|
2021 9 24 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 340/178 |
EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2021/1561
2021 m. balandžio 29 d.
su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl 2019 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba, dalį
EUROPOS PARLAMENTAS,
|
— |
atsižvelgdamas į savo sprendimą „2019 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimas, X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba“, |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą, |
|
— |
atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuomonę, |
|
— |
atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0063/2021), |
|
A. |
kadangi visos Sąjungos institucijos turi atsiskaityti ES piliečiams už viešųjų lėšų panaudojimą, sykiu užtikrindamos didžiausią skaidrumą ir, savo ruožtu, veiksmingą demokratinę kontrolę; |
|
B. |
kadangi Sąjungos strateginė komunikacija tampa svarbiu Europos darbotvarkės prioritetu, taigi Sąjunga turi pasirūpinti objektyviais ir veiksmingais kovos su dezinformacija scenarijais bei užtikrinti didesnį savo atsparumą; |
|
C. |
kadangi į lyčių aspekto integravimą ir lyčių lygybę turi būti atsižvelgiama taikant visas Sąjungos institucijų vidaus organizacines ir valdymo sistemas bei rengiant ir įgyvendinant jų kompetencijai priklausančią politiką; |
Europos Audito Rūmų pastabos
|
1. |
puikiai vertina tai, kad, remiantis Audito Rūmų metinės ataskaitos pastabomis dėl 9 skyriaus „Administravimas – DFP 5 išlaidų kategorija“, operacijų imtyje, susijusioje su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), jau trečius metus iš eilės jokių specifinių problemų nenustatyta, o EIVT metinėje veiklos ataskaitoje reikšmingų klaidų neaptikta; |
|
2. |
atkreipia dėmesį į Audito Rūmų bendras pastabas dėl išaugusio sutartininkų skaičiaus ir susijusių 2012–2018 m. biudžeto asignavimų; pažymi, kad minėtųjų EIVT darbuotojų skaičius padidėjo dėl užduočių, kurios atspindi naujos operatyvinės ir politinės atsakomybės priskyrimą EIVT, visų pirma bendros saugumo ir gynybos politikos srityje, taip pat kovos su dezinformacija veiksmų plano įgyvendinimą ir skubų Sąjungos delegacijų fizinio bei IT saugumo stiprinimo prioritetą; atkreipia dėmesį į tai, kad EIVT sutartininkų skaičius iš viso padidėjo nuo 322 iki 444 (t. y. 38 proc.); remia EIVT pastangas stiprinti savo administraciją ir prašo EIVT informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie išaugusio sutartininkų skaičiaus rezultatus ir poveikį; ragina EIVT parengti ir išplatinti geriausios praktikos, susijusios su priėmimo į darbą tvarka, gaires, siekiant užtikrinti atvirumą, sąžiningumą ir skaidrumą; |
|
3. |
ragina Audito Rūmus ieškoti būdų pateikti daugiau informacijos apie kitų Sąjungos institucijų administracines išlaidas, susijusias su biudžeto įvykdymo patvirtinimu; |
|
4. |
pakartoja, kad, taikant bendrą audito metodą, derėtų atlikti papildomą auditą ir tikslingesnį vertinimą; pakartoja savo raginimą atlikti kryptingesnę EIVT administracinių išlaidų ir paramos veiklos peržiūrą, ypač tokiais EIVT vis aktualesniais ar netgi kritiškai svarbiais tampančiais klausimais, kaip strateginės komunikacijos pajėgumas ir informacinės technologijos (pvz., kibernetinis saugumas), delegacijoms skirto visuotinio saugumo paketo veiksmingumas, infrastruktūrų ar finansų valdymas bei administracinė Misijų paramos platformos pagalba įgyvendinant civilinę bendrą saugumo ir gynybos politiką; |
Žmogiškieji ištekliai
|
5. |
atkreipia dėmesį į nestabilumo augimą ir beprecedenčių iššūkių gausėjimą tarptautinėje aplinkoje, dėl kurių Sąjungai tenka imtis veiksmų pasauliniu mastu; akcentuoja centrinį EIVT vaidmenį vykdant Sąjungos išorės politiką; pažymi, kad, sustiprėjus EIVT vaidmeniui, nebuvo atitinkamai padidintas darbuotojų skaičius; ragina skirti pakankamus žmogiškuosius išteklius, kad nekiltų pavojus Sąjungos veiksmingumui tarptautinėje arenoje; |
|
6. |
pažymi, kad EIVT atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrindama Sąjungos užsienio politikos nuoseklumą; be to, pabrėžia, jog būtina skirti reikiamus išteklius, kad būtų galima sėkmingai įgyvendinti veiksmingą bendrą saugumo ir gynybos politiką Sąjungos labui; |
|
7. |
ragina EIVT stiprinti Sąjungos delegacijas Rytų partnerystės ir Vakarų Balkanų šalyse bei kurti etatus vietos pareigūnams, atsakingiems už informavimą apie teisėkūros darbą, kad Sąjunga geriau suprastų kaimynines šalis ir tai, kaip jose vyksta teisės aktų derinimas su Sąjungos acquis; pabrėžia, kad šioms šalims turi būti padedama užbaigti reformas ir veiksmingiau informuoti jų piliečius apie Sąjungos politiką; pabrėžia, kad būtina plėtoti horizontalesnius Sąjungos delegacijų Rytų partnerystės ir Vakarų Balkanų regionuose ryšius bei skatinti jų bendradarbiavimą, visų pirma užtikrinant reguliarius informacijos ir ekspertinių žinių mainus bei kitas sėkmingas darbo strategijas, siekiant tekti geriausią įmanomą pagalbą kaimyninėms šalims, kuriose įgyvendinamos demokratinės ir europietiškos reformos; ragina EIVT imtis veiksmų siekiant spręsti problemas, dėl kurių nebuvo išvengta įvardytų viešųjų pirkimų klaidų, ir užkirsti kelią atitinkamų taisyklių pažeidimams ateityje; |
|
8. |
apgailestauja dėl EIVT personalo sudėties geografinio disbalanso, nes tai pasikartojanti problema, ypač susijusi su delegacijų vadovų ir viduriniosios bei vyresniosios grandies vadovų pareigomis; atkreipia dėmesį į didžiulius skirtumus šalių, kurių gyventojų skaičius panašus, bei Vakarų ir Rytų Europos šalių atstovavimo atvejais; pabrėžia, jog EIVT, kaip ir visos ES institucijos, turi užtikrinti, kad visoms valstybėms narėms būtų atstovaujama proporcingai, sykiu atsižvelgiant į kandidatų kompetencijas ir nuopelnus; ragina EIVT stiprinti geografinę pusiausvyrą, kad visų valstybių narių piliečiams būtų atstovaujama tinkamai, atspindint jų įvairovę, kaip pažymima Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje; palankiai vertina pastangas, kurias EIVT įdėjo siekdama informuoti ES valstybių narių žmogiškųjų išteklių tinklą apie personalo sudėtį, skelbti apie laisvas darbo vietas ir remti nacionalines pastangas didinti kandidatų skaičių; ragina EIVT informuoti apie pilietybių pasiskirstymą atrankos komitete, atsakingame už įdarbinimą; prašo EIVT pateikti 2019 m. statistiką apie darbuotojus pagal jų pilietybę; |
|
9. |
pažymi, kad po dvejų stabilizacijos metų valstybių narių deleguotųjų nacionalinių ekspertų (DNE) skaičius ėmė kiek didėti: 2017–2018 m. jų buvo 449, o 2019 m. –461; sykiu atkreipia dėmesį į tai, kad civilių DNE profilis tampa vis labiau specializuotas; puikiai vertina 2019 m. priimtą naują vidaus politiką dėl DNE ir keletą priemonių, kurių imtasi siekiant iš naujo subalansuoti DNE skaičių ir kuriomis papildomas naujų DNE etatų kūrimo ribojimas, kai pastarieji numatomi tik konkrečių sričių specialistams; |
|
10. |
palankiai vertina EIVT pastangas, įdėtas rengiant veiksmų gaires neįgaliųjų klausimais ir EIVT politiką neįgaliųjų atžvilgiu, prašo EIVT informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šios politikos rengimą ir vykdymą bei pabrėžia, kad, įgyvendinant šią politiką, svarbu skatinti įtraukesnę darbo aplinką; |
|
11. |
ragina EIVT turimas lanksčias darbo sąlygas papildyti darbuotojų teisės atsijungti apsauga; |
Lyčių politika
|
12. |
puikiai vertina stiprėjančią moterų paskyrimų į vadovaujamas pareigas skaičiaus augimo tendenciją: jis siekė 30,3 proc. (arba 81 pareigos), palyginti su 27,1 proc. 2018 m. ir 24,5proc. 2017 m.; taip pat atkreipia dėmesį į augančią moterų, skiriamų delegacijų vadovėmis, dalį, t. y. nuo 19,5 proc. 2015 m. iki 27,7 proc. 2019 m. (arba 38 iš 137 paskyrimų); pakartoja, kad remia tolesnes EIVT pastangas, kurias ji kartu su valstybėmis narėmis deda siekdama įtraukti daugiau moterų kandidačių; pažymi, kad moterys iš viso sudaro 47,7 proc. EIVT personalo; primena, kad lyčių pusiausvyros turėtų būti siekiama ir ES specialiųjų įgaliotinių požiūriu, kadangi iš aštuonių ES specialiųjų įgaliotinių tik dvi yra moterys; |
|
13. |
