<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-371/20</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62020CJ0371</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:674">EU:C:2021:674</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>10</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>10</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20210902">2021 m. rugsėjo 2 d.</DATE> sprendimas – Byla C‑371/20</HT></P><P><HT TYPE="SC">Peek &amp; Cloppenburg</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (šeštoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20210902">2021 m. rugsėjo 2 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Vartotojų apsauga</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2005/29/EB</KEYWORD><KEYWORD>Nesąžininga komercinė veikla</KEYWORD><KEYWORD>Bet kuriomis aplinkybėmis nesąžininga laikoma komercinė veikla</KEYWORD><KEYWORD>Klaidinanti komercinė veikla</KEYWORD><KEYWORD>I priedo 11 punkto pirmas sakinys</KEYWORD><KEYWORD>Reklaminės akcijos</KEYWORD><KEYWORD>Redakcinio turinio naudojimas reklamuojant produktą žiniasklaidoje</KEYWORD><KEYWORD>Reklama, už kurią sumokėjo pats prekybininkas</KEYWORD><KEYWORD><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>Sumokėjimo<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> sąvoka</KEYWORD><KEYWORD>Reklamuotojo ir žiniasklaidos bendrovės leidėjos produktų pardavimo skatinimas</KEYWORD><KEYWORD><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>Užsakomasis reklaminis straipsnis<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑371/20</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Bundesgerichtshof</HT> (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) <DATE ISO="20200625">2020 m. birželio 25 d.</DATE> nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20200807">2020 m. rugpjūčio 7 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Peek &amp; Cloppenburg KG</HT>, teisiškai atstovaujama <HT TYPE="ITALIC">Peek &amp; Cloppenburg</HT> <HT TYPE="ITALIC">Düsseldorf Komplementär B.V</HT>.,</P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Peek &amp; Cloppenburg KG</HT>, teisiškai atstovaujamą <HT TYPE="ITALIC">Van Graaf Management GmbH</HT>,</P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen, teisėjai C. Toader (pranešėja) ir M. Safjan,</P><P>generalinis advokatas M. Szpunar,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">Peek &amp; Cloppenburg KG</HT>, teisiškai atstovaujamos <HT TYPE="ITALIC">Peek &amp; Cloppenburg Düsseldorf Komplementär B.V</HT>., kuriai atstovauja <HT TYPE="ITALIC">Rechtsanwalt</HT> A. Auler,</P></ITEM><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">Peek &amp; Cloppenburg KG</HT>, teisiškai atstovaujamos <HT TYPE="ITALIC">Van Graaf Management GmbH</HT>, kuriai atstovauja <HT TYPE="ITALIC">Rechtsanwälte</HT> A. Renck ir M. Petersenn,</P></ITEM><?PAGE NO="2"?><ITEM><P>Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Z. Fehér ir Z. Biró‑Tóth,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos B.‑R. Killmann ir N. Ruiz García,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20210624">2021 m. birželio 24 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="20050511">2005 m. gegužės 11 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="149" PAGE.FIRST="22" DATE.PUB="2005">OL L 149, 2005, p. 22</REF.DOC.OJ>) I priedo 11 punkto pirmo sakinio išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant teisiniu ir ekonominiu požiūriais nepriklausomų bendrovių <HT TYPE="ITALIC">Peek &amp; Cloppenburg KG</HT>, teisiškai atstovaujamos <HT TYPE="ITALIC">Peek &amp; Cloppenburg Düsseldorf Komplementär B. V</HT>. (toliau – <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT>), ir <HT TYPE="ITALIC">Peek &amp; Cloppenburg KG</HT>, teisiškai atstovaujamos <HT TYPE="ITALIC">Van Graaf Management GmbH</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Hambourg</HT>), ginčą dėl reklaminės akcijos nesąžiningumo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Direktyvos 2005/29 6 ir 17 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>(6)</NO.P><TXT>Ši direktyva suderina valstybių narių įstatymus dėl nesąžiningos komercinės veiklos, įskaitant nesąžiningą reklamą, tiesiogiai pažeidžiančią vartotojų ekonominius interesus, ir tuo pačiu netiesiogiai – teisėtų konkurentų ekonominius interesus. Pagal proporcingumo principą ši direktyva saugo vartotojus nuo esminių nesąžiningos komercinės veiklos pasekmių, bet pripažįsta, kad kai kuriais atvejais jos poveikis vartotojams gali būti nereikšmingas. Ji netaikoma ir neturi poveikio nacionaliniams