EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2024 11 26
COM(2024) 710 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
kuria patvirtinamas Kipro nacionalinis vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas
EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2024 11 26
COM(2024) 710 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
kuria patvirtinamas Kipro nacionalinis vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
kuria patvirtinamas Kipro nacionalinis vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnį,
atsižvelgdama į Reglamentą (ES) 2024/1263, ypač į jo 17 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,
kadangi:
BENDROSIOS PASTABOS
(1)2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo reformuota ES ekonomikos valdymo sistema. Pagrindiniai reformuotos ES ekonomikos valdymo sistemos elementai yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros 1 kartu su iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo 2 ir iš dalies pakeista Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl valstybių narių biudžeto sistemų 3 . Sistemos tikslas – užtikrinti valstybės skolos tvarumą ir tvarų bei integracinį augimą vykdant reformas ir investicijas. Ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir skiriamas dėmesys vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingam bei nuosekliam taisyklių laikymosi užtikrinimui.
(2)Naujosios ekonomikos valdymo sistemos pagrindas yra nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, kuriuos valstybės narės pateikia Tarybai ir Komisijai. Planais turi būti pasiekti du tikslai: i) užtikrinti, kad iki koregavimo laikotarpio pabaigos valdžios sektoriaus bendroji skola imtų patikimai mažėti arba liktų apdairaus lygio ir kad valdžios sektoriaus deficitas būtų sumažintas ir išliktų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, ir ii) užtikrinti, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama pagrindinius per Europos semestrą nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus ES prioritetus. Tuo tikslu kiekviename plane turėtų būti pateiktas vidutinės trukmės įsipareigojimas laikytis grynųjų išlaidų 4 plano, kuriuo veiksmingai nustatomas biudžeto apribojimas plano įgyvendinimo laikotarpiu, apimančiu ketverius ar penkerius metus (priklausomai nuo įprastos valstybės narės teisėkūros ciklo trukmės). Be to, plane turi būti paaiškinta, kaip valstybė narė užtikrins, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro metu, visų pirma šaliai skirtose rekomendacijose (jei taikytina, įskaitant rekomendacijas, susijusias su makroekonominio disbalanso procedūra), nustatytus iššūkius, ir kaip valstybė narė atsižvelgs į bendrus Sąjungos prioritetus. Fiskalinio koregavimo laikotarpis apima ketverių metų laikotarpį ir gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejais metais, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas, atitinkančias Reglamente (ES) 2024/1263 nustatytus kriterijus.
(3)Pateikus planą, Komisija turi įvertinti, ar jis atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus.
(4)Remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba tuomet turi priimti rekomendaciją, kurioje nustatomas atitinkamos valstybės narės grynųjų išlaidų planas ir, kai taikytina, patvirtinami reformų ir investicijų įsipareigojimai, kuriais grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas.
PASTABOS DĖL KIPRO NACIONALINIO VIDUTINĖS TRUKMĖS LAIKOTARPIO FISKALINIO STRUKTŪRINIO PLANO
(5)2024 m. spalio 15 d. Kipras Tarybai ir Komisijai pateikė savo nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Planas pateiktas pratęsus Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnyje nustatytą terminą, kaip susitarta su Komisija, atsižvelgiant į Kipro nurodytas priežastis. 2024 m. lapkričio 15 d. Kipras pateikė papildymą, kuriame peržiūrėtas grynųjų išlaidų augimo planas, kad būtų atsižvelgta į naujesnius duomenis. Ši peržiūra buvo būtina turint omenyje pokyčius, susijusius su reikšmingo sandorio statistiniu registravimu, kuris tapo įmanomas po plano pateikimo ir turėjo didelį poveikį 2023 m. išlaidų lygiui, o vėliau – numatomam išlaidų augimo tempui ir lygiui 2024 m. bei 2025–2028 m. koregavimo laikotarpiu.
Procesas iki plano pateikimo
(6)2024 m. birželio 21 d. Komisija Kiprui pagal Reglamento (ES) 2024/1263 9 straipsnį išsiuntė orientacinę trajektoriją 5 . 2024 m. spalio 15 d. Komisija orientacinę trajektoriją paskelbė 6 . Orientacinė trajektorija yra grindžiama rizika ir ja užtikrinama, kad iki fiskalinio koregavimo laikotarpio pabaigos ir nesiimant tolesnių biudžeto priemonių po koregavimo laikotarpio, valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu patikimai mažėtų arba liktų apdairaus lygio, o valdžios sektoriaus deficitas koregavimo laikotarpiu būtų sumažintas iki mažesnės nei 3 % BVP vertės ir vidutinės trukmės laikotarpiu išliktų mažesnis už tą pamatinę vertę. Vidutinės trukmės laikotarpis apibrėžiamas kaip dešimties metų laikotarpis po koregavimo laikotarpio pabaigos. Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 7 ir 8 straipsnius orientacinė trajektorija taip pat dera su skolos tvarumo apsaugos priemone ir atsparumo deficitui apsaugos priemone. Kipro orientacinėje trajektorijoje nustatyta, kad, remiantis Komisijos prielaidomis ir darant prielaidą, kad bus taikomas 4 metų koregavimo laikotarpis, grynosios išlaidos neturėtų didėti daugiau nei 1 lentelėje nurodytos vertės. Tai atitinka 4,9 % vidutinį grynųjų išlaidų augimą per koregavimo laikotarpį (2025–2028 m.).
1 lentelė. 2024 m. birželio 21 d. Komisijos Kiprui pateikta orientacinė trajektorija
|
2025 |
2026 |
2027 |
2028 |
2025–2028 m. vidurkis |
|
|
Didžiausias grynųjų išlaidų augimas (metinis, %) |
5,9 |
5,0 |
4,5 |
4,3 |
4,9 |
Šaltinis: Komisijos skaičiavimai.
(7)Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 12 straipsnį 2024 m. liepos– rugsėjo mėn. vyko Kipro ir Komisijos techninis dialogas. Dialogo metu daugiausia dėmesio buvo skiriama Kipro numatytam grynųjų išlaidų planui ir jį pagrindžiančioms makroekonominėms prielaidoms, visų pirma susijusioms su potencialia gamybos apimtimi ir gamybos apimties atotrūkiu. Be to, per techninį dialogą buvo analizuojamas numatomas reformų ir investicijų, kuriomis reaguojama į pagrindinius per Europos semestrą nustatytus iššūkius ir bendrus Sąjungos prioritetus, kurie apima sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, socialinį ir ekonominį atsparumą, energetinį saugumą ir gynybos pajėgumų stiprinimą, įgyvendinimas.
(8)Remiantis Kipro plane pateikta informacija, Reglamento (ES) 2024/1263 11 straipsnio 3 dalyje numatytas konsultacijų su atitinkamais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais (įskaitant socialinius partnerius) procesas prieš pateikiant pasiūlymą nebuvo surengtas, laikantis Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnio 1 dalies c punkte numatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų.
(9)Vykstant 2025 m. biudžeto sudarymo procesui, Kipro fiskalinė taryba pateikė nuomonę dėl makroekonominės prognozės ir makroekonominių prielaidų, kuriomis grindžiamas 2025 m. biudžeto projektas ir 2025–2027 m. vidutinės trukmės biudžeto sistema. Taryba mano, kad prielaidos yra patikimos, o grynųjų pirminių išlaidų augimas atitinka Kipro įsipareigojimus pagal naująją ES ekonomikos valdymo sistemą.
Kiti susiję procesai
(10)2024 m. spalio 15 d. Kipras pateikė 2025 m. biudžeto plano projektą. [2024 m. lapkričio 26 d.] Komisija priėmė nuomonę dėl šio biudžeto plano projekto 7 .
(11)2024 m. birželio 19 d. Komisija padarė išvadą, kad Kipre yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Visų pirma Kipras tebėra pažeidžiamas dėl privačiojo sektoriaus, valdžios sektoriaus ir išorės skolos; šis pažeidžiamumas apskritai sumažėjo, bet išlieka aktualus, o didelis einamosios sąskaitos deficitas dar labiau padidėjo.
(12)2024 m. spalio 21 d. Taryba Kiprui per Europos semestrą pateikė įvairių konkrečiai jai skirtų rekomendacijų 8 .
