(1)

2024 m. birželio 14 d.„Slovenská pošta, a.s.“ (toliau – pareiškėjas) pateikė Komisijai prašymą pagal Direktyvos 2014/25/ES 35 straipsnio 1 dalį (toliau – prašymas). Prašymas atitinka Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/1804 (2) 1 straipsnio 1 dalyje ir I priede nustatytus formaliuosius reikalavimus.

(2)

Prašymas susijęs su tam tikromis pašto paslaugomis ir kitomis nei pašto paslaugomis, kaip nurodyta Direktyvos 2014/25/ES 13 straipsnio 1 dalyje, kurias pareiškėjas teikė Slovakijos teritorijoje. Nagrinėjamos paslaugos prašyme apibūdintos taip:

pašto paslaugos:

kitos nei pašto paslaugos:

(3)

Prie prašymo nebuvo pridėta nepriklausomos nacionalinės valdžios institucijos, kuri kompetentinga atitinkamos veiklos srityje, priimta pagrįsta ir paaiškinta pozicija, kurioje remiantis Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio 2 ir 3 dalimis būtų išsamiai išnagrinėta to straipsnio 1 dalies taikymo atitinkamai veiklai sąlyga. Jeigu pagal Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą daroma prielaida, kad aptariamu atveju patekti į rinką nėra apribojimų, tada, remiantis tos direktyvos IV priedo 1 punkto a papunkčiu, Komisija turi per 105 darbo dienas pagal prašymą priimti įgyvendinimo sprendimą.

(4)

Komisijai 2024 m. liepos 2 ir 8 d., 2024 m. rugpjūčio 20, 21, 22, 28 d. ir 2024 m. rugsėjo 6, 9 ir 10 d. pateikus prašymus, pareiškėjas 2024 m. liepos 3, 11 ir 12 d., rugpjūčio 22, 23 ir 27 d. ir rugsėjo 1, 11, 12 ir 16 d. pateikė papildomos informacijos.

(5)

Pareiškėjas yra pašto paslaugų teikėjas Slovakijoje ir perkantysis subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/25/ES 4 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas yra vienintelis perkantysis subjektas Slovakijoje, teikiantis pašto paslaugas ir kitas nei pašto paslaugas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/25/ES 13 straipsnio 2 dalies atitinkamai b ir c punktuose (4).

(6)

Direktyva 2014/25/ES taikoma skiriant sutartis dėl veiklos, susijusios su pašto paslaugomis, nurodytomis tos direktyvos 13 straipsnio 2 dalies b punkte.

(7)

Direktyva 2014/25/ES taikoma skiriant sutartis dėl veiklos, susijusios su neadresuoto pašto pristatymo paslaugų, nurodytų tos direktyvos 13 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje, teikimu, kai teikiamos kitos nei pašto paslaugos, nurodytos tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies b punkte, su sąlyga, kad tokias paslaugas teikia subjektas, kuris taip pat teikia pašto paslaugas, nurodytas tos direktyvos 13 straipsnio 2 dalies b punkte, ir jeigu tos paslaugos neatitinka minėtos direktyvos 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

(8)

Pagal Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio 1 dalį sutartims, kuriomis siekiama suteikti galimybę vykdyti veiklą, kuriai taikoma minėta direktyva, ta direktyva netaikoma, jeigu atitinkama valstybė narė arba perkantieji subjektai gali įrodyti, kad valstybėje narėje, kurioje veikla vykdoma, šią veiklą veikia tiesioginė konkurencija ir veikla vykdoma rinkose, į kurias patekti nėra apribojimų.

(9)

Tiesioginis konkurencijos poveikis vertinamas remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus ypatumus (5). Tačiau šis vertinimas yra apribotas dėl taikytinų trumpų terminų ir dėl to, kad jis turi būti grindžiamas Komisijos turima informacija. Ta informacija yra gauta iš jau prieinamų šaltinių arba surinkta taikant Direktyvos 2014/25/ES 35 straipsnį dėl prašymo ir jos negalima papildyti taikant daugiau laiko reikalaujančius metodus, įskaitant visų pirma atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams skirtas viešas apklausas (6). Todėl tiesioginio konkurencijos poveikio vertinimas, kuris gali būti atliekamas taikant Direktyvą 2014/25/ES, nedaro poveikio visapusiškam konkurencijos teisės aktų taikymui (7).

(10)

Laikoma, kad patekimas į rinką yra neribojamas, jei atitinkama valstybė narė įgyvendino ir taiko atitinkamus Sąjungos teisės aktus dėl tam tikro sektoriaus arba jo dalies atvėrimo. Tie teisės aktai yra nurodyti Direktyvos 2014/25/ES III priede.

(11)

Tiesioginis konkurencijos poveikis konkrečioje rinkoje turėtų būti vertinamas remiantis įvairiais kriterijais, iš kurių nė vienas nėra savaime lemiamas.

(12)

Siekiant įvertinti, ar susijusi veikla yra veikiama tiesioginės konkurencijos rinkose, kurioms taikomas šis sprendimas, atsižvelgiama į pagrindinių rinkos dalyvių užimamą rinkos dalį ir į rinkos dalyvių skaičių.

(13)

Šiuo sprendimu nedaroma poveikio konkurencijos ir kitų ES teisės sričių taisyklių taikymui. Ypač pažymėtina, kad kriterijai ir metodika, kuriais remiantis pagal Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnį yra vertinamas tiesioginis konkurencijos poveikis, nebūtinai sutampa su kriterijais ir metodika, kuriais remiantis atliekamas vertinimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 arba 102 straipsnius arba pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (8), kaip patvirtino ir Bendrasis Teismas (9).

(14)

Šio sprendimo tikslas yra nustatyti, ar paslaugas, dėl kurių teikiamas prašymas, veikia tam tikro lygio konkurencija (rinkose, į kurias galima patekti be apribojimų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnį), kuri užtikrina, kad ir tada, jei tvarka nebūtų apibrėžta išsamiomis Direktyvoje 2014/25/ES išdėstytomis pirkimo taisyklėmis, pirkimai dėl atitinkamos veiklos būtų vykdomi skaidriai, nediskriminuojant ir vadovaujantis kriterijais, kurie leidžia pirkėjams pasirinkti jiems apskritai ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

(15)

Šis sprendimas priimamas vadovaujantis 2024 m. birželio mėn. teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pareiškėjo pateikta ir viešai prieinama informacija. Jį galima keisti, jeigu, iš esmės pasikeitus teisinėms arba faktinėms aplinkybėms, nebebūtų tenkinamos Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos.

(16)

Laikoma, kad patekimas į rinką yra neribojamas, jei atitinkama valstybė narė įgyvendino ir taiko atitinkamus Sąjungos teisės aktus dėl tam tikro sektoriaus arba jo dalies atvėrimo. Tie teisės aktai išvardyti Direktyvos 2014/25/ES III priede, kuriame dėl pašto paslaugų daroma nuoroda į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB (10).

(17)

Slovakija Direktyvą 97/67/EB yra perkėlusi į nacionalinę teisę (11) ir ją taiko. Todėl laikoma, kad patekimas į atitinkamą rinką yra neribojamas pagal Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio 3 dalį.

(18)

Ankstesniuose sprendimuose (12) Komisija laikėsi nuomonės, kad pašto pristatymo paslaugų rinką galima suskirstyti į skubių siuntų ir standartines pristatymo paslaugas (standartinės pristatymo paslaugos dar vadinamos uždelstojo pristatymo paslaugomis). Taip skirstant atsižvelgiama į tai, kad skubių siuntų pristatymo paslaugos teikiamos greičiau ir patikimiau nei standartinės paslaugos, kad kiekvienai iš tų paslaugų reikalinga kitokia infrastruktūra ir kad skubių siuntų pristatymo paslaugoms būdinga pridėtinė vertė, kaip antai stebėjimo ir sekimo paslaugos, ir dažniausiai jos yra brangesnės.

(19)

Pareiškėjas mano, kad šalies siuntų pristatymo paslaugų rinka neturi būti skirstoma į skubių siuntų pristatymo ir standartinių paslaugų rinką. Pareiškėjo teigimu, Slovakijos šalies rinkoje visos siūlomos paslaugos yra labai panašios (t. y. tarpusavyje pakeičiamos) pagal nustatytus kriterijus, įskaitant tranzito laiką, kainą ir pridėtinės vertės paslaugas. Todėl pareiškėjas mano, kad šiame prašyme atitinkama rinka yra siuntų pristatymo paslaugų rinka (kaip visuma) (13).

