Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. spalio 22 d.(*)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Valstybės pagalba – Reglamentas (ES) 2017/352 – Privaloma laivo vedimo uoste paslauga – Nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis išimtinė teisė teikti šią paslaugą suteikiama viešiesiems subjektams – Pagalbos sąvoka – Ekonominė veikla – Viešosios valdžios prerogatyva – Jūrų saugumas “
Byloje C‑117/25
dėl Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie (Aukščiausiasis Kasacinis Teismas, Rumunija) 2024 m. lapkričio 20 d. Nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2025 m. vasario 4 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Canal Sea Services SRL,
Maritime Pilot SRL,
Asociația Piloților Maritimi din România „Euxin Pilot”,
Black Sea Pilots SRL,
Asociația Piloților Maritimi „Trident”,
Black Waters SA,
Asociația Piloților Maritimi Independenți „Tomis”
prieš
Ministerul Transporturilor, Infrastructurii și Comunicațiilor,
Compania Națională „Administrația Porturilor Maritime” SA,
dalyvaujant
RJ,
NC,
FR,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas F. Biltgen, teisėjai S. Gervasoni (pranešėjas), A. Kumin, I. Ziemele ir M. Bošnjak,
generalinis advokatas A. Biondi,
kancleris V. Di Bucci,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Canal Sea Services SRL, atstovaujamos M. Mihalache ir avocat A. Ramazan,
– Compania Națională „Administrația Porturilor Maritime” SA, atstovaujamos O. Oprea, T. Pepi, M. Teodorescu ir A. Vasilescu-Naiden,
– Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos E. Gane, B.‑I. Ciulacu ir A. Wellman,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos P. Cottin ir M. Van Regemorter,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos B. Dourthe ir T. Lechevallier,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos S. Fiorentino ir P. Passolunghi,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Farley, L. Nicolae ir B. Sasinowska,
susipažinęs su 2026 m. kovo 26 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 107 straipsnio 1 dalies ir 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/352, kuriuo nustatoma uosto paslaugų teikimo sistema ir bendros finansinio uostų skaidrumo taisyklės (OL L 57, 2017, p. 1), išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant uosto bendrovių Canal Sea Services SRL, Maritime Pilot SRL, Black Sea Pilots SRL ir Black Waters SA, profesinių asociacijų Asociația Piloților Maritimi din România „Euxin Pilot“, Asociația Piloților Maritimi“ Trident, Asociația Piloților Maritimi Independenți „Tomis“ir trijų fizinių asmenų RJ, NC ir FR, dirbančių uosto locmanaias, ginčą su Ministerul Transporturilor, Infrastructurii și comunicațiilor (Transporto, infrastruktūros ir ryšių ministerija, Rumunija, toliau – Transporto ministerija) ir Compania Națională „Administrația Porturilor Maritime” SA dėl 2020 m. gegužės 19 d. Transporto ministerijos priimto nutarimo dėl jūrų ir upių bei jūrų laivų privalomo laivo vedimo paslaugos teikimo teisėtumo (toliau – ginčijamas nutarimas).
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
SESV
3 SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“
Reglamentas 2017/352
4 Reglamente 2017/352 nustatyta uosto paslaugų teikimo sistema, taip pat bendros finansinio skaidrumo ir mokesčių už uosto paslaugas ir infrastruktūrą taisyklės, siekiant sudaryti sąlygas visiškai integruoti uostus į transporto grandines ir taip prisidėti prie veiksmingesnio transeuropinio transporto tinklo ir vidaus rinkos veikimo.
5 Šio reglamento 6, 24 ir 39 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(6) aiškios skaidrių, teisingų ir nediskriminacinių nuostatų, susijusių su uosto infrastruktūros ir uosto paslaugų finansavimu bei mokesčiais, sistemos nustatymas yra pagrindinis veiksnys užtikrinant, kad paties uosto komercijos strategija bei investicijų planai ir, jei tinka, bendra nacionalinė uostų politikos sistema visiškai atitiktų konkurencijos taisykles. Visų pirma užtikrinant finansinių santykių skaidrumą sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir veiksmingą valstybės pagalbos kontrolę, taip užkertant kelią rinkos iškraipymui. Tuo tikslu 2014 m. birželio 5 d. Tarybos išvadose Komisija raginama išnagrinėti galimybę parengti jūrų uostams skirtas valstybės pagalbos gaires siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir stabilią investicijų į uostus teisinę sistemą;
<...>
(24) [Europos] Sąjunga turi įvairiausių jūrų uostų; juose taikomų uosto paslaugų organizavimo modeliai yra skirtingi. Todėl nustatyti vieną bendrą modelį būtų netikslinga. Uosto valdymo įstaiga ar kompetentinga institucija turėtų galėti apriboti tam tikros uosto paslaugos teikėjų skaičių, jei tai būtų pagrįsta dėl vienos ar kelių priežasčių;
<...>
(39) pagal Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliuciją A.960 kiekviename laivo vedimo ruože turi dirbti labai specializuotą patirtį ir vietos lygmens žinių turintis locmanas. Be to, laivo vedimas paprastai privalomas ir dažnai organizuojamas arba vykdomas pačių valstybių narių. Be to, [2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009, p. 57)] locmanams yra pavesta pranešti kompetentingoms institucijoms apie akivaizdžius defektus, dėl kurių gali kilti grėsmė saugiam laivo plaukiojimui arba gali kilti grėsmė jūros aplinkai ar gali būti padaryta jai žala. <...> Siekiant išvengti galimų interesų konfliktų tarp tokių viešojo intereso funkcijų ir komercinių sumetimų, šio reglamento II skyrius neturėtų būti taikomas laivo vedimo paslaugoms. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė pačioms nuspręsti, ar taikyti II skyrių ir laivo vedimo paslaugoms. Jei jos taip nuspręstų, Komisija turėtų būti atitinkamai apie tai informuojama, kad būtų užtikrinta atitinkamos informacijos sklaida“.