įstatymams dėl nesąžiningos komercinės veiklos, pažeidžiančios tik konkurentų ekonominius interesus arba susijusios tik su prekybininkų sandoriais; visapusiškai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, valstybės narės, jeigu jos taip nusprendžia, turi teisę ir toliau reglamentuoti tokią veiklą nepažeisdamos [Sąjungos] teisės. &lt;…&gt;</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(17)</NO.P><TXT>Siekiant didesnio teisinio tikrumo, pageidautina, kad būtų apibrėžta tokia komercinė veikla, kuri yra nesąžininga bet kuriomis aplinkybėmis. Todėl I priede pateikiamas išsamus visos tokios veiklos sąrašas. Tai yra vienintelė komercinė veikla, kurią galima laikyti nesąžininga nevertinant kiekvieno konkretaus atvejo, kaip numato šios direktyvos 5–9 straipsnio nuostatos. Sąrašą galima keisti tik peržiūrint šią direktyvą.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Šios direktyvos 1 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Šios direktyvos tikslas yra padėti tinkamai veikti vidaus rinkai ir pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį suderinant valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus dėl nesąžiningos komercinės veiklos, kenkiančios vartotojų ekonominiams interesams.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio b punktą terminas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>prekybininkas<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> reiškia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, kuris komercinėje veikloje, kuriai taikoma ši direktyva, veikia siekdamas tikslų, susijusių su jo prekyba, verslu, amatu arba profesija, ar bet kurį asmenį, veikiantį prekybininko vardu arba jo naudai<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>. Tos pačios direktyvos 2 straipsnio d punkte <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> apibrėžta kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>bet kuris prekybininko atliekamas veiksmas, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, komercinis pranešimas, įskaitant reklamą ir prekybą, tiesiogiai susijęs su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba tiekimu vartotojams<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Direktyvos 2005/29 5 straipsnio 5 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Tokios komercinės veiklos, kuri bet kuriomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga, sąrašas pateikiamas I priede. Tas pats sąrašas galioja visose valstybėse narėse, ir jį galima keisti tik peržiūrint šią direktyvą.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Šios direktyvos I priedo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Komercinė veikla, kuri bet kuriomis aplinkybėmis laikoma nesąžininga<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> 11 punkto pirmame sakinyje kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>[k]laidinanti komercinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> nurodytas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>redakcinės skilties naudojimas reklamuojant produktą žiniasklaidoje, kai prekybininkas sumokėjo už reklamą, aiškiai nepažymint to turinyje ar vaizdinėmis arba garsinėmis priemonėmis, kurias vartotojas galėtų aiškiai atpažinti (angl. <HT TYPE="ITALIC">advertorial</HT>). &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Vokietijos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT><DATE ISO="20040703">2004 m. liepos 3 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Gesetz gegen den unlauteren Wettbewerb</HT> (Kovos su nesąžininga konkurencija įstatymas; <HT TYPE="ITALIC">BGBl</HT>. I, 2004, p. 1414; ginčui pagrindinėje byloje taikytina redakcija <HT TYPE="ITALIC">BGBl</HT>. I, 2010, p. 254; toliau – UWG), be kita ko, siekiama į Vokietijos teisę perkelti Direktyvą 2005/29. UWG 3 straipsnyje ir priede pateiktas nesąžininga laikomos komercinės veiklos sąrašas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>UWG 3 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>Nesąžiningos komercinės veiklos draudimas<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Nesąžininga komercinė veikla yra neteisėta.