<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-473/16</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62016CC0473</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:739">EU:C:2017:739</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>11</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>11</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P>GENERALINIO ADVOKATO N. WAHL IŠVADA – BYLA C-473/16</P><P>F</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Nils Wahl Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20171005">2017 m. spalio 5 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑473/16</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">F</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">prieš</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Bevándorlási és Menekültügyi Hivatal (anksčiau Bevándorlási és Állampolgársági Hivatal)</HT></P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság</HT> (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2011/95/ES</KEYWORD><KEYWORD>Būtiniausi pabėgėlių statuso ar papildomos apsaugos statuso suteikimo standartai</KEYWORD><KEYWORD>4 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Faktų ir aplinkybių vertinimas</KEYWORD><KEYWORD>Vertinimo metodai</KEYWORD><KEYWORD>Psichologiniai testai</KEYWORD><KEYWORD>Baimė būti persekiojamam dėl seksualinės orientacijos</KEYWORD><KEYWORD>Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija</KEYWORD><KEYWORD>1 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Žmogaus orumas</KEYWORD><KEYWORD>7 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Kaip nacionalinės valdžios institucijos turi tikrinti prieglobsčio prašytojo pareiškimų patikimumą, kai jis prašo prieglobsčio iš baimės būti persekiojamas savo kilmės šalyje dėl priežasčių, susijusių su seksualine orientacija? Ar, pirmiausia, pagal ES teisę toms valdžios institucijoms draudžiama vadovautis psichologijos ekspertų nuomone?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Trumpai tariant, būtent tokie klausimai keliami šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą, kurį pateikė <HT TYPE="ITALIC">Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság</HT> (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">ES teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2011/95/ES</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20111213">2011 m. gruodžio 13 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="337" PAGE.FIRST="9" DATE.PUB="2011">OL L 337, 2011, p. 9</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Direktyvos 2011/95 2 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>Terminų apibrėžtys<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> d punkte nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>pabėgėlis – trečiosios šalies pilietis, kuris dėl visiškai pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės baimės yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba dėl tokios baimės nepageidauja naudotis tos šalies apsauga &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>.</ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Direktyvos 2011/95 4 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>Faktų ir aplinkybių vertinimas<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="004.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės gali laikyti, kad prašytojas privalo kuo greičiau pateikti visą informaciją tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti. Valstybės narės pareiga – bendradarbiaujant su prašytoju įvertinti atitinkamą su prašymu susijusią informaciją.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="004.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>1 dalyje nurodyta informacija – prašytojo pareiškimai ir visi jo turimi dokumentai, susiję su jo amžiumi, biografijos faktais, įskaitant atitinkamų giminaičių amžių ir biografijos faktus, tapatybe, pilietybe (-ėmis), šalimi (-is) ir vieta (-omis), kurioje (-se) anksčiau gyveno, ankstesniais prieglobsčio prašymais, kelionės maršrutais, kelionės dokumentais ir tarptautinės apsaugos prašymo teikimo priežastimis.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="004.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA><P>Tarptautinės apsaugos prašymas įvertinamas individualiai ir atsižvelgiant į:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="004.005"><NO.PARAG>5.</NO.PARAG><ALINEA><P>Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>e)</NO.P><TXT>yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="3"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2013/32/ES</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="20130626">2013 m. birželio 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="180" PAGE.FIRST="60" DATE.PUB="2013">OL L 180, 2013, p. 60</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Direktyvos 2013/32 10 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>Prašymų nagrinėjimo reikalavimai<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> 3 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>Valstybės narės užtikrina, kad sprendžiančiosios institucijos sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami po tinkamo nagrinėjimo. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami individualiai, objektyviai ir nešališkai;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>prašymus nagrinėjantiems ir sprendimus priimantiems darbuotojams suteikiama galimybė, kai tai būtina, tartis su ekspertais konkrečių sričių, kaip antai medicinos, kultūros, religijos, su vaikais susijusiais ar lyčių, klausimais.