinos reaguojant į krizę arba reaguojant į krizės poveikį bendrajai rinkai susidarius ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai;

6)

kilus krizei svarbios prekės ir paslaugos – prekės ir paslaugos, būtinos reaguojant į krizę arba reaguojant į krizės poveikį vidaus rinkai susidarius ekstremaliajai vidaus rinkos situacijai;

7)

strateginiai rezervai – strateginės svarbos prekių atsargos, kurių rezervą, kontroliuojant valstybei narei, gali reikėti sudaryti, kad būtų pasirengta ekstremaliajai bendrosios rinkos situacijai.

7)

strateginiai rezervai – valstybės narės kontroliuojamos kritinės svarbos prekių atsargos, kurių rezervą, kontroliuojant valstybei narei, gali reikėti sudaryti, kad būtų pasirengta ekstremaliajai vidaus rinkos situacijai.

a)

pasiūlyti Komisijos ir valstybių narių administracinio bendradarbiavimo bendrosios rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimais tvarką, kuri būtų įtraukta į krizių protokolus;

a)

pasiūlyti Komisijos ir valstybių narių administracinio bendradarbiavimo vidaus rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimais tvarką, kuri būtų įtraukta į  6 straipsnyje nurodytus krizių protokolus;

b)

įvertinti didelius incidentus, dėl kurių valstybės narės įspėjo Komisiją.

b)

įvertinti incidentus, apie kuriuos valstybės narės arba kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai įspėjo Komisiją pagal 8 straipsnį, ir jų poveikį laisvam prekių, paslaugų ir asmenų, įskaitant darbuotojus, judėjimui;

ba)

rekomenduoti valstybėms narėms sukurti kritinės svarbos prekių rezervą, kad būtų pasirengta ekstremaliajai vidaus rinkos situacijai, atsižvelgiant į stygiaus tikimybę ir poveikį;

bb)

rinkti prognozių duomenis apie krizės tikimybę, vykdyti duomenų analizę ir rinkos tyrimus;

bc)

konsultuotis su ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant MVĮ, atstovais ir atstovaujamosiomis organizacijomis, taip pat prireikus su socialiniais partneriais, siekiant surinkti rinkos tyrimų informaciją;

bd)

analizuoti suvestinius duomenis, kuriuos Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis gavo kitos kilus krizei svarbios įstaigos;

be)

saugoti nacionalines ir Sąjungos krizių valdymo priemones, kurios buvo taikytos per ankstesnes krizes ir turėjo poveikį vidaus rinkai ir jos tiekimo grandinėms;

bf)

imtis priemonių vidaus rinkos atsparumui stiprinti pagal šį reglamentą, pavyzdžiui, organizuoti mokymus ir imitavimą, taip pat nustatyti atitinkamus ekonominės veiklos vykdytojus ir tiekimo grandines atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

a)

nustatyti, ar esama 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos grėsmės, ir tokios grėsmės mastą;

a)

nustatyti, ar tenkinami kriterijai, kuriais remiantis aktyvuojamas ar deaktyvuojamas budrumo režimas, ir visų pirma, ar esama 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos grėsmės, ir tokios grėsmės mastą;

b)

rinkti prognozių, duomenų analizių ir rinkos tyrimų informaciją;

c)

konsultuotis su ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant MVĮ, ir pramonės atstovais siekiant rinkti rinkos tyrimų informaciją;

d)

analizuoti suvestinius duomenis, kuriuos Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis gavo kitos kilus krizei svarbios įstaigos;

e)

sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija ir ja dalytis, be kita ko, su kitomis atitinkamomis įstaigomis ir kitomis kilus krizei svarbiomis įstaigomis Sąjungos lygmeniu, taip pat prireikus su trečiosiomis šalimis, ypatingą dėmesį skiriant besivystančioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms;

f)

saugoti nacionalines ir Sąjungos krizių valdymo priemones, kurios buvo taikytos per ankstesnes krizes, turėjusias poveikį bendrajai rinkai ir jos tiekimo grandinėms.