ragina EIVT nedelsiant imtis veiksmų ir siekti, kad 50 proc. vyresniosios ir viduriniosios grandies vadovybės sudarytų moterys, kaip nustatyta Trečiajame lyčių lygybės veiksmų plane, – taip pat ir taikant aiškų tvarkaraštį bei priemones, kuriomis būtų nustatyta, kaip ir kada turi būti pasiektas šis tikslas; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai įgyvendinti savo prisiimtus įsipareigojimus užtikrinti lyčių lygybę ir moterų atstovavimą savo tarnyboje; |
Biudžeto ir finansų valdymas
|
14. |
pripažįsta veiklos sunkumus, su kuriais ES delegacijų tinklo finansų valdymo srityje EIVT susiduria dėl įvairių krizinių situacijų; pripažįsta, kad tos situacijos gali daryti didelį poveikį biudžetui, pirmiausia valdant tam tikras administracines išlaidas ir kaštus, pvz., saugumo ir evakuacijos kaštus, bei papildomus logistinius kaštus, susijusius su COVID-19 pandemija; prašo EIVT nedelsiant informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie pandemijos padarytą poveikį biudžetui ir dėl jos patirtas išlaidas; |
|
15. |
pažymi, kad bendras 2019 m. EIVT biudžetas siekė 694,8 mln. EUR (t. y. buvo 2,4 proc. didesnis nei 2018 m.) ir buvo padalintas taip: 249,7 mln. EUR skirta EIVT būstinei, o 445,1 mln. EUR – delegacijoms; |
|
16. |
pažymi, kad pagrindinės biudžeto tendencijos įgyvendinant 2019 m. EIVT biudžetą apėmė pastiprinimą sprendžiant JK išstojimo iš Sąjungos poveikio klausimą, regioninio saugumo pareigūnų ir delegacijų tinklų stiprinimą, papildomą Europos Sąjungos karinio štabo (EUMS) ir Krizių valdymo ir planavimo direktorato (CMPD) personalą, informaciją apie IT pajėgumus bei ryšių saugumą; |
|
17. |
pažymi, kad būstinės biudžetas sudarė apie 250 mln. EUR, iš kurių 161,8 mln. EUR (64,8 proc.) panaudota darbo užmokesčiui ir kitoms statutinių bei išorės darbuotojų išmokoms, 32 mln. EUR (3 proc.) skirti pastatų ir susijusioms išlaidoms, o 35,3 mln. EUR (14 proc.) – IT kompiuterinėmis sistemomis, įskaitant įslaptintos informacijos sistemas, įrangą ir baldus; |
|
18. |
pažymi, kad 445,1 mln. EUR dydžio delegacijų biudžetas buvo paskirstytas taip: 129,2 mln. EUR (29 proc.) skirta statutinių darbuotojų darbo užmokesčiui, 161,7 mln. EUR (36,3 proc.) – pastatams ir susijusioms išlaidoms, 71,6 mln. EUR (16,1 proc.) – išorės darbuotojams ir išorės paslaugoms, 37,8 mln. EUR (8,5 proc.) – kitoms su darbuotojais susijusioms išlaidoms, o 44,7 mln. EUR (10 proc.) – kitoms administracinėms išlaidoms; |
|
19. |
ragina EIVT užtikrinti, kad Sąjungos delegacija Jungtinėje Karalystėje naudotųsi Sutartis atitinkančiu nuolatiniu ir stabiliu statusu ir būtų aprūpinta žmogiškaisiais bei materialiniais ištekliais, būtinais savo užduotims, visų pirma susijusioms su atitikties stebėsena, vykdyti; |
|
20. |
taip pat pažymi, kad Komisiją pervedė 215,8 mln. EUR dydžio įnašą (palyginti su 196,4 mln. EUR 2018 m.) Sąjungos delegacijose dirbančio Komisijos personalo administracinėms išlaidoms padengti, kuris buvo paskirstytas taip: 49,6 mln. EUR (panašiai kaip ir 2018 m.) skirta pagal Komisijos V išlaidų kategoriją, 103,1 mln. EUR (palyginti su 91,8 mln. EUR 2018 m.) įrašyta į veiksmų programų administracines eilutes, o 63,1 mln. EUR (palyginti su 2018 m. – 55 mln. EUR) skirta Europos plėtros fondui (EPF) bei patikos fondams; |
|
21. |
pažymi, kad 2019 m. bendros visų delegacijų biurų, įskaitant EPF delegacijas, pridėtinės išlaidos (nuomos, saugumo, valymo ir kitos pridėtinės išlaidos) jau ketvirtus metus iš eilės buvo finansuojamos tik pagal EIVT biudžeto eilutes; |
|
22. |
puikiai vertina apskritai pagerėjusį EIVT 2019 m. biudžeto įgyvendinimą: įvykdyta 99,94 proc. įsipareigojimų (palyginti su 99,9 proc. 2018 m.) ir 87,9 proc. mokėjimų (palyginti su 84,8 proc. 2018 m.); |
|
23. |
pažymi, kad visi EIVT administracinio biudžeto perkėlimai siekė 20,8 mln. EUR (2018 m. – 30,8 mln. EUR), 1,6 mln. EUR sumažėjo EIVT delegacijų biudžetas ir tokia pat suma padidėjo būstinės biudžetas; |
|
24. |
pripažįsta, kad dėl biudžeto eilučių, naudojamų su Komisijos darbuotojais delegacijose susijusioms operacijoms finansuoti, skaičiaus (34 skirtingos eilutės, susijusios su įvairiomis Komisijos biudžeto išlaidų kategorijomis, plius EPF) valdyti biudžetą sudėtingiau; kviečia EIVT svarstyti galimybę gerinti savo biudžetinės atskaitomybės struktūrą, kad tai nebūtų taip sudėtinga; |
