Briuselis, 2021 07 14

COM(2021) 557 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS










kuria dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652

{SEC(2021) 657 final} - {SWD(2021) 620 final} - {SWD(2021) 621 final} - {SWD(2021) 622 final}


I PRIEDAS

Direktyvos (ES) 2018/2001 priedai iš dalies keičiami taip:

(1)I priedo paskutinė lentelės eilutė išbraukiama;

(2)įterpiamas 1a priedas:

„1a PRIEDAS

2020–2030 M. NACIONALINĖS ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS, SKIRTOS ŠILDYMO IR VĖSINIMO SEKTORIUI, PROCENTINĖS DALYS, PALYGINTI SU BENDRUOJU GALUTINIU ENERGIJOS SUVARTOJIMU

Bazinių procentinių dalių padidėjimas (procentiniais punktais)

(REF20/NECP)

Apskaičiuotos šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių procentinės dalys 2030 m., išreikštos procentiniais punktais, įskaitant (bent) papildomas normas

Belgija

0,3 %

1,4 %

Bulgarija

0,9 %

1,4 %

Čekijos Respublika

0,5 %

1,4 %

Danija

0,9 %

1,4 %

Vokietija

0,9 %

1,5 %

Estija

1,2 %

1,5 %

Airija

2,1 %

2,9 %

Graikija

1,6 %

2,0 %

Ispanija

1,1 %

1,4 %

Prancūzija

1,4 %

1,8 %

Kroatija

0,7 %

1,4 %

Italija

1,2 %

1,6 %

Kipras

0,5 %

1,6 %

Latvija

0,8 %

1,0 %

Lietuva

1,6 %

2,0 %

Liuksemburgas

2,0 %

2,7 %

Vengrija

0,9 %

1,5 %

Мalta

0,5 %

1,5 %

Nyderlandai

0,7 %

1,4 %

Austrija

0,7 %

1,5 %

Lenkija

1,0 %

1,5 %

Portugalija

1,0 %

1,4 %

Rumunija

0,6 %

1,4 %

Slovėnija

0,7 %

1,4 %

Slovakija

0,3 %

1,4 %

Suomija

0,5 %

0,8 %

Švedija

0,3 %

0,6 %

(3)III priedas pakeičiamas taip:

KURO ENERGINĖ VERTĖ

Kuras

Energinė vertė pagal masę (apatinis šilumingumas, MJ/kg)

Energinė vertė pagal tūrį (apatinis šilumingumas, MJ/l)

IŠ BIOMASĖS IR (ARBA) JĄ PERDIRBANT PAGAMINTAS KURAS

Biopropanas

46

24

Grynas augalinis aliejus (aliejus, pagamintas iš aliejinių augalų taikant spaudimo, ekstrahavimo ar kitas palyginamas procedūras; žalias arba valytas, bet chemiškai nemodifikuotas)

37

34

Biodyzelinas – riebalų rūgščių metilesteris (metilesteris, pagamintas iš biomasės aliejaus)

37

33

Biodyzelinas – riebalų rūgščių etilesteris (etilesteris, pagamintas iš biomasės aliejaus)

38

34

Biodujos, kurias galima išvalyti iki gamtinių dujų kokybės

50

–

Hidrinimu valytas (termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu) biomasės aliejus, naudojamas kaip dyzelino pakaitalas

44

34

Hidrinimu valytas (termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu) biomasės aliejus, naudojamas kaip benzino pakaitalas

45

30

Hidrinimu valytas (termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu) biomasės aliejus, naudojamas kaip reaktyvinių degalų pakaitalas

44

34

Hidrinimu valytas (termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu) biomasės aliejus, naudojamas kaip suskystintų naftos dujų pakaitalas

46

24

Bendrai (kartu su iškastiniu kuru) perdirbimo gamykloje apdorotas biomasės arba pirolizuotosios biomasės aliejus, naudojamas kaip dyzelino pakaitalas

43

36

Bendrai (kartu su iškastiniu kuru) perdirbimo gamykloje apdorotas biomasės arba pirolizuotosios biomasės aliejus, naudojamas kaip benzino pakaitalas

44

32

Bendrai (kartu su iškastiniu kuru) perdirbimo gamykloje apdorotas biomasės arba pirolizuotosios biomasės aliejus, naudojamas kaip reaktyvinių degalų pakaitalas

43

33

Bendrai (kartu su iškastiniu kuru) perdirbimo gamykloje apdorotas biomasės arba pirolizuotosios biomasės aliejus, naudojamas kaip suskystintų naftos dujų pakaitalas