b)

nustatyti, ar užtikrinta atitiktis ekstremaliosios situacijos režimo aktyvavimo arba panaikinimo kriterijams;

b)

nustatyti, ar užtikrinta atitiktis ekstremaliosios situacijos režimo aktyvavimo arba panaikinimo kriterijams , remiantis pakankamais ir patikimais įrodymais ;

c)

konsultuoti dėl priemonių, pasirinktų reaguojant į ekstremaliąją bendrosios rinkos situaciją Sąjungos lygmeniu, įgyvendinimo;

c)

konsultuoti dėl priemonių, pasirinktų reaguojant į ekstremaliąją vidaus rinkos situaciją Sąjungos lygmeniu, įgyvendinimo;

e)

sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija ir ja dalytis, be kita ko, su kitomis kilus krizei svarbiomis įstaigomis Sąjungos lygmeniu, taip pat prireikus su trečiosiomis šalimis, ypatingą dėmesį skiriant besivystančioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms.

e)

sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija ir ja dalytis, be kita ko, su kitomis kilus krizei svarbiomis įstaigomis Sąjungos lygmeniu, taip pat prireikus su trečiosiomis šalimis, ypatingą dėmesį skiriant ELPA narėms, šalims kandidatės ir besivystančioms šalims, ir tarptautinėms organizacijoms.

a)

Valdybos priimtas nuomones, rekomendacijas ir ataskaitas;

b)

testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus;

c)

budrumo režimo aktyvavimą, jo patęsimą ir deaktyvavimą, ir visas pagal III dalį priimtas priemones;

d)

budrumo režimo aktyvavimą, jo patęsimą ir deaktyvavimą, ir visas pagal IV dalį priimtas priemones;

e)

bet kokias priemones, ribojančias laisvą prekių, paslaugų ir darbuotojų judėjimą;

a)

nacionalinių ir Sąjungos lygmens kompetentingų institucijų bendradarbiavimu valdant bendrosios rinkos budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimus visuose bendrosios rinkos sektoriuose ;

a)

nacionalinių kompetentingų institucijų, įskaitant vietos ir regionų lygmens institucijas, ir Sąjungos lygmens kompetentingų institucijų , atsakingų už vidaus rinkos budrumo ir ekstremaliųjų situacijų režimų valdymą, bendradarbiavimu ;

c)

koordinuotu požiūriu į komunikaciją rizikos ir krizės atveju, taip pat ir visuomenės atžvilgiu, koordinuojant Komisijos vaidmenį;

c)

koordinuotu požiūriu į komunikaciją rizikos ir krizės atveju, taip pat ir visuomenės atžvilgiu ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų , įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus, atžvilgiu, o Komisija atlieka koordinatoriaus vaidmenį.

d)

sistemos valdymu.

a)

atitinkamų nacionalinių kompetentingų institucijų, pagal 5 straipsnį paskirtų centrinių ryšių įstaigų ir 21 straipsnyje nurodytų bendrų informacinių punktų sąrašą, jų kontaktinius duomenis, paskirtas funkcijas ir pareigas taikant šiame reglamente nustatytus budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimus pagal nacionalinę teisę ;

a)

nacionalinių kompetentingų institucijų, pagal 5 straipsnį paskirtų centrinių ryšių įstaigų ir 21 straipsnyje nurodytų bendrų informacinių punktų sąrašą, jų kontaktinius duomenis, paskirtas funkcijas ir pareigas taikant šiame reglamente nustatytus budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimus , laikantis nacionalinės teisės ;

b)

konsultacijas su ekonominės veiklos vykdytojų ir socialinių partnerių , įskaitant MVĮ, atstovais dėl jų iniciatyvų ir veiksmų, kuriais siekiama sušvelninti galimus tiekimo grandinės sutrikdymus ir į  juos reaguoti bei pašalinti galimą prekių ir paslaugų trūkumą bendrojoje rinkoje ;

b)

konsultacijas su ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant MVĮ, atstovais dėl jų iniciatyvų ir veiksmų, kuriais siekiama sušvelninti galimas ekstremaliąsias situacijas vidaus rinkoje ir į  jas reaguoti;

ba)

konsultacijas su socialiniais partneriais dėl poveikio laisvam darbuotojų judėjimui itin svarbiose srityse;

c)

techninį bendradarbiavimą budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimais bendrosios rinkos sektoriuose;

c)

techninį bendradarbiavimą budrumo ir ekstremaliosios situacijos režimais vidaus rinkos sektoriuose;

d)

komunikaciją rizikos ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, Komisijai atliekant koordinavimo vaidmenį, tinkamai atsižvelgiant į jau esamas struktūras.