|
25. |
todėl ragina EIVT tęsti diskusijas su Komisija dėl to, kaip esant galimybių būtų galima racionalizuoti biudžeto nomenklatūrą ir eilutes, siekiant palengvinti EIVT biudžeto valdymą apskritai; laikosi nuomonės, kad būsimoji daugiametė finansinė programa (DFP) ir susiję biudžeto nomenklatūros ir eilučių modelio bei struktūros pokyčiai turėtų pagreitinti šį biudžeto supaprastinimo ir racionalizavimo procesą; mano, jog tikėtina, kad dėl tokių pokyčių pagerės biudžeto išlaidų kontrolė ir sumažės klaidų rizika; pripažįsta, kad 2020 m. pradžioje EIVT pateikė pasiūlymą dėl plataus užmojo supaprastinimo; pripažįsta, kad dėl užsitęsusios COVID-19 pandemijos šis pasiūlymas atidėtas iki 2022 m., tačiau 2020 m. rugsėjo mėn. EIVT pateikė Komisijai dar vieną pasiūlymą dėl supaprastinimo; |
|
26. |
puikiai vertina visas iniciatyvas, kurių imtasi siekiant pamažu gerinti įvairių EIVT administracinių procesų valdymą, – į tai atsižvelgta ir koreguojant EIVT organizacinę schemą; dar kartą pakartoja, kad remia iniciatyvą „Innovative 2019“, ir ragina EIVT taip pat toliau tobulinti įvairias savo rizikos nustatymo pratybas ir susijusius rizikos švelninimo veiksmus bei sudaryti visų esamų teisinių pagrindų planą, siekiant užtikrinti veiksmingesnį sprendimų priėmimo procesą institucijoje; |
|
27. |
ragina EIVT kitoje metinėje veiklos ataskaitoje geriau iliustruoti savo rezultatais grindžiamą valdymo sistemą, remiantis tinkamais pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais, taikomais įvairioms jos administracinėms sritims, įskaitant susijusią žmogiškųjų išteklių dalį, kad būtų galima geriau įvertinti, ar pasiekti EIVT politikos tikslai; |
|
28. |
pažymi, kad EIVT nusprendė grįžti prie centralizuoto kai kurių procesų valdymo, siekdama suderinto taikymo delegacijose, ir sumažinti pasikartojančius veiklos trūkumus bei optimizuoti finansinių sandorių valdymą; palankiai vertina šias EIVT pastangas ir pragmatiškas iniciatyvas bei atsaką į susirūpinimą kėlusius klausimus, į kuriuos dėmesį anksčiau buvo atkreipusi biudžeto valdymo institucija; |
|
29. |
mano, kad tinkami valdymo modeliai ir atsako būdai pirmiausia būtų centrinio subjekto, kuris spręstų su didelės vertės viešaisiais pirkimais susijusius klausimus, sukūrimas ir visuotinių viešųjų pirkimų taikymas delegacijoms, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose delegacijose darbo krūvis didelis, o turimas personalas ribotas, ir į būtinybę susitelkti į politinę veiklą; |
|
30. |
mano, kad itin svarbus viešųjų pirkimų ir biudžeto valdymo skaitmeninimas; primena, kad institucinės atminties ir valdymo operacijų atsekamumo labui visos EIVT suinteresuotosios šalys turėtų nuolat skirti dėmesio dokumentų valdymui – vienam daugiausia trūkumų turėjusių ankstesniojo vidaus kontrolės tyrimo komponentų; todėl ragina EIVT tobulinti savo skaitmenines sistemas ir dokumentų valdymą diegiant pažangias valdymo ir archyvavimo priemones bei, kai įmanoma, bepopierius dokumentų tvarkymo procesus; |
|
31. |
palankiai vertina tai, kad visada, kai įmanoma, EIVT naudoja laisvo naudojimo ir atvirojo kodo programinę įrangą; |
|
32. |
ragina EIVT atsižvelgti į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) rekomendacijas iš naujo susiderėti dėl tarpinstitucinės licencinės sutarties ir įgyvendinimo sutarties, kurią Sąjungos institucijos ir „Microsoft“ pasirašė 2018 m., kad būtų pasiektas skaitmeninis suverenumas, išvengta susaistymo su pardavėju ir kontrolės nebuvimo bei užtikrinta asmens duomenų apsauga; |
|
33. |
remia EIVT pastangas optimizuoti savo finansų valdymą vadovaujantis Finansiniu reglamentu; supranta, jog būtinas tam tikras veiklos lankstumas, ypač delegacijų valdymo srityje, kad būtų išvengta delegacijų veiklos tęstinumo kliūčių; tačiau primena, kad bet kokia laikina veiklos tvarka, pirmiausia galimybe delegacijų vadovų pavaduotojams veikti kaip perdeleguotiesiems leidimus suteikiantiems pareigūnams, siekiant užtikrinti veiksmingą delegacijų veiklos tęstinumą ir Komisijos veiklos biudžeto įgyvendinimą, ir toliau turi būti naudojamasi griežtai prižiūrint būstinei; |