PLANO SANTRAUKA IR KOMISIJOS ATLIKTAS JO VERTINIMAS
(13)pagal Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnį Komisija planą įvertino taip:
Aplinkybės: makroekonominė ir fiskalinė padėtis ir perspektyva
(14)Ekonominė veikla Kipre 2023 m. išaugo 2,6 % dėl vidaus paklausos, visų pirma privataus vartojimo, kurį skatino atsigaunantis realusis darbo užmokestis. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę numatoma, kad dėl investicijų ir didelio eksporto (visų pirma dėl turizmo) IRT bei laivybos paslaugų sektoriuose 2024 m. ekonomika augs 3,6 %. Namų ūkių išlaidos taip pat turėtų prisidėti prie augimo, nors ir ne taip sparčiai. Numatoma, kad dėl panašių veiksnių 2025 ir 2026 m. realiojo BVP augimas išliks dinamiškas – atitinkamai 2,8 % ir 2,5 %. Taip pat numatoma, kad potencialus BVP augimas per tuos pačius metus išliks tvirtas dėl kapitalo imlumo didinimo ir palankios darbo rinkos dinamikos. 2023 m. nedarbo lygis buvo 5,9 % ir Komisija prognozuoja, kad 2024 m. jis sumažės iki 4,9 %, 2025 m. – 4,7 % ir 2026 m. – 4,5 %. Prognozuojama, kad infliacija (BVP defliatoriaus augimas) šiek tiek sumažės nuo 3,8 % 2023 m. iki 3,5 % 2024 m. ir 2025 m. pasieks 2,3 %, o 2026 m. – 2,2 %.
(15)Kalbant apie fiskalinius pokyčius, 2023 m. Kipro valdžios sektoriaus perteklius sudarė 2,0 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę jis turėtų pasiekti 3,5 % BVP 2024 m. ir mažėti iki 2,7 % BVP 2025 m. ir, remiantis nesikeičiančios politikos prielaida, išlikti 2,7 % 2026 m. Į Komisijos 2024 m. rudens prognozę įtrauktas Kipro 2025 m. biudžeto projektas, kurį vyriausybė priėmė 2024 m. spalio mėn., o nacionalinis parlamentas dėl jo turėtų balsuoti 2024 m. gruodžio mėn. 2023 m. pabaigoje valdžios sektoriaus bendroji skola buvo 73,6 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę numatoma, kad skolos santykis 2024 m. pabaigoje sumažės iki 66,4 % BVP. Numatoma, kad jis sumažės iki 61,4 % BVP 2025 m. pabaigoje ir iki 56,7 % 2026 m. pabaigoje. Komisijos fiskalinėje prognozėje neatsižvelgiama į vidutinės trukmės laikotarpio planuose nustatytus politikos įsipareigojimus, kol jie nebus pagrįsti patikimai paskelbtomis ir pakankamai tiksliomis konkrečiomis politikos priemonėmis.
Plane pateiktas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės makroekonominės prielaidos
(16)Kipro nacionalinis vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas apima 2025–2028 m. laikotarpį ir jame pateikiamas ketverių metų fiskalinis koregavimas.
(17)Plane pateikiama visa informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnį.
(18)Plane įsipareigojama laikytis 2 lentelėje nurodyto grynųjų išlaidų plano, atitinkančio 5,2 % vidutinį grynųjų išlaidų augimą 2025–2028 m. Plane nurodytas vidutinis grynųjų išlaidų augimas koregavimo laikotarpiu (2025–2028 m.) yra didesnis už 2024 m. birželio 21 d. Komisijos perduotoje orientacinėje trajektorijoje nurodytą grynųjų išlaidų augimą. Plane daroma prielaida, kad potencialaus BVP augimas palaipsniui mažės nuo 3,9 % 2024 m. iki 3,1 % iki 2028 m. Be to, plane numatoma, kad 2024 m. BVP defliatoriaus augimo tempas išliks didelis, daugiausia dėl prognozuojamo didelio valdžios sektoriaus defliatoriaus, kuris atspindi numatomą visišką automatinio indeksavimo mechanizmo įgyvendinimą. Vėlesniais metais BVP defliatorius turėtų palaipsniui priartėti prie 2 %.
2 lentelė. Kipro plane pateiktas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos
|
2024 |
2025 |
2026 |
2027 |
2028 |
Vidurkis plano galiojimo laikotarpiu 2025–2028 m. |
|
|
Grynųjų išlaidų augimas
|
2,7 |
6,0 |
5,0 |
5,4 |
4,3 |
5,2 |
|
Grynųjų išlaidų augimas
|
2,7 |
8,9 |
14,3 |
20,5 |
25,7 |
nėra |
|
Potencialaus BVP augimas (%) |
3,9 |
3,6 |
3,3 |
3,3 |
3,1 |
3,3 |
|
Infliacija (BVP defliatoriaus augimas) (%) |
3,8 |
2,4 |
2,0 |
2,0 |
2,0 |
2,1 |
Šaltinis: Kipro vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas ir Komisijos skaičiavimai.
Plano grynųjų išlaidų įsipareigojimų poveikis valdžios sektoriaus bendrajai skolai
(19)Jei plane numatytas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos pasitvirtintų, valdžios sektoriaus bendroji skola pagal planą palaipsniui mažėtų nuo 66 % 2024 m. iki 47,4 % BVP koregavimo laikotarpio pabaigoje (2028 m.), kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Prognozuojama, kad koregavimo laikotarpiu iki 2028 m. skolos santykis sumažės beveik 19 procentinių punktų BVP. Tai pat prognozuojama, kad po koregavimo vidutinės trukmės laikotarpiu (t. y. iki 2038 m.) valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis pagal planą toliau mažės ir pasieks 27,9 % 2038 m. 9
3 lentelė. Kipro plane pateikti valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir balanso pokyčiai
|
2023 |
2024 |
2025 |
2026 |
2027 |
2028 |
2038 |
|
|
Valdžios sektoriaus skola (% BVP) |
77,4 |
68,9 |
64,2 |
58,8 |
53,3 |
47,4 |
27,9 |
|
Valdžios sektoriaus balansas (% BVP) |
3,3 |
3,9 |
2,7 |
2,6 |
2,1 |
2,1 |
0,8 |
Šaltinis: Kipro vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas
Taigi, pagal planą ir jo priedą valdžios sektoriaus bendroji skola iki 2026 m. pabaigos taptų mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Tai yra tikėtina remiantis plano prielaidomis, o pagal visus Europos Komisijos skolos tvarumo analizės apibrėžiamojo pobūdžio testavimus nepalankiausiomis sąlygomis numatoma, kad skola iki 2038 m. bus mažesnė nei 60 % BVP. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su skolos reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio b punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje.
Plano grynųjų išlaidų įsipareigojimų poveikis valdžios sektoriaus balansui
(20)Remiantis plane pateiktu grynųjų išlaidų planu ir prielaidomis, valdžios sektoriaus perteklius pasiektų 2,7 % BVP 2025 m., 2,6 % – 2026 m. ir 2,1 % 2027 ir 2028 m. Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus balansas koregavimo laikotarpio pabaigoje (2028 m.) neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės. Be to, dešimt metų po koregavimo laikotarpio (t. y. iki 2038 m.) valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 % BVP. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su deficito reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio b punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje.
Plano derėjimas su atsparumo deficitui apsaugos priemone
(21)Jeigu plano prielaidos ir įsipareigojimai pasitvirtintų, struktūrinis deficitas per visą koregavimo laikotarpį išliktų mažesnis nei 1,5 % BVP. Taigi, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, Reglamento (ES) 2024/1263 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros atsparumo maržos ir toliau bus laikomasi, todėl Reglamento (ES) 2024/1263 8 straipsnio 2 dalyje nurodyto struktūrinio pirminio balanso papildomo pagerėjimo nereikalaujama.
Plano derėjimas su skolos tvarumo apsaugos priemone
(22)Remiantis Reglamento (ES) 2024/1263 7 straipsniu, kadangi valdžios sektoriaus bendroji skola pagal planą bus 60–90 % BVP 2024 ir 2025 m., skolos santykis turi vidutiniškai mažėti bent 0,5 procentinio punkto per metus, kol bus mažesnis nei 60 %. Šis vidutinis sumažėjimas apskaičiuotas 2024–2026 m. laikotarpiu ir sudaro 5,1 procentinio punkto (žr. 3 lentelę). Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su skolos tvarumo apsaugos priemone.
Makroekonominės plano prielaidos
(23)Planas grindžiamas prielaidomis, kurios skiriasi nuo 2024 m. birželio 21 d. Kiprui perduotų Komisijos prielaidų. Visų pirma plane naudojamos skirtingos prielaidos dėl šešių kintamųjų, t. y., struktūrinio pirminio balanso pradinės būklės 2024 m., pajamų elastingumo ir BVP santykio bei augimo prielaidų (dėl realiojo ir potencialaus augimo, taip pat gamybos apimties atotrūkio panaikinimo). Toliau pateikiamas tų prielaidų skirtumų vertinimas. Prielaidų skirtumai, turintys didžiausią poveikį vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, išvardyti toliau kartu su kiekvienos atskirai vertinamos prielaidos įvertinimu.
·Pradinė būklė yra palankesnė, nes plane nurodytas 2024 m. struktūrinis pirminis balansas yra gerokai didesnis nei pagal Komisijos prielaidas. Plane naudojami naujesni duomenys ir numatoma, kad 2024 m. struktūrinis pirminis perteklius sudarys 4,2 % BVP, palyginti su išankstinėse gairėse numatytu 3,5 % BVP pertekliumi. Taip yra dėl gerokai didesnių, nei tikėtasi, mokestinių pajamų, pagrįstų galutiniais duomenimis. Todėl ši prielaida laikoma tinkamai pagrįsta.
·Plane numatomas kitoks pajamų elastingumo ir BVP santykis, palyginti su Komisijos prielaida dėl vieneto struktūrinio pajamų elastingumo santykio su potencialiu BVP. Plane numatytos mažesnės pajamos, išreikštos BVP procentine dalimi, grindžiamos atsargesne prielaida, kad pajamų augimas atitinka kainų ir pajamų pokyčius. Plane taip pat daroma prielaida, kad nebus gauta jokių papildomų pajamų iš susikaupusių mokestinių bylų sprendimo ir galimo mokesčių administravimo pagerinimo. Todėl ši prielaida laikoma tinkamai pagrįsta. Tai prisideda prie mažesnio plane numatyto vidutinio grynųjų išlaidų augimo koregavimo laikotarpiu, palyginti su Komisijos prielaidomis.
·Plane daroma prielaida, kad realiojo BVP augimas sumažės nuo numatomų 3,7 % 2024 m. iki 3,1 % 2025 m., o paskui vėl paspartės ir 2027 m. pasieks aukščiausią tašką – 3,3 %. Komisijos išankstinėse gairėse numatomas mažesnis augimas – nuo 2,8 % 2024 m. iki aukščiausio lygio – 3,0 % 2025 m., o paskui palaipsniui mažėsiantis iki 1,5 % 2027 m. Apskritai plane numatytas realiojo BVP augimo pobūdis koregavimo laikotarpiu yra palankesnis nei Komisijos prielaida. Joje taip pat rodomas nepastovesnis augimo pobūdis. Plane daroma prielaida, kad pasibaigus koregavimo laikotarpiui jis bus panašus į nurodytą išankstinėse Komisijos gairėse. Plane daroma prielaida, kad potencialus BVP augimas per visą koregavimo laikotarpį išliks didesnis nei 3 %, t. y. didesnis už Komisijos išankstinėse gairėse numatytą vidutinį maždaug 2 % potencialų augimą. Be to, planas neatitinka prielaidos dėl potencialaus augimo plano, pagal kurį gamybos apimties atotrūkis būtų panaikintas iki 2028 m., o tai neatitinka skolos tvarumo analizės sistemos.
Likę prielaidų skirtumai nedaro didelio poveikio vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, palyginti su Komisijos prielaidomis. Apskritai dėl visų kartu vertinamų prielaidų skirtumų vidutinis grynųjų išlaidų augimas galėtų būti didesnis nei orientacinėje trajektorijoje, nors tai neturėtų poveikio plano atitikčiai Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimui. Tačiau Kipras pasirinko išlaidų planą, atitinkantį 2024 m. birželio 21 d. Europos Komisijos pateiktą orientacinę trajektoriją, pakoreguotą atsižvelgiant tik į reikšmingo sandorio (valstybės įmokos į naują valstybės tarnautojų pensijų sistemą) statistinio vertinimo pakeitimo poveikį. Tai lėmė vidutinį grynųjų išlaidų augimą, kuris dėl naujos 2024 m. pradinės būklės yra maždaug 0,3 procentinio punkto didesnis už Komisijos orientacinę trajektoriją. Ateityje vertindama, ar laikomasi rekomendacijos, Komisija atsižvelgs į pirmiau pateiktą plano prielaidų vertinimą.
Fiskalinė plano strategija
(24)Remiantis plane pateikta orientacine fiskaline strategija, įsipareigojimai dėl grynųjų išlaidų bus daugiausia vykdomi taikant esamą politiką. Plane atsižvelgiama į tokių priimtų pajamų ir išlaidų priemonių kaip 2024 m. patvirtintas viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimas, pažeidžiamų namų ūkių būsto poreikių rėmimo priemonės, laipsniškas sumažintų mokesčių tarifų panaikinimas ir gyventojų pajamų mokesčio laiptelių neindeksavimas, poveikį. Plane nenumatyta jokių papildomų pajamų iš susikaupusių mokestinių bylų, kurios ir toliau gali teigiamai prisidėti prie pajamų augimo, atsižvelgiant į pastarųjų metų pokyčius. Į planą taip pat įtrauktas mokėjimo atgaline data į valstybės tarnautojų pensijų fondą poveikis, kuris 2024 m. paveiks tiek pajamas, tiek išlaidas. Plane pabrėžiama, kad nustatyti tikslai bus pasiekti nereikalaujant papildomų biudžeto priemonių. 2025 m. biudžeto plano projekte ši pozicija dar kartą patvirtinama ir patvirtinama, kad 2025 m. grynųjų išlaidų įsipareigojimas bus įvykdytas be papildomų biudžeto priemonių 10 .
Plano reformų ir investicijų, kuriomis reaguojama į pagrindinius per Europos semestrą nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus Sąjungos prioritetus, ketinimai
(25)Plane aprašomi politikos ketinimai, susiję su reformomis ir investicijomis, kuriomis siekiama reaguoti į pagrindinius per Europos semestrą, visų pirma šaliai skirtose rekomendacijose (įskaitant rekomendacijas, susijusias su makroekonominio disbalanso procedūra) nustatytus iššūkius, ir atsižvelgti į bendrus ES prioritetus. Į planą įtraukta apie 50 reformų ir investicijų, kuriomis siekiama bendrų ES prioritetų; iš jų 26 yra finansiškai remiamos pagal EGADP, o 24 – iš sanglaudos politikos fondų.
(26)Kalbant apie bendrą sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos prioritetą, įskaitant Reglamente (ES) 2021/1119 išdėstytus poveikio klimatui tikslus, į planą įtrauktos nacionalinėmis ir ES fondų lėšomis finansuojamos reformos ir investicijos. Dauguma plane nurodytų žaliosios pertvarkos priemonių taip pat įtrauktos į Kipro nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Siekiant atsižvelgti į 2024 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su prisitaikymo prie klimato kaitos stiprinimu, į planą įtraukta reforma, kuria peržiūrima ir atnaujinama Kipro nacionalinė prisitaikymo prie klimato kaitos strategija. Siekiant atsižvelgti į 2023 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo spartinimu ir energetikos infrastruktūros bei tinklų gerinimu, plane numatyta elektros energijos tinklo skaitmenizacija, kad būtų padidinta tolesnė atsinaujinančiųjų išteklių energijos skverbtis (Sanglaudos politikos fondai), ir „Great Sea Interconnector“ (įtraukta į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą). Siekiant atsižvelgti į 2023 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su energijos vartojimo efektyvumu, į planą įtrauktos investicijos, kuriomis siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą mokyklose (sanglaudos politikos fondai) ir skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir individualias energijos vartojimo efektyvumo priemones būstuose (įtraukta į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą). Siekiant atsižvelgti į 2023 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su perėjimu prie tvaraus transporto, į planą įtraukta parama elektrinių transporto priemonių įsigijimui (įtraukta į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą) ir infrastruktūros projektai, susiję su darnaus judumo mieste planais (įtraukta į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir sanglaudos politikos fondus). Siekiant įgyvendinti 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su vandens ir atliekų tvarkymo gerinimu, į planą įtraukta nacionalinė rūšiuojamojo komunalinių atliekų surinkimo sistema (sanglaudos politikos fondai) ir nacionalinis žiedinės ekonomikos veiksmų planas (įtraukta į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir sanglaudos politikos fondus). Siekiant įgyvendinti 2019 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su palankesnių sąlygų skaitmeninių įgūdžių stiprinimui sudarymu, į planą įtrauktas E. įgūdžių veiksmų planas (įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą). Siekiant atsižvelgti į 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su viešojo sektoriaus skaitmenizacija, į planą įtraukta viešųjų paslaugų skaitmenizacija (įtraukta į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir sanglaudos politikos fondus) ir elektroninės tapatybės įvedimas. Siekiant įgyvendinti 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su mokslinių tyrimų ir inovacijų gerinimu, į planą įtrauktas Kipro nuosavo kapitalo fondo (įtraukto į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą) veikimas, dėl kurio padidėja alternatyvių finansavimo šaltinių prieinamumas, visų pirma novatoriškoms įmonėms ir startuoliams. Į planą neįtraukta jokių priemonių, kuriomis būtų atsižvelgta į 2019 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su palankesnių sąlygų mažinti neveiksnių paskolų kiekį sudarymu, nes 2023 m. gruodžio mėn. Kipras priėmė teisės akto pakeitimų rinkinį.
(27)Kalbant apie bendrą socialinio ir ekonominio atsparumo prioritetą, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, į planą įtrauktos kelios nacionalinėmis ir ES fondų lėšomis finansuojamos reformos ir investicijos. Siekiant atsižvelgti į 2024 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su valstybei priklausančių subjektų valdymo gerinimu pagal tarptautinius standartus, į planą įtrauktas veiksmų planas, kuriame išdėstyti keturi veiksmų ramsčiai. Siekiant įgyvendinti 2019 ir 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su verslo aplinkos gerinimu ir galimybėmis gauti finansavimą, į planą įtrauktas strateginių plėtros projektų procedūrų supaprastinimas (įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą), Nacionalinės skatinimo agentūros įsteigimas (įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą) ir Kipro nuosavo kapitalo fondo (įtraukto į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą) veikimas. Siekiant atsižvelgti į 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su mokesčių sistemos veiksmingumo, efektyvumo ir sąžiningumo didinimu, į planą įtrauktos reformos, susijusios su agresyviu mokesčių planavimu (įtrauktos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą). Siekiant atsižvelgti į 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su brandžių viešųjų investicinių projektų sutelkimu laikotarpio pradžioje, į planą įtraukti infrastruktūros projektai, susiję su tvariu judumu mieste, vandens valymo įrenginių atnaujinimu ir pažangiosios apskaitos infrastruktūros įrengimu ir eksploatavimu (įtraukta į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą). Siekiant atsižvelgti į 2024 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su švietimo, profesinio rengimo ir mokymo bei suaugusiųjų mokymosi stiprinimu, į planą įtraukta nauja švietimo darbo ir pedagogų vertinimo sistema (įtraukta į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą), vidurinio techninio ir bendrojo švietimo programos reforma (įtraukta į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą), techninio profesinio rengimo ir mokymo plėtojimo veiksmai (sanglaudos politikos fondai), Valstybinės užimtumo tarnybos paslaugų skaitmeninimas ir veiksmingumo didinimas (įtraukta į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą), 2021–2027 m. Kipro mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimas ir individualių mokymosi sąskaitų kūrimas (sanglaudos politikos fondai). Siekiant įgyvendinti 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su lanksčių darbo sąlygų skatinimu, į planą taip pat įtrauktos įvairios programos (sanglaudos politikos fondai). Siekiant įgyvendinti 2019 ir 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su prieinamu ikimokykliniu ugdymu bei priežiūra ir tinkamu pajamų pakeitimu bei galimybe visiems naudotis socialine apsauga, į planą įtrauktos tokios priemonės kaip ikimokyklinio ugdymo reforma, mokyklų ir socialinės įtraukties veiksmai (DRA.S.E.+) ir vaikų, elgesio sutrikimų turinčių paauglių, neįgaliųjų ir ilgalaikės priežiūros poreikių turinčių asmenų namų struktūrų sukūrimas (įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir sanglaudos politikos fondus) ir minimalios garantuotos pajamos (sanglaudos politikos fondai). Siekiant įgyvendinti 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją, susijusią su sveikatos priežiūros sistemos atsparumo ir pajėgumo didinimu, į planą įtrauktos investicijos į ligoninių plėtrą, modernizavimą ar statybą (įtrauktos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą). Į planą neįtraukta jokių priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į 2019 m. šaliai skirtas rekomendacijas, susijusias su kovos su korupcija reformų spartinimu, mokėjimų drausmės gerinimu, ne bankų finansų sektoriaus priežiūros pajėgumų stiprinimu ir teismų sistemos veiksmingumo gerinimu bei skaitmenizacija.
(28)Kalbant apie bendrą energetinio saugumo prioritetą, į planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama modernizuoti ir plėsti tinklą ir kaupimą, kad būtų galima prisitaikyti prie didėjančios atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, plėsti ir sparčiau diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Siekiant plėtoti energetikos jungtis su kaimyninėmis šalimis, į planą įtrauktas „Great Sea Interconnector“ – energetikos infrastruktūros projektas, kuriuo siekiama sujungti Kipro ir Graikijos, o vėliau ir Izraelio elektros tinklus.
(29)Kalbant apie bendrą gynybos pajėgumų prioritetą, į planą neįtraukta jokių priemonių.
(30)Plane pateikiama Kipro viešųjų investicijų poreikių, susijusių su bendrais ES prioritetais, apžvalga. Kalbant apie bendrą teisingos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos prioritetą, įskaitant Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytus klimato tikslus, į planą įtraukti 21,6 mlrd. EUR vertės viešųjų ir privačiųjų investicijų poreikiai, kaip nustatyta Kipro nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, kad būtų pasiekti nauji išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai, padidintas energijos vartojimo efektyvumas valstybinėse ligoninėse ir sukurta nauja e. viešųjų pirkimų sistema. Kalbant apie bendrą socialinio ir ekonominio atsparumo prioritetą, į planą įtrauktos investicijos, reikalingos sveikatos priežiūros sistemai gerinti, pavyzdžiui, nacionalinės e. sveikatos institucijos kuriamas bendras elektroninių bylų duomenų bankas. Kalbant apie bendrą gynybos pajėgumų prioritetą, į planą įtraukti investicijų poreikiai siekiant išplėsti ir atnaujinti esamus infrastruktūros vienetus, bendrai finansuoti bendrus Europos mokslinių tyrimų ir plėtros projektus ir finansuoti nacionalinius gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros projektus.
Komisijos vertinimo išvada
Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Kipro planas atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus.
BENDRA IŠVADA
(31)Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 17 straipsnį Taryba Kiprui turėtų rekomenduoti plane nustatytą grynųjų išlaidų planą,
REKOMENDUOJA KIPRUI:
(1)Užtikrinti, kad grynųjų išlaidų augimas neviršytų šios rekomendacijos I priede nustatytų didžiausių rodiklių.
Be to, Taryba ragina Kiprą užtikrinti, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius per Europos semestrą, visų pirma šali skirtose rekomendacijose, nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus Sąjungos prioritetus.
I PRIEDAS
Didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas
(metinis ir bendras augimo tempai nominaliąja verte)
Kipras
|
Metai |
2025 |
2026 |
2027 |
2028 |
|
|
Augimo tempas (%) |
metinis |
6,0 |
5,0 |
5,4 |
4,3 |
|
Bendras (*) |
8,9 |
14,3 |
20,5 |
25,7 |
|
(*) Bendras augimo tempas apskaičiuojamas atsižvelgiant į 2023 bazinius metus.
Priimta Strasbūre
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė