–

KAHL GmbH & Co. KG, atstovaujamos Rechtsanwalt T. Peterka,

–

C. E. Roeper GmbH, atstovaujamos Rechtsanwalt M. Hackert,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Mantl ir M. Salyková,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382), iš dalies pakeisto 2014 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1101/2014 (OL L 312, 2014, p. 1) ir 2015 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1754 (OL L 285, 2015, p. 1), I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 1521 90 91 ir 1521 90 99 subpozicijų išaiškinimo.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant du ginčus tarp, pirma, KAHL GmbH & Co. KG (toliau – KAHL) ir Hauptzollamt Hannover (Hanoverio centrinė muitinė, Vokietija) ir, antra, C. E. Roeper GmbH (toliau – Roeper) ir Hauptzollamt Hamburg (Hamburgo centrinė muitinė, Vokietija) dėl šių bendrovių į Vokietiją importuoto išlydyto ir sustingusio bičių vaško tarifinio klasifikavimo.

Teisinis pagrindas

Tarptautinė teisė

3

Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) parengta Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS) buvo įtvirtinta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje pasirašytoje Tarptautinėje konvencijoje dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos, kuri kartu su 1986 m. birželio 24 d. jos pakeitimo protokolu Europos ekonominės bendrijos vardu buvo patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288).

4

Pagal šios konvencijos nuostatas PMO parengtuose SS paaiškinimuose, kurie taikomi pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms, pateikiama tokia informacija apie SS 1521 90 subpozicijai priskiriamą „Bičių vašką ir kitų vabzdžių vašką, rafinuotą arba nerafinuotą, dažytą arba nedažytą“:

Sąjungos teisė

KN

5

Kaip matyti iš Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto 2000 m. sausio 31 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 254/2000 (OL L 28, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 9 t., p. 357), 1 straipsnio 1 dalies, Europos Komisijos nustatytoje KN reglamentuojamas į Europos Sąjungą importuotų prekių muitinis klasifikavimas. Joje perimamos šešių skaitmenų SS pozicijos ir subpozicijos ir tik septintas ir aštuntas skaitmenys nurodo jai būdingą skirstymą.

6

Bendrosiose KN aiškinimo taisyklėse, pateikiamose KN pirmosios dalies I skyriaus A poskyryje, nustatyta:

7

Pagal Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 254/2000, 12 straipsnio 1 dalį Komisija kasmet priima reglamentą, kuriame pateikiama išsami KN redakcija kartu su muito normomis, nustatytomis pagal Europos Sąjungos Tarybos ar Komisijos patvirtintas priemones. Šis reglamentas ne vėliau kaip spalio 31 d. paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir taikomas nuo kitų metų sausio 1 d.

8

Remiantis šia nuostata buvo priimti įgyvendinimo reglamentai Nr. 1101/2014 ir 2015/1754. Kiekvienas iš jų pakeitė KN atitinkamai nuo 2015 m. sausio 1 d. ir 2016 m. sausio 1 d. Vis dėlto pagrindinėse bylose taikytinų šios nomenklatūros nuostatų tekstas išliko toks pats.

9

Kaip matyti iš kiekvieno šių įgyvendinimo reglamentų, KN antroje dalyje „Muitų sąrašas“ yra III skyrius „Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai; paruošti valgomieji riebalai; gyvūninis arba augalinis vaškas“.

10

Šio skyriaus to paties pavadinimo 15 skirsnyje yra KN 1521 pozicija, išdėstyta taip:

KN paaiškinimai

11

Pagal Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 254/2000, 9 straipsnio 1 dalies a punkto pirmą įtrauką KN paaiškinimus tvirtina Komisija.

12

2015 m. kovo 4 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 76, 2015, p. 1) paskelbtuose paaiškinimuose nurodyta:

Reglamentas (ES) Nr. 142/2011

13

2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011, p. 1), 25 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad draudžiama importuoti ir gabenti tranzitu bičių vašką medaus korių pavidalu.

Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai

Byla C‑197/20

14

2015 m. gruodžio 11 d. KAHL, importuojanti vašką į Sąjungą ir jį perdirbanti, kreipėsi į Hanoverio centrinę muitinę su prašymu pateikti privalomąją tarifinę informaciją (toliau – PTI), susijusią su prekės klasifikavimu; ji šią prekę vadino „žaliaviniu bičių vašku“ ir siūlė ją priskirti prie KN 1521 90 91 subpozicijos, kurioje numatytas atleidimas nuo muito.