d)

komunikaciją rizikos ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, Komisijai atliekant koordinavimo vaidmenį, atsižvelgiant į jau esamas struktūras.

a)

konkretūs sutrikdymo parametrai, kuriems išspręsti yra skirti savanoriški krizių protokolai, ir tikslai, kurių siekiama tais protokolais;

b)

kiekvieno dalyvio vaidmuo ir parengiamosios priemonės, kurias jie turi taikyti, taip pat jų vaidmuo aktyvavus krizės protokolą;

c)

procedūra, pagal kurią nustatoma, kaip bus taikomas krizės protokolas;

d)

veiksmai, kuriais siekiama sušvelninti galimas ekstremaliąsias situacijas vidaus rinkoje ir į jas reaguoti, griežtai apsiribojant tuo, kas būtina joms įveikti;

e)

apsaugos priemonės bet kokiam neigiamam poveikiui laisvam prekių, paslaugų ir darbuotojų judėjimui panaikinti.

1.

Komisija parengia ir reguliariai organizuoja 6 straipsnyje nurodytus mokymus pasirengimo krizėms, koordinavimo, bendradarbiavimo , komunikavimo ir keitimosi informacija krizių metu klausimais, skirtus paskirtųjų centrinių ryšių įstaigų ir ekonominės veiklos vykdytojų darbuotojams. Ji rengia pratybas, kuriose dalyvauja centrinių ryšių įstaigų ir kitų susijusių subjektų, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus, ar įstaigų, dalyvaujančių užkertant kelią vidaus rinkos ekstremaliosioms situacijoms, rengiantis joms ir reaguojant į jas, darbuotojai .

1a.

a)

visų susijusių veiksmų laisvam prekių, paslaugų ir asmenų judėjimui palengvinti stebėseną, analizavimą ir vertinimą;

b)

geriausios praktikos nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu, taip pat, kai tinkama, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų parengtos geriausios praktikos rėmimą ir įgyvendinimą;

c)

gairių dėl žinių platinimo ir skirtingų užduočių įgyvendinimo nacionaliniu ir, kai tinkama, regiono ir vietos lygmeniu, parengimą;

d)

raginimą įdiegti ir naudoti susijusias naujas technologijas ir skaitmenines priemones, siekiant reaguoti į vidaus rinkos ekstremaliąsias situacijas.

1b.

a)

parengia scenarijus ir parametrus, kuriais nustatoma specifinė rizika, susijusi su vidaus rinkos ekstremaliosiomis situacijomis ir kuriais siekiama nustatyti pažeidžiamumą itin svarbiose srityse ir įvertinti galimą poveikį laisvam prekių, paslaugų ir asmenų judėjimui;

b)

nustato susijusius ekonominės veiklos vykdytojus ir atstovaujamąsias organizacijas, taip pat kitus susijusius subjektus ar įstaigas, dalyvaujančius užkertant kelią ekstremaliosioms situacijoms, joms rengiantis ir reaguojant į jas, ir pakviečia jas savanoriškai dalyvauti;

c)

sudaro palankias sąlygas tarpusavio vertinimams ir skatina kurti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms strategijas;

d)

užbaigus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, bendradarbiaudama su visais susijusiais subjektais nustato rizikos mažinimo priemones.

a)

prekybos srautų;

b)

paklausos ir pasiūlos;

c)

pasiūlos koncentravimo;

d)

Sąjungos ir pasaulinės gamybos ir gamybos pajėgumų įvairiais vertės grandinės etapais,

e)

ekonominės veiklos vykdytojų tarpusavio priklausomybės tiek su veiklos vykdytojais, veikiančiais vidaus rinkoje, tiek už jos ribų.

a)

ekonominės veiklos vykdytojų, kuriuos paveikė faktinis arba galimas sutrikdymas , skaičių;

a)

ekonominės veiklos vykdytojų, kuriuos paveikė sutrikdymas visoje Sąjungoje , skaičių;

b)

faktinio arba galimo sutrikdymo trukmę arba numatomą trukmę;

b)

incidentų trukmę arba numatomą trukmę;

c)

geografinę vietovę; bendrosios rinkos dalį , kurią paveikė faktinis arba galimas sutrikdymas ; poveikį konkrečioms geografinėms vietovėms, kurios ypač pažeidžiamos tiekimo grandinės sutrikdymų atžvilgiu arba kurios su jais susiduria , įskaitant ES atokiausius regionus ;

c)

geografinę vietovę; paveiktos vidaus rinkos dalį ir jos tarpvalstybinį poveikį ; poveikį ypač pažeidžiamoms arba pažeidžiamoms geografinėms vietovėms , pavyzdžiui, atokiausiems regionams ;

d)

faktinio arba galimo sutrikdymo poveikį nediversifikuojamiems ir nepakeičiamiems ištekliams.

d)

tų incidentų poveikį nediversifikuojamiems ir nepakeičiamiems ištekliams.

a)

1 dalyje nurodyto stygiaus tikimybę ir galimą poveikį;

b)

ekonominės veiklos vykdytojų turimų atsargų lygį ir strateginius rezervus visoje Sąjungoje, taip pat visą informaciją dėl ekonominės veiklos vykdytojų vykdomos veiklos siekiant padidinti savo atsargas;

c)

tokių strateginių rezervų sudarymo ir išlaikymo išlaidas;

d)

alternatyvaus tiekimo variantus ir galimybes;

e)

papildomą informaciją, kuri galėtų užtikrinti tokių prekių ir paslaugų prieinamumą.

a)

galimo krizės poveikio vertinimas;

a)

tikėtinos krizės galimo poveikio vertinimas , įskaitant konkrečią pasienio regionų ir atokiausių regionų padėtį ;

b)

atitinkamų strateginės svarbos prekių ir paslaugų sąrašas ir

b)

atitinkamų kritinės svarbos prekių , paslaugų ir darbuotojų kategorijų sąrašas ir

c)

budrumo užtikrinimo priemonės, kurių reikia imtis.

c)

budrumo priemonės, kurių reikia imtis , įskaitant tokių priemonių būtinumo ir proporcingumo pagrindimą .

a)

strateginių rezervų lygį jų teritorijoje;

b)

visas tolesnio pirkimo galimybes.

a)

įrodo, kad neturi jokios kitos prieigos prie tokios informacijos, ir pagrindžia jos poreikį; ir

b)

paprašo Valdybos pateikti nuomonę.

a)

tai, kad krizė paskatino aktyvuoti bet kokį atitinkamą Tarybos reagavimo į krizes mechanizmą, Sąjungos civilinės saugos mechanizmą arba mechanizmus , nustatytus pagal ES sveikatos saugumo sistemą, įskaitant [pasiūlymą dėl] Reglamento (ES) …/… dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ir [pasiūlymą dėl] Tarybos reglamento (ES)  …/… dėl priemonių sistemos kilus krizei svarbių medicininių atsako priemonių tiekimui užtikrinti ;

a)

tai, kad krizė privertė aktyvuoti atitinkamą Tarybos reagavimo į krizes mechanizmą, įskaitant integruotą politinį reagavimą į krizes, Sąjungos civilinės saugos mechanizmą arba bet kurį iš mechanizmų , nustatytų pagal ES sveikatos saugumo sistemą, įskaitant ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą pagal Reglamentą (ES) 2022/2372 ;

b)

nustatytą ekonominės veiklos vykdytojų arba naudotojų, kurie priklauso nuo sutrikusio atitinkamų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo bendrosios rinkos sektoriuje ar sektoriuose, skaičių;

b)

nustatytą ekonominės veiklos vykdytojų arba naudotojų, kurie priklauso nuo sutrikusio atitinkamų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo vidaus rinkos sektoriuje ar sektoriuose, skaičių arba rinkos dalį ir rinkos paklausą ;

c)

atitinkamų prekių ar paslaugų svarbą kitiems sektoriams;

c)

atitinkamų prekių , paslaugų ar darbuotojų kritinę svarbą kitiems sektoriams;

ca)

numatomą prekių ir paslaugų trūkumą vidaus rinkoje;