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Nacionalinė teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">A menedékjogról szóló 2007. évi LXXX. törvény</HT> (2007 m. Įstatymas LXXX dėl teisės į prieglobstį) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>Vengrija suteikia pabėgėlio statusą užsieniečiams, susiklosčius Konstitucijos XIV straipsnio 3 dalyje numatytoms aplinkybėms.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>To įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>Nepažeisdama įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kompetentinga prieglobsčio institucija suteikia pabėgėlio statusą užsieniečiams, kurie visiškai arba pakankamai patikimai įrodo, kad jiems taikomos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, kaip numatyta Ženevos konvencijos 1 straipsnyje.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>To paties įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>Pagal prieglobsčio suteikimo tvarką, siekiant įrodyti arba pakankamai patikimai nustatyti, kad prieglobsčio prašytojas atitinka pabėgėlio, papildomos apsaugos ar laikinosios apsaugos statuso suteikimo reikalavimus:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>siekdamas pagrįsti pabėgimą jis gali nurodyti faktus ir aplinkybes ir kartu pateikti reikšmingų įrodymų;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>jis gali pateikti bet kokią reikšmingą informaciją apie savo kilmės šalį, įskaitant informaciją apie jos teisės aktus arba kitas asmenims taikomas privalomas normas ir apie jų taikymo būdus.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės aplinkybės, procesas ir pateikti klausimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>2015 m. balandžio mėn. prašytojas (toliau – F), Nigerijos pilietis, pateikė (dabartinei) <HT TYPE="ITALIC">Bevándorlási és Menekültügyi Hiavatal</HT> (Vengrijos imigracijos ir prieglobsčio tarnyba, toliau – tarnyba) prašymą suteikti pabėgėlio statusą. Per pirmąjį pokalbį jis pareiškė bijantis, kad jei grįžtų į kilmės šalį, būtų persekiojamas dėl savo homoseksualumo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Laikydamasi prieglobsčio suteikimo tvarkos Tarnyba surengė kelis asmeninius pokalbius, kad nustatytų prašytojo patikimumą. Tarnyba taip pat paskyrė psichologą F asmenybei ištirti, kad būtų galima padaryti išvadą dėl jo homoseksualumo. Atlikęs asmenybės tyrimą ir vertinimą, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>žmogaus lietuje<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> testą, Rorschach ir Szondi projekcinius asmenybės testus (toliau kartu – nagrinėjami tyrimai), psichologas priėjo prie išvados, kad tyrimų rezultatai nepatvirtina prieglobsčio prašytojo teiginių dėl jo homoseksualios orientacijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT><DATE ISO="20151001">2015 m. spalio 1 d.</DATE> sprendimu tarnyba atmetė F prašymą suteikti prieglobstį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>F apskundė šį sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság</HT> (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas). Pirmiausia jis teigė, kad atliekant nagrinėjamus tyrimus buvo pažeistos jo pagrindinės teisės ir kad bet kuriuo atveju tie tyrimai nėra tinkami seksualinei orientacijai nustatyti. Vykstant paskesniam procesui šis teismas paprašė Teismo ekspertų ir tyrėjų instituto (toliau – Institutas) tais klausimais parengti eksperto nuomonę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Instituto parengtoje eksperto nuomonėje konstatuojama, kad, priešingai, nei teigia prašytojas, nagrinėjami tyrimai tinkami asmens seksualinei orientacijai nustatyti pakankamai patikimai. Nuomonėje taip pat tvirtinama, jog atliekant tuos tyrimus prašytojo žmogaus orumas negali būti pažeidžiamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság</HT> (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas) nusprendė, jog, kadangi jis neturi mokslinių ir techninių žinių, kad galėtų patikrinti ekspertų išvadas, nuo tų išvadų nukrypti negalima. Tas teismas taip pat nusprendė, kad nagrinėjami tyrimai nėra medicininio pobūdžio, nes psichologija yra humanitarinis mokslas, ir kad tie tyrimai nėra panašūs į tuos, kuriuos Teisingumo Teismas pripažino nesuderinamais su ES teise Sprendime <HT TYPE="ITALIC">A ir kt</HT>.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><DATE ISO="20141202">2014 m. gruodžio 2 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑148/13–C‑150/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2406">EU:C:2014:2406</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo abejonių, kaip tinkamai aiškinti ES teisę, jis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>1.</NO.P><TXT>Ar, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos [(toliau – Chartija)] 1 straipsnį, Direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį nedraudžiama, kad [lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių (toliau – LGBTI) asmenų grupei] priklausančio prieglobsčio prašytojo atveju būtų gaunama ir vertinama teismo eksperto psichologo išvada, pagrįsta projekciniais asmenybės testais, kuriuos atliekant neužduodami klausimai apie prieglobsčio prašytojo seksualinius įpročius ir neatliekama jo medicininė apžiūra?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Tuo atveju, jeigu pirmajame klausime nurodyta teismo eksperto psichologo išvada negalima remtis kaip įrodymu, ar, atsižvelgiant į [Chartijos] 1 straipsnį, Direktyvos 2004/83 4 straipsnį reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai prieglobsčio prašymas pagrįstas persekiojimu dėl seksualinės orientacijos, nacionalinės administracinės institucijos ir teismai neturi jokios galimybės pasinaudoti teismo ekspertų metodais vertindami prieglobsčio prašytojo teiginių teisingumą, nesvarbu, kokie minėtų metodų ypatumai?<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170619">2017 m. birželio 19 d.</DATE> raštu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismui pranešė apie savo pageidavimą iš dalies pakeisti pateiktus prejudicinius klausimus, t. y. nuorodas į Direktyvos 2004/83 4 straipsnį pakeisti nuorodomis į Direktyvos 2011/95 4 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė F, Vengrijos, Prancūzijos ir Nyderlandų vyriausybės ir Komisija. <DATE ISO="20170713">2017 m. liepos 13 d.</DATE> teismo posėdyje kalbėjo F, Vengrijos ir Prancūzijos vyriausybės ir Komisija.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="5"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Šiais dviem klausimais, kuriuos nagrinėsiu kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės teiraujasi, kaip nacionalinės valdžios institucijos turi patikrinti prieglobsčio prašytojo teiginių patikimumą, kai jis prašo suteikti prieglobstį iš baimės būti persekiojamas dėl priežasčių, susijusių su jo seksualine orientacija. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia klausia, ar pagal Direktyvos 2011/95 4 straipsnį, aiškinamą atsižvelgiant į Chartijos 1 straipsnį, toms institucijoms draudžiama naudotis psichologo eksperto nuomone.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirminės pastabos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Prieš išsamiau nagrinėjant konkrečius šioje byloje keliamus klausimus, manau, būtų naudinga trumpai prisiminti pagrindines ES teisės nuostatas ir su jomis susijusią Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Iš tikrųjų daugelyje bylų Teisingumo Teismas jau yra pateikęs svarbių paaiškinimų dėl valstybių narių prievolių pagal ES teisę nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 2013/32 10 straipsnio 3 dalį valstybės narės turi užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų nagrinėjami ir sprendimai priimami <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>individualiai, objektyviai ir nešališkai<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>. Pagal Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 3 dalį vertindamos prašymus kompetentingos institucijos turi atsižvelgti, be kita ko, į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus ir prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Toks vertinimas vyksta dviem atskirais etapais. Pirmasis etapas susijęs su faktinių aplinkybių, kurios gali būti prašymą pagrindžiantys įrodymai, nustatymu, o antrasis etapas – su šių įrodymų teisiniu įvertinimu, t. y. sprendimo dėl klausimo, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, yra įvykdyti materialūs tarptautinės apsaugos suteikimo reikalavimai, priėmimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><DATE ISO="20121122">2012 m. lapkričio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑277/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:744">EU:C:2012:744</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Kalbant apie pabėgėlio statusą, kompetentingoms institucijoms svarbiausia nustatyti, ar prašytojas jaučia <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>visiškai pagrįstą persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės baimę<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> šalyje, kurios pilietis jis yra (arba, jeigu tai asmuo be pilietybės, šalyje, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Žr. Direktyvos 2011/95 2 straipsnio d punktą ir 9–12 straipsnius.</P></NOTE>. Apskritai pripažįstama, kad šiuo tikslu homoseksualūs asmenys gali būti laikomi tam tikra socialine grupe<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Žr. Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies d punktą. Taip pat žr. <DATE ISO="20131107">2013 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">X ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑199/12–C‑201/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:720">EU:C:2013:720</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją, reikalingą pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Tad valstybių narių pareiga – bendradarbiaujant su prašytoju įvertinti atitinkamą su prašymu susijusią informaciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Tačiau Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 5 dalyje papildomai numatyta, kad, kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos tam tikros kartu taikomos sąlygos. Pagal vieną iš tų sąlygų turi būti nustatyta, kad prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs bei patikimi ir neprieštarauja turimai konkrečiai ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju, ir kad prašytojas apskritai yra patikimas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Be to, Sprendime <HT TYPE="ITALIC">A ir kt</HT>.