15

2016 m. vasario 10 d. sprendimu Hanoverio centrinė muitinė suteikė KAHL PTI, pagal kurią ta prekė, kaip „kitas“ bičių vaškas, priskirta prie KN 1521 90 99 subpozicijos, kuriai taikomas 2,5 % muitas.

16

2016 m. vasario 22 d. KAHL pateiktas skundas dėl šio sprendimo buvo atmestas; tada ji 2017 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą su skundu, kuriame, grįsdama prašymą priskirti nagrinėjamą prekę prie KN 1521 90 91 subpozicijos, nurodė, kad bičių vaško priskyrimas prie šios subpozicijos negali priklausyti nuo jame esančių priemaišų kiekio, o kelių svetimkūnių pašalinimas lydant vašką šiuo aspektu neturi jokios reikšmės.

17

Hanoverio centrinė muitinė laikosi pozicijos, kad nagrinėjama prekė priskirtina ne prie KN 1521 90 91 subpozicijos, o prie KN 1521 90 99 subpozicijos, nes ši prekė nėra korių pavidalo ir joje nėra vaškui šiuo pavidalu būdingų priemaišų.

18

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nagrinėjamą prekę apibūdina taip: bičių vaškas, kuris eksportuojančioje valstybėje buvo išlydytas ir išvalytas naudojant grubaus valymo filtrus, paskui sustingo prieš jį eksportuojant; jis sudarytas iš išlydytų, tinkamų pjaustyti, geltonos medaus spalvos, bičių vašku kvepiančių dalių (maždaug 15 x 5 cm) ir gabalėlių (maždaug 7 x 4 cm) su įtrūkiais ir struktūromis, atsirandančiomis išlydytam vaškui stingstant, ir iš išorės turi šiek tiek prilipusių tamsių priemaišų. To teismo teigimu, neįmanoma nustatyti, ar tai yra svetimkūniai, kurių vaške buvo prieš jį išlydant, ar nešvarumai, atsiradę skystą vašką atšaldant formose, nes jokie svetimkūniai vaške nematomi plika akimi.

19

Be to, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad skiriasi paaiškinimų dėl KN 1521 90 99 subpozicijos kalbinės versijos. Nors kai kuriose šių paaiškinimų kalbinėse versijoje, kaip antai versijose ispanų, vokiečių, prancūzų, italų, nyderlandų, portugalų ir rumunų kalbomis, prie žodžių junginio „presuotas arba rafinuotas“ pridėtas žodis „išlydytas“, jo nėra prie to žodžių junginio kitose minėtų paaiškinimų kalbinėse versijose, kaip antai versijose čekų, danų, anglų, maltiečių, lenkų ir švedų kalbomis. Tas teismas mano, kad būtina pateikti Teisingumo Teismui klausimą, ar turi būti taikomi paaiškinimai dėl KN 1521 90 99 subpozicijos, kurių kalbinėje versijoje yra žodis „išlydytas“.

20

To teismo teigimu, jeigu Teisingumo Teismas į šį klausimą atsakytų neigiamai, KN 1521 90 91 subpozicijoje vartojamo žodžio „žaliaviniai“ aiškinimas įgytų lemiamą reikšmę atliekant bičių vaško, iš kurio buvo pašalinta dalis svetimkūnių, tarifinį klasifikavimą. Atsižvelgdamas į įprastą šio žodžio reikšmę ir konkrečias jo apibrėžtis šioje srityje, jis yra linkęs nagrinėjamą prekę priskirti prie KN 1521 90 91 subpozicijos, juo labiau kad toks priskyrimas, jo nuomone, atitinka ir visuomenės suvokimą.

21

Tokiomis aplinkybėmis Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas, Vokietija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

Byla C‑216/20

22

Roeper importuoja į Sąjungą bičių vašką, siekdama jį perparduoti įmonėms, kurios jį stipriai apdoroja, kad būtų galima naudoti kosmetikos, farmacijos ir maisto produktų pramonėje. 2015 m. sausio 7 d. ji pateikė Hamburgo centrinei muitinei deklaraciją dėl 800 bičių vaško maišų, siekdama juos išleisti į laisvą apyvartą.

23

Ištyrusi mėginį Hamburgo centrinė muitinė nusprendė, kad nagrinėjama prekė turi būti priskirta prie KN 1521 90 99 subpozicijos kaip „kitas“ bičių vaškas. Tokiomis aplinkybėmis 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ši muitinė pareikalavo Roeper sumokėti 2 614 EUR sumą, atitinkančią šiai prekei taikomą 2,5 % muitą.

24

2015 m. gruodžio 1 d. Roeper pateiktas skundas dėl šio sprendimo buvo atmestas; tada ji 2017 m. rugsėjo 25 d. pateikė skundą prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Grįsdama savo poziciją, kad nagrinėjama prekė yra „žaliavinis“ bičių vaškas, priskirtinas prie KN 1521 90 91 subpozicijos, Roeper nurodė, kad sąvoka „išlydytas“, kaip ji suprantama pagal paaiškinimus dėl KN 1521 90 99 subpozicijos, reiškia ne tik tai, kad bičių vaškas buvo termiškai apdorojamas ir mechaniškai filtruojamas, bet ir tai, kad vaškas buvo toliau perdirbamas jį valant ir atskiriant sudedamąsias dalis, o šie etapai vyksta tik jį importavus. Be to, Roeper abejoja vaško priemaišų kiekio kriterijaus, pagal kurį atskiriamas „žaliavinis“ bičių vaškas ir „kitas“ bičių vaškas, taikymu.

25

Hamburgo centrinė muitinė laikosi pozicijos, kad nagrinėjama prekė priskirtina prie KN 1521 90 99 subpozicijos, kurioje nurodytas „kitas“ bičių vaškas, o ne prie KN 1521 90 91 subpozicijos, kurioje nurodytas „žaliavinis“ bičių vaškas.

26

Prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑216/20 motyvai atitinka prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑197/20 motyvus, kurie apibendrinti šio sprendimo 18–20 punktuose.

27

Tokiomis aplinkybėmis Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas) nusprendė pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus, kurių formuluotė identiška byloje C‑197/20 pateiktų klausimų, nurodytų šio sprendimo 21 punkte, formuluotei.

28

2020 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑197/20 ir C‑216/20 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.

Dėl prejudicinių klausimų

29

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar KN turi būti aiškinama taip, kad bičių vaškas, kuris buvo išlydytas, jį lydant buvo mechaniškai pašalinti svetimkūniai ir jis paskui sustingo blokais arba plokštelėmis, priskirtinas prie šios nomenklatūros 1521 90 91 subpozicijos, kurioje nurodytas „žaliavinis“ vaškas, ar taip, kad jis priskirtinas prie tos nomenklatūros 1521 90 99 subpozicijos, kurioje nurodytas „kitas“ vaškas.

30

Pirmiausia reikia patikslinti, kad byloje C‑197/20 ginčas kilo dėl 2016 m. vasario 10 d. Hanoverio centrinės muitinės suteiktos PTI, o byloje C‑216/20 pagrindinės bylos aplinkybės susiklostė 2015 m., todėl pagrindinėse bylose ratione temporis taikytinos KN redakcijos, atitinkamai patvirtintos Įgyvendinimo reglamentu 2015/1754, įsigaliojusiu 2016 m. sausio 1 d., ir Įgyvendinimo reglamentu Nr. 1101/2014, įsigaliojusiu 2015 m. sausio 1 d. (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Schenker, C‑409/14, EU:C:2016:643, 10 punktą ir 2019 m. gegužės 2 d. Sprendimo Onlineshop, C‑268/18, EU:C:2019:353, 22–24 punktus). Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 8 punkte, pagrindinėse bylose taikytinų šios nomenklatūros nuostatų tekstas išliko toks pats.

31

Dėl prašomo KN aiškinimo reikia priminti, kad pagal bendrąsias jos aiškinimo taisykles prekių klasifikavimas nustatomas pagal pozicijų pavadinimus ir skyrių ar skirsnių pastabas. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, prekių tarifinį klasifikavimą lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių prekių objektyvius požymius ir objektyvias savybes, išvardytas minėtos nomenklatūros pozicijos aprašyme ir skyrių ar skirsnių pastabose. Prekių paskirtis gali būti objektyvus klasifikavimo kriterijus, jeigu ji būdinga šioms prekėms ir šis būdingumas gali būti įvertintas atsižvelgiant į prekės charakteristikas ir objektyvias savybes (2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Flavourstream, C‑822/19, EU:C:2021:444, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32

Be to, Teisingumo Teismas ne kartą nusprendė, kad, nors KN ir SS paaiškinimai neturi privalomosios teisinės galios, jie yra svarbi bendrojo muitų tarifo vienodo taikymo užtikrinimo priemonė ir, kaip tokie, suteikia jam aiškinti tinkamos informacijos (2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Hydro Energo, C‑340/19, EU:C:2020:488, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

33

Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad vienoje iš Sąjungos teisės nuostatos kalbinių versijų vartojama formuluotė negali būti vienintelis šios nuostatos aiškinimo pagrindas ar įgyti prioritetą, palyginti su kitomis kalbinėmis versijomis, nes Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos vienodai, atsižvelgiant į visomis Sąjungos kalbomis parengtas versijas (žr., be kita ko, 2021 m. kovo 24 d. Sprendimo A, C‑950/19, EU:C:2021:230, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

34

Dėl pagrindinėse bylose taikytinų KN nuostatų pažymėtina, kad 1521 pozicija, kuriai priskiriamas „[a]ugalinis vaškas (išskyrus trigliceridus), bičių vaškas, kitas vabzdžių vaškas ir spermacetas, rafinuoti arba nerafinuoti, dažyti arba nedažyti“, padalyta į dvi subpozicijas, t. y. 1521 10 00 subpoziciją „[a]ugalinis vaškas“ ir 1521 90 subpoziciją „[k]iti“. Tarp produktų, priskirtų prie pastarosios subpozicijos, be kita ko, yra „[b]ičių vaškas ir kitas vabzdžių vaškas, rafinuoti arba nerafinuoti, dažyti arba nedažyti“. Šis produktas priskirtas prie dviejų KN subpozicijų, t. y. 1521 90 91 subpozicijos „[ž]aliaviniai“ ir 1521 90 99 subpozicijos „[k]iti“. Pastaroji subpozicija, kaip matyti iš jos formuluotės, yra liekamoji subpozicija, apimanti bičių ir kitų vabzdžių vašką, nepriskiriamą prie KN 1521 90 91 subpozicijos.

35

KN nuostatose nenurodyta, kiek galima perdirbti bičių ar kitų vabzdžių vašką, kad būtų išlaikytas jo „žaliavinis“ pobūdis ir jis būtų priskirtas prie KN 1521 90 91 subpozicijos, ir kiek šis vaškas turėtų būti perdirbtas, kad būtų priskirtas prie KN 1521 90 99 subpozicijos kaip „kitas“ vaškas. Nesant tokio tikslaus apibrėžimo KN, reikia remtis įprasta žodžio „žaliavinis“ reikšme bendrinėje kalboje, kurioje jis reiškia tai, kas yra natūralu, kas dar nebuvo apdorota ar perdirbta.

36

Atsižvelgiant į tai, KN 1521 90 91 subpozicija aiškintina taip, kad vaškas, kurį termiškai apdorojant buvo pašalinta dalis svetimkūnių (toks apdorojimas yra pirmasis šio vaško perdirbimo ir rafinavimo proceso etapas), nepatenka į „žaliavinio“ vaško sąvoką, taigi, ir į šią subpoziciją, nes ji taip turi būti aiškinama dėl įprastos žodžio „žaliavinis“ reikšmės bendrinėje kalboje, kuria reikia remtis pagal šio sprendimo 31 punkte nurodytą jurisprudenciją siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir palengvinti muitinės patikrinimus.

37

Tokį KN 1521 90 91 subpozicijos aiškinimą patvirtina SS paaiškinimai dėl SS 1521 90 subpozicijos, kurių oficialiojoje versijoje prancūzų kalba ir, be kita ko, versijoje vokiečių kalba nurodyta, kad „[b]ičių vaškas ir kitų vabzdžių vaškas gali būti arba neapdorotas (esantis arba nesantis natūraliuose koriuose), arba išlydytas (presuotas arba rafinuotas, balintas arba nebalintas ar dažytas arba nedažytas)“. Tai, kad išlydytas vaškas nurodytas prie vaško, apdoroto presuojant arba rafinuojant, rodo, kad išlydytas vaškas nelaikytinas „neapdorotu“ vašku.

38

Nors tiesa, kad žodžio „išlydytas“ (angl. k. „melted“) nėra SS paaiškinimų dėl SS 1521 90 subpozicijos oficialiojoje versijoje anglų kalba, kurioje vartojami tik žodžiai „pressed or refined“ (liet. k. „presuotas arba rafinuotas“), vis dėlto iš šioje versijoje ir oficialiojoje tų paaiškinimų versijoje prancūzų kalba daromo skirtumo tarp „neapdoroto“ vaško ir „presuoto arba rafinuoto, balinto arba nebalinto ar dažyto arba nedažyto“ vaško matyti, kad neapdorotas arba neperdirbtas vaškas skiriasi nuo chemiškai ar kitaip apdoroto vaško siekiant jį toliau perdirbti.

39

Šio sprendimo 36 punkte pateiktą aiškinimą taip pat patvirtina KN paaiškinimai. Juose nurodyta, kad, pirma, 1521 90 91 subpozicijai priskiriamas „vaškas, esantis natūraliuose koriuose“, ir, antra, subpozicijai 1521 90 99 „priskiriamas [išlydytas] vaškas, presuotas arba rafinuotas, balintas arba nebalintas ar dažytas arba nedažytas“. Iš pačios šių paaiškinimų, kurių kalbinėse versijose yra žodis „išlydytas“ (t. y. bent jau versijose ispanų, vokiečių, prancūzų, italų, nyderlandų, portugalų ir rumunų kalbomis), formuluotės matyti, kad lydant apdorotas vaškas priskiriamas prie KN 1521 90 99 subpozicijos.

40

Nors žodžio „išlydytas“ nėra kitose KN paaiškinimų kalbinėse versijose, kaip antai versijose čekų, danų, anglų, maltiečių, lenkų ir švedų kalbomis, 1521 90 91 subpozicija negali būti aiškinama (net jei ir yra tokių šių paaiškinimų kalbinių versijų skirtumų) taip, kad prie šios subpozicijos priskiriamas bičių vaškas, apdorotas prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktuose klausimuose nurodytais būdais.

41

Visų pirma tokiais būdais apdorotas bičių vaškas, skirtingai nei vaškas, „esantis natūraliuose koriuose“, kuris nurodytas paaiškinimuose dėl KN 1521 90 91 subpozicijos, nėra natūralus produktas, kaip to reikalaujama pagal šios subpozicijos formuluotę, aiškinamą atsižvelgiant į šio sprendimo 31 punkte nurodytą tikslą.

42

Be to, visose paaiškinimų dėl KN 1521 90 99 subpozicijos kalbinėse versijose vartojama formuluotė, kurioje nurodytas „kitas“ vaškas, apima „presuotą arba rafinuotą, balintą arba nebalintą ar dažytą arba nedažytą“ vašką ir reiškia produktus, kurie buvo apdoroti siekiant juos toliau perdirbti. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjos pagrindinėse bylose, ši subpozicija negali būti aiškinama siaurai, t. y. taip, kad ji apima tik vaško medžiagą ar sudėtį pakeičiantį apdorojimą, kurį reikėtų skirti nuo paprasto terminio apdorojimo, dėl kurio ši medžiaga ar sudėtis nesikeičia.

43

Galiausiai paaiškinimuose dėl KN 1521 90 91 ir 1521 90 99 subpozicijų nėra jokios nuorodos, pagal kurią, norint produktą priskirti prie vienos ar kitos iš šių subpozicijų, turi būti daromas skirtumas tarp vaško medžiagą ar sudėtį keičiančio apdorojimo būdų, kuriuos naudojant pagaminamas antrajai subpozicijai priskiriamas produktas, ir tokių pakeitimų nelemiančio proceso, kuriame gaunamas pirmajai subpozicijai priskiriamas produktas. Priešingai, iš paaiškinimų dėl KN 1521 90 91 subpozicijos matyti, kad ji turi būti suprantama siaurai, nes vaškas, bet kokiais būdais apdorotas siekiant jį toliau perdirbti ar rafinuoti, į ją nepatenka, taigi, jis turi būti priskirtas prie KN 1521 90 99 subpozicijos kaip „kitas“ vaškas.

44

Nagrinėjamu atveju iš sprendimų dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėse bylose nagrinėjamos prekės yra bičių vaškas, kuris buvo išlydytas, jį lydant buvo mechaniškai pašalinti svetimkūniai, paskui vėl kaitinamas ne didesnėje kaip 120° C temperatūroje, vėliau per koštuvus, tinklelius nuo vabzdžių arba paprastą medvilninį audinį supiltas į formas ir paliktas stingti blokais arba plokštelėmis. Toks vaškas, įvairiais būdais (įskaitant lydymą ir filtravimą) apdorotas siekiant jį toliau perdirbti, nėra natūralus produktas, todėl nepriskirtinas prie KN 1521 90 91 subpozicijos kaip „žaliavinis“ vaškas. Vadinasi, toks vaškas priskirtinas prie šios nomenklatūros 1521 90 99 subpozicijos.

45

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: KN turi būti aiškinama taip, kad bičių vaškas, kuris buvo išlydytas, jį lydant buvo mechaniškai pašalinti svetimkūniai ir jis paskui sustingo blokais arba plokštelėmis, priskirtinas prie šios nomenklatūros 1521 90 99 subpozicijos, kurioje nurodytas „kitas“ vaškas, o ne prie tos nomenklatūros 1521 90 91 subpozicijos, kurioje nurodytas „žaliavinis“ vaškas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46

Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamose bylose, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.