6 Šio reglamento 1 straipsnio „Dalykas ir taikymo sritis“ 2 dalyje numatyta:
„Šis reglamentas taikomas toliau nurodytų kategorijų uosto paslaugų (toliau – uosto paslaugos) teikimui uosto teritorijoje arba įplaukimo į uostą vandens kelyje:
<...>
f) laivo vedimui <...>
<...>“
7 Šio reglamento 2 straipsnio 8 punkte „laivo vedimas“ apibrėžiamas kaip – „locmano arba locmanų tarnybos teikiama laivo vedimo paslauga, kuria siekiama, kad laivas būtų saugiai įvestas į vandens kelią, kuriuo įplaukiama į uostą, arba išvestas iš jo, arba būtų saugiai vedamas uoste“.
8 Reglamento 2017/352 II skyriuje „Uosto paslaugų teikimas“ įtvirtintos nuostatos, kuriomis siekiama apriboti šioms paslaugoms taikomus apribojimus, reglamentuojant, be kita ko, šių paslaugų organizavimą ir, konkrečiau kalbant, būtiniausius jų teikimui taikomus reikalavimus, susijusius su paslaugų teikėjų profesine kvalifikacija arba jūrų saugumo ar aplinkos apsaugos reikalavimų laikymusi, atitikties minėtiems būtiniausiems reikalavimams užtikrinimo tvarką, paslaugų teikėjų skaičiaus apribojimus ir viešųjų paslaugų įsipareigojimus.
9 Šio reglamento II skyriuje esančiame 10 straipsnyje „Išimtys“ nustatyta:
„1. Šis skyrius ir 21 straipsnis netaikomi <...> laivo vedimo paslaugai.
2. Valstybės narės gali nuspręsti taikyti šį skyrių ir 21 straipsnį laivo vedimo paslaugai. Valstybės narės apie tokį sprendimą praneša Komisijai.“
10 Šio reglamento III skyriuje „Finansinis skaidrumas ir autonomija“ numatytas valdžios institucijų ir viešąsias lėšas gaunančios uosto valdymo įstaigos finansinių santykių skaidrumas. Be to, šiame skyriuje nustatomos uosto paslaugų mokesčiams taikomos taisyklės.
Direktyva 2009/16
11 Direktyvos 2009/16 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad locmanai „nedelsdami [informuoja] <...> uosto valstybės <...> kompetentingą instituciją, jei atlikdami įprastas savo pareigas jie nustato akivaizdžius defektus, dėl kurių gali kilti grėsmė saugiam laivo plaukiojimui arba žalos jūros aplinkai grėsmė“.
Rumunijos teisė
12 Ginčijamo nutarimo teisinis pagrindas yra bylos aplinkybėms taikomos redakcijos Ordonanța Guvernului Nr. 22/1999 privind administrarea porturilor și a căilor navigabile, utilizarea infrastructurilor de transport naval aparținând domeniului public, precum și desfășurarea activităților de transport naval în porturi și pe căile navigabile interioare (Vyriausybės nutarimas Nr. 22/1999 dėl uostų ir vandens kelių valdymo, viešajai nuosavybei priklausančios vandens transporto infrastruktūros naudojimo ir vandens transporto veiklos vykdymo uostuose ir vidaus vandenų keliuose; Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 511) (toliau – OG Nr. 22/1999).
13 OG Nr. 22/1999 5 straipsnyje numatyta:
„Uostų ir vidaus vandenų administraciją, 19 straipsnio 1 dalies b punkto 1 papunktyje numatytų saugos paslaugų stebėseną arba teikimą ir 19 straipsnio 1 dalies c punkto 1 papunktyje nurodytos papildomos veiklos vykdymą užtikrina uosto ir (arba) vidaus vandenų administracijos (toliau – administracijos).“
14 OG Nr. 22/1999 19 straipsnio 1 dalies b punkte „veikla, susijusi su vandens transporto veikla“ apibrėžiama kaip apimanti, be kita ko, „saugumo uostuose ir vidaus vandens keliuose paslaugas, toliau – saugumo paslaugos“, kaip antai: jūrų ir upių bei jūrų laivų vedimas įplaukiant į uostus, iš jų išplaukiant, tarp to paties uosto švartavimosi vietų ir vidaus vandenų keliuose, taip pat jūrų ir upių bei jūrų laivų manevrinis vilkimas uostuose“. Pagal šio straipsnio 2 dalį „jūrų transporto veikla, kurią gali vykdyti tik įgalioti ekonominės veiklos vykdytojai, taip pat patvirtinimo tvarka ir kriterijai nustatomi transporto ministro įsakymu“.
15 OG Nr. 22/1999 47 straipsnyje numatyta:
„1. Saugumo paslaugos teikiamos prižiūrint valstybei per [Transporto] ministeriją.
2. Saugumo paslaugomis laikomas j jūrų ir upių bei jūrų laivų vedimas įplaukiant į uostus, iš jų išplaukiant, tarp to paties uosto švartavimosi vietų ir vidaus vandenų keliuose, taip pat jūrų ir upių bei jūrų laivų vilkimas uostuose.“
16 OG Nr. 22/1999 48 straipsnyje nurodyta, kad „saugos paslaugos teikiamos visiems jų prašantiems naudotojams nuolat, nediskriminuojant, vienodai ir nepertraukiamai, užtikrinant vienodas kokybės, trukmės ir kainos sąlygas“, o jo 49 straipsnyje nurodyta, kad „[Transporto] ministerija nustato uostus, vidaus vandenų kelius, jų zonas ar jų dalis bei laivų, kuriems laivo vedimo paslaugas suteikti privaloma, kategorijas“.
17 OG Nr. 22/1999 50 straipsnyje numatyta:
„1. Jūrų ir upių bei jūrų laivų vedimą uostuose, kuriuose ši paslauga tapo privaloma, vykdo uostų administracijos:
a) per administracijai priklausantį locmanų korpusą;
b) per specializuotus ekonominės veiklos vykdytojus, kuriems suteiktas leidimas pagal 19 straipsnio 2 dalį, remiantis sutartimi, nediskriminuojant sudaryta tarp administracijos ir šių ekonominės veiklos vykdytojų;
c) pasitelkiant teisės aktuose numatytomis sąlygomis administracijų suteiktą koncesiją teikti laivo vedimo paslaugas pagal 19 straipsnio 2 dalį įgaliotiems specializuotiems ekonominės veiklos vykdytojams.
2. Jeigu 1 dalyje nurodytuose uostuose nėra įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų, galinčių teikti numatytas laivų vedimo paslaugas, arba kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma įvykdyti sudarytų koncesijos sutarčių, tokias paslaugas teikia administracijos ir pagal 19 straipsnio 2 dalį įgalioti ekonominės veiklos vykdytojai, remdamiesi pagal įstatymą sudarytomis sutartimis.
3. Kai laivų vedimą vykdo įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai, jie praneša administracijoms apie laivo vedimo mokesčius ir suteiktas paslaugas.
4. Administracijos viešai skelbia įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų, su kuriais jos yra sudariusios susitarimus dėl laivų vedimo, sąrašą, taikomus įkainius ir jų suteikiamus išteklius.
5. 1 dalyje nurodyti ekonominės veiklos vykdytojai moka administracijos nustatytą mokestį už naudojimąsi uosto infrastruktūra.
6. Jūrų laivų vedimo paslaugos teikimo taisyklės tvirtinamos transporto ministro įsakymu.“
18 OG Nr. 22/1999 X1 skyriaus 661 straipsnyje nustatyta „Laivybos priežiūros taryba“, kuri pagal 662 straipsnio 2 dalies d punktą, be kita ko, vykdo šią užduotį:
patvirtina taisykles, kuriomis pagrindžiami uosto administracijų <...> taikomi saugumo paslaugų tarifai ir tų tarifų paskirstymas pagal išlaidų eilutes, ir patikrina jų proporcingumą teikiamos paslaugos sąnaudoms“.
19 Be to, remiantis Hotărârea de Guvern Nr. 811/2010 privind controlul statului portului (Vyriausybės nutarimas Nr. 811/2010 dėl valstybės kontrolės uoste) 23 straipsnio 1 dalimi, kuria buvo perkeltos Direktyvos 2009/16 nuostatos, „[l]ocmanai <...> nedelsdami informuoja [Rumunijos laivybos instituciją] apie vykdant užduotis nustatytus akivaizdžius pažeidimus, kurie gali pakenkti laivo plaukiojimo saugumui arba kelti grėsmę jūrų aplinkai“.
20 Oordonanță Guvernului Nr. 42/1997 privind transportul maritim și pe căile navigabile interioare (Vyriausybės nutarimas Nr. 42/1997 dėl jūrų ir vidaus vandenų transporto) 116 straipsnio 2 dalyje pridurta, kad „jei locmanas mano, kad laivas kelia pavojų laivybos saugumui arba uosto saugai, arba pastebi pažeidimų atliekant manevrą, jis gali prašyti uosto valdymo tarnybos sustabdyti jo vedamo laivo navigaciją ar manevravimą, kol bus atkurtos saugios laivybos sąlygos“.
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
21 2012 m. Transporto ministerija priėmė nutarimą, kuriame numatyta, kad laivo vedimo paslauga Konstancos, Breilos, Galacio, Tulčos ir Sulinos uostuose turi būti užtikrinamas per specializuotus ekonominės veiklos vykdytojus, pagal administracijų ir minėtų ekonominės veiklos vykdytojų nediskriminuojant sudarytas paslaugų sutartis. 2017 m. šis nutarimas buvo iš dalies pakeistas numatant, kad laivo vedimo paslaugą kai kuriuose iš tų uostų galima teikti tik per autonominės įstaigos „Administrația Fluvială a Dunării de Jos Galați“ (Galacio Apatinio Dunojaus upių administracija, Rumunija) locmanų korpusą.
22 Šios nuostatos panaikintos ginčijamu nutarimu, kuriuo panaikinta privačių įmonių galimybė gauti leidimus teikti jūrų ir upių bei jūrų laivų vedimo paslaugas arba sudaryti koncesijos sutartis dėl tokios paslaugos teikimo. Konkrečiai kalbant, pagal ginčijamo nutarimo 1–3 straipsnius tam tikruose uostuose (Konstancos, Breilos, Galacio, Tulčos ir Sulinos) ir tam tikrose zonose, t. y. tam tikruose Dunojaus kanaluose ir sektoriuose, tapo privaloma visiems laivams teikti jūrų ir upių bei jūrų laivų vedimo paslaugas, išskyrus, be kita ko, kariniams ir pramoginiams laivams taikomas išimtis. Taip pat pagal tuos straipsnius ši paslauga nuo šiol teikiama tik pasitelkiant viešųjų subjektų, turinčių valstybinės įmonės arba savarankiškos valdymo įmonės statusą, kaip antai „Administrația Fluvială a Dunării de Jos Galați“, Compania Națională „Administrația Porturilor Maritime“ SA Constanța (nacionalinė bendrovė „Jūrų uostų administracija“ SA Konstanca, Rumunija) ir Compania Națională „Administrația Canalelor Navigabile“ SA (nacionalinė bendrovė „Laivybai tinkamų kanalų administracija“ SA, Rumunija) (toliau kartu – „uostų administracija“), kurių kiekviena veikia jos jurisdikcijai priklausančiuose uostuose ar zonose, locmanų korpusus.
23 Uostų bendrovės ir asociacijos, palaikomos uosto locmanų, pateikė Curtea de Apel Constanța (Konstancos apeliacinis teismas, Rumunija) skundą, prašydamos panaikinti Nutarimą Nr. 991/2020, motyvuodamos tuo, kad šiuo nutarimu pažeidžiama SESV 107 straipsnio 1 dalis, nes juo uosto administracijai suteikta išimtinė teisė teikti laivo vedimo paslaugas. Tačiau Transporto ministerija teigė, kad ginčijamas nutarimas atitinka valstybės pagalbos taisykles, nes ekonominės veiklos buvimo sąlyga neįvykdyta dėl to, kad pagal Reglamentą 2017/352 laivo vedimo paslauga nebuvo atverta konkurencijai.
24 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Curtea de Apel Constanța (Konstancos apeliacinis teismas) atmetė skundą kaip nepagrįstą. Jis, be kita ko, nusprendė, kad pagal Reglamentą 2017/352 valstybių narių uostuose teikiamai laivo vedimo paslaugai konkurencijos taisyklės netaikomos, atsižvelgiant į poveikį, kurį ši paslauga gali turėti saugai ir aplinkos apsaugai, nes uosto ir vandens kelių administracijos privalo užtikrinti, kad ši paslauga būtų teikiama veiksmingai. Šis teismas taip pat nusprendė, kad priimant ginčijamą nutarimą buvo atsižvelgta į 2016 m. rugpjūčio 10 d. Consiliul Concurenței (Konkurencijos taryba, Rumunija) sprendimą, kuriame buvo konstatuotas rinkos sutrikdymas, t. y. šiuo atveju konkurencijos taisyklių pažeidimas, kurį padarė ekonominės veiklos vykdytojai, anksčiau atsakingi už laivo vedimo paslaugą.
25 Pareiškėjos pagrindinėje byloje apskundė šį sprendimą Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis Teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Jis paprašė Komisijos pateikti nuomonę dėl nagrinėjamų teisės aktų atitikties Sąjungos teisei.
26 Toje nuomonėje Komisija iš esmės nusprendė, kad ginčijamu nutarimu uosto administracijai buvo suteikta išimtinė teisė teikti laivo vedimo paslaugas tam tikrose zonose arba uostuose; ši priemonė buvo taikoma naudojant valstybės išteklius, ji buvo priskirtina valstybei, ja pagalbos gavėjams buvo suteiktas atrankusis pranašumas ir ji galėjo daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai; nacionalinis teismas turėjo nustatyti, ar laivo vedimo veikla yra ekonominė veikla ir ar ginčijamu nutarimu iškraipoma konkurencija.
27 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar nagrinėjama laivo vedimo paslauga pripažintina ekonomine veikla arba veikla, susijusia su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, ir, jei tai – ekonominė veikla, ar tai, kad ginčijamu nutarimu šią paslaugą teikti leista tik viešiesiems subjektams, atitinka Sąjungos teisę. Konkrečiai kalbant, jam kyla klausimas, ar šios paslaugos teikimui gali būti netaikomos konkurencijos taisyklės pagal Reglamentą 2017/352, o gal jo organizavimo tvarka, nustatyta ginčijame nutarime, gali būti valstybės monopolis, draudžiamas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį ir galintis lemti įsisteigimo laisvės arba laisvės teikti paslaugas pažeidimą.
28 Šiomis aplinkybėmis Înalta Curte de Casație și Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar, aiškinant SESV 107 straipsnio 1 dalį ir [Reglamentą 2017/352], reikia suprasti, kad valstybės narės priimta priemone, kuria siekiama užtikrinti, kad privalomas laivo vedimo uostuose paslaugas teiktų tik tam tikri valstybės subjektai, nors anksčiau šias paslaugas teikė ir kiti privatūs (nevalstybiniai) subjektai, sukuriamas Sąjungos teisę atitinkantis teisėtas monopolis, kuris yra leistina nukrypimo nuo konkurencinės rinkos forma, ar, atvirkščiai, yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, kuria pašalinama konkurencija rinkoje ir dėl rinkos?“
Dėl prejudicinio klausimo
29 Klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 107 straipsnio 1 dalį ir Reglamentą 2017/352 reikia aiškinti taip: valstybės narės priimta priemonė, kuria tam tikriems viešiesiems uosto subjektams sukuriamas monopolis, siekiant jiems patikėti privalomo laivo vedimo veiklą, yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.
30 Siekiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti naudingą atsakymą, reikia priminti, jog tam, kad valstybės narės priimtą priemonę būtų galima kvalifikuoti kaip valstybės pagalbą, SESV 107 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, reikalaujama, kad įmonei būtų suteiktas pranašumas. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, viena vertus, taikant Sąjungos konkurencijos teisės nuostatas įmone laikomas bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepaisant jo teisinio statuso ir finansavimo būdo. Ekonomine veikla laikoma bet kokia veikla, kai konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos. (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo EasyPay et Finance Engineering, C‑185/14, EU:C:2015:716, 36 ir 37 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
31 Vis dėlto veikla, susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, nėra ekonominė. (šiuo klausimu žr. 2008 liepos 1 d. Sprendimo MOTOE, C‑49/07 P, EU:C:2008:376, 24 punktą ir 2022 m. kovo 24 d. Sprendimo GVN / Komisija, C‑666/20, EU:C:2022:225, 70 punktą).
32 Konkrečiau kalbant, prie tokių viešosios valdžios prerogatyvų priskiriama ir veikla, kuri tokia yra iš esmės, t. y. veikla, susijusi su esminėmis valstybės funkcijomis, (šiuo klausimu žr. 1994 m. sausio 19 d. Sprendimo SAT Fluggesellschaft, C‑364/92, EU:C:1994:7, 24, 25 ir 27 punktus ir 1997 m. kovo 18 d. Sprendimo Diego Calı & Figli, C‑343/95, EU:C:1997:160, 22 punktą) ir su ja susijusi veikla, t. y. veikla, neatsiejamai susijusi su šiomis funkcijomis. Iš tiesų, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, jeigu viešasis subjektas vykdo ekonominę veiklą, kuri gali būti atskirta nuo viešosios valdžios prerogatyvų vykdymo, šis subjektas, kiek tai susiję su šia veikla, veikia kaip įmonė, o jei ši ekonominė veikla neatsiejama nuo viešosios valdžios prerogatyvų vykdymo, visa šio subjekto vykdoma veikla išlieka veikla, susijusia su šių prerogatyvų vykdymu. (šiuo klausimu žr. 2009 m. kovo 26 d. Sprendimo SELEX Sistemi Integrati / Komisija, C‑113/07 P, EU:C:2009:191, 71–77 punktus ir 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Compass-Datenbank, C‑138/11, EU:C:2012:449, 38 punktą).
33 Siekiant nustatyti, ar konkreti veikla susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, reikia išnagrinėti jos pobūdį, tikslą ir jai taikomas taisykles (šiuo klausimu žr. 2025 m. liepos 10 d. Sprendimo INTERZERO ir kt., C‑254/23, EU:C:2025:569, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
34 Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl jūrų laivų vedimo veiklos kvalifikavimo, kaip ji reglamentuojama OG Nr. 22/1999 ir ginčijamu nutarimu.
35 Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip generalinis advokatas nurodė išvados 25 ir 26 punktuose, Reglamentu 2017/352, kuris yra Sąjungos transporto politikos dalis ir kuriuo siekiama skatinti jūrų transportą, ši veikla nepadaryta viešosios valdžios prerogatyva ir neatleista nuo konkurencijos taisyklių apskritai ir nuo SESV 107 straipsnio konkrečiai taikymo.
36 Reglamento 2017/352 10 straipsnyje, žinoma, numatyta, kad šio reglamento II skyrius, išskyrus atvejus, kai valstybės narės nusprendžia kitaip, netaikomas laivo vedimui, kuris šio reglamento 2 straipsnio 8 punkte apibrėžtas kaip „locmano arba locmanų tarnybos teikiama laivo vedimo paslauga, kuria siekiama, kad laivas būtų saugiai įvestas į vandens kelią, kuriuo įplaukiama į uostą, arba išvestas iš jo, arba būtų saugiai vedamas uoste“.
37 Vis dėlto tai, kad laivo vedimas neįtrauktas į šio II skyriaus taikymo sritį, nereiškia, kad šiai veiklai taikoma konkurencijos taisyklių taikymo išimtis. Iš tiesų II skyrius konkrečiai susijęs su patekimu į rinką ir uosto paslaugų teikimo organizavimu Jame nustatomi būtiniausi tokių paslaugų teikimo reikalavimai, visų pirma susiję su paslaugų teikėjų profesine kvalifikacija ir jūrų saugumo, saugos ar aplinkos apsaugos reikalavimų laikymusi. Jame taip pat numatyti šių būtiniausių reikalavimų laikymosi stebėsenos mechanizmai ir tam tikromis sąlygomis galimybė apriboti paslaugų teikėjų skaičių. Taigi šiomis nuostatomis iš esmės siekiama reglamentuoti prieigos prie uosto paslaugų organizavimą ir sąlygas bei sumažinti apribojimus, kurie gali trukdyti teikti šias paslaugas.
38 Taigi Reglamento 2017/352 10 straipsnis turi būti suprantamas kaip nuostata, kuria apibrėžiama tik šio II skyriaus taikymo sritis, o ne kaip nustatanti kokį nors principinį kvalifikavimą dėl laivo vedimo veiklos ekonominio ar neekonominio pobūdžio. Tokį aiškinimą patvirtina tai, kad kitos reglamento nuostatos šiai veiklai tebėra taikomos. Taip yra, be kita ko, šio reglamento III skyriaus, susijusio su finansiniu skaidrumu ir uostų valdymo institucijų bei uosto paslaugų teikėjų autonomija, atveju. Kaip matyti iš minėto reglamento 6 konstatuojamosios dalies, finansinio skaidrumo reikalavimais, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad nacionalinė uostų politika visiškai atitiktų konkurencijos taisykles, visų pirma susijusias su valstybės pagalba.
39 Taigi Reglamente 2017/352 nenustatyta, ar laivo vedimo veikla yra ekonominio, ar neekonominio pobūdžio, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnį. Bet kuriuo atveju galimas šio reglamento II skyriaus netaikymas šiai veiklai negali būti laikomas Sąjungos teisės aktų leidėjo noru pripažinti, kad ši veikla susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu.
40 Kadangi, kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, Rumunijos valdžios institucijos nepasinaudojo Reglamento 2017/352 10 straipsnyje numatyta galimybe laivo vedimui taikyti šio reglamento II skyriaus nuostatas, todėl, siekiant patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama laivo vedimo veikla yra ekonominio pobūdžio, ar susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, reikia iš esmės remtis laivo vedimui taikomomis nacionalinėmis nuostatomis, konkrečia šios veiklos vykdymo tvarka ir sąlygomis, kuriomis ji finansuojama.
41 Pagal OG Nr. 22/1999 „jūrų laivų ir upių bei jūrų laivų vedimas įplaukiant į uostus ir išplaukiant iš jų, tarp to paties uosto švartavimosi vietų bei vidaus vandens keliuose“ apibrėžiamas kaip „saugumo paslauga“, teikiama prižiūrint valstybei. Be to, ši paslauga teikiama „visiems jos prašantiems naudotojams nuolat, nediskriminuojant, vienodai ir nepertraukiamai, užtikrinant vienodas kokybės, trukmės ir kainos sąlygas“. Pagal šias nuostatas dėl privalomumo naudotis laivo vedimo paslauga tam tikruose uostuose, zonose ar tam tikrų kategorijų laivams nusprendžia transporto ministras. Ginčijamu nutarimu būtent siekta numatyti, kad laivo vedimas tam tikruose jame nurodytuose uostuose ir zonose yra privalomas.
42 Atsižvelgdama į Tarptautinės jūrų organizacijos rezoliuciją A.960, nurodytą Reglamento 2017/352 39 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią reikalaujama, kad kiekvienoje laivo vedimo zonoje locmanas turėtų labai specializuotą patirtį ir išmanytų vietos sąlygas, Rumunijos vyriausybė Teisingumo Teismui pateiktose rašytinėse pastabose patikslino, kad galimybė verstis locmano profesija Rumunijoje ir locmanų veiklos tęsimas priklauso nuo tam tikrų kriterijų, susijusių, be kita ko, su aukšto lygio profesiniu parengimu, būtinybe turėti licencijas ir reguliariu jų atnaujinimu. Šis reguliarus licencijų atnaujinimas apima dalyvavimą mokymuose ir jų užbaigimą, taip pat minimalų laivo vedimo veiksmų skaičių.
43 Locmanų užduotys patikslintos Vyriausybės sprendime Nr. 811/2010 dėl uoste atliekamos valstybės kontrolės, kuriame numatyta, kad locmanai nedelsdami informuoja uosto kompetentingas valdžios institucijas apie bet kokius akivaizdžius trūkumus, kuriuos jie nustato vykdydami savo užduotis ir kurie gali kelti pavojų laivybos saugumui arba grėsmę jūrų aplinkai. Be to, Nutarime Nr. 42/1997 dėl jūrų ir vidaus vandenų transporto numatyta, kad jei locmanas mano, kad laivas kelia pavojų laivybos saugumui arba uosto saugai, arba pastebi pažeidimų atliekant manevrą, jis gali prašyti uosto valdymo tarnybos sustabdyti jo vedamo laivo navigaciją ar manevravimą, kol bus atkurtos visiškai saugios laivybos sąlygos.
44 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad būtent siekdamas užtikrinti esminių valstybės funkcijų vykdymą Rumunijos įstatymų leidėjas nustatė, kad tam tikruose uostuose, zonose ir tam tikrų kategorijų laivams privalomas laivo vedimas.
45 Iš tiesų, pirma, uosto administracijos vykdomos laivo vedimo veiklos pagrindinis tikslas – užtikrinti jūrų ir uosto eismo saugumą bei, užkertant kelią grėsmėms jūrinei aplinkai, apsaugoti aplinką uoste. Šios su viešuoju interesu susijusios užduotys priskiriamos prie esminių valstybės funkcijų (šiuo klausimu žr. 1997 m. kovo 18 d. Sprendimo Diego Calı & Figli, C‑343/95, EU:C:1997:160, 22 punktą) ir jų atlikimą šiuo atveju užtikrina ta pati uosto administracija.
46 Antra, locmanai ne tik patys laikosi laivybos saugos ir aplinkos apsaugos taisyklių uoste. Įlipdami į laivus, kad atliktų locmano pareigas, ir pranešdami kompetentingoms uosto institucijoms apie galimus pažeidimus, dėl kurių gali būti sutrikdyta laivybos veikla, locmanai užtikrina, kad minėtų saugos ir aplinkos apsaugos taisyklių būtų laikomasi tuose laivuose.
47 Trečia, sisteminga locmanų veikla atitinkamuose uostuose ir zonose, skirta visiems laivams, išskyrus keletą išimčių, taikomų kariniams ir pramoginiams laivams, reiškia, kad didžioji dalis laivų, įplaukiančių į tuos uostus ir zonas, iš jų išplaukiančių arba juose plaukiojančių, naudojasi laivo vedimo paslaugomis.
48 Iš šių argumentų matyti, kad uosto administracijos vykdoma laivo vedimo veikla yra neatsiejama nuo veiklos, kuria apskritai siekiama kontroliuoti jūrų ir uostų eismą ir užtikrinti jo saugumą bei aplinkos apsaugą atitinkamame uoste. Iš tiesų laivo vedimu tiesiogiai prisidedama prie saugumo ir aplinkos apsaugos uostuose tikslo, siekiamo vykdant kontrolės veiklą, garantuojančią šį saugumą ir apsaugą (šiuo klausimu žr. 2009 m. kovo 26 d. Sprendimo SELEX Sistemi Integrati / Komisija, C‑113/07 P, EU:C:2009:191, 76 punktą).
49 Šis ryšys su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu nėra grindžiamas pagrindinėje byloje nagrinėjamomis uosto administracijai suteiktomis išimtinėmis teisėmis vykdyti laivo vedimo veiklą, todėl nepriklauso nuo šių teisių suteikimo. Taigi negalima laikyti, kad vien tai, kad valstybė narė, kaip šiuo atveju, viešojo intereso sumetimais nusprendžia tam tikrai veiklai netaikyti konkurencijos taisyklių ir sukurti teisėtą monopolį subjektui, kuriam suteiktos išimtinės teisės, yra priežastis, dėl kurios ši veikla neturi ekonominio pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2025 m. liepos 10 d. Sprendimo INTERZERO ir kt., C‑254/23, EU:C:2025:569, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
50 Be to, šiuo atveju taip pat neturi reikšmės aplinkybė, kad už laivo vedimo paslaugas imamas mokestis, nes jo tarifų nustatymo taisykles tvirtina Rumunijos valdžios institucijos, šiuo atveju nepriklausomas viešasis subjektas „Laivybos priežiūros taryba“. Iš tiesų pagal suformuotą jurisprudenciją to, kad su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu susijusi viešosios įstaigos paslauga teikiama už atlygį, nepakanka, kad vykdoma veikla būtų laikoma ekonomine veikla, o ją vykdantis subjektas – įmone, jei šį atlygį patvirtina viešosios valdžios institucijos (šiuo klausimu žr. 1997 m. kovo 18 d. Sprendimo Diego Calì & Figli, C‑343/95, EU:C:1997:160, 22 ir 25 punktus).
51 Galiausiai aplinkybė, kad esant kitoms aplinkybėms nei pagrindinėje byloje taikomos Rumunijos teisės nuostatos, laivo vedimo veikla galėjo būti laikoma ekonomine veikla arba tai, kad Reglamentas 2017/352 neatleidžia jos nuo konkurencijos taisyklių taikymo, neleidžia atmesti galimybės, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama laivo vedimo veikla gali būti susieta su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 32 punkte primintos jurisprudencijos, gali būti, kad veikla, kuri iš principo yra ekonominio pobūdžio, praranda šį pobūdį, kai ji susijusi su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu, nes yra neatsiejama nuo šio vykdymo.
52 Taigi laivo vedimo veiklą, reglamentuojamą OG Nr. 22/1999 ir ginčijamu nutarimu, reikia laikyti susijusia su viešosios valdžios prerogatyvų vykdymu. Taigi jos negalima laikyti ekonomine veikla, o tai taip pat reiškia, kad ginčijamu nutarimu, kuriuo suteikiamos išimtinės teisės vykdyti šią veiklą, negali būti suteikta valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir nėra reikalo tikrinti, ar šiuo atveju įvykdytos kitos priemonės pripažinimo valstybės pagalba sąlygos.
53 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad SESV 107 straipsnio 1 dalį ir Reglamentą 2017/352 reikia aiškinti taip: valstybės narės priimta priemonė, kuria tam tikriems viešiesiems uosto subjektams sukuriamas monopolis, siekiant jiems patikėti privalomą laivo vedimo veiklą už valdžios institucijų patvirtintą atlygį, nėra valstybės pagalba, jeigu ši veikla yra neatsiejama nuo jiems pavestų bendrojo intereso užduočių, susijusių su jūrų eismo kontrole ir saugumu bei aplinkos apsauga uoste.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
SESV 107 straipsnio 1 dalį ir 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/352, kuriuo nustatoma uosto paslaugų teikimo sistema ir bendros finansinio uostų skaidrumo taisyklės,
reikia aiškinti taip:
valstybės narės priimta priemonė, kuria tam tikriems viešiesiems uosto subjektams sukuriamas monopolis, siekiant jiems patikėti privalomą laivo vedimo veiklą už valdžios institucijų patvirtintą atlygį, nėra valstybės pagalba, jeigu ši veikla yra neatsiejama nuo jiems pavestų bendrojo intereso užduočių, susijusių su jūrų eismo kontrole ir saugumu bei aplinkos apsauga uoste.
Parašai.
* Proceso kalba: rumunų.