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><DATE ISO="20141202">2014 m. gruodžio 2 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑148/13–C‑150/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2406">EU:C:2014:2406</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, jeigu Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos nėra tenkinamos, prieglobsčio prašytojų teiginius dėl jų seksualinės orientacijos gali reikėti patvirtinti. Taigi, kaip pažymi Teisingumo Teismas, tie teiginiai <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>gali būti laikomi tik atspirties tašku atliekant [Direktyvos 2011/95] 4 straipsnyje numatytą faktų ir aplinkybių vertinimą<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P><DATE ISO="20141202">2014 m. gruodžio 2 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑148/13–C‑150/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2406">EU:C:2014:2406</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Neginčijama, kad jokiame ES teisės akte nėra konkrečių taisyklių dėl metodikos, kurią nacionalinės valdžios institucijos turėtų taikyti vertindamos prieglobsčio prašytojų pateiktą informaciją ir įrodymus ir pirmiausia vertindamos prašytojų patikimumą. Taigi šiuo požiūriu valstybės narės turi tam tikrą veiksmų laisvę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Šiuo klausimu žr. generalinės advokatės E. Sharpston išvados sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑148/13–C‑150/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2111">EU:C:2014:2111</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Vis dėlto taikoma metodika turi būti suderinama su direktyvų 2011/95 ir 2013/32 nuostatomis ir, kaip matyti iš atitinkamų šių direktyvų 16 ir 60 konstatuojamųjų dalių, su Chartija užtikrinamomis pagrindinėmis teisėmis, kaip antai Chartijos 1 straipsnyje įtvirtinta teise į žmogaus orumo gerbimą ir 7 straipsnyje numatyta teise į privatų ir šeimos gyvenimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20141202">2014 m. gruodžio 2 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑148/13–C‑150/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2406">EU:C:2014:2406</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Būtent tuo remsiuosi analizuodamas šioje byloje keliamus teisinius klausimus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Psichologų ekspertų konsultacijų naudojimas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Siekiant atsakyti į prejudicinius klausimus reikia išsiaiškinti, ar nagrinėdamos tarptautinės apsaugos prašymus, susijusius su seksualine orientacija, nacionalinės valdžios institucijos gali naudotis psichologų ekspertų konsultacijomis ir, jeigu taip, kokiomis sąlygomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Tačiau iš karto norėčiau pabrėžti, kad atliekant vertinimą pagal direktyvų 2011/95 ir 2013/32 nuostatas svarbiausia atsakyti į klausimą, ar tariama prašytojo persekiojimo baimė yra visiškai pagrįsta. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos turi įsitikinti, ar nustatytos aplinkybės kelia tokią grėsmę, kad atitinkamas asmuo, remdamasis savo asmeninėmis aplinkybėmis, gali pagrįstai baimintis, kad prieš jį iš tiesų bus imtasi persekiojimo veiksmų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Žr. <DATE ISO="20131107">2013 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">X ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑199/12–C‑201/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:720">EU:C:2013:720</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0072">72</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>. Net kai prieglobsčio prašytojas tariamai bijo būti persekiojamas dėl seksualinės orientacijos, ne visada būtina nustatyti jo tikrąją seksualinę orientaciją, kaip pažymi Prancūzijos ir Nyderlandų vyriausybės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Pavyzdžiui, gali būti šalių (neatsižvelgiant į tai, ar jose galioja įstatymai, pagal kuriuos homoseksualumas draudžiamas), kuriose tam tikriems homoseksualiems asmenimis (pavyzdžiui, dėl to, kad įstatymai nėra taikomi sistemingai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20160419">2016 m. balandžio 19 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">A. N. prieš Prancūziją</HT>, CE:ECHR:2016:0419DEC001295615, 41 punktą.</P></NOTE>, ir dėl jų socialinių, ekonominių ir šeimos aplinkybių, vietos, kurioje jie gyvena, ir t. t.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20070111">2007 m. sausio 11 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Salah Sheekh prieš Nyderlandus</HT>, CE:ECHR:2007:0111JUD000194804, 138–149 punktus.</P></NOTE>) nekyla jokio tikro pavojaus būti persekiojamiems. Kita vertus, gali būti atvejų, kai vien dėl tam tikro elgesio, kuris tradiciškai laikomas nebūdingu konkrečios lyties atstovams<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Toks elgesys gali būti susijęs, be kita ko, su apranga, kalbėjimu ar manieromis (pavyzdžiui, bendraujama ir leidžiamas laikas su homoseksualiais asmenimis, kovojama už LGBTI teises).</P></NOTE>, gali kilti tikras pavojus patirti fizinę ar psichologinę žalą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Šiuo klausimu žr. Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 2 dalį. Taip pat plg. generalinės advokatės E. Sharpston išvados sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑148/13–C‑150/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2111">EU:C:2014:2111</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Vis dėlto derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Direktyvos 2013/32 10 straipsnio 3 dalies d punktą tarptautinės apsaugos prašymą nagrinėjančios nacionalinės valdžios institucijos turi turėti galimybę prireikus konsultuotis su tam tikrų sričių, įskaitant lyčių klausimus, ekspertais.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, pirmiausia kyla klausimas, ar ekspertų konsultacijos, kurių gali prašyti kompetentingos institucijos, gali būti psichologijos srities.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Iš principo neįžvelgiu jokių priežasčių, dėl kurių kompetentingos institucijos neturėtų turėti galimybės konsultuotis su psichologijos srities<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Dėl tinkamos kvalifikacijos reikalavimo taip pat žr. Direktyvos 2013/32 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir 25 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą.</P></NOTE>, t. y. srities, kuri tiria žmogaus protą ir elgesį, išsilavinimą turinčiais kvalifikuotais asmenimis. Man neatrodo, kad bet koks psichologinis tyrimas, jeigu jis laikomas naudingu, visais atvejais neišvengiamai neatitinka pagarbos žmogaus orumui principo. Priešingai, negalima atmesti galimybės, kad bent jau tam tikrais atvejais psichologų pagalba galėtų būti naudinga administracinėms institucijoms priimant sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo arba nacionaliniams teismams peržiūrint tą sprendimą ir tikriausiai patiems prašytojams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Pavyzdžiui, psichologui dalyvaujant pokalbiuose prieglobsčio prašytojui, kuris tvirtina esąs persekiojamas arba patiriantis žalą (arba tiesiog bijo būti persekiojamas, jeigu grįžtų į kilmės šalį), gali būti lengviau atvirai kalbėti apie ankstesnę patirtį arba baimes, kad valdžios institucijos galėtų susidaryti išsamesnį ir tikresnį vaizdą apie jo padėtį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Plg. generalinio advokato Y. Bot išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑277/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:253">EU:C:2012:253</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Juk pagal Direktyvos 2013/32 4 straipsnį už prašymų nagrinėjimą atsakinga nacionalinė valdžios institucija turi turėti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>tinkamus išteklius, įskaitant pakankamą kompetentingų darbuotojų skaičių, kad galėtų [atlikti] savo užduotis<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>. Pirmiausia pokalbius su prašytojais vykdantys asmenys turi <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>turėti bendrą supratimą apie problemas, kurios gali neigiamai atsiliepti prašytojų galimybei būti apklausiamais per pokalbį<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Be to, valdžios institucijos taip pat galėtų nuspręsti, kad psichologo pagalba gali būti naudinga prašytojo patikimumui apskritai įvertinti. Tai svarbus kompetentingų institucijų atliekamo vertinimo aspektas, nes, jeigu nustatytas prašytojo patikimumas (ir jeigu taip pat tenkinamos kitos kartu taikomos Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos), prašytojo nurodytos seksualinės orientacijos, nesvarbu, ar esama įrodomųjų dokumentų ar kitokių įrodymų, galima netikrinti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Vis dėlto nesu tikras, kad remiantis psichologo eksperto nuomone, susidaryta įvertinus prašytojo asmenybę, galima pakankamai patikimai nustatyti, ar prašytojas teisingai nurodė savo seksualinę orientaciją. Pirma, paviršutiniškai peržiūrėjus mokslinę literatūrą matyti, jog, remiantis keliais psichologijos tyrimais, homoseksualūs vyrai ir moterys savo psichologija nesiskiria nuo heteroseksualių vyrų ir moterų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Žr., pavyzdžiui, <HT TYPE="ITALIC">American Psychological Association</HT>, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>Report of the American Psychological Association Task Force on Appropriate Therapeutic Responses to Sexual Orientation<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, Vašingtonas, 2009.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Antra, kad ir koks būtų mokslinis pagrindimas, nesu tikras, kad projekciniais asmenybės testais grindžiama analizė, kurią atliekant siekiama nustatyti asmens seksualinę orientaciją, yra suderinama su Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Jeigu teisingai suprantu, nustačius slaptą konfliktą ar emocijas, kurias tokia analizė turi atskleisti, ją atliekančių psichologų nuomone, prašytojo nurodyta seksualinė orientacija būtų patvirtinta arba dėl jos kiltų abejonių. Man vis dėlto atrodo, kad atliekant tokią analizę neišvengiamai vadovaujamasi stereotipine samprata, siejama su homoseksualiu asmenų elgesiu. Faktiškai pateikus tą klausimą per teismo posėdį Vengrijos vyriausybei sunkiai sekėsi paaiškinti, kodėl pagrindinėje byloje nagrinėjama analizė nesusijusi su stereotipinėmis sampratomis. Tačiau tai analizė, kurią Teisingumo Teismas jau pripažino keliančia problemų Sprendime <HT TYPE="ITALIC">A ir kt</HT>., nes ją atliekant neįmanoma išsamiai atsižvelgti į prašytojo asmeninę padėtį ir aplinkybes<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P><DATE ISO="20141202">2014 m. gruodžio 2 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑148/13–C‑150/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2406">EU:C:2014:2406</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kyla antrasis klausimas – kokiomis sąlygomis psichologo eksperto nuomonė yra priimtina ir, konkrečiau kalbant, ar ta eksperto nuomonė gali būti grindžiama tokiais tyrimais, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="8"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">C.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Reikalavimas dėl sutikimo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Pirma, manau, kad psichologiniai tyrimai priimtini tik jeigu prašytojas sutinka leisti juos atlikti ir jeigu jie gali būti atlikti taip, kad būtų gerbiamas prašytojo orumas ir teisė į privatų ir šeimos gyvenimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Direktyvos 2013/32 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>Kai sprendžiančioji institucija mano, kad to reikia vertinant tarptautinės apsaugos prašymą &lt;…&gt;, valstybės narės, prašytojui sutikus, pasirūpina jo medicininiu patikrinimu dėl praeityje patirto persekiojimo ar didelės žalos požymių. Alternatyviai, valstybės narės gali nustatyti, kad prašytojas pats pasirūpintų tokio medicininio patikrinimo organizavimu.