|
34. |
pabrėžia, kad svarbu toliau gerinti finansų ir administracinio valdymo racionalizavimą bei modernizavimą; teigiamai vertina vykstančias diskusijas dėl EIVT biudžeto supaprastinimo; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad EIVT turi toliau dėti pastangas, kad būtų supaprastintos biudžeto eilutės; ragina modernizuoti ir supaprastinti EIVT administravimą, – taip pat ir visapusiškai įgyvendinant projektą „Innovative 2019“; |
Teisėtumo ir tvarkingumo kontrolės veiksmingumas
|
35. |
atkreipia dėmesį į neatitikimų, nustatytų atlikus įsipareigojimų ir mokėjimų ex ante patikras, skaičių (atitinkamai 308 klaidos iš 1 193 ir 394 klaidos iš 2 119); reiškia susirūpinimą dėl to, kad abiem atvejais klaidos yra administracinio pobūdžio, t. y. neteisingos įsipareigojimų sumos arba ex ante finansiniam patikrinimui pateikti nepakankami mokėjimų patvirtinamieji dokumentai; pripažįsta, kad, siekiant geriau apibrėžti klaidų tipologiją, nuo 2020 m. sausio mėn. įgyvendinamas peržiūrėtas neatitikimų kodų sąrašas; ragina EIVT ištirti administracinių klaidų atvejus ir šias klaidas pašalinti bei apie rezultatus informuoti Parlamentą; ragina įgyvendinti priemones, kuriomis būtų prisidedama prie klaidų skaičiaus mažinimo apskritai; |
|
36. |
pripažįsta nuo 2018 m. plėtojamos EIVT ex post metodikos pažangą ir nuolatinį tobulinimą remiantis vidaus atsitiktine mėginių atranka, taip pat kad pateikti klaidų lygiai pagal pagrindinę einamųjų kaštų, susijusių su personalo išlaidomis, t. y. infrastruktūros ir kitomis veiklos išlaidomis, saugumu, IT ir telekomunikacijomis, sritį; |
|
37. |
pažymi, kad EIVT ir Audito Rūmai ir toliau skirtingai aiškina viešųjų pirkimų procedūrinių klaidų kiekybinį vertinimą; mano, kad kitais finansiniais metais turėtų būti imtasi tolesnių veiksmų šiuo klausimu, siekiant tobulinti klaidų, padarytų valdant EIVT administracinį biudžetą, finansinės svarbos vertinimą; |
|
38. |
prašo EIVT toliau teikti tolesnės veiklos ataskaitą, susijusią su 2019 finansiniais metais, laikantis Finansinio reglamento 262 straipsnio; |
Strateginės komunikacijos veikla
|
39. |
puikiai vertina EIVT strateginės komunikacijos pajėgumų stiprinimą bei kovos su dezinformacijos ir hibridinėmis grėsmėmis priemonių rinkinį, sukuriant tris darbo grupes Rytų ir Vakarų Balkanams bei Pietų šalims, taip pat EIVT dalyvavimą taikant Sąjungos institucijų ir valstybių narių sukurtą skubaus perspėjimo sistemą; ragina EIVT dėti pastangas, kad ši politika būtų rengiama kartu su Parlamento naujuoju Specialiuoju komitetu užsienio šalių kišimosi klausimais, siekiant pagerinti savo reagavimo pajėgumus; pripažįsta ir palankiai vertina EIVT ir įvairių Europos Parlamento ryšių biurų bendradarbiavimą siekiant kovoti su dezinformacija per 2019 m. Europos Parlamento rinkimų kampaniją; |
|
40. |
pabrėžia, kad sąmoningas ir sistemingas didelio masto dezinformacijos skleidimas yra didžiulis strateginis iššūkis Sąjungos viešajai diplomatijai, kuriam atremti nedelsiant turėtų būti skirti derami finansiniai, IT ir žmogiškieji ištekliai; pritaria tam, kad būtų stiprinamas politikos formavimo, viešosios diplomatijos ir strateginės komunikacijos ryšys; |
|
41. |
pabrėžia, kad, norint kovoti su piktavališku kišimusi, įskaitant užsienio propagandą ir dezinformaciją, būtina komunikuoti strategiškai; akcentuoja EIVT strateginės komunikacijos darbo grupės svarbą ir ragina kurti specialias strateginės komunikacijos darbo grupes kišimosi, siejamo su Kinija ir Artimųjų Rytų šalimis, ypač Iranu, klausimais bei papildomai jas aprūpinti reikiamais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais; pabrėžia, kad strateginė komunikacija turi apimti kovą su dezinformacija apie COVID-19 pandemiją; |
|
42. |
akcentuoja visų subjektų saugumo ir saugos kultūros svarbą užtikrinant, kad EIVT disponuotų personalu, procedūromis, infrastruktūra, priemonėmis (įskaitant IT) ir biudžeto lėšomis, kurių pakaktų jos kritiškai svarbioms ir esminėms funkcijoms atlikti susidūrus su netikėta ar krizine situacija; ragina mažinti saugumo riziką, ypač susijusią su kibernetiniu saugumu, taikant daugiau saugos priemonių, kuriomis nuo išorės grėsmių ir išpuolių saugoma EIVT skaitmeninė infrastruktūra; |
Valdymo patikinimas
|
43. |
pažymi, kad tik dvi delegacijos, t. y. delegacija Sirijoje (nuo 2017 m.) ir delegacija Džibutyje, pareiškė pagrįstų abejonių dėl savo administracinių išlaidų, pirmiausia susijusių su viešųjų pirkimų klausimais, valdymo; ragina EIVT imtis reikiamų veiksmų šiems klausimams išnagrinėti; |
|
44. |
ragina EIVT savo metinėje veiklos ataskaitoje pateikti papildomos informacijos apie patikrinimų programą, kad būtų galima susidaryti vaizdą apie Sąjungos delegacijų veikimą ir jų veiklos rezultatus; taip pat mano, kad bus naudinga geriau paaiškinti, kaip delegacijų patikrinimai susiję su EIVT patikinimo sistema, ir parodyti, kaip naudojant patikrinimų rezultatus ir rekomendacijas prisidėta prie didesnio delegacijų darbo metodų nuoseklumo, homogeniškumo ir veiksmingumo; pabrėžia, kad svarbu analizuoti atitinkamų delegacijų finansų valdymo veiksmingumą ir teisingumą; |
Sukčiavimo prevencija ir nustatymas
|
45. |
palankiai vertina tai, kad savo kovos su sukčiavimu strategiją EIVT nuolat derina su visų RELEX generalinių direktoratų ir, naudodamasi specialiu formatu, su OLAF veikla; pabrėžia, jog turi būti dedamos visos būtinos pastangos, kad būtų dalijamasi ir keičiamasi informacija apie jų veiklos iššūkius, siekiant aiškiau įvardyti rizikingas jų veiklos ir programų sritis; ragina EIVT įvardyti visas galimas konkrečias politikos sritis, kuriose gali būti aktuali glaudesnio bendradarbiavimo su OLAF būtinybė, siekiant užtikrinti veiksmingą sukčiavimo prevenciją; |
|
46. |
teigiamai vertina tai, kad apibrėžtos bendros gairės, oficialiai išdėstytos specialioje kovos su sukčiavimu strategijoje išorės santykių srityje, – tai svarbus patobulinimas; primena, kad šios gairės turi būti išplatintos visiems delegacijų vadovams ir reguliariai vertinamos atliekant vidaus kontrolės sistemos būklės tyrimą bei parengiant išsamią rizikos schemą; pažymi, kad 2019 m. nepranešta nė apie vieną tariamą informavimo apie pažeidimą atvejį; |
|
47. |
pažymi, kad 2019 m. EIVT pranešė OLAF apie du atvejus ir gavo penkių OLAF atliktų tyrimų rezultatus; ragina EIVT aiškiai įvardyti politikos sritis, kurioms gresia pavojus, ir interesų konfliktų galimybes bei išsamiau apie tai informuoti delegacijų vadovus; pažymi, kad 12 proc. delegacijų pranešė, jog aptiko su sukčiavimo rizika susijusių pokyčių, ir kad didėja mokymų sukčiavimo nustatymo klausimu poreikis (46 proc. delegacijų ir 35 proc. būstinės skyrių); |
|
48. |
kviečia EIVT pradėti planuoti savo būsimą dvišalį bendradarbiavimą su Europos prokuratūra ir kaip komponentą jį integruoti į savo bendrąją kovos su sukčiavimu strategiją; primena, kad pagal Finansinio reglamento 123 straipsnį numatyta įsteigti vidaus audito pažangos komitetą, siekiant užtikrinti EIVT vidaus auditoriaus nepriklausomumą, vidaus audito veiklos stebėseną ir veiksmingą pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą; |
Etikos sistema
|
49. |
ragina EIVT didinti darbuotojų informuotumą apie jos etikos sistemą ir kultūrą bei pastarųjų suvokimą, užtikrinant tinkamą komunikaciją etikos klausimais; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas klausimui, ar darbuotojai žino, kaip pranešti apie problemas, susijusias su neetišku elgesiu, bei jų saugumo pojūčio stiprinimui; pabrėžia, kad atliekant metinį rizikos valdymo vertinimą svarbu įvardyti, įvertinti ir valdyti su etika susijusias rizikas; |
|
50. |
ragina EIVT nedelsiant skirti išteklius siekiant organizuoti sistemingus mokymus ir informuotumo didinimo sesijas tinkamo elgesio (etikos, kovos su sukčiavimu, kovos su korupcija, kovos su priekabiavimu ir konfidencialumo lygių aspektais) srityje; mano, kad šios sesijos turėtų būti privaloma įdarbintam naujam personalui rengiamų įvadinių mokymų dalis; |
|
51. |
taip pat mano, kad į etikos standartus turi būti atsižvelgiama siekiant vengti galimų interesų konfliktų ir neskelbtinos darbinės informacijos nutekinimo; pritaria EIVT apibrėžtoms etikos gairėms, kuriomis atsižvelgiama į darbo delegacijoje specifiką, siekiant švelninti reputacinę riziką Sąjungos ir EIVT, ypač delegacijų vadovų, atžvilgiu; |
|
52. |
primygtinai rekomenduoja EIVT prisijungti prie ES skaidrumo registro remiantis susitarimu dėl paslaugų lygio; |
|
53. |
pabrėžia, kad EIVT turi visapusiškai laikytis Komisijos parengtų informavimo apie pažeidimus gairių ir pirmiausia gera valia apsaugoti pranešėjus nuo bet kokios grėsmės; |
Interesų konfliktai
|
54. |
pabrėžia, kad interesų konfliktai, susiję su darbu palikus tarnybą viešajame sektoriuje ir „sukamųjų durų“ reiškiniu, yra nuolatinė problema Sąjungos institucijose; ragina EIVT veiksmingai ir nuosekliai taikyti Tarnybos nuostatus, ypač jų 16 straipsnį ir kitas taikytinas nuostatas, siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams, ypač susijusiems su aukšto rango pareigūnais ir DNE, tačiau ne tik; reiškia susirūpinimą dėl pastarojo meto atvejų, susijusių su „sukamųjų durų“ reiškiniu, ir ragina EIVT sistemingai peržiūrėti potencialiai problemiškus perėjimo dirbti į privatųjį sektorių ar trečiųjų šalių organizacijas atvejus bei toliau stebėti buvusių aukšto rango pareigūnų profesinę veiklą iki pat privalomo veiklos pertraukos laikotarpio pabaigos; |
|
55. |
labai apgailestauja dėl to, kad per šešerius metus, įskaitant 2019 m., EIVT, nepaisydama savo prievolių pagal Tarnybos nuostatų 16 straipsnį, nėra paskelbusi nė vieno savo sprendimo dėl buvusių aukšto rango pareigūnų profesinės veiklos; teigiamai vertina tai, kad ji pradėjo juos skelbti 2020 m., įskaitant ankstesnių metų sprendimų paskelbimą atgaline data; atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina EIVT nuo šiol kasmet skelbti savo sprendimus dėl buvusių aukšto rango pareigūnų profesinės veiklos ir nuolat stebėti, ar jie laikosi jiems nustatytų sąlygų, bei prireikus imtis ryžtingų veiksmų ir užtikrinti, kad šių sąlygų būtų laikomasi; |
|
56. |
pažymi, kad kadenciją baigusių aukšto rango vadovų atveju, prasidėjus dvejų metų veiklos pertraukos laikotarpiui, EIVT taiko draudimą pirmuosius dvylika mėnesių; primena, kad konfidencialumo pareiga yra esminis principas, kurio turi laikytis buvę darbuotojai; |
|
57. |
pabrėžia, kad, vadovaudamosi 16 straipsniu, Sąjungos institucijos gali atmesti buvusio pareigūno prašymą priimti į konkrečias pareigas, jei apribojimai nėra pakankami teisėtiems institucijų interesams apsaugoti; nuogąstauja, jog užtikrinti, kad būtų laikomasi sąlygų, taikomų baigus tarnybą viešajame sektoriuje, dažnai neįmanoma; todėl ragina Sąjungos institucijas ir agentūras atsižvelgti į visas pagal Tarnybos nuostatų 16 straipsnį numatytas priemones; |
Pastatų politika
|
58. |
palankiai vertina teigiamą tendenciją, susijusią su paslaugų teikimu bendroje vietoje: šis rodiklis siekia 7 proc. viso delegacijų biurų patalpų ploto; puikiai vertina tai, kad 2019 m. EIVT inicijavo 22 naujus paslaugų teikimo bendroje vietoje projektus, kurie apėmė 68 delegacijas (iš viso sudaryta 115 susitarimų dėl paslaugų teikimo bendroje vietoje); pažymi, kad šiuo metu paslaugų teikimas bendroje vietoje daugiausia apima valstybes nares ir šalis partneres (43), Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD (20), kitas ES agentūras, pvz., Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūrą (EASA) ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (Frontex) (17), Europos investicijų banką (EIB) (15), ES specialiuosius įgaliotinius (10) ir BSGP misijas, t. y. Europos Sąjungos pasienio pagalbos misiją (EUBAM) ir Pajėgumų stiprinimo Somalyje misiją (EUCAP) (10); |
|
59. |
ragina EIVT administruojant pastatus tęsti veiklą išteklių telkimo su valstybėmis narėmis kryptimi ir toliau plėtoti bendradarbiavimą vietos lygmeniu, ypatingą dėmesį skiriant ekonominiam naudingumui, saugumo klausimams, Sąjungos įvaizdžiui ir matomumui bei biudžeto optimizavimui; |
|
60. |
vertina tai, kad išaugęs paslaugų teikimo bendroje vietoje mastas derinamas su kaštų padengimo sistemos stiprinimu ir standartizacija, toliau centralizuojant pajamas, gaunamas iš paslaugų teikimo bendroje vietoje, ir taikant administravimo rinkliavas susitarimuose dėl paslaugų lygio; pažymi, kad 2019 m. gautos pajamos siekė apie 10 mln. EUR; ragina EIVT pateikti šių pajamų paskirstymo apžvalgą siekiant užtikrinti skaidrumą; |
|
61. |
apgailestauja dėl Audito Rūmų išvadų, kad tik labai nedaug Sąjungos delegacijų yra visapusiškai prieinamos neįgaliesiems, prašo EIVT svarstyti galimybę – kai tai techniškai ir finansiškai įmanoma bei kai šito reikalaujama pagal vietos teisės aktus – pritaikyti savo biurus, kad jie taptų prieinamesni riboto judumo asmenims; |
|
62. |
pažymi, kad EIVT priklausančių biurų dalis liko tokia pat – 19 proc. jos delegacijų biurų, – o ateityje dar numatoma įsigyti patalpas Argentinoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje; pažymi, kad 72,8 mln. EUR išleista delegacijų tinklo biurų pastatų ir rezidencijų nuomai, o 19,1 mln. EUR – būstinės biurų nuomai; |
|
63. |
teigiamai vertina būsto politikos peržiūrą ir prašo deramu metu informuoti Parlamentą apie pagrindinius jos rezultatus, susijusius su atnaujinta lyginamąja analize, palyginti su taikoma valstybėse narėse ir kitose tarptautinėse organizacijose; |
|
64. |
palankiai vertina tai, kad veiksmų planas, kurį EIVT parengė 2016 m. Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl EIVT nekilnojamojo turto politikos pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti, leido padaryti pažangą, kurią pripažįsta ir Audito Rūmai; |
|
65. |
ragina EIVT toliau siekti pažangos ryšium su likusiomis neįgyvendintomis rekomendacijomis dėl būtinybės atlikti portfelio apžvalgą, stebint biurų ir rezidencijų rinkos kainas, bei greta savo dabartinio metinio darbo dokumento pradėti rengti vidutinės trukmės / ilgalaikį planą; pakartoja, kad, rengiant su pastatais susijusius planus ar persikraustant, toliau turėtų būti laikomasi 35 m2 biuro erdvės vienam darbuotojui reikalavimo – šis kriterijus turėtų būti nuolatinis – ir sistemingai vertinamos prieigos neįgaliesiems galimybės; ragina EIVT nuolat informuoti Parlamentą apie visus tolesnius patobulinimus; |
|
66. |
apgailestauja, kad visapusiška įgyvendinta tik viena iš aštuonių rekomendacijų, pateiktų 2016 m. Audito Rūmų ataskaitoje „EIVT pastatų, esančių visame pasaulyje, valdymas“, o trys įgyvendintos dauguma aspektų; ragina skubiai iki galo įgyvendinti visas likusias rekomendacijas; |
Darbo aplinka
|
67. |
pažymi, kad padaugėjo atvejų, apie kuriuos pranešama tarpininkavimo tarnybai, susijusių su neišspręstais nesutarimais dėl teisių ir pareigų arba su įvairaus pobūdžio konfliktais darbe: 2019 m. jų buvo 183 (palyginti su 135 atvejais 2018 m.); supranta, kad tarpininkavimo tarnybą pasiekiančių atvejų skaičiaus didėjimas yra tinkamo veikimo ženklas; pripažįsta, kad, siekiant stiprinti taikomus mechanizmus, 2020 m. priimtas naujas sprendimas dėl EIVT tarpininkavimo tarnybos; |
|
68. |
apgailestauja dėl to, kad Sąjungos delegacijose iki šiol esama neatlygintinai dirbančių stažuotojų; ragina EIVT imtis veiksmų ir užtikrinti, kad stažuotojai turėtų lėšų pragyventi; primygtinai ragina EIVT laikytis Europos ombudsmeno rekomendacijos visiems stažuotojams mokėti deramas išmokas, kuriomis būtų galima padengti bent pragyvenimo išlaidas; rekomenduoja skirta daugiau lėšų stažuotojų atlyginimams; |
Aplinkosaugos aspektas
|
69. |
puikiai vertina tai, kad 2019 m. EIVT patvirtino įgaliojimus EIVT būstinės aplinkosaugos vadybos sistemai sukurti, įskaitant ketinimą išplėsti jos taikymą įtraukiant ir delegacijų tinklą; primygtinai ragina EIVT imtis visų būtinų priemonių, kad būtų sumažintas būstinės ir Sąjungos delegacijų anglies pėdsakas, įgyvendinant bepopierius procesus ir ypač daug dėmesio skiriant energijos rūšių deriniui bei skatinimui naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. |