(20)

Nors šis požiūris neatitinka ankstesnės Komisijos praktikos, šiuo atveju Komisija mano, kad įvairios Slovakijos pašto paslaugų teikėjų struktūros suteikia daug pasiūlos pakaitalų (14). Visi pašto paslaugų teikėjai naudoja tą patį tinklą tiek skubiojo, tiek uždelstojo pristatymo paslaugoms teikti. Tiksliau tariant, visos pašto siuntos per tą patį tinklą paskirstomos tais pačiais sunkvežimiais (neatsižvelgiant į tai, ar tai korespondencijos laiškas, standartinė siunta, skubi siunta ar kitos paslaugų teikėjų teikiamos paslaugos) (15). Šiuo atžvilgiu visi pagrindiniai šalies siuntų pristatymo grandinės etapai, kaip antai surinkimas, vežimas iš surinkimo punktų į rūšiavimo centrus ir atgal, rūšiavimas, transportavimas reguliariaisiais reisais, vežimas iš rūšiavimo centrų į grupavimo centrus ir (arba) pašto skyrius, pristatymas yra vienodi teikiant tiek skubias, tiek standartines paslaugas (16). Be to, pagrindiniai rinkos operatoriai siūlo savo klientams negarantuotą visų rūšių siuntų pristatymą kitą dieną, o dauguma jų siūlo garantuotą pristatymą kitą dieną už papildomą mokestį (17). Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, negarantuotas pristatymas kitą dieną yra įprastas pristatymo terminas, taip jį suvokia ir klientai (18). Taigi, atrodo, kad skubių siuntų pristatymo sparta Slovakijos šalies rinkoje yra panaši į siuntų pristatymo spartą teikiant standartines paslaugas toje pačioje šalies rinkoje. Komisija taip pat pažymi, kad vartotojams prieinamos papildomos pridėtinės vertės paslaugos, pvz., stebėjimo ir sekimo paslaugos, teikiant standartines ir skubių siuntų pristatymo paslaugas yra praktiškai vienodos (19). Todėl pridėtinės vertės paslaugų teikimas negali būti laikomas veiksniu, leidžiančiu daryti išvadą, kad Slovakijoje rinkos yra suskaidytos į standartinių ir skubių siuntų pristatymo paslaugų rinkas. Minėti veiksniai rodo, kad yra viena bendra rinka, apimanti tiek skubių siuntų pristatymo, tiek standartines paslaugas. Todėl Komisija daro išvadą, kad skubių siuntų pristatymo paslaugų ir standartinių paslaugų atskirti nereikia.

(21)

Tam tikrais atvejais gali būti numatytos siauresnės rinkos apibrėžtys (t. y. vidaus siuntų pristatymo paslaugos „vartotojas vartotojui ir (arba) verslui“ (C2X) ir vidaus siuntų pristatymo paslaugos „verslas vartotojui ir (arba) verslui“ (B2X)). Pareiškėjo teigimu, visos bendrovės, įskaitant pareiškėją, naudoja tą pačią infrastruktūrą siuntoms apdoroti, paslaugoms vartotojams (C2X) ir paslaugoms verslo subjektams (B2X) Slovakijoje teikti, kai paslaugos teikiamos šalies viduje (20). Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, surinkimo ir paėmimo vietos, reguliarusis transportas, rūšiavimo centrai ir pašto skyriai naudojami visoms siuntoms, nediferencijuojant jų į siauras rinkas, tad net ir verslo klientai gali naudotis pašto tinklu siuntoms apdoroti (21). Todėl Komisija daro išvadą, kad paslaugų skirstyti į C2X ir B2X nereikia.

(22)

Ankstesniuose sprendimuose (22) Komisija taip pat nustatė skirtumą tarp vidaus siuntų pristatymo ir tarptautinių siuntų pristatymo paslaugų. Komisija nustatė, kad vidaus siuntų pristatymo paslaugas teikia bendrovės, naudojančios nacionalinius paskirstymo tinklus, o atliekant tarptautinį siuntų pristatymą surenkamos į užsienį vežamos ir pristatomos siuntos. Pareiškėjo nuomonė sutampa su Komisijos praktika (23). Kalbant apie tarptautinę rinką, pareiškėjas ją toliau skirsto į tarptautinių standartinių paslaugų ir tarptautinių skubių siuntų pristatymo paslaugų rinką (24). Šis skirtumas atsiranda dėl to, kad tarptautinio skubių siuntų pristatymo ir standartinio siuntų pristatymo laikas skiriasi (25). Be to, kitaip nei tarptautinių standartinių siuntų pristatymo paslaugų rinkoje, tarptautinio skubių siuntų pristatymo rinkos operatoriai savo klientams suteikia papildomų pridėtinės vertės funkcijų, pvz., stebėjimo ir sekimo galimybę, pristatymo laiko garantiją, siuntos draudimą arba galimybę pakeisti pristatymo vietą ir laiką (26). Komisija pritaria pareiškėjo nuomonei.

(23)

Kalbant apie kurjerių paslaugų rinką, kurjerių paslaugas sudaro siuntų paėmimas iš siuntėjo ir tiesioginis jų vežimas bei pristatymas adresatui, prižiūrint tam pačiam asmeniui, siuntų šalies rinkoje nerenkant, nerūšiuojant ir panašiai neapdorojant (27). Vietoj to kurjeriai paima siuntas ir pristato jas tiesiogiai gavėjui tą pačią dieną (28). Slovakijoje kurjerių paslaugos gali būti teikiamos pagal Pašto įstatymą arba Komercinės veiklos kodeksą (29); teikiant kurjerių paslaugas pagal Komercinės veiklos kodeksą nereikalaujama gauti pašto licencijos (30). Pareiškėjas kurjerių paslaugą, vadinamąją Express courier 60 – siuntų pristatymo per 60 minučių paslaugą, šalies rinkoje teikia pagal Pašto įstatymą. Šia paslauga gali būti naudojamasi tik tam tikrose vietovėse gėlėms, laiškams, dovanoms ar prekėms pristatyti. Siunta nuvežama kurjeriui siuntėjo pasirinktoje vietoje ir pristatoma gavėjo adresu (31). Dėl tos paslaugos ypatumų (pvz., įsipareigojimo pristatyti per 60 minučių, kitokio organizavimo ir labiau susiskaidžiusios konkurencinės aplinkos, nes nėra prievolės gauti licencijas), Komisija sutinka su pareiškėjo nuomone, kad vietos kurjerių paslaugos sudaro atskirą produkto rinką.

Kitos nei pašto paslaugos

(24)

Neadresuotam reklaminiam paštui būdinga tai, kad nėra konkretaus pristatymo adreso, kuriame būtų konkrečiai nurodytas galutinis adresatas. Jis atitinka tam tikrus kriterijus: yra vienodo svorio, formato, turinio ir išdėstymo ir yra skirtas išplatinti gavėjų grupei. Anksčiau Komisija laikėsi nuomonės, kad pašto pristatymo paslaugų rinką galima suskirstyti į adresuoto pašto rinkų ir neadresuoto pašto rinkų segmentus (32). Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju atitinkama produkto rinka yra neadresuoto pašto rinka (33). Remdamasi pareiškėjo pateikta informacija ir atsižvelgdama į Komisijos taikomą praktiką, Komisija daro išvadą, kad atitinkama produkto rinka yra paslaugų, susijusių su vidaus neadresuoto pašto pristatymu, rinka.

(25)

Pareiškėjo teigimu, atitinkama geografinė vidaus skubių siuntų pristatymo paslaugų rinka turėtų būti apibrėžiama kaip nacionalinė rinka, apimanti Slovakijos Respublikos teritoriją (34).

(26)

Savo ankstesnėje praktikoje (35) Komisija laikėsi nuomonės, kad vidaus siuntų pristatymo ir tarptautinių siuntų pristatymo paslaugų rinkos ir visi jų segmentai, neatsižvelgiant į šalies ir tarptautinius, yra nacionalinio masto. Pareiškėjo nuomonė sutampa su Komisijos praktika.

(27)

Pareiškėjas Slovakijoje teikia tiek vidaus siuntų pristatymo, tiek tarptautines siuntų pristatymo paslaugas.

(28)

Kadangi nėra jokių požymių, kad geografinės rinkos aprėptis gali būti skirtinga, atliekant vertinimą pagal šį sprendimą ir nepažeidžiant konkurencijos teisės aktų, gali būti laikoma, kad vidaus siuntų pristatymo ir tarptautinių siuntų pristatymo paslaugų geografinė aprėptis apima Slovakijos teritoriją.

(29)

Dėl kurjerių paslaugų pareiškėjas mano, kad atitinkama geografinė kurjerių paslaugų rinka turėtų būti apibrėžta kaip nacionalinė (36), nes kiekvienoje šalyje yra atskira paslaugų teikėjų organizacija. Be to, kiekviena nacionalinė rinka yra skirtinga pagal konkrečias konkurencijos sąlygas, paslaugų kainų skirtumus tarp šalių ir kalbas, kuriomis paslaugų teikėjai formuluoja pasiūlymą klientams (37). Pareiškėjas teikia paslaugas Slovakijos nacionalinėje teritorijoje. Atsižvelgiant į Komisijos praktiką, kadangi nėra jokių požymių, kad geografinės rinkos aprėptis gali būti skirtinga, atliekant vertinimą pagal šį sprendimą ir nepažeidžiant konkurencijos teisės aktų, gali būti laikoma, kad kurjerių paslaugų geografinė aprėptis apima Slovakijos teritoriją.

Kitos nei pašto paslaugos

(30)

Pagal ankstesnę Komisijos praktiką, geografiškai neadresuoto pašto pristatymas iš esmės yra nacionalinis, nes pristatymo tinklas organizuojamas nacionaliniu lygmeniu, tikėtina, kad skirtingose valstybėse narėse kainos skiriasi, o dauguma neadresuoto pašto siuntų yra reklaminė medžiaga, kurios tikslinei auditorijai (adresatams) kalba yra svarbus veiksnys (38). Pareiškėjo pasiūlyta apibrėžtis atitinka Komisijos praktiką (39). Kadangi nėra priežasčių daryti prielaidą, jog rinka yra platesnė ar siauresnė, šiame sprendime nurodyta geografinė neadresuoto pašto pristatymo paslaugų rinka yra nacionalinė.

(31)

Pareiškėjo teigimu, Slovakijoje veikia 25 pašto siuntų pristatymo paslaugų teikėjai (40). Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, penkiems pašto paslaugų teikėjams priklauso daugiau kaip po 10 % vidaus siuntų pristatymo paslaugų rinkos. Remiantis turima informacija, pareiškėjo rinkos dalis šiame rinkos segmente pagal vertę buvo [20–25] proc. 2020 m., [15–20] proc. 2021 m. ir [15–20] proc. 2022 m. (41). Remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, numatoma, kad 2023 m. pareiškėjo rinkos dalis toliau mažės iki [10–15] proc. (42)

(32)

Pareiškėjo konkurentų rinkos dalys yra panašios į pareiškėjo rinkos dalis. 2020–2022 m. didžiausių konkurentų rinkos dalys pagal vertę yra tokios: 2020 m. SPS – [20–25] proc., DPD – [15–20] proc., DHL – [15–20] proc., GLS – [10–15] proc. ir „Packeta“ – [5–10] proc.; 2021 m. SPS – [20–25] proc., DHL – [15–20] proc., GLS – [15–20] proc., DPD – [10–15] proc. ir „Packeta“ – [10–15] proc.; 2022 m. SPS – [20–25] proc., „Packeta“ – [15–20] proc., GLS – [15–20] proc., DHL – [10–15] proc. ir DPD – [10–15] proc. (43) 2023 m. pagrindinių pareiškėjo konkurentų rinkos dalys yra tokios: „Packeta“ – [20–25] proc., SPS – [15–20] proc., GLS – [15–20] proc., DHL – [10–15] proc. ir DPD – [5–10] proc. (44)

(33)

Pareiškėjo rinkos dalis šiame rinkos segmente pagal apimtį buvo [25–30] proc. 2020 m., [25–30] proc. 2021 m. ir [20–25] proc. 2022 m. (45). Kalbant apie konkurentų rinkos dalis, antrasis veiklos vykdytojas 2020 m. turėjo [20–25] proc., 2021 m. – [20–25] proc., o 2022 m. – [20–25] proc. rinkos. Trečiasis veiklos vykdytojas 2020 m. turėjo [20–25] proc., 2021 m. – [20–25] proc., o 2022 m. – [15–20] proc. rinkos. Ketvirtasis veiklos vykdytojas 2020 m. turėjo [15–20] proc., 2021 – [15–20] proc., o 2022 m. – [15–20] proc. rinkos (46). Todėl konkurentų rinkos dalys yra panašios į pareiškėjo rinkos dalis.

(34)

Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, kliūčių patekti į vidaus siuntų pristatymo paslaugų rinką yra mažai. Vienintelis formalus patekimo į rinką reikalavimas yra išankstinė registracija pašto paslaugų teikėjų registre (47). „™ INTERNATIONAL s.r.o.“ ir „Nova Post SK s.r.o.“ registracija 2023 m. dar kartą patvirtina, kad kliūčių (arba bent jau didelių kliūčių) patekti į rinką nėra (48).

(35)

Atsižvelgdama į 31, 32, 33 ir 34 konstatuojamosiose dalyse aprašytus veiksnius ir nepažeisdama konkurencijos teisės, šiame sprendime Komisija daro išvadą, kad Slovakijos vidaus siuntų pristatymo paslaugų teikimo veiklą tiesiogiai veikia konkurencija. Todėl, kadangi Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos, galima daryti išvadą, kad Direktyva 2014/25/ES netaikoma sutartims dėl veiklos, susijusios su siuntų pristatymo paslaugomis Slovakijoje, vykdymo.

(36)

Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, tarptautinių standartinių siuntų pristatymo paslaugų rinkoje yra penki pašto siuntų pristatymo paslaugų teikėjai (49). Be to, remiantis pareiškėjo pateikta informacija, kliūčių patekti į tarptautinių standartinių siuntų pristatymo paslaugų rinką yra mažai (50). Vienintelis formalus patekimo į rinką reikalavimas yra išankstinė registracija pašto paslaugų teikėjų registre (51). Pašto paslaugų teikėjų registracija, pvz., „Fusion trans s.r.o.“ registracija 2019 m. ir „™ INTERNATIONAL s.r.o.“ ir „Nova Post SK s.r.o.“ registracija 2023 m., dar kartą patvirtina, kad kliūčių (arba bent jau didelių kliūčių) patekti į rinką nėra (52).

(37)

Remiantis pareiškėjo pateikta informacija (53), pareiškėjo rinkos dalis šiame rinkos segmente pagal vertę 2022 m. buvo [20–25] proc., o 2023 m. – [25–30] proc.

(38)

Didžiausių konkurentų rinkos dalys pagal vertę 2022 m. buvo šios: „UPS Slovakia“ – [45–50] proc., „123kurier“ – [25–30] proc., „MEDIAprint - Kapa Pressegrosso, a.s.“ – [0–5] proc. 2023 m. rinkos dalys yra tokios: „UPS Slovakia“ – [40–45] proc., „123kurier“ – [25–30] proc., „MEDIAprint - Kapa Pressegrosso, a.s.“ – [0–5] proc. Pareiškėjo rinkos dalis yra panaši į „123kurier“ rinkos dalį, nors ji yra mažesnė už „UPS Slovakia“ rinkos dalį. Pagal apimtį pareiškėjo ir jo pagrindinių konkurentų rinkos dalys iš esmės atitiktų pagal vertę nurodytas rinkos dalis (54).

(39)

Numatoma, kad 2023 m. į rinką patekus „Nova Post SK s.r.o.“ konkurencija šiame rinkos segmente dar labiau padidės (55).

(40)

Atsižvelgdama į 36, 37, 38 ir 39 konstatuojamosiose dalyse aprašytus veiksnius ir nepažeisdama konkurencijos teisės, šiame sprendime Komisija daro išvadą, kad Slovakijos tarptautinių standartinių siuntų pristatymo paslaugų teikimo veiklą tiesiogiai veikia konkurencija. Todėl, kadangi Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos, galima daryti išvadą, kad Direktyva 2014/25/ES netaikoma sutartims, skirtoms minėtai veiklai vykdyti.

(41)

Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, tarptautinių skubių siuntų pristatymo paslaugų rinkoje yra 10 pašto siuntų pristatymo paslaugų teikėjų (56). Be to, kliūčių patekti į tarptautinių skubių siuntų pristatymo paslaugų rinką yra mažai. Vienintelis formalus patekimo į rinką reikalavimas yra išankstinė registracija pašto paslaugų teikėjų registre (57).

(42)

Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, pareiškėjo rinkos dalis šiame rinkos segmente tiek pagal vertę, tiek pagal apimtį buvo [0–5] proc. 2020 m., [0–5] proc. 2021 m. ir [0–5] proc. 2022 m. (58). Remiantis pareiškėjo duomenimis, numatoma, kad 2023 m. pareiškėjo rinkos dalis sumažės iki [0–5] proc. (59)

(43)

Beveik 90 % Slovakijos tarptautinio skubių siuntų pristatymo rinkos priklauso keturiems pašto paslaugų teikėjams, kurių rinkos dalys viršija 10 % tiek pagal vertę, tiek pagal apimtį. Pareiškėjas šioje rinkoje nėra vienas iš didžiausių pašto paslaugų teikėjų (60). Todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo rinkos dalį, minėti konkurentai daro pareiškėjui konkurencinį spaudimą. Be to, reikia pažymėti, kad šiems konkurentams, priešingai nei pareiškėjui, netaikomos viešųjų pirkimų taisyklės, o tai jiems suteiktų papildomą konkurencinį pranašumą pareiškėjo atžvilgiu.

(44)

Be to, numatoma, kad 2023 m. į rinką patekus „Nova Post SK s.r.o.“ konkurencija šiame rinkos segmente dar labiau padidės (61).

(45)

Šiame sprendime, nedarant poveikio konkurencijos teisės aktams, 41, 42, 43 ir 44 konstatuojamosiose dalyse nurodytus veiksnius reikėtų laikyti įrodymu, kad pareiškėjui, kuriam taikomos viešųjų pirkimų teisės nuostatos, konkurencija turi tiesioginį poveikį. Todėl, kadangi Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos, galima daryti išvadą, kad Direktyva 2014/25/ES netaikoma sutartims, skirtoms minėtai veiklai vykdyti.

(46)

Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, Slovakijoje veikia keli pašto paslaugų teikėjai, kurių kiekvienas turi savo tinklą (62).

(47)

Veiklą atitinkamoje kurjerių paslaugų rinkoje galima vykdyti neįsiregistravus pašto paslaugų teikėjų registre (63). Šiuo atžvilgiu nereikia įrodyti profesinės kompetencijos vykdyti tokią veiklą. Todėl nėra jokių formalių reikalavimų, ribojančių patekimą į atitinkamą kurjerių paslaugų rinką (64).

(48)

Pareiškėjas šioje rinkoje užima itin mažą rinkos dalį. Tiksliau tariant, pareiškėjo rinkos dalis 2020 m. buvo [0–5] proc., 2021 m. – [0–5] proc., o 2022 m. – [0–5] proc. tiek pagal vertę, tiek (65) pagal apimtį (66). Remiantis pareiškėjo duomenimis, numatoma, kad 2023 m. pareiškėjo rinkos dalis išliks [0,02] proc.

(49)

2020–2022 m. didžiausių konkurentų rinkos dalys tiek pagal vertę (67), tiek pagal apimtį (68) yra tokios: 2020 m. KOLOS – [55–60] proc., „DER KURIER Slovakia spol.“ – [20–25] proc., GO4 – [15–20] proc. ir „DHL Express (Slovakia), spol.“– [0–5] proc.; 2021 m. KOLOS – [50–55] proc., „DER KURIER Slovakia spol.“ – [25–30] proc., GO4 – [15–20] proc. ir „DHL Express (Slovakia), spol.“– [0–5] proc.; 2022 m. KOLOS – [40–45] proc., „DER KURIER Slovakia spol.“ – [30–35] proc., GO4 – [20–25] proc. ir „DHL Express (Slovakia), spol.“– [0–5] proc.; 2023 m. pagrindinių pareiškėjo konkurentų rinkos dalys yra tokios: KOLOS – [35–40] proc., „DER KURIER Slovakia spol.“ – [35–40] proc., GO4 – [20–25] proc. ir „DHL Express (Slovakia), spol.“– [0–5] proc.

(50)

Atsižvelgdama į 46, 47, 48 ir 49 konstatuojamosiose dalyse aprašytus veiksnius ir nepažeisdama konkurencijos teisės, šiame sprendime Komisija daro išvadą, kad veiklą, susijusią su vidaus kurjerių paslaugų teikimu Slovakijoje, tiesiogiai veikia konkurencija. Todėl, kadangi Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos, galima daryti išvadą, kad Direktyva 2014/25/ES netaikoma sutartims, skirtoms sudaryti sąlygas minėtai veiklai vykdyti.

(51)

Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, veiklą atitinkamoje neadresuoto pašto pristatymo rinkoje galima vykdyti neįsiregistravus pašto paslaugų teikėjų registre. Nėra jokių formalių reikalavimų, ribojančių patekimą į atitinkamą neadresuoto pašto rinką (69).

(52)

Pareiškėjas šioje rinkoje užima gana mažą rinkos dalį. Tiksliau tariant, pareiškėjo rinkos dalis pagal vertę 2020 m. buvo [0–5] proc., 2021 m. – [0–5] proc., o 2022 m. – [0–5] proc. Pareiškėjo duomenimis, numatoma, kad 2023 m. pareiškėjo rinkos dalis bus artima [0–5] proc. (70) Pagal apimtį pareiškėjo rinkos dalis 2020 m. buvo [5–10] proc., 2021 m. – [5–10] proc., o 2022 m. – [5–10] proc. (71) Numatoma, kad 2023 m. pareiškėjo rinkos dalis šiek tiek padidės iki [5–10] proc. (72)

(53)

Šioje rinkoje veikia daugiau kaip 10 paslaugų teikėjų, kuriems kartu tenka daugiau kaip 90 % rinkos (73). Be to, reikia pažymėti, kad šiems konkurentams, priešingai nei pareiškėjui, netaikomos viešųjų pirkimų taisyklės, o tai jiems suteiktų papildomą konkurencinį pranašumą pareiškėjo atžvilgiu.

(54)

Šiame sprendime, nedarant poveikio konkurencijos teisės aktams, 51, 52 ir 53 konstatuojamosiose dalyse nurodytus veiksnius reikėtų laikyti įrodymu, kad pareiškėjui, kuriam taikomos viešųjų pirkimų teisės nuostatos, konkurencija turi tiesioginį poveikį. Todėl, kadangi Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos, galima daryti išvadą, kad Direktyva 2014/25/ES netaikoma sutartims, skirtoms sudaryti sąlygas minėtai veiklai vykdyti.

(55)

Atsižvelgiant į 6–54 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėtus veiksnius, laikytina, kad Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiesioginio konkurencijos poveikio sąlyga Slovakijoje yra įvykdyta vykdant su vidaus siuntų pristatymo paslaugomis, tarptautinėmis standartinėmis siuntų pristatymo paslaugomis, tarptautinėmis skubių siuntų pristatymo paslaugomis, vidaus kurjerių paslaugomis ir vidaus neadresuoto pašto pristatymo paslaugomis susijusią veiklą.

(56)

Kadangi laikoma, kad neribojamo patekimo į rinką sąlyga yra įvykdyta, Direktyva 2014/25/ES neturėtų būti taikoma, kai perkantieji subjektai paskiria sutartis, kuriomis siekiama suteikti galimybę Slovakijoje vykdyti šio sprendimo 55 konstatuojamojoje dalyje nurodytą veiklą, taip pat ji neturėtų būti taikoma rengiant projekto konkursus, skirtus tokiai veiklai minėtoje geografinėje vietovėje vykdyti,