<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Be to, tos pačios direktyvos 25 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje, susijusioje su nelydimų nepilnamečių medicininiais patikrinimais, nustatyta: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>Medicininis patikrinimas atliekamas visapusiškai gerbiant asmens orumą, pasirenkant mažiausiai invazinius tyrimus, ir jį atlieka kvalifikuoti medicinos specialistai, užtikrinant, kiek tai įmanoma, patikimą rezultatą.<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Dėl psichologų atliekamo patikrinimo Direktyvoje 2013/32 panašių nuostatų nėra. Vis dėlto manau, kad Direktyvos 2013/32 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 25 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje išdėstyti bendrieji principai tam tikra prasme galioja ir psichologiniams patikrinimams<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Pavyzdžiui, derėtų pažymėti, kad pagal Džakartos principų 18 principą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>Apsauga nuo medicininio pobūdžio pažeidimų<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> medicininės ir psichologinės apžiūros procedūros vertinamos vienodai. 18 principas išdėstytas taip: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>Niekas negali būti verčiamas vykdyti bet kokį medicininį ar psichologinį gydymą, procedūras ar tyrimus arba būti uždarytas į medicininę įstaigą dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Nepaisant jokių šiam principui prieštaraujančių klasifikacijų, asmens seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė savaime nėra medicininė būklė ir jų nereikia gydyti, atsikratyti arba slopinti. &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> Džakartos principai dėl tarptautinės žmogaus teisių teisės taikymo seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės srityje patvirtinti 2007 m. ir, nors jie nėra teisiškai privalomi, paprastai laikomi naudinga priemone aiškinant žmogaus teisių srities sutartis ar įstatymus.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Psichologiniai patikrinimai prašytojų psichikai gali būti tokie pat invaziniai, kaip kūnui – medicininiai patikrinimai. Juos atliekant taip pat akivaizdžiai kišamasi į privatų gyvenimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19990705">1999 m. liepos 5 d.</DATE> EŽTT sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Matter prieš Slovakiją</HT>, CE:ECHR:1999:0705JUD003153496, ir <DATE ISO="20031127">2003 m. lapkričio 27 d.</DATE> EŽTT sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Worwa prieš Lenkiją</HT>, CE:ECHR:2003:1127JUD002662495.</P></NOTE>. Todėl, mano nuomone, prašytojo sutikimas, kad jam būtų atlikti tokie patikrinimai, tokiomis aplinkybėmis yra būtinas. Žinoma, suprantu, kad prieglobsčio prašytojo padėtis yra tokia, kad gali būti gana sunku praktiškai neduoti sutikimo. Ypač todėl, kad neretai gali būti sunku pateikti įrodymų dėl seksualinės orientacijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20160419">2016 m. balandžio 19 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">A. N. prieš Prancūziją</HT>, CE:ECHR:2016:0419DEC001295615, 44 punktą.</P></NOTE>. Mano nuomone, dėl to dar svarbiau, kad pirmiausia būtų gerbiamas atsisakymas dalyvauti tokiuose patikrinimuose. Tikrojo sutikimo būtinoji sąlyga, žinoma, yra tai, kad prieglobsčio prašytojui suteikiama galimybė gana gerai sužinoti ir suprasti visus psichologinių patikrinimų elementus ir padarinius<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Šiuo klausimu žr., pavyzdžiui, 2010 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>Homofobija, transfobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lyčių tapatybės<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> (<HT TYPE="ITALIC">Homophobia, transphobia and discrimination on grounds of sexual orientation and gender identity – 2010 Update</HT>), Europos Sąjungos leidinių biuras, 2010, Liuksemburgas, p. 60.</P></NOTE>. Antra, itin svarbu, kad tokie patikrinimai būtų atliekami taip, kad būtų gerbiamas prašytojo orumas ir privatus ir šeimos gyvenimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20141202">2014 m. gruodžio 2 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑148/13–C‑150/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2406">EU:C:2014:2406</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Toks aiškinimas patvirtinamas ir Direktyvos 2013/32 29 konstatuojamąja dalimi, pagal kurią <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>kai kuriems prašytojams gali reikėti specialių procesinių garantijų, <HT TYPE="ITALIC">inter alia</HT>, dėl jų &lt;…&gt; lytinės orientacijos &lt;…&gt; Tiems prašytojams turėtų būti suteikta tinkama parama, be kita ko, skirta pakankamai laiko, kad jiems būtų sudarytos sąlygos, būtinos, kad jie galėtų veiksmingai naudotis procedūromis ir pateikti reikiamą informaciją jų tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>. Toje konstatuojamojoje dalyje patvirtinamas delikatus bet kokių asmens seksualumo patikrinimų pobūdis.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Žinoma, jeigu prašytojas atsisako dalyvauti tokiame patikrinime, kai tinkamai pasirūpinama tuo, kad patikrinimas būtų atliekamas gerbiant prašytojo orumą ir teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, tai netrukdo valdžios institucijoms priimti sprendimą dėl prašymo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Taip pat žr. Direktyvos 2013/32 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.</P></NOTE>. Tai reiškia, kad, jeigu valstybėse narėse taikomas principas, pagal kurį pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą turi prašytojas, ir Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos nėra tenkinamos, prašytojo atsisakymas gali turėti tam tikrų pasekmių, su kuriomis tvarkytis turi pats prašytojas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Remiantis nutartimi dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, F sutiko, kad jam būtų atliktas psichologinis patikrinimas. Tačiau patikrinti, ar tas patikrinimas vyko taip, kad būtų iš tikrųjų gerbiamas F orumas ir privatus ir šeimos gyvenimas, turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Dar grįšiu prie šio klausimo šios išvados 55 punkte.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">D.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Psichologinių testų naudojimas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Antra, psichologiniai testai, kuriuos turi atlikti valdžios institucijų paskirti ekspertai, turėtų būti grindžiami metodais, principais ir sampratomis, kurias apskritai pripažįsta mokslininkų bendruomenė arba kurios bet kuriuo atveju yra pakankamai patikimos. Be to, tie metodai, principai ir sampratos, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, turi būti svarbūs tos rūšies patikrinimui, kurį siekia atlikti valdžios institucijos. Taigi atlikus psichologinius patikrinimus turi būti įmanoma gauti pakankamai patikimus rezultatus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Taip pat žr. Direktyvos 2013/32 25 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Kaip suprantu, valdžios institucijos, ko gero, negali vertinti tyrimų, atliktų remiantis ginčytinais ar nepripažintais mokslo principais, kaip turinčių įrodomąją vertę. Tyrimai, kurie iš principo grindžiami bendrai pripažintais metodais, principais ir sampratomis, bet buvo atlikti netinkamai arba netinkamomis aplinkybėmis, taip pat negali duoti pakankamai patikimų rezultatų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Žinoma, Teisingumo Teismas neturi spręsti dėl tam tikrų rūšių tyrimų, nagrinėjamų pagrindinėje byloje, patikimumo ir svarbos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Kaip Prancūzijos, Vengrijos ir Nyderlandų vyriausybės ir Komisija, priešingai nei F, manau, kad pagal <DATE ISO="20141202">2014 m. gruodžio 2 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑148/13–C‑150/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2406">EU:C:2014:2406</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> nėra visiškai draudžiama atlikti psichologinių testų. Mano nuomone, Teisingumo Teismo išvados tuo klausimu susijusios tik su konkrečiais toje byloje nagrinėjamais testais.</P></NOTE>. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės pirmiausia nutarti, ar F atveju atlikti tyrimai (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>žmogaus lietuje<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> testas, Rorschach ir Szondi projekciniai asmenybės testai) yra, kaip teigia Vengrijos vyriausybė, grindžiami metodais, principais ir sampratomis, kuriuos apskritai pripažįsta mokslininkų bendruomenė arba, kaip tvirtina F, kurie labai kontroversiškai vertinami mokslinėje literatūroje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">E.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Trečia, jeigu siekdamas peržiūrėti valdžios institucijų sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo nacionalinis teismas prašo ekspertų nuomonės, tas teismas jokiomis aplinkybėmis negali savęs laikyti <HT TYPE="ITALIC">de lege</HT> arba <HT TYPE="ITALIC">de facto</HT> privalančiu laikytis eksperto išvadų (ir <HT TYPE="ITALIC">a fortiori</HT> ekspertų, kuriuos valdžios institucijos paskyrė vykstant administracinei procedūrai, išvadų).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 1 ir 3 dalis tarptautinės apsaugos prašytojai turi turėti teisę <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>į <HT TYPE="ITALIC">veiksmingą</HT> teisių gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, kad galėtų apskųsti, be kita ko, dėl jų prašymo priimtus sprendimus. Tokia teisių gynimo priemone turėtų būti numatytas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/><HT TYPE="ITALIC">išsamus</HT> &lt;…&gt; faktinis ir teisinis &lt;…&gt; <HT TYPE="ITALIC">nagrinėjimas</HT><QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Taigi pagal Direktyvos 2013/32 46 straipsnį, ypač aiškinamą atsižvelgiant į ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, nacionaliniai teismai turi sugebėti atlikti nuodugnią, nepriklausomą ir kritišką visų svarbių faktinių ir teisinių aspektų peržiūrą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Taip pat žr. <DATE ISO="20110728">2011 m. liepos 28 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Samba Diouf</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑69/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:524">EU:C:2011:524</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>. Tai, mano nuomone, būtinai apima galimybę atmesti ekspertų išvadas (jos yra įrodymai, kurie turi būti vertinami su kitais įrodymais), kurios, teisėjo nuomone, gali būti šališkos, nepagrįstos arba grindžiamos kontroversiškais metodais ir teorijomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į procesinės autonomijos principą ir laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, kiekvienos valstybės narės vidaus teisės sistemoje reikia nustatyti įrodinėjimo būdus, kompetentingame nacionaliniame teisme priimtinas įrodinėjimo priemones arba principus, reglamentuojančius šio teismo atliekamą jam pateiktų įrodymų vertinimą ir reikalaujamą įrodinėjimo standartą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20170621">2017 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">W ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑621/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:484">EU:C:2017:484</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>. Tačiau taikydamas veiksmingumo principą Teisingumo Teismas nusprendė, jog nacionaliniai teismai negali taikyti įrodinėjimo taisyklių taip, kad praktiškai būtų nustatytos nepagrįstos prezumpcijos, dėl kurių būtų pažeistos ES teisės aktuose nustatytos įrodinėjimo taisyklės arba sumažėtų tuose teisės aktuose numatytų materialinių teisės normų veiksmingumas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Žr. <DATE ISO="20170621">2017 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">W ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑621/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:484">EU:C:2017:484</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Tokia problema galėtų kilti tais atvejais, kai nacionaliniai teismai pernelyg griežtai taiko vidaus įrodinėjimo taisykles ir priima nesvarbius ar nepakankamus įrodymus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Taigi nacionaliniai teismai turi užtikrinti, kad jiems pateikiami įrodymai būtų pakankamai pagrįsti, tikslūs ir neprieštaringi, kad jais remiantis būtų galima padaryti pagrįstą išvadą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Taip pat žr. <DATE ISO="20170621">2017 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">W ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑621/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:484">EU:C:2017:484</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Jie turi pasirūpinti išsaugoti savo vertinimo laisvę spręsti, ar toks įrodymas yra teisiniu požiūriu pakankamas, iki momento, kol, atsižvelgę į visus šalių pateiktus įrodymus ir tarpusavyje išdėstytus argumentus, jie mano galį, turėdami mintyje visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, susidaryti galutinę nuomonę šiuo klausimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20170621">2017 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">W ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑621/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:484">EU:C:2017:484</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Priešinga pozicija iš esmės reikštų, kad teisėjas atsisako savo vaidmens ir Direktyvos 2013/32 46 straipsnyje aiškiai įtvirtintos garantijos tampa neveiksmingos. Tai ypač pasakytina apie ekspertų nuomones, kuriose išdėstoma išvada teisiniais klausimais. Pavyzdžiui, derėtų pažymėti, kad pagrindinėje byloje <HT TYPE="ITALIC">Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság</HT> (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas) paskirtas ekspertas nustatė, jog būdas, kuriuo Vengrijos administracinių institucijų paskirti psichologai atliko F patikrinimą, nėra F pagrindinių teisių pažeidimas. Tačiau, atrodo, tokį teisinį vertinimą turi atlikti kompetentingi teisėjai, o ne byloje paskirtas ekspertas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Pavyzdžiui, Gairėse dėl teismo paskirtų ekspertų vaidmens teismo procesuose Europos Tarybos valstybėse narėse (<HT TYPE="ITALIC">Guidelines on the role of court-appointed experts in judicial proceedings of Council of Europe’s Member States</HT>) šiuo klausimu nustatyta: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>Ekspertas turi nustatyti ir teismui pateikti tas faktines aplinkybes, kurias gali nustatyti tik objektyvią specialią stebėseną vykdantys specialistai. Jis perduoda teisėjui mokslines ir (arba) technines žinias, kurių turėdamas teisėjas gali atlikti objektyvų ir aiškų tyrimą ir įvertinti faktines aplinkybes. Ekspertas negali ir jokiu būdu neprivalo prisiimti teisėjo atsakomybės įvertinti faktines aplinkybes, į kurias atsižvelgiant priimamas teismo sprendimas. &lt;…&gt; Taigi ekspertas tėra teisėjo padėjėjas arba konsultantas. Tad eksperto vaidmuo skiriasi nuo teisėjo, kuris priima sprendimus teisės klausimais, vaidmens.<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> (<DATE ISO="20141211">2014 m. gruodžio 11</DATE>–<DATE ISO="20141212">12 d.</DATE> Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos priimtų gairių 16 ir 17 punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismui siūlau į <HT TYPE="ITALIC">Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság</HT> (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:</TXT><P>Pagal <DATE ISO="20111213">2011 m. gruodžio 13 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnį, taikomą atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos<?PAGE NO="11"?> 1 straipsnį, valdžios institucijoms nėra draudžiama naudotis psichologo eksperto nuomone, ypač siekiant įvertinti tarptautinės apsaugos prašytojo patikimumą apskritai, jeigu: i) prašytojo patikrinimas vyksta prašytojui sutikus ir gerbiant prašytojo orumą ir privatų ir šeimos gyvenimą; ii) nuomonė grindžiama pakankamai patikimais ir bylos aplinkybėms svarbiais metodais, principais ir sampratomis ir gali būti gauta pakankamai patikimų rezultatų; ir iii) eksperto išvados nėra privalomos sprendimą dėl prašymo peržiūrintiems nacionaliniams teismams.</P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>