46

23

IŠ ĮVAIRIŲ ATSINAUJINANČIŲJŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ, ĮSKAITANT BIOMASĘ, PAGAMINTAS KURAS

Iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamas metanolis

20

16

Iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamas etanolis

27

21

Iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamas propanolis

31

25

Iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamas butanolis

33

27

Fišerio-Tropšo dyzelinas (sintetiniai angliavandeniliai arba sintetinių angliavandenilių mišinys, naudojami kaip dyzelino pakaitalas)

44

34

Fišerio-Tropšo benzinas (iš biomasės pagaminti sintetiniai angliavandeniliai arba sintetinių angliavandenilių mišinys, naudojami kaip benzino pakaitalas)

44

33

Fišerio-Tropšo reaktyviniai degalai (iš biomasės pagaminti sintetiniai angliavandeniliai arba sintetinių angliavandenilių mišinys, naudojami kaip reaktyvinių degalų pakaitalas)

44

33

Fišerio-Tropšo suskystintos naftos dujos (sintetiniai angliavandeniliai arba sintetinių angliavandenilių mišinys, naudojami kaip suskystintų naftos dujų pakaitalas)

46

24

DME (dimetileteris)

28

19

Iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamas vandenilis

120

–

ETBE (etil-tret-butileteris, pagamintas etanolio pagrindu)

36 (iš kurių 37 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

27 (iš kurių 37 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

MTBE (metil-tret-butileteris, pagamintas metanolio pagrindu)

35 (iš kurių 22 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

26 (iš kurių 22 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

TAEE (tret-amil-etilo eteris, pagamintas etanolio pagrindu)

38 (iš kurių 29 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

29 (iš kurių 29 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

TAME (tret-amil-metilo eteris, pagamintas metanolio pagrindu)

36 (iš kurių 18 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

28 (iš kurių 18 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

THxEE (tret-heksil-etilo eteris, pagamintas etanolio pagrindu)

38 (iš kurių 25 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

30 (iš kurių 25 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

THxME (tret-heksil-metilo eteris, pagamintas metanolio pagrindu)

38 (iš kurių 14 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

30 (iš kurių 14 % iš atsinaujinančiųjų išteklių)

IŠ NEATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ PAGAMINTAS KURAS

Benzinas

43

32

Dyzelinas

43

36

Iš neatsinaujinančiųjų išteklių gaunamas vandenilis

120

–

(4)IV priedas iš dalies keičiamas taip:

a)pavadinimas pakeičiamas taip:

„ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS ĮRENGINIŲ MONTUOTOJŲ IR PROJEKTUOTOJŲ MOKYMAS IR SERTIFIKAVIMAS“;

b)įžanginis sakinys ir pirmas punktas pakeičiami taip:

„18 straipsnio 3 dalyje nurodytos sertifikavimo schemos ir mokymo programos grindžiamos šiais kriterijais:

1. Sertifikavimo procesas turi būti skaidrus, jį turi aiškiai apibrėžti valstybės narės arba jų paskirtos administracinės įstaigos.“;

c)Įterpiami šie 1a ir 1b punktai:

„1a. Sertifikavimo įstaigų išduoti sertifikatai turi būti aiškiai apibrėžti ir lengvai atpažįstami darbuotojų ir specialistų, pageidaujančių gauti sertifikatą.

1b. Sertifikavimo procesas suteikia galimybę montuotojams diegti kokybiškus patikimai veikiančius įrenginius.“;

d)2 ir 3 punktai pakeičiami taip:

„2. Biomasės, šilumos siurblių, seklių geoterminių, saulės fotoelektros bei saulės terminės energijos įrenginių montuotojai sertifikuojami pagal akredituotą mokymo programą arba mokymų rengėjo.

3. Mokymo programą ar rengėją akredituoja valstybės narės arba jų paskirtos administracinės įstaigos. Akredituojanti įstaiga užtikrina, kad mokymo rengėjo siūloma mokymo programa būtų tęstinė ir regioninio arba nacionalinio masto.

Mokymų rengėjas turi turėti pakankamai techninių priemonių praktiniams mokymams rengti, įskaitant pakankamą laboratorinę įrangą ar atitinkamas priemones.

Mokymų rengėjas, be pradinio mokymo, siūlo trumpesnius žinių atnaujinimo ir kvalifikacijos kėlimo kursus, padalytus į mokymo modulius, kuriais suteikiama galimybė montuotojams ir projektuotojams įgyti naujų gebėjimų, praplėsti ir įvairinti turimus įgūdžius naudojant kelias technologijas ir jų derinius. Mokymų rengėjas užtikrina, kad mokymai būtų pritaikyti prie pastatų, pramonės ir žemės ūkio srityse naudojamų naujų atsinaujinančiųjų išteklių technologijų. Mokymų rengėjai pripažįsta įgytus atitinkamus įgūdžius.

Mokymo programos ir moduliai turi būti parengti taip, kad būtų galima mokytis visą gyvenimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių srityje, ir turi būti suderinami su profesiniu mokymu, skirtu pirmą kartą ieškantiems darbo asmenims ir suaugusiesiems, siekiantiems persikvalifikuoti ar iš naujo įsidarbinti.

Mokymo programos turi būti parengtos taip, kad būtų lengviau įgyti įvairias technologijas ir sprendimus apimančią kvalifikaciją ir išvengti ribotos su tam tikru prekės ženklu ar technologija susijusios specializacijos. Mokymų rengėjas gali būti įrangos ar sistemos gamintojas, institutai arba asociacijos.“;

e)6 punkto c papunktis papildomas iv ir v punktais:

„iv)    supratimas apie galimybių studijas ir projektavimo tyrimus;

v)    supratimas apie gręžimą geoterminės šilumos siurblių atveju.“;

(5) V priedo C dalis iš dalies keičiama taip:

a)5 ir 6 punktai pakeičiami taip:

„5. Į kiekį, kuris išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas (eec), įtraukiamas kiekis, išmetamas vykstant gavybos arba auginimo procesams; kiekis, išmetamas renkant, džiovinant ir saugant žaliavas; su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su gavybai arba auginimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba. CO2 surinkimas auginant žaliavas neįskaičiuojamas. Skaičiuojant taikomos, jei turimos, D dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos iš dirvožemio sklindančio N2O vertės. Vidurkius, kaip alternatyvą faktinėms vertėms, galima apskaičiuoti atsižvelgiant į vietos ūkininkavimo praktiką, remiantis ūkių grupės duomenimis.

6. 1 punkto a papunktyje nurodyto apskaičiavimo tikslais į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, pasiektą geriau valdant žemės ūkį (esca) (pavyzdžiui, mažiau įdirbant žemę arba jos neįdirbant, pagerinus sėjomainą, sėjant antsėlius, įskaitant pasėlių liekanų valdymą, ir naudojant organines dirvožemio gerinimo medžiagas (pavyzdžiui, kompostą, mėšlo skaidymo degazuotąjį substratą)), atsižvelgiama tik jei dėl jų nekyla neigiamo poveikio biologinei įvairovei rizika. Be to, turi būti pateikiami svarūs ir patikimi įrodymai, kad dirvožemyje sukaupta daugiau anglies arba kad pagrįsta tikėtis, kad auginant atitinkamą žaliavą anglies dirvožemyje susikaupė daugiau, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekius, jei auginant žaliavas naudota daugiau trąšų ir herbicidų 1 .“;

b)15 punktas išbraukiamas;

c)18 punktas pakeičiamas taip:

„18. Norint atlikti 17 punkte nurodytus apskaičiavimus, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + el + esca + tos ep, etd, eccs ir eccr dalys, kurios išmetamos prieš gretutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks nors priskyrimas prie gretutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, tiems tikslams vietoj bendro to išmetamo kiekio naudojama dalis to išmetamo kiekio, kuris buvo priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame tokio proceso etape. Biodujų ir biometano atveju, atliekant tą apskaičiavimą atsižvelgiama į visus gretutinius produktus, kuriems netaikomas 7 punktas. Atliekoms ir liekanoms nepriskiriamas joks išmetamųjų teršalų kiekis. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamos energinės vertės gretutinių produktų energinė vertė lygi nuliui. Laikoma, kad atliekų ir liekanų, įskaitant visas atliekas ir liekanas, įtrauktas į IX priedą, būvio ciklo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki tų atliekų ir liekanų surinkimo yra lygus nuliui, nesvarbu, ar prieš pavirsdamos galutiniais produktais jos perdirbamos į tarpinius produktus. Laikoma, kad liekanų, kurios nėra įtrauktos į IX priedą ir yra tinkamos naudoti maisto ar pašarų rinkoje, teršalų kiekis, išmetamas išgaunant žaliavas, nuimant jų derlių arba jas auginant (eec), yra toks pat kaip artimiausio jų pakaitalo maisto ir pašarų rinkoje, įtraukto į D dalies lentelę. Jei biomasės kuras gaminamas perdirbimo gamyklose (ne apdorojimo įrenginiuose, sujungtuose su katilais arba kogeneracijos įrenginiais, tiekiančiais šilumą ir (arba) elektros energiją apdorojimo įrenginiui), 17 punkte nurodyto skaičiavimo tikslais atliekamos analizės vienetas yra perdirbimo gamykla.“;

(6)VI priedo B dalis iš dalies keičiama taip:

a)5 ir 6 punktai pakeičiami taip:

„5. Į kiekį, kuris išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas (eec), įtraukiamas kiekis, išmetamas vykstant gavybos arba auginimo procesams; kiekis, išmetamas renkant, džiovinant ir saugant žaliavas; su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su gavybai arba auginimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba. CO2 surinkimas auginant žaliavas neįskaičiuojamas. Apskaičiuojant taikomos, jei turimos, D dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos iš dirvožemio sklindančio N2O vertės. Vidurkius, kaip alternatyvą faktinėms vertėms, galima apskaičiuoti atsižvelgiant į vietos ūkininkavimo praktiką, remiantis ūkių grupės duomenimis.

6. 1 punkto a papunktyje nurodyto apskaičiavimo tikslais į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, pasiektą geriau valdant žemės ūkį (esca) (pavyzdžiui, mažiau įdirbant žemę arba jos neįdirbant, pagerinus sėjomainą, sėjant antsėlius, įskaitant pasėlių liekanų valdymą, ir naudojant organines dirvožemio gerinimo medžiagas (pavyzdžiui, kompostą, mėšlo skaidymo degazuotąjį substratą)), atsižvelgiama tik jei dėl jų nekyla neigiamo poveikio biologinei įvairovei rizika. Be to, turi būti pateikiami svarūs ir patikimi įrodymai, kad dirvožemyje sukaupta daugiau anglies arba kad pagrįsta tikėtis, kad auginant atitinkamą žaliavą anglies dirvožemyje susikaupė daugiau, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekius, jei auginant žaliavas naudota daugiau trąšų ir herbicidų 2 .“;

b)15 punktas išbraukiamas;

c)18 punktas pakeičiamas taip:

„18. Norint atlikti 17 punkte nurodytus apskaičiavimus, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + el + esca + tos ep, etd, eccs ir eccr dalys, kurios išmetamos prieš gretutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks nors priskyrimas prie gretutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, tiems tikslams vietoj bendro to išmetamo kiekio naudojama dalis to išmetamo kiekio, kuris buvo priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame tokio proceso etape.

Biodujų ir biometano atveju, atliekant tą apskaičiavimą atsižvelgiama į visus gretutinius produktus, kuriems netaikomas 7 punktas. Atliekoms ir liekanoms nepriskiriamas joks išmetamųjų teršalų kiekis. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamos energinės vertės gretutinių produktų energinė vertė lygi nuliui.

Laikoma, kad atliekų ir liekanų, įskaitant visas atliekas ir liekanas, įtrauktas į IX priedą, būvio ciklo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki tų atliekų ir liekanų surinkimo yra lygus nuliui, nesvarbu, ar prieš pavirsdamos galutiniais produktais jos perdirbamos į tarpinius produktus. Laikoma, kad liekanų, kurios nėra įtrauktos į IX priedą ir yra tinkamos naudoti maisto ar pašarų rinkoje, teršalų kiekis, išmetamas išgaunant žaliavas, nuimant jų derlių arba jas auginant (eec), yra toks pat kaip artimiausio jų pakaitalo maisto ir pašarų rinkoje, įtraukto į V priedo D dalies lentelę.

Jei biomasės kuras gaminamas perdirbimo gamyklose (ne apdorojimo įrenginiuose, sujungtuose su katilais arba kogeneracijos įrenginiais, tiekiančiais šilumą ir (arba) elektros energiją apdorojimo įrenginiui), 17 punkte nurodyto skaičiavimo tikslais atliekamos analizės vienetas yra perdirbimo gamykla.“;

(7)VII priede Qusable apibrėžtyje pateikta nuoroda į 7 straipsnio 4 dalį pakeičiama nuoroda į 7 straipsnio 3 dalį;

(8)IX priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)A dalyje įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Pradinės biodujų, skirtų transportui ir pažangiesiems biodegalams, gamybos žaliavos:“

(b)B dalyje įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Pradinės transporto biodegalų ir biodujų gamybos žaliavos, kurių įnašas siekiant 25 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nustatyto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo yra ribojamas:“.

II PRIEDAS

Direktyvos 98/70/EB I, II, IV ir V priedai iš dalies keičiami taip:

(1) I priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)1 išnašos tekstas pakeičiamas taip:

„1) Bandymų metodai nurodyti EN 228:2012+A1:2017. Valstybės narės gali patvirtinti analizės metodą, nurodytą standarte, kuriuo pakeičiamas EN 228:2012+A1:2017, jeigu galima įrodyti, kad toks metodas yra bent ne mažiau tikslus ir juo užtikrinamas bent ne mažesnio lygio tikslumas nei tuo analizės metodu, kurį jis pakeičia.“;

(b)2 išnašos tekstas pakeičiamas taip:

„2)    Rodikliuose nurodytos tikrosios vertės. Nustatant jų ribines vertes, taikytos EN ISO 4259-1:2017/A1:2021 „Nafta ir panašūs produktai. Matavimo metodų ir rezultatų glaudumas. 1 dalis. Bandymo metodų glaudumo duomenų nustatymas“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo atsižvelgta į mažiausią teigiamą skirtumą 2R (R = atkartojamumas). Atskirų matavimų rezultatai aiškinami remiantis EN ISO 4259-2:2017/A1:2019 aprašytais kriterijais.“;

(c)6 išnašos tekstas pakeičiamas taip:

„6) Kiti monoalkoholiai ir eteriai, kurių galutinė virimo temperatūra ne aukštesnė kaip nustatyta EN 228:2012 +A1:2017.“

(2)II priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)paskutinėje lentelės eilutėje „RRME kiekis pagal EN 14078“ paskutinio stulpelio „Ribinės vertės“ – „Didžiausios“ įrašas „7,0“ pakeičiamas įrašu „10,0“;

(b)1 išnašos tekstas pakeičiamas taip:

„1) Bandymų metodai nurodyti EN 590:2013+A1:2017. Valstybės narės gali patvirtinti analizės metodą, nurodytą standarte, kuriuo pakeičiamas EN 590:2013+A1:2017, jeigu galima įrodyti, kad toks metodas yra bent ne mažiau tikslus ir juo užtikrinamas bent ne mažesnio lygio tikslumas nei tuo analizės metodu, kurį jis pakeičia.“;

(c)2 išnašos tekstas pakeičiamas taip:

„2)    Rodikliuose nurodytos tikrosios vertės. Nustatant jų ribines vertes, taikytos EN ISO 4259-1:2017/A1:2021 „Nafta ir panašūs produktai. Matavimo metodų ir rezultatų glaudumas. 1 dalis. Bandymo metodų glaudumo duomenų nustatymas“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo atsižvelgta į mažiausią teigiamą skirtumą 2R (R = atkartojamumas). Atskirų matavimų rezultatai aiškinami remiantis EN ISO 4259-2:2017/A1:2019 aprašytais kriterijais.“;

(3)IV ir V priedai išbraukiami.

(1)    Tokius įrodymus gali sudaryti anglies kiekio dirvožemyje matavimo rezultatai, pavyzdžiui, pirmas matavimas prieš pradedant auginimą ir vėlesni matavimai reguliariais intervalais kas kelerius metus. Tokiu atveju prieš gaunant antrojo matavimo rezultatus anglies kiekio padidėjimas dirvožemyje būtų vertinamas remiantis reprezentatyviaisiais eksperimentais arba dirvožemio modeliais. Matuojant antrą kartą ir vėliau, anglies kiekio padidėjimas dirvožemyje ir to padidėjimo mastas nustatomi remiantis tų matavimų rezultatais.“;
(2)    Tokius įrodymus gali sudaryti anglies kiekio dirvožemyje matavimo rezultatai, pavyzdžiui, pirmas matavimas prieš pradedant auginimą ir vėlesni matavimai reguliariais intervalais kas kelerius metus. Tokiu atveju prieš gaunant antrojo matavimo rezultatus anglies kiekio padidėjimas dirvožemyje būtų vertinamas remiantis reprezentatyviaisiais eksperimentais arba dirvožemio modeliais. Matuojant antrą kartą ir vėliau, anglies kiekio padidėjimas dirvožemyje ir to padidėjimo mastas nustatomi remiantis tų matavimų rezultatais.“;