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Vartotojams skirta komercinė veikla, nurodyta šio įstatymo priede, visada yra neteisėta. &lt;…&gt;</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>UWG priedo 11 punkte nurodytas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>įmonės finansuojamas redakcinio turinio naudojimas reklamuojant produktą, nors sąsajos su šia įmone aiškiai nematyti iš šio turinio arba atitinkamo vizualinių ar garsinių priemonių pateikimo (užsakomieji reklaminiai straipsniai)<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Ginčas pagrindinėje byloje ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Hambourg</HT> yra dvi teisiniu ir ekonominiu požiūriais viena nuo kitos nepriklausomos bendrovės, jos abi per įvairias patronuojamąsias bendroves vykdo mažmeninės prekybos drabužiais veiklą, naudodamos bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Peek &amp; Cloppenburg</HT> pavadinimą. Šių dviejų bendrovių sudarytame susitarime numatyta, kad jos Vokietijos rinką paskirstė į dvi ekonomines zonas ir kiekviena iš jų eksploatuoja drabužių parduotuves vienoje iš šių zonų. Minėtos bendrovės atskirai ir savarankiškai reklamuoja savo drabužių parduotuves.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>2011 m. kovo mėn. <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT> pradėjo nacionalinio lygmens reklaminę akciją madų žurnale <HT TYPE="ITALIC">Grazia</HT> – jame buvo paskelbtas straipsnis per du puslapius ir skiltyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>Skaitytojų konkursas<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> jos buvo pakviestos į privataus naktinio pardavimo renginį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>Grazia StyleNight by Peek&amp;Cloppenburg<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Parduotuvių fone, kuriame buvo matyti virš įėjimų šviečiantis užrašas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>Peek &amp; Cloppenburg<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>, atspausdintas tekstas skelbė: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>Visoms Grazia‑Girls skirta naktis: po darbo apsižvalgykite su mumis mados šventovėje! Su šampanu ir asmeniniu stilistu. Kaip tapti V.I.S. (<HT TYPE="ITALIC">Very important Shopper</HT>)? Greitai užsiregistruojant!<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>. Taip pat buvo nurodyta, kad yra dvi nepriklausomos <HT TYPE="ITALIC">Peek &amp; Cloppenburg</HT> bendrovės ir kad šiuo atveju reklamą paskelbė <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT>. Šioje vaizdo medžiagoje buvo matyti šios bendrovės per šį renginį parduodami produktai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Hambourg</HT> pareiškė ieškinį <HT TYPE="ITALIC">Landgericht Hamburg</HT> (Hamburgo apygardos teismas, Vokietija), jame prašė uždrausti <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT>, kaip konkurentei, skelbti reklaminius skelbimus, kurie nėra aiškiai suprantami kaip tokie skelbimai, taip pat jai nurodyti pateikti tam tikrą informaciją ir priteisti dėl minėtos reklaminės akcijos jos patirtą žalą. Grįsdama šį ieškinį <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Hambourg</HT> tvirtino, kad reklaminiu skelbimu, kaip antai paskelbtu žurnale <HT TYPE="ITALIC">Grazia</HT>, pažeidžiamas draudimas pateikti redakcinį turinį, numatytas UWG 3 straipsnio 3 dalyje, siejamoje su šio įstatymo I priedo 11 punktu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Landgericht Hamburg</HT> (Hamburgo apygardos teismas) patenkino minėtą ieškinį. <HT TYPE="ITALIC">Oberlandesgericht Hamburg</HT> (Hamburgo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) atmetė <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT> dėl <HT TYPE="ITALIC">Landgericht Hamburg</HT> (Hamburgo apygardos teismas) sprendimo paduotą apeliacinį skundą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Todėl <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT>, paduodama kasacinį skundą, kreipėsi į <HT TYPE="ITALIC">Bundesgerichtshof</HT> (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, dėl ginčo pagrindinėje byloje išsprendimo. Šis teismas pažymėjo, kad šio ginčo išsprendimas priklauso nuo Direktyvos 2005/29 I priedo 11 punkto pirmo sakinio, į Vokietijos teisę perkelto UWG 3 straipsnio 3 dalimi, siejama su šio įstatymo priedo 11 punktu, išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>To teismo teigimu, kyla klausimas, ar redakcinio turinio, kuriame pranešta apie atitinkamą reklaminę akciją, paskelbimas gali būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>užsakomuoju reklaminiu straipsniu<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>, kaip jis suprantamas pagal UWG 3 straipsnio 3 dalį, nes <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT> ir žurnalą <HT TYPE="ITALIC">Grazia</HT> leidžianti bendrovė pasidalijo šios akcijos išlaidas ir <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT> nemokamai perdavė šiai bendrovei vaizdinę medžiagą, kuri buvo panaudota atitinkamame šio žurnalo numeryje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Šiuo aspektu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad šios direktyvos I priedo 11 punkto pirmo sakinio taikymo sąlygos yra įvykdytos. Šio teismo teigimu, straipsnis, kuriame pranešta apie privataus naktinio pardavimo renginį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>Grazia StyleNight by Peek&amp;Cloppenburg<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>, iš tikrųjų yra <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>komercinė veikla<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>. Šiame straipsnyje yra<?PAGE NO="5"?> redakcinio turinio. Šio redakcinio turinio paskelbimas panaudotas skatinant <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT> produktų pardavimą. Galiausiai, perskaičius minėtą straipsnį, negalima aiškiai nustatyti šio pardavimo skatinimo ir sumokėjimo už jį ryšio su šiuo prekybininku.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių, ar nagrinėjamu atveju galima laikyti, kad <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>sumokėjo<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> už jos produktų pardavimo skatinimą naudojant minėtą redakcinį turinį, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 I priedo 11 punkto pirmą sakinį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Šiuo aspektu tas teismas pažymėjo, kad <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT> pripažino kartu su žurnalą <HT TYPE="ITALIC">Grazia</HT> leidžiančia bendrove rengusi privataus naktinio pardavimo renginius ir kad abu organizatoriai padengė išlaidas. Be to, <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT> atitinkamai reklamos akcijai vykdyti skyrė savo darbuotojus, leido naudotis savo parduotuvėmis ir nemokamai perleido žurnalą <HT TYPE="ITALIC">Grazia</HT> leidžiančiai bendrovei teises naudotis vaizdine medžiaga, paskelbta šio žurnalo atitinkamo numerio straipsnyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis tas teismas kelia klausimą, ar gali būti laikoma, kad <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>sumokėjo<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 I priedo 11 punkto pirmą sakinį, už šią reklaminę akciją arba ar ši sąvoka reiškia, kad atitinkamas prekybininkas sumoka pinigų sumą kaip atlygį už redakcinio turinio naudojimą žiniasklaidoje siekiant skatinti savo produktų pardavimą. Nors, minėto teismo teigimu, yra daug argumentų, patvirtinančių griežtą žodžio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>sumokėjo<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2005/29 I priedo 11 punkto pirmą sakinį, aiškinimą, pagal kurį šis žodis apimtų tik pinigines išmokas, šis aiškinimas nėra vienareikšmiškas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Palyginus įvairias minėto 11 punkto pirmo sakinio kalbines versijas, negalima atmesti galimybės, kad minėtas žodis taip pat apima kitas nei pinigines išmokas. Šios nuostatos tikslas – sudaryti sąlygas vartotojui atpažinti tokį turinį kaip reklamą, taigi suvokti komercinį atitinkamos žinutės pobūdį, kad į ją būtų galima tinkamai sureaguoti, nepaisant aplinkybės, kad prekybininkas sumokėjo už reklamą pinigais arba kitu būdu. Šis aiškinimas taip pat siejasi su bendresniu Direktyvos 2005/29 tikslu, kaip antai nustatytu jos 1 straipsnyje, – pasiekti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>aukštą vartotojų apsaugos lygį<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat kyla klausimas, ar pagal Direktyvos 2005/29 I priedo 11 punkto pirmą sakinį reikalaujama, kad atitinkamas prekybininkas kaip atlygį už redakcinio turinio naudojimą būtų suteikęs žiniasklaidos bendrovei leidėjai turtinės naudos, ir, jeigu taip, ar ši sąlyga įvykdoma, kai, kaip nagrinėjamu atveju, atitinkamas paskelbimas susijęs su šio prekybininko kartu su šia žiniasklaidos bendrove leidėja rengiama reklamine akcija siekiant skatinti jų abiejų produktų pardavimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Viena vertus, galima manyti, kad galimos atitinkamo prekybininko išmokos buvo susijusios tik su pačios reklaminės akcijos organizavimu, o ne su žurnale paskelbtu pranešimu apie ją. Kita vertus, tokio ryšio tarp išmokų ir šio pranešimo egzistavimas gali būti pripažintas konstatavus, kad reklaminė akcija ir minėtas pranešimas yra neatsiejama visuma.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, nemokamas naudojimosi teisių, susijusių su atitinkamame redakciniame turinyje esančia vaizdo medžiaga, suteikimas žiniasklaidos bendrovei leidėjai gali būti laikomas turtinės vertės išmoka, suteikta kaip atlygis už tą pranešimą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Bundesgerichtshof</HT> (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>1.</NO.P><TXT>Ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>mokėjimas<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> už reklamą, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos [2005/29] I priedo 11 punkto pirmą sakinį, atliekamas tik tuomet, kai už redakcinio turinio naudojimą reklamuojant produktą žiniasklaidoje mokamas piniginis atlygis, ar vis dėlto <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>mokėjimo<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> sąvoka apima bet kokios formos atlygį, neatsižvelgiant į tai, ar jį sudaro pinigai, prekės, paslaugos ar bet koks kitas turtas?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar pagal Direktyvos [2005/29] I priedo 11 punkto pirmą sakinį reikalaujama, kad prekybininkas kaip atlygį už redakcinio turinio naudojimą suteiktų žiniasklaidos priemonei materialinės naudos, ir, jei taip, ar toks atlygis egzistuoja tada, kai, žiniasklaidos priemonei pranešant apie kartu su prekybininku organizuojamą reklaminę akciją, prekybininkas žiniasklaidos priemonei suteikė teises į šiame pranešime naudojamus atvaizdus, abi šios įmonės pasidalijo reklaminės akcijos išlaidas, o reklaminė akcija yra skirta skatinti abiejų įmonių produktų pardavimui?<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2005/29 I priedo 11 punkto pirmas sakinys turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje numatyta sumokėjimo sąlyga apima bet kokios formos atitinkamo prekybininko teikiamas išmokas ir bet kokią jo teikiamą naudą siekiant paskelbti straipsnį, ir, jei taip, ar tokios išmokos turi būti suteiktos kaip tiesioginis atlygis už šį paskelbimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Pirma, reikia pažymėti, pirma, jog tai, kad abi pagrindinės bylos šalys, drabužių pardavimu užsiimančios bendrovės <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Hambourg</HT>, yra prekybininkės, nagrinėjamu atveju netrukdo taikyti Direktyvos 2005/29. Iš tiesų, kaip matyti iš šios direktyvos 6 konstatuojamosios dalies, jos taikymo sričiai nepriskiriami tik nacionaliniai įstatymai dėl nesąžiningos komercinės veiklos, pažeidžiančios tik konkurentų ekonominius interesus arba susijusios tik su prekybininkų tarpusavio sandoriais (<DATE ISO="20130117">2013 m. sausio 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Köck</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑206/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:14">EU:C:2013:14</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju Direktyvoje 2005/29 numatytu ir į Vokietijos teisės aktus įtrauktu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>užsakomųjų reklaminių straipsnių<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> draudimu siekiama išsaugoti vartotojų pasitikėjimą redakcinio turinio neutralumu ir išvengti paslėptos reklamos tiek vartotojų, tiek galimų reklamuotojo konkurentų labui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Taigi, kaip savo išvados 32 ir 33 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, tuo atveju, kai tenkinamos nesąžiningos komercinės veiklos sąlygos, pagal šią direktyvą nepašalinama galimybė su reklamuotoju konkuruojančiam prekybininkui ginčyti tokią veiklą nacionaliniame teisme.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Antra, tam, kad atitinkamą elgesį būtų galima priskirti prie Direktyvos 2005/29 taikymo srities, jis turi būti laikomas komercines veikla, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio d punktą. Taip yra tuo atveju, kai šią veiklą vykdo prekybininkas, ji patenka į jo komercinės strategijos sritį ir ja tiesiogiai siekiama reklamuoti ir parduoti jo produktus ar teikti paslaugas vartotojams (<DATE ISO="20131017">2013 m. spalio 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">RLvS</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑391/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:669">EU:C:2013:669</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad atitinkamo straipsnio paskelbimas buvo susijęs su pranešimu apie reklaminę akciją, patenkančiu į mažmeninės prekybos drabužiais bendrovės <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT> drabužių pardavimo ir klientų lojalumo didinimo strategiją. Šiomis aplinkybėmis, kaip savo išvados 23 ir 24 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, tai, kad ši reklama buvo susijusi su reklamine akcija, kuri organizuota bendradarbiaujant su atitinkama žiniasklaidos bendrove leidėja ir kuria taip pat siekta skatinti šios bendrovės pardavimus, negali paneigti šios akcijos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>komercinės veiklos<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> pobūdžio, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio d punktą, priskiriamo <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl žiniasklaidos bendrovės partnerės, kuri yra leidėja, madų žurnale paskelbtos informacijos apie tokią reklaminę akciją kvalifikavimo kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>užsakomojo reklaminio straipsnio<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2005/29 I priedo 11 punkto pirmą sakinį, atsižvelgiant į tai, jog neginčijama, kad <HT TYPE="ITALIC">P&amp;C Düsseldorf</HT> nesumokėjo šiai žiniasklaidos bendrovei leidėjai pinigų sumos už šį paskelbimą. Kalbant konkrečiai, tas teismas kelia klausimą, ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>mokėjimo<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> sąvoka, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, turi būti suprantama kaip apimanti tik piniginius mokėjimus arba ar į ją patenka bet kokia turtinės vertės nauda, kurią prekybininkas reklamuotojas suteikė atitinkamai žiniasklaidos bendrovei leidėjai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad Direktyva 2005/29 Sąjungos lygiu visiškai suderinamos normos, susijusios su nesąžininga įmonių komercine veikla vartotojų atžvilgiu, ir kad jos I priede nustatytas išsamus sąrašas, kurį sudaro 31 komercinės veiklos rūšis, pagal šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalį laikoma nesąžininga <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>bet kuriomis aplinkybėmis<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>. Todėl, kaip aiškiai nurodyta minėtos direktyvos 17 konstatuojamojoje dalyje, tai yra vienintelė komercinė veikla, kurią galima laikyti nesąžininga, nevertinant kiekvieno konkretaus atvejo pagal tos direktyvos 5–9 straipsnius (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20140710">2014 m. liepos 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Belgija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑421/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2064">EU:C:2014:2064</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Taigi pagal Direktyvos 2005/29 I priedo 11 punkto pirmą sakinį prie nesąžiningos komercinės veiklos bet kuriuo atveju priskiriamas redakcinės skilties naudojimas reklamuojant produktą žiniasklaidoje, kai prekybininkas sumokėjo už reklamą, aiškiai nepažymint to šiame turinyje ar vaizdinėmis arba garsinėmis priemonėmis, kurias vartotojas galėtų aiškiai atpažinti – paprastai tai vadinama <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>užsakomuoju reklaminiu straipsniu<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Kalbant apie šios nuostatos formuluotę, reikia konstatuoti, kad, nors kai kuriose šios direktyvos kalbinėse versijose, kaip antai versijose ispanų k. (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>pagando<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/>), vokiečių k. (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>bezahlt<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>), anglų k. (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>paid for<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/>), nyderlandų k. (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>betaald<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>) ar lenkų k. (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>zapłacił<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/>), vartojami žodžiai, reiškiantys <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>mokėjimus<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/>, t. y. pinigų sumos sumokėjimą, kitose kalbinėse versijose, kaip antai versijose prancūzų k. (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>financer<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/>) ar italų k. (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>i costi di tale promozione siano stati sostenuti<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/>), vartojami bendresnės reikšmės žodžiai, leidžiantys į sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>sumokėjimas<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/>, kaip ji suprantama pagal tą nuostatą, įtraukti bet kurios formos turtinę vertę turintį atlygį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Vis dėlto iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad būtinybė vienodai taikyti ir aiškinti Sąjungos teisės aktą neleidžia remtis tik viena iš jo kalbinių versijų (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20140403">2014 m. balandžio 3 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">4finance</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑515/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:211">EU:C:2014:211</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>). Aiškinant teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (<DATE ISO="20210610">2021 m. birželio 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">KRONE – Verlag</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑65/20</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:471">EU:C:2021:471</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Nagrinėdamas Direktyvą 2005/29 Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad ji pasižymi ypač plačia materialine taikymo sritimi, apimančia bet kokią komercinę veiklą, tiesiogiai susijusią su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba tiekimu vartotojams ir patenkančią į ūkio subjekto komercinės strategijos sritį (<DATE ISO="20100114">2010 m. sausio 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Plus Warenhandelsgesellschaft</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑304/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:12">EU:C:2010:12</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Taigi šios direktyvos tikslas – užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos nuo nesąžiningos komercinės veiklos lygį ir jis grindžiamas aplinkybe, kad, palyginti su prekybininko padėtimi, vartotojo padėtis yra blogesnė, be kita ko, kiek tai susiję su turimos informacijos kiekiu, nes negalima paneigti didelės šių šalių turimos informacijos ir įgūdžių asimetrijos (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20121018">2012 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Purely Creative ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑428/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:651">EU:C:2012:651</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20190612">2019 m. birželio 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Orange Polska</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑628/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:480">EU:C:2019:480</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Pagal minėtos direktyvos I priedo 11 punkto pirmą sakinį ši apsauga pasireiškia rašytinės spaudos ir kitose žiniasklaidos priemonėse, nes pagal šį punktą įmonės – straipsnių užsakovės įpareigojamos aiškiai nurodyti, kad žiniasklaidoje apmokėjo redakcinio turinio straipsnius, kai šiuo turiniu siekiama reklamuoti šių prekybininkų produktus ar paslaugas (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20131017">2013 m. spalio 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">RLvS</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑391/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:669">EU:C:2013:669</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Iš to matyti, kad Direktyvos 2005/29 I priedo 11 punkto pirmu sakiniu, be kita ko, buvo siekiama užtikrinti, kad būtų aiškiai pranešta apie bet kokį turinio paskelbimą, kuriam atitinkamas prekybininkas darė įtaką, siekdamas savo komercinių interesų, ir vartotojas apie tai žinotų. Šiomis aplinkybėmis konkreti apmokėjimo forma – ar tai būtų pinigų suma, ar bet koks kitas turtinės vertės atlygis – vartotojų apsaugos ir skaitytojų pasitikėjimo spaudos neutralumu požiūriais neturi reikšmės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Iš tiesų, kaip savo išvados 60 punkte pažymėjo generalinis advokatas, sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>sumokėjimas<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, aiškinimas taip, kad pagal ją reikalaujamas pinigų sumos sumokėjimas, neatitiktų žurnalistinės ir reklaminės veiklos tikrovės ir dėl to minėta nuostata didžia dalimi taptų neveiksminga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Be to, šį požiūrį patvirtina <DATE ISO="20131219">2013 m. gruodžio 19 d.</DATE> Europos Parlamento ataskaita dėl Direktyvos 2005/29 taikymo (2013/2116(INI)) (A 7‑0474/2014). Iš tiesų šios ataskaitos 16 punkte Europos Parlamentas paragino Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą Direktyvos 2005/29 taikymą, ypač kiek tai susiję su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>paslėpta<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/> reklama internete rašant socialinių tinklų, forumų ir tinklaraščių komentarus, kuriuos tariamai skleidžia patys vartotojai, tačiau kurie iš tikrųjų yra reklaminio ar komercinio pobūdžio žinutės, tiesiogiai ar netiesiogiai kuriamos ar finansuojamos ekonominės veiklos vykdytojų, ir atkakliai tvirtino, kad tokia praktika kenkia vartotojų pasitikėjimui ir konkurencijos taisyklėms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Kalbant apie šio išaiškinimo taikymą žurnale paskelbto straipsnio dėl reklaminės akcijos, kurią surengė prekybininkas, bendradarbiaudamas su atitinkama žiniasklaidos bendrove leidėja, atveju, pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar šis prekybininkas bent iš dalies sumokėjo už pačią šią akciją, taigi suteikė naudą už minėtą akciją, sumokėdamas pinigų sumą, tiekdamas prekes arba suteikdamas paslaugas ar kitą turtinės vertės naudą, dėl ko galėjo būti padaryta įtaka šio paskelbimo turiniui.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Iš tiesų, kaip savo išvados 72 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, iš Direktyvos 2005/29 I priedo 11 punkto pirmo sakinio formuluotės matyti, kad sumokėjimas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, turi būti skirtas produkto reklamai, skelbiant redakcinį turinį žiniasklaidoje, o tai reiškia, kad turi būti tam tikras ryšys, kalbant apie atlygį, tarp atitinkamo prekybininko suteiktos turtinės naudos ir šio redakcinio turinio. Tokį aiškinimą patvirtina minėtos nuostatos tikslas, kuris, kaip matyti iš šio sprendimo 40 ir 41 punktų, yra apsaugoti vartotojus nuo paslėptos reklamos, t. y. nuo redakcinio turinio, už kurį prekybininkai reklamuotojai suteikė naudą apie tai nepranešdami, ir išsaugoti skaitytojų pasitikėjimą spaudos neutralumu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis tai, kad atitinkamas prekybininkas suteikė galimybę žiniasklaidos bendrovei leidėjai nemokamai naudotis autorių teisių saugoma vaizdine medžiaga, gali būti tiesioginis sumokėjimas už šį paskelbimą, nes šioje vaizdo medžiagoje buvo matyti šio prekybininko patalpų vaizdai ir per atitinkamą reklaminę akciją jo parduodami produktai. Iš tiesų šis galimybės naudotis suteikimas turi turtinę vertę ir juo siekiama skatinti minėto prekybininko produktų pardavimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Be to, Direktyvos 2005/29 I priedo 11 punkto pirmame sakinyje nenumatyta jokios taisyklės dėl sumokėjimo vertės minimalios sumos ar šio sumokėjimo dalies bendrose atitinkamos reklaminės akcijos išlaidose ir neatmesta galimybė, kad siekdama savo interesų žiniasklaidos bendrovė leidėja pati padengtų dalį paskelbimo išlaidų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Taip pat prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar tenkinamos kitos Direktyvos 2005/29 I priedo 11 punkto pirmo sakinio sąlygos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus turi būti atsakyta: Direktyvos 2005/29 I priedo 11 punkto pirmas sakinys turi būti aiškinamas taip, kad už produkto reklamą paskelbiant redakcinį turinį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>sumoka<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/> prekybininkas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai šis prekybininkas už šį paskelbimą suteikia turtinės vertės atlygį sumokėdamas pinigų sumą arba bet kokia kita forma, jeigu yra tam tikras ryšys tarp taip minėto prekybininko atlikto sumokėjimo ir minėto paskelbimo. Taip, be kita ko, yra tuo atveju, kai tas pats prekybininkas suteikia galimybę nemokamai naudotis autorių teisių saugoma vaizdine medžiaga, kurioje matyti prekybininko komercinių patalpų vaizdai ir parduodami produktai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamose bylose, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><P><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="20050511">2005 m. gegužės 11 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 I priedo 11 punkto pirmas sakinys turi būti aiškinamas taip, kad už produkto reklamą paskelbiant redakcinį turinį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>sumoka<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/> prekybininkas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai šis prekybininkas už šį paskelbimą suteikia turtinės<?PAGE NO="10"?> vertės atlygį sumokėdamas pinigų sumą arba bet kokia kita forma, jeigu yra tam tikras ryšys tarp taip minėto prekybininko atlikto sumokėjimo ir minėto paskelbimo. Taip, be kita ko, yra tuo atveju, kai tas pats prekybininkas suteikia galimybę nemokamai naudotis autorių teisių saugoma vaizdine medžiaga, kurioje matyti prekybininko komercinių patalpų vaizdai ir parduodami produktai.</HT></P></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>