(1)

Starbucks Coffee EMEA bv (toliau – Starbucks Coffee BV) ir Starbucks Manufacturing EMEA bv (toliau – SMBV), yra bendrovės, kurias netiesiogiai valdo Starbucks Corporation. Pastaroji bendrovė buvo įsteigta Jungtinėse Amerikos Valstijose ir yra centrinė grupės buveinė. Starbucks Corporation ir visos jos valdomos bendrovės toliau kartu vadinamos Starbucks arba Starbucks grupe.

(2)

2013 m. liepos 30 d. raštu Komisija paprašė Nyderlandų Karalystės (toliau – Nyderlandai) valdžios institucijų pateikti informaciją apie išankstinių sprendimų dėl mokesčių praktiką Nyderlanduose ir visus su Starbucks Coffee BV ir SMBV susijusius sprendimus.

(3)

2013 m. spalio 2 d. raštu Nyderlandų valdžios institucijos pateikė Komisijai prašomą informaciją, įskaitant išankstinį kainodaros susitarimą (2) (3), kuris buvo sudarytas 2008 m. tarp Nyderlandų mokesčių administratoriaus ir Starbucks Coffee BV, ir išankstinį kainodaros susitarimą, kuris 2008 m. buvo sudarytas tarp Nyderlandų mokesčių administratoriaus ir SMBV (toliau – IKS su SMBV, arba išankstinis kainodaros susitarimas su SMBV), ir patvirtinamuosius dokumentus. Konkrečiai pažymėtina, kad į patvirtinamuosius dokumentus įtraukta 2007 m. sandorių kainodaros ataskaita, kuria pagrindžiami abu IKS prašymai (toliau – 2007 m. sandorių kainodaros ataskaita) ir informacija, kuria pasikeitė Nyderlandų mokesčių administratorius ir Starbucks Corporation patarėjas mokesčių klausimais (toliau – patarėjas mokesčių klausimais), veikiantis Starbucks Coffee BV ir SMBV vardu. Kartu su patvirtinamaisiais dokumentais Nyderlandų valdžios institucijos Komisijai taip pat pateikė 2001 m. Nyderlandų mokesčių administratoriaus, Starbucks Coffee BV ir SMBV sudarytą IKS.

(4)

Po preliminaraus tyrimo 2014 m. birželio 11 d. Komisija nusprendė dėl IKS su SMBV pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalį, remdamasi tuo, kad šis IKS gali būti valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) (4). 2014 m. liepos 16 d. raštu Nyderlandų valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(5)

2014 m. gruodžio 19 d. sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(6)

2015 m. sausio 16 d. raštu Starbucks pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. Pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą taip pat pateikė Nyderlandų patarėjų mokesčių klausimais asociacija (De Nederlandse Orde van Belastingadviseurs, toliau – NOB), Nyderlandų įmonių sąjunga ir darbdavių krikščionių sąjunga (Verbond van Nederlandse Ondernemingen & Nederlands Christelijk Werkgeversverbond, toliau – VNO-NCW), ATOZ Tax Advisers Luxembourg, Oxfam International ir Austrijos prekybos rūmai (Bundesarbeitskammer Österreich, toliau – BAK).

(7)

2015 m. kovo 20 d. ir 26 d. raštais Nyderlandų valdžios institucijos pateikė savo pastabas dėl trečiųjų šalių pastabų, susijusių su sprendimu pradėti procedūrą.

(8)

2015 m. spalio 21 d. Komisija priėmė Komisijos sprendimą (ES) 2017/502 (5), kuriuo užbaigtas oficialus IKS su SMBV tyrimas. Šiame sprendime Komisija konstatavo, kad IKS buvo pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kuri buvo nesuderinama su vidaus rinka ir kurią Nyderlandų valdžios institucijos neteisėtai patvirtino pažeisdamos SESV 108 straipsnio 3 dalį. Nyderlandams buvo nurodyta susigrąžinti nesuderinamos ir neteisėtos pagalbos, kurią gavo SMBV, sumą.

(9)

2019 m. rugsėjo 24 d. Bendrasis Teismas Sprendimą (ES) 2017/502 panaikino sprendimu Starbucks (6), bet sprendimui pradėti procedūrą tai poveikio nepadarė. Šis Bendrojo Teismo sprendimas įsiteisėjo.

(10)

Todėl Komisija IKS su SMBV turėjo išnagrinėti iš naujo.

(11)

2020 m. gruodžio 23 d. Komisija iš Nyderlandų valdžios institucijų paprašė papildomos informacijos apie funkcijas, turtą ir riziką, susijusius su SMBV veikla, kuri buvo vykdoma Nyderlanduose tiriamuoju laikotarpiu.

(12)

Nyderlandų nuolatinės nuosavybės Sąjungoje prašymu Komisija 2021 m. sausio 22 d. surengė susitikimą, kad būtų galima aptarti 2020 m. gruodžio 23 d. Komisijos papildomą prašymą pateikti informaciją.

(13)

2021 m. kovo 18 d. Nyderlandų valdžios institucijos pateikė atsakymus į 2020 m. gruodžio 23 d. Komisijos papildomą prašymą pateikti informaciją.

(14)

2021 m. balandžio 29 d. buvo surengtas Komisijos ir SMBV bei Nyderlandų valdžios institucijos atstovų susitikimas šiems atsakymams aptarti.

(15)

Todėl oficialus ginčijamo mokesčių sprendimo tyrimas dar tebevyksta ir turi būti užbaigtas.

(16)

Priemonės paramos gavėja yra SMBV – Nyderlanduose įsteigta patronuojamoji Starbucks grupės bendrovė. Starbucks grupę sudaro Starbucks Corporation ir visos šios korporacijos valdomos bendrovės. Starbucks Corporation yra centrinė Starbucks grupės buveinė. Starbucks Corporation yra įsikūrusi Sietle, Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV).

(17)

Starbucks grupė vykdo specialaus asortimento kavos skrudinimo, pirkimo ir pardavimo veiklą 65 šalyse. Ji perka ir skrudina kavą, kuri yra parduodama kartu su rankų darbo kava, arbata ir kitais gėrimais bei šviežiais maisto produktais bendrovės valdomose parduotuvėse. Remiantis 2014 m. Starbucks grupės metine ataskaita, Starbucks grupė parduoda įvairius kavos ir arbatos gaminius ir suteikia licencijas savo prekių ženklams, pasinaudodama kitais kanalais, tokiais kaip licencijas turinčios parduotuvės, maisto prekių parduotuvės ir nacionalinės visuomeninio maitinimo įstaigos. 2014 m. Starbucks grupė pasauliniu mastu turėjo 16 448 mln. JAV dolerių (USD) grynųjų pajamų ir 2 067 mln. USD pajamų po mokesčių.

(18)

Mokesčius Nyderlanduose mokantys Starbucks grupės subjektai yra Starbucks Coffee BV ir SMBV, kartu sudarančios apmokestinamąjį vienetą. Todėl jos kaip vienas subjektas teikia vieną mokesčių deklaraciją.

(19)

SMBV – nuo 2002 m. veikiantys kavos skrudinimo namai. Amsterdame įsikūrusi jos skrudinimo gamykla yra vienintelė tokia ne JAV veikianti gamykla. Žalias kavos pupeles bendrovei SMBV tiekia Starbucks grupės Šveicarijos patronuojamoji bendrovė Starbucks Coffee Trading Company SARL, kuri šias žalias kavos pupeles perka visai Starbucks grupei ir jos nepriklausomoms licencijų turėtojoms įmonėms. Paskui EMEA rinkai skirtos pupelės yra skrudinamos ir pakuojamos Nyderlanduose.

(20)

SMBV išduoda Jungtinėje Karalystėje įsteigtos bendrovę SMBV netiesiogiai valdančios Starbucks grupės patronuojamosios bendrovės Alki Limited Partnership (toliau – Alki LP) kavos skrudinimo intelektinės nuosavybės (toliau – IN) licencijas, kurių reikia skrudinimo gamybos procesams ir, kad skrudintas kavos pupeles būtų galima tiekti parduotuves eksploatuojantiems subjektams. Už tai bendrovė SMBV bendrovei Alki LP moka licencinį mokestį. Pagal bendrovių Alki LP ir SMBV skrudinimo susitarimo sąlygas bendrovė Alki LP EMEA regione veikia kaip nepriklausoma įmonė ir prisiima visą bendrovės riziką gaminių pardavimo ir su gamybos, pardavimo, transportavimo ir saugojimo veiklos nuostoliais susijusių išlaidų atžvilgiu.

(21)

Pagal Susitarimo dėl bendro sąnaudų padengimo sąlygas, Alki LP privalo mokėti Starbucks Corporation licencinį mokestį už kavos skrudinimo žinias, paslaugų mokesčius už bendrovės Starbucks Corporation bendrovei Alki LP teikiamas paslaugas ir atlikti bendro sąnaudų padengimo mokėjimus už tam tikro nematerialaus turto kūrimą.

(22)

Kaip Starbucks Europos kavos skrudinimo įmonės savininkė, SMBV turi užtikrinti, kad būtų naudojama tinkama įranga, vykdomi tinkami procesai ir kad skrudintos pupelės būtų gaminamos, laikantis skrudinimo susitarime bendrovės Alki LP nurodytų specifikacijų. Pagal šį susitarimą, bendrovė SMBV yra žalių pupelių savininkė, o šias pupeles ji perka iš bendrovės Alki LP paskirtų arba patvirtintų tiekėjų. Bendrovė SMBV užtikrina, kad gaminiai tiekimo į jos gamybos įmonę metu atitiktų Alki LP gaminių specifikacijas, ir privalo nedelsdama savo sąskaita pakeisti bet kokį turinčių trūkumų arba netinkamų žalių pupelių kiekį. Vis dėlto Alki LP prisiima visą riziką, susijusią su nuostoliais, atsiradusiais dėl gamybos, pardavimo, transportavimo, saugojimo, apdorojimo arba kavos pupelių naudojimo ir turi apsaugoti SMBV nuo bet kokių su gaminiu susijusių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo.

(23)

Alki LP neturi savo darbuotojų algalapiuose, kurie atliktų jos, kaip nepriklausomos įmonės vaidmenį pagal susitarimą dėl skrudinimo. Taip pat nėra algalapiuose nenurodoma ir jos partnerių darbuotojų, kurie atliktų tokį vaidmenį. Remiantis per oficialią tyrimo procedūrą Starbucks grupės pateikta informacija, bendrovė Alki LP šį vaidmenį atlieka teikdama gaires, patirtį ir reikiamas funkcijas, kurias teikia Starbucks grupės subjektai JAV pagal susitarimą dėl bendro sąnaudų padengimo.

(24)

Bendrovė Alki LP laikoma Nyderlandų mokesčių tikslais skaidriu subjektu, todėl pagal Nyderlandų mokesčių teisės aktus pelno mokesčiu neapmokestinama. Dėl šio fiskalinio permatomumo Nyderlandų mokesčių administratorius bendrovės SMBV licencinio mokesčio mokėjimą bendrovei Alki LP už naudojimąsi intelektine nuosavybe EMEA regione laiko tiesioginiu mokėjimu JAV veikiančiai bendrovei Starbucks Corporation.

(25)

Starbucks grupės patronuojamosios bendrovės sudaro sutartis su Starbucks Coffee BV dėl savo skrudintų kavos pupelių ir kitų gaminių tiekimo. Visi SMBV platinami produktai (skrudintos kavos pupelės, puodeliai, popierinės servetėlės ir kt.), kuriuos ji gamina pati arba perka iš kitų tiekėjų, parduodami parduotuvėms. Vienos parduotuvės yra nepriklausomos, o kitos yra Starbucks nuosavybė. Kainos, kurias bendrovė taiko parduotuvėms, nustatomos pagal kitų Starbucks grupės subjektų parengtą formulę.

(26)

Šis sprendimas susijęs su IKS su SMBV. IKS su SMBV iš esmės buvo įpareigojantis 10 metų, t. y. nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Vis dėlto, remiantis Komisijai pateikta informacija, 2014 m. rugsėjo 30 d. IKS su SMBV buvo nutrauktas dėl IKS 1 skirsnyje nurodytų esminių pasikeitimų.

(27)

2007 m. sandorių kainodaros ataskaitoje atlygis buvo [9–12] (*1) % atitinkamos sąnaudų bazės antkainis.

(28)

Pagal 1969 m. Nyderlandų įmonių pelno mokesčio įstatymo (Wet op de vennootschapsbelasting 1969) 8b straipsnį, tokiuose IKS sandorių kainodaros tikslais turi būti nustatomas ištiestosios rankos principą atitinkantis atlygis. Todėl, sudarydamas IKS su SMBV, Nyderlandų mokesčių administratorius patvirtino, kad 2007 m. sandorių kainodaros ataskaitoje patarėjo mokesčių klausimais nustatytas atlygis už Nyderlanduose SMBV vykdomas funkcijas (įskaitant prisiimtą riziką ir naudojamą turtą) yra ištiestosios rankos principą atitinkantis atlygis (7).

(29)

Pagal IKS su SMBV Nyderlandų mokesčių administratoriui pateikta 2007 m. sandorių kainodaros ataskaita yra neatsiejama šio IKS dalis.

(30)

Siekiant nustatyti bendrovės SMBV mokesčio bazę, išankstiniame kainodaros susitarime su SMBV nagrinėti Nyderlandų mokesčių administratoriaus vertinti grupės vidaus sandoriai. SMBV grupės bendrovei (Alki LP) mokėjo mokestį už naudojimąsi kavos skrudinimo intelektine nuosavybe, o kitai grupės įmonei Starbucks Coffee Trading Company SARL – už žalių kavos pupelių tiekimą. Išankstinės kainodaros susitarimu su SMBV Nyderlandų mokesčių administratorius ir SMBV nustatė apmokestinamą atlygį už skrudinimo paslaugas ir tiekimo grandinės veiklą (t. y. kavos ir ne kavos gaminių platinimą), kurioje SMBV dalyvavo.

(31)

Išankstiniame kainodaros susitarime su SMBV Nyderlandų mokesčių administratorius patvirtino, kad SMBV mokamo licencinio mokesčio bendrovei Alki LP dydis bus nustatomas kiekvienų metų pabaigoje kaip iki licencinio mokesčio sumokėjimo gauto veiklos pelno ir [9–12] % eksploatacinių išlaidų antkainio skirtumas. Išankstiniame kainodaros susitarime su SMBV taip pat numatyta, kad, mokant įmonės pajamų mokestį, licencinis mokestis yra atskaitomas, ir jam netaikomas Nyderlandų išskaičiuojamasis mokestis.

(32)

Išankstiniame kainodaros susitarime su SMBV Nyderlandų mokesčių administratoriaus patvirtintas atlygis buvo pagrįstas sandorių kainodaros analize, kurią parengė patarėjas mokesčių klausimais 2007 m. sandorių kainodaros ataskaitoje, kuri yra neatsiejama šio IKS dalis.

(33)

2007 m. sandorių kainodaros ataskaitoje kaip prioritetinis SMBV veiklos rezultatams palyginti skirtas sandorių kainodaros metodas taikomas sandorio grynosios maržos metodas (toliau – SGMM). Šis metodas – vienas iš netiesioginių metodų, taikomų siekiant apytikriai apskaičiuoti sandorių kainas pagal ištiestosios rankos principą ir nustatyti, kaip paskirstyti pelną tos pačios įmonių grupės bendrovėms. Jis apytiksliai parodo, koks visos veiklos, o ne kurių nors nurodytų pavienių sandorių pelnas atitiktų ištiestosios rankos principą. Šiuo metodu siekiama ne nustatyti parduodamų prekių kainą, bet apytikriai apskaičiuoti pelno, kurio nepriklausomos bendrovės galėtų tikėtis iš veiklos, pvz., iš prekių pardavimo, dydį. Pagal jį apskaičiuojamas pelno ir atitinkamos bazės, pvz., sąnaudų, apyvartos arba kapitalo investicijų, santykis (t. y. pelno dydžio rodiklis), o paskui šis santykis lyginamas su palyginamųjų nekontroliuojamųjų sandorių santykiu. SGMM taikymas išsamiau paaiškintas šio sprendimo 44 konstatuojamojoje dalyje.

(34)

2007 m. sandorių kainodaros ataskaitoje SMBV patarėjas mokesčių klausimais atliko su gamybos veikla susijusią šios įmonės grupės vidaus ir nepriklausomų sandorių funkcinę analizę. SMBV buvo apibūdinta kaip mažos rizikos kavos skrudinimo bendrovė.

(35)

Kadangi funkcijų, turto ir rizikos atžvilgiu SMBV laikyta mažiausiai sudėtinga šių sandorių šalimi, atlikdamas analizę pagal SGMM, patarėjas mokesčių klausimais SMBV laikė kontroline šalimi, kad nustatytų ištiestosios rankos principą atitinkantį atlygį.

(36)

SMBV gamybos veiklai taikydamas SGMM, patarėjas mokesčių klausimais manė, kad atitinkama bazė grynojo pelno rodikliui galėtų būti SMBV teikiamų paslaugų sąnaudos, atsižvelgiant į išlaidomis grindžiamą metodą, kuris laikytas tinkama metodika tiekimo grandinės ir gamybos paslaugoms.

(37)

Vis dėlto patarėjas mokesčių klausimais laikėsi nuomonės, kad antkainis turėjo būti taikomas tik pagrindinėms sąnaudoms, susijusioms su veikla, kurią vykdydama SMBV atliko pridėtinės vertės vaidmenį (8). 2007 m. sandorių kainodaros ataskaitoje šios pagrindinės sąnaudos nurodytos (be kita ko) kaip visos išlaidos personalui, dalyvaujančiam tiek gamybos, tiek tiekimo grandinės veikloje, sąnaudos gamybinei įrangai (t. y. nusidėvėjimo) ir įrangos pridėtines išlaidos (pvz., pačios įrangos išlaidos).

(38)

Siekdamas padidinti funkcinės analizės patikimumą, patarėjas mokesčių klausimais atliko sandorių kainodaros koregavimą, kad būtų atsižvelgta į tai, kad siūlomas antkainio taikymas SMBV sąnaudų bazei negali apimti žalių kavos pupelių sąnaudų komponento.

(39)

Panašios įmonės, su kuriomis lyginant būtų galima įvertinti bendrovės SMBV finansiniai rezultatai, taip pat patyrė žaliavų sąnaudų. Todėl patarėjas mokesčių klausimais, siekdamas pakeisti visą kiekvienai panašių bendrovių grupės bendrovei apskaičiuotą sąnaudų antkainį, taikė žaliavų sąnaudų koregavimą.

(40)

Derinant žalių kavos pupelių sąnaudų ir žaliavų sąnaudų komponentų koregavimus, apskaičiuotas atlygis pasikeitė nuo 7,8 % bendrų sąnaudų medianos iki apskaičiuotos 9,9 % veiklos sąnaudų medianos. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad (suapvalintas) [9–12] % eksploatacinių sąnaudų antkainis atspindės ištiestosios rankos principą atitinkantį SMBV vidaus grupės sandorių antkainį už skrudinimo paslaugų tiekimą ir susijusią tiekimo grandinės veiklą.

(41)

Sandorių kainos siejamos su kainomis, kurios nustatomos komerciniams sandoriams tarp įvairių tos pačios įmonės grupės dalių. Tarptautinės bendrovės turi finansinių paskatų įskaityti kuo mažiau pelno tose jurisdikcijose, kuriose tas pelnas yra labiau apmokestinamas. Tai gali lemti sandorių kainas, kurios būtų nepriimtinos kaip apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo pagrindas. Siekdami išvengti šios problemos, mokesčių administratoriai taiko tokius sandorių kainodaros metodus, pagal kuriuos jie pripažįsta tik tokias grupės vidaus bendrovių sandorių kainas, kurios yra panašios į kainas, su kuriomis sutiktų nepriklausomos bendrovės, derėdamosi panašiomis aplinkybėmis pagal ištiestosios rankos principą. Tai – ištiestosios rankos principas.

(42)

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO) yra priėmusi gaires, konkrečiai – Sandorių kainodaros gaires. Kadangi EBPO sandorių kainodaros gairės yra neįpareigojamo pobūdžio, EBPO valstybių narių mokesčių administratoriai yra paprasčiausiai raginami jų laikytis. Tačiau paprastai EBPO sandorių kainodaros gairės tarnauja kaip centrinis taškas ir daro aiškią įtaką EBPO šalių narių (ir net ne narių) mokesčių praktikai. Be to, daugelyje EBPO šalių narių šioms gairėms suteikta įstatymo galia arba jos aiškiai tarnauja kaip vietos mokesčių teisės aiškinimo pagrindas.

(43)

Kai kada EBPO Fiskalinių reikalų komitetas priima sandorių kainodaros gairių atnaujinimus – jie buvo priimti, pvz., 1995 m. ir 2010 m.

(44)

SGMM taikymas siejamas su 1995 m. EBPO sandorių kainodaros gairių 3.26 punktu. Remiantis šiomis gairėmis, sandorio šalis, kurios grynojo pelno rodiklis tikrinamas, paprastai turėtų būti bendrovė, kurios funkcijos yra mažiau sudėtingos. EBPO sandorių kainodaros gairėse nurodyta, kad atlikus tokią analizę gali būti gaunamas ne vienas konkretus teisingas rezultatas, bet priimtinų rezultatų intervalas. Praktiškai šis priimtinas intervalas dažnai laikomas tarpkvartiliniu nustatytų santykių intervalu. Kvartiliai duomenų serijose yra trys taškai, kurie padalija skaičius rinkinyje, suskirstant į keturis vienodo išdėstymo rinkinius nuo mažiausio iki didžiausio, t. y. 25 % duomenų yra lygūs 25-ajam procentiliui arba mažesni už jį (taip pat dar vadinamame apatiniame kvartilyje), 50 % duomenų yra lygūs antrajam kvartiliui, kuris taip pat yra rinkinio mediana, arba mažesni už jį, o 75 % duomenų yra lygūs 75-ajam procentiliui arba mažesni už (taip pat vadinamą viršutiniu kvartiliu). Tarpkvartilinį intervalą sudaro visos vertės nuo apatinio iki viršutinio kvartilių.

(45)

IKS su SMBV sudarytas remiantis 1969 m. Nyderlandų įmonių pelno mokesčio įstatymo (Wet op de Vennootschapsbelasting 1969) (toliau – CIT) 8b straipsnio 1 dalimi. 2002 m. į CIT įtrauktoje 8b straipsnio 1 dalyje CIT nustatytas ištiestosios rankos principas.

(46)

Tiriamuoju laikotarpiu 2001 m. kovo 30 d. Nyderlandų finansų sekretoriaus sprendime iždui IFZ2001/295M (toliau – sandorių kainodaros dekretas) buvo pateiktos gairės, kaip Nyderlandų mokesčių administratorius turi aiškinti CIT 8b straipsnio 1 dalyje nustatytą ištiestosios rankos principą.

(47)

Sandorių kainodaros dekrete paaiškinta, kad ištiestosios rankos principas iš esmės yra neatsiejama Nyderlandų CIT dalis. Prireikus paaiškinti EBPO gaires, Sandorių kainodaros dekrete nurodyta su šiais konkrečiais aspektais susijusi Nyderlandų pozicija ir siekiama, kiek įmanoma, pašalinti bet kokią painiavą.

(48)

Sandorių kainodaros dekreto 1.2 skyriuje konkrečiai nurodyta, kad taikyti ištiestosios rankos intervalą leidžiama, nes tam tikru sandorių kainodaros metodu dažnai gaunamas duomenų intervalas ir visi šie duomenys yra vienodai patikimi.

(49)

Sandorių kainodaros dekreto 2 skyriuje nagrinėjami EBPO sandorių kainodaros gairėse aprašyti sandorių kainodaros metodai. Remiantis šių gairių 4.9 punktu, Sandorių kainodaros dekrete nustatyta, kad, Nyderlandų mokesčių administratoriui atliekant sandorių kainodaros auditą, šis auditas visada turėtų būti pradedamas nuo to sandorių kainodaros metodo, kurį sandorio metu taikė mokesčių mokėtojas, jei šiuo taikytu sandorių kainodaros metodu gaunami ištiestosios rankos principą atitinkantys susijusio sandorio rezultatai.

(50)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija laikėsi pradinės nuomonės, kad IKS su SMBV, kuriuo patvirtintas SMBV patarėjo mokesčių klausimais pasiūlytas atlygis už Nyderlanduose SMBV vykdomas funkcijas, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(51)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė toliau nurodytas tris abejones dėl IKS su SMBV atitikties įprastų rinkos sąlygų principui.

(52)

Pirma, Komisija abejojo 2007 m. sandorių kainodaros ataskaitoje patarėjo mokesčių klausimais iškelta prielaida, kad SMBV nepatiria jokios rizikos ir todėl turėtų būti klasifikuojama kaip žaliavų perdirbėja arba rangovinė gamintoja. Komisija pirmiausia nurodė SMBV finansinėje apskaitoje užfiksuotus apyvartinių atsargų rizikos įrodymus, kurie prieštarauja apibūdinimui, kad bendrovė yra žaliavų perdirbėja.

(53)

Antra, Komisijai kilo abejonių dėl dviejų patarėjo mokesčių klausimais vienas po kito atliktų koregavimų, kuriais, panašu, siekta išspręsti tą pačią su palyginamumo analize susijusią problemą. Atliekant pirmąjį koregavimą, SMBV mokesčio bazei apskaičiuoti taikyta sąnaudų bazė buvo sumažinta iki eksploatacinių išlaidų. Patarėjas mokesčių klausimais tokį koregavimą laikė tinkamu, nes SMBV laikė žaliavų perdirbėja arba rangovine gamintoja. Atliekant antrąjį koregavimą, kuris 2007 m. sandorių kainodaros ataskaitoje vadinamas konversijos antkainio koregavimu, iš bendrovių pelno atimtas parduotų prekių savikainos kartotinis, kuris buvo taikomas kaip lyginamasis sandorių kainodaros rodiklis. Atliekant šį antrąjį koregavimą, kurį Nyderlandai nurodė kaip apyvartinio kapitalo koregavimą, sumažinta SMBV mokesčio bazė Nyderlanduose.

(54)

Trečia, Komisija abejojo, ar licencinis mokestis, kurį bendrovė SMBV mokėjo bendrovei Alki LP, atitiko ištiestosios rankos principą, nes panašu, kad šio licencinio mokesčio suma nebuvo susijusi su intelektinės nuosavybės, už kurią turėjo būti atlyginama, verte. Kadangi atliekant sandorių kainodaros analizę taikytas SGMM, iš tikrųjų licencinis mokestis atitiko SMBV likutinį pelną, t. y. SMBV apskaitytas pelnas virš [9–12] % eksploatacinių išlaidų buvo transformuojamas į apmokestinamą licencinį atlyginimą.

(55)

2014 m. liepos 16 d. Nyderlandai pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(56)

Nyderlandai tvirtino, kad išankstiniame kainodaros susitarime su SMBV patvirtintas atlygis atitiko ištiestosios rankos principą, o šiam atlygiui nustatyti patarėjo mokesčių klausimais pasirinktas metodas (t. y. SGMM, taikant sąnaudomis grindžiamą pelno dydžio rodiklį) buvo tinkamas. Nyderlandai taip pat tvirtino, kad išankstiniu kainodaros susitarimu su SMBV bendrovei SMBV atrankiojo pranašumo nesuteikta.

(57)

Siekdami pagrįsti tokį požiūrį, Nyderlandai savo pastabose pateikė toliau išdėstytus argumentus.

(58)

Pirma, Nyderlandai teigė, kad Starbucks grupės siekis visada buvo įkurti veikiančią, mažos rizikos kavos skrudinimo gamyklą ir kad faktai ir aplinkybės metams bėgant reikšmingai nepasikeitė. Be to, SMBV savo funkcijas vykdė prižiūrima kitų grupės subjektų, kurie galiausiai prisiėmė šių sandorių riziką.

(59)

Todėl Nyderlandai bendrovę SMBV laikė mažiausiai sudėtingu subjektu (todėl taip pat – kontroline šalimi), kurios ištiestosios rankos principą atitinkantį atlygį būtina nustatyti atliekant lyginamąjį tyrimą; atliekant tokį tyrimą, tarptautiniu lygmeniu dažniausiai taikytas SGMM metodas. SMBV gamybos funkcijos atžvilgiu bendrovė SMBV taikė su sąnaudomis susietą pelno dydžio rodiklį. Nyderlandai pabrėžė, kad šis požiūris derėjo su taikomomis EBPO sandorių kainodaros gairėmis ir Sandorių kainodaros dekretu. Konkrečiau kalbant, Nyderlandai teigė, kad, remiantis Sandorių kainodaros dekretu, kiekvienas mokesčių mokėtojas iš esmės gali laisvai pasirinkti sandorių kainodaros metodą, jeigu tas pasirinktas metodas lemia ištiestosios rankos principą atitinkantį susijusio sandorio rezultatą. Kadangi Nyderlandai IKS su SMBV rezultatą laikė rinkos kainai artimu priimtinu rezultatu, jie nelaiko, kad taip bendrovei SMBV suteikiamas pranašumas.

(60)

Dėl palyginamumo koregavimų Nyderlandai teigė, kad tuo metu, kai buvo rengiama 2007 m. sandorių kainodaros ataskaita, nebuvo jokių nurodymų, kaip vykdyti sandorius su mažos rizikos gamintojais. Nyderlandai pripažino, kad 2010 m. EBPO sandorių kainodaros gairėse pateikta daugiau nurodymų dėl palyginamumo koregavimų, įskaitant apyvartinio kapitalo koregavimą, tačiau teigė, kad tie pavyzdžiai tėra nuorodos ir kad todėl kitose pozicijose taip pat gali būti gaunamas ištiestosios rankos principą atitinkantis rezultatas. Be to, Nyderlandai teigė, kad vertinimas, ar IKS su SMBV atitiko įprastų rinkos sąlygų principą, turėjo būti grindžiamas tuo metu buvusiomis EBPO sandorių kainodaros gairėmis, t. y. 1995 m. EBPO sandorių kainodaros gairėmis. Todėl taip pat nebuvo galima taikyti 2010 m. EBPO sandorių kainodaros gairių III skyriaus priedo, kuriame pateiktas palyginamumo koregavimo pavyzdys.

(61)

Siekdami įvertinti rezultatų stabilumą, jei prireiktų pakeisti kai kuriuos parametrus, Nyderlandai taip pat atliko pagal 2007 m. sandorių kainodaros ataskaitoje nustatytą metodiką apskaičiuoto ištiestosios rankos intervalo paklaidos analizę. Remdamiesi šiomis simuliacijomis, Nyderlandai padarė išvadą, kad, jeigu bent kuri nors iš Komisijai kilusių abejonių pasitvirtintų, atlygis vis tiek patektų į ištiestosios rankos intervalą. Remiantis 1995 m. EBPO sandorių kainodaros gairėmis, jei atlygis patenka į ištiestosios rankos intervalą, koregavimo atlikti nereikia.

(62)

Be to, Nyderlandai teigė, kad Komisija klydo atrankumo analizei atlikti kaip atskaitos sistemą pasirinkdama įprastą mokesčių sistemą, pagrįstą skirtumu tarp įprastomis rinkos sąlygomis veiklą vykdančio subjekto pelno ir nuostolių. Nyderlandų teigimu, teisinga atskaitos sistema būtų buvusi CIT 8b straipsnio 1 dalis, į kurią įtrauktas ištiestosios rankos principas, ir Sandorių kainodaros dekretas, kuriame pateikta daugiau gairių dėl ištiestosios rankos principo taikymo. Nyderlandai teigė, kad, kadangi IKS su SMBV nenukrypsta nuo CIT 8b straipsnio 1 dalies ir Sandorių kainodaros dekreto, atrankiojo pranašumo būti negalėjo.

(63)

Galiausiai, Nyderlandai pažymėjo, kad, jeigu Komisija primestų valstybių narių mokesčių principams savo aiškinimą, ji pažeistų Nyderlandų suverenumą.

(64)

Starbucks savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą pateikė 2015 m. sausio 16 d. Be to, 2015 m. balandžio 13 d., 2015 m. gegužės 29 d., 2015 m. rugsėjo 10 d. ir 2015 m. rugsėjo 23 d. raštais Starbucks atsiuntė Komisijai rinkos informaciją.

(65)

Starbucks pastabos buvo labai panašios į Nyderlandų pastabas, nes abi šalys tvirtino, kad išankstiniame kainodaros susitarime su SMBV nurodytas atlygis atitiko ištiestosios rankos principą ir nesuteikė bendrovei SMBV atrankiojo pranašumo.

(66)

Starbucks, kaip ir Nyderlandai, teigė, kad SMBV tik atliko ribotas, su maža rizika susijusias funkcijas, remdama Starbucks Corporation ir vykdydama EARA regiono aptarnavimą. Galiausiai kiti grupės subjektai, pvz., Alki LP prisiėmė komercinę atsakomybę už SMBV veiklą ir todėl prisiėmė su šiais sandoriais susijusią ekonominę riziką (įskaitant apyvartinių atsargų riziką).

(67)

Todėl Starbucks padarė išvadą, kad SGMM yra tinkamiausias sandorių kainodaros metodas. Starbucks manė, kad Nyderlandų mokesčių administratorius sandorių kainodaros tyrimą bet kuriuo atveju turėjo pradėti remdamasis mokesčių mokėtojo pasirinkta metodika.

(68)

Starbucks priminė, kad sandorių kainodara nėra tikslusis mokslas, todėl taikant bet kokį sandorių kainodaros metodą paprastai gaunamas duomenų intervalas, kuris galėtų būti vienodai pateisinamas. Atliekant sandorių kainodaros analizę, neišvengiamai gaunamas ištiestosios rankos principą atitinkančių rezultatų intervalas ir prieinama išvada dėl kainos atitikties ištiestosios rankos principui ne visais, bet kai kuriais atvejais.

(69)

Starbucks pridūrė turėjusi kelias ad hoc ataskaitas, kuriomis dar labiau pagrįsta išankstiniame kainodaros susitarime su SMBV nustatyto antkainio atitiktis ištiestosios rankos principui.

(70)

Dėl 2007 m. sandorių kainodaros ataskaitos koregavimų Starbucks paaiškino, kad jų tikslas buvo atsižvelgti į didelius skirtumus tarp SMBV ir panašių bendrovių, įtrauktų į imtį siekiant nustatyti ištiestosios rankos principą atitinkantį tinkamą atlygį, funkcinių profilių. Starbucks teigimu, tie koregavimai buvo tinkami, tam tikrais atžvilgiais atsargūs ir, be abejonių, nesumenkino SMBV atlygio už įmonės atliktas funkcijas.

(71)

Starbucks, kaip ir Nyderlandai, taip pat teigė, kad Komisija neteisingai nustatė atskaitos sistemą. Starbucks teigė, kad atskaitos sistema turėtų būti Nyderlandų įmonių apmokestinimo sistema, konkrečiau – CIT 8b straipsnio 1 dalis, Sandorių kainodaros dekretas ir administracinė Nyderlandų mokesčių administratoriaus praktika. Tiek Nyderlandų, tiek Starbucks teigimu, nuogąstavimai dėl valstybės pagalbos galėtų atsirasti tik tuomet, jeigu SMBA IKS nukryptų nuo įprastinio ištiestosios rankos principo Nyderlanduose aiškinimo ir taikymo. Be to, Starbucks teigė, kad Komisija nenustatė mokesčių mokėtojų orientacinės grupės ir kad susijusių ir nesusijusių bendrovių teisinė ir faktinė padėtis ne visada yra panaši.

(72)

Galiausiai Starbucks kritikavo Komisijos požiūrį dėl prieštaravimo Nyderlandų mokesčių administratoriaus požiūriui skirti prioritetą turiniui formos atžvilgiu. Be to, Starbucks nurodė, kad vertindama IKS su SMBV Komisija negali remtis iki jo sudarymo buvusia informacija.

(73)

NOB tvirtino, kad norint nustatyti, ar tam tikras mokesčių mokėtojo mokesčių traktavimas pagal IKS yra valstybės pagalba, reikėtų remtis Nyderlandų teisės aktais, administracine praktika ir ištiestosios rankos principo taikymu tuo metu, kai IKS sudarytas. NOB pažymėjo, kad Sprendime pradėti procedūrą pateikta nuoroda į apdairų nepriklausomą rinkos ekonominės veiklos vykdytoją atrodo tokia, lyg įvestų naują Sąjungos standartą, viršesnį už EBPO sandorių kainodaros gaires, skirtas įvertinti, ar įmonių susitarimai atitinka ištiestosios rankos principą. Ji prašė patvirtinti, kad atskaitos sistema Komisija laikys šalies vidaus teisinę sistemą ir netaikys jokių kitų standartų. Be to, jos teigimu, mokesčių mokėtojai turi teisėtų lūkesčių dėl to, kad remiantis nacionaliniu šalies teisės aktų išaiškinimu sudaryti išankstinės kainodaros susitarimai nėra valstybės pagalba.

(74)

VNO-NCW išreiškė susirūpinimą dėl apdairaus nepriklausomo rinkos ekonominės veiklos vykdytojo tikrinimo taikymo ir skatino naudoti nacionalines sandorių kainodaros taisykles, kaip lyginamąjį standartą vertinimo atrankumui.

(75)

ATOZ teigė, kad panašu, jog Komisija mano, kad esama EBPO principais pagrįsto objektyvaus ištiestosios rankos standarto, vienaip ar kitaip įtvirtinto Sąjungos teisėje ir peržengiančio valstybių narių nacionalinės teisės ir praktikos ribas. Tačiau, ATOZ teigimu, Komisija turėjo apsvarstyti, ar IKS su SMBV atitiko Nyderlandų įstatymus. ATOZ tvirtino, kad Komisijos nuostatos sukėlė teisinį netikrumą tarptautinėms bendrovėms.

(76)

Oxfam ir BAK savo pastabose pritarė Komisijos tyrimui.

(77)

Savo tapatybės nenorėjusi atskleisti Starbucks grupės konkurentė bendrovė X, atsakydama į sprendimą pradėti procedūrą, pateikė Komisijai pastabų dėl žalios kavos skrudinimo proceso pridėtinės vertės. Ji nurodė, kad skrudintos ir maltos kavos arba kavos pupelių pridėtinė vertė siekia vidutiniškai 13–17 % žalios kavos sąnaudų.

(78)

2015 m. balandžio 20 d. ir 26 d. raštais Nyderlandai nurodė sutinkantys su Starbucks, NOB, VNO–NCW ir ATOZ pastabomis. Vis dėlto bendrovių Oxfam ir BAK pateiktiems argumentams Nyderlandai nepritarė.

(79)

2015 m. kovo 11 d. rašte Nyderlandai nurodė, kad negali pateikti motyvuoto atsakymo į bendrovės X pastabas, nes jiems nebuvo pateikta anoniminio konkurento funkcinė ir lyginamoji analizė.

(80)

Atlikusi išsamų tyrimą, išsamiai apsvarsčiusi atsakant į sprendimą pradėti procedūrą gautas pastabas ir atsižvelgdama į Starbucks sprendimo išvadas, Komisija mano, kad sprendime pradėti procedūrą išreikšto susirūpinimo ginčijamo mokesčių sprendimo atžvilgiu patvirtinti negalima.

(81)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, valstybės narės iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, dėl kurios, remiant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškreipiama konkurencija arba ji gali būti iškreipta, yra nesuderinama su vidaus rinka, nes ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(82)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs (9), kad, norint pripažinti priemonę pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, turi būti įvykdytos šios kartu taikomos sąlygos: i) priemonė turi būti priskirtina valstybei ir finansuojama iš valstybinių išteklių, ii) ja turi būti suteikiamas pranašumas pagalbos gavėjui, iii) tas pranašumas turi būti atrankusis ir iv) priemone turi būti iškraipoma konkurencija arba keliama jos iškraipymo grėsmė ir turi būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(83)

Toliau Komisija daugiausia dėmesio skirs vertinimui, ar ginčijamu mokesčių sprendimu bendrovei SMBV suteiktas pranašumas.

(84)

Kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, pranašumas – bet kokia ekonominė nauda, kurios įmonė nebūtų gavusi įprastomis rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės intervencijos. Nustatant, ar esama pranašumo, reikia atsižvelgti į pačios priemonės poveikį. Kalbant apie mokesčių priemones, pranašumas gali būti suteikiamas įvairiais būdais sumažinant įmonės mokesčių naštą, visų pirma sumažinant mokesčio bazę arba mokėtino mokesčio sumą.

(85)

Kaip aprašyta šio sprendimo 3 skirsnyje, Komisija, remdamasi trimis sprendime pradėti procedūrą nurodytomis abejonėmis, Nyderlandų atžvilgiu pradėjo oficialų IKS su SMBV tyrimą.

(86)

Pirmoji sprendime pradėti procedūrą Komisijos išreikšta abejonė buvo dėl to, ar Nyderlandų mokesčių administratorius buvo teisus sutikdamas su tuo, kad, nustatant ištiestosios rankos principą atitinkantį atlygį, bendrovė SMBV turi būti klasifikuojama kaip mažos rizikos žaliavų perdirbėja.

(87)

Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas savo sprendime nustatė, kad vien padaryti išvadą, kad nebuvo įvykdyti metodiniai įprastinės sandorių kainodaros analizės reikalavimai, nepakanka norint įrodyti, kad buvo suteikta valstybės pagalba. Nors abejodama dėl taikytos sandorių kainodaros klasifikacijos Komisija buvo teisi, ji vis tiek turėjo įrodyti, kad dėl šios metodinės klaidos atsirado pranašumas bendrovei SMBV. Bendrojo Teismo teigimu, šioje byloje Komisija šio pranašumo tinkamai teisiškai neįrodė (10).

(88)

Antroji Komisijos išreikšta abejonė buvo dėl to, ar Nyderlandų mokesčių administratorius buvo teisus sutikdamas su pirmuoju ir antruoju koregavimais, kuriuos atliko patarėjas mokesčių klausimais, apskaičiuodamas SMBV atlygį pagal IKS su SMBV. Pirmasis koregavimas buvo susijęs su tuo, kad, apskaičiuojant SMBV atlygį, veiklos išlaidos buvo pasirinktos kaip pelno dydžio rodiklis. Antrasis bendrovės SMBV aprašytas koregavimas buvo apyvartinio kapitalo koregavimas.

(89)

Pirma, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija neįrodė, kad pelno dydžio rodiklis pasirinktas netinkamai (11).

(90)

Antra, dėl apyvartinio kapitalo koregavimo Bendrasis Teismas nusprendė, kad vien Komisijos išvados, esą Starbucks grupė nepateikė pakankamo pagrindimo dėl taikant SGMM apskaičiuotų rezultatų koregavimų, nepakanka siekiant įrodyti, kad šie koregavimai buvo klaidingi arba kad jais bendrovei SMBV suteiktas pranašumas. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija neįrodė, kad atliktu apyvartinio kapitalo koregavimu SMBV suteiktas pranašumas (12).

(91)

Paskutinė Komisijos išreikšta abejonė buvo dėl to, ar Nyderlandų mokesčių administratorius buvo teisus pripažindamas išankstiniame kainodaros susitarime su SMBV nurodytą bendrovės SMBV mokėtino licencinio mokesčio dydžio apskaičiavimo metodą. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija klydo darydama išvadą, kad sutartiniai Starbucks grupės ir kitų kavos skrudinimo bendrovių santykiai įrodo, kad bendrovės SMBV mokėtas licencinis mokestis turėjo būti lygus nuliui (13). Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad Komisija klydo padarydama išvadą, kad Starbucks grupės konkurentų ir kitų kavos skrudinimo bendrovių susitarimai įrodo, kad bendrovės SMBV mokėtinas licencinis atlyginimas turėjo būti lygus nuliui (14).

(92)

Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad Komisija nepakankamai įrodė, kad, jei bendrovės SMBV mokėtas licencinis mokestis nebuvo lygus nuliui, jis vis tiek turėjo būti mažesnis nei suma, sumokėta pagal IKS su SMBV (15). Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija savo sprendime nenurodė, kokio alternatyvaus dydžio licencinį mokestį ji laikė tinkamu. (16)

(93)

Apskritai Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija klydo darydama prielaidą, kad bendrovei SMBV suteikta IN vertė buvo naudojama tik tada, kai produktai buvo parduodami galutiniams klientams (17). Bendrasis Teismas nusprendė, kad, kadangi intelektinės nuosavybės bendrovei SMBV reikėjo norint vykdyti ekonominę veiklą, bendrovė SMBV gavo vertę iš šios IN naudojimo (18).

(94)

Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija buvo neteisi teigdama, kad bendrovė SMBV buvo nepajėgi mokėti licencinio mokesčio už šią IN, nes veikla, dėl kurios bendrovei SMBV reikėjo IN, buvo nuostolinga (19). Bendrasis Teismas pažymėjo, kad informacijos, iš kurios matyti, kad ši veikla buvo nuostolinga, būta tik nuo 2010 m., taigi, jos nebuvo tuo metu, kai buvo sudarytas IKS su SMBV. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, jei dėl IKS su SMBV būtų atsiradusi nauja pagalba, Komisija apie šią pagalbą turėjo būti informuota prieš ją įgyvendinant, kaip reikalaujama SESV 108 straipsnio 3 dalyje. Kadangi šiuo atveju Komisija būtų turėjusi pateikti poziciją dėl šio pranešimo, remdamasi tik tuo metu turėta informacija, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija negalėjo priekaištauti Nyderlandų mokesčių administratoriui dėl neatsižvelgimo į informaciją, kuri IKS su SMBV sudarymo metu nebuvo žinoma arba kurios tuo metu nebuvo galima pagrįstai numanyti (20).

(95)

Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad, nors Nyderlandų mokesčių administratorius IKS su SMBV galiojimo metu jį būtų galėjęs atšaukti arba iš dalies pakeisti, Komisija neargumentavo, kad Nyderlandų mokesčių administratoriaus sprendimu neatšaukti arba iš dalies nepakeisti IKS su SMBV jo galiojimo laikotarpiu bendrovei SMBV buvo suteiktas pranašumas (21). Todėl Komisija negalėjo remtis šiuo argumentu, siekdama pagrįsti naudojimąsi informacija, su kuria buvo galima susipažinti tik po to, kai buvo sudarytas IKS su SMBV.

(96)

Apibendrinant pažymėtina, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog Komisija tinkamai teisiškai neįrodė, kad išankstiniu kainodaros susitarimu su SMBV bendrovei SMBV suteiktas pranašumas, todėl, atsižvelgiant į kumuliacinį 82 konstatuojamojoje dalyje primintų veiksnių pobūdį, Komisija nenustatė, kad Nyderlandai bendrovei SMBV suteikė pagalbą, pažeisdami SESV 107 straipsnio 1 dalį. Todėl Bendrasis Teismas baigiamąjį sprendimą panaikino.

(97)

Pagal SESV 266 straipsnį, Komisija turi imtis reikiamų priemonių, siekdama įvykdyti Bendrojo Teismo Starbucks sprendimą, kuriuo panaikinamas baigiamasis sprendimas.

(98)

Šiuo tikslu Komisija, pateikusi Nyderlandams skirtą prašymą pateikti informaciją, surinko daugiau informacijos apie Starbucks grupės verslo veiklą Nyderlanduose. Nei atsakant į šį prašymą pateikti informaciją Nyderlandų valdžios institucijų pateiktoje informacijoje, nei per vėliau vykusius Komisijos, Nyderlandų valdžios institucijų ir Starbucks grupės atstovo tolesnių veiksmų susitikimus nebuvo pateikta įrodymų, kuriais būtų buvusios pakankamai teisiškai patvirtintos sprendime pradėti procedūrą dėl IKS su SMBV išreikštos abejonės dėl atitikties SESV 107 straipsnio 1 daliai.

(99)

Be to, per Komisijos tyrimą neatskleista jokių kitų reikšmingos ir patikimos to laikotarpio, kuriuo buvo iš pradžių sudarytas Nyderlandų mokesčių administratoriaus ir bendrovės IKS su SMBV, finansinės informacijos šaltinių, kurių informacija Komisija būtų galėjusi remtis atlikdama sandorių kainodaros analizę. Šis patikimų duomenų trūkumas šiai bylai buvo itin reikšmingas, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija negalėjo remtis informacija, kurios nebuvo tuo metu, kai ginčijama priemonė buvo sudaryta (22).

(100)

Todėl Komisija turi daryti išvadą, kad per oficialų IKS su SMBV tyrimą pakankamai teisiškai neįrodyta, kad dėl IKS su SMBV pagerėjo bendrovės SMBV finansinė būklė.

(101)

Todėl šiame sprendime Komisija turi atmesti sprendime pradėti procedūrą išreikštas abejones dėl pranašumo buvimo. Kadangi kriterijai, leidžiantys daryti išvadą dėl valstybės pagalbos buvimo pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, yra kumuliaciniai, kitų šioje nuostatoje nurodytų kriterijų nagrinėti nebūtina.

(102)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad IKS